suvalgysiu

Manau dauguma per daug tiesiogiai priėmė pavyzdį apie talismaną-gyvūnėlį :D
 
Mano nuomone gražiausiai nupieštas - 1, bet 15, 21 ir 22 geriausios idėjos, tad ištobulinus piešinius būtų geresni variantai.

Jei neklystu.
 
O man labiausiai istrigusi: Gyvenime labiausiai gailimes ne del to, ka padareme, o del to, ko nepadareme.

Taip daznai buna tiems, kas galvoja tik apie ideja ir neturi plano B. Neria stacia galva i ###### su skolintais $ ir po to verkia kad nesigavo. Kaip sakoma: devynis kartus pamatuok,o dešimtą kirpk. Bet praktikoi dazniausiai tiek itiki savo pezalais, kad net nematave kerpa ir po to skambina i vilties linijas kad pasikart nori.
 
As visada vadovaujuosi taisykle, kad geriausia daryt is savo $. Jei nera $, tada uzsidirbi ir darai... skolintis yra gaidys. Nes kai pats $ esi uzsidirbes, atsakingiau i viska ziuresi. O kai gauni $ is niekur nieko, lengvai, lengvai ir istaskai.

Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
 
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
 
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
 
1. Įžanga
 
2. Trys (arba daugiau)
3. dėstymo
4. pastraipos
 
5. Užsklanda
 
Pasiimk juodraščio lapą.
 
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
 
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
 
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
 
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
 
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
 
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
 
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
 
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
 
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
 
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
 
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
 
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
 
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės.
Rasinio_juodrastis.rar

Neturi. Šita teorema sako, kad įvykiai anksčiau ar vėliau priartės prie savo tikimybių teorijos diktuojamo rezultato (kas ruletėje reiškia kazino laimėjimą - netgi tam straipsny taip parašyta).
 
Įsivaizduokim, ateini prie ruletės ir 10 kartų iš eilės iškrenta raudonas. Turbūt nori statyti už juodą, bet trumpam nueini į tualetą - už kurį statysi dabar? Gal juodą, nes 10 praeitų skaičių buvo raudoni? Bet štai ateina draugas ir sako: nepatikėsi, "kol buvai tualete 20 kart iš eilės iškrito juodas :o" Už kurį statysi dabar?? Tai gal vis dėl to raudoną? Prie kitos ruletės išgirsti klyksmus: "nesamonė, jau 15-ą kart raudonas krenta!!" Už kurį dabar???
 
O iš tikro jokio skirtumo, nes šansas, kad sekantis kamuoliukas bus ar juodas, ar raudonas, visiškai nepakito - išliko 48.6%
 
Kadangi ruletė neturi atminties, praeities įvykiai nedaro įtakos ateities įvykiams. Kodėl nedaro? Nes sąlygos žaidimo nepakinta - jeigu iškritus iškritus raudonam kamuoliukui kazino išimtų visus raudonus statymus iš ruletės, tai jau būtų sąlygų pakeitimas ir šansai pakistų, tačiau jie to nedaro ir šansai išlieka toki patys, kaip ir praeitą metimą.
 
O gal jūs įsivaizduojat, kad iškritę kamuoliukai vienas kitam paskambina telefonu ir sako: žėkit gal truputėlį susilyginam, nes jau per daug čia mūsų raudonų iškrito..

Pastaruoju metu forume atsirado žmonių, tikinčių, kad įmanoma rasti būdą nugalėti bene populiariausią kazino žaidimą - ruletę.
 
Šiuo pranešimu pabandysiu paaiškinti, kodėl tai yra neįmanoma, ir kodėl tiek daug žmonių, susižavėję iš pirmos pažiūros lengvais pinigais, vėliau praranda milžiniškas sumas, o kartais ir visą savo bei savo artimųjų gyvenimą.
 
Ruletės statymo laukas yra sudarytas iš 18 raudonų, 18 juodų ir 1 žalio laukelio (Amerikietiškoj ruletėj žali laukeliai yra 2).
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b9/European_roulette.svg/650px-European_roulette.svg.png
 
Būtent šis žalias laukelis ir yra kazino pranašumas prieš žaidėją. Jeigu ruletėje nebūtų žalio laukelio, žaidėjai turėtų 50/50 šansą laimėti ir vidutiniškai paėmus viskas stovėtų vietoje, tačiau 1 kartą iš 37-ių iškritus žaliai spalvai, kazino susižeria visus statymus už spalvas, tuzinus, eilutes, lyginius/nelyginius (kadangi 0 nėra nei lyginis, nei nelyginis) ir t.t.
 
Tikimybės ir longrun
 
Daugelis žmonių, kuriems pasisekė šiek tiek išlošti, kažkodėl įsivaizduoja, sugebėję nugalėti kazino. Vienintelis būdas nugalėti kazino, tai būti pliuse per "longrun" (ilgąjį laikotarpį). Longrun nėra nei vakaras, nei savaitė, nei mėnuo, nei metai - tai yra begalybė. Būti pliuse "longrun'e" - tai yra matematiškai palenkti tikimybes savo naudai. Kol nerasi tikimybių formulės, dėl kurios tavo sistema turi didesnį EV (matematinę viltiį) negu kazino, tol ruletės nugalėjęs nebūsi.
 
Variacija
 
Taigi, kodėl kai kurie žmonės laimi, o kiti pralaimi? Liaudiškai tai vadinama sėkme, matematiškai - variacija. Variacija, tai skirtingos tikimybių baigtys, per tam tikrą laiko tarpą. Paprastai šnekant, niekas negali garantuoti, jog sekantis kamuoliukas bus juodas, paskui raudonas, kad skaičius trys neiškris penkis kartus iš eilės, ir t.t. Tai lemia sėkmė, variacija. O jos kontroliuoti niekas negali. Variacija neturi atminties, neturi draugų ar priešų. Variacija nėra asmuo (pvz. Dievas), tai tėra atsitiktinių praeities įvykių virtinė.
 
Statymai
 
Populiariausia yra statyti už spalvas. Kadangi tiek raudonų, tiek juodų skaičių yra po 18-ą, o ruletėje yra viso 37 skaičiai, šansas laimėti 18/37 arba 48,6% - taigi kazino turi maždaug 51,4/48,6 pranašumą prieš žaidėją.
 
Dar vienas populiarus statymas - statyti už du tuzinus. Pacituosiu savo pranešimą apie šią sistemą:
Viskas paremta tuo, kad rizikuoji 2 unitais, bandydamas laimėti tris. Kadangi statai ant dviejų tuzinų (24 skaičių), tai laimėsi vidutiniškai 24 kartus iš 37.
Pralaimėsi vidutiniškai 13 kartų iš 37 (palikti skaičiai), tik šį kartą prarasi ne 1 unitą (kurį gauni laimėjimo atveju), o prarasi 2.
 
Taigi, visumoj išeina: 1 unitas * 24/37 (laimėjimas) + (-2) unitai * 13/37 (pralaimėjimas) = 24/37 - 26/37 = -2/37
Kaip matai, laimėjimas neatperka pralaimėjimo ir rezultate gaunam minusą. Taigi, kiekvienu statymu, vidutiniškai prarandi 2/37 unito, arba 5.4 cento nuo $1. (Kaip ir buvo rašyta mano ankstesniame pranešime).
 
Kaip matom visumoj neženkliai eini į minusą, o kadangi 1 unitą laimi beveik 2 kartus dažniau negu praloši 2, tai sukuria įspūdį, jog sistema veiksminga.
 
 
Tai tik du populiariausi statymai, tačiau bet kokio statymo tikimybes galima apskaičiuoti matematiškai ir pamatyti, jog kazino prieš mus visada turi pranašumą. Iš tiesų, kad ir kokį statymą atliktume ruletėje, mūsų šansas laimėti bus toks pat - 48,6%, o nuo kiekvieno pastatyto lito, vidutiniškai pralošime 5,4 cento (plačiau šaltinyje apie ruletę).
 
Sistemos
 
Kadangi pagal tikimybių teoriją neįmanoma rasti statymo, kuris žaidėjui atneštų pranašumą prieš kazino, visos ruletės "sistemos" vadovaujasi psichologiniu faktoriumi, vadinamu Lošėjo Argumentu. Lošėjo argumentas, tai manymas, jog praeities įvykiai daro įtaką ateities įvykiams, kurie iš tiesų tarpusavyje nėra susiję. Pvz.: jeigu praeitą kartą ruletėje iškrito juodas kamuoliukas, tai šansas, kad sekantis kamuoliukas bus juodas nepakinta, jis išlieka toks pats kaip ir pirmą kartą (18/37), kadangi lentoje vis dar yra 18-a juodų skaičių, 18-a raudonų ir 1 žalias.
 
Populiarūs lošėjo argumento pavyzdžiai ruletėje:
- statymo dvigubinimas pralošus
- statymo mažinimas laimėjus
- statymas už priešingą spalvą, kuri iškrito praeitą kartą
- statymas už spalvą, kuri dabar yra 'ant bangos'
- statymas už skaičių, kuris seniai neiškrito
 
ir t.t.
 
Plačiau galite pasiskaityti:
http://en.wikipedia.org/wiki/Roulette - čia rasite ir lentelę su tikimybėmis bei vidutiniu pralošimu per kiekvieną statymą.
http://en.wikipedia.org/wiki/Gambler%27s_fallacy
 
 
Jeigu šis pranešimas išgelbės bent 1-ą gyvenimą, manau buvo verta jį rašyti. Sėkmės ir žaiskite atsakingai :)

Pastaruoju metu forume atsirado žmonių, tikinčių, kad įmanoma rasti būdą nugalėti bene populiariausią kazino žaidimą - ruletę.
 
Šiuo pranešimu pabandysiu paaiškinti, kodėl tai yra neįmanoma, ir kodėl tiek daug žmonių, susižavėję iš pirmos pažiūros lengvais pinigais, vėliau praranda milžiniškas sumas, o kartais ir visą savo bei savo artimųjų gyvenimą.
 
Ruletės statymo laukas yra sudarytas iš 18 raudonų, 18 juodų ir 1 žalio laukelio (Amerikietiškoj ruletėj žali laukeliai yra 2).
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b9/European_roulette.svg/650px-European_roulette.svg.png
 
Būtent šis žalias laukelis ir yra kazino pranašumas prieš žaidėją. Jeigu ruletėje nebūtų žalio laukelio, žaidėjai turėtų 50/50 šansą laimėti ir vidutiniškai paėmus viskas stovėtų vietoje, tačiau 1 kartą iš 37-ių iškritus žaliai spalvai, kazino susižeria visus statymus už spalvas, tuzinus, eilutes, lyginius/nelyginius (kadangi 0 nėra nei lyginis, nei nelyginis) ir t.t.
 
Tikimybės ir longrun
 
Daugelis žmonių, kuriems pasisekė šiek tiek išlošti, kažkodėl įsivaizduoja, sugebėję nugalėti kazino. Vienintelis būdas nugalėti kazino, tai būti pliuse per "longrun" (ilgąjį laikotarpį). Longrun nėra nei vakaras, nei savaitė, nei mėnuo, nei metai - tai yra begalybė. Būti pliuse "longrun'e" - tai yra matematiškai palenkti tikimybes savo naudai. Kol nerasi tikimybių formulės, dėl kurios tavo sistema turi didesnį EV (matematinę viltiį) negu kazino, tol ruletės nugalėjęs nebūsi.
 
Variacija
 
Taigi, kodėl kai kurie žmonės laimi, o kiti pralaimi? Liaudiškai tai vadinama sėkme, matematiškai - variacija. Variacija, tai skirtingos tikimybių baigtys, per tam tikrą laiko tarpą. Paprastai šnekant, niekas negali garantuoti, jog sekantis kamuoliukas bus juodas, paskui raudonas, kad skaičius trys neiškris penkis kartus iš eilės, ir t.t. Tai lemia sėkmė, variacija. O jos kontroliuoti niekas negali. Variacija neturi atminties, neturi draugų ar priešų. Variacija nėra asmuo (pvz. Dievas), tai tėra atsitiktinių praeities įvykių virtinė.
 
Statymai
 
Populiariausia yra statyti už spalvas. Kadangi tiek raudonų, tiek juodų skaičių yra po 18-ą, o ruletėje yra viso 37 skaičiai, šansas laimėti 18/37 arba 48,6% - taigi kazino turi maždaug 51,4/48,6 pranašumą prieš žaidėją.
 
Dar vienas populiarus statymas - statyti už du tuzinus. Pacituosiu savo pranešimą apie šią sistemą:
Viskas paremta tuo, kad rizikuoji 2 unitais, bandydamas laimėti tris. Kadangi statai ant dviejų tuzinų (24 skaičių), tai laimėsi vidutiniškai 24 kartus iš 37.
Pralaimėsi vidutiniškai 13 kartų iš 37 (palikti skaičiai), tik šį kartą prarasi ne 1 unitą (kurį gauni laimėjimo atveju), o prarasi 2.
 
Taigi, visumoj išeina: 1 unitas * 24/37 (laimėjimas) + (-2) unitai * 13/37 (pralaimėjimas) = 24/37 - 26/37 = -2/37
Kaip matai, laimėjimas neatperka pralaimėjimo ir rezultate gaunam minusą. Taigi, kiekvienu statymu, vidutiniškai prarandi 2/37 unito, arba 5.4 cento nuo $1. (Kaip ir buvo rašyta mano ankstesniame pranešime).
 
Kaip matom visumoj neženkliai eini į minusą, o kadangi 1 unitą laimi beveik 2 kartus dažniau negu praloši 2, tai sukuria įspūdį, jog sistema veiksminga.
 
 
Tai tik du populiariausi statymai, tačiau bet kokio statymo tikimybes galima apskaičiuoti matematiškai ir pamatyti, jog kazino prieš mus visada turi pranašumą. Iš tiesų, kad ir kokį statymą atliktume ruletėje, mūsų šansas laimėti bus toks pat - 48,6%, o nuo kiekvieno pastatyto lito, vidutiniškai pralošime 5,4 cento (plačiau šaltinyje apie ruletę).
 
Sistemos
 
Kadangi pagal tikimybių teoriją neįmanoma rasti statymo, kuris žaidėjui atneštų pranašumą prieš kazino, visos ruletės "sistemos" vadovaujasi psichologiniu faktoriumi, vadinamu Lošėjo Argumentu. Lošėjo argumentas, tai manymas, jog praeities įvykiai daro įtaką ateities įvykiams, kurie iš tiesų tarpusavyje nėra susiję. Pvz.: jeigu praeitą kartą ruletėje iškrito juodas kamuoliukas, tai šansas, kad sekantis kamuoliukas bus juodas nepakinta, jis išlieka toks pats kaip ir pirmą kartą (18/37), kadangi lentoje vis dar yra 18-a juodų skaičių, 18-a raudonų ir 1 žalias.
 
Populiarūs lošėjo argumento pavyzdžiai ruletėje:
- statymo dvigubinimas pralošus
- statymo mažinimas laimėjus
- statymas už priešingą spalvą, kuri iškrito praeitą kartą
- statymas už spalvą, kuri dabar yra 'ant bangos'
- statymas už skaičių, kuris seniai neiškrito
 
ir t.t.
 
Plačiau galite pasiskaityti:
http://en.wikipedia.org/wiki/Roulette - čia rasite ir lentelę su tikimybėmis bei vidutiniu pralošimu per kiekvieną statymą.
http://en.wikipedia.org/wiki/Gambler%27s_fallacy
 
 
Jeigu šis pranešimas išgelbės bent 1-ą gyvenimą, manau buvo verta jį rašyti. Sėkmės ir žaiskite atsakingai :)

Gera tema, patiko Al Pacino kalba ir tas TED klipukas, dabar ziuriu kitus TED klipukus youtubej ;)
 
Stai radau viena tikrai labai verta demesio:
 

Gal kiek ne į temą, bet žinau, kad A. Tapinas žaisdavo William Hill. Bet čia seniai. Gal jam reikėtų apie tai papasakot, jeigu čia tikrai masiškai prieš lietuvius vyksta akcija.

Pastaruoju metu forume atsirado žmonių, tikinčių, kad įmanoma rasti būdą nugalėti bene populiariausią kazino žaidimą - ruletę.
 
Šiuo pranešimu pabandysiu paaiškinti, kodėl tai yra neįmanoma, ir kodėl tiek daug žmonių, susižavėję iš pirmos pažiūros lengvais pinigais, vėliau praranda milžiniškas sumas, o kartais ir visą savo bei savo artimųjų gyvenimą.
 
Ruletės statymo laukas yra sudarytas iš 18 raudonų, 18 juodų ir 1 žalio laukelio (Amerikietiškoj ruletėj žali laukeliai yra 2).
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b9/European_roulette.svg/650px-European_roulette.svg.png
 
Būtent šis žalias laukelis ir yra kazino pranašumas prieš žaidėją. Jeigu ruletėje nebūtų žalio laukelio, žaidėjai turėtų 50/50 šansą laimėti ir vidutiniškai paėmus viskas stovėtų vietoje, tačiau 1 kartą iš 37-ių iškritus žaliai spalvai, kazino susižeria visus statymus už spalvas, tuzinus, eilutes, lyginius/nelyginius (kadangi 0 nėra nei lyginis, nei nelyginis) ir t.t.
 
Tikimybės ir longrun
 
Daugelis žmonių, kuriems pasisekė šiek tiek išlošti, kažkodėl įsivaizduoja, sugebėję nugalėti kazino. Vienintelis būdas nugalėti kazino, tai būti pliuse per "longrun" (ilgąjį laikotarpį). Longrun nėra nei vakaras, nei savaitė, nei mėnuo, nei metai - tai yra begalybė. Būti pliuse "longrun'e" - tai yra matematiškai palenkti tikimybes savo naudai. Kol nerasi tikimybių formulės, dėl kurios tavo sistema turi didesnį EV (matematinę viltiį) negu kazino, tol ruletės nugalėjęs nebūsi.
 
Variacija
 
Taigi, kodėl kai kurie žmonės laimi, o kiti pralaimi? Liaudiškai tai vadinama sėkme, matematiškai - variacija. Variacija, tai skirtingos tikimybių baigtys, per tam tikrą laiko tarpą. Paprastai šnekant, niekas negali garantuoti, jog sekantis kamuoliukas bus juodas, paskui raudonas, kad skaičius trys neiškris penkis kartus iš eilės, ir t.t. Tai lemia sėkmė, variacija. O jos kontroliuoti niekas negali. Variacija neturi atminties, neturi draugų ar priešų. Variacija nėra asmuo (pvz. Dievas), tai tėra atsitiktinių praeities įvykių virtinė.
 
Statymai
 
Populiariausia yra statyti už spalvas. Kadangi tiek raudonų, tiek juodų skaičių yra po 18-ą, o ruletėje yra viso 37 skaičiai, šansas laimėti 18/37 arba 48,6% - taigi kazino turi maždaug 51,4/48,6 pranašumą prieš žaidėją.
 
Dar vienas populiarus statymas - statyti už du tuzinus. Pacituosiu savo pranešimą apie šią sistemą:
Viskas paremta tuo, kad rizikuoji 2 unitais, bandydamas laimėti tris. Kadangi statai ant dviejų tuzinų (24 skaičių), tai laimėsi vidutiniškai 24 kartus iš 37.
Pralaimėsi vidutiniškai 13 kartų iš 37 (palikti skaičiai), tik šį kartą prarasi ne 1 unitą (kurį gauni laimėjimo atveju), o prarasi 2.
 
Taigi, visumoj išeina: 1 unitas * 24/37 (laimėjimas) + (-2) unitai * 13/37 (pralaimėjimas) = 24/37 - 26/37 = -2/37
Kaip matai, laimėjimas neatperka pralaimėjimo ir rezultate gaunam minusą. Taigi, kiekvienu statymu, vidutiniškai prarandi 2/37 unito, arba 5.4 cento nuo $1. (Kaip ir buvo rašyta mano ankstesniame pranešime).
 
Kaip matom visumoj neženkliai eini į minusą, o kadangi 1 unitą laimi beveik 2 kartus dažniau negu praloši 2, tai sukuria įspūdį, jog sistema veiksminga.
 
 
Tai tik du populiariausi statymai, tačiau bet kokio statymo tikimybes galima apskaičiuoti matematiškai ir pamatyti, jog kazino prieš mus visada turi pranašumą. Iš tiesų, kad ir kokį statymą atliktume ruletėje, mūsų šansas laimėti bus toks pat - 48,6%, o nuo kiekvieno pastatyto lito, vidutiniškai pralošime 5,4 cento (plačiau šaltinyje apie ruletę).
 
Sistemos
 
Kadangi pagal tikimybių teoriją neįmanoma rasti statymo, kuris žaidėjui atneštų pranašumą prieš kazino, visos ruletės "sistemos" vadovaujasi psichologiniu faktoriumi, vadinamu Lošėjo Argumentu. Lošėjo argumentas, tai manymas, jog praeities įvykiai daro įtaką ateities įvykiams, kurie iš tiesų tarpusavyje nėra susiję. Pvz.: jeigu praeitą kartą ruletėje iškrito juodas kamuoliukas, tai šansas, kad sekantis kamuoliukas bus juodas nepakinta, jis išlieka toks pats kaip ir pirmą kartą (18/37), kadangi lentoje vis dar yra 18-a juodų skaičių, 18-a raudonų ir 1 žalias.
 
Populiarūs lošėjo argumento pavyzdžiai ruletėje:
- statymo dvigubinimas pralošus
- statymo mažinimas laimėjus
- statymas už priešingą spalvą, kuri iškrito praeitą kartą
- statymas už spalvą, kuri dabar yra 'ant bangos'
- statymas už skaičių, kuris seniai neiškrito
 
ir t.t.
 
Plačiau galite pasiskaityti:
http://en.wikipedia.org/wiki/Roulette - čia rasite ir lentelę su tikimybėmis bei vidutiniu pralošimu per kiekvieną statymą.
http://en.wikipedia.org/wiki/Gambler%27s_fallacy
 
 
Jeigu šis pranešimas išgelbės bent 1-ą gyvenimą, manau buvo verta jį rašyti. Sėkmės ir žaiskite atsakingai :)

Išvažiavau ir aš į UK. Irgi dirbau valytoju, tik ne tualetų. Irgi nekenčiau savęs už tai. Bet dėl to visiškai dabar nesiparinu. Valgyti/gyventi juk reikėjo už kažkokius pinigus. Aišku, galėjau likti Lietuvoje, nusipirkti universiteto diplomą (nes mokytis LT man buvo žiauriai neįdomu), tėveliai, kurie užima, mano manymu, labai geras pareigas, lengvai galėjo man rasti gerai apmokamą darbą. Net ir pokalbis apie tai buvo: "tu tik baik mokslus, ir darbas pas tave bus". Bet tai wtf, taip neįdomu! Na arba galėjau pas tėvelius "pasiskolinti" pinigų ir gyventi UK tik ieškodamas darbo. Tačiau nusprendžiau pradėti nuo "nulio".
 
Per tuos pusę metų, kada dirbau valytoju, susitvarkiau visus dokumentus, patobulinau savo anglų kalbą - kitaip sakant "apsiuosčiau" ir pradėjau ieškotis "prestižinio" darbo :) Gavau IT supporto darbą vienoje vietinėje firmelėje. Tačiau padirbęs keletą mėnesių, pastebėjau, jog nelabai ten kur kilti yra. Todėl vėl pradėjau ieškoti darbo. Dabar dirbu viename iš didžiausių vietinių bankų - klerku. Turiu tikslą - už darbdavio pinigus pabaigti koledžą, įgauti patirties, jeigu išeis pakilti karjeros laipteliais, o tada greičiausiai grįžti į LT.
 
Ir banke manęs nemėgsta, kaip dauguma čia sakė, laiko "antrarūšiu". Tačiau, ne dėl to, jog aš emigrantas, o emigrantai vagys, pašalpų rijikai ir t.t. O todėl, jog jie žino, jog lietuviai dirba "iš širdies", visas savo jėgas atiduoda darbui. Ir tą darbą padaro trigubai greičiau už vietinį. Ir labai dažnai, netgi kokybiškiau. Ir į visas tas replikas aš nekreipiu jokio dėmesio, nes turiu tikslą, kurį būtinai pasieksiu.
 
 
Beje, mokslų neesu baigęs.

Labai įdomu buvo paskaityti, nors pats ir nesiruošiu to dirbti, bet ką gali žinoti.. :) Tik nustebino, jog neieškot naujų žmonių, nes po tokio teksto pasipils prašymai priimti į darbą :D
 
 
Siūlyčiau parašius antrą dalį tiesiog įterpti ją į šį pranešimą (paspaudus mygtuką 'Redaguoti'), tuomet abu pranešimai bus temos viršuje. Tikiuosi nesupyktų stiffleris ir gio , jeigu jų pranešimus paslėptume - tiesiog tema atrodytų tvarkingesnė ir būtų daug patogiau.
 
Jeigu kas ateityje sugalvotumėte rašyti ilgus tekstus, kurie nesutelpa į vieną pranešimą (arba norite padaryti pertrauką), tiesiog "rezervuokit" antrą pranešimą temoje iškart ir vėliau jį redaguokit :)

Pastaruoju metu šiame forume išpopuliarėjo temos, kuriose esami ir buvę emigrantai pasakoja apie darbą užsienyje. Mano pasiūlymas būtų toks, kad prie „Emigracija: gyvenimas ir darbas užsienyje“ būtų sukurtas atskiras subforumas, kuriame būtų kuriamos/perkeliamos visos temos su tokiais pasakojimais. Manau būtų daug patogiau, kai visi pasakojimai būtų vienoje vietoje, o temos su bendrąja informaciją/klausimais - atskirai.

Pastebėjau, kad vis daugiau ir daugiau žmonių susidomi miško sodinimų Švedijoje. Kadangi neturiu ką veikti, pasistengsiu kuo detaliau viską papasakoti. Jei radot klaidų ar turit klausimų rašykit asmeninę žinutę. Ir iškart pasakau, kad neklauskite: kokioj firmoj dirbu, ar negalėčiau pas tave įsidarbinti ir panašių klausimų, kas susiję su pačia firma ir įsidarbinimu. Šiuo metu darbuotojų tikrai nereikia. :)
 
Trumpai apie mane.
 
Dirbu šiam darbe jau 4 metus. Šiemet bus penkti. Tris metus dirbau sodintoju, vienus metus sodintojų prižiūrėtoju (plantbasar a.k.a supervisor, šiemet bus antri metai šiose pareigose).
 
2009 07 - 2009 09 sodintoju;
2010 05 - 2010 10 sodintoju;
2011 04 - 2011 10 sodintoju / 7 žmonių prižiūrėtojumi;
2012 03 - 2012 09 sodintojų prižiūrėtojumi (11 brigadų po 4 žmones, du mano asistentai);
 
Firma, kurioje dirbu ( vėliau mūsų / mano firma) užsiima miško atsodinimu, pjovimu / retinimu, arimu. Mūsų firma dirba Gotland saloje ir nuo Jonkoping iki pat Kirunos. Firmoj dirba virš 200 žmonių (daugiau nei 100 sodintojų, kambodžiečiai, lietuviai, latviai). Pats asmeniškai dirbau tik Gotland'o saloje, Stockholm'o, Upsalla (skaitosi pietai), Sundsvall, Stromsund, Hammerdal, Jarkvisle ir Umea rajonuose. Siuntė firma į sodintojo/ sodintojų prižiūrėtojo kursus Švedijoje. Patirties kaip matot turiu pakankamai.
 
Apie darbą (įžanga)
 
Tai tikrai nėra lengvas darbas, jį dauguma skaito vieną iš sunkiausių darbų skandinavijos šalyse po darbo naftos platformose ir žuvies fabrikuose. Iš 10 naujų žmonių atvažiavusių vidutiniškai 6 žmonės išvažiuoja neprabėgus dviems savaitės. Dažniausiai miestiečiai pabūgsta, kurie nėra matę sunkaus darbo. Darbas reikalauja daug fizinės ištvermės, o labiausiai psicholiginės, nes pastoviai ta pati monotonija diena iš dienos. Kaip supratot darbas yra skirtas pagrinde vyrams 18-30m, bet būna išimčių, kad ir 60m senukas ar 55m moteriškė daug geriau dirba nei jaunikliai. Vyrams, kurie turi antsvorio iškart siūlau pamiršti šį darbą. Nei vienas dar neištvėrė daugiau nei mėnesio. :) Realiai jei žmogus ištveria 2-4 savaites, tai jis ir pasilieka visam sezonui dirbti, neretai ir ne vienam sezonui.
Taip pat buvo keli tokie kuriozai. Atvažiavo vienas dirbęs UK prie braškių skynimo ir du "tipo" kultūristai, visi lietuviai. Tas, kur iš UK, pradėjo sakyti, kad oi nėra sunkesnio darbo už braškių skynimą, o vyras jau metuose, turi šeimą... Išvažiavo po savaitės namo. Tie du kultūristai irgi, ten visokius animal pak'us gėrė, kokteiliukai ir t.t. Po trijų dienų vienas man sako (kadangi buvau jų "brigadininkas"): man kažko maudžia krūtinę. O antras išsigando uodų ir moškių, labai jam nepatiko kažkodėl.. Ketvirtą dieną abu į Lietuvą išvažiavo. O iš tikrųjų tiesiog per sunkus jiems darbas buvo, o visi tie uodai ir krūtinės skausmai buvo tik pasiteisinimas.:) Taigi raumenys tikrai nėra pagrindinis dalykas šiam darbe. Visada, kai ieškau naujų darbuotojų, sakau, kad šis darbas prilygsta visą dieną dirbant stroikėsi ir nešiojant plytas ar košę ir tai dar sunkiau. Iš kitos pusės, kiek prisiskaičiau ir išgirdau pasakojimų apie darbą UK fabrikuose tai tikrai miško sodinimas žyyyyymiai lengviau. Bet spręskite patys, kas jum geriau. :)
 
Ką reikia turėti prieš važiuojant dirbti (maistas, drabužiai, kiti būtini dalykai)
 
Svarbiausia turbūt drabužiai. Du komplektus darbinių drabužių, bei vieną komplektą "išeiginių" drabužių nuvažiuoti į parduotuvę ar pas paneles. :) Darbiniai drabužiai:
Dvi poras guminių batų, blogiausiu atveju vieną porą. Bet lietuviški guminiai batai iš senukų po 30lt žymiai geresni nei švediški po 100 ar 200 kronų. O dvejus, nes dažniausiai po trijų mėnesių batai palieka kiauri ar suplyšta. Reikia stengtis guminius nusipirkti kietesniu, bet lanksčiu padu. Tinka ir iš senukų. Švedijoj tie patys pigiausi po 100-200 kronų tikrai nėra tinkami, nes jie labai kieti ir trina kojas, o skauda tai labai. Esam pirkę ir už 700 kronų, tai dviems kitą dieną suplyšo, trečiam po savaitės. Geriausiai iš Lietuvos dvi poras nusipirkai, ir pigiau ir žinosi, kad visą sezoną atitempsi.
Vieną porą kerzų. Nes su guminiais nevisada patogu ypač kai labai karšta ir nėra šlapių vietų. Nors pats asmeniškai niekada su kirzais nedirbau. Tik jokiu būdu negalvokit, kad eis dirbti su kedais. Iš kart koją persidursit. O jei koją persidursit, praktiškai galima sakyti jūsų darbas baigtas ir važiuojat namo. Padas sunkiai gyja, o dar kai reikia dirbti ir pastoviai koja šlapia, tai žaizda gali nesugyti ir mėnesį ir daugiau laiko.
Bent 10 porų koinių. Čia vėl pagal patogumą, vieni dirba su vilnonėm, kiti aunasi dvejas poras iškart. Kuo daugiau porų tuo geriau, tik aišku ne tas po 1lt, kur kiaurai viskas matosi. O tiek daug, nes po dienos darbo tas koines plauti reikia, nes kitą rytą nuo vandens, prakaito ir purvo jos labai kietos palieka ir sunku užsimauti ir nepotogu vaikšioti kol jos vėl minkštos palieka. Be to nemanau, kad kiekvieną dieną bus galimybė plautis drabužius. O kojas būtinai prižiūrėti reikia, ypač jei dirbama su guminiais batais.
Dvejas kelnes, geriausias variantas "specofkes", senukuose 20-30lt kainuoja, arba galima, kad ir Humana nueiti ir nusipirkti. Taip pat džinsai irgi tinka jei nėra labai aptempti. Su treninginėmis kelnėmis tai nepatarčia, nes jei už šakos kokios užkliūsit, tai mest lauk kelnes reiks.
4 "Maikes", vienos dažniausiai užtenka dviem darbo dienom, galima ir daugiau jų pasiimti.
2 megztinius, kad nebūtų šalta.
2 viršutines "specofkes" dalis, galima Humanoj po porą litų nusipirkti, arba iš senukų.
Lietpaltį, Švedijoje dažnai lyja, tai būtina pasiimti. Bet reikia tik nepirkti to žalio lietpalčio plastmasinio po 30lt, viršutinė dalis tai dar dar, kelnės tai pirmą dieną nuo klyno iki kojų apačios suplyš ir mesit lauk. Ir nepirkit tų guminių lietpalčių, kur iki kelėnų būna. Nepadirbsit. Pats aš turiu nusipirkęs tamsiai mėlyną, pusiau guminį (kelnės ir viršus), kuris vėdinasi ir tamposi, tai jau du metus atlaikė ir dar nesuplyšo. O mokėjau jei neklystu 130lt Lietuvoj.
Kepurę, gali būti ta paprasta su stogeliu, arba būna tokios kaip skrybelės, net nežinau kaip pavadinti, kuriose yra dar tinklelis nuo vabzdžių. Geriausiai abi turėti.
1 porą pirštinių, šiaip, jei normalus darbdavys tai privalo duoti pirštines. Bet vieną porą bent jau pradžiai reikia turėti, o pirkti reikia medžiagines su guma aplietais delnais. Ir netinka ten tos statybininkų ar dar kokios pirštinės, bus nepatogu dirbti.
Hm.. kas dar? Dar galima ir striukę neperšlampama turėti. Termosas arbatai ar kavai. Indeliai maistui susidėti. Purškalas nuo uodų, erkių ir kitų vabzdžių. Šakutė, šaukštas, šaukštelis, peilis, lėkštė, bliūdelis sriubai (bet čia priklauso, kur gyvensi ar name ar name ant ratų), aš rekomenduoju geriau savo pasiimti, nes kai gyveni ne vienas ir valgai iš valdiškų lėkščių, pastoviai atsiranda pykčiai, kad kažkas neišplovė ir panašiai. O kai savo turi, išsiplovei savo, o visi kiti galit ir pasiust. :D Dirbant MP3 grotuvas nepakenks. 8h kai nematysi nieko, tai bent muzika ausyse skambės. Fotoaparatas įamžinti įvairius vaizdus. Nešiojamas kompiuteris filmams pažiūrėti ar naujienas paskaityti. Daugiau viską pagal poreikius pasiimti galit, tik neprisikraukit daug, nes jei teks name ant ratų gyvent, tai nebus kur susidėti visko.
Maistas? Iš Lietuvos pagrinde mėsos pasiimti, geriausiai viską imti šalto rūkymo. Konservai. Duona. Grikiai. Prieskoniai. Daugiau kaip ir nieko neapsimoka imti, nereikia labai apsikrauti. Jei gyvensit name ant ratų maisto nesiimti daugiau nei dviems savaitės, nes nebus kur susidėti. Jei normaliam name, imat maisto mėnesiui. Cigaretės ir degtinė. Praktiškai bet kokios rūšies cigaretes parduosit už 300kr/blokas (LM, Winston, Wallstreet ir t.t.), Saint George ir visokie "džinglingai" po 200-250kr. Degtinė Lithuanian auksinė 1l 200-250kr. Tai pardavus kelis blokus ir kelis litrus, šiek tiek galima kompensuoti kelionę.
Didelis privalumas jei turit vairuotojo teises. Kartais firmose būna, kad už vairavimą, papildomai dar moka.
Dar didesnis privalumas jei važiuojat su savo mašina. Nes gali kada nori ir į parduotuvę nuvažiuoti ir visur kitur. Su valdiškom mašinom niekas neleidžia kiekvieną dieną važinėti kur nori.
Bendrai paėmus reikia kelionei/drabužiams/maistui turėti nemažiau nei 2000-2500lt (jei visiškai nieko neturi ir be įdarbinimo mokesčio):
400lt - drabužiai ir visi kiti reikmenys;
100-300lt - kelionė iki Stockholm'o, priklauso ar su savo mašina ar ne, jei reikia į kažkokį miestą važiuoti Švedijoje, tai su autobusu, prieš tris metus nuo Stockholm'o iki Sundsvall'o (~400km) kainavo 200-250kr.
Maistas - 400lt;
Pragyvenimui iki pirmos algos - 800-1000lt;
 
Užsienio kalbų žinojimas privalus. Anglų kalba tai sakyčiau, kad būtina jei nori su vietiniais susišnekėti, ar jei darbo metu atvažiuotų koks švedas tikrintojas. Rusų tai nebūtina, nebent Latvijoje ir kelte, nes latviai labai nenoriai kalba angliškai, kol nepradedi vartoti rusiškų keiksmažodžių. :D
 
Nepaminėjau, kad reikia būti bent jau pilnamečiams. Ir turėti geriausiai Swedbank arba SEB sąskaitą atsidarius.
 
Įdarbinimas
 
Sezono pradžia ir pabaiga priklauso nuo oro sąlygų. Dažniausiai sezonas prasideda balandžio mėnesį ir baigiaisi spalio mėnesio gale. (Gali kisti priklausomai nuo vietovės ar tai pietuose ar šiaurėje). Dirbant visą sezoną priklauso 2 savaitės atostogų. Kartais būna, kad vasarą, ypač liepos mėnesį būna didelis karštis ir draudžia sodinti, tai atostogos gali prasitęsti. Jei nebūna vasara karšta ir leidžia sodinti, galima ir nevažiuoti atostogų ir toliau dirbti, bet čia jau nuo kiekvienos firmos atskirai priklauso.
Dirbkite tik legaliai ir pagal kontraktą. Nes galite negauti atlyginimo. Kiek teko kalbėti su lietuviais plaukiančiais keltu dirbančius miške. Tai nei vieno nebuvo, kuris džiaugtųsi. Visi keikė lietuvių agentūras ir Švedijos lietuvių firmas. Tai atlyginimo tik pusę gauna, tai nemoka visai, tai važiuojant namo dalį sumoka ir panašiai. Tad ir aš rekomenduoju vengti kuo įmanoma labiau visų tų agentūrų. Aišku nesakau, kad visos jos blogos, yra turbūt ir normalių.. Pats susiradau skelbimą žmogaus ir nutariau pabandyti kas bus tas. Tai ir po šiai dienai vis dirbu.
Dėl įdarbinimo mokesčio, jei agentūros ar žmonės, kurie siūlo darbą ir prašo iškart už įdarbinimą sumokėti visus pinigus, bandykite tartis, kad pvz. ketvirtadalį pinigų sumokėsite iš kart, o likusius po algos. Jei net neina į kalbas, tai apeikite dideliu ratu tokius darbdavius, nes didelė tikimybė, kad jus apgaus.
Tokiam darbe nieko keisto, kad ima pinigus už įdarbinimą, tad neišsigąskite ir nepradėkit draskyti akių, kad nelegalu ar panašiai. Tas įdarbinimo mokestis imamas vien dėl to, kad dauguma žmonių neištveria ir važiuoja namo po kelių dienų (aukščiau jau minėjau apie tai), o juk kas savaitę žmonių nekeisi. Todėl tas mokestis ir žmogui papildomo stimulo suteikia, kad reikia bent atidirbti tai ką sumokėjo. Tikrai nėra malonu klausytis valdžios moralo, kai sako kokius čia žmones priemi į darbą, kad neištveria nei savaites ir laiko tave blogu darbuotoju, kad negali atrinkti žmonių (o visi žmonės, kurie nori atvažiuoti sako, kad nėra problemų bus lengva, padirbsiu tik priimk). O darbas labai stoja, kai tokie atvažiuoja ir išvažiuoja tuoj pat. Vėl paieškos naujų žmonių, apmokymas ir panašiai, bereikalingas laiko tik gaišimas. Kažin ar patiem patiktų, kai tarkim jūs esate atsakingas už naujų žmonių priėmimą į darbą, ir per mėnesį koks 15 žmonių atvažiuoja ir išvažiuoja. O čia bent gauni kažkokią kompensaciją už apmokymus, sugaištą laiką ir t.t. (sakau iš patirties), nes valdžia nemoka už tą sugaištą laiką. Nekalbu apie tuos žmones, kurie ima pinigus už tai, kad prirodo vietą ir yra tik tarpininkai.
 
Normali firma visada pinigus perveda tiesiai į banko sąskaitą, tad jei žada mokėti į rankas, reiškia nelegaliai. Negalėsit nei mokesčių susigražinti, ir išvis neaišku ar legaliai išvis dirbat. Privalo vesti į banko sąskaitą.
 
Dabar pastebiu, kad vis daugiau firmų iš sodintojų prašo išsilaikyti internetiniame puslapyje sodintojo diplomą. Kiek atsimenu ten anglų, rusų, švedų kalbomis tik yra. Bet patys kursai ten nėra labai sunkūs, tereikia viską perskaityti ir išpręsti testą.
 
Ką duoda darbdaviai
 
Darbdaviai privalo duoti visus būtinus įrankius darbui (šautuvas, kirka, kišenės, kuprinės, pirštinės). Suteikti gyvenamają vietą nemokamai, arba dalinai mokamą. Kadangi darbas yra nepastovus, ta prasme, mėnesį dirbi vienam rajone, dvi savaites kita, po to 3 savaites trečiam rajone. Tai neprisinuomuosi kiekvienam rajone butų. Seniau pas mus būdavo namas nemokamas, kol neatsirado nameliai ant ratų ( toliau husvagn). Tai dabar namus apmokestino, bet nepasakyčiau, kad brangiai. Tarkim dviejų aukštų namas. Trys kambariai, valgomasis, dušas, tualetas, virtuvė, skalbimo mašina, elektra ir visi kiti privalumai 40kronų/diena. Tai į mėnesį 1200kronų ir nereikia nei už vandenį, nei už elektrą ar dar ką mokėti. Bet vėl čia tavo pasirinkimas eik į husvagn'ą gyventi nereikės nieko mokėti. Bet iš patirties sakau, name gyventi daug daug geriau. Taip pat duoda kiekvienai brigadai ir mašiną darbinę. Kažkokioj temoj skaičiau, kad rašė, jog su savo mašina kai važinėji kažkokius bonusus gauni ar kažką tokio. Nu jei ten su kokiu passatu 89metų važinėsi tai dar dar. :D O taip, jei liepia su savo mašina važinėti tai siųskit toli tokius darbdavius. Nes kai reikės su tarkim kokiu BMW ar Audi 2000m, ar kokia padoresnę mašina po miško keliukus pasivažinėti tai nespėsit remontuot, o po sezono mašiną galėsit į metalo laužą grūst. Tas pats ir kai uogas rinkti varo su savom mašinom, nu kvaili žmonės daugiau nieko negaliu pasakyti. Jei normali firma, tai duoda mašinas darbines visada.
Yra tokių firmų (vieną žinau), kur ima pinigus už viską: už įdarbinimą, už nuvežimą į darbą, už būstą, už elektrą, vandenį ir .t.t Ir vien į dieną mokestis būna, kad gali dirbti ir gyventi ~250kr. O svarbiausiai dar ir daug dirbančių pas juos yra. (visą šitą pasakojo buvę darbuotojai, kurie perėjo pas mus dirbti). Tokių kontorų ir venkit, nes normaliose firmose nieko mokėti nereikia, čia lietuvių "varkės". :)
Jei gyveni husvagn'e. Tai vėl firma viską duoda generatorių elektrai, dujų balioną, ir visa kitą. Benzinas generatoriui ir dujos šildymui firmos sąskaita. Na už apgyvendimą nieko mokėti turi nereikėti ypač husvagn'uose.
Kelios foto, kaip atrodo darbinės mašinos, husvagn'ai, įrankiai pas mus.
http://img33.imageshack.us/img33/9360/20110707001.jpg
http://img713.imageshack.us/img713/605/20110930001.jpg
http://imageshack.us/a/img541/5839/20120419080706.jpg
http://imageshack.us/a/img856/7357/20120419080647.jpg
http://imageshack.us/a/img543/7367/20120419080623.jpg
http://imageshack.us/a/img706/9281/20120418132719.jpg
http://imageshack.us/a/img13/1894/20120415144052.jpg
http://imageshack.us/a/img687/2783/20120411155819.jpg
http://imageshack.us/a/img836/2995/20120404102100.jpg
http://imageshack.us/a/img823/5519/20120331130726.jpg
 
Pragyvenimas, kainos ir visos kitos išlaidos
 
Kadangi viską duoda firma, lieka tik pirktis maistą. Tai nuo jo ir pradėsiu. Maisto kainos yra šiek tiek didesnės nei Lietuvoj. Bet yra panašiom kainom ar net pigiau. Kaip jau minėjau ankščiau, mėnesiui laiko ant maisto užtenka turėti 2000kr. Ir galima sakyti galėsi valgyti vos ne bet ką, jei pats gaminiesi maistą, o ne perki visokias picas ar jau padarytą maistą. Išvardinsiu ką aš pirkdavau ir kiek maždaug kainuodavo (visų kainų neprisiminsiu, bet daug maž apytiksliai), dar kainos priklauso ir kokioj parduotuvėj pirksi, ir kokiam rajone. Stockholm'e galima rasti ir daug pigiau viską, bet rašau tik tokiomis kainomis, kuriomis man pavykdavo nusipirkti. Visgi kiekvieną dieną nevažiuodavau į parduotuvę, ir juolab po 10 parduotuvių paprasčiausiai nebūdavo laiko apvažinėti. Kainos 2012m.
 
Šokoladas Euroshoper (mano mėgstamiausias) arba Extra - 5-6kr;
Mėsa žalia 1kg paruošta kepsniams be kaulų - >100kr. labai retai pirkdavau į mėnesį gal vieną du kartus, kartais pasitaiko akcijų ir po 25kr/kg ar po 50kr/kg;
Virtas kumpis 1kg - 40kr, per akcijas 20-25kr;
Makaronai spageti 1kg - 7-10kr;
Kiaušiniai 24vnt. (o gal 30vnt., nepamenu) - 35-38kr;
Duona (neskani ir saldi) - 18kr;
Forminė balta duona 1kg - 24kr;
Viniotiniai (nu tie pyragai su uogiene, šokoladu ir t.t.) 450g - 15kr;
Pienas 1,5l - 7-10kr;
Kefyras 1l - 10kr;
Bulvės 1kg - 8-10kr;
Šaldytos bulvytės 2kg - 15-20kr;
Žuvies piršteliai 30vnt, lyg 900g - 15-20kr;
Pica betkokia 300g ar 350g - 30kr;
Poprieinės dešrelės 400g - 10kr;
Popierinė daktariška dešra 800g - 24kr;
Valgomos dešrelės 400g - nuo 40kr;
Margarinas 600g - 10-16kr;
Aliejus 0,9l - 16-20kr;
Sintetinė bulvių košė (neatsimenu kiek gramų, bet daug, gal 500g lyg) - 35kr;
Šaldytų daržovių mišinys 1kg - 15kr. lyg;
Šaldytos bulvės su dešra ir daržovėmis 1kg - apie 30kr;
Šaldytos vištienos kulšys 2kg - 38kr;
Ryžiai 1kg - 15-20kr;
Sriubikės tos kur užplikai ir prieskonių priberi 1vnt - 3kr. o jei perki 5 - 10kr;
Energetinis - 6kr;
Limonadas (Coca, sprite, fanta, švepsas) 1,5l - 15-18kr.
Alus 2,8 laipsnių 6 skarbonkės po 0,5l - nuo 25kr;
Alus 3,5 laipsnių 6 skarbonkės po 0,5l - nuo 50kr;
Sidras 2,25 laipsnių 6 skarbonkės po 0,5l - nuo 25kr;
Traškučiai - nuo 15kr.
Hašišas 1g - 100kr. :)
 
Interneto modemas - 280kr (rekomenduoju Telia, praktiškai visur yra, nėra tik giliai miške ir pakalnėje arba labai prastas);
Interneto papildymas 5GB mėnesiui - 250kr;
Telefono sąskaitos papildymas - nuo 50kr. (rekomenduoju Telia, kiek SIM kortelė kainuoja jau nepamenu)
 
Cigarečių kainos praktiškai vienodos, prasideda nuo 43kr. Malboro ir prabangesnės virš 50kr. Alkoholis System Bolaget'e(spec. parduotuvė alkoholio) alus nuo 10kr už skarbonkę. Degtinė Absolut 0,7l virš 300kr lyg. Negeriu tai negaliu pasakyt tiksliai. Bare žinau alus puslitris 50kr. 5,2 laipsnio. Šnapso litras 1000kr. Na bet kokiu atveju maždaug kainas matot. Ir nėra labai brangu, be alkoholio ir cigarečių už 2000kr. galima laisvai prasimaitinti, o jei dar pilvą susiveržus nei tiek nereiktų. :) Pats atsimenu 7 dienas pragyvenau tik su 179kr. Bet ir valgiau pagrinde makaronus ir popierinę dešrą.:)) Perkant limonadą plasmasiniuose buteliuose, ar skarbonkėsi reikia mokėti papildomai pant'ą (depozitą), 1,5l butelis 2kr., skarbonkė 1kr. Tai jei Cocos butelis kainuos 17kr. tai galutinė kaina bus 19kr. Išgėrus priduoti butelius ar skarbonkes ir atgauni pinigus.
Kuro kainos tai tiek benzinas tiek dyzelis beveik nesiskiria, ten kelio orijom.. Kaina buvo maždau ~14kr/l. Tik pastebėjau vieną dalyką su švedišku dyzeliu su pilnu baku nuvažiuoju 50-100km toliau nei su lietuvišku. Mistika? Su dujom važiuoti nepatariu, nes beveik nėra degalinių, kur užpila dujas. Pas juos ten antgalis kitoks. Kiek girdėjau aplink Stockholm'ą lyg keturios degalinės tėra, kur pila su tokiu antgaliu kaip Lietuvoj, apie šiaurinę Švediją net nekalbu, ten aplamai degalines, kur pila dujas, retai pamatysi. Buvo atvejis, kad chebra iš Lietuvos važiavo pas mus su dujom vien varoma mašina, nuo kelto nuvažiavo ~100km ir užlinko, dujų nėra iš kur gaut. Benzinu nevažiuoja. Tai naktį mašinoj miegojo, kitą dieną į servisą varė, kad sutvarkytų mašiną, jog benzinu važiuotų. :D
Elektronikos prekių čia neapsimoka pirkti, nes viskas yra brangiau nei Lietuvoj. Pvz. nešiojamas kompiuteris švedijoj kainuoja tarkim 2500lt, Lietuvoj tokį patį nupirksi už ~2000lt ir bus klaviatūra ne švediška.
Drabužiai irgi labai brangūs, jau geriau iš kokio sportdirect pirkti. Kartai būna akcijų, kad tarkim Nike kedai, kurie kainavo 2000kr, gali nupirkti vos už 400kr. Bet čia tik Stockholm'e taip. Daugiau kaip ir nežinau kas būtų aktualu..
 
Darbas (kaip dirbama, kokios rūšys ir t.t.)
 
Pirmiausiai yra sodinimas skirstomas į du regionus: pietūs ir šiaurė. Pas mus pietūs skaitosi nuo Malmo iki Upsallos, o šiaurė nuo Upsallos iki Kirunos. Pas kitus gali skirtis "nuo iki". Pietuose ir šiaurėje skiriasi sodinimo technologijos (pietuose pagrinde sodinama kirkomis(kąstuvėliais, sodinukai maišuose) arba padidinto skersmens šautuvais (sodinukai šaldomi kartoninėse dėžėse), šiaurėje šautuvais, sodinukai užauginami plasmasinėse dėžėse). Taip pat tiek pietuose tiek šiaurėje yra trys sodinimo būdai: paprastas arba arto ploto sodinimas, nearto ploto sodinimas ir komplektacija. Gali būti pusę ploto arto pusę ne ir įvairiai. Sodinami medeliai: pušys, eglės, maumedžiai, beržai, švediška pušis (contorta).
 
Paprastas sodinimas - kai yra išpjautas miškas, ir plotas suartas vagomis, kočkėmis arba eskavatorinėmis kočkėmis.
Nearto ploto sodinimas - kai yra išpjautas miškas, bet neišartas.
Komplektacija - kai jau plotas buvo sodintas (gali būti ir prieš metus ar net 10m ir daugiau) ir dėl kažkokių priežasčių (mažai medelių hektare, nuėdė gyvūnai, sudegė miškas, nuo saulės sudegė sodinukai ir pnš.) reikia atsodinti.
 
Apie kiekvieną sodinimo būdą plačiau vėliau parašysiu. Kadangi aš labiau orientuojuos į sodinimą šiaurėje, apie jį ir informacijos daugiau bus. Bet trumpai apie darbo specifiką, įrankius pietuose.
Pietuose dirbama pagrinde su kirkomis (kąstuvėliais) arba su didesnio skersmens šautuvais. Viršuje yra nuotraukos kaip atrodo kuprinės, kišenės ir sodinukų dėžės pietuose. Dirbant su kirkomis sodinukai būna maišuose dažniausiai po 250. Jie jau būna ganėtinai paaugę ~50cm. Todėl su šautuvais jų niekas nesodina. Kadangi pietuose mažai kalnų ir gana geri plotai, tai neįgudęs sodintojas gali pasodinti iki 750 medelių (pagal praeitų metų tarifą 750kr. jau į rankas). Įgudę sodintojai pasodina ir 1250. Trečioje nuotraukoje viršuje matosi diržas su kišene į kurią dedami sodinukai iš maišų, į abi kišenes įmanoma sutalpinti beveik visą maišą, pasistengus ir visas telpa. Man asmeniškai sodinimas kirkomis pats prasčiausias, bet čia tik mano nuomonė. Yra kam net labai patinka. :)
Jei sodinima padidinto skersmens šautuvais, sodinukai būna kartoninėse dėžėse užšaldyti. Sodinukų kiekis dėžėje būna įvairus nuo 50 iki 300 (priklauso kokios rūšies, koks pats medis ir pnš.) Dėžę perpjauname pusiau ir dedame pusę dėžės ant vienos pusės kišenės, kitą pusę ant kitos (yra specialios kišenės, deja nuotraukos nerandu). Sodinuko kainos nepamenu tikslia, nes ten dar skiriasi pagal sodinuko storį, bet kažkur apie 0,25-0,3kr už sodinuką. Su tokiomis dėžėmis gerame plote buvau virš 4000 (virš 1200kr.) sodinukų pasodinęs, realiai vidurkis per mėnesį būna ~2500 sodinukų per dieną. Ir čia ne naujokams. Naujokai pasodina 1500-2000 sodinukų į dieną. Trečioje nuotraukoje yra kuprinės skirtos nešti kartoninėm dėžėm. Vienu kartu galima nešti nuo trijų iki 10 dėžių, priklauso nuo dydžio. Nėra sunku tikrai, nepalyginsi su šiaurinėmis dėžėmis. Tik tiek, kad daugiau kartų reikia nešiotis ir su tom kuprinėm nepatogu nešti, labai atgal sveria. Visiškai nėra pusiausvyros. Man asmeniškai darbas pietuose nelabai patinka, nes turi daugiau minusų nei pliusų.
 
Pliusai:

didesnė sodinukų kaina; mažesni atstumai nuo ploto iki ploto; daugiau civilizacijos (didesni miestai, pigesni maisto produktai, daugiau pramogų laisvalaikiu); Minusai:

Mažesni plotai, per dieną reikia tris ir daugiau apsodinti; Daugiau važinėjimo; Mažesnis uždarbis, nei šiaurėje; Beveik visi plotai yra fizinių asmenų (nenoriai moka už ploto apsodinimą, dėl to vėluoja pastoviai algos ); Žymiai daugiau problemų nei šiaurėje (plotai ne tokie kaip žemėlapyje (per mažai išpjauti arba per daug, dėl to stoja darbas, kol išsiaiškini ar galima sodinti ar ne), arba žemėlapyje parašyta, kad išartas, nuvažiuoji ir matai, kad neišartas ar net būna, kad neišpjautas.. važiuoji į kitą plotą. Arba uždėti šlakbaumai ir negali privažiuoti.); daugiau civilizacijos (didesni miestai, daugiau pramogų laisvalaikiu), automatiškai ir daugiau pinigų išleidi. Manau, dauguma važiuoja užsidirbti, susitaupyti ir grįžus įgyvendinti savo svajonę; ir dar velniai žino kiek jų. Kai sodintojams tai dar dar, apsisukai važiuoji kitur. Bet kai man reikėjo visus tuos plotus žiūrėti, paruošti, išpręsti problemas ir t.t. Galvos skaumas didžiulis, kai per dieną koks 10 nesąmonių, dirbi nuo 7h ryto iki 11h vakaro, plius dar grįžus dvi valandas sėdi prie popierių.. ir taip 2,5mėn su viena išeigine.. Ačiū Dievui, šiemet atsisakėm darbo pietuose. :D Ledinis plotas, kad visi tokie būtų.. Tik gaila, kad mažas apie 1,5Ha.. Suartas vaomis.
http://imageshack.us/a/img690/1394/p4030065.jpg
Neartas, baisus plotas. Kairėje pusėje matosi kišenės sodinimui sodinukams iš dėžės.
http://imageshack.us/a/img823/677/20110425226.jpg
Iš pirmo žvilgsnio ledinis plotas. Iš dalies.. Vaikščioti lengva, bet kai reikia į kietą žemę sodinti, labai lėtai gaunasi ir daug jėgos reikia. Suarta kočkėmis.
http://imageshack.us/a/img19/8165/20120523115705.jpg
Taip atrodo žemėlapis (šiauriniai nelabai skiriasi), žalios linijos kontūruose matosi du sodinamo ploto gabaliukai. Vienas prie pat kelio, iki kito reikia neštis ~150m.
http://imageshack.us/a/img594/5138/20120502080416.jpg
Šiaurė. Sodinama tik šautuvais (45mm ir 35mm) (retais atvejai būna išimčių). Sodinukai būna plasmasinėse dėžutėse. Mes sodinam dvejų rūšių dėžes: 64 sodinukų (jackpot) ir 128 sodinukų (powerpot). Yra ir kitokių, bet man neteko susidurti. Skirtumas nuo pietuose esančių sodinukų, kad jie dažniausiai būna nenuodingi (skirti sodinti tik į artus plotus) ir auginami šiltnamiuose (pietuose jau būna išauginti ir užšaldomi per žiemą). Vienos dėžutės svoris svyruoja nuo 3kg iki 5kg, priklausomai kiek jos palaistytos. Dažniausiai kievienoje firmoje būna normos, koks turi būti vidurkis per mėnesį. Niekas ten nelaikys tokių, kur per dieną vos dešimt dėžių pasodina. Pas mus norma naujiems žmonėms 38-40 dėžių. Tai per mėnesį gaunasi 1040 dėžių. Negalvokit, kad iškart atvažiavę sodinsit po 40 dėžių. Kol įprantama ir įgaunamas tempas gali užtrukti nuo dviejų iki keturių savaičių. Kartais ir pusę sezono atidirbus tų 40 dėžių nepasodina. Pats pirmą sezoną turėjau 36 dėž./mėn, antrą - 45, trečia 52. Tai šis darbas labiau orientuotas į ateitį, kuo didesnė patirtis tuo didesni pinigai.
Dėžutės (64sod.) išsodinimas naujokui užtrunka 10-20min. Man - 3-5min.
Dirbama yra 6 dienos per savaitę nuo 6h iki 18h. Jei gyvenama husvagn'e darbo pradžia ir pabaiga priklausys nuo brigados susitarimo, nes husvagn'as statomas šalia ploto arba mažu atstumu nuo ploto. Gaunasi apie 12h darbų (jei reikia važiuoti iki ploto), iš jų sodinama ~8h (1h pietūs, 2-3h kelionė, plius dar parūkymai). Kai gyvenau husvagn'e dirbdamas nuo 8h iki 22h (su pietumis ir parūkymo pertraukėlėmis) pasodinau 94 dėžes (1600kr). Buvo rekordas čia. :) Bet kaip suprantat yra svarbiausia yra ne darbo laikas, o pasodinimo kiekis. Vienas gali pasodinti 40dėžių per 5h, kitas sodins 10h. Beto niekas jums už nugaros nestovi ir neprižiūri kaip dirbat, ar ilsitės. Kada nori tada pasiilsi.
Plotai būna įvairūs. Pelkėti, kalnuoti, šlaitai, sudegę, apžėlę, toli neštis (1km ir daugiau) ar net viskas viename. Kai kuriose firmose dar ir įkainiai skiriasi jei toli neštis tai daugiau moka. Ne vienas man pasitaikė atvažiavęs, kuris galvojo, kad tie plotai bus tokie kaip suarti bulvių laukai. Taikrai ne. :D
Dėžučių nusinešimas. Pats sunkiausias dalykas, kuris reikalauja daug fizinės jėgos ir ištvermės. Naujokams siūlau praždiai kol pripras nešti nedaugiau 12-14 dėžių. Seni neša po 18-20 dėžių. Priklauso nuo ploto sudtingumo, ar toli neštis ir t.t. Kuo daugiau nusineši vienu metu, tuo mažiau vaikščiojimo bus ir laiko sutaupysi. Bet niekas neverčia nešti 20, neši tiek kiek gali. 20 dėžių, kuprinė, šautuvas, kišenės sveria 80-100kg(priklauso ar labai sodinukai prilaistyti). Atrodo gana daug, bet kuprinės patogios (nepalyginsi su pietinėmis), turi pusiausvyrą tai ir nešti pakankamai nesunku.
Plačiau apie tris sodinimo būdus.

Paprastas (artas) sodinimas - pats populiariausias ir lengviausias sodinimo būdas. Yra trys arimo būdai. Kočkės, vagos ir eskavatorinės kočkės (yra ir ketvirtas, kuris labai retai naudojamas ir nežinau lietuviško atitikmens). Vagomis būna ariami dažniausiai kalnuotos vietovės, kur yra prasta žemė (vagomis ariant padaroma didžiausia žala). Kočkėmis ariama geri plotai, žemumos, ypač derlinga žemė (padarant kuo mažesnė žala gamtai). Eskavatorinės kočkės taip pat kaip ir paprastos, tik tiek, kad kočkės būna išmėtytos bet kaip (sodinti gana sunku, kai reikia vaikščioti zigzagais, retai tokie plotai pasitaiko, per sezoną 5-10). Šiuo sodinimu uždirbami didžiausi pinigai. Galima pasodinti 50-100 dėžių. Mokama mažiausiai iš visų sodinimų būdų. Pats sodinimo principas: atvažiuoja brigada į plotą, brigadininkas apžiūri plotą (ar viskas atitinka pagal žemėlapį) ir paskirsto pagal žemėlapį, kur kiekvienas žmogus eis. Taip yra todėl, kad vienas kitam nesimaišytų. Jei didelis plotas, gali visą dieną dirbdamas nesutikti kolegos. Nearto ploto sodinimas - Gana dažnai pasitaiko. Sodinama žasele: tarkim 4 žmonių brigada sustoja eilute, paskutinis žmogus eidamas riša ant šakų, medelių ar dar ko, kas matosi iš tolo, specialia popierine juostele. Rišama tam, kad nenukrypti, ir, kad nebūtų neapsodintų vietų. Kadangi ne vienas sodini, tai visų tempas būna skirtingas ir dažnai stabdosi pats sodinimas. Per dieną galima pasodinti 30-50 dėžių. Visų pasodintų dėžių skaičius dalinamas po lygiai kiekvienam. Mokama daugiau nei už paprastą sodinimą 4 kronomis. Sodinami nuodingi sodinukai. Komplektacija - Rečiausiai pasitaikantys sodinimo būdas ir brangiausiai mokamas. Galima sodinti žasele (jei nesimato nei vagų ir labai blogas plotas) arba pasiskirsčius atskirai. Pats sodinimas vyksta taip: turi pakeisti visus blogus sodinukus naujais. Vieną dėžutę gali sodinti 30-60min. Labai įvairiai. Būna, kad plotas labai sugadintas ir reikia vos ne kiekvieną sodinuką pakeisti (labai džiaugiesi tada), būna, kad pravaikštai hektarą, o pasodini 10 dėžių. Vidutiškai galima 20-25 dėžes per dieną pasodinti (seniems darbuotojams). Mokama 1,5 karto daugiau nei už paprastą sodinimą. Labai nėmėgstu šio sodinimo, nes mažiau uždirbi ir daugiau išvarksti, bet kai retai būna.. Tai nieko tokio. :) Žemiau įdedu kelis failus, kuriuos duodu lietuviams naujokams paskaityti kaip vyksta sodinimas.
 
Instrukcija
 
 
Mini instrukcija (1 dalis)
 
 
Mini isntrukcija (2 dalis)
 
 
Minusus turbūt lengviau man parašyti nei pliusus, tai nuo jų ir pradėsiu.
 
Minusai:
 

Dideli atstumai važinėjimo (iki 200km pirmyn-atgal jei gyveni name, jei husvagn'e važinėjimo beveik nėra, nebent kai reikia į kitą vietą pervažiuoti); Nėra civilizacijos, žmones retai matai, didesnės maisto kainos; Prastesni plotai (kalnai, pelkės, toli neštis ir t.t.); Pliusai:
 

Daugiau uždirbti galima, mažai kintantis atlyginimas; Dideli plotai (10-100Ha); Nėra pramogų (tauposi pinigai); Plotai beveik visi firmų arba valstybės (nėra beveik problemų); ir daug dar kitų; Dar nepaminėjau, dėl "chaltūros". Tarkim gaunate plotą 1000dėžių, susodinate 900dėžių ir lieka 100. Turi plotas būti įdealiai pasodintas, kad nebūtų prie ko prikibti. Tada ant keturių žmonių pasidalinate po 20 dėžių, nunešat į mišką ir pakasat. Taip galima vieną kitą tūkstantėlį iš oro pasidaryti. Aišku niekas to neturi pamatyti ar žinoti. Nors čia vieša paslaptis ir visi taip daro.
Kitas atvejis, kai tarkim brigadoje vienas žmogus "chaltūrina" (blogai sodina, sodina po 5 sodinukus iš kart ir panašiai), tokie greitai išaiškinami ir važiuoja namo. Kenčia visa brigada dėl vieno žmogaus. Nes reikia važiuoti tvarkyti plotą (prisodinti tiek kiek reikia, persodinti iš blogų vietų į geras ir panašiai) ir už tai papildomai jums nieko nemoka. Gali net tekti padengti kuro išlaidas ar net už sugadintus sodinukus. Nors kol kas mano praktykoje to nepasitaikė. Tvarkyti plotus teko ir man.. Ir ne vieną. Kaip jau sakiau, kenčia visa brigada. O ploto taisymas tikrai nėra malonus dalykas. Prarandami pinigai, laikas, nervai. Tad dirbkite sąžiningai, visų pinigų vistiek neuždirbsite.
 
 
Buvo ledinis plotas, kol nepradėjo agti žolės. Tokį plotą sodinti reikia daug kantrybės. (žolės prasideda liepos vyduryje, baigiasi - rugpjūčio).
 
 
http://imageshack.us/a/img594/3507/p7290006.jpg
Tobulai pasodinta contorta.
http://imageshack.us/a/img27/6589/p7120027s.jpg
Per pusantro mėnesio tiek dėžių žmonės išsodino.
http://imageshack.us/a/img690/2898/p6270026.jpg
Įrankiai ir kaip vežami sodinukai (taip vežti draudžiama, bet kitaip neišeina).
http://imageshack.us/a/img40/5204/dsc00128rh.jpg
Sodinukų aikštelė. Juos laisto dažniausiai patys sodintojai.
http://imageshack.us/a/img521/1301/dsc00124us.jpg
Įdealus plotas, kuriame pasodinti 60 dėžių neriba. Iki šios vietos neštis buvo ~1,5km. Artas vagomis. Matosi atnešta kuprinė su 20 dėžių.
http://imageshack.us/a/img10/6475/dsc00028gu.jpg
Tas pats plotas kaip ir viršuje, tik kito žmogaus sodinimo vieta. Prieš tai buvusio nuotraukoj žmogus buvo pačiam gale. Tai atstumas tarp žmonių gana didelis. Ir plotas pats buvo nemažas.
http://imageshack.us/a/img541/166/dsc00027cq.jpg
Vidutinis plotas, iki miško ~1km.
http://imageshack.us/a/img18/2261/dsc00018wb.jpg
Baisus plotas (šlaitas, toli neštis, blogai suartas). Tolumoje prie akmens matosi pastatyta kuprinė. Kairėje arčiau matosi dar viena kuprinė. Šitam plote daugiau 50 dėžių aš nepasodinčiau. :)
http://imageshack.us/a/img163/8939/dsc00022is.jpg
 
Uždarbis
 
Turbūt ne vienas to laukė. Taigi kiek uždirbama.
Pietuose, kaip jau minėjau, uždarbis labai kintantis. Vieną mėnesį gali uždirbti 10000kr, kitą 15000kr. Viskas priklauso nuo plotų dydžių, ir kiek problemų pasitaiko. Naujokai uždirba pietuose 12000(4500lt)-14000(5500lt)kr. Seni iki 17000kr(6300lt).
2012m. tarifai pietuose mūsų firmoje.
 
Kirkinis sodinukas - 1kr. (už artą plotą, kitų kainų neatsimenu);
Paprastas sodinukas - apie 0,3kr. (už artą plotą, kitų kainų neatsimenu);
 
Šiaurėje uždarbis daug didesnis ir mažiau svyruojantis. Naujokai vidutiniškai uždirba 13000(4800lt)-15000kr.(5800lt). Seni uždirba kur kas daugiau 16000(6000lt)-25000kr.(9500lt). Čia uždarbis jau atskaičius jau visus mokesčius ir tiek būna pervedama į banko sąskaitą.
Šiaurėje taip pat mokama už sodinuką, bet mes skaičiuodavom dėžutėmis.
2012m. tarifai šiaurėje mūsų firmoje.
 
Paprastas sodinimas, 1dėžė (64sod.) - 17kr;
Nearto sodinimas, 1dėžė (64sod.) - ~21kr;
Komplektacija, 1dėžė (64sod.) - ~27kr;
Paprastas sodinimas, 1dėžė (128sod.) - 30kr;
 
Dar nepaminėjau, kad dėžutėse tiek nebūna sodinukų (čia tik oficialiai tiek), dažnai būna ir 50 ar 55. Pastoviai būna neišaugusių ar nudžiuvusių, kurių niekas nesodina.
 
Dirbant pagal kontraktą, firma moka mokesčius. Pasibaigus sezonui, ir tik kitais metais, valstybė gražina dalį permokėtų mokesčių čekio pavidalu. Jį siunčia į firmą (ten jūs būnat laikinai priregistruojami, kad gyvenat) ir jei normali firma, laišką atsiunčia į Lietuvą. Pats buvau gavęs už du sezonus 700kr. Vienas diedukas net 3500kr.
 
Gyvenant husvagn'uose privalo mokėti komandiruotpinigius. Sumos nepasakysiu, nes nežinau kiek. Mes gaudavom į mėnesį 2500kr. Vėliau tą sumą pridėdavo prie sodinukų kainos (turbūt, kad mokesčių mažiau mokėti reiktų).
 
Iki 25m. mokesčiai yra mažesni, o nuo 25m. didesni (gaunant čekį turėtų jaustis). Bet dirbant jum tas nesijus, nes vistiek gausit tą 17kr bet kokiu atveju nepriklausomai nuo metų. Mokesčiai čia jau firmos reikalas.
 
Įsidemėkit, kad uždarbis nėra tikslus, mokama už padarytą darbą. Viskas priklauso nuo žmogaus ir kaip jis dirbs. Gali taip būti, kad atvažiavęs naujokas ir 10000kr neuždirbs. Ir tikrai negalvokit, kad atvažiavę iškar po 7000lt uždirbsit atsipūtę. Kas taip galvoja ilgai netveria.
 
Čia toks darbas labiau į ateitį, kuo daugiau patirties, tuo daugiau ir uždirbi. Palyginus su darbu UK ir čia. Tai UK dirbdamas fabrike du metus tu vistiek uždirbsi tą 1000svarų/mėn. Ten valandinis ir niekam neįdomu ar tu jau įgudęs ar ne. Miško sodinime, kiekvienais metais vis lengviau, tu įgauni tempą ir vis daugiau padarai per tą patį laiką, ir mėnesinis atlyginimas kyla.
 
Laisvalaikis, gamta
 
Apie laisvalaikį beveik nėra ką ir parašyti. Laisvą dieną važiuoji į miestą/miestelį apsipirkti. Arba eini žvejoti. Meškerę (spiningą) siūlau pasiimti kiekvienam. Žuvies pilni ežerai ir upės. Žuvys: lydekos, ešeriai ir salačiai. Tai ir maistui pinigų mažiau išleisit.
 
Su broliu per nepilnas 4h su kelione (40km) ir su valtimi pagavom 35kg žuvies spiningu.
http://imageshack.us/a/img805/3160/p6300377.jpg
 
Hm. Gamta. Apie ją daug visko galima prirašyti. Pasistengsiu esminius dalykus.
Mėlynės, bruknės, spanguolės, žemuogės, avietės ir grybai. "Įkritus" į mėlynes gali net pusę dienos neišlysti kol neatsivalgysi. Badu nenumirsi dirbdamas tikrai. :)
 
Vasaros karštos, tokios pat kaip Lietuvoj. Tik šiek tiek trumpesnės. Vasaros metu nebūna naktų. Kai buvo karštosios 2 savaitės (ant saulės virš 40 šilumos ir traukė prie žemės) dirbom naktimis, nes dieną neįmanoma dirbti.
Erkių šiaurėje nėra (yra, bet jos į žmogų nesisiurbia), nes spygliuočių miškai. Tad dėl jų bijoti neverta. Pietuose yra (pačiam į koją buvo įsisiurbus). Už erkes yra daug blogesnių parazitų: uodai, moškės ir mažosios moškės. Uodai iš šių trijų turbūt patys geriausi.
Moškės labai lenda visur (į akis, nosį, po drabužiais), o ir kanda skaudžiai. Mažosios moškės pats blogiausias parazitas. Trunka apie 2 savaites kol dingsta jos. Kanda lyg su adata, nuo jų niekas nepadeda ir visur lenda. Jei į namus jų priskris, galiu garantuoti, kad nemiegosit visą naktį. Daug naktų bemiegių dėl jų.. O svarbiausiai nuo tų parazitų niekas nepadeda. Pasipurkškus nelenda tik kokį pusvalandį, nes nuo prakaito dingsta poveikis.
 
Gyvūnų sutiksit irgi visokių: kiškiai, lapės, laukiniai šunys, elniai, briedžiai, meškos, gyvatės (pietuose). Švedijoje tėra tik viena gyvatė kenkianti žmogui - angis (galiu ir klysti, kad tik viena). Šiaurėje gyvačių beveik nepasitaiko.
 
Elniai visiškai nebijo nei žmonių nei mašinų.
http://imageshack.us/a/img825/2047/p7060017m.jpg
http://imageshack.us/a/img35/2778/p7060012d.jpg
Girtas elnias. :lol:
http://imageshack.us/a/img23/5263/p6250025.jpg
Briedis pelkėje.
http://imageshack.us/a/img854/2346/p6210012.jpg
Stirnos.
http://imageshack.us/a/img201/7830/p5190181.jpg
Ūkininko auginami kažkokie jaučių giminės atstovai.
http://imageshack.us/a/img43/2465/p5120176.jpg
http://imageshack.us/a/img802/2981/p5120174.jpg
Nuo kranto pagautos lydekos su spinigu per 30-60min. Vakarienė.
http://imageshack.us/a/img198/5166/1310127245426.jpg
Pietuose dirbant pagautas žaltys.
http://imageshack.us/a/img834/2453/20110509232.jpg
Eidamas į plotą aptikau elnią.
http://imageshack.us/a/img20/9600/20110610002.jpg
Kalnų vandens šaltinis. Skonis nerealus. Švedai sustoja prisipilti į gertuves vandens.
http://imageshack.us/a/img17/619/p6270037.jpg
Gražūs vaizdai sutinkami vos ne kiekvieną dieną.
http://imageshack.us/a/img818/4657/p8160008j.jpg
http://imageshack.us/a/img843/1233/p6170008b.jpg
http://imageshack.us/a/img541/625/p4290128.jpg
http://imageshack.us/a/img16/4561/img0162tc.jpg
http://imageshack.us/a/img580/5135/dsc00044dp.jpg
http://imageshack.us/a/img825/4286/20110529002.jpg
http://imageshack.us/a/img11/1020/20090116017.jpg
 
Apibendrinant viską
 
Darbas sunkus reikalaujantis ištvermės ir fizinės jėgos. Tie, kurie nemėgsta gyventi be patogumų ar klubų ir panašiai gali net nevažiuoti. Ar tie, kurie galvoja jog uždirbs tūkstančiais..
Užsienyje lengvo darbo nėra ir niekas pinigų už dyką nemoka. Bet, kam patinka gamta, grynas oras, nori išbandyti savo ištvermę ir uždirbti daugiau nei UK fabrike ( ir gal? lengviau dirbti nei fabrike) siūlau pamėginti. Aš asmeniškai jei galėčiau rinktis ar dirbti fabrike už 7000lt ar miško sodinime už 7000lt, tai tikrai net nesvarstyčiau apie fabriką.
 
Šį visą rašinį, jei galima jį taip vadinti, parašiau žmonėms, kurie tikrai tuo domisi, yra gavę pasiūlymų, ar ketina jau važiuoti ir nieko nežino. Nes internete info, bent jau kaip man reikėjo visiškai neradau.
 
Be to, esu baigęs švediškus kursus apie sodinimą, priežiūrą, plotų tikrinimą, apie viską kas susiję su miško sodinimu, sodinukais, ir visais kitais niuansais. O čia viską nuo a iki z parašyti reikėtų visos knygos. Tad klauskit, kas dar domina, nes tikrai ne viską paminėjau ir daug ką praleidau.
 
P.S. Atleiskit už nevietoje padėtas nosines, praleistas raides ar nevietoje sudėtus kablelius. Seniai berašiau tokį tekstą ir naršyklėje nepatogu, kai nematau viso teksto. Svarbu, kad suprastumėte visą esmę. ;)

Manau reikėtų paskelbti forumo bendruomenei - bus gera pamoka visiems, kurie nori apgaudinėti, ir tiems, kurie nesivargina rašyti pareiškimų, nes nemato prasmės.
 
Šaduikio nuosprendis - metai laisvės atėmimo ir atlyginti 14700 LT nukentėjusiems (pagrinde kreditų bendrovėms) :lol:

Kaip galitiketis gauti geresni darba jei siu dokumentu neturi... na darbar home office kaip ir nereikalingas, bet be NI gauti darba yra labai sunku. Tuo labiau be NI beturetu isduoti banko korteles, o be jos uk kaip be ranku nes visur praso. Gi nebuvo taip sunku ries atvaziuojant paprasyt draugu ( kuriu turejai UK ) kad tave uzregistruoti NI pokalbiui. man net juokinga skaityti verkslianimus apie sunku gyvenima, kai patys zmones neideda nei trupucio noro ji palengvinti patys sau..

Šauniai motyvuoji :) bet tai suveiks tik protingiems žmonėms.. kiti vistiek tikėsis ne išmanumu ir protu pinigus gyvenimui uždirbti, o fiziniu darbu.
 
Viena didelė problema su lietuviais užsienyje: jeigu jie dirbtų Lietuvoje po tiek pat valandų ir taip pat atsidavę, kaip toj UK - uždirbtų ne ką mažiau pinigų (tiksliau - sutaupytų).
 
Dirbu ne kokį stebuklingą darbą, gyvenu per daug nesispausdamas, bet per 3 metus sutaupyčiau keliskart nei 9k lt, kaip čia kažkas minėjo :)

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

O man atvirkščiai atrodo - kai girdžiu kaip tokie žmonės šneka apie kitus: kokie jie menkaverčiai, silpni, nes nori kažkuo išsiskirti ir pan.. man atrodo, kad čia būtent tie, kas taip sako jaučiasi silpni, neįvertinti, ir iš pavydo bando nuleisti kitus ant žemės, bandydami išaukštinti save - nors apie save nieko gera ir negalėtų pasakyti. Kitaip sakant, man atrodo, kad silpnas yra tas, kuris bando įgelti žmogui, kuris jam nieko bloga nėra padaręs, ir tai daro iš pavydo. Nors aišku kaip kažkas jau minėjo, nieko niekada negalima teigti 100 procentų.

Pastaruoju metu forume atsirado žmonių, tikinčių, kad įmanoma rasti būdą nugalėti bene populiariausią kazino žaidimą - ruletę.
 
Šiuo pranešimu pabandysiu paaiškinti, kodėl tai yra neįmanoma, ir kodėl tiek daug žmonių, susižavėję iš pirmos pažiūros lengvais pinigais, vėliau praranda milžiniškas sumas, o kartais ir visą savo bei savo artimųjų gyvenimą.
 
Ruletės statymo laukas yra sudarytas iš 18 raudonų, 18 juodų ir 1 žalio laukelio (Amerikietiškoj ruletėj žali laukeliai yra 2).
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b9/European_roulette.svg/650px-European_roulette.svg.png
 
Būtent šis žalias laukelis ir yra kazino pranašumas prieš žaidėją. Jeigu ruletėje nebūtų žalio laukelio, žaidėjai turėtų 50/50 šansą laimėti ir vidutiniškai paėmus viskas stovėtų vietoje, tačiau 1 kartą iš 37-ių iškritus žaliai spalvai, kazino susižeria visus statymus už spalvas, tuzinus, eilutes, lyginius/nelyginius (kadangi 0 nėra nei lyginis, nei nelyginis) ir t.t.
 
Tikimybės ir longrun
 
Daugelis žmonių, kuriems pasisekė šiek tiek išlošti, kažkodėl įsivaizduoja, sugebėję nugalėti kazino. Vienintelis būdas nugalėti kazino, tai būti pliuse per "longrun" (ilgąjį laikotarpį). Longrun nėra nei vakaras, nei savaitė, nei mėnuo, nei metai - tai yra begalybė. Būti pliuse "longrun'e" - tai yra matematiškai palenkti tikimybes savo naudai. Kol nerasi tikimybių formulės, dėl kurios tavo sistema turi didesnį EV (matematinę viltiį) negu kazino, tol ruletės nugalėjęs nebūsi.
 
Variacija
 
Taigi, kodėl kai kurie žmonės laimi, o kiti pralaimi? Liaudiškai tai vadinama sėkme, matematiškai - variacija. Variacija, tai skirtingos tikimybių baigtys, per tam tikrą laiko tarpą. Paprastai šnekant, niekas negali garantuoti, jog sekantis kamuoliukas bus juodas, paskui raudonas, kad skaičius trys neiškris penkis kartus iš eilės, ir t.t. Tai lemia sėkmė, variacija. O jos kontroliuoti niekas negali. Variacija neturi atminties, neturi draugų ar priešų. Variacija nėra asmuo (pvz. Dievas), tai tėra atsitiktinių praeities įvykių virtinė.
 
Statymai
 
Populiariausia yra statyti už spalvas. Kadangi tiek raudonų, tiek juodų skaičių yra po 18-ą, o ruletėje yra viso 37 skaičiai, šansas laimėti 18/37 arba 48,6% - taigi kazino turi maždaug 51,4/48,6 pranašumą prieš žaidėją.
 
Dar vienas populiarus statymas - statyti už du tuzinus. Pacituosiu savo pranešimą apie šią sistemą:
Viskas paremta tuo, kad rizikuoji 2 unitais, bandydamas laimėti tris. Kadangi statai ant dviejų tuzinų (24 skaičių), tai laimėsi vidutiniškai 24 kartus iš 37.
Pralaimėsi vidutiniškai 13 kartų iš 37 (palikti skaičiai), tik šį kartą prarasi ne 1 unitą (kurį gauni laimėjimo atveju), o prarasi 2.
 
Taigi, visumoj išeina: 1 unitas * 24/37 (laimėjimas) + (-2) unitai * 13/37 (pralaimėjimas) = 24/37 - 26/37 = -2/37
Kaip matai, laimėjimas neatperka pralaimėjimo ir rezultate gaunam minusą. Taigi, kiekvienu statymu, vidutiniškai prarandi 2/37 unito, arba 5.4 cento nuo $1. (Kaip ir buvo rašyta mano ankstesniame pranešime).
 
Kaip matom visumoj neženkliai eini į minusą, o kadangi 1 unitą laimi beveik 2 kartus dažniau negu praloši 2, tai sukuria įspūdį, jog sistema veiksminga.
 
 
Tai tik du populiariausi statymai, tačiau bet kokio statymo tikimybes galima apskaičiuoti matematiškai ir pamatyti, jog kazino prieš mus visada turi pranašumą. Iš tiesų, kad ir kokį statymą atliktume ruletėje, mūsų šansas laimėti bus toks pat - 48,6%, o nuo kiekvieno pastatyto lito, vidutiniškai pralošime 5,4 cento (plačiau šaltinyje apie ruletę).
 
Sistemos
 
Kadangi pagal tikimybių teoriją neįmanoma rasti statymo, kuris žaidėjui atneštų pranašumą prieš kazino, visos ruletės "sistemos" vadovaujasi psichologiniu faktoriumi, vadinamu Lošėjo Argumentu. Lošėjo argumentas, tai manymas, jog praeities įvykiai daro įtaką ateities įvykiams, kurie iš tiesų tarpusavyje nėra susiję. Pvz.: jeigu praeitą kartą ruletėje iškrito juodas kamuoliukas, tai šansas, kad sekantis kamuoliukas bus juodas nepakinta, jis išlieka toks pats kaip ir pirmą kartą (18/37), kadangi lentoje vis dar yra 18-a juodų skaičių, 18-a raudonų ir 1 žalias.
 
Populiarūs lošėjo argumento pavyzdžiai ruletėje:
- statymo dvigubinimas pralošus
- statymo mažinimas laimėjus
- statymas už priešingą spalvą, kuri iškrito praeitą kartą
- statymas už spalvą, kuri dabar yra 'ant bangos'
- statymas už skaičių, kuris seniai neiškrito
 
ir t.t.
 
Plačiau galite pasiskaityti:
http://en.wikipedia.org/wiki/Roulette - čia rasite ir lentelę su tikimybėmis bei vidutiniu pralošimu per kiekvieną statymą.
http://en.wikipedia.org/wiki/Gambler%27s_fallacy
 
 
Jeigu šis pranešimas išgelbės bent 1-ą gyvenimą, manau buvo verta jį rašyti. Sėkmės ir žaiskite atsakingai :)

Tai vat čia ir yra tavo problema. Jei apsilankytum kartais mokykloj, tai žinotum, kad galima sutart su mokytojais, kad nelaikysi egzamino, tada jie padaro nuolaidas. Aišku, jeigu pasirodai vieną kart per mėnesį, tai niekas jokių nuolaidų nedarys, nes jei mokiniui išeis 9-10 ateinant vieną kart per pusmetį, tai mokytojas gali turėt problemų.. tuo labiau, kad niekas nenori tokiems pasikėlusiems nelankantiems (nes jam čia žemas lygis ir niekad to nereikės) ir daryt tų nuolaidų.
 
Sakai niekad nereikės tau tos biologijos, informatikos - tai ir univere panašiai mąstysi: ###### tas diplomas? - darbdaviui gi svarbiausia patirtis. Dar porą istorijų kaip Markas Zuckerberg'as ir Steve'as Jobs'as universitetą metė tėvui papasakosi ir rami galva.

Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
 
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
 
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
 
1. Įžanga
 
2. Trys (arba daugiau)
3. dėstymo
4. pastraipos
 
5. Užsklanda
 
Pasiimk juodraščio lapą.
 
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
 
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
 
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
 
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
 
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
 
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
 
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
 
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
 
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
 
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
 
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
 
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
 
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės.
Rasinio_juodrastis.rar

Ką manote? :-)
 
http://img820.imageshack.us/img820/4712/florencija.jpg

Kodėl manai, kad staiga imsi laiminėti, jeigu prieš tai sėdėjai minuse?

.