Flow

Atsakymas labai paprastas - už 1000-2000$ tau niekas nieko panašaus į ieskok.lt arba autoplius.lt nepadarys. O ką realiai padarys yra daug variantų, kurie čia jau išvardinti - arba outsoursins į indiją, arba gausi kokį masiškai tiražuojamo skripto kloną, kuriam iki ieškok arba autoplius kaip iki mėnulio, arba darys, darys ir taip ir niekad nepabaigs ir t.t.
 
Taip kad diskusija apie Lietuvos programuotojų kainas čia visai ne į temą - tokias diskusijas galėsi kelti, kai tau realiai tokį projektą už tokią kainą kas nors padarys. Tačiau čia labai dažnai kuriamos temos, kad man gali padaryti įvairiausias svetaines už juokingą kainą, deja vėliau taip niekas ir nepasigiria, kad tą svetainę jam iš tikrųjų padarė.

Turiu bent kelias teorijas šiuo klausimu, pabandysiu išdėstyti:
 
1. Kaip tu pateikei pirminę užduotį - labai svarbu, kiek detaliai aprašei ko reikalaujama, ar tiesiog davei nuorodas ir pasakei "padarykite panašiai kaip čia". Nes pažiūrėjus į tinklalapį, amerikiečiams tai gali pasirodyti "another one classified ads website", kuriam galima naudoti vieną iš nemokamų TVS, kad ir OS Class ar gal net ir tą patį Wordpress, o lietuviai, žinodami tuos projektus, įsivaizduoja geriau, kiek ten knisliavos, ir darytų unikalų produktą nuo nulio.
 
2. Ieskok.lt 1200 dolerių. Sakykim. Padarykim matematinius skaičiavimus - per kiek laiko manai galima sukurti tokį produktą? Na kokį mėnesį, ar ne? (realiai manau daug daugiau) Tai reiškia 168 darbo valandas. Daliname ir gauname 7.14 dolerio per valandą. JAV *minimalus* darbo užmokestis į rankas kiek žinau yra 7.25 dolerio per valandą. Ir tai čia imame variantą, kad tik vienas žmogus dirba - ir su dizainu, ir su programavimu. Tu tikrai tiki, kad jie neoutsourcina į Indiją? :)
Gyvenu Londone ir čia rodo per TV tokią laidą "Fake Britain", tai neįsivaizdavau, ant kiek žmonės kartais įsigudrina padirbti ištisas kompanijas ir visus jos dokumentus, kad tik verslą prasuktų pigiau.
 
3. Kokybė dar matuojama ir kodo kokybė, kiek tas parašytas kodas bus vėliau suprantamas ir kokios bus galimybės jį palaikyti, plėsti ir kt. Nesakau, kad lietuviai tuo požiūriu dirba geriau, bet kaina daug kur gali skirtis vien nuo darbo kokybės - vizualiai visos funkcijos gali veikti, bet vienu atveju gauni ir pilnai palaikomą gražų kodą ateities programuotojams, o kitu atveju "belekaip, svarbu greičiau padarom kad veiktų, paimam pinigus ir judam prie kito projekto".
 
Dar kažkiek į temą - siūlau pasiskaityti mano neseniai parašytą straipsnį: Apie "varguolius" verslininkus ir programuotojų atlyginimus
 
Ir dar šita tema irgi turi neblogą diskusiją apie beveik tą patį.

Man tai net kažkaip keista kaip tau USA pasiūlė už $1.2k-$2.5k. Čia su dizainu ar tik programavimo darbais? Puslapiai galbūt ir atrodo nesudėtingi, bet ten darbo tikrai nemažai yra.
 
Iš esmės taigi turi būti paruoštas tinklapio prototipas ir sudereinta dėl išvaizdos. Paskui dizaineris darbuojasi. Jam čia taip pat nemanau, kad dienos ar dviejų darbas, o kur paskui visokie dizaino pataisymai. Aišku jei dizainą turi tai ši dalis kaip ir atkrenta.
 
Neatrodo, kad tavo pateikti tinklapiai būtų tiesiog padaryti ant kokios TVS, vadinasi tai jau custom sprendimas, ko pasekoje programavimo darbai tik auga. Vienas programuotojas prie tokio tinklapio dirbdamas čia tikrai mėnesį darbo turėtų. Tai nori pasakyti, kad USA programeris tau mėnesį dirbs už tiek, kiek pasiūlė?
 
Geriausiu atveju ką gausi tai jau seniai padaryta ir ne su vienu užsakovu naudotą kodą, kuriam reiks minimalių pakeitimu, o blogiausiu atveju bus tau viskas ant kokio Wordpress pakabinta.
 
Įmonės atveju taip pat reikia suprasti, kad tie pinigai turi padengti ne tik programuotojo darbą, bet ir projektų vadovo, administracijos ir kitų žmonių kurie prisideda prie įmonės gyvavimo, nors dažnai net nepagalvojama apie juos, kai išpūtus akis klausiama, o kodėl taip brangiai. Vos nepamiršau, taigi dar ir valstybei nuo šios sumos reikia dalį atiduoti.
 
Taigi klausimas, kiek šiuo atveju kokybiškas darbas yra kokybiškas. Tai, kad paslaugos teikėjas sako, kad darbas yra kokybiškas dar nieko nereiškia (dar nė vieno nesu girdėjęs sakant, kad dirba nekokybiškai :)). Kokybės klausimu reiktų kreiptis į buvusius užsakovus.

Man tai net kažkaip keista kaip tau USA pasiūlė už $1.2k-$2.5k. Čia su dizainu ar tik programavimo darbais? Puslapiai galbūt ir atrodo nesudėtingi, bet ten darbo tikrai nemažai yra.
 
Iš esmės taigi turi būti paruoštas tinklapio prototipas ir sudereinta dėl išvaizdos. Paskui dizaineris darbuojasi. Jam čia taip pat nemanau, kad dienos ar dviejų darbas, o kur paskui visokie dizaino pataisymai. Aišku jei dizainą turi tai ši dalis kaip ir atkrenta.
 
Neatrodo, kad tavo pateikti tinklapiai būtų tiesiog padaryti ant kokios TVS, vadinasi tai jau custom sprendimas, ko pasekoje programavimo darbai tik auga. Vienas programuotojas prie tokio tinklapio dirbdamas čia tikrai mėnesį darbo turėtų. Tai nori pasakyti, kad USA programeris tau mėnesį dirbs už tiek, kiek pasiūlė?
 
Geriausiu atveju ką gausi tai jau seniai padaryta ir ne su vienu užsakovu naudotą kodą, kuriam reiks minimalių pakeitimu, o blogiausiu atveju bus tau viskas ant kokio Wordpress pakabinta.
 
Įmonės atveju taip pat reikia suprasti, kad tie pinigai turi padengti ne tik programuotojo darbą, bet ir projektų vadovo, administracijos ir kitų žmonių kurie prisideda prie įmonės gyvavimo, nors dažnai net nepagalvojama apie juos, kai išpūtus akis klausiama, o kodėl taip brangiai. Vos nepamiršau, taigi dar ir valstybei nuo šios sumos reikia dalį atiduoti.
 
Taigi klausimas, kiek šiuo atveju kokybiškas darbas yra kokybiškas. Tai, kad paslaugos teikėjas sako, kad darbas yra kokybiškas dar nieko nereiškia (dar nė vieno nesu girdėjęs sakant, kad dirba nekokybiškai :)). Kokybės klausimu reiktų kreiptis į buvusius užsakovus.

Visai įdomu ten. Paskaitos iki 3 valandų trunka 2 kartus savaitėje.
 
Paskaitos pradžioje psakoje teoriją, o paskui likusį paskaitos laiką bandote praktiškai pritaikyti ką per teoriją išgirdote. Aišku būna žmonių, kurie su savo durnais klausimais užbotina per praktikos dalį, tai viskas gali ir ilgiau užsitęsti.
 
Po kiekvienos paskaitos gaunate namų darbų iš tos temos, kurią tą dieną mokėtės. Per savaitę padarius juos reikia atsiųsti. Kiekvienos paskaitos pradžioje rašote testą iš praeitos paskaitos medžiagos.
 
Taip pat per pirmą paskaitą susikirstote į 4 žmonių grupes ir per visą akademijos laiką darote užduotą užduotį. Užduotis visoms grupėms vienoda. Akademijos paskutinę paskaitą pristatote tai ką padarėte.
 
Dar buvo, kad kelis kartus uždavė ir grupinius namų darbus, tai jiems daugiau laiko skyrė.
 
Pabaigus akademiją gausite baigimo diplomą.
 
Aišku, dabar vyksiančioje akademijoje turbūt bus ir kažkokių pasikeitimų.

'Nuvalkiotos' TVS turi gan dideles bendruomenes, ko pasekoje jos turi krūvą modulių. Taip pat, šių TVS dokumnetacija daugeliu atveju daug geresnė, informacijos apie jas internete galima rasti daug daugiau nei apie tas 'neatrastas' TVS.
Iš tavo pateiktų tai Impress pages ir gal dar plone būtų galima išbandyti. Mambo jei dar nenumiręs tai mirštantis TVS (ta pati 'nuvalkiota' Joomla iš šio TVS buvo pagaminta). Alfresco kaip mačiau turi comunity edition, bet kiek man tenka susidurti tai jei TVS turi mokamą enterprise edition ir nemokamą comunity tai pačio TVS dokumnetacija būna vargana ir dažai su kokių generatorių sugeneruota tiesiog iš kodo ir jo komentarų.

Iš funkcionalumo pusės Drupal tikrai lenkią WP. Atsimenu ganėtinai seniai, kai dar Drupal 6 buvo einama versija teko vieną tinklapį daryti su WP, bet įpusėjus darbams buvo pamatyta, kad su WP reikės nemažai papildomo programavimo, ko pasekoje buvo pereita prie Drupal ir viskas užbaigta dvigubai greičiau nei su WP, o ir papildomai programuoti beveik nereikėjo.
 
Kita vertus, man kaip mėgstančiam programuoti, Drupal kartais ir užknisa, nes iš esmės ten labai daug ką galima padaryti tiesiog konfiguruojant patį TVS bei parsisiųstus modulius ir prie to sugaištama nemažai laiko. Iš esmės, jei kažko labai specifinio nereikia tai tinklapio kūrimo metu didžiąją dalį praleisi konfiguruodamas patį TVS bei jo modulius.

Sunku pakomentuot tokį minčių kratinį, bet pamėginkim.
 
Nepakankamas valstybės išsivystymas neneigia sparčiausio ES augimo fakto. Augimas ir esama padėtis yra du skirtingi dalykai. Augimas yra būtinas tam, kad esama padėtis ateityje būtų geresnė. Tą augimą mes ir turime, nors prieš keturis metus situacija buvo kardinaliai priešinga ir nieko gero nežadanti. Beje, šiuo metu tas augimas dar ir tvarus - nebėra dviženklės nominalius skaičius išpučiančios infliacijos, augimas nebevyksta ant paskolų adatos, nebėra NT burbulo, labai smarkiai sumažintas užsienio prekybos deficitas ir t.t.
 
Gana kalbėti apie biudžetą "silpniausių žmonių sąskaita". Kaip kažkada buvo teisingai pasakyta, o kieno sąskaita jis turėjo būti lopomas, gal marsiečių? Jūs turbūt nesuvokiat, bet jei viską būtų bandoma paimt iš darbdavių, tai mažėtų darbo vietų dar labiau apsunkinant verslą, o tai DAR LABIAU pakenktų visuomenei.
 
Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, rodo jau ne pirmus metus vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje Lietuvos ekonomikos augimas. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas buvo DIDŽIAUSIAS visoje ES. Tuo tarpu kai Vyriausybę paliko G. Kirkilas mūsų BVP nuosmukis ir nedarbo augimas buvo atitinkamai 2-as ir 3-as didžiausias ES. Tai ko mes dar norim, kad į saują kupiūrą įdėtų ir į lėkštę sriubos Kubilius asmeniškai įpiltų?
 
Vietoje to pagalvokite, kodėl Lietuva krizės akivaizdoje turėjo vos 0,9% BVP finansų rezervą, t.y. praktiškai neturėjo, kai tuo tarpu estų rezervas siekė 10 proc. BVP. Ar nemanote, kad nuoga ir basa krizės akivaizdoje palikta Lietuva iki tol socdemams taškiusius valstybės pinigais (biudžeto asignavimai nuo 2005 iki 2008 m. padidinti nuo 14 iki 24 mlrd. litų!) tiesiog neturėjo kitos išeities kaip tik taikyti nepopuliarias ir skausmingas, bet BŪTINAS taupymo priemones. Tuo tarpu jei socdemai nebūtų vadovavęsi politika "po mūsų nors ir tvanas", tai ir tokio šoko visuomenei bei verslui nebūtų buvę.
 
Šie žodžiai aiškiai rodo, kad turim reikalą su profanu. Yra dideli pinigai, tik blogi dėdės mums jų neduoda :) Grįžkim prie realybės.
 
Ką mūsų perkamoji galia turi bendro su mūsų ekonomikos augimo faktu? Nieko. Tai noras viską suplakti į vieną krūvą. "Taip, Lietuvoje augimas didelis, bet vis tiek čia blogai". Apsispręskim, kuria tema kalbamės. Kaip minėjau, dar nepakankamas valstybės išsivystymas ar per maža gyventojų perkamoji galia niekaip nekeičia to fakto, kad mes augam sparčiausiai ES ir ją vejamės.
 
Ispanija nuo Lietuvos pagal BVP (gyventojui) yra pakankamai toli.
 
O šis komentaras demonstruoja, kad žmogui jokio skirtumo, kas dedasi valstybėje, kokie yra jos finansai, svarbu, kad "eiliniam darbo žmogui" būtų gerai. Tai ir mes galim prasiskolinti, jei tai laikome privalumu. Supraskite, gyventojams nebus gerai, jei nebus gerai valstybei, nes tai, iš esmės, yra vienas ir tas pats. Gyventojų gerovę galime didinti tik tvariomis ir atsakingomis priemonėmis, kurios nekenktų valstybės finansų stabilumui.
 
Beje, Ispanijoje nedarbas siekia 26 proc. Lietuvoje - kiek daugiau nei 10 :) Just sayin'.
 
Būti uodegoje tarp pačių geriausių nėra negarbė. Antra, mes sparčiai vejamės ES vidurkį ir tokiais tempais jau po dešimtmečio pagal BVP (PGS) būsime vidutiniokai. Trečia, kelinti mes esame puikiai parodo toks apibendrintas indeksas kaip HDI. Pagal jį mes esame 40-a geriausia valstybė pasaulyje iš ~200. Atsižvelgiant į esamą poziciją ir jos gerėjimą, nematau reikalo verkšlenti.
 
O, bet, tačiau, pakartosiu trečią kartą - tema eina apie ekonomikos augimą, kuris yra puikus, nors anksčiau toks nebuvo.
 
Na tai sėkmės perkant bilietą į Graikiją :) Tik paskui nesistebėkim, kai ta labiausiai prasiskolinusi valstybė virs tokia pačia #####, kokioje šiandien Graikija ir yra. Augimas turi būti tvarus ir remtis realiomis galimybėmis. Tuo tarpu kažkam turbūt patinka kosminis populizmas a'la 1500 MMA iki 2013 m. pabaigos ir pan. Tokiems žmonėms visų pirma reikia išmokti ekonomikos pradmenis, o po to jau bus galima samprotaut apie tai, ką ir kaip reikėtų daryti Lietuvoje.
 
Analizėje pateikiami makroekonominiai rodikliai. Makroekonominių rodiklių gerėjimas (ar blogėjimas) visada eina pirmiau nei realūs pokyčiai "eilinių" žmonių gyvenime. Tai yra egzistuoja tam tikras lag'as. Tačiau, o tai ir yra gera žinia, tie pokyčiai, nesvarbu, kad ir su vėlavimu laike, visada reiškia pokyčius ir realiai gyventojams. Tereikia tik mažiau verkt ir turėt daugiau kantrybės. Lietuvoje jau fiksuojamas realus atlyginimų augimas. Tai reiškia, kad atlyginimų augimas viršija infliaciją. Taip kad cic.
 
---
 
O šiaip kiekvienos minties aš nepakomentuosiu. Ne todėl, kad nenorėčiau. Todėl, kad nesu fiziškai pajėgus. Bet bendrą mintį pagaut užteks ir tiek, kiek parašiau :)

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
 
---
 
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
 
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
 
Kas, kam ir kokią košę virė
 
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
 
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
 
http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
 
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
 
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
 
http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
 
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
 
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
 
http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
 
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

 
http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
 
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
 
http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
 
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
 
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
 
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
 
http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
 
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
 
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
 
http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
 
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
 
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
 
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
 
http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
 
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
 
http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
 
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
 
http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
 
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
 
http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
 
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
 
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
 
 
http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
 
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
 
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
 
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
 
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
 
Tai kaip ten su ta emigracija?
 
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
 
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
 
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
 
Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
 
http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
 
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
 
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
 
http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
 
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
 
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
 
Keli štrichai pabaigai
 
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
 
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
 
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

Prie kompiuterio praleidžiu jau 5 metus 10 valandų per dieną kai reikia į mokslus, 12-15 valandų, kai nereikia. Jokių savaitgalių be kompiuterio, jokių švenčių, balių ar kitų trali vali. Iš viso šito laiko atimkim gal 100-150 valandų, kuomet tiesiog privalėdavau dar kažkur išeiti su svarbiais reikalais. Ir viskas, tai metų "darbelis". Paskaičiavus prie kompiuterio per metus praleidžiu apie 4000 valandų. Tai lygu 167 paroms (iš 265 ar kiek). Per 5 metus tokio nolaifingo užsitarnavau apie 20.000 valandų.
 
Ką galiu pasakyti? Eina ###### ir tiek. Nervai nerealūs, priklausomybė dar didesnė. Svarbiausia, kad nei baliavoti norisi, nei dar kažką daryti. Arba prie kompiuterio būti arba kažkur išvykti ir dalyvauti pvž. kokiam susirinkime, kuris irgi susijęs su kompiuteriais. Viskas. Karjeristinis gyvenimas.
 
Nuraminsiu tave gio, kad tu ne vienas toks esi ir nesvarbu ar tu gersi vaistus, eisi pas gydytojus ar dar velniai žino ką darysi. Išvada viena - kol kompiuteris bus tavo gyvenimas, tol niekas nesikeis. Jokių stebuklų nebūna. Vaistai gal kiek atpalaiduoja, bet kam to reikia? Dirbtinai save slopintum ir tiek.
 
Mano dienotvarkė tokia (kuomet laisvos dienos):
1) 4 ryto keliuosi. Tipo pasportuoju.
2) Apie 5 valandą pradedu savo nolaifingą.
3) 13-14 valandą vykstu papietauti į restoraną. Kodėl ne namie? Todėl, kad kompiuteris namie :)
4) Grįžtu apie 15 ir nuo to laiko iki 20 valandos toliau dirbu.
5) Kas lieka vakare, tai pasimokau, dar kažką paveikiu ir jau 22 valandą miegu (vasarą tokiu laiku sunkiau užmigti).
 
Taip darau kiekvieną dieną, jokių išimčių nėra nesvarbu ar velykos ar kalėdos. Gaidys tos šventės, svarbiau karjera (visiškai sutinku su gio). Tiesiog jei mes esame konkretūs nolaifingo atstovai, turime šiek tiek planuoti dieną. Įterpkime į savo juodą darbą šiek tiek pramogų. Nepamaišys. Tik jokių vaistų ir kitų šūdų. Pas daktarus neverta lankytis, šūdą mals, sakys, kad per daug prie kompiuterio sėdi ir liksi demotyvuotas - juk jie sveikatą gydo, o ne iš žmonių karjeristus daro.
Relaksinė muzika geras dalykas, jis galbūt šiek tiek neigiamai veikia. Aš asmeniškai irgi klausaus jos, nes jei klausyčiau kokios skambesnės, tai negalėčiau susikaupti. Agresija nebūtinai kyla dėl kompiuterio, bet šiuo atveju tau supratau būtent dėl kompiuterio. Ar geri žaliąją arbatą? Jokių būdu nevartok alkoholio, kuris skatina depresiją ir daro kitokią neigiamą įtaką. Turėtum tiesiog atsipalaiduoti prie kompiuterio sėdėdamas. Nedirbk visą dieną, užsiimk ir kažkuo kitu - pasurfink internete, pajudėk po pornografines vietas ir t.t. Dar vienas LABAI svarbus dalykas - maistas. Dabar vasara - mažiau valgyk mėsos, ypač riebios. Grėbk vaisių, uogų, kad ir ledų (nors jie nėra geriausias pasirinkimas, tačiau neblogai pašaldo burną).
Kaip matau nesi mėgėjas kažkur atsipūsti po balius. Šiaip reikalingos kažkokios pramogos visada. Aš pats nepramogauju ir matau jų trūkumą, bet ką padarysi, ne tai ne. Svarbiausia nesimėtyti, per daug negalvoti apie tai ką darai, tiesiog daryti. Neanalizuok visą dieną savo klaidų, nevertink savo elgesio, nes iš programuotojo tapsi psichologu, dar kokią blyn knygą parašysi (nors tai nėra blogai).
Mūsų gyvenimas nelengvas, atsiskyrimas nuo visuomenės yra labai didelis. Tačiau mes PATYS pasirenkame tokį kelią, nekreipk dėmesio į kitus trydalus, kurie tik verkia "lipk nuo kompiuterio". Tokie trydalai nieko daug ir nepasiekia, tačiau atsimink, kad ir tu daug nepasieksi, jei tapsi savęs nesupratimo ir nervų maišu. Šiek tiek paįvairink savo dienotvarkę neišsižadėdamas kompiuterio, daryk ką sakiau ir turėtų viskas bent kuriam laikui pagerėti. Sveikata - kitas reikalas. Būkime teisingi - sveikatos nesusigadinti nolaifinant turbūt neįmanoma.
Manęs žmonės klausia: - kaip tu jautiesi būdamas atsiskyrusiu, ką tu darai, kaip elgiesi ir ar tau tai padeda. Ką aš jiems atsakau? - atsiskyrimas mane išlaisvina, suteikia stimulo tobulėti ir daryti tai, ko negali padaryti dauguma kitų žmonių, dėl to aš nesigailiu, kad ir koks būčiau. Nenuvertink savęs, nelabai kreipk dėmesio ne į visai protingus komentarus. Abejoju, ar daug čia žmonių, žinančių tikrąjį nolaifingo skonį.
Na, o paskutinis dalykas - dar kartą lepink save. Nepaisant savo modifikuotos dienotvarkės ir pan., bent kartą ar du kartus per metus išvyk kuo toliau nuo Lietuvos pailsėti, bent savaitei. Tai tau tikrai padės. Ši sritis ne tokia, kad per savaitę 5 dienas dirbdamas ir 2 pramogaudamas kažką pasiektum. Čia turi dirbti iš dienos į dieną, o pramogauti gali tik keletą kartų per metus. Sveikata ar karjera? Štai kur tikrasis klausimas.

kas dien po darbo ipisu 5km ant kokiju arba min 30km ant dviracio. Galva tampa svaria, rami. O kas sako kad dirbti namie yra achujennai, tas nera dirbes rimto darbo.

Matau tau tas LSD paliko ilgalaikį poveikį. V nuo W nebeatskiri. Gerai, kad dar vietoj š nerašai sh. Aš tai šiaip neimu į galvą ant kiek žmogus yra raštingas, kol nepamatau tokių nesamonių.
 
Jei į temą, tai man čia susidarė toks vaizdas, kad tie kurie čia skundžiasi tiesiog patys nesupranta ko iš gyvenimo nori ir neturi rimto tikslo kurio siektų.
 
 
Daugumos, kurie čia skundžiasi, noriai yra maždaug tokio tipo: "Mano didžiausias noras yra turėti nuosavą lėktuvą".
OK imam popieriaus ir pasidarom popierinį lėktuvą. Dabar turi nuosavą lėktuvą, tavo didžiausias noras išpildytas tai turėtum būti laimingas.
Ir ką jūs man į tai atsakytumėte? Nė velnio, aš norėjau tikro "Embrear Legacy 600". Tai tokiu atveju ir veiksmų planas, kad įsigytum šį lėktuvą, turi būti visai kitas.
 
Kitaip sakant, kai sėdit ši*noj ir norit iš jos išlysti, tai jūs tiesiog neturi prabangos kurti abstrakčius norus ir tikslus, nes kitaip bus visiškai neaišku kaip tai pasiekti.

Matau tau tas LSD paliko ilgalaikį poveikį. V nuo W nebeatskiri. Gerai, kad dar vietoj š nerašai sh. Aš tai šiaip neimu į galvą ant kiek žmogus yra raštingas, kol nepamatau tokių nesamonių.
 
Jei į temą, tai man čia susidarė toks vaizdas, kad tie kurie čia skundžiasi tiesiog patys nesupranta ko iš gyvenimo nori ir neturi rimto tikslo kurio siektų.
 
 
Daugumos, kurie čia skundžiasi, noriai yra maždaug tokio tipo: "Mano didžiausias noras yra turėti nuosavą lėktuvą".
OK imam popieriaus ir pasidarom popierinį lėktuvą. Dabar turi nuosavą lėktuvą, tavo didžiausias noras išpildytas tai turėtum būti laimingas.
Ir ką jūs man į tai atsakytumėte? Nė velnio, aš norėjau tikro "Embrear Legacy 600". Tai tokiu atveju ir veiksmų planas, kad įsigytum šį lėktuvą, turi būti visai kitas.
 
Kitaip sakant, kai sėdit ši*noj ir norit iš jos išlysti, tai jūs tiesiog neturi prabangos kurti abstrakčius norus ir tikslus, nes kitaip bus visiškai neaišku kaip tai pasiekti.

Visai įdomu ten. Paskaitos iki 3 valandų trunka 2 kartus savaitėje.
 
Paskaitos pradžioje psakoje teoriją, o paskui likusį paskaitos laiką bandote praktiškai pritaikyti ką per teoriją išgirdote. Aišku būna žmonių, kurie su savo durnais klausimais užbotina per praktikos dalį, tai viskas gali ir ilgiau užsitęsti.
 
Po kiekvienos paskaitos gaunate namų darbų iš tos temos, kurią tą dieną mokėtės. Per savaitę padarius juos reikia atsiųsti. Kiekvienos paskaitos pradžioje rašote testą iš praeitos paskaitos medžiagos.
 
Taip pat per pirmą paskaitą susikirstote į 4 žmonių grupes ir per visą akademijos laiką darote užduotą užduotį. Užduotis visoms grupėms vienoda. Akademijos paskutinę paskaitą pristatote tai ką padarėte.
 
Dar buvo, kad kelis kartus uždavė ir grupinius namų darbus, tai jiems daugiau laiko skyrė.
 
Pabaigus akademiją gausite baigimo diplomą.
 
Aišku, dabar vyksiančioje akademijoje turbūt bus ir kažkokių pasikeitimų.

Vėlgi - žiūrint, ko reikia. Jei žodyne pasižiūrėti konkretų žodį - tuomet dar ok (nors paieška be tikros klaviatūros gali būti lėtesnė už vartymą). Aš asmeniškai neskaitau beveik jokių knygų (negrožinių) nuo pradžios iki galo. Visų pirma knygą perverčiu. Kur pasirodo įdomiausia/reikalingiausia, paskaitau, vėliau - dar kitur ir t.t. Ne vien turinio antraštė lemia įdomumą - iš jos dažnai net nesuprasi, kas po ja slepiasi. Tai tokiam skaitymo būdui el. skaityklės nepatogios.

Atvykau čia visai neseniai, nors diskusijas sekiau gerus 2-3 metus. Daug išmokau, labiausiai iš tobulėjimo. Ši svetainė galbūt nepakeitė mano gyvenimo, bet padėjo išmokti daug naujų dalykų. Skaitydamas kitų mintis (dauguma minčių, esančių čia, jei tai ne trolinimai, yra geros) priėmiau kitokį požiūrį į gyvenimą.
 
Kaip pavyzdys: Kerniaus įrašai apie mokslus, jo savotiška motyvacija. Taip pat Kernius, mano nuomone, kartu su TekstųVertimas (ar koks ten žmogus), yra raštingiausi uždarbiečiai (jokiu būdu nežeminu kitų). Jie rašo labai rišliai aktualiomis temomis, nėra tipiniai savo srities žinovai, neišmanantys nieko kito. Jie - išmano daug, labai daug.
Rezultatas. Skaitydamas Kerniaus mintis pradėjau atsakingiau žiūrėti į mokslus. 11 klasėje mano vidurkis buvo pakilęs nuo 6 iki vos ne 8. Tiesiog susigriebiau. Taip pat Kernius buvo (ir yra) tas vienintelis autoritetas, kuris man padėjo įsimylėti lietuvių kalbą. Tapau didelis taisyklingo rašymo fanatikas (nors šiuo metu rašau nelabai taisyklingai). TekstųVertimas - žmogus, kurio mintys politikos/ekonomikos man labai patiko. Būdamas visiškai žalias šiose srityse, šio žmogaus įtaka pradėjau domėtis tuo, apie ką rašė ir teberašo jis.
 
Kaip pavyzdys: Washkys. Su juo jei neklystu teko bendrauti ne uždarbyje, kompiuterių temomis. Jis labai protingas ir šiltas žmogus. Mielai padeda, pataria, negaili laiko. Didelė rekomendacija jo klientams nuo manęs!
Rezultatas. Papildžiau savo mažą žinių apie kompiuterius bagažą. Už tai nemokėjau nė lito.
 
Kaip pavyzdys: apieviską. Žmogus, nepėsčias programavime. Labai daug padeda, nors ir ne man. Kartais seku programavimo diskusijas (nes man pačiam to reikia) ir į daugybę klausimų išvystu dar didesnę galybę jo atsakymų. Atsakymai protingi ir teisingi.
Rezultatas. Keletą kartų man buvo problemų, ir radau temas šiame forume su identiškomis problemomis. apieviską daugelyje temų pateikia gerus atsakymus. Jie padėjo ir man!
 
Taip pat verti pagarbos šie žmonės:
1) Mykolas. Geras administratorius, štai negaili pinigų konkurso organizavimui.
2) Mile. Daug kam padeda mokslo skiltyje.
3) gio. Toks visapusiškas žmogus. Pliusas ir tiek.
4) Galbūt tai tu? Šiame forume yra daug gerų žmonių, tiesiog visų nenurodysiu, nes labai mažai skilčių lankausi, todėl nei pusės jų nežinau, o dar ir kiek ir iš žinomų pamiršau...
 
 
O čia linksmoji dalis. Nelabai man sekasi kurti eilėraštis, bet visgi, eilėraštis apie uždarbis.lt pavadinimu Uždarbio vingiai:
 
Atvykau čia uždarbiauti,
Susirasti pajamų.
Per naktis vis leidžiu laiką
"Ieškau darbo" skiltyje.
 
Dienos bėga, metai slenka,
Krizė p*zė Lietuvoj.
Uždarbiečiai dar nemiega,
Stumdo dielas pamažu.
 
Štai gavau dar šimtą litų
Ir pliusiuką dovanų.
Koks dabar aš rimtas vyras -
Bėgu švęsti joninių.
 
Ne, suklydau, dar parduosiu
Vieną saitą pagreitom.
Bus dar litų, dar navaro -
Šventė truks kur kas ilgiau.
 
Jau galvoju atsijungti,
Bet parašo man Š*duikis.
Sako - duok man pinigų,
Juk grąžinsiu juos rytoj.
 
Greit nubėgau aš į google,
Parašiau šį vardą čiūvo.
Rezultatai ne kokie -
Super sukčius Lietuvoj.
 
 
 
Kas nėra mėgėjas skaityti eilėraščių, siūlau ir dainos versijos žodžius:
Atvykau čia uždarbiauti,
Susirasti pajamų.
Per naktis vis leidžiu laiką
"Ieškau darbo" skiltyje.
 
Dienos bėga, metai slenka,
Krizė p*zė Lietuvoj.
Uždarbiečiai dar nemiega,
Stumdo dielas pamažu.
 
Pried.:
Čia mano namai, čia uždarbio draugai,
Čia šaibos, čia varkės virtualios.
Ir aš čia esu - off-topic'ą kuriu,
Bus dabar adminams darbo.
 
Štai gavau dar šimtą litų
Ir pliusiuką dovanų.
Koks dabar aš rimtas vyras -
Bėgu švęsti joninių.
 
Ne, suklydau, dar parduosiu
Vieną saitą pagreitom.
Bus dar litų, dar navaro -
Šventė truks kur kas ilgiau.
 
Pried.:
Čia mano namai, čia uždarbio draugai,
Čia šaibos, čia varkės virtualios.
Ir aš čia esu - off-topic'ą kuriu,
Bus dabar adminams darbo.
 
Jau galvoju atsijungti,
Bet parašė man Š*duikis.
Sako - duok man pinigų,
Juk grąžinsiu juos rytoj.
 
Greit nubėgau aš į google,
Parašiau šį vardą čiūvo.
Rezultatai ne kokie -
Super sukčius Lietuvoj.
 
Pried.:
Čia mano namai, čia uždarbio draugai,
Čia šaibos, čia varkės virtualios.
Ir aš čia esu - off-topic'ą kuriu,
Bus dabar adminams darbo.
 
 
Abu kūriniai skirti šiek tiek pašaipomis pažvelgti į uždarbio kasdienybę, neiškraipant jokių faktų. Visi keiksmažodžiai, vardai bent viena * užbraukti. Paskutiniuose posmeliuose galima įžvelgti šiokią tokią sentenciją: jeigu parašo nepažįstamas žmogus, pravartu patikrinti jo duomenis - galbūt tai sukčius?

Šiandien visai netyčia peržiūrėjau labai įdomų video, apie mūsų sprendimų galią. Kaip kartais pasiduodami, galime nulemti savo gyvenimą ristis į apačią. Kaip dabartiniais sprendimais nulemiame kas būsime po 40 metų.
 
Platesnis video čia:
 
http://www.youtube.com/watch?v=zXw2H1DRlaw
 
Gale video yra kvietimas į mokymus. Perspėju tai ne reklama, o tiesiog labai įdomios mintys išsakytos įdomaus žmogaus.
 
Pasidalinkite savo patirtimi ir ką manote :)

Pirmiausia, apie save. Mano vardas Simonas, man yra 18 metų, esu iš Kauno. Ką aš veikiu? Aš esu SEO specialistas (turbūt dabar tai pati negerbiamiausia profesija, nes dabar SEO moka ir daro visi kas nori, tik klausimas ar daro teisingai?) ir taip pat esu savo įmonės direktorius (įmonės pavadinimo neatskleisiu, rašinėlis ne reklaminis, o kam reikia tas žino arba sužinos, jei norės). Tai, kuo esu dabar aš pasiekiau per 5-7 metų laikotarpį, kurį praleidau prie kompiuterio. Aš nesakau, kad pasiekiau daug, tačiau man vis tiek malonu pasidalinti savo nors ir menkais pasiekiamais, kurie galbūt įkvėps kitus siekti daugiau.
 
Istorijos pradžia. Kompiuteriniai žaidimai
 
Mano istorijos pradžia prasideda nuo kompiuterinių žaidimų. Dažnai šiuolaikinės mamos sako, kad vaikams negalima duoti žaisti kompiuterinių žaidimų diena iš dienos, nes tai jiems kenkia. Iš esmės tai yra tiesa, jeigu vaikui žaidimas tampa priklausomybe. Tačiau mano atveju (aš ir kažkada buvo priklausomas, bent iš dalies) kompiuteriniai žaidimai padėjo išsivystyti kaip žmogui.
 
Viskas prasidėjo kai man buvo 11-13 metų. Aš žaidžiau internetinį žaidimą Runescape. Nežinantiems, tai yra žaidimas, kuriame kiekvienas turi savo žmogeliuką, kelia jo level'į, ir taip atsirakina papildomus žemėlapius, ginklus, visokius kitokius niekus. Kitais žodžiais tariant - vaikų žaidimas (nors tada pažinojau ir ne vieną suaugusį, kuris žaidė tą žaidimą, ir greičiausiai jeigu norėčiau dar dabar rasčiau tokių užturėtų žmonių).
 
Dabar jūs greičiausiai klausiate savęs, kodėl šitas bičas pasakoja, kaip jis trylikos žaidė kažkokį vaikų žaidimą. Aš jums turiu paprastą atsakymą - šis žaidimas, buvo mano kaip žmogaus ir kaip specialisto pradžia. Jei ne šis žaidimas, aš nebūčiau turėjęs tokios puikios anglų kalbos. Žaidime dažnai tekdavo bendrauti angliškai, tad tai pagerino mano anglų kalbos įgudžius. Žaidime buvo vartojami daug bendrinėje kalboje naudojamų žodžių kaip lobster, shrimp, rope ir kt.
 
Kitas dalykas, su kuo mane supažindino šis žaidimas, tai internetinių svetainių kūrimas. Šio žaidimo, aš nežaisdavau vienas. Aš jį žaisdavau su draugais, su internetiniais draugais ar su kitais, kurių net nepažįstu. Aš sugalvojau sukurti žaidimo klaną, bet mums reikėjo svetainės (visi kiečiausi klanai, tuo metu turėjo savo svetainę). Taigi, pradėjau ieškoti, kaip kiti klanai pasidarė svetaines ir radau tokią forumo hostinimo platformą: http://www.invisionfree.com/ Taigi, susikūriau forumą, tada kilo klausimas, kaip padaryti gražų jo subdomeną (domenai tada dar buvo brangūs). Pažiūrėjęs kitų klanų puslapius priėmiau sprendimą naudoti ten.lt subdomeną, kuris tais laikais kainavo visus tris litus. Nebeatsimenu klano pavadinimo, nes tada dar buvau jaunais ir galvodavau vis kitus, bet manau esmę supratote. Galiausiai, sukūrus forumą, gavus domeną, iškilo paskutinė problema - dizainas. Tai buvo mano pirmieji žingsniai su HTML ir CSS - mes paiimdavo dizaino iš kitų klano, juos visus sumiksuodavome ir turėdavome unikalų dizainą, kurio niekur nebūdavo (net http://www.invisionfree.com/ dizainų lentoj jo nebuvo, ir taip mes buvome kiečiausi).
 
Ir galiausiai, trečias dalykas, kurio mane išmokė šis žaidimas - tai komandinis darbas. Aš buvau klano lyderis (tai buvo aukščiausias rangas). Aš vedžiau visus žaidėjus, ir jie sekė mane, kai ėjome "lupti" kitų. Pagrindinė užduotis būdavo visus reikiamu metu reikiamoj, vietoj pastatyti ir visiems vadovauti taip, kad visi paklusniai mane sektų. Tai buvo geros pamokos kaip bendrauti su žmonėmis, kad jų nesuerzintum, nes žmonės greit supykdavo, ir greitai išeidavo iš klano, jeigu su jais bendraudavai neteisingai.
 
Ir visų šių trijų dalykų (anglų, bendravimo bei lyderystės), manęs išmokė paprastas vaikų žaidimas. Aš šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad net maži dalykai jus gali išmokinti sąlyginai daug. Vieni žaidimus žaidžia, kiti kažką iš jų išmoksta. Bet manau lygiai taip pat yra ir gyvenime. Vieni gali kažko išmokti tiesiog stebėdami žmones, kiti gali kažko išmokti skaitydami knygas, tačiau yra tokių žmonių, kurie bus ant tiek nedėmesingi, kad nepaisant kokia priemone, niekada nieko neišmoks. Tad labai yra svarbu susikaupti ir bandyti surasti gilesnę prasmę net ir tuose dalykuose, kuriuose jos galbūt nėra.
 
Kažkuriuo metu sugedo mano nešiojamas kompiuteris.Kol jis buvo taisykloje, sedėjau dienom ir nieko neveikiau. Tačiau vieną dieną, atsitiko kažkas fantastiško. Namie radau seną kompiuterį, kuris turėjo net 128RAM. Taip pat turėjau palėpėj vieną monitorių, krūvą laidų nuo kitų kompiuterių, klaviatūrą ir vos beveikiančią pelytę. Aš sugalvojau viską susinešti į vieną kambarį ir pažiūrėti ar visą suneštą techniką priversti dirbti. Po maždaug valandos, kai viskas buvo sunešta, viskas sujungta, aš pabandžiau įjungti kompiuterį. Jis neveikė. Aš jį atsidariau, išjungiau visus laidus, viską prapučiau su fenu (švelniai, kad nebūtų karšta), ir vėl viską sujungiau. Šį kartą jis užsikūrė. Yay, galvoju, turėsiu veikiantį kompiuterį. Tačiau, viskas klostėsi ne taip gerai. Pamačiau, kad įjungus kompiuterį neįsijungia windows'ai. Iš kaimyno šiaip ne taip susiveikiau windows diską. Tada mėginau juos įdiegti. Sedėjau valandą, laužiau galvą, kaip priversti kompiuterį skaityti diską. Tačiau po valandos, man toptelėjo idėja, kad reikia paspausti F8 ir tada pasirinkti pasirinkimą boot from cd. Windows'us instaliavo apie dvi valandas, tačiau aš juos sugebėjau įrašyti, ir kompiuteris veikė. Yay!
 
Kokia yra to pamoka? Kai kažkas nesigauna, bandyk sugalvoti sprendimą, ir bandyk tai įgyvendinti. Gal ir patirsi nesėkmę, tačiau galiausiai, kažkada, vis tiek pavyks. Viskas prasideda nuo mažų dalykų, tik reikia juos sugebėti atsiminti bei pritaikyti. Jei aš nebūčiau žaidęs savo kompiuterinių žaidimų, aš nebūčiau taip gerai mokėjęs anglų kalbos, ir nebūčiau sugebėjęs įsirašyti windows’ų. Čia galima pritaikyti S. Jobs frazę “Connecting the dots”, nes viskas, kas vyksta gyvenime, vyksta ne be reikalo.
 
Kiekvienas žaidimas, moko kažko kito.
 
Jau susitvarkęs kompiuterį pradėjau žaisti populiarų žaidimą - Counter Strike. Tai pirmo asmens šaudyklė. Atsirado krūvos draugų, kurie taip pat norėjo pradėti žaistį šį žaidimą. Susikūrėme klaną, ir pyškindavom dienom.. Žaidimo subtilybių nepasakosiu, esmė tame, kad aš vel galiu įžvelgti, ką man konkrečiai davė šis žaidimas.
 
Žaidžiant žaidimą, man kilo idėja padėti kitiems žaidėjams. Tai nebuvo unikali idėja (tiesa sąkant visi rimtesni klanai tuo metu turėjo savo panašaus tipo svetainę), tiesiog aš turėjau tokį norą ir sukūriau svetainę pavadinimu PowerGaming.lt. Dar dabar yra archyve, kaip ji atrodė (http://web.archive.org/web/20080807040108/http://www.powergaming.lt/news.php galite pamatyti paspaudę šią nuorodą, aišku liko tik griaučiai)
 
Tai buvo mano pirmasis prisilietimas prie PHP-Fusion turinio valdymo sistemos. Aš pradėjau domėtis, kaip veikia FTP, žiūrėjau, koks yra kodas tiek sistemos failų, tiek templeit'ų. Buvo įdomu. Vienu metu, svetainę kažkas net buvo nulaužęs, tada aš turėjau MYSQL duomenų kopiją, viską atstačiau, ir įdėjau apsaugą, kad leistų prisijungti tik su nurodytais IP adresais.
 
Tuo pat metu net buvo pasikūręs megėjišką serverį (ten nebuvo jokio meno, tiesiog paspaust mygtuką reikėjo create server).
 
Šis žaidimas man šiek tiek praplėtė akiratį apie WEB’ą. Jei ne žaidimas, aš nežinočiau, kas yra FTP, MYSQL, PHP. Aš net dizainą nusipirkau iš dizainerio, samdžiau koduotoją, kad jį sukoduotų. Būtent tada supratau, kaip vyksta rimtesnių svetainių kūrimo procesas (svetainė tai nebuvo labai rimta, bet juk per freewebs nesukursi tokios svetainės, reikia žinoti bent basic'us HTML ir kūrimo per savo serverį).
 
Galiausiai, man kilo noras užsidirbti iš šio žaidimo. Aš panorau sukurti serverį, kuris būtų pasiekiamas 24/7. Nusipirkau serverį iš vpserver.net (dar tada buvo tokia įmonė Mikado komponentai, žiauriai gerai buvo), ir pradėjau skaityti pamokas, kaip reikia tai daryti. Kai paleidau serverį (o tai užtruko) buvau žiauriai patenkintas savimi, įdiegiau VIP modifikaciją, kad už sms žinutes eitų pasidaryti save VIP serveryje, ir turėtum papildomų galių.
 
Paskyriau savo draugus, būti serverio administratoriais (kiek vėliau sužinojau, jog tai buvo klaida, nes jie žaidė su cheat'ais aka kodais, kurie automatiškai šaudė ir taip žmonės išeidavo iš serverio, nes jiems buvo neįdomu). Reziumė, po pusės metų iš serverio neuždirbau tiek, kad viskas atsipirktų, tačiau tai man buvo gera patirtis dirbant su LINUX sistema, mokinatis, kaip naudotis putty ir kaip valdyti serverį per šią programėlę.
 
Žaidimai baigėsi. Man 15 metų. Nauja pradžia.
 
Suėjus 15 metų, mečiau žaidimus, ir pradėjau užsiimti kita veikla. Uždarbyje pamačiau, kad kilo paskolų vajus, ir jų daug kam reikia. tuo metu turėjau susitaupęs pinigėlių, tad pagalvojau, ar nebūtų gerai skolinti pinigus ir taip uždirbti. Tad susimečiau su draugu babkių, kad būtų daugiau, ir pradėjome teikti paskolas. Iš pelno pusės, buvo afigienai. Mes imdavome 4% per dieną, o tai buvo nerealu, nes paskolinęs 1000, per dieną uždirbdavai 40 Lt. Buvo labai daug norinčių. Žinoma, kai kas po šiai dienai nėra grąžinęs visko (bet man jau ir nereikia tų pinigų), bet pelnas padengavo tokius nuostolius. Pinigai gal ir buvo gerai, bet iš tiesų man pačiam buvo nesmagu, nes būdavai kaip lupikautojas, kuris prašo pinigų, o po to grasina. Dabar jau juokingiausias momentas, iš viso to laikotarpio, tai kai 15 metis grasina 25 metų pacanui, kad pasakys tėvam, jog yra įklimpęs į skolas. :D
 
Galiausiai, buvau priverstas susimąstyti, ir nusprendžiau paskolų forume nebeteikti, ir net pasiūliau jas uždrausti forume: http://uzdarbis.lt/t187649/priimta-uzdarbislt-paskolos-turi-buti-uzdraustos/
 
Pasiūlymas forume buvo priimtas.
 
Galiausiai, svetainės ir SEO.
 
Po kurio laiko, pradėjau domėtis tinklapių kūrimu. Kaip jis vyksta, kas yra geras puslapis ir t.t. Kaip tik tuo metu tėtis paprašė sukurti jam svetainę. Darbą aš apsiimiau, buvo sunku, dirbau gal maždaug savaitę, bet padariau kažką, kas visai neblogai atrodė tuo metu: http://www.kvapaiverslui.lt/old
 
Tai buvo pirmoji mano pažintis su svetainų kūrimu. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Tėtis paklausė manęs, kokie yra reklamavimosi būdai internete. Aš atlikau paiešką, ir nusprendžiau, kas geriausias būdas yra SEO. Tad taip ir pradėjau draugauti su SEO, buvo tikrai smagu. Pradėjau domėtis, kas įtakoja rezultatus, kaip gauti nuorodų į svetainę, kaip apskritai vyksta tas optimizacijos procesas. Tada tai atrodė kieta. Atrodė, kad SEO specialistai buvo vieni labiausiai gerbiamų specialistų šiame forume. Taigi, praleidau pusę pavasario ir pusę vasaros, kad gerai įvaldyčiau SEO.
 
Ir netrukus, jau kažkur vasaros viduryje, gavau savo pirmąjį užsakymą, t.y konsultaciją. Mano pirmoji konsultacija, kurią aš pardaviau, buvo verta visų 500 Lt. Man tada, prieš tris metus tai atrodė magiška. Kaip galima per porą valandų, gauti 500 Lt, už 5 puslapių tekstą. Afigienai. Mano pirmosios konsultacijos, buvo 5 puslapiai, kuriuose konkrečiai surašyta žingsiais ką, kur daryti. Tai buvo tikra zagatovkė programuotojams, ir aš padėjau žmoniems pasidaryti SEO daug pigiau. Tie žmonės, kuriems suteikiau konsultaciją (beje, su jais bendraujame ir dabar) buvo ir yra patenkinti mano darbu net iki dabar. Tiesa, konsultacija nuo tų dienų stipriai pasikeitė. Galbūt ir dėl to, jog pasikeitė pats algoritmas, bet iš esmės dabar pateikiu daug daugiau informacijos bei ją daug plačiau paaiškinu. Tad konsultacijos apimtys pasikeitė iki 20 puslapių.
 
Taigi, taip ir toliau tobulinausi savo kompetenciją apie porą metų, turiu begalę patenkintų klientų ir sugebėjau įgyvendinti savo svajonę. Dabar aš turiu savo SEO ofisą, kuriame pastoviai dirba 3-4 žmonės. Mes sugebėjome pagauti savo verslo stilių, ir dabar teikiame tikrai nuostabias paslaugas, kuriomis patenkinti yra dauguma žmonių. Tačiau, viso to neįmanoma pasiekti be daug sunkaus darbo, kurio įdėjau į savo tobulėjimą.
 
Manau, kad svarbiausia būti tikru savo srities specialistu ir tik tada reikia siūlyti savo paslaugas. Paslaugų kainą škarto reikia siūlyti solidžią. Maža kaina kenkia asmens kaip specialisto įvaizdžiui.
 
Mano patirtis bei sėkmingo darbo principai
 


 
Nėra tokio dalyko, kaip pilka masė. Yra tik žmonės, kurie yra išsiskiriantys arba neišsiskiriantys, ir kuriems sekasi arba ne. Tačiau jeigu žmogus stengiasi, jis galiausiai visada sužibės. Nesvarbu, kokios srities specialistas arba darbuotojas esi. Tavo klientu gali tapti net tas, kuris žinutę parašo j raidėm. Jeigu žmogus neatsakingai parašo tekstą, jis gali duoti ir pinigus lygiai taip pat neatsakingai.
 
Firminio stiliaus specialistas ir knygos “Meilė Užsakovui” autorius A. Chudinskis savo facebook puslapyje patalpino žinutę, kuriai aš pritariu, ir kuri labiausiai atspindi mano požiūrį į konkurentus bei užsakovus:
  
Jokie sušikti seminarai nesuteiks jums motyvacijos. Sėkmės istorijos ar straipsniai irgi nepadės. Tiesiog reikia dirbti tai kas patinka. Visiems pradžioje atrodo, kad iš to neina užsidirbti, tačiau kai dirbi darbą, ir tau jis patinka, tu visada būsi geresnis už kitus, kas ateityje reikš finansinę sėkmę. Kaip gali žmogus, kuris dirba darbą suraukta nosimi būti sėkmingesnis už tą, kuris dirba išsišiepęs tai kas jam patinka, ir tai, kas jam sekasi?
 
Į pasaulį žvelgti reikia su šypsena. Gyvenime visi patiriame nesėkmių. Tačiau nesėkmės - tai kelias link sėkmės.
 
Nemesk kelio, dėl takelio, nes tik pastovūs žmonės kažką pasiekia.
 
Jeigu klientas nepatenkintas - reikia grąžinti pinigus.
 
Neapsimkite per daug darbų, ir būtinai juos pristatykite laiku. Mes kiekvienas turime gerą vardą, bet ar sugebėsite jį išsaugoti?
 
Būtinai darykite pertraukas sėdėdami prie kompiuterio ar apskritai darydami sėdimą darbą. Jei ilgai sedėsit, pradėsit jaustis silpni, nes protinis darbas vargina labiau nei fizinis. Išeikit į lauką, pakvėpuokit, pasportuokit, ir tada jūsų darbas bus daug produktyvesnis.
 

 
Svarbiausia taisyklė. Būkite žmogiški ir bendraukite su klientu paprastai ir laisvai, neapkraukite jo nereikalinga informacija!
 
"Tūkstantmečio kelionė prasideda nuo vieno žingsnio",- mėgsta sakyti Ilja Laurs. Aš sakau, kad visi dideli darbai susiseda iš mažų žingsnelių.
 
Ačiū už dėmesį. Grįžkit prie darbų.

Daugelis iš mūsų kartais susimąstome apie sėkmę, pasisekimą versle ir gyvenime. O jeigu mūsų paklaustų, kas lemia žmonių sėkmę versle ir gyvenime? Manau būtų įmanomą kažką atsakyti, bet šiandien pateiksiu 8 kertinius dalykus vedančius link sėkmės.
 
Taip pat, noriu pridurti, kad tai nebus vien mano pamąstymai. 7 metus Richard St. John tyrinėjo ir ieškojo optimaliausios sėkmės formulės, apklausdamas virš 500 sėkmingų žmonių, tarp kurių buvo Bill Gates, Steve Jobs, Seth Godin ir daugybė kitų. Remsiuos šiais tyrimais, keliomis perskaitytomis knygomis apie sėkmę, sėkmingo verslo įgyvendinimą, bei savo nuomone.
 
1. Aistra ir entuziazmas.
 
Vidinė ugnelė, aistra ir entuziazmas mūsų daromai veiklai yra vienas pagrindinių dalykų. Pamirškime tokius žodžius, kaip: tingiu, vėliau, ir taip gerai, neapsimoka, kas iš to... Taip pat, motyvuokime save, dažniau matydami savo srities pasisekusius žmones, klausydami jų istorijų, pasisemdami žinių ir drąsiai jų klausiant.
 
Darykime tai ką mėgstame ir nuo ko jaučiame malonumą, o ne siekime greitai pasipelnyti ir gauti kuo daugiau pinigų.
"I would pay someone to do what I do" - Carol Colleta
 
Jeigu darysime ir sieksime to kas mus veža ir kas mums patinka, pinigai ateis patys.
 
2. Daug darbo
 
Nepakanka 2 ar 4 valandų per dieną, kad pasiektume daug. Puikus pavyzdys Ilja Laursas, kuris daug ir sunkiai dirbo su savo GetJar ir pirmas atostogas turėjo tik po 6 ar 7 metų. Tai tik parodo, kad turime daug dirbti, domėtis ir tobulėti savo srityje.
 
"It's all hard work. Nothing comes easily. But I have a lot of fun." - Rupert Murdoch, CEO @ Big Cheese.
 
Įdėkime daug darbo, bet tuo pačiu ir mėgaukimes dideliu ir sunkiu darbu. Nes pats Steve Jobs yra pasakęs, kad darykime tai, kas patinka ir nereikės dirbti nei vienos dienos savo gyvenime!
 
3. Siekimas pačio geriausio
 
Mūsų ribos yra ten, kur mes jas užsibrėžiame. Turėkime labai didelius, globalinius tikslus ir jų siekime. O jeigu kažkam tai atrodys juokinga, pažiūrėsime, kas juoksis vėliau. Kai Bill'as Gates'as kūrė Microsoft, daug aplinkinių vadino jį kvailiu ir didėlių dėžių (kompiuterių) žiurke. Puikiai matome, kuo viskas bagėsi ir kas juokiasi dabar.
 
Siekime patys gauti kuo daugiau žinių. Tobulėkime kiekvieną dieną, žiūrėkime online seminarus, mokymus, skaitykime knygas ir bendraukime su savo srities profesionalais. Nebijokime klausti, o galbūt ir pakviesti susitikti pabendrauti. Metų skirtumas - ne problema.
 
"To be successful put your nose down in something and get damn good at it!" - Alex Garden.
 
Nepamirškime, geriausias to siekimas - bandyti, bandyti ir dar kartą bandyti.
 
4. Susitelkimas ir lengva disciplina
 
Susitelkime ir susikoncentruokime į vieną dalyką ir nesiblaškykime per daug kitur. Matykime savo tikslą ir nuoširdžiai jo siekime. Pabandykite atsisakyti naktinio blaškymosi mieste, po klubus su alkoholiu ir grįžimo paryčiais. Tai pakeiskime vyno taure ar alaus bokalu su bendraminčiais vakare, bendraujant ir gvildenant įdomias, naudingas temas.
 
5. Stumkime save į priekį
 
"Push yourself . Physically, mentally, you gotta push, push, push." - David Gallo
 
Stumkime save nuo drovumo ir nedrįsimo kažko paklausti, ar kažkur nueiti. Būkime drąsus, bei pasitikintys savimi ir tai ką darome. Ne abejokime kažkuo, o tiesiog darykime.
 
Drovumą ir abejones - pamirškime ir ištrinkime!
 
Kaip ir minėjau, mūsų ribos yra ten, kur mes jas užsibrėžiame. Jeigu manysime, kad mes per prasti, kad galbūt neįmanoma to pasiekti - taip ir bus. Jeigu sieksime ir tikėsime, kad viskas įmanoma, kad mes būsim geriausi pasaulyje - taip ir bus, o jei ne tiksliai taip, tai bent jau arti to.
 
Beabejo, nevisada lengva save pastumėti ir padrąsinti. Tuomet tam turime savo mamas, kolegas ir bendraminčius. Visada pastūmėkime savo draugus ar gimines į priekį, suteikime jiems pasitikėjimo.
 
6. Parodykime save, bei savo veiklą
 
Dauguma sako, jog nori būti millionieriais. Puiku! Sukurkime vertę, kurią žmonės norės pirkti. Žmonės dažniausiai perką daiktą, kuris jiems suteiks tam tikrą vertę ar jausmą.
 
Geriausias pavyzdys yra Steve Jobs, kuris sukūrė itin vertingą prekinį ženklą - Apple. Puikiai žinome, kad žmonės Apple produktus dažniausiai perka dėl obuoliuko, kuris jiems suteikia gero įvaizdžio ir patogumo jausmą.
 
Neslėpkime savo idėjų, sudarykime planą, kaip mes jas pateiksime ir sukursime vertę, kurios norės žmonės.
 
7. Idėjos
 
Ką daryti, kad kiltų idėjos? -
 
Klausykite ir stebėkite aplinką
Būkite smalsus
Dažnai klauskite kitų ir savęs
Analizuokite ir spręskite problemas
Susipažinkite su įdomiais žmonėmis
 
Pasakokime savo idėjas kitiems, klauskime ar mūsų idėja jiems padėtų. Klauskime patarimų ir nebijokime, kad mūsų idėją kažkas pavogs! Tai yra dažna daugelio baimė, neatskleisti idėjos, nes ji yra tokia gera ir vertinga, kad jeigu kažkas sužinos iškarto susikraus turtus ir ją pavogs. Taip nėra.
 
Pailiustruosiu tai itin gera Ilja Laurso fraze: "Idėja yra niekas - darbas yra viskas." - Ilja Laurs
 
8. Nepasiduokime ir bandykime daug kartų
 
Statistiškai 1 iš 9 idėjų būna pasisekusi, tad nebijokime bankrutuoti. Ištikrųjų bankrotas yra pakankamai geras dalykas, nes save atlaisvini naujoms idėjoms ir įgauni itin vertingos patirties.
 
Su kiekviena nesėkme, didinsime savo tikimybę pasiekti kažko daugiau, tad jokiu būdų nepasiduokime. Bandykime, kurkime, bankrutuokime, vėl bandykime, ir vėl nebijokime kristi, bet vieną kartą tikrai pasiseks, nes būsime įgavę itin daug patirties ir žinių.
 
 
Pabaigai
 
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad tai yra vieni didžiausių dalykų vedantys link sėkmės. Turėkime visada tai galvoje, prisiminkime ir tobulėkime kartu.
Šį straipsnį rašiau turėdamas tikslą suteikti žinių apie šiuos 8 kertinius dalykus, bei motyvuoti. Motyvacijai taip, pat pridedu itin motyvuojantį ir įkvepianti trumpą vaizdo įrašą:
 
http://www.youtube.com/watch?v=NAeha727ZWI
 
http://2.bp.blogspot.com/_6V01X5ZC6hY/TUXsaXHt9hI/AAAAAAAAAGo/b7mCeubge4I/s1600/8ToBeGreat_Poster_White.jpg

Aš tai tiesiog galvojau ir galvosiu, kad į visus Login, Forum One ir panšius renginius eiti, kad sužinotum kažkokios naujos info nėra verta. Ką ten kalba, gali pats internete lengvai rasti, o jei dirbi ir duomiesi ta sritymi, tai išvis ten nieko naujo nepasako. Kaip ir buvo minėta, į tokius renginius tik dėl naujų pažinčių tėra verta eiti.

Aš tai tiesiog galvojau ir galvosiu, kad į visus Login, Forum One ir panšius renginius eiti, kad sužinotum kažkokios naujos info nėra verta. Ką ten kalba, gali pats internete lengvai rasti, o jei dirbi ir duomiesi ta sritymi, tai išvis ten nieko naujo nepasako. Kaip ir buvo minėta, į tokius renginius tik dėl naujų pažinčių tėra verta eiti.

Žmogus pasirinko, kad jam geriau be forumo ir išeina. Norės - sugrįš, nenorės - negrįš. Toks gyvenas, nors ir labai gaila, kad išeina tas žmogus, kuris daug padėjo ir jo atsakymai daugeliui naudingi. Aišku, ne visi supranta, kad reikia bent kiek smegenis įjungt, o ne tik laukt atsakymo, kokio nori.
 
Wicked, tu užknisai juodai, kiek tavo komentarų bepaskaitau, tau viskas blogai, tau visi kvaili ir vaikiški, nieko nesuprantantys. , forumas skirtas diskusijoms, sužinojimai, o tavo žinutės kai kuriuos jautresnius gali atmušti nuo noro klausti ir domėtis.

Gal mano komentaras kai kam nepatiks, bet man px.
 
Cia gali noreti ir 1000lt uz val, bet taisykles cia diktuoja rinka visu pirma.
 
Realiai tu gali vertinti savo laika kaip nori, bet vertinti visu pirma reiktu ne pati laika o rezultata, verte kuri yra sukuriama per ta valanda.
 
Jeigu as per valanda parasau appsa ir jis yra vertas 1000$ as drasiai galiu sakyti, kad mano darbo valanda yra verta 1000$. Jeigu as esu verslininkas ir turiu 2 verslus kurie generuoja 10 000lt per valanda pelno as galiu drasiai sakyti, kad mano valanda laiko yra verta 10 000lt.
 
Bet jeigu as per valanda parasau 5 tekstus kurie nesugeneruoja jokiu pinigu ir jokios dideles vertes as negaliu saukti 200lt uz valanda nes tai yra tiesiog kvaila.
 
Gal geriau reiktu galvoti siek tiek kitaip, kaip padidinti savo sukuriama verte per valanda o ne kaip nuplesti kuo daugiau pinigu is kitu zmoniu kas man atrodo nei grazu nei profesionalu.
 
Tie kurie vaikosi pinigu niekad ju nepaveja, pinigus reikia prisivilioti, o prisivilioti galima tik kuriant atitinkama verte. Pele ir ta i spastus nelys kol surio neidesi o ka jau kalbet apie pinigus :D

Nieko nesakysiu dėl straipsnio "gerumo" ar "blogumo", bet jau kelintą kartą pastebiu vieną tokį dalyką... Kai būna koks nors straipsnis/diskusija/monologas apie programavimą, kur minimos normalios pinigų sumos kaip geriem programuotojam, visada atsiranda kruvelė pseudo-programuotojų, manančių, kad gerai moka programuot, o jiems mat tokių pinigų niekas nesiūlo ir vadina visą tai "išpustu burbalu". Chebra, jeigu išmokot suinstaliuoti wordpress'ą ir sukarpyti bei pritaikyti jam dizainą, tai dar nereiškia, kad mokate programuoti. Ir netgi jeigu jam plugin'ą sugebate parašyti, tai irgi nereiškia, kad mokate programuot. Ir su tokiomis žiniomis negalite pretenduoti į tokias algas, kurios būna aptariamos tokiuose straipsniuose.
 
Mes neseniai irgi ieškojome gero programuotojo. Nesakysiu, kad sumos buvo 10k, bet irgi visai neblogi pinigai. Visi taip gerai moka viską, kol reikalas nedaeina iki kažkokių smulkių ir specifinių dalykų, kurie labai gerai parodo žmogaus patirtį, kurių reikia geram kandidatui, kad jam pasiūlyti gerą algą. Tada programuotojai supyksta, kaip kažkas čia minėjo, kad reikalavimus labai užkėlę programuotojams. Tai jeigu neturi pakankamai patirties, bet nori geros algos, o ne tų 2k per mėnesį, tai sėdėk ir mokykis, o ne štampuok "tinklapius" pagal vieną šabloną siūlydamas savo "pigias paslaugas" ir galvodamas, jog esi kietas programeris.
 
P.S. Čia niekam asmeniškai nėra skirta, tik šiaip bendrai paėmus dažnai pastebimas toks dalykas.

Jei jam mokama 8k LT, tai jis turi sukurti vertės įmonei už 20k LT ar dar daugiau (juk reikia ir sekretorę, ir vadybininkus išlaikyti), tad kam dirbti kitiems už 8k lt, kuomet galima dirbti sau ar susiburti mažą programuotojų/dizainerių grupelę ir dirbti sau bei uždirbti dar daugiau :) Nors kitas gali uždirbti mažiau, bet jam svarbiau, kad jis dirba sau.