SNGPoker

Nemanau, kad imanoma 10 tasku praradus gaut maziau nei 80. pernai zmones prarade 10 tasku gavo 90, tarkim siemet lengvesnis, tai min 80. Galvojat cia visi ant simto islaikys? forumuose dazniausiai raso tie kas tikrai lb gerai moka ir dar tie kas bent jau vidutiniskai. O tie kurie laiko tik, kad islaikytu net nelenda i interneta, o varo gert, todel susidaro ispudis, kad visi labai gerai moka. Pernai irgi pasklido kalbos oi koks lengvas egzas, o vat 100 gavo ne tiek ir daug. Siemet tas pats bus, taigi nusiraminkit. As praradau 7-10 tasku, esu beveik garantuotas, kad gausiu 80+

Siaip tai kiek kam duota, tiek tas auga ir nebuna per dideliu ir per zemu. Bet ka cia kalbet su tokiais :) is tokio pasakymo matosi intelekto nesuzalotas

Mes užsieny, kur tu matysi Klumby :D

Mumis programuoti pradejo mokinti 12 klasei su tuo pascaliu, tai liepe perziureti visas pamokas http://programavimopamokos.net/ ir viskas, pati beweik nieko neaiskino, siaip ten wiskas aiskiai paaiskinta tik reik daug laiko tureti viskam paziureti ir isanalizuoti. Man bent jau sita swetaine daugiau padejo negu mokytojas :D

per savo trumpą gyvenimą pastebėjau vieną dalyką. charizmatiški žmonės dažniausia kilę iš didesnių (vaikų skaičiaus atžvilgiu) šeimų. jiems tiesiog reikia įtikti tėvams ir pasirodyti geriau, nei kiti šeimos vaikai, kartu laviruojant tarpusavio santykiuose tarp pačių vaikų.
 
charizmą tikrai gali išsiugdyti :) bet į tai įeina tiek kūno tobulinimas, tiek pačio žmogaus kalba. bet ir to nepakanka, svarbiausia - tikėti savimi. taipogi svarbi yra drąsa ir savikontrolė.

kas liečia skrydžius tolimesnėm distancijom,tai čia idomi situacija.Juos reikia pradėt ieškot likus gal 15 dienų iki skrydžio.Nes kaip taiskyklė ,labai daug kompanijų vykdo transatlantinius reisus,ir labai dažnai nesurenka pilnų lėktuvų ,todėl palaukus taip vadinamą "paskutinę minutę" tikrai surasi bilietuką.
Ppav. šiuo metu iš Frankfurto į New yorką ,pirmyn / atgal (gali imti tik į prieky) tikrai pigiau "dzukijos" grybų nuskrist :)

Mano, kaip ir daugelio žmonių namuose - labai nedarbinga aplinka. Darbui susikaupti sunku, daug trikdžių, triukšmų, giveni ne vienas, kompiuteris, televizorius, visokie darbai namie, vietos mažai. Darbui, tikslų siekimui ir mokslui susikaupti vis sunkiau. Ką keisti? Koks namų interjeras labiausiai padeda susikaupti? Koks daiktų išdėstymas jums atrodo patogiausiai, kaip pakeisti namus, kad juose būtų malonu dirbti, neišleidžiant daug pinigų? Kokios interjero detalės nuteiks protą mąstyti ir privers susikaupti?
 
Kaip šią problemą sprendžiate jūs? O gal namie nedirbate? Pavydžiui, daug laiko praleidžiate bibliotekoje/skaitykloje ar nuomojatės ofisą?

Siaip tai kiek kam duota, tiek tas auga ir nebuna per dideliu ir per zemu. Bet ka cia kalbet su tokiais :) is tokio pasakymo matosi intelekto nesuzalotas

Man labiau patinka jausti žemę po kojom prie pokerio stalo :) Psichologiškai lengviau, kai žinai, jog minus vienas BI daug blogo nepadarys.

Man labiau patinka jausti žemę po kojom prie pokerio stalo :) Psichologiškai lengviau, kai žinai, jog minus vienas BI daug blogo nepadarys.

Mano, kaip ir daugelio žmonių namuose - labai nedarbinga aplinka. Darbui susikaupti sunku, daug trikdžių, triukšmų, giveni ne vienas, kompiuteris, televizorius, visokie darbai namie, vietos mažai. Darbui, tikslų siekimui ir mokslui susikaupti vis sunkiau. Ką keisti? Koks namų interjeras labiausiai padeda susikaupti? Koks daiktų išdėstymas jums atrodo patogiausiai, kaip pakeisti namus, kad juose būtų malonu dirbti, neišleidžiant daug pinigų? Kokios interjero detalės nuteiks protą mąstyti ir privers susikaupti?
 
Kaip šią problemą sprendžiate jūs? O gal namie nedirbate? Pavydžiui, daug laiko praleidžiate bibliotekoje/skaitykloje ar nuomojatės ofisą?

Mano, kaip ir daugelio žmonių namuose - labai nedarbinga aplinka. Darbui susikaupti sunku, daug trikdžių, triukšmų, giveni ne vienas, kompiuteris, televizorius, visokie darbai namie, vietos mažai. Darbui, tikslų siekimui ir mokslui susikaupti vis sunkiau. Ką keisti? Koks namų interjeras labiausiai padeda susikaupti? Koks daiktų išdėstymas jums atrodo patogiausiai, kaip pakeisti namus, kad juose būtų malonu dirbti, neišleidžiant daug pinigų? Kokios interjero detalės nuteiks protą mąstyti ir privers susikaupti?
 
Kaip šią problemą sprendžiate jūs? O gal namie nedirbate? Pavydžiui, daug laiko praleidžiate bibliotekoje/skaitykloje ar nuomojatės ofisą?

Siaip tai kiek kam duota, tiek tas auga ir nebuna per dideliu ir per zemu. Bet ka cia kalbet su tokiais :) is tokio pasakymo matosi intelekto nesuzalotas

Siaip tai kiek kam duota, tiek tas auga ir nebuna per dideliu ir per zemu. Bet ka cia kalbet su tokiais :) is tokio pasakymo matosi intelekto nesuzalotas

Siaip tai kiek kam duota, tiek tas auga ir nebuna per dideliu ir per zemu. Bet ka cia kalbet su tokiais :) is tokio pasakymo matosi intelekto nesuzalotas

aš pasistengsiu kuo geriau baigti 11 klasę, o realiai tai pradėti mokytis ispanų, ir toliau po truputį mokintis programuoti, pradėti skaityti knygas, žiūrėti daugiau gitaros pamokų ir vasarą aplankyti UK :) aj dar išklausyti/perskaityti visą IELTS medžiagą kurią turiu kompe ir nebemiegoti per lietuvių pamokas, kad ir kaip sunku būtų :D + aišku šusnis naujų pažinčių. Nu ir dar - pabaigt 100 atsispaudimų programą ir pradėt P90X. Nekukliai aš taip, bet padaroma :lol: :lol:
 
ir dar turiu padaryt: pabaigt pianino pamokas žiūrėt, išmokt bent kelis kūrinius :D

Sveiki, po truputi rošiuosi abitūros egzaminams na ir reikia pagalbos įvertinant, komentuojant mano parašytą samprotavimą. Gal kas pagelbėtų? kai pats skaitau, tai nematau nieko blogo, bet svetima akis mato geriau :)
 
 
Visuomenėje, kaip ir gamtoje, nugali stipriausi ir ryžtingiausi, kurie moka už save kovoti. Taip yra, nes mes niekam nepriklausom, todėl mumis niekas ir nesirūpina, daug ką turime padaryti patys. Apžvelgdamas dabartinius laikus, aš matau, kad žmogus tapo be galo žiaurus ir negailestingas. Jo tikroji prigimtis atsiskleidžia tik kritinėse situacijose, kuomet tenka kovoti už savo būvį ar įveikiant sunkiausius gyvenimo išbandymus.
Visų pirma šiais laikais, kad kažko pasiektum, turi nepaisyti kitų žmonių interesų. Turbūt pastebėjote, jog didžioji dauguma politikų, vykstant rinkimams, mėgina įvairiausiais būdais būti geresniais už kitus. Tai jau tapo neatsiejama rinkimų dalis, kai per televiziją matome politikus, šmeižiančius vieni kitus, mėginančius sumažinti vienų ar kitų kandidatų populiarumą. Šią žmonių savybę Vincas Mykolaitis-Putinas aprašė savo romane „Altorių šešėly“. Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris stebėjo kaip kaime vyksta rinkimai. Beklausant agitacinių kalbų ir verdančios diskusijos tarp dviejų politikų, kaimo gyventojai susiskirstė į dvi „grupuotes“, kurios palaikė vieną ar kitą kalbantįjį. Neilgai trukus, kai politikai pradėjo vienas kitą šmeižti, žadėti daugiau negu kitas pažadėjo, prasidėjo negailestingos riaušės. Tai tik įrodo, kad šiais laikais, kad pakilti karjeros laiptais, žmogus turi būti be sąžinės jausmo ir daryti viską, kas padėtų pasiekti tikslą.
Šiuolaikinio žmogaus elgesys netelpa į jokias moralės normas. Vaikštant Vilniaus senamiesčio gatvėmis, tamsiuose skersgatviuose gali pamatyti kaip tarpusavy mušasi du benamiai dėl konteineryje surastų maisto likučių. Tuos benamius aš galėčiau pateisinti, nes tokiomis žiauriomis aplinkybėmis kiekvieno žmogaus pasąmonėje „įsijungia“ savigynos instinktas, kuris ir verčia taip žiauriai elgtis. Žmogiškąjį savigynos instinktą, kaip tokio žiauraus elgesio priežastį, dar XXa. viduryje iškėlė Balys Sruoga savo memuarinio tipo knygoje „Dievų miškas“. Joje rašoma kaip vokiečiai didžiąją dalį kitataučių, kurie nepakluso ar prieštaravo jų valdžiai, uždarė į koncentracijos stovyklas, kur juos vertė dirbti sunkiausius darbus. Valgio daviniai buvo minimalūs, visi buvo išbadėję, todėl dėl maisto galėjai prarasti gyvybę, kuri ir taip, dėl prastų gyvenimo sąlygų „kabėjo ant plauko“. Taigi, mano manymu, kova už savo gyvybę yra neišvengiama gyvenimo realybė.
Šiuolaikinėje visuomenėje gyvybė nėra vertinama. Kaip bebūtų apmaudu, pasitaiko net ir tokių atvejų, kai moterys, kurios „atneša“ naują gyvybę į šį pasaulį, palieka ją likimo valiai. Taipogi šiais laikas dažnai matome laikraščio antraštes, kai žmonės žiauriai elgiasi ir su gyvūnais. Apie tokį žmonių elgesį buvo užsiminta Vandos Juknaitės knygoje „Stiklo šalis“. Viename iš šio romano epizodų buvo minima, kaip motina, paėmusi neseniai atvestus šuniukus, įdėjo juos į maišą ir paskandino savo vonios kambaryje. Šuniukai net nesuprato, kodėl tik neseniai atėję į šį pasaulį, turi jį iš karto palikti. Visokiais būdais jie stengėsi išlikti ir parodyti, kad jie nenusipelnė tokios žiaurios lemties. Vadinasi, nuo pat gimimo mes turime kovoti dėl savo gyvybių, nes tokioje situacijoje kova lieka vienintele išeitimi.
Dažniausiai tikroji žmogaus prigimtis atsiskleidžia tik kritinėse situacijose. Jos mums padeda apsispręsti, kovoti ar ne. Tačiau sakoma, jog gyvenimas yra kova, todėl jei nori gyventi ar pasiekti užsibrėžto tikslo- kovok, nes tik nuo paties žmogaus priklauso jo likimas. Šiomis negailestingomis dienomis tik taip gali užtikrinti savo ir artimųjų gerovę.

http://www.wimp.com/cleandesk/ kasnors panašaus gal?

man šitas pats gražiausias :)

Geriausiai mane motyvavo, kai pastebėjau kokie prasti pasidarė mano pažymiai ir supratau, kad tapau tokiu, kokių nemėgstu - kvailu.

Jau ne kartą sakiau, ir dar kartą pasakysiu - tiems, kurie tingi mokytis, tobulėti, neužsiima saviugda - ir nori visko ant lėkštutės patiekto - taip nebuvo ir nebus. Jokioj pasaulio šaly. Jei ir pasiseks - vienam tinginiui iš šimtų tūkstančių.
 
Likusieji skaičiuos "skurdo ribą" ten , neįvertindami tos šalies pragyvenimo lygio, mokesčių, sumų, kurias emigrantas išleistų būtinoms kelionėms namo, svajos apie dovanojamus namus, mokesčius, nuo kurių atleidžia, pašalpas, kurias moka šiaip sau - na, kaip tame straipsnyje ir rašė - bus teletabiai. Ars kaip visiški juodadarbiai, paaukos kvalifikacijas, iššvaistys brangiausius jaunystės metus, susigadins sveikatą, dalis - praras šeimas, ir - daugiausiai pinigų uždirbs ne sau, o darbdaviui.
 
Man kelia siaubą tai, kad kai kurie žmonės, baigę mokslus (šiuo atveju nesvarbu kiek mokslų, ir kokių), susiformuoja nuomonę "aš savo jau atsimokiau." Nepykit, bet tokie žmonės pataikė ne ton eron, jiems išvis šiame informaciniame laikotarpyje vietos nėra, jiems reikėjo gyventi fabrikų laikais - kai išmoko tave kažkokią funkciją atlikti, ir varai kaip robotas iki pat pensijos... Taigi - tai, kad "savo atsimokę" žmogeliai, užsispyrę daugiau laiko jokiai saviugdai nešvaistyti, ilgainiui būna išstumti, neberanda darbo, lieka nereikalingi - natūrali atranka. Jeigu nenori prisitaikyti prie dabartinio pasaulio - pasaulis prie tavęs, nepyk, nesitaikys.
 
Kaip ir seniau - manau kad tie, kurie netingi - gali pasiekti, ir pasiekia Lietuvoje savo tikslų. Bėda ta, kad didžioji dalis tingi, garsiai šūkauja, daug reikalauja, bet iš tiesų patys neturi ką pasiūlyti ir nesiima nieko, kad turėtų. Elementarios savikritikos - štai ko stokojam - visi jaučiasi stebuklingi, nors realiai - "na, tai ką sugebi, kuo tu ypatingas?" - tyla... Visi greiti tik garsiai kitų pinigus skaičiuoti - kiek kas ten uždirba, o šitiek - ten - neįvertindami net elementariausių ekonominių sąlygų, svaičioja, kaip teletabiai, ir tiek :)
 
Be to - buvo forume gretima tema - ką darbdavys priimtų į darbą. Neims niekas grįžusio penkis metus britų "kalafiorus ravėjusio" ekonomisto į darbą. Kitaip tariant - jei esi ekonomistas, ir varai svetur "užsidirbt" - įlindęs į tą ratą, ir jame užsibuvęs, grubiai tariant, iškeiti savo specialybę, kvalifikaciją ir perspektyvumą į tuos tugrikus, kuriuos sugebėsi sutaupyt po to, kai sumokėsi už brangų būstą, maistą, transportą, gydymą ir t.t. Kam tada išvis reikėjo studijuot? "Kalafiorų ravėjimui" aukštasis juk nebūtinas ;)

Labiausiai įsiminė "Vakarų fronte nieko naujo", "Krikštatėvis", "Juodasis Obeliskas", "Heroinas", "Mano sesers globėjas".

Kaip tampama albinosais?

Erikas Marija Remarkas "Vakaru fronte nieko naujo". :]

"Sumuštinukai"
 
Mums reikės:
Šviežias prancūziškas batonas (geriausi būna "IKI")
Raudonieji ikrai (Dažnai būna akcija Maximoje 10lt už indelį)
Sviestas
Nedidelė svogūno galva
 
Gaminimas:
Batoną supjaustome riekelėmis, sutepame sviestu. Ant užteptos riekelės po arbatinį šaukštelį ikrų ir tolygiai paskirstom. Svogūną labai smulkiai supjaustome ir pabarstome ant sumuštinių.
 
Skanaus!
 
P.S. Gausis apie 25-30 sumuštinų užteks dviems asmenims. Puikiai tiks ypatingesniems pusryčiams (man tai kievienas šeštadienio rytas).