radianas

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/vokieciai-perspeja-pabegeliai-i-lietuva-atves-ir-neregetu-ligu.htm
puikus priedai atvykstantys kartu su pabegeliais

kelios citatos, JAV nacionalinės saugumo tarybos nario Robertas Reilly:
 
"Klasikinio islamo tikslas yra taika (salam), bet tai ne bet kokia taika, o taika pasaulyje, suvienytame islamo ir valdomame šariato teisės principais. Agresija tikėjimo reikaluose negalima, tačiau tas (asmuo ar tauta), kas triskart atsisako atsiversti į islamą, pats yra laikomas agresoriumi (taghout) ir pradedančiu karą (harb)."
 
"Visa, kas trukdo islamo sklaidai, prieštarauja Alacho valiai, tad tokio aiškinimo šalininkams belieka gintis."
 
nesuprantu tik vieno dalyko, kaip tie europos valdziazmogiai nemato ir nesupranta, kad cia ne siaip sau viskas vyksta, kad rimtos problemos, ir senai jau. vis turi kazkas tokio atsitikt, kad pradedu mastyt ir matyt realia situacija

kelios citatos, JAV nacionalinės saugumo tarybos nario Robertas Reilly:
 
"Klasikinio islamo tikslas yra taika (salam), bet tai ne bet kokia taika, o taika pasaulyje, suvienytame islamo ir valdomame šariato teisės principais. Agresija tikėjimo reikaluose negalima, tačiau tas (asmuo ar tauta), kas triskart atsisako atsiversti į islamą, pats yra laikomas agresoriumi (taghout) ir pradedančiu karą (harb)."
 
"Visa, kas trukdo islamo sklaidai, prieštarauja Alacho valiai, tad tokio aiškinimo šalininkams belieka gintis."
 
nesuprantu tik vieno dalyko, kaip tie europos valdziazmogiai nemato ir nesupranta, kad cia ne siaip sau viskas vyksta, kad rimtos problemos, ir senai jau. vis turi kazkas tokio atsitikt, kad pradedu mastyt ir matyt realia situacija

Na ka, kiek mėnesių tepraėjo nuo pasienių atidarymo "vargšeliams" ir jau turime didžiausią teroro išpuolį nuo 2004 metų...

Sveiki. Forume ne i tema gana daznai kuriama tema grynai teises klausimu. Manau, kad del to teise nusipelno atskiro subforumo. Be to, man asmeniskai patinka atsakineti i kylancius klausimus, taciau atsakymu skaicius yra mazinamas del erzinancio dalyko - kapstymosi dar ir tarp kitu temu.
 
Tikiuosi moderatoriu demesio siuo klausimu bei atasakymu bet kokiu atveju.

Gavau unlimited paskyrą pasitvirtinęs su mob parašu bei nusiuntes reikalingus dokumentus.
Dsbar laukiu kortelės, kol galėsiu užsakyti.
Kortelė bus VISA, teoriškai veiks paypalui, galės atsiskaityt visame pasaulyje, parduotuvėse, bankomatuose, pirkt ten kur priima VISA korteles naudojantis kortos numeriu, exp data ir cvv kodu.
Kortelės mokesčiai gana žmoniški, nebloga naujiena jog neskubūs pavedimai bus daromi dykai 4 kartus per darbo dieną, skubūs nuo 8 iki 20 kasdien.
Nuo naujų metų visi gaus unikalų IBAN numeri (sąskaitos numeri) galėsi algą ten persivedinėt :D
 
Žodžiu labai palankios sąlygos viskam, kas dėl mokesčių nėra nei ko lygintis su kitais Lietuvos bankais.
Vienintelis minusas jog paysera neturi nuosavų bankomatų, todėl pinigų išėmimas kainuos eurą kitą, bei vienintelis jų skyrius yra Vilniuje....
 
Tiek pradžiai.
Jei patiko ir padėjo mano postas +1 :D

Sveiki, keletas patarimų ką Facebook'e verslui daryti geriau ir ko visai nedaryti.
 
Šaltinis: www.facebook.com/fatmarketing
 
Įkeliu.
 
Infografikas
 
 

infografikas.pdf

Lietuvos verslui šie metai – išskirtiniai. Po ilgo laiko visoje Lietuvoje užderėjo naujų gamyklų. Vienos jų jau švenčia įkurtuves, kitos dar tik pradeda statybas
 
Šią savaitę Naujojoje Akmenėje bendrovė „Eternit Baltic“ įkasė kapsulę ir taip paskelbė naujos gamyklos statybų pradžią. 36 mln. eurų vertės įmonė jau po metų pradės gaminti cementines dailylentes. Naujoji gamykla užims beveik 13 tūkst. kvadratinių metrų. Plėstis nusprendusi „Etex“ grupė svarstė net 5 galimas naujos gamyklos vietas. Rinktasi iš Lenkijos, Vokietijos, Belgijos, Rusijos ir Lietuvos. Po ilgų svarstymų nutarta investuoti į gamyklos statybą mūsų šalyje.
 
Dzūkijos sostinėje – rimtos investicijos
Prieš dvi savaites gerąją žinią paskelbė ir Alytuje veikianti stiklo paketų gamintoja „Glass LT“. Ji planuoja stambią investiciją į naujos gamyklos statybas Alytuje bei modernios įrangos įsigijimą. Bendrovė į projektą numato investuoti apie 8 mln. eurų, iš kurių 2,1 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos (ES) parama. Planuojama, kad įgyvendinus projektą bus sukurta daugiau nei 30 naujų darbo vietų. Per metus „Glass LT“ pagamina daugiau nei 400 tūkst. kv. m stiklo paketų.
 
Bus arba jau statoma
Dar vasarą Telšių rajone, Viešvėnuose, naują gamyklą pradėjo statyti bendra švedų ir lietuvių bendrovė „Workman“. Karkasinius namus statanti bendrovė ateityje ketina kas mėnesį pagaminti po keturis statinius. Tiesa, šiuo metu visi bendrovės namai iškeliauja į Švediją. Šiuo metu bendrovėje „Workman“ dirba 27 darbuotojai, ateityje ketinama įdarbinti dar apie tris dešimtis.
 
Jau kitąmet Tauragėje planuojama pradėti žvejybos tinklus gaminančios bendrovės „Netmark“ plėtrą. Naują gamyklą statyti Tauragėje užsimojusi įmonė yra perkelta iš Danijos. Ji gamina tinklus, virves ir kitus profesionaliai žvejybos pramonei skirtus produktus. Šiuo metu įmonėje dirba 120 žmonių.
 
 
Gerosios šių metų naujienos
 
Kovas:
Kovą Šiaulių industriniame parke buvo atidaryta nauja „ROL Group“ gamykla. Į metalinių baldų dalių ir prekybos įrangos komponentų gamybos fabriką investuota beveik 7,3 mln. eurų. Įmonė eksportuoja 96 proc. produkcijos. Bendrovės eksporto geografija apima Vakarų Europos, JAV, Kanados ir Kinijos rinkas. Vieni didžiausių įmonės klientų yra baldų prekybos „Ikea“, drabužių „H & M“, taip pat šios gamyklos produkciją yra įsigijęs „Benu“ vaistinių tinklas, „Marks & Spencer“, ICA, „Martela“, EFG, KNOLL.
 
Kovą Plungėje buvo atidaryta naujoji džiūvėsių gamykla, kuri priklauso „Vičiūnų“ įmonių grupei. 1,4 tūkst. kvadratinių metrų pastatas iškilo per pusmetį. Prie projekto „Džiūvėsių gamyba Plungėje“, kurio vertė – daugiau kaip 4 mln. eurų, įgyvendinimo prisidėjo ir ES. Naujoji gamykla, kurioje įdarbinta 20 darbuotojų, numačiusi per metus pagaminti 10 tūkst. tonų produkcijos.
 
Gegužė:
Vilniaus rajone, Avižieniuose, veiklą pradėjo nauja bendrovės „Altas komercinis transportas“ (AKT) gamykla, kurioje iš pagrindų modifikuojami ir specialiems poreikiams pritaikomi vokiečių gamintojų „Volkswagen“ ir „Mercedes-Benz“ mikroautobusai. 8 tūkst. kv. m patalpose, kurios naujam gyvenimui prikeltos neatpažįstamai pertvarkius senus fermų pastatus, šiuo metu dirba apie 130 įvairios kompetencijos specialistų.
 
Liepa:
Liepą naują gamyklą Gargžduose atidarė plastikinių langų gamybos įmonė „Arlanga pvc“. Į ją investuota apie 4 mln. eurų. Įmonė gamykloje pradėjo gaminti naują produktą – aliuminio langus. Naujo administracijos pastato ir gamyklos plotas – apie 5 tūkst. kvadratinių metrų.
 
Rugpjūtis:
Net 20 mln. eurų buvo investuota į naująjį medienos ir popieriaus pramonės bendrovės „Grigiškės“ (dabar – „Grigeo“) higieninio popieriaus gamybos cechą. Jame dabar veikia moderniausia popieriaus gaminimo mašina Baltijos šalyse. Per metus bendrovė pagamina apie 24 tūkst. t higieninio popieriaus, o su nauja popieriaus mašina gamybos apimtis padidės iki 47 tūkst. t.
Naujoji popieriaus gaminimo mašina yra vienintelis tokio tipo modernus įrenginys Baltijos šalyse ir vienas moderniausių Rytų Europoje. Jai įrengti specialiai buvo pastatytas 20 metrų aukščio gamybos cechas, o iš Italijos pristatyti į fabriką prireikė net 100 sunkiasvorių vilkikų
 
Rugsėjis:
Rugsėjo pabaigoje naujos gamyklos statybų pabaigtuves šventė bendrovė „Grainmore“ (anksčiau – „Baltijos biogrūdas“). Senuosiuose Trakuose veiklą pradėjo moderni probiotikų gamykla. „Grainmore“, gavusi ES paramą, įsigijo modernią veterinarijai skirtų probiotikų gamybos technologinę liniją. Gamyklos plotas užima apie 6 tūkst. kv. metrų. Planuojama, kad per artimiausius trejus metus naujojoje Senųjų Trakų gamykloje jau dirbs ne mažiau kaip 72 darbuotojai.
 
Spalis:
Spalį Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje buvo atidaryta nauja Norvegijos bendrovės „Devold“ gamykla. Nuo 1853 m. veikianti bendrovė „Devold“ yra viena seniausių megztų drabužių gamintojų Europoje ir pati seniausia Norvegijoje. Pagrindinė įmonės veikla – sportinių lauko bei šiltų pramoninių drabužių gamyba ir pardavimas. Pagal pardavimą bendrovė yra lyderė Šiaurės šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Islandijoje. Gamykloje sukurta per pusšimtis darbo vietų.
 
 
Nauja gamykla – naujas paslaugų poreikis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad naujų gamyklų atidarymas yra puikus signalas investuotojams. Pasak R.Dargio, kuo daugiau gamyklų atsiranda, kuo daugiau jose dirba žmonių, tuo labiau mieste išauga paslaugų poreikis. Todėl daugėja kirpyklų, kavinių, sporto klubų.
 
 
šaltinis: http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/krize-traukiasi-lietuvoje-nauju-gamyklu-statybu-bumas.htm

Lietuvos verslui šie metai – išskirtiniai. Po ilgo laiko visoje Lietuvoje užderėjo naujų gamyklų. Vienos jų jau švenčia įkurtuves, kitos dar tik pradeda statybas
 
Šią savaitę Naujojoje Akmenėje bendrovė „Eternit Baltic“ įkasė kapsulę ir taip paskelbė naujos gamyklos statybų pradžią. 36 mln. eurų vertės įmonė jau po metų pradės gaminti cementines dailylentes. Naujoji gamykla užims beveik 13 tūkst. kvadratinių metrų. Plėstis nusprendusi „Etex“ grupė svarstė net 5 galimas naujos gamyklos vietas. Rinktasi iš Lenkijos, Vokietijos, Belgijos, Rusijos ir Lietuvos. Po ilgų svarstymų nutarta investuoti į gamyklos statybą mūsų šalyje.
 
Dzūkijos sostinėje – rimtos investicijos
Prieš dvi savaites gerąją žinią paskelbė ir Alytuje veikianti stiklo paketų gamintoja „Glass LT“. Ji planuoja stambią investiciją į naujos gamyklos statybas Alytuje bei modernios įrangos įsigijimą. Bendrovė į projektą numato investuoti apie 8 mln. eurų, iš kurių 2,1 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos (ES) parama. Planuojama, kad įgyvendinus projektą bus sukurta daugiau nei 30 naujų darbo vietų. Per metus „Glass LT“ pagamina daugiau nei 400 tūkst. kv. m stiklo paketų.
 
Bus arba jau statoma
Dar vasarą Telšių rajone, Viešvėnuose, naują gamyklą pradėjo statyti bendra švedų ir lietuvių bendrovė „Workman“. Karkasinius namus statanti bendrovė ateityje ketina kas mėnesį pagaminti po keturis statinius. Tiesa, šiuo metu visi bendrovės namai iškeliauja į Švediją. Šiuo metu bendrovėje „Workman“ dirba 27 darbuotojai, ateityje ketinama įdarbinti dar apie tris dešimtis.
 
Jau kitąmet Tauragėje planuojama pradėti žvejybos tinklus gaminančios bendrovės „Netmark“ plėtrą. Naują gamyklą statyti Tauragėje užsimojusi įmonė yra perkelta iš Danijos. Ji gamina tinklus, virves ir kitus profesionaliai žvejybos pramonei skirtus produktus. Šiuo metu įmonėje dirba 120 žmonių.
 
 
Gerosios šių metų naujienos
 
Kovas:
Kovą Šiaulių industriniame parke buvo atidaryta nauja „ROL Group“ gamykla. Į metalinių baldų dalių ir prekybos įrangos komponentų gamybos fabriką investuota beveik 7,3 mln. eurų. Įmonė eksportuoja 96 proc. produkcijos. Bendrovės eksporto geografija apima Vakarų Europos, JAV, Kanados ir Kinijos rinkas. Vieni didžiausių įmonės klientų yra baldų prekybos „Ikea“, drabužių „H & M“, taip pat šios gamyklos produkciją yra įsigijęs „Benu“ vaistinių tinklas, „Marks & Spencer“, ICA, „Martela“, EFG, KNOLL.
 
Kovą Plungėje buvo atidaryta naujoji džiūvėsių gamykla, kuri priklauso „Vičiūnų“ įmonių grupei. 1,4 tūkst. kvadratinių metrų pastatas iškilo per pusmetį. Prie projekto „Džiūvėsių gamyba Plungėje“, kurio vertė – daugiau kaip 4 mln. eurų, įgyvendinimo prisidėjo ir ES. Naujoji gamykla, kurioje įdarbinta 20 darbuotojų, numačiusi per metus pagaminti 10 tūkst. tonų produkcijos.
 
Gegužė:
Vilniaus rajone, Avižieniuose, veiklą pradėjo nauja bendrovės „Altas komercinis transportas“ (AKT) gamykla, kurioje iš pagrindų modifikuojami ir specialiems poreikiams pritaikomi vokiečių gamintojų „Volkswagen“ ir „Mercedes-Benz“ mikroautobusai. 8 tūkst. kv. m patalpose, kurios naujam gyvenimui prikeltos neatpažįstamai pertvarkius senus fermų pastatus, šiuo metu dirba apie 130 įvairios kompetencijos specialistų.
 
Liepa:
Liepą naują gamyklą Gargžduose atidarė plastikinių langų gamybos įmonė „Arlanga pvc“. Į ją investuota apie 4 mln. eurų. Įmonė gamykloje pradėjo gaminti naują produktą – aliuminio langus. Naujo administracijos pastato ir gamyklos plotas – apie 5 tūkst. kvadratinių metrų.
 
Rugpjūtis:
Net 20 mln. eurų buvo investuota į naująjį medienos ir popieriaus pramonės bendrovės „Grigiškės“ (dabar – „Grigeo“) higieninio popieriaus gamybos cechą. Jame dabar veikia moderniausia popieriaus gaminimo mašina Baltijos šalyse. Per metus bendrovė pagamina apie 24 tūkst. t higieninio popieriaus, o su nauja popieriaus mašina gamybos apimtis padidės iki 47 tūkst. t.
Naujoji popieriaus gaminimo mašina yra vienintelis tokio tipo modernus įrenginys Baltijos šalyse ir vienas moderniausių Rytų Europoje. Jai įrengti specialiai buvo pastatytas 20 metrų aukščio gamybos cechas, o iš Italijos pristatyti į fabriką prireikė net 100 sunkiasvorių vilkikų
 
Rugsėjis:
Rugsėjo pabaigoje naujos gamyklos statybų pabaigtuves šventė bendrovė „Grainmore“ (anksčiau – „Baltijos biogrūdas“). Senuosiuose Trakuose veiklą pradėjo moderni probiotikų gamykla. „Grainmore“, gavusi ES paramą, įsigijo modernią veterinarijai skirtų probiotikų gamybos technologinę liniją. Gamyklos plotas užima apie 6 tūkst. kv. metrų. Planuojama, kad per artimiausius trejus metus naujojoje Senųjų Trakų gamykloje jau dirbs ne mažiau kaip 72 darbuotojai.
 
Spalis:
Spalį Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje buvo atidaryta nauja Norvegijos bendrovės „Devold“ gamykla. Nuo 1853 m. veikianti bendrovė „Devold“ yra viena seniausių megztų drabužių gamintojų Europoje ir pati seniausia Norvegijoje. Pagrindinė įmonės veikla – sportinių lauko bei šiltų pramoninių drabužių gamyba ir pardavimas. Pagal pardavimą bendrovė yra lyderė Šiaurės šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Islandijoje. Gamykloje sukurta per pusšimtis darbo vietų.
 
 
Nauja gamykla – naujas paslaugų poreikis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad naujų gamyklų atidarymas yra puikus signalas investuotojams. Pasak R.Dargio, kuo daugiau gamyklų atsiranda, kuo daugiau jose dirba žmonių, tuo labiau mieste išauga paslaugų poreikis. Todėl daugėja kirpyklų, kavinių, sporto klubų.
 
 
šaltinis: http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/krize-traukiasi-lietuvoje-nauju-gamyklu-statybu-bumas.htm

Lietuvos verslui šie metai – išskirtiniai. Po ilgo laiko visoje Lietuvoje užderėjo naujų gamyklų. Vienos jų jau švenčia įkurtuves, kitos dar tik pradeda statybas
 
Šią savaitę Naujojoje Akmenėje bendrovė „Eternit Baltic“ įkasė kapsulę ir taip paskelbė naujos gamyklos statybų pradžią. 36 mln. eurų vertės įmonė jau po metų pradės gaminti cementines dailylentes. Naujoji gamykla užims beveik 13 tūkst. kvadratinių metrų. Plėstis nusprendusi „Etex“ grupė svarstė net 5 galimas naujos gamyklos vietas. Rinktasi iš Lenkijos, Vokietijos, Belgijos, Rusijos ir Lietuvos. Po ilgų svarstymų nutarta investuoti į gamyklos statybą mūsų šalyje.
 
Dzūkijos sostinėje – rimtos investicijos
Prieš dvi savaites gerąją žinią paskelbė ir Alytuje veikianti stiklo paketų gamintoja „Glass LT“. Ji planuoja stambią investiciją į naujos gamyklos statybas Alytuje bei modernios įrangos įsigijimą. Bendrovė į projektą numato investuoti apie 8 mln. eurų, iš kurių 2,1 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos (ES) parama. Planuojama, kad įgyvendinus projektą bus sukurta daugiau nei 30 naujų darbo vietų. Per metus „Glass LT“ pagamina daugiau nei 400 tūkst. kv. m stiklo paketų.
 
Bus arba jau statoma
Dar vasarą Telšių rajone, Viešvėnuose, naują gamyklą pradėjo statyti bendra švedų ir lietuvių bendrovė „Workman“. Karkasinius namus statanti bendrovė ateityje ketina kas mėnesį pagaminti po keturis statinius. Tiesa, šiuo metu visi bendrovės namai iškeliauja į Švediją. Šiuo metu bendrovėje „Workman“ dirba 27 darbuotojai, ateityje ketinama įdarbinti dar apie tris dešimtis.
 
Jau kitąmet Tauragėje planuojama pradėti žvejybos tinklus gaminančios bendrovės „Netmark“ plėtrą. Naują gamyklą statyti Tauragėje užsimojusi įmonė yra perkelta iš Danijos. Ji gamina tinklus, virves ir kitus profesionaliai žvejybos pramonei skirtus produktus. Šiuo metu įmonėje dirba 120 žmonių.
 
 
Gerosios šių metų naujienos
 
Kovas:
Kovą Šiaulių industriniame parke buvo atidaryta nauja „ROL Group“ gamykla. Į metalinių baldų dalių ir prekybos įrangos komponentų gamybos fabriką investuota beveik 7,3 mln. eurų. Įmonė eksportuoja 96 proc. produkcijos. Bendrovės eksporto geografija apima Vakarų Europos, JAV, Kanados ir Kinijos rinkas. Vieni didžiausių įmonės klientų yra baldų prekybos „Ikea“, drabužių „H & M“, taip pat šios gamyklos produkciją yra įsigijęs „Benu“ vaistinių tinklas, „Marks & Spencer“, ICA, „Martela“, EFG, KNOLL.
 
Kovą Plungėje buvo atidaryta naujoji džiūvėsių gamykla, kuri priklauso „Vičiūnų“ įmonių grupei. 1,4 tūkst. kvadratinių metrų pastatas iškilo per pusmetį. Prie projekto „Džiūvėsių gamyba Plungėje“, kurio vertė – daugiau kaip 4 mln. eurų, įgyvendinimo prisidėjo ir ES. Naujoji gamykla, kurioje įdarbinta 20 darbuotojų, numačiusi per metus pagaminti 10 tūkst. tonų produkcijos.
 
Gegužė:
Vilniaus rajone, Avižieniuose, veiklą pradėjo nauja bendrovės „Altas komercinis transportas“ (AKT) gamykla, kurioje iš pagrindų modifikuojami ir specialiems poreikiams pritaikomi vokiečių gamintojų „Volkswagen“ ir „Mercedes-Benz“ mikroautobusai. 8 tūkst. kv. m patalpose, kurios naujam gyvenimui prikeltos neatpažįstamai pertvarkius senus fermų pastatus, šiuo metu dirba apie 130 įvairios kompetencijos specialistų.
 
Liepa:
Liepą naują gamyklą Gargžduose atidarė plastikinių langų gamybos įmonė „Arlanga pvc“. Į ją investuota apie 4 mln. eurų. Įmonė gamykloje pradėjo gaminti naują produktą – aliuminio langus. Naujo administracijos pastato ir gamyklos plotas – apie 5 tūkst. kvadratinių metrų.
 
Rugpjūtis:
Net 20 mln. eurų buvo investuota į naująjį medienos ir popieriaus pramonės bendrovės „Grigiškės“ (dabar – „Grigeo“) higieninio popieriaus gamybos cechą. Jame dabar veikia moderniausia popieriaus gaminimo mašina Baltijos šalyse. Per metus bendrovė pagamina apie 24 tūkst. t higieninio popieriaus, o su nauja popieriaus mašina gamybos apimtis padidės iki 47 tūkst. t.
Naujoji popieriaus gaminimo mašina yra vienintelis tokio tipo modernus įrenginys Baltijos šalyse ir vienas moderniausių Rytų Europoje. Jai įrengti specialiai buvo pastatytas 20 metrų aukščio gamybos cechas, o iš Italijos pristatyti į fabriką prireikė net 100 sunkiasvorių vilkikų
 
Rugsėjis:
Rugsėjo pabaigoje naujos gamyklos statybų pabaigtuves šventė bendrovė „Grainmore“ (anksčiau – „Baltijos biogrūdas“). Senuosiuose Trakuose veiklą pradėjo moderni probiotikų gamykla. „Grainmore“, gavusi ES paramą, įsigijo modernią veterinarijai skirtų probiotikų gamybos technologinę liniją. Gamyklos plotas užima apie 6 tūkst. kv. metrų. Planuojama, kad per artimiausius trejus metus naujojoje Senųjų Trakų gamykloje jau dirbs ne mažiau kaip 72 darbuotojai.
 
Spalis:
Spalį Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje buvo atidaryta nauja Norvegijos bendrovės „Devold“ gamykla. Nuo 1853 m. veikianti bendrovė „Devold“ yra viena seniausių megztų drabužių gamintojų Europoje ir pati seniausia Norvegijoje. Pagrindinė įmonės veikla – sportinių lauko bei šiltų pramoninių drabužių gamyba ir pardavimas. Pagal pardavimą bendrovė yra lyderė Šiaurės šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Islandijoje. Gamykloje sukurta per pusšimtis darbo vietų.
 
 
Nauja gamykla – naujas paslaugų poreikis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad naujų gamyklų atidarymas yra puikus signalas investuotojams. Pasak R.Dargio, kuo daugiau gamyklų atsiranda, kuo daugiau jose dirba žmonių, tuo labiau mieste išauga paslaugų poreikis. Todėl daugėja kirpyklų, kavinių, sporto klubų.
 
 
šaltinis: http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/krize-traukiasi-lietuvoje-nauju-gamyklu-statybu-bumas.htm

Lietuvos verslui šie metai – išskirtiniai. Po ilgo laiko visoje Lietuvoje užderėjo naujų gamyklų. Vienos jų jau švenčia įkurtuves, kitos dar tik pradeda statybas
 
Šią savaitę Naujojoje Akmenėje bendrovė „Eternit Baltic“ įkasė kapsulę ir taip paskelbė naujos gamyklos statybų pradžią. 36 mln. eurų vertės įmonė jau po metų pradės gaminti cementines dailylentes. Naujoji gamykla užims beveik 13 tūkst. kvadratinių metrų. Plėstis nusprendusi „Etex“ grupė svarstė net 5 galimas naujos gamyklos vietas. Rinktasi iš Lenkijos, Vokietijos, Belgijos, Rusijos ir Lietuvos. Po ilgų svarstymų nutarta investuoti į gamyklos statybą mūsų šalyje.
 
Dzūkijos sostinėje – rimtos investicijos
Prieš dvi savaites gerąją žinią paskelbė ir Alytuje veikianti stiklo paketų gamintoja „Glass LT“. Ji planuoja stambią investiciją į naujos gamyklos statybas Alytuje bei modernios įrangos įsigijimą. Bendrovė į projektą numato investuoti apie 8 mln. eurų, iš kurių 2,1 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos (ES) parama. Planuojama, kad įgyvendinus projektą bus sukurta daugiau nei 30 naujų darbo vietų. Per metus „Glass LT“ pagamina daugiau nei 400 tūkst. kv. m stiklo paketų.
 
Bus arba jau statoma
Dar vasarą Telšių rajone, Viešvėnuose, naują gamyklą pradėjo statyti bendra švedų ir lietuvių bendrovė „Workman“. Karkasinius namus statanti bendrovė ateityje ketina kas mėnesį pagaminti po keturis statinius. Tiesa, šiuo metu visi bendrovės namai iškeliauja į Švediją. Šiuo metu bendrovėje „Workman“ dirba 27 darbuotojai, ateityje ketinama įdarbinti dar apie tris dešimtis.
 
Jau kitąmet Tauragėje planuojama pradėti žvejybos tinklus gaminančios bendrovės „Netmark“ plėtrą. Naują gamyklą statyti Tauragėje užsimojusi įmonė yra perkelta iš Danijos. Ji gamina tinklus, virves ir kitus profesionaliai žvejybos pramonei skirtus produktus. Šiuo metu įmonėje dirba 120 žmonių.
 
 
Gerosios šių metų naujienos
 
Kovas:
Kovą Šiaulių industriniame parke buvo atidaryta nauja „ROL Group“ gamykla. Į metalinių baldų dalių ir prekybos įrangos komponentų gamybos fabriką investuota beveik 7,3 mln. eurų. Įmonė eksportuoja 96 proc. produkcijos. Bendrovės eksporto geografija apima Vakarų Europos, JAV, Kanados ir Kinijos rinkas. Vieni didžiausių įmonės klientų yra baldų prekybos „Ikea“, drabužių „H & M“, taip pat šios gamyklos produkciją yra įsigijęs „Benu“ vaistinių tinklas, „Marks & Spencer“, ICA, „Martela“, EFG, KNOLL.
 
Kovą Plungėje buvo atidaryta naujoji džiūvėsių gamykla, kuri priklauso „Vičiūnų“ įmonių grupei. 1,4 tūkst. kvadratinių metrų pastatas iškilo per pusmetį. Prie projekto „Džiūvėsių gamyba Plungėje“, kurio vertė – daugiau kaip 4 mln. eurų, įgyvendinimo prisidėjo ir ES. Naujoji gamykla, kurioje įdarbinta 20 darbuotojų, numačiusi per metus pagaminti 10 tūkst. tonų produkcijos.
 
Gegužė:
Vilniaus rajone, Avižieniuose, veiklą pradėjo nauja bendrovės „Altas komercinis transportas“ (AKT) gamykla, kurioje iš pagrindų modifikuojami ir specialiems poreikiams pritaikomi vokiečių gamintojų „Volkswagen“ ir „Mercedes-Benz“ mikroautobusai. 8 tūkst. kv. m patalpose, kurios naujam gyvenimui prikeltos neatpažįstamai pertvarkius senus fermų pastatus, šiuo metu dirba apie 130 įvairios kompetencijos specialistų.
 
Liepa:
Liepą naują gamyklą Gargžduose atidarė plastikinių langų gamybos įmonė „Arlanga pvc“. Į ją investuota apie 4 mln. eurų. Įmonė gamykloje pradėjo gaminti naują produktą – aliuminio langus. Naujo administracijos pastato ir gamyklos plotas – apie 5 tūkst. kvadratinių metrų.
 
Rugpjūtis:
Net 20 mln. eurų buvo investuota į naująjį medienos ir popieriaus pramonės bendrovės „Grigiškės“ (dabar – „Grigeo“) higieninio popieriaus gamybos cechą. Jame dabar veikia moderniausia popieriaus gaminimo mašina Baltijos šalyse. Per metus bendrovė pagamina apie 24 tūkst. t higieninio popieriaus, o su nauja popieriaus mašina gamybos apimtis padidės iki 47 tūkst. t.
Naujoji popieriaus gaminimo mašina yra vienintelis tokio tipo modernus įrenginys Baltijos šalyse ir vienas moderniausių Rytų Europoje. Jai įrengti specialiai buvo pastatytas 20 metrų aukščio gamybos cechas, o iš Italijos pristatyti į fabriką prireikė net 100 sunkiasvorių vilkikų
 
Rugsėjis:
Rugsėjo pabaigoje naujos gamyklos statybų pabaigtuves šventė bendrovė „Grainmore“ (anksčiau – „Baltijos biogrūdas“). Senuosiuose Trakuose veiklą pradėjo moderni probiotikų gamykla. „Grainmore“, gavusi ES paramą, įsigijo modernią veterinarijai skirtų probiotikų gamybos technologinę liniją. Gamyklos plotas užima apie 6 tūkst. kv. metrų. Planuojama, kad per artimiausius trejus metus naujojoje Senųjų Trakų gamykloje jau dirbs ne mažiau kaip 72 darbuotojai.
 
Spalis:
Spalį Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje buvo atidaryta nauja Norvegijos bendrovės „Devold“ gamykla. Nuo 1853 m. veikianti bendrovė „Devold“ yra viena seniausių megztų drabužių gamintojų Europoje ir pati seniausia Norvegijoje. Pagrindinė įmonės veikla – sportinių lauko bei šiltų pramoninių drabužių gamyba ir pardavimas. Pagal pardavimą bendrovė yra lyderė Šiaurės šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Islandijoje. Gamykloje sukurta per pusšimtis darbo vietų.
 
 
Nauja gamykla – naujas paslaugų poreikis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad naujų gamyklų atidarymas yra puikus signalas investuotojams. Pasak R.Dargio, kuo daugiau gamyklų atsiranda, kuo daugiau jose dirba žmonių, tuo labiau mieste išauga paslaugų poreikis. Todėl daugėja kirpyklų, kavinių, sporto klubų.
 
 
šaltinis: http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/krize-traukiasi-lietuvoje-nauju-gamyklu-statybu-bumas.htm

geriausiai pradziai turbut nuo IDV, veikla pagal pazyma, pradet, kuo praprasciau, nes bus kitu svarbesniu reikalu, paskui jau kai daugmaz viskas bus aisku, galima ziuret, ar apsimoka kazkas daugiau, bus aiskesni + ir -

Butent. Tik, kad ten buvo wallstreetas. O cia niekingi pinigai normaliai imonei, bet tai labai primena kas ivyko man. Greiciausiai judesiu toliau, noreciau suzinot ar kasnors turejo patirties panasios. Bet judesiu... Nepaliksiu viso sito taip. Platinsiu, pakoreguosiu sia zinute. Skleisiu antireklama. Tegu turi bjaurybes...

Šiek tiek interneto rinkos istorijos. Kokie pinigai sukosi tais laikais, kai rinka dar tik formavosi. Saulius Arvasevičius pasakoja (su sumomis) apie alio.lt, autogidas.lt ir manodieta.lt istoriją. Kiek šitie proojektai uždirbdavo ir už kiek buvo parduoti.
 
http://vz.lt/sektoriai/paslaugos/2015/10/25/arvasevicius-autogidaslt-ir-aliolt-iskeiciau-i-viesbuti

www.tavoskelbimas.lt

Aš tai išvis nesuprantu, kaip dar kažkas gali rimtai komentuoti ir žiūrėti į jo sapaliones

Offshorai čia jau stipru.
 
Geriau kurti iškarto korporaciją - 10 narių atidaro ofshorines sąskaitas Kipre, ir bendrai atidarote vieną įmonę Nyderlanduose, kuri valdo visas tas 10 Kipro įmonių, o jūs visi esate tos įmonės dalininkai. Taip pat nepamirškite pasisamdyti Price Water Coopers, kad padėtų mokesčius optimizuoti, nes kada pradės plaukti milijonai iš anglakalbių projektų, tai nesinorės prarasti papildomų milijonų mokesčiams.
 
O jeigu rimtai, tai ne nuo to pradedate. Išpradžių komandą suburkite, susitikite gyvai ir pabendraukite, nuspręskite ką ir kaip jūs darysite, o paskui jau peškitės kieno bus domenas, kieno projekto failai, kieno serveris, o kas tiesiog bus koks Direktorius ar Vyriausias ir Kiečiausias Projektų Vadovas.
 
iShark,
 
pas tave viskas prasideda lyg ir neblogai, bet kuo toliau, tai visiškai į svajones viskas nukrypsta, ir taip tęsiasi N temos puslapių.

Man atrodo, musu laukia naujas straipsnis flirte

Visiškai nesutinku. Esu matęs ne vieną blogerį, kurie tapo labai gerai žinomais tik dėka savo blog'ų.
 
Labai klaidinga yra manyti, kad užtenka prisėsti ir kažką parašyti, kad taptum populiariu blogeriu. Reikia ne tik mokėtai gerai ir įdomiai rašyti, bet ir pastoviai dirbti su tų straipsnių populiarinimu.
 
Yra tokia taip vadinama 20/80 taisykle. Kuri reiškia, jog 20 proc. tavo laiko turi būti skiriama straipsnių rašymui, o likę 80 proc. jų reklamavimui. Arba kitaip sakant 1 dieną rašai straipsnį - 4 dienas jį reklamuoji.

Per daugiau nei metus pa­ieš­kos milžinė „Google“ ga­vo per 326.500 pra­šymų iš asmenų (1,16 mln. skirtingų interneto sve­tai­nių – URL), kurie pagei­davo, kad informacija apie juos būtų pašalinta. Beveik 42% tokių prašymų buvo pa­tenkinti.
 
Tokia galimybė vartotojams atsirado po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2014 m. gegužę priimto sprendimo, kad privatūs asmenys turi teisę prašyti panaikinti tam tikrą informaciją apie juos, o „Google“, kaip asmens duomenų valdytoja, buvo įpareigota vertinti tokius gaunamus prašymus.
 
Statistika rodo, kad tarp Baltijos šalių estai gerokai dažniau naudojasi šia galimybe. Iš viso per šį laikotarpį estai yra pateikę daugiau nei 2.385 prašymų (7,825 skirtingų URL adresų), iš jų buvo pašalinta beveik 43%.
 
Lietuviai yra pateikę 1.620 prašymus (6.223), kurių patenkinta buvo 41%. Dar rečiau šia galimybe naudojosi latviai – atitinkamai pateiktų paraiškų skaičius siekia 1.237 (5.325), 31,5%.
 
Paulius Zapolskis, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ duomenų apsaugos praktikos vadovaujantysis teisininkas, teigia, kad didieji asmens duomenų valdytojai internete („Google“, „Facebook“, „Twitter“ ir kt.) yra įsisteigę ir veikia JAV, kuriose negalima pritaikyti ES duomenų apsaugos taisyklių.
 
„Net šiuo metu asmenys, pasinaudodami „Google“ pašalinimo iš paieškos rezultatų užklausa, geriausiu atveju pasieks, kad rezultatai būtų pašalinti iš ES veikiančių domenų, pavyzdžiui, google.lt, google.de, tačiau pagal tuos pačius raktažodžius atlikus paiešką google.com rezultatai toliau yra pateikiami“, – sako p. Zapolskis.
 
Pasak advokato, didelė prob­lema kyla ir dėl to, kad teisė įvertinti, ar informaciją verta išsaugoti, palikta patiems duomenų valdytojams.
 
Tarp priežasčių, kodėl „Google“ gali atsisakyti šalinti informaciją, – pagrįstas visuomenės suinteresuotumas atitinkama informacija, viešo asmens statusas ar pan.
 
„Tam tikrais atvejais įgyvendinus teisę būti užmirštam gali nukentėti žiniasklaidos laisvė, o vienas didžiausių naujienų portalų BBC yra pareiškęs, kad skelbs sąrašą straipsnių, kurie buvo pašalinti iš paieškos sistemų dėl teisės būti užmirštam“, – kalba p. Zapolskis.
 
Kita vertus, nepagrįstai atsisakius įgyvendinti teisę būti užmirštam, socialiniams tinklams gresia bausmės. Pagal ES reglamentą jiems gresia bauda net iki 1% metinės pasaulinės apyvartos. Europos Parlamentas yra pasiūlęs ją dar didinti.
 
Pasak advokato, egzistuoja ir kitų problemų: ne visuomet techninės galimybės leidžia pašalinti visus duomenis, taip pat visuomet lieka galimybė nukopijuoti informaciją ir vėliau įdėti iš naujo.
 
 
Šaltinis: http://vz.lt/premium/2015/10/14/google-asmenis-uzmirsta-sunkiai

Labas rytas.
 
Šovė, mano manymu, puiki mintis. Todėl rašau Jums čia, kad išsiaiškinčiau ant kiek ji puiki.
 
Atėjo tokie laikai, kai žmonėms nėra nieko svarbiau nei „kaip aš atrodau kitų akyse", todėl labai daug žmonių sportuoja, kad numestų papildomą kilogramą ar padidintų raumeninę masę. Daugumos sportuojančių tikslas - atrodyti estetiškai, patikti tiek sau tiek kitiems. Šiais laikais, kai internetas pasiekiamas ranka, fitnesas ir kulturizmas populiarėja žaibiškai, vis daugiau žmonių pasirįžta žengti savo pirmąjį žingsnį sporto klubo link, kad pasiektų savo tikslus, svajones ir atrodytų nepriekaištingai.
 
BET.
 
Kad ir kaip bebūtų gaila, kur yra tikslai - ten yra ir problemos. Problema yra ta, kad norint pasiekti atitinkamų rezultatų sporte, turi ne tik palaužyti štangas, palieti prakaitą staklėse, bet ir suderinti mitybą.
 
Mano idėja - sveikas fast food'o restoranas. Ne, čia nebus kebabų, bulvyčių fri ir kitokio briedo. Mano restorane - tik sveikas maistas.
 
Pradėkime nuo pradžių. Atėjęs į restoraną, kavinę pirmiausiai tu atsisėdi prie staliuko ir lauki, kol ateis padavėja ir paklaus "nu ko nori?". Šis visiems įprastas būdas, principas naudojamas jau daugybę metų norint užsisakyti maistą, tačiau, technologijoms tobulėjant galima palengvinti tiek kavinės personalo, tiek kliento gyvenimą bei suteikti galimybę skubančiam klientui palikti maisto įstaigą greičiau (nereikės laukti, kol ateis padavėja norint kažką užsisakyti, pavalgius, nereikės laukti kol paklaus ar dar ko norėsite, o paprašius sąskaitos, nereikės laukti, kol ją atneš bei po to laukti grąžos).
 
Šią problemą galima išspręsti mobiliosiomis aplikacijomis, kadangi išmaniuosius telefonus turi dauguma pajėgiančių sportuoti žmonių. Atėjęs į restoraną, jei esi pirmą kart, matysi reklamas ant sienų, stendų atsisiųsti mobilią aplikaciją, kurioje susidėsi maistą kokį nori.
 
Pavyzdžiui: pietums man reikia suvalgyti 100g vištienos, 100g ryžių, 100g daržovių ir bananą.
 
Programėlėje susidedi viską ko tau reikia, iškart matai kiek surinksi kalorijų, baltymų, riebalų, agliavandenių bei kiek tau visa tai kainuos, tada paspaudi mygtuką „užsakymas" ir su gautu QR kodu eini atsiskaityti, kasininkas nuskenuoja, paklausia vietoje valgysite, ar išsinešimui, paima pinigus ir užsakymas pradedamas vykdyti.
 
O ką daryti tiems, kurių telefonas išsikrovė, sugedo, pametė ar patogiau naudotis old-school'iniais telefonais?
 
Atsakymas: planšetiniai kompiuteriai restorane. Tiesiog paspaudus „užsakymas", po kiekvienu QR kodu būtų ir unikalus užsakymo numeris, kurį padiktavus kasininkei įvyktų tas pats, kas nuskenavus kodą.
 
Šiuo atveju išmaniosios technologijos dar labiau sutrumpintų buvimo laiką restorane, kadangi valgiaraštį būtų galima susidėti prieš darbą, ar žmonėms, kurie turi laisvo laiko būnant darbe, todėl atėjus į restoraną, būtų galima iškart eiti pas kasininkę susimokėti.
 
 
Užsisakius, būtų duodamas lapelis, kaip bankuose, su eilės numeriu ir švieslentėje užsidegus Jūsų numeriui nužingsniuotumėte prie prekystalio ir pasiimtumėte savo pusryčius/pietus/vakarienę.
 
Esmė tame, kad sportininkai turi susidarę mitybos planus, kurių vieni laikosi griežčiau, kiti mažiau, tačiau visi stengiasi pasiekti rezultatų, todėl stengiasi valgyti atitinkamai. Maistas būtų gaminamas nenaudojant riebalų (cooking spray aliejaus pakaitalas), viskas būtų daroma, kad atitiktų sportininkų poreikius. Valgiaraštį sudarytų ne tik mėsa, košės, ryžiai, grikiai, daržvovės, žuvis, bet būtų galima rinktis ir vaisius, batonėlius, vietoje suplakamus šviežius kokteilius. Tiems, kuriems patogiau valgyti darbe, ar kur kitur tik ne restorane, būtų galimybė pasiimti išsinešimui ir maistą pasišildyti vėliau ar suvalgyti, kur nors už kampo.
 
Mano galva, radus problemą bei jos sprendimo būdą, sujungus sveiko maisto idėją bei šiuolaikines technologijas gautųsi kažkas gero. O kaip atrodo Jums? Ar ši idėja ko nors verta? Ką reiktų tobulinti? Kokia Vilniaus vieta tam labiausiai tiktų? Jūsų nuomonė, kritika, komentarai :)

zvonkė-bunkė

Tai aišQ ! Lai po 8 - 12 val. p*sasi kitataučiai. :D

zvonkė-bunkė

Kritikai kažkur dingo...
Šiandien pirmą kartą istorijoje filtro uždarbis viršijo 1 EUR per dieną.
Kaip ir maniau, daugiausiai uždirba temos (pagal uždarbio dydį):
1. Sveikata.
2. Mokslas.
3. Technologijos.
4. Pinigai.
5. Pramogos, Forumas
 
Dar pastebėjau, kad Mokslas ir Sveikata, nors unikalių lankytojų pritraukia mažiau, uždirba daugiau nei kitos temos. Matyt skaitytojai solidesni.
Praktiškai visi paspaudimai - baneriai straipsnyje.
-----------
Kaip matome, situacija keičiasi iš esmės.
Galima pradėti galvoti apie tolesnius žingsnius link tikslo.
Artimiausias tikslas - 10 EUR suminio uždarbio.
 
Primenu, jei turite pakankamai solidų tinklapį, parašykite PM, aptarsime abipusiai naudingą bendradarbiavimą. Apsikeitimas nuorodomis, straipsniai, žiniomis ir bendra strategija.
Tačiau turi būti tiek lankomumas, tiek geras įvaizdis, tiek pakankamai aukšti pagrindiniai Rank rodikliai.
 
Taip pat norėčiau paimti interviu pas merginą / moterį, šio forumo lankytoją.
Pagrindinis klausimas būtų - kas lemia lankymasi šiame forume. Manau tai visiems įdomu, o Jums būtų gera praktika bei nemokama reklama.
 
Pirmus du interviu jau aplankė 456 ir 440 lankytojų.