bi0dileet

Gal uzdarbyje yra ejusiu camino per Ispanija? Pasidalinkite savo patirtimi :) As planuoju iseiti kitais metais.
 
 
Sapnuoju, kad einu - by Jokūbas Vilius Tūras, 87 min., 2012
2010 m. sausio 5 d. rytą vienas iš savo namų Vilniuje į Santjago de Kompostelos miestą Ispanijoje iškeliavo režisierius Jokūbas Vilius Tūras. 4500 km piligriminės kelionės maršrutas driekėsi per Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Šveicariją, o Prancūzijoje ir Ispanijoje įsiliejo į Šv. Jokūbo kelią. Šiuo keliu nuo XIII amžiaus piligrimai traukdavo nusilenkti Šv. Jokūbo palaikams, palaidotiems Santjago de Kompostelos katedroje
 
Žiūrėti: http://vimeo.com/60738237
 
 
Dar vienas filmas, kuris labiau parodo kelione per piligrimu kelia Ispanijoje:
 
The Way
Ratings: 7,2/10 from 11 484 users
http://www.imdb.com/...ref_=fn_al_tt_1
 
Gero žiūrėjimo ;)

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Dėl zyzuolės tai apmaudu, nes ji tikrai padėdavo visiems prašantiems (o visiems, kuriems jos atsakymai "nepakankamai aiškūs ir išsamūs" siūlau nueiti konsultacijai į VMI ar sodrą - ten jus tikrai "maloniai" priims, gal pakeisit nuomonę). Ar kas nors susimąstėte, kiek finansiškai yra verta viena jos konsultacija? t.y. kiek jūs sutaupote neieškodami profesionalaus finansininko patarimų, kurie už dyką niekur kitur, išskyrus uždarbį, nesimėtė. Bet ji liko kalta dėl bandymo padėti.
 
Forumo anonimiškumas lemia tai, jog dažnai nesusipratėliai ieško ką apkaltinti dėl nepatinkančio vaizdo veidrodyje - nesuprastas atsakymas ar veikiau išgirsta nemaloni tiesa dažnam yra pretekstas užsipulti padedantį žmogų. Tarsi pagalba būtų to žmogaus pareiga, kurios jis drįsta nevykdyti.
 
Deja, zyzuolė nėra vienintelė šioje situacijoje, nes turime visišką laisvę idiotams demonstruoti savo neišprusimą. Dažnai matau, kai forumiečiai užsipuola savo sritį išmanantį žmogų. Pats irgi beveik nebedalinu patarimų apie muzikos instrumentus, aparatūrą, radiją, nes supratau, kad mano išsilavinimas toje srityje ir darbo patirtis yra bevertės prieš savo neracionalią nuomonę kišantį vaikigalį.

Ištikro šiame forume daug žmonių puikiai išmano kaip reikia užkalinėti pinigus, o su mokesčiais situacija nelabai kokia.
 
Zyzuolė bent man šiame forume buvo viena iš didžiausiu autoritetų nors su ja niekad taip ir neteko bendrauti. Stebėdavausi kaip žmogus gali tiek skirti savo laiko visiškai nepažįstamiems žmonėms pateikdama tiek naudingos ir reikalingos informacijos.
 
Aišku dabar galima kaltinti tą kopustgalvį, bet nemanau, kad tai buvo pagrindinė priežastis.
 
Asmeniškai aš pats save galiu priskirti pie senų narių ir esmė tokia, kad tu dalyvaudamas šio forumo diskusijuose išsisemi ir pavargsti nuo to, tada reikia kažkokios pertraukos ar tave paveikia kiti dalykai kurie priverčia čia sugrįžti ir toliau tęsti pradėtus darbus.
 
Aš iš tų narių kurie iš uždarbis.lt pasisėme labai daug žinių vardan tokių žmonių sugaišto laiko kaip zyzuolė.

Nesijaudink, uždarbio kolektyvas draugiškai priima ir atsilikusius žmones :)

Algos ne gaunamos, o jas reikia uzsidirbti. Kad gautum 5000lt alga turi sukurti bent jau 10 000lt pridetine verte imonei ar istaigai kad vien atsipirktu tave laikyti. Kurkis savo versla ir mokek visiems po 5000lt, tada gal kitaip galvot pradesi.
 
Lietuviskas mentalitetas yra "Atlyginimai per mazi, bet kai reikia uz ka nors sumoketi tai tada jau viskas per brangu".

Iš ekonominės pusės perkantys rusiškas prekes kelia ekonomiką ne Lietuvai, o Rusijai. Tad iš ko kelti tas algas, jeigu visi pinigai iškeliauja svetur :huh: Paprastesnis variantas yra mesti rūkyti, važinėti viešuoju transportu.

Nesimokins jis nieko)))

Nieko nesakysiu dėl straipsnio "gerumo" ar "blogumo", bet jau kelintą kartą pastebiu vieną tokį dalyką... Kai būna koks nors straipsnis/diskusija/monologas apie programavimą, kur minimos normalios pinigų sumos kaip geriem programuotojam, visada atsiranda kruvelė pseudo-programuotojų, manančių, kad gerai moka programuot, o jiems mat tokių pinigų niekas nesiūlo ir vadina visą tai "išpustu burbalu". Chebra, jeigu išmokot suinstaliuoti wordpress'ą ir sukarpyti bei pritaikyti jam dizainą, tai dar nereiškia, kad mokate programuoti. Ir netgi jeigu jam plugin'ą sugebate parašyti, tai irgi nereiškia, kad mokate programuot. Ir su tokiomis žiniomis negalite pretenduoti į tokias algas, kurios būna aptariamos tokiuose straipsniuose.
 
Mes neseniai irgi ieškojome gero programuotojo. Nesakysiu, kad sumos buvo 10k, bet irgi visai neblogi pinigai. Visi taip gerai moka viską, kol reikalas nedaeina iki kažkokių smulkių ir specifinių dalykų, kurie labai gerai parodo žmogaus patirtį, kurių reikia geram kandidatui, kad jam pasiūlyti gerą algą. Tada programuotojai supyksta, kaip kažkas čia minėjo, kad reikalavimus labai užkėlę programuotojams. Tai jeigu neturi pakankamai patirties, bet nori geros algos, o ne tų 2k per mėnesį, tai sėdėk ir mokykis, o ne štampuok "tinklapius" pagal vieną šabloną siūlydamas savo "pigias paslaugas" ir galvodamas, jog esi kietas programeris.
 
P.S. Čia niekam asmeniškai nėra skirta, tik šiaip bendrai paėmus dažnai pastebimas toks dalykas.

Iš vienos pusės gerai, kad visi mano, jog informatikai socialiai užsidarę žmonės, geek'ai ir t.t., dėl to daug kas stoja į vadybą ar teisę, o ne informatikos studijas, nes "informatiką studijuoja tik geek'ai, jų darbas neįdomus". Mažiau rinkoje programuotojų, didėja jų paklausa, pasiūla keičiasi nežymiai, tad pagal paklausos pasiūlos dėsnį programuotojų kaina, t.y. atlyginimas tik kyla :D

Nu blem, nesuprantu kaip galima paimt kitų logotipus, sugadint ir pavadint kaip savo :D

Nu blem, nesuprantu kaip galima paimt kitų logotipus, sugadint ir pavadint kaip savo :D

Nu blem, nesuprantu kaip galima paimt kitų logotipus, sugadint ir pavadint kaip savo :D

Nu blem, nesuprantu kaip galima paimt kitų logotipus, sugadint ir pavadint kaip savo :D

Nu blem, nesuprantu kaip galima paimt kitų logotipus, sugadint ir pavadint kaip savo :D

cia yra masyvas masyve. Tai ir pasimti jei nori tai
$rez[0]['RES']
 
arba as ne taip supratau klausima.

Taip sutapo, kad manau, tą pačia knygą skaitau kaip tik dabar, kuri tau davė įkvėpimą :D Mintis man patiko, tik idomu bus apie kapitalo pritraukimą, kadangi kolkas neturi ką parodyti (kalbant apie rezultatus). Pasitikėjimą užsitarnauti bus sunku. Dar visi teisiniai dalykai prieš tai laukia.
p.s.žmogus babkių dabar turi nesveikai, bet kažin kokia viso to kaina buvo.
 
Dar lieka klausimas dėl tų pačių investicijų: pats vienas spręsi kur būtent investuoti?
Nežinau ar nenusišnekėsiu (nėra noro pasiieškoti visagaliam google), bet kiek pamenu tokia veikla verčiantis reikės FM licencijos (vadovui) ir dar labai rimtai paruošti reklaminę medžiagą, nes už ateityje gali susilaukti daug problemų.
Kaip su nepriekaištinga reputacija beje?

Kai kurie komentuojantys net negirdeje apie rizikos kapitalo fondus (stebisi kaip taip gali buti), bet vis tiek nori pareiksti savo nuomone...

Kažkoks kosmosas :D

Tave turbūt ne pro ten pagimdė, genijau.

Tuo ir skiriasi.

Apie neturėjimą ką veikti ir procrastination
 
Žinot, pastebėjau, kad laimės priešingybė yra nuobodulys. Taip taip, kai nuobodu, esi nelaimingas. Tada ir postini visokius šūdus "Ką man veikti?", "Pasiūlykit filmą", "Gal kas alaus?". Sprendimas: sporto salė. Dabar "Neturiu ką veikti" pakeitė "Nebeturiu jėgų ką nors veikti".
 
Kitas dalykas, dažnai stengiesi daryti bet ką, kad tik nedirbtum. Bet ką. Būna, net namus susitvarkai (į tai įeina ir langų valymas). Sprendimas: Pažiūrėkit filmą "Revolver". Labai geras. O dar geresnė citata iš to filmo:
"You've heard that voice for so long, you believe it to be you.... You believe it to be your best friend."
Kitaip tariant tas cypiantis balselis, kuris sako "Nedirbk, pailsėk, tu ir taip daug padarei" arba "Padarysi rytoj, čia sunku" nėra Jūs. Taip taip, tai ne jūsų balsas. Sunku pripažinti sau pačiam. Bet tai tiesa. Dabar aš tam balseliui sakau čiulpk b.y.b.į. ir einu dirbti darbų. O ar Jūs galite su savimi kariauti?
 
Apie tinklinį marketingą
 
Ach taip, senai norėjau apie tai parašyti. Matot, bėda su tinkliniu marketingu, kad jis pats iš savęs yra... blogas... Sakysit ne. Ok, paaiškinsiu: daugumoje tinklinio marketingo schemų Jūs tampate tiesiog pardavėjais, tarpininkais, daugiau parduodate, renkate taškus, komandą, kylate luomo laiptais (yra ten visokios ten vienetų sistemos, "auksinis", "platininis", "huj pisi deimantinis" planai) ir esate... pardavėjas. O jums meluoja. Meluoja, kad jūs kuriate savo verslą. Sako, kad esate verslininkas, plekšnoja per petį ir sako, koks jūs fainas. Kuo ilgiau klausaisi, tuo maloniau širdžiai darosi. Juk malonu, kai giria? O kur dar visokie bonusai, kelionės, seminarai, etc. Viskuo pasirūpinta, apie viską pagalvota. Bet. Jus apgaudinėja nuo pradžių. Jūs ne verslininkas - jūs pardavėjas. Aišku, dabar užsipuls kralikai, sakys "Va, žiūrėk, čia mano mama gerai iš to uždirba, čia verslas". Ne mielieji, čia ne verslas. O pardavėjai irgi uždirba - nueikit į TOPO centrą, pamatysit, kiek pardavėjai gali prisukt. Bet tai ne verslas. Kitas dalykas, kurį tinklininkai man kartoja (dažnai pramogos tikslais nueinu jų schemų paklausyt, įvertinti žmogaus sugebėjimą įtikinti), kad nereikia investicijų ir nieko neprarasi. Što za chujne? Septinta klasė, fizikos pamoka, energijos tvermės dėsnis: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tai klausimas, kaip galima pradėti verslą iš nieko? Dažnai reikia kapitalo (kad ir minimalaus, bet reikia), arba reikia turėti Know-How įgūdžių (pvz. bėgiojimo instruktorius). Bet vėl, tas know-how iš niekur neatsiranda - reikia investuoti laiką, o dažnai ir lėšas. Tai jeigu nereikia pinigų, vadinasi reikia laiko. O jeigu tą laiką, kurį skiri tinkliniui marketingui skirtum knygų skaitymui arba ne "pasyvių pajamų", o "aktyvių pajamų" kūrimui.
Ech.. Žinau, kad šita vieta iššauks diskusijų, bet būkit malonūs, neaiškinkit, kad TR yra geriau nei normalus verslas, nes dienos pabaigoje TR yra tiems, kurie bijo kurti normalų verslą (nes verslas visada yra rizika, kaip mano draugas, kuris kadaise **** pardavinėjo yra pasakęs "nėra rizikos, nėra pelno"), tiems, kurie nežino, kaip tą verslą daryti. Nes jeigu žinotų, tai netaptų pardavėjais. Sakot reikia nuo kažko pradėti? Taip. Aš rekomenduoju: Apskaitos pradmenys, smulkaus verslo kūrimas ir valdymas. Pilna literatūros. Nori - turi.
 
Apie idėjų generavimą
 
Dažnai su kolegom/draugais šnekėdavom apie tai, kaip kažką užkurti. Bet viena bėda - nebuvo idėjos. Ir taip mąstai ir kitaip, vistiek nieko nesigauna. Jau kažkada rašiau apie tai, kad reikia pakeisti aplinką, pabandyti kažką naujo ir t.t. Kai viską tą padarai irgi ne visada eina generuoti. Na o bet tačiau, buvau idiotas, kad nesinaudojau google. Pvz random object game (kai turi random produktus ir random tikslines grupes, duri pirštu ir bandai tuos daiktus pardavinėti toms grupėms. Pradžioje pasižaidi, o vėliau imi jau normalius produktus ir normalias grupes. Šikau tapšnojau, bet veikia. Netikėjau, kol nepabandžiau) arba svajoji iki padebesų ir vėliau rašai step-by-step, kaip įgyvendinti. Note to self: dažniau naudotis google. Ir apskritai, pilna metodikų, tereikia tik pasiknaisiot, o kas svarbiausia - pabandyti. PA-BAN-DY-TI. Juk čia ir esmė verslo? Pabandyti.
 
Apie sveikatą ir nuotaiką
 
Nesenai čia sirgau. Nieko ten ypatingo - paprasčiausias peršalimas. Bet kai sergi, pradedi mąstyti truputį kitaip. Kadangi buvau taip ūmiai-stipriai pasiligojęs, tai supratau, kad jeigu šiandien nerandi laiko sveikatai, tai rytoj turėsi rasti laiko ligoms. Kitas dalykas, man atrodo ne vieną forumietį kankina taip vadinama žieminė depresija - atrodo viskas pilka ir liūdna, nieko nebenori daryti, esi pasiklydęs gyvenime ir šiaip, kur mano alus. Nepergyvenkit, jūs ne vieni, domėjausi, tai čia paprasčiausias saulės trūkumas - taip jau būna. O kad taip nebūtų žiūrėkit, ką valgot. Pabandykit vieną savaitę pramisti bulvėm ir mėsa, o kitą - šviežiom daržovėm ir šiaip, sveiku maistu, kiek tai įmanoma. Chebra, veikia. No shit. Ne veltui juk sako "You are what you eat". Steak'o neatsisakau niekada. Bet šaldyti koldūnai jau išnyko iš mano raciono. Pabandykit patys, galbūt čia pas mane sistema kitokia. Ir šiaip, kai pradedi daugiau valgyti žalio maisto (ta prasme prie kepsnio kai atsiranda daug žalių dalykų) ir geriau jautiesi.
 
Apie galią ir įtaką
 
"Being powerful is like being a lady. If you have to tell people you are, you aren't."
Margaret Thatcher
 
Visada žavėjausi filmais kaip Godfather ar American Gangster iki tol kol... Supratau, kad daugiau pinigų uždirbsi legaliai. Kažkaip nebežavi gangsteriai ir jų rodoma galia - jie galios turi tiek, kiek jiems jos suteikia valdžia. Nesvarbu ar už pinigus ar ne, bet galia jiems yra duota. Face it. Ilgai teko blaivytis nuo šitų marazmų. Tačiau man labiausiai patinka mano mylimai kaimynai - kiekvieną penktadenį penki pacukai sėdi juodame 97 BWM tamsintais stiklais, klausosi repo apie gangsterius (įvariom kalbom) ir galvoja, kad yra gangsteriai. Praeidamas visada pasisveikinu pamodamas ranka, jie piktais veidais pasižiūri pro priekinį stiklą irgi taip mosteli ranka, neva, mes čia viską prižiūrim. Ech, gangsteriai gangsteriai, tikrieji gangsteriai sėdi dangoraižio viršutiniuose aukštuose su marškiniais, geru viskiu ir brangiom boboms, nes žmonos namuose. O jūs šąlat subines automobilyje, mąstydami, kaip čia "prasukt varkę". Nevaidinkit to, kuom nesat, nes šviečia iš tolo.
 
Pradžios pabaiga
 
Pabaigai, citata pamąstymui - kodėl Jūs darote tai, ką darote? Tikiuosi, kad šita rašliava kažkam įkando, lengvai pistelėjo per galvą ir privertė pamąstyti. Mielai padiskutuosiu :)
 
“There is something about yourself that you don’t know. Something that you will deny even exists until it’s too late to do anything about it. It’s the only reason you get up in the morning. The only reason you suffer the shitty boss. The blood, sweat, and the tears. This is because you want people to know how good, attractive, generous, funny, wild, and clever you really are. Fear or revere me, but please think I’m special. We share an addiction. We’re approval junkies. We’re all in it for the slap on the back and the gold watch, the hip, hip, hoo-######ing-rah. Look at the clever boy with the badge, polishing his trophy. Shine on, you crazy diamond, because we’re just monkeys wrapped in suits, begging for the approval of others. If we knew this, we wouldn’t do this. Someone is hiding it from us, and if you had a second chance you would ask, why?”

Apie sąžinę
 
Kam nėra parėjęs lapelis už parkingą, fotosesiją (+30km pageidautina), ar šiaip ko nėra sustabdę? Kažkada girtas diskutavau su nenurodytu asmeniu iš baro ir priėjom išvadą, kodėl Lietuvoje visi tokie korumpuoti. Juk tai mūsų būdas, mentalitetas ar net paveldas. Juk lietuvis yra su.pis.tai suvalkietiškai gudrus ką nors *******, nu***** arba reikalui esant net ir per*****. Nesmirdėkit šventumu, jūs ne vaidilutės. Ar niekada nekilo mintis policininkams duoti kyšį ir nusimazinti be įrašo sistemoje? Rimtai, niekada? Tai Jūs, ponai, dar gyvenate su tėvais. Visi mano pažįstami verslininkai ir politikai sako, kad jeigu nebandai išsisukti nuo bausmės, tai tau yra susipisę failai. Tą patį sako ir politikos teorija. Patiko, kaip vienas neįvardintos savivaldybės kažkokios tarybos pirmininkas yra pasakęs "įspėjimas, dar ne bauda". Sori, pripažinkim, kyšiai egzistuoja todėl, kad yra, kas juos duoda. O apie ėmimą net nešneku - liaudies išmintis byloja "duoda - imk, muša - bėk". Taip kad nepiskit proto, kad esat sąžiningi ir kiekvieną sekmadienį einat į bažnyčia. Nes aš einu kolos ir "kažko valgyt" nelaimei, kuri miegojo kartu.
 
Apie vyrišką bendravimą
 
Man patinka mano sporto salė. Rūsyje, be navarotų ir baseinų, be nusisoliariuminusių "trenerių". Pas mane viskas rimta. Rimti veidai, rimti kvapai ir dar rimtesni pokalbiai. Atėjus pasisveikina administratorė (viena iš huj znajet kelių). Pasišnekam, apie politką padiskutuojam, sportą ir t.t. Kaip sakoma, paprastas, fainas, dalykinis bendravimas. Tada eini į sporto salę. Man ten labiausiai patinka nuolatiniai gyventojai - yra žmonių, kam sporto salė yra gyvenimo būdas. Allright, aš jų nesmerkiu, man patinka tai, kad jie gyvena ar bent jau stengiasi gyventi sveikai. Bet jie vistiek man patinka. Susižvalgom, galvom palinksim ir einam šikti, persti ir dejuoti prie štangų ar staklių (kas yra kojų diena, patys žinot). Ir pokalbiai trumpi ir aiškūs "Ateik, pažiūrėsi", "Aukščiau pakelk", "Turi dar vandens?". Jokių šūdų, nesąmonių ar verkšlenimo. Tai man labiausiai ir patinka - vyriškas bendravimas. Be priedų, kaip dabar madinga sakyti. (beveik ekologiškas,tačiau nerašysiu, nes jeigu perskaitys tie draugai, tai kačialkoj gausiu nuo jų pizdy).
 
Apie gyvenimo prasmę
 
Ką aš darau, kur aš einu, ko aš noriu... Tos sunkios pachmielo mintys, lengva depresija po vakarykštės euforijos (kartais orgazmo). Susitinki su žmonėm ir klausi, ką nori nuveikti gyvenime, kur nukeliauti, ką pamatyti. Ir... Daugelis sako "nežinau". TVAJU MAT, KAIP TAI NEŽINAI, TU KĄ TUŠČIAS? Ir tada prasideda sportinis išsivartymas iš gaidžio. Aš kažkada irgi mąsčiau, ko aš noriu. Ir supratau, kad aš... tuščias (?). Rimtai, dažnai spaudoje rašo apie tuščius žmones "tuštutes", be vertybių ir tikslų. O baisiausia, kai supranti, kad tu esi toks, kaip jie (ta prasme aš su kablais nevaikštau ir vien apie ratlankių dydį nešneku). Taip taip. Toks pats kaip ir tie žmogeliai iš ekranų ar barų. Tu nesi ypatingas. Tu nesi fainas. Tu nesi įdomus. Tavo istorija neįpatinga. Tu nesi "dyp". Esi toks pats kaip ir visi. Ir kaip sunku tai sau pripažinti. Kad faktiškai, esi... niekas. Bet visa esmė - kiti irgi tokie patys. Mes pripratom prie blizgučių ir to, kad "viskas visada pas mane zjbs, čia poilsiai, kelionės, ahujėnas darbas" ir t.t. Bet juk taip nėra. Geriausias pavyzdys - pana. Tikrai supras tie, kurie turi. Kai būna pasidažius, susitvarkius, gražiai apsirengus tai dieve dieve, nesupranti, su kokiu modeliu susimetei. Ahujėna, faina, linksma, nu visa super. Bet... Yra kita medalio pusė. Kai būna su treningais, paprasta, iš ryto, kai nebūna zjbs, kai būna tiesiog paprasta. Du skirtingi dalykai, taip? Mums rodo ir perša tą gyvenimą, kai esi on the top (kaip ta pana pasidažius), bet nerodo to, kas yra paprasta ir neypatinga. Nesam mes ypatingi. Jie irgi nėra ypatingi. Išsiblaivykit, kaip kad aš išsiblaiviau. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad įdomiausi žmonės yra tie, kurie senai suprato, kad jie neypatingi. Tada kitaip gyvena, kitaip elgiasi - daugiau nuolankumo ir paprastumo, nes tu neypatingas, tu kaip ir visi. Tai glosto širdį ir parodo naujas galimybes. O juk mes gyvename dėl galimybių? Ar aš pats čia sau prieštarauju? Susimaišiau. Ech, vėl reikės ieškoti prasmės. Iš naujo.
 
Apie investavimą
 
Sekasi blogai. Ketvirti metai, daug pinigų sukišau ir va, b.y.b.į., kaip sakė garsusis veikėjas Kieša. Tik dabar aš pradėjau uždirbti pinigų. Po keturių metų. Investavimas - kaip narkotikai. Gali padaryti pauzę, bet niekada nesustosi. Tik dabar aš jau protingesnis. Dabar aš savęs klausiu "O na.chui?". Universalus klausimas, tinkantis visiems gyvenimo atvejams. "O na.chui aš atidariau poziciją?" "O na.chui aš tą nusipirkau" ir t.t. Prieš vykdant sandorius paklausk savęs "O na.chui?". Tai visa mano išmintis, sukaupta per keturis metus. Use it.
 
Apie moteris
 
Moterys būna vertinamos dviem skalėm: nuo 1 iki 10, arba "Nu na.chui", "Pisčiau", "Zjbs". Kad būtų paprasčiau:
"Nu na.chui" (0-6)
"Pisčiau" (6-8)
"Zjbs" (8-10)
 
Šita skalė taip pat parodo, kaip žemai esi puolęs. Nieko tokio, visiems būna, man irgi. Juk neparagavęs blogo vyno nežinosi, kas yra geras, ar ne taip?
Ir šiaip, ką norėjau pasakyt - net jeigu jau ir parsivedėt faršą namo, tai tuo metu, atsiduokit visa savo esybe. Būkit tokie, kokie būtumėt, jei žinotumėt, kad rytoj rytas neišauš. Visa širdim, visom jėgom. Tada ir jausit gyvenimo pilnatvę su antra puse (jeigu susirasit). O jeigu ne - jausit bent jau moralinį pasitenkinimą. Kai visas atsiduodi, tiek pat ir gauni.
 
Apie maistą
 
Maistas, vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų. Nežinau nei vieno žmogaus, kuriam nepatiktų skaniai valgyti. Pasitaupykit pinigų, kad galėtumėt savęs restoranuose nevaržyti. Labai geras jausmas, kai gali savęs nevaržyti ir kažką valgyti, nes nori paragauti, o ne kainuoja pigiau. Nebevaikščiokit į greito maisto tinklus (čili, čarliai ir kitas sbrodas), ten maisto kultūra miršta. Verčiau nueikit į restoraną, kur galima net savininką sutikti. Taip prisidėsit prie smulkaus verslo skatinimo ir darbo vietų kūrimo (jeigu dirbai čarlyje, tai žinai, kuom skiriasi vergavimas, nuo darbo). Taigi, maistas būna toks: Labai skaniai, paragauti (neatneša daug, bet skanu, tai ojojoj); skaniai ir daug (pvz cepelinai karmėlavoje, arba maistas mokyklų valgykose, dar kiniečiai neblogai dienos pietus užtaiso), px ir daug (dauguma picerijų ir kebabinių); neskaniai ir daug (neteko susidurti, bet manau egzistuoja); neskaniai ir mažai (visokios pakelės užkandinės, aišku, su išimtim). Apie vyną: ne*******ėjant sakau, vynas yra dviejų rušių - skanus ir neskanus. Nevaizduoju didvyrio ir klausiu padavėjo, kas jam skanu. Sesė dirbo restorane ir pasakojo, kaip pilstė paprastą stalo vyną už taurę - dvyliką litų ir kaip visi tą vyną gyrė, neva, koks geras, tikriausiai, kad brangus. Pigu nereiškia blogai, brangu, nereiškia kokybės. Apie viskį: jis bėga arba ne. Jeigu nebėga, tai nekažką, jeigu bėga, tai gerai, jeigu gerai bėga, tai super, o jeigu gerai bėga ir dar kažkoks kitoks skonis, nei kitur - sveikinu, radai kažką ypatingo. Būk geras padavėjams (nes jų darbas už.pi.sa), palik normaliai arbatos (nes kitiems irgi būna blogų dienų), nevaidink žinovo ir mėgaukis maistu. Tada viskas būna super!
 
Išvados
 
"Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats."

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

Auch..