wiruzzz

Normaliai... Turi kokias kelias sąskaitas apie kurias nepraneši, o baudų neturi už ką susimokėt tai žiūrėk jau ir sėdi kalėjime kokį 10 metų :D
 
Tai jeigu nesinaudoji, bet esi atsidaręs vistiek baus... Nu tiesiog zjbs...
 
Net nežinau kaip čia reiks išgyvent toj Lietuvoj... Jau net nežinau juoktis ar verkt. Kažkokio darželio vaikai rengia tuos įstatymus. Už veiksmus keliančius grėsmę gyvybei didesnės baudos, negu nepranešant jog turi sąskaitą internete... žiūrėk praeis meteliai ir mokėsim jau už orą, kurį sukvėpuojam, vaikščiojimą šaligatviais ir t.t. Dirbsim ne dėl to, kad galėtume sau kažką nusipirkt ar skaniau pavalgyt, bet dėl Lietuvos dėdžių sėdinčių valdžioje.
 
Manau reiktų pradėt deklaruot visiem žaidimuose turimus pinigus (netikrus), gold'ą... Biškį tuomet darbo turėtų VMI ir iš nuobodulio nesąmonių neprisigalvotų :D

Normaliai... Turi kokias kelias sąskaitas apie kurias nepraneši, o baudų neturi už ką susimokėt tai žiūrėk jau ir sėdi kalėjime kokį 10 metų :D
 
Tai jeigu nesinaudoji, bet esi atsidaręs vistiek baus... Nu tiesiog zjbs...
 
Net nežinau kaip čia reiks išgyvent toj Lietuvoj... Jau net nežinau juoktis ar verkt. Kažkokio darželio vaikai rengia tuos įstatymus. Už veiksmus keliančius grėsmę gyvybei didesnės baudos, negu nepranešant jog turi sąskaitą internete... žiūrėk praeis meteliai ir mokėsim jau už orą, kurį sukvėpuojam, vaikščiojimą šaligatviais ir t.t. Dirbsim ne dėl to, kad galėtume sau kažką nusipirkt ar skaniau pavalgyt, bet dėl Lietuvos dėdžių sėdinčių valdžioje.
 
Manau reiktų pradėt deklaruot visiem žaidimuose turimus pinigus (netikrus), gold'ą... Biškį tuomet darbo turėtų VMI ir iš nuobodulio nesąmonių neprisigalvotų :D

Normaliai... Turi kokias kelias sąskaitas apie kurias nepraneši, o baudų neturi už ką susimokėt tai žiūrėk jau ir sėdi kalėjime kokį 10 metų :D
 
Tai jeigu nesinaudoji, bet esi atsidaręs vistiek baus... Nu tiesiog zjbs...
 
Net nežinau kaip čia reiks išgyvent toj Lietuvoj... Jau net nežinau juoktis ar verkt. Kažkokio darželio vaikai rengia tuos įstatymus. Už veiksmus keliančius grėsmę gyvybei didesnės baudos, negu nepranešant jog turi sąskaitą internete... žiūrėk praeis meteliai ir mokėsim jau už orą, kurį sukvėpuojam, vaikščiojimą šaligatviais ir t.t. Dirbsim ne dėl to, kad galėtume sau kažką nusipirkt ar skaniau pavalgyt, bet dėl Lietuvos dėdžių sėdinčių valdžioje.
 
Manau reiktų pradėt deklaruot visiem žaidimuose turimus pinigus (netikrus), gold'ą... Biškį tuomet darbo turėtų VMI ir iš nuobodulio nesąmonių neprisigalvotų :D

Normaliai... Turi kokias kelias sąskaitas apie kurias nepraneši, o baudų neturi už ką susimokėt tai žiūrėk jau ir sėdi kalėjime kokį 10 metų :D
 
Tai jeigu nesinaudoji, bet esi atsidaręs vistiek baus... Nu tiesiog zjbs...
 
Net nežinau kaip čia reiks išgyvent toj Lietuvoj... Jau net nežinau juoktis ar verkt. Kažkokio darželio vaikai rengia tuos įstatymus. Už veiksmus keliančius grėsmę gyvybei didesnės baudos, negu nepranešant jog turi sąskaitą internete... žiūrėk praeis meteliai ir mokėsim jau už orą, kurį sukvėpuojam, vaikščiojimą šaligatviais ir t.t. Dirbsim ne dėl to, kad galėtume sau kažką nusipirkt ar skaniau pavalgyt, bet dėl Lietuvos dėdžių sėdinčių valdžioje.
 
Manau reiktų pradėt deklaruot visiem žaidimuose turimus pinigus (netikrus), gold'ą... Biškį tuomet darbo turėtų VMI ir iš nuobodulio nesąmonių neprisigalvotų :D

Normaliai... Turi kokias kelias sąskaitas apie kurias nepraneši, o baudų neturi už ką susimokėt tai žiūrėk jau ir sėdi kalėjime kokį 10 metų :D
 
Tai jeigu nesinaudoji, bet esi atsidaręs vistiek baus... Nu tiesiog zjbs...
 
Net nežinau kaip čia reiks išgyvent toj Lietuvoj... Jau net nežinau juoktis ar verkt. Kažkokio darželio vaikai rengia tuos įstatymus. Už veiksmus keliančius grėsmę gyvybei didesnės baudos, negu nepranešant jog turi sąskaitą internete... žiūrėk praeis meteliai ir mokėsim jau už orą, kurį sukvėpuojam, vaikščiojimą šaligatviais ir t.t. Dirbsim ne dėl to, kad galėtume sau kažką nusipirkt ar skaniau pavalgyt, bet dėl Lietuvos dėdžių sėdinčių valdžioje.
 
Manau reiktų pradėt deklaruot visiem žaidimuose turimus pinigus (netikrus), gold'ą... Biškį tuomet darbo turėtų VMI ir iš nuobodulio nesąmonių neprisigalvotų :D

pradedant win 8, jie pasiima daug ramo, ir precachina dažniausiai naudojamas programas, kad jos pasileistų greičiau.
Ar tau geriau turėt 6gb išnaudot 1gb ir turėt lėtą kompą, ar turėt 6gb išnaudot 4gb ir turėt greičiau veikianti kompą? Dėl ramo išnaudojimo reik mažiausiai sukt galvą, jei CPU nuolatos būtų 60-100% apkrovimas, va tada susimastyk, kad ramuose kokia tai nesamonė isisukusi naudoja resursus

RAM naudojimas ne visada yra greito veikimo garantas. Pavyzdžiui, pas mane per dieną RAM nuo tų pačių 1.2 Gb užkyla iki 7.8 Gb. Problema - torrentų programa (uTorrent ar BitTorrent - tas pats). Išjungi programą ir RAM apkrovimas krenta iki 1.6 Gb. Kad jau užsiminiau, gal kas žinot kame bėda gali būti? RamMAP rodo, kad tuos RAM užima Mapped file.

Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
 
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
 
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
 
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
 
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
 
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.

20. Susirask vektorių: AB, AC ir AD koordinates. Vektoriai komplanarūs kai jų mišrioji sandauga lygi 0. Taigi, apskaičiuok (ABxAC)AD (nemoku vektorių ženkliukų uždėt), o tai būtų 3-os eilės determinantas, kurio pirmoj eilutėj AB koordinatės, antroj eilutėj AC koordinatės, trečioj eilutėj AD koordinatės. Determinantas turėtų gautis lygus 0 ir tai reiškia, kad taškai gali priklausyti vienai plokštumai

https://drive.google.com/file/d/0B9ILsT4wvR1XUEl2QzlEOGJ3b1E/view?usp=sharing
 
Tinka?

Nusprendžiau su Uždarbio auditorija pasidalinti savo straipsniu (originalas čia) apie efektyvų bendravimą su klientais. Pats esu tinklalapių kūrėjas, bet manau, kad šios tiesos gali būti pritaikomos daugeliui freelance tipo profesijų.
 
* * * * *
 
Bendravimas yra neatsiejamas bet kokio projekto procesas – dažnai ne mažiau svarbus, negu realus techninis darbas. Tad šiandien nusprendžiau pasidalinti patarimais ta tema – bet ne šiaip “ką reikia daryti”, o ką pats asmeniškai darau, kad bendravimas tarp manęs (programuotojo) ir kliento vyktų kuo sklandžiau. Taigi, mano paties darbo principai:
 
1. Filtruoju klientus
 
Straipsnio pavadinime minimi “normalūs klientai” – ką tai reiškia? Dažnai manoma, kad reikia dėti visas pastangas, kad gautum užsakymą. Nė velnio – kai kurie užsakovai atneš tik nuostolių ir nervų karą. Kaip tokius atpažinti – atskiro straipsnio klausimas, bet bendrai tai tikri specialistai renkasi užsakovus net labiau, nei pastarieji juos.
 
Mano praktikoje, atkrenta apie 2/3 visų klientų, kurie kreipiasi. Priežastys įvairios, bet kokia pusė iš jų tiesiog “nepraeina atrankos”. Gali pasirodyti, kad aš pasikėlęs ir arogantiškas, bet iš tikro tai tie klientai tada nueina pas mažiau kvalifikuotus žmones, kurie pasiruošę dirbti jų sąlygomis. Win-win.
 
2. Bandau giliau suprasti klientą
 
Niekada nepuolu rašyti kodo ar diegti kokios TVS iškart: pirmas tikslas yra suprasti klientą. Iš verslo tikslų pusės – suprasti, ne kokios spalvos logotipo jis nori, o kokie jo tikslai ir lūkesčiai projektui, ką jis laikytų sėkme.
 
Būtent nuo to atsispiriu viso darbo eigoje, ir šiame etape aš pasiūlau klientui techninius sprendimų variantus, kurie padės pasiekti tikslų. Ir, kas galbūt dar svarbiau, siūlau atsisakyti kai kurių funkcijų, jei jos neveda prie tikslo.
 
3. Užduotis – tik raštu
 
Dažnas užsakovas patingi skirti laiko ir detaliai surašyti užduotį bei visas funkcijas. Maždaug, eigoje bus matyti. Kai kurie iš tokių jau iškart gauna atsisakymą dirbti, bet kai kuriuos kitus galima priversti padirbėti.
 
Mano dažna frazė: “Ar jūs turite detaliai aprašytą užduotį? Jums to reikės, nepriklausomai nuo to, ar samdysite mane, ar kitą programuotoją/įmonę”. Veikia 100%.
 
Taip pat bandau atpratinti klientus siųsti užduotį dalimis el. paštu. Viename laiške penki punktai, po to “o pala, dar prisiminiau” penki punktai, ir tada be galo. Turi būti centralizuota vieta, kur saugoma pilna užduotis – pats tam naudoju Asana, bet iš esmės priklauso nuo kliento, svarstau pagal žmogų, ar papildomas projektų valdymo įrankis neapsunkins proceso.
 
4. Užduotis ir planas – du skirtingi dalykai
 
Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį reikia padaryti, gavus užduotį iš užsakovo – paversti ją realiu planu. Sakote – kur skirtumas? Mano praktikoje yra taip: užduotis nusako ką reikia padaryti, o planas – tai konkrečių darbų/etapų sąrašas su tarpiniais laiko terminais, kas ir kada bus užbaigta ir kas nuo ko priklauso.
 
Pradėti dirbti be chronologinio plano yra lengva, bet po to eigoje labai nepatogu sekti, kas padaryta, o taip pat galima ir pražiopsoti, kad kažkokią dalį reikėjo daryti anksčiau nei kitą dalį, nes tarp jų yra priklausomybė.
 
5. Aptariu sąlygas iš anksto, kad nekiltų klausimų
 
Galiu pasakyti drąsiai: didžiausia visų projektų visų problemų priežastis – nesusikalbėjimas tarp šalių. Projekto eigoje/viduryje/pabaigoje dėl to po to kyla nesklandumų, nepagrįstų kaltinimų ir t.t. Dėl to, kaip sakoma, dėl visko kiek įmanoma reikia susitarti “dar ant kranto”, prieš plaukiant kartu valtyje.
 
Ką būtinai-būtinai reikia aptarti (ir aprašyti):
- Darbo etapai ir jų atlikimo terminai
- Apmokėjimas: jo formos, jo dalys, avansas, delspinigiai ir kt.
- Visi projekte dalyvaujantys žmonės ir jų svarba: kas ką sprendžia
- Galimi papildomi darbai ir jų galima kaina
- Palaikymas po projekto pridavimo – ar už jį bus mokama ir kokiomis sąlygomis
- Jei pasitaikys klaidų ar smulkių patobulinimų – kiek laiko truks garantija
 
Turiu vieną strategiją, kad apsisaugočiau nuo mokėti nenorinčių užsakovų – laikau visus projektus savo serveryje, ir perkeliu juos pas užsakovą tik po pilno apmokėjimo (su sąlyga, kad pats projektas veikia ir jį belieka tik fiziškai perkelti).
 
6. Dažnai bendrauju su klientu
 
Šiuolaikinis madingas “agile” principas ir jo “sprintai” gali būti pritaikyti daug kur – kažkiek tos filosofijos taikau ir savo darbe. Klientams darbo rezultatus pateikiu porcijomis, kur bent po kažkiek naujovių atsiranda nuolat – taip vyksta aktyvus bendravimas, aptarimas, nuomonių apsikeitimai. Taip nesklandumai pastebimi anksčiau, o ne tada kai jau per vėlu/brangu perdarinėti visą darbą.
 
Tas dažnas bendravimas turi dar kelis šalutinius poveikius. Vienas iš tokių – “šiltesnių” santykių su klientu užmezgimas, kas reiškia kad teoriškai didesnė tikimybė, kad mane prisimins labiau, kai kas nors iš kliento draugų ieškos programuotojo. Nes su manimi N kartų susirašinėjo ir atsiminė.
 
Kitas dalykas – dažni pokalbiai verčia ir patį užsakovą pasitempti, nuolat stebėti projekto eigą, ruošti reikalingą informaciją iš anksto, analizuoti projekto būklę ir šiaip aktyviau dalyvauti.
 
7. Darbai laiku, jei įmanoma – anksčiau
 
Čia kaip ir savaime suprantamas dalykas, ar ne? Kad jeigu reikia darbą ar jo dalį padaryti iki dienos X, tai stengiamasi spėti iki dienos X. Bet aš stengiuos suspėti iki kokios (X-2) dienos – iš dalies, kad būtų laiko visokiems smulkiems pataisymams, o tuo pačiu kad maloniai nustebinčiau klientą – jie, patikėkite, to nepamiršta.
 
Kitas dalykas – iššūkis pačiam sau: ar įmanoma padaryti darbą greičiau negu yra sutarta, tai priduoda papildomos motyvacijos.
 
Tiesa, reikia pridurti, kad tai nereiškia, jog dirbu belekaip, kad tik suspėčiau greičiau. Kokybė turi išlikti. Kita vertus, čia kartais taikau “lean” principą – kuo anksčiau užsakovui parodyti bent kažkokį pusiau veikiantį variantą ir tada jau daryti tobulinimų iteracijas.
 
Dar vienas momentas – jeigu jau matau, kad niekaip nesigauna tilpti į laiko terminus, apie tai pats pranešu užsakovui, nedelsiu iki to momento kai manęs ieškos su klausimu “kur dingęs”. Geriau nuoširdžiai prisipažinti ir išlaikyti gerus santykius, tuo pačiu informuojant kitą pusę, kad ji savo ruožtu planuotų savo veiksmus atitinkamai.
 
8. Šalutinis tikslas – rekomendacija
 
Jei dirbu su žmogumi ar įmone pirmą kartą, tikslas nėra tik šis konkretus projektas ir sutarti pinigai. Aš žiūriu plačiau – jei kita pusė liks patenkinta, tada tikėtina, jog sugrįš dar ar bent jau rekomenduos mane, jei kažkam iš aplinkos prireiks programuotojo pagalbos.
 
Dėl to daryti “belekaip, kad tik veiktų, o užsakovas gal nepastebės” – nepateisinamas variantas. Nes vėliau gali išlysti visokių netikslumų ir nesklandumų, ir už kiekvieną iš jų gausite vis mažiau karmos taškų užsakovo akyse.
 
* * *
 
Čia yra tik dalis principų, kurių stengiuosi laikytis, kurdamas projektus kitiems. Bendrai visus juos galima apibūdinti taip – kad tam laikui tas projektas tampa ir jūsų kūdikiu, reikia žiūrėti taip tarsi kurtumėte jį sau ir bandyti parodyti rezultatą. Tada užsakovai tai vertins ir sugrįš.
 
O gal jūs turite kažkokių tips’ų, kaip efektyviau bendrauti ir dirbti su užsakovais?

Labas rytas.
 
Šovė, mano manymu, puiki mintis. Todėl rašau Jums čia, kad išsiaiškinčiau ant kiek ji puiki.
 
Atėjo tokie laikai, kai žmonėms nėra nieko svarbiau nei „kaip aš atrodau kitų akyse", todėl labai daug žmonių sportuoja, kad numestų papildomą kilogramą ar padidintų raumeninę masę. Daugumos sportuojančių tikslas - atrodyti estetiškai, patikti tiek sau tiek kitiems. Šiais laikais, kai internetas pasiekiamas ranka, fitnesas ir kulturizmas populiarėja žaibiškai, vis daugiau žmonių pasirįžta žengti savo pirmąjį žingsnį sporto klubo link, kad pasiektų savo tikslus, svajones ir atrodytų nepriekaištingai.
 
BET.
 
Kad ir kaip bebūtų gaila, kur yra tikslai - ten yra ir problemos. Problema yra ta, kad norint pasiekti atitinkamų rezultatų sporte, turi ne tik palaužyti štangas, palieti prakaitą staklėse, bet ir suderinti mitybą.
 
Mano idėja - sveikas fast food'o restoranas. Ne, čia nebus kebabų, bulvyčių fri ir kitokio briedo. Mano restorane - tik sveikas maistas.
 
Pradėkime nuo pradžių. Atėjęs į restoraną, kavinę pirmiausiai tu atsisėdi prie staliuko ir lauki, kol ateis padavėja ir paklaus "nu ko nori?". Šis visiems įprastas būdas, principas naudojamas jau daugybę metų norint užsisakyti maistą, tačiau, technologijoms tobulėjant galima palengvinti tiek kavinės personalo, tiek kliento gyvenimą bei suteikti galimybę skubančiam klientui palikti maisto įstaigą greičiau (nereikės laukti, kol ateis padavėja norint kažką užsisakyti, pavalgius, nereikės laukti kol paklaus ar dar ko norėsite, o paprašius sąskaitos, nereikės laukti, kol ją atneš bei po to laukti grąžos).
 
Šią problemą galima išspręsti mobiliosiomis aplikacijomis, kadangi išmaniuosius telefonus turi dauguma pajėgiančių sportuoti žmonių. Atėjęs į restoraną, jei esi pirmą kart, matysi reklamas ant sienų, stendų atsisiųsti mobilią aplikaciją, kurioje susidėsi maistą kokį nori.
 
Pavyzdžiui: pietums man reikia suvalgyti 100g vištienos, 100g ryžių, 100g daržovių ir bananą.
 
Programėlėje susidedi viską ko tau reikia, iškart matai kiek surinksi kalorijų, baltymų, riebalų, agliavandenių bei kiek tau visa tai kainuos, tada paspaudi mygtuką „užsakymas" ir su gautu QR kodu eini atsiskaityti, kasininkas nuskenuoja, paklausia vietoje valgysite, ar išsinešimui, paima pinigus ir užsakymas pradedamas vykdyti.
 
O ką daryti tiems, kurių telefonas išsikrovė, sugedo, pametė ar patogiau naudotis old-school'iniais telefonais?
 
Atsakymas: planšetiniai kompiuteriai restorane. Tiesiog paspaudus „užsakymas", po kiekvienu QR kodu būtų ir unikalus užsakymo numeris, kurį padiktavus kasininkei įvyktų tas pats, kas nuskenavus kodą.
 
Šiuo atveju išmaniosios technologijos dar labiau sutrumpintų buvimo laiką restorane, kadangi valgiaraštį būtų galima susidėti prieš darbą, ar žmonėms, kurie turi laisvo laiko būnant darbe, todėl atėjus į restoraną, būtų galima iškart eiti pas kasininkę susimokėti.
 
 
Užsisakius, būtų duodamas lapelis, kaip bankuose, su eilės numeriu ir švieslentėje užsidegus Jūsų numeriui nužingsniuotumėte prie prekystalio ir pasiimtumėte savo pusryčius/pietus/vakarienę.
 
Esmė tame, kad sportininkai turi susidarę mitybos planus, kurių vieni laikosi griežčiau, kiti mažiau, tačiau visi stengiasi pasiekti rezultatų, todėl stengiasi valgyti atitinkamai. Maistas būtų gaminamas nenaudojant riebalų (cooking spray aliejaus pakaitalas), viskas būtų daroma, kad atitiktų sportininkų poreikius. Valgiaraštį sudarytų ne tik mėsa, košės, ryžiai, grikiai, daržvovės, žuvis, bet būtų galima rinktis ir vaisius, batonėlius, vietoje suplakamus šviežius kokteilius. Tiems, kuriems patogiau valgyti darbe, ar kur kitur tik ne restorane, būtų galimybė pasiimti išsinešimui ir maistą pasišildyti vėliau ar suvalgyti, kur nors už kampo.
 
Mano galva, radus problemą bei jos sprendimo būdą, sujungus sveiko maisto idėją bei šiuolaikines technologijas gautųsi kažkas gero. O kaip atrodo Jums? Ar ši idėja ko nors verta? Ką reiktų tobulinti? Kokia Vilniaus vieta tam labiausiai tiktų? Jūsų nuomonė, kritika, komentarai :)

Sveiki. Turiu savo galvoje sukaupęs didelį bagažą įvairių verslo idėjų, tačiau trūksta pinigų jų įgyvendinimui bei pastūmėjimo į priekį.
Iš kart prie reikalo: nenoriu slėpti tų idėjų, kaip kai kurie daro, nes įsivaizduoja kad atneš milijonų, tačiau net tos idėjos nėra sulaukusios kritikos bei patarimų.
 
Taigi aprašysiu kelias idėjas (jų yra įvairio plauko):
 
1. Visi žino kaip vyksta kriminaliniai tyrimai, kaip yra imami pirštų antspaudai - ši procedūra užima nemažai laiko, kad galėtų atrasti pirštų anspaudus, juos įžiūrėti, kažkuo padengti bei nuskenuoti bei perkelti į kompiuterinę bazę, kuri atpažintų nusikaltelį.
Idėja yra sukurti pritaisą (telefono dydžio), telpantį į delną. Į jį būtų įrašyta visa duomenų bazė nusikaltelių piršto antspaudų. Būtų kamera, kuri nuskenuotų pirštų antspaudus nuo bet kokio paviršiaus ir galėtų atpažinti kas tai per žmogus. Privalumas: sutaupyta daugybė laiko, pinigų, viskas sužinoma nusikaltimo vietoje.
2. Pasaulyje yra pilną viežbučių, hostelių, apartamentų ir pan. kur žmonės rezervuojasi nakvynę, turi nueiti į registratūrą, gauti raktus, kartais reikia laukti kol sutvarko kambarius - tai užima laiko. Kita problema ta, kad nutinka nemažai atvėjų, kai žmogus turi kur nors skubiai ir nebrangiai pernakvoti netoliese, tačiau jisai stengiasi ieškoti visame mieste kur būtų galima pernakvoti, skambinėja visiems hosteliams ir pan. ir klausinėja ar yra vietų.. Deja, niekur nemačiau viešųjų miegamųjų vietų tiesiog pačiose gatvėse. Gal dabar sunku įsivaizduoti apie ką tiksliai eina kalba, bet tuojau paaiškinsiu: judriausiose gatvesė, ar miesto aikštėse idėja būtų pastatyti miegojimo kavinukes ar budeles (nežinau kaip pavadinti), kur būtų galima bet kada pernakvoti be jokių registracijų: būtų tokios budelės vienos prie kitos, kur vietos užtektų išsitiesti ir miegoti. Žmogus prietų prie durų, būtų ten kompiuterizuota sistema, leidžianti atsiskaityti iš karto kortele ar grynais pinigais. Susimoki, ir lendi į vidų. Jei tai būtų prabangos klausimas interjero atžvilgiu, būtų galima įdiegti wifi, televizorius, garso sistema, garso izoliuotas sienas ir panašiai, kad būtų kuo mažiau diskomforto ir malonumo.
3. Dirbau šią vasarą Amerikoje viežbučių resorte, ir pastebėdavau kad klientai, apsistoję kambariuose, labai dažnai jiems reikia paskambinti į registratūra dėl kokio nors norimo papildomo rankšluoščio kambaryje, ar kavos, ar užvalkalų ir pan. Tada registratūra per radiją paskambinta kambarinėms, kurios norimus daiktus pristato į kambarį. Tai taip pat užima laiko. Idėja būtų sukurti mini-kompiuterį, kuris būtų įmontuotas kiekvieno kambario sienoje prie lovų. Būtų piktogramos ant mini-liečiamo ekraniuko: pvz: tuoletinis popierius, rankšluosčiai, užvalkalai, pietūs, žodžiu viskas, kuo gali aprūpinti klietus viežbutis. Tai būtų daug lengviau ir patiems klientams ir kambarinėms, kurios būtų informuotos tiesiogiai iš karto, kai tik koks nors klientas ko nors užsigeidė (jam nereikės vargintis ir skambinėti registratūrai).
 
Kaip jums šios idėjos? Čia tik greitai jas aprašiau tik bendram idėjų supratimui. Galėčiau ir plačiau aprašyti, bet dabar svarbus tik pagrindas.

Tai pilną temą prispaminai, kokia yra "afigiena" šita nauja sistema, bet net neturi supratimo išvis, kas čia per sistema? Oh God...
 
Ir išvis aš nesuprantu, ką čia kalbat apie tuos pažymius "apskritai" ar "ar pažymys nurodo protą" ir panašų off-topicą, kai tema išvis nėra apie tai.
 
Čia aš apskritai nesuvokiu, ką galima diskutuot, kai yra tokie faktoriai:
nustatomas vienas minimalus pažymys (7) visiems;
studijų programų vidurkiai skiriasi (kai kur vos siekia 6, kitur - 9.5).
 
Tokiu atveju, kad ir ką bandysi vartyt, sistema gaunasi nesąžininga tų, kurių mokslas yra sudėtingesnis (paprastai tiksliųjų mokslų) atžvilgiu. Sakyt, kad gera sistema, kai vienam fakultete visi sėdi VF ir nesuka galvos, kitam fakultete - iš 120 žmonių kurse 120 moka už mokslą, o vidurkis kurso yra ~6.7, yra absurdas.
 
Ir žinoma, būtų labai gerai, kad vidurkiai suvienodėtų visų fakultetų. Kaip ir būtų gerai, kad subjektyvumas taptų objektyvus. Vienur studijos labiau subjektyvios (visokios vadibos, orientalistikos, filosofijos), kitur - visiškai objektyvios (matematika, informatika, fizika, etc), vertinimai irgi atitinkami (vienur - "iš lempos", kitur - pagal griežtas taisykles, kuomet 10 atitinka absoliučiai visą kursą). Jeigu įstatymas reikalauja sulygint objektyvumą su subjektyvumu, ką išvis neįmanoma padaryt, tai gal pats įstatymas yra š?

Pažymiai neparodo žmogaus proto, labiau valią ir atsakomybę. Aš, kai mokiausi, man irgi filosofija buvo klaikiai nuobodu, bet prieš atsiskaitymus vis tiek viską kaldavau ir zubrindavau dėl geresnio pažymio, kadangi turėti minimalų įvertinimą tiesiog gėda prieš pačią save, bet jei to ir nebūčiau dariusi, nemanyčiau, jog esu kvailesnė. Vertinimais pažymiais yra pernelyg subjektyvus dalykas, kad būtų galima objektyviai suprasti, kiek protingas, gabus yra studentas. Kartais patys atsiskaitymai būna lempiniai, sudaryti iš kažkokių neesminių smulkmenų, arba sausos teorijos, kurią suprasti nereikia jokio talento. Kartais dėstytojai pernelyg linksta į asmeniškumas ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali nevienareikšmiškai įvertinti besimokantį.

Apibendrinant sapaliones, Ramūnai - grįšk į žemę. Protingas yra tas, kuris supranta ką daro, o ne iškala atmintinai programos kodą kaip pvz. Kursiokas iš javos programavimo turi 9, aš - 7. Draugas kodą mokosi atmintinai, o aš vieną kart paskaitų prezentacijas permečiau akim prieš laborą, nes javos neplanuoju mokytis ir mano specialybėje jos 100% nereiks. Tai kas iš mūsų protingesnis pagal tave? Ar tas, kuris galės išmąstyti kitą programą, ar tas, kuris mokės tik vieną programą atmintinai ir neturi nė žalio supratimo kaip ji veikia?
 
Bullshit. Du grupiokai be problemų grižo po metų. Labai daug inžinerijoj meta/iškrenta, o jų vietas galima užimti, jei neturi skolų ir vidurkis 5+ (jei neturi skolų - mažesnio nebus).
 
Kitur, kur didesnė konkurencija - sunkiau.

O jums neatrodo, kad čia irgi yra problema, jog pažymiai uždirbami ne vienodai arba naudojamos neaiškios vertinimo sistemos? Jei tarp fakultetų ar univerų taip skiriasi pažymių vidurkiai tai ar nereikėtų pirma kalbėti kokios yra to priežastys, kodėl vieni dėstytojai niekada neįvertina darbų aukščiau 9, o kiti žemiau 6? Asmeniškai manau, kad dabartinis vertinimas yra per daug subjektyvus, priklauso nuo dėstytojo nuotaikos, studento veido ir pan. Nėra aiškios sistemos. Yra kas iš to laimi, bet yra kas ir pralošia. Ne veltui Amerikoje žinių vertinimui pagrinde naudojami testai tam, kad tokių subjektyvių vertinimų būtų kuo mažiau.

Kuo žmogui metų daugiau, tuo jam sunkiau ką nors keisti. Čia ne užsispyrimas ar kvailumas, o psichika. Tad vilčių pakeisti vyresnių žmonių mąstymą geriau per daug nepuoselėti :)
 
Jeigu rimčiau – net pačioje prasčiausioje aukštojoje gali išaugti puikus specialistas. Jeigu žmogus gyvena tuo, ką pasirinko – jo nesusustabdys nei prasti dėstytojai ar pasibaisėtina studijų programa. Viskas nuo žmogaus priklauso.
 
Bet. Kai dauguma į aukštąsias stoja tam, kad „gautų“ diplomą (visai nesvarbu kokį) ir „baigęs“ (kaip kokia liga persirgęs) galėtų dirbti už „gerą algą“ – nieko iš to neišeina. Ir niekada neišeis.

KTU inžinerijoj kurso vidurkis retai 6 siekia. Lietuvai trūksta inžinierių? Dabar jų iš vis nebus. Problem solved.

Na, žiūrint dar kas ką veikia tame univere, jeigu ten tiesiog nueini prasėdi paskaitas, o grįžęs prie FB kimarini ir nepasinaudoji galimybėmis tai ir tampi tiesiog žmogus su diplomu... Reikia tiesiog pasiimti iš univero viską kas įmanoma ir dar paprašyti daugiau :D Su diplomais ir nenori dirbti už minimumus, kuo daugiau žmonių su diplomais tuo didesnis spaudimas verslininkams didinti atlyginimus... O kadangi naudą verslui atneša didesnę tai galbūt visai ir logiškas pasirinkimas būtų, geriau mokėti daugiau, bet gauti didesnį atsidavimą, negu turėti kokius 3 darbuotojus vietoj to vieno ir mokėti visiem minimumus už tinginiavimą arba savo darbo neišmanymą ir laiko eikvojimą (aišku, kalbu ne apie visus, kiti ir be mokslo sugeba viską, greitai mokosi dirbti ir yra sumanūs)

na ta prasme jeigu per daug studijuojančių tai reikia sunkit ne mokymasį bet manau stojimą, taip per daug žmonių istoja į tuos universitetus , bet toks požiūris jau susiformavęs, kad be universiteto esi niekas, realiai ir su univeru ir taip daugiau nei puse lietuvos yra niekas, visi nori būt turtingi arba BENT patenkinti savo poreikius, kiek laisviau gyventi, bet tai rodos tiesiog neįmanoma, darbdaviai suinteresuoti mokėti kuo mažiau, o uždirbti kuo daugiau, o lietuviai ir dirba už ta minimumą, visi tik garsiai lygina lietuvius su kitų šalių gyventojais, kaip kas gyvena, tik tiek, kad niekas nepažiūri, kad kitur ir minimumas bent 1000€, dauguma lietuvių net nesupranta, kas yra laisvai gyventi, atsidėti santaupom ir dar atsinaujinti buitinę ar elektroninę techniką...
O kas dėl visko kaltas? visi... vieni nesudaro geresnių sąlygų, kiti dirbą už 300 ir nieko nedaro, tiesiog dirba. Tereik daugiau tiesos, kai visi "juodadarbiai" netylėtų darytų kažką, tuomet darbdaviai, valdžią neturėtų pasirinkimo, kažką daryti būtų priversti, o dabar gaunasi jiems gerai tai ir mums gerai :) kurgi ne
 
Na ir pabaigai, senas tačiau į temą juokelis
 
Susitinka vyriausybių vadovai G. Brownas, A. Merkel ir A. Kubilius.
G. Brownas:
- Pas mus vidutinis atlyginimas yra 2000 svarų sterlingų. 1000 svarų sterlingų žmonės išleidžia mokesčiams. Niekaip nesuprantu, kaip jie iš to 1000 išgyvena...
A. Merkel:
- Pas mus vidutinis atlyginimas yra 1500 eurų. 700 eurų žmonės išleidžia mokesčiams. Niekaip nesuprantu, kaip jie iš tų 800 išgyvena...
A. Kubilius:
- Pas mus vidutinis atlyginimas yra 1000 litų. 1200 litų žmonės išleidžia mokesčiams. Niekaip nesuprantu, iš kur jie tuos 200 gauna...

http://www.part.lt/img/fbe1c951e6727237fa18d0bb3bbf7fd0775.jpg sitas paveiksliukas gan i tema manau :D o siaip eiline nesamone kuria sugalvojo seimunai.

Sveiki,
 
Kažkaip net nežinau kaip ir čia pradėt.... Žodžiu, man visada patikdavo ir vis dar patinka pixelinė(8-bit) stiliaus grafika. Tai kažkaip visiškai neturėjau ką šiandien veikt ir nuprendžiau pats kažką papaišyt pixeliais :) Jokių įmantrių programų nenaudojau, naudojau Paintą. :) Pasirinkau krepšinio tematiką ir štai ką pavyko išstenėt:
 
http://i.imgur.com/gO9iGxh.png
 
 
Žinau, kad pasiteisinimai dažniausiai niekam neįdomūs, bet tai yra visiškai pirmas(ir greičiausiai paskutinis) mano darbas. Gyvenime nesu dirbęs su jokiais grafikos redagavimo soft'ais ir greičiausiai nedirbsiu. Šį piešinį kūriau visiškai savo malonumui. :)
 
Ir nujaučiu, kad sulauksiu tokių klausimų "O kam čia dalinies? Koks čia tikslas?" tai atsakymas būtų: jokio tikslo kaip ir nėra, o dalinuos, nes tiesiog įdėjau šiek tiek darbo į šį piešinį ir smalsu ar bent kam nors jis pasirodys idomus. :) Bet labai neverksiu ir sulaukęs tokių komentarų kaip "trink temą ir tą piešinį" ir t.t. :)
 
 
Tai tiek ir būtų iš manęs :)

Karočia... Avys pačios kviečiasi vilką prie stalo. :)

Cia nera ka sakyti, KTU yra rimciausias technologiniu mokslu universitetas Lietuvoje, patys VGTU bendruomenes nariai ta pripazista.
 
Siaip reitingai:
 
1. Vilniaus universitetas (74,3 taško)
2. Kauno technologijos universitetas (57,3 taško)
3. Vytauto Didžiojo universitetas (52,2 taško)
4. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (48,6 taško)
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (48,2 taško)
 
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/education/paskelbe-geriausius-lietuvos-universitetus-ir-kolegijas.d?id=67885064