Grandone

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Bendrai
Manote, kad pažįstate žmonių, kurie niekuomet jums nepameluotų? Nepameskite galvos. Psichologų nuomone, viskas priklauso nuo situacijos. Ir net pats sąžiningiausias žmogus, pakliuvęs į netikėtas gyvenimo aplinkybes gali…imti ir gražų gražiausiai pameluoti. Yra daug požymių, leidžiančių įžvelgti meluojančiojo ir kalbančiojo tiesą skirtumus, bet nėra nė vieno, kuris leistų be išlygų teigti, jog girdėjome teisybę ar apgaulę.
 
Netiesa matyti veide.
Pravartu žinoti, kad apsimetusieji esą linksmi, šypsosi tik lūpomis, o jų akių išraiška beveik nekinta. Kai juokiamasi nuoširdžiai, šiek tiek patempiami aukštyn apatiniai aidų vokai, todėl akys tarsi sumažėja. Jei akių „dydis" nepakito — juoktasi tik dėl to, kad anekdotą pasakojo šefas, o ne iš sąmojo.Vaizduojantieji nustebusį, įdėmiai žiūri į pašnekovą, išplečia akis. Jie tarsi bando pasakyti: „Neįtikėtina". Tokia nuostaba netikra. Iš tiesų nustebęs žmogus dažniausiai atveria burną.
 
Gyvūnai, o ir žmonės, norėdami ką išgirsti ar stebėdami ką svarbaus, sulaiko kvėpavimą. Jei į mus įdėmiai žvelgiantis žmogus ramiai ir lėtai kvėpuoja, jis mumis nesidomi.
 
Tikri jausmai veide atsispindi anksčiau, nei pasakomi žodžiai. Suvaidintas jausmas pasirodo kartu su žodžiais ar net po jų. Netikra šypsena, kurią regėjo daugelis, - tai pardavėjų šypsena. Kone visi jie pirmiau nužvelgia žmogų, kuriam nori pareikšti simpatiją, o po to nusišypso. Ši šypsena staigiai atsiranda ir staigiai dingsta.
 
Bene patikimiausias melo ženklas — veido asimetrija. Skirtingos žmogaus veido pusės nėra vienodos, tačiau meluojant šis skirtumas dar labiau išryškėja: burna persikreipia, viena akis tampa vos didesnė už kitą, viena veido pusė labiau liūdi, pyksta, džiaugiasi nei kita. Tai akivaizdūs melo požymiai. Deja, jie išsilaiko tik sekundės dalį.
 
Gestai
Kai kurie mūsų gestai — tai turintys aiškią prasmę simboliai. Kiekvienas žino, ką reiškia gūžčiojimas pečiais, linktelėjimas galva ar piršto sukiojimas prie smilkinio.
 
Tokie simboliai visada parodomi sąmoningai ir tikslingai. Jų rodytojas žino, ką daro. Kalbame mes irgi sąmoningai, bet kartais supainiojame žodžius, prasitariame. Panašiai gali nutikti ir su minėtais simboliais. Jei bandymas jį parodyti lieka neužbaigtas, jei, užuot gūžtelėję pečiais, patraukome tik vieną petį, tai gana drąsiai galima teigti, jog šis neužbaigtas simbolis ir parodė tikruosius, bet slepiamus jausmus.
 
Iliustracijos
Kitas gestų tipas — iliustracijos. Pasakodami apie kelio vingį, dažnai ranka žymime zigzagą, norėdami pabrėžti kokį nors žodį, ranka tarsi dedame kirtį. Retai kada kiekvienas gestas sąmoningai kontroliuojamas. Meluojantis žmogus irgi žino, jog visų savo judesių nesugebės sekti ir valdyti. Todėl pasirenka paprastą, bet veiksmingą būdą išvengti neatitikimo tarp kalbos ir gestų. Stengiasi mažiau iliustruoti savo kalbą. Taip pat elgiasi ir nepasitikintis savimi. Jeigu kas kruopščiai apgalvoja žodžius, stengiasi nenukrypti nuo iš anksto parengto, bet dar neišmėginto kalbos plano, menkiau iliustruos savo kalbą. Melagis, iš anksto nepasirengęs netikėtiems klausimams, neturintis melavimo patirties, bijantis demaskavimo, būtinai varžys savo gestus ir mažiau iliustruos jais savo kalbą.
 
Žmonės glosto save, nubraukia nepastebimą dulkę nuo drabužių, kasosi ir daro dar daug judesių, kurie tarsi turėtų užtikrinti fizinį komfortą. Tai manipuliacijos. Jų paskirtis — nuraminti. Nepatyręs melagis nuolat taiso kaklaraištį, paliečia ranka veidą. Visgi šie judesiai nėra patikimas ženklas, leidžiantis spręsti, jog mums sako netiesą. Jie tik patvirtina, kad pašnekovas jaučiasi nepatogiai.
 
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_04.jpg Burnos užsidengimo gestas naudojamas visą gyvenimą, tik keičiasi jo pobūdis ir sparta.
Kai meluoja paauglys ar suaugęs žmogus, taip kaip ir penkiamečiai pypliai, prideda http://www.etiketogidas.lt/wp-content/uploads/2010/11/kuno-kalba-1.jpgranką prie burnos, tačiau, kaip minėjau, jau šis gestas įgauna daug subtilesnį pobūdį ir aišku ne toks pastebimas - vietoj staugaus griebimosi sau už burnos, neretai atliekamo abiem rankomis, jis tik vos vos pirštais patrina veidą aplink lūpas ar tiesiog patrina pirštu nosį.Burnos pridengimas ranka yra vienas iš daugelio suaugusio žmogaus gestų ir turi tokią pat prasmę, kaip ir vaikų gestas. Ranka pridengia burną, nykštys prispaustas prie skruosto, o tuo metu smegenys į žmogaus pasamonę siunčia signalus sulaikyti tariamus žodžius. Bet, šį gestą reikia skirti nuo vertinimo gestų. (Apie juos bus aprašyta vėliau) Kai kurie žmonės norėdami užmaskuoti šį gestą, bando apsimestinai sukosėti. Juk, jeigu žmogus kalbėdamas ranka pridengia burną, tai jau automatiškai galima galvoti, kad jis kalba netiesą.
Tačiau jeigu jis šį gestą pavartoja tuo metu, kai jūs kalbate, o jis klauso, tai reiškia, kad jis jaučia ar įtaria, kad jūs meluojate...Kalbančiam prieš auditoriją ar tiesiog skaitančiam paskaitą, labai nemalonu matyti auditoriją, kurioje visi ar dauguma laiko rankas prie burnos. Nedidelėje auditorijoje arba bendraujant akis į akį tokiu atveju paklauskite: "Ar nenorėtute kuris nors pakomentuoti, tai ką aš pasakiau?" Visų pirma, tai leis klausytojams pareikšti savo nuomonę, o jūs galėsite patikslinti savo teiginius ir žinoma atsakyti į klausimus...
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_06.jpg Voko trynimas - šis gestas aiškinamas tuo, kad smegenyse kyla noras pasislėpti nuo apgaulės, įtarimo ar melo, su kuriuo žmogus susiduria, arba tiesiog jam nesinori žiūrėti tiesiai į akis žmogui, kuriam sakoma netiesa.
Vyrai paprastai labai energingai trina voką, o jei melas labai rimtas, nugręžia akis į šalį arba žvilgsnį įsmeigia į grindis.
Moterys šį gestą daro labai delikačiai, lengvai pirštu patrindamos po akimis. Mat joms, iš prigimties nebūdingi šiurkštūs judesiai ir žinoma, dar ir dėl to, kad ant vokų gali būti makiažas. Nukreipdamos akis, jos paprastai žiūri į lubas.
 
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_07.jpgAusies lietimas
Tai faktiškai yra melo klausytojo bandymas "negirdėti nieko blogo". Šis gestas išreiškia nevalingą rankos judesį "užblokuoti" girdimus žodžius, pridedant plaštaką prie ausies ar kur nors netoli jos. Tai suaugusių subtiliai transformuotas "rankos ant abiejų ausų" gestas, kurį naudoja maži vaikai, norėdami atsiriboti nuo tėvų išsakomų priekaištų. Ausies trynimo gesto variantai yra ausies kaušelio nugarinės pusės trynimas, piršti sukiojimas ausyje į abi puses, ausies spenelio tempimas arba ausies kremzlės užlenkimas, uždengiant ausies dangą.
Pastarasis gestas signalizuoja, kad klausytojas jau pakankamai prisiklausė arba laukia progos pasisakyti pats...
 
Balsas irgi meluoja?
Kartais melą galima atpažinti iš kalbėjimo būdo. Neprityręs melagis gali bandyti „perkalbėti" pašnekovą, neleisdamas jam tarti žodžio, greitai išsakyti savo argumentus, o drauge truputį pakeisti pokalbio temą, nukreipti ją nuo sau nepatogaus klausimo. Taip primityviai meluojančius politikus kone kas savaitę galima išvysti TV ekrane, kai jie, greitai berdami žodžius, trukdo vienas kitam pasisakyti. Įdomiausia, jog šis negudrus melo būdas neblogai veikia.
Meluojantis žmogus kalba šiek tiek kitaip nei sakantis tiesą. Įstabu, jog neretai sumanų melagį išduoda neatsargiai parinkti žodžiai, kalbos klaidos. Psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas rašė, kad kalbos, skaitymo ar rašymo klaidos nėra atsitiktinumas, jos liudija vidinį psichologinį konfliktą. Kai vyras, iš Paryžiaus paskambinęs žmonai, sako: „Mieloji, lėktuvai neskrenda dėl blogo oro. Konferencija užsitęsė. Pas ją ir pernakvosiu", ir toliau aiškina, kad nakvos viešbutyje, žmona turėtų pastebėti ir kalbos klaidą, ir bandymą itin pagrįsti užtrukimą, nurodant net kelias priežastis, kliudančias grįžti.
 
Balsas, jo tembras, žodžių tarimo aiškumas apibūdina kalbėtoją taip pat gerai, kaip ir jo sakomos mintys. Pernelyg ilgos ar dažnos pauzės, žodelyčiai „taip sakant", „hmm", nereikalingas skiemuo „man la-labai patiko" - visa tai melo ar bent abejonės savo žodžiais ženklai.
 
Sunerimę žmonės kalba aukštesniu tembru. Melagis irgi nerimauja. Jis bijo būti demaskuotas. JAV psichologo Paulo Ekmano tyrimai įrodė, jog meluojančiųjų balso tembras aukštėja.

https://www.youtube.com/watch?v=tA62ZU6ZxGU
 
Bent jau man padeda. Akys ne tokios būna pavargusios. :)

Tikriausiai visi girdėjote apie patarimus sveikoms akims palaikyti: morkų sultys, mėlynės, natūralios ašaros, pertraukos ir kitos, akivaizdesnės priemonės. Kadangi FX rinka yra atidaryta 24 per parą, dažnai tokių patarimų neužtenka.
 
Jeigu galvojate apie ilgalaikę akių sveikatą ar norite sumažinti jau esamą akių diskomfortą, štai ką aš isbandžiau ir rekomenduoju.
 
Šaldanti pagalvė
 
http://www.djixas.com/images/technogeldeluxe.jpg
 
Pradėsime nuo sunkiosios artilerijos. Kai pradedi lietis vaizdas ir galva plyšta, man asmeniškai padeda šaldomosios pagalvės. Panašus principas kaip dedant ledą ant kaktos, tik šiuo atveju galva bus lengvai šaldoma visa naktį, o jei miegate ant pilvo - kakta.
 
Naudoju: Technogel Deluxe
Kaina: 548 Lt
 
Jeigu kas žinote kitokių ir pigesnių variantų, informacijos lauksime komentaruose.
 
http://miegocentras.lt/pagalves/technogel-pagalves?c_id=3&s_id=48
 
Akių Pagalvė
 
http://www.djixas.com/images/imakmask.gif
 
Labai geras dalykas, ypač jeigu galite pagulėti tik kelias minutes, o lauke šviečia saulė. Užtikrina visišką tamsą, o mano pasirinktą variant galime įmesti ir į šaldytuvą galvos skausmui nuraminti.
 
Taipogi rekomenduoju tiems, kas atsigulę klauso audio knygas.
 
Naudoju: Imak Eye Pillow Pain Relieving Mask
Kaina: 50-80 Lt
 
http://www.ebay.com/sch/i.html?_trksid=p2047675.m570.l1313&_nkw=Imak+Eye+Pillow+Pain+Relieving+Mask+&_sacat=0&_from=R40
 
Roletai / Žaliuzės
 
http://www.djixas.com/images/roletai.gif
 
Alternatyva tiems, kas nemėgsta miegoti su akių kauke arba tiems, kas pasinaudos sekančiu patarimu. Pasirinkus storą medžiagą ir užuolaidas, vasaros ryte prabusite visiškoje tamsoje, o ir miego kokybė bus daug geresnė, kadangi tamsos hormoną, melatoniną, organizmas pradės išskirti daug greičiau, kai į akis nespigins lauko šviesos ar mėnulis + ryte atsikelsite tada, kai išsimiegosit, o ne kai jus pažadins saulė.
 
 
http://articles.mercola.com/sites/articles/archive/2010/10/28/sleeping-with-the-lights-on-could-cause-weight-gain.aspx
 
Naudoju: Domus Lumina
Kaina: Įvairiai
 
http://www.domuslumina.lt/lt/products/roletai/
 
Agurkų Kaukės
 
http://www.djixas.com/images/cucumberyes.gif
 
Dėka agurkuose esančių antioksidantų ir flavonoidų, tokio tipo (šalta) kaukė, ne tik, kad sumažins dirginimą, bet ir akių patinimą. O jeigu jūsų akys ir taip turi tendenciją lengvai tinti, sumažinkite vartojamos druskos kiekį.
 
Mano mėgtamiausias variantias: sutrinti agurką blenderyje ir ten pamirkyti kelis vatos tamponėlius.
 
Naudoju: Močiutės agurkai
Kaina: 1h laiko jos istorijoms išklausyti
 
F.lux
 
http://www.djixas.com/images/flux.gif
 
Mano mėgstamiausia programėlė kompiuteryje, kuri jūsų ekraną padengs lengvai gelsvu tonu. Ypač rekomenduoju, jeigu tenka prie PC sėdėti naktį.
 
Nors (by default) f.lux ekraną užtamins tik artėjant vakarui, aš jį esu įjungęs 24/7. F.lux + mažas ekrano ryškumas = nedirglios akys.
 
Kaina: Nemokamai
 
http://stereopsis.com/flux/
 
Grafikai
 
http://www.djixas.com/images/audjpy.gif
 
Pagaliau atėjome prie kažko, kas tinka traderiams. Nors mažiausią diskomfortą kelia juodas fonas, žalvos ir raudonos žvakės (bent jau man) tampa sunkiai įžiūrimos.
 
Būtent dėl šios priežasties pasirinkau tarpinį variantą tarp juodos ir baltos spalvų.
 
Naudoju:
 
http://www.djixas.com/images/mt4colors.gif
 
Background 221,221,221
Bull candle 218,252,220
 
Kaina: Nemokamai
 
Pabaigai
 
Kai akys tampa tavo pragyvenimo šaltiniu, o įžiūrėti kainas tampa vis sunkiau ir sunkiau, žmogus pradeda trykšti kūrybiškumu ir prisigalvoja visokiausių dalykų diskomfortui nuraminti. Jeigu dar tokios fazes nepasiekėte, pats laikas susirūpinti, kol dar ne vėlu.
 
Sėkmes.

Mantooze
 
nors as beveik 100% isitikines, kad atsakymus i savo keliamus klausimus tu jau seniausiai zinai (del tam tikru man aiskiu priezasciu).
Taciau, kadangi sia tema skaito ir kiti dalyviai - pabandysiu atsakyti issamiau:
 
 
Pradet reikia nuo to, kad suprasti koks yra skirtumas tarp:
- rinkos matymo.
- prekybos strategijos
 
1. Rinkos matymas: tai yra dalykas, ateinantis per ilga ir kruopstu (bei gan nuobodu) darba/studijas. Kad pradeti "matyti" rinka reikes i savo smegenis idet labai dideli kieki medziagos. Pradedant nuo skirtingu bangu analizes budu, apyvartu analizes, rinkos judesiu charakterio laiko atzvilgiu, baigiant nuosavos statistikos rinkimu pagal kiekviena pasirinkta elementa taip isryskinant poros "charakteri" - visa tai binariniu elementu sinteze. Kuo daugiau pavyks surinkt informacijos apie tam tikra rinka SKIRTINGAIS pjuviais - tuo geriau islavinamas rinkos matymas.
 
2. Prekybos strategija: tai yra paprastu sanderio atidarymo/uzdarymo taisykliu rinkinukas. Dazniausiai i prekybos strategija ieina 3-4 taisykles, kuriu remiantis mantooze tu ir spaudysi buy arba sell mygtuka. Tos 3-4 taisykles, supratus rinka, ateina i galva savaime. Be to tas kas turi rinkos matyma, panorejes - tu taisykliu rinkinuku (strategiju) - gali prikurti begales.
 
Kaip analogija galima butu pateikti pavizdi: automobiliu pardavejas (kaip verslo budas).
 
1. Yra sio reikalo profesionalai, kurie zino apie perkama/parduodama automobili viska ka tik galima zinot nuo A iki Z. Zino kur paziuret, zino i ka ziuret, zino ka su kuo lygint.
 
2. O yra tokie "prekeiviai" kurie tik suprato, kad galima "nupirkti/parduoti" (buy arba sell).
 
Klausimas: kas is ju turi didesni sansa uzdirbt pinigu automobiliu versle?
 
 
Pagrindine visu naujoku klaida slypi butent va situose zodziuose:
 
 
Trumpint reikia - sutinku - taciau jokiu budu negalima persokinet.
Naujokai gi visada persoka pirma punkta ir greiciau pradeda nuo prekybos strategijos. Ir tik vienetai isbande eile prekybos strategiju (savaime suprantama prakysus "n" pinigu) nenusivyla, susipranta kad pradejo ne nuo to galo bei pabando pazvelgt i Forex prekybos versla rimciau.

Šiaip maža patirtis apie facebook. Neseniai pasinaudojau paslaugomis facebook "like" pritraukimui (ne LT rinkai) per dieną atsirasdavo maždaug po 50 "like". Nustojus naudotis paslauga ir pradėjus skelbt informaciją apie 80% dingo per dvi savaites, taip kad merkt pinigus ten yra š**o verta. P.S. tai nebuvo oficialios reklamos pirkimas kaip promote post/facebook page. Gal vartotojai nedingsta jei rodot nuogas manekenių krūtines, arba win iphone next week :D

Apie virtuoalu pelna sneka

http://www.djixas.com/images/2.gif
 
Mano geresne, daugiau lempuciu ir spalvu.

Norėčiau pridurti, kad forex'e reikalinga disciplina. Jei susikūriai taisykles, tai jų ir laikykis, jokių "ai dar kaina kyla, tai dar palauksiu...", nebūk gobšus :)
 
Patartina treidinti tik mažom sumom, ~2% savo turimo balanco. Tai atrodo absurdiška, bet prisiminkite tai, kad kuo daugiau prarasite tuo sunkiau jums bus sugrįžti į pradinę padėtį.

Bandyk inicijuoti "Chargeback".

Paskaityk postą virš tavo posto. Tada patarčiau dar pagalvoti ir nepasikrauti tokiom nesąmonėm.

tai ziurek ka chebra sneka panasios temos forumuose, kokiu veiksmu imasi

Brolis lietuviškas forumas norėtų, kad paremtum jį :)
 
O šiaip, smulkmena, pakeisi

n = n < 3? 0 : n < 8? 1 : 2;
į

n = n < 3? 0 : n >= 3? 1;