Isyankar

Priklauso, kiek žmogus norės pasiimti tai, kas jam duodama. Kad ir tam pačiam universitete, galimybių išmokti, sužinoti daug, tačiau ar kiekvienas tuo pasinaudoja? Reikia pačiam ieškoti kelių, tada bus daug lengviau. Atsiras ir tinkami žmonės su laiku, kurie padės tais keliais eiti :)

Iš kur čia toks išlindai visų galų meistras, kad visose temose savo kvapą palieki?
 
Jeigu žmogus nieko vertas - joks mokytojas jo nepadarys geresniu. Ypač už 1500-2000 atlyginimą. Sau nervus ėst? Dream on.
 
Auklėjimą, mokymą, ugdymą reikia pradėt nuo TĖVŲ. O ne kaltų aplink ieškot.

Jau tik nereikia "nieko neveikia". Kontrolinius taiso, į seminarus važiuoja, ruošia metodinę veiklą, planus rašo, rūpinasi socialiniais klasės reikalais ir pan. Kažkaip dauguma įsivaizduoja, jog mokytojai išvis už orą pinigus gauna. O, jeigu pasitaiko tokių, kurie tikrai NIEKO NEVEIKIA, tai tada problemą reikia kelti, aiškintis su administracija ir ieškoti būdų, kaip išspręsti problemą(žinoma, galima atkirsti, kad vis tiek niekas nepadės). Jeigu atrodo, kad mokytojas nieko neveikia, tai dėstytojas tokiu atveju išvis atostogauja... ateina, parodo skaidres, pakomentuoja ir viskas.

Tokie straipsniai,mano manymu, yra perenelyg sutirštinti, "rėkiantys" ir slepiantys vienintelę potekstę: "visi kalti tik ne aš", o gal tik man taip pasitaikė, jog teko sutikti vos porą nekokių pedagogų, visi kiti buvo fantastiški. Žmonės ir specialistai iš didžiosios raidės. Lietuvių kalbos mokytoja tikriausiai ir liks didžiausiu autoritetu iki gyvenimo galo. Sako dabartinė sistema tokia, kad įspraudžia mokinį/studentą į rėmus. Kai aš mokiausi, bent jau mokykloje, buvo labai daug vietos savirealizacijai, mokytojai visuomet skatindavo save atskleisti, ieškoti naujų būdų, kaip mokyti ir mokytis. Universitete disciplina griežtesnė, bet vėlgi erdvės saviraišai daug, nors mokiausi čia Lietuvoje, kurios aukštosios mokymo įstaigos taip dažnai peikiamos. Baigiau bakalaurą, magistrantūrą - vėlgi pasitaikė tik keli nepatikę dėstytojai, visi kiti buvo įdomus, kompetetingi, nuoširdžiai dirbantys, nors girdėdavau daug kalbų iš kitų, kokie tie mokytojai/dėstytojai tragiški, nusenę, nieko neišmanantys. Savi mokslai pabaigti, dabar pati vedu sūnų į darželį ir vis tenka išgirsti iš kitų moteriškių, kokios bjaurios, baisios, vaikus traumuojančios tos dabartinės auklėtojos. Keista, nes man ir vaikui visos atrodo nuostabios + įdedančios daug daugiau pastangų ir širdies nei joms už tai atlyginama. Manau, viskas priklauso nuo požiūro. Pasiskųsti, žinoma, visada lengviau.

Man tai juokingos sapalionės, kaip visi sumaterialėjo, koks pinigai blogis, ne piniguose laimė, juolab kai suaugę žmonės taip kalba. Kur ta jūsų laimė? Ką gali šiais laikas su tuščiom kišenėm nuveikt? nieko...
 
Pinigai ir laimė yra neatskiriami.
 
O į temą kalbant, tai sąžinė labai lengvai "uždusinama" siekiant savų interesų ir gerovės sau :)

Maistas,stogas po galva, juk tai pinigai. Ar suteiksi kitiems laimę jų neturėdamas (savo šeimai)?
Juk ir dirba tėveliai sunkiausius darbus,kad jūs galėtumėt turėti svajonių. :rolleyes:

Vidurnakčio link kilo man klausimas, ar nešvariai uždirbti pinigai atneša laimę? Ar močiutes apgavę vagišiai jaučia laimę juos leisdami? Juk visi gimstame su sąžinės jausmu, bet galima jį nuslopinti. Tai jūsų manymu, švarūs ar ne, visi pinigai ,,vienodi"?
Internete tu veido nematai, nukalei nuo vaiko mamos kreditinės baksus, ir gyveni toliau. Bet jei matai vos pagyvenantį žmogų, į akis jam meluoji, ar vėliau geriant prabangujį mochito, pagalvoji, jog tam žmogui,iš kurio vogei, viso gyvenimo santaupos dingo? Ar vokdamas iš visų : kaimynų,giminių, šalies, gali nejausti kartumo kartėlio? Kas gali būti kaltas? Tėvai, aplinka, genai?

Aš už Klaipėdą, miestas mažesnis, jaukesnis, gražesnis, nedideli atstumai, nuoma pigesnė, kita vertus, šituo klausimu aš labai subjektyvi, nes itin nemėgstu Vilniaus ;)

Aš už Klaipėdą, miestas mažesnis, jaukesnis, gražesnis, nedideli atstumai, nuoma pigesnė, kita vertus, šituo klausimu aš labai subjektyvi, nes itin nemėgstu Vilniaus ;)

Sveikas, apie mokslų kokybę vargiai ką pasakysiu, kadangi studijuoti teko tik Lietuvoje, tačiau gyvenimo patirties užsienyje šiek tiek turiu, tai ja ir pasidalinsiu :) Pamenu, kai baiginėjau 12tą klasę irgi buvo labai didelis noras išlėkti kažkur. Nelabai svarbu kur, nelabai svarbu kokiu tikslu, svarbu tolyn nuo Lietuvos :D Žodžiu, nesvetimas ir man buvo tas naivus nuotykių troškimas, kaip daugumai abiturientų, bebaigiančių trinti mokyklos suolą. Nelabai susivokiau, ko konkrečiai noriu, bet jutau, kad nei Anglija, nei Airija manęs netraukia, galvojau reikia šiaušti ten, kur saulė, jūra, kur galima rasti šiokį tokį darbelį ir nesinervinti dėl blogo oro. Išvykau į Graikiją. Ten praleidau beveik metus, grįžau ir įstojau mokytis. Dabar jau bebaiginėju, bet gyvenimas taip susiklostė, kad teks išvykti gyventi labai labai toli į kitą žemyną, kur kitokia kultūra, kitokie žmonės, kitokios tradicijos ir šiaip su Lietuva panašumų beveik nėra. Bilietai brangūs, grįžti tikriausiai galėsiu tik kartą-du per metus. Ten nesu buvusi, kalbą moku minimaliai, žodžiu, pagalvojant kokia egzotika ir nežinia laukia - ir baisu, ir įdomu. Bet ką aš noriu pasakyti? Grįžti visada spėsi. Nepatiksi - grįši. Kuo daugiau pamatysi, kuo įdomesnių žmonių sutiksi, tuo tu pats tapsi brandesnis kaip asmuo. Kol esi jaunas, tol pažink pasaulį, paskui, kai atsiranda šeima, paskola, įsipareigojimai - tam laiko nelabai lieka - sakau iš patirties. Jeigu tik finansai leidžia, noras stiprus ir motyvacijos užtenka - vyk negalvojęs. O Lietuva visada bus namai, į kuriuos galėsi grįžti, jei nusivilsi ar pasiilgsi :)

Ech... sudėtinga tema, iš ties.
 
Manau keletas pagrindinių faktorių, lemiančių vis mažėjantį susidomėjimą mokykla, yra šie (gal kai kurie pasikartos su straipsnio autoriaus mintimis):
 
1. mokoma informacijos, kuri neduoda jokios naudos realybėje. Taip, žinoti pagrindinius istorijos faktus, žinoti kas yra Visata ar kas yra kubas - tikrai reikia. Būtent tai yra pagrindinės žinios. Patikėkit manimi, tikrai niekam gyvenime nereikės žinoti kokias žemes kurių metų mėnesiais užėmė Makedonietis. Kodėl? Nes ta informacija prieinama bet kuriuo metu. Kam mokytis ta, ką galima greitai susirasti internete?
 
2. pats mokymas yra pasenęs. Pasaulis ir technologijos ištobulėjo ženkliai, tuo tarpu mokyklose vis dar turime nešiotis knygas. Ką aš turiu omenyje - kompiuteriai sudaro tokias galimybes pateikti informaciją, apie kurias niekas net nesvajojo prieš 10 metų. Galimybė žaisti mokomuosius žaidimus, čia pat sukurti veikiantį robotą ar veikiančią programą - tai yra tie dalykai, kurie įtraukia mokytis. Be jokios abejonės tai yra didelis lėšų klausimas. O čia jau kita sritis. Tačiau galint skirt lėšų, turi būti einama link to, kad mokymas taptų interaktyvus.
 
3. mokyklos sistema yra pasenusi. Mokytojas nebeturi būti tik mokytojas. Jis turi būti konsultantas, kuris tave nukreiptų tinkama linkme. Prie to paties galima pridėti ir tokių dalykų nebuvimą, kaip kad elementarios diskusijos klasėse. Ar jūs prisimenat bent vieną pamoką, kuomet būtumėt diskutavę su mokytoju, klasiokais apie kažkokius istorinius įvykius, literatūrą? Aš ne. Bent jau to, kas buvo nevadinčiau diskusija. Labiau tai buvo mokinių spėliojimas, o mokytojo teisingo atsakymo pateikimas.
 
 
Tiek trumpai. Be jokios abejonės pritariu ir straipsnio autoriui. Ypač idėja apie projektus. Dar galiu papildyti tuo, jog tokie projektai neturėtų apsiriboti moksleivio finansinėmis ar kokiomis kitokiomis galimybėmis. T.y. mokyklos turėtų suteikti visą pagalbą, kokią tik gali: atverti laboratorijas, duoti kompiuterį, padėti susikontaktuoti su įvairių sričių specialistais. Mokykla turi būti ne kažkokia įstaiga, kuri tave kontroliuoja, o įstaiga, kuri tau padeda pasiekti visą pasaulį.

Norint išauginti raštingesnę visuomenę, egzaminas turėtų būti sudarytas ne tik iš rašinio, bet ir rašybos, skyrybos, kalbos kultūros užduočių :)

Būtent. Pvz Suomijoje pedagogai yra laikomi vieni iš svarbiausių valstybės tarnautojų, jie labai gerbiami, algos didelės, krūviai mažesni,mokytojai turi padėjėjus ir pan. Žinoma, konkurencija ir atrankos taip pat griežtesnės, reikalavimai dideli, bet užtat Suomijos švietimo sistema laikoma viena geriausių pasaulyje. Manau, reikia dėmesį skirti pedagogų darbo sąlygoms gerinti ir situacija žymiai pagerės.
Šiaip dažnai tokie straipsniai, man atrodo, eilinė beletristika, daug visko "reikia" daryti, bet retas pradeda nuo savęs.

Būtent. Pvz Suomijoje pedagogai yra laikomi vieni iš svarbiausių valstybės tarnautojų, jie labai gerbiami, algos didelės, krūviai mažesni,mokytojai turi padėjėjus ir pan. Žinoma, konkurencija ir atrankos taip pat griežtesnės, reikalavimai dideli, bet užtat Suomijos švietimo sistema laikoma viena geriausių pasaulyje. Manau, reikia dėmesį skirti pedagogų darbo sąlygoms gerinti ir situacija žymiai pagerės.
Šiaip dažnai tokie straipsniai, man atrodo, eilinė beletristika, daug visko "reikia" daryti, bet retas pradeda nuo savęs.

Jau savaitė laiko, kaip esu Australijoje. Esu Melburne ir atvykau čia grynai darbo reikalais (tiksliau komandiruotė) - būsiu iki beveik kovo vidurio.
 
Tai iš karto galiu paneigti faktą, kurį kažkas minėjo šioje temoje, kad kainos vienos mažiausių pasaulyje. Jos čia tikrai gana nemažos. Esu buvęs ir JAV, tai galėčiau pasakyti, kad jos čia kažkur 2-3 kartus didesnės nei JAV. Tačiau atlyginimai, kiek susidarė įspūdis, irgi gana nemaži. Negaliu dar tiksliai pasakyti kokio dydžio jie čia daugmaž, tačiau net ir čia dirbantiems lietuviams kainos jau atrodo nebedidelės ir jie komforto dėl jų nebejaučia (priešingai nei man) :)
 
Dėl patekimo čia, tai galiu pasakyti, bent jau man viskas gerokai paprasčiau buvo nei keliaujant į JAV. Prie muitinės eilėje užtrukau maždaug apie 40 min, tačiau priėjęs prie langelio užtrukau ne daugiau nei 2 minutes. Tiesiog pateikiau pasą su deklaracija, sutikrino duomenis, pažiūrėjo foto ir palinkėjo gero laiko Australijoje. Tiesa, atvykau čia su Business Visitor viza, tai be abejo, dėl to buvo gerokai paprasčiau. Tačiau vykstant į JAV, pamenu, procedūros prie muitinės būdavo gerokai sudėtingesnės, nes imdavo pirštų antspaudus, klausinėdavo įvairiausių klausimų ir pan.
 
Kadangi šiuo metu Australijoje vasara, tai ir oras čia taip pat vasariškas. Tik jis čia gali labai greitai keistis. Štai vakar čia, Melburne, buvo +40 laipsnių šilumos, o šiandien jau apsiniaukę ir temperatūra nukritusi tik iki +18.
 
Iš tikrųjų, gana stipriai kimba saulė čia. Aš pats, šiaip neesu iš tų kur oda labai bijotų saulės. Lietuvoje galėdavau net ir karštą dieną būti ant saulės be jokių kremų, nes vis vien degdavau iš kart rudai. O štai čia praeitą savaitgalį nuvariau keletai valandų pasivaikščioti po centrą - gryžau su raudona kakta, rankomis ir kaklu. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad pasivaikščiojus keletą valandų mieste, būtų galima taip nudegti. Negana to, dabar dar ir pirmą sykį gyvenime pradėjo luptis oda nuo kaktos, tai atrodau tikrai taip įdomiau :)
 
Šiaip pastebėjau, kad australai, jei šiltesnė diena ir žada ilgesnį laikotarpį būti lauke, tai be kremo niekur neina. Į paplūdimį išvis praktiškai savižudybė yra eiti be jo.
 
Kalbant apie žmones, tai jie čia velniškai draugiški. Pavyzdžiui JAV, nepaisant to, kad žmonės gerokai mandagesni atrodo nei Lietuvoje, tačiau ten yra ir gana nemažai taip agresyviai nusiteikusių žmonių ar tokių, kurie norės tave apgauti. Australijoje nėra taip paprastą sutikti piktą australą.
 
Aišku labai įdomiai atrodo ir vietinė gyvūnija. Daug labai netradicinių gyvūnų, o man keisčiausiai tai galbūt atrodo tai, kad tiesiog mieste gali sutikti skraidančių įvairių rūšių papūgų. Anąsyk, ofise net prie lango buvo viena atskridus. Gaila nespėjau nusifotografuoti.
 
Tiek, tikriausiai, įspūdžių iš mano pusės kol kas :) Ateityje gal dar papildysiu.
 
Beje, kadangi ofise sėdžiu priešais langą, tai kiekvieną dieną matau štai tokį vaizdą:
 

Sveiki,
 
Aš esu Darius, man 22 metai. Gimęs ir augęs Zarasuose, bet studijų metu įstojau į Šiaulius. Dar dabar dažnai pasitaiko klausimų, kaip iš vieno Lietuvos galo, atsidūriau kitame ir tikslaus atsakymo į šį klausimą dar iki šiol neturiu. Iš pradžių buvo keista išvažiuot iš miškingo, kalningo ir ežeringo regiono į lygumą kraštą, bet per ketvirtus metus jau esu pripratęs. :)
 
Studijos. Studijuoju verslo administravimą su logistikos specializacija, IV kurse (daug kartų skaičiau šiame forume prieštaringų nuomonių apie vadybą, tad neverta ir čia perkelti Jums tų diskusijų, pagrįsiu kodėl pasirinkau vėliau). Dėl šios specialybės nesigailiu tikrai, nes jau nuo 9 klasės domėjausi verslu. Šį gyvenimo kelią nulėmė turbūt tai, kad gimtadienio proga iš krikštatėvio gavau knygą „Du tėčiai, turtingas ir vargšas“ (turbūt daug kas esat skaitęs šią knygą). Neužilgo iš uždirbtų pinigų nusipirkau visas dalis ir dar daugelių kitų. Ir iki šiol niekada negailėdavau pinigų knygoms ir savišvietai. Dar mokyklos laikais skaičiau knygas apie rinkodara, marketingą, vadyba, finansus ir kitas panašias bei susijusias su šia kryptimi.
 
Hobiai. Daugelio Jūsų hobiai yra susiję su programavimu ir t.t., o mano net visiškai nepanašūs. Pirmasis yra automobilių sportas. Studijuodamas Šiauliuose išsilaikiau automobilių sporto teisėjo licenciją. Todėl vienas iš pagrindinių hobių ir ralis, krosas ir kitos bekelės automobilių sporto šakos. Kaip įvardijo mūsų klubo direktorius „esu vienas perspektyviausių automobilių sporto teisėjų“ ir už tai esu gavęs apdovanojimą. Būtent su šia sritimi dirbu ties dvejais projektais internetinėje erdvėje, bet apie tai nepasakosiu.
Taip pat, labai mėgstu keliauti. Keliauju tiek po Lietuvą, tiek užsienyje. Bet dažniausiai, keliauju po Lietuvą. Nes man yra keista, kad lietuviai pirma siekia apkeliauti kitas šalis, kai net nėra apkeliavę savosios, nepažinę vertybių, tradicijų ir t.t., tai įrodo toks faktas, kurį paskelbė Turizmo departamentas žiniasklaidoje, kad daugiau lietuvių yra aplankę Egipto piramides, nei Stelmužės ąžuolą. Daugelis sako, kad Lietuvoje nėra ką aplankyti, kur nukeliauti, bet tai netiesa, tik atraskit tam laiko. Taip pat mėgstu aktyvų laisvalaikį, kaip pvz.: žygius pažintiniais takais, plaukimą baidarėmis, čiužinėjimą ant ledo ir kt. ir su tai yra susijusius dabartinė mano veikla.
 
Veikla ir istorija. Jau nuo vaikystės pradėdavau užsidirbinėti pinigus. Uždarbių ir darbų būdavo įvairių. Kažkaip niekada nepatikdavo gauti iš tėvų pinigų, man mieliau užsidirbti pačiam. Todėl apžvelgsiu įsimintiniausius ir pelningiausius darbus.
Kažkur jau buvau rašęs, bet pasikartosiu. Man buvo vos suėję 10 metų, aš pamačiau skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Tą patį savaitgalį, šaltą žiemą, nuvažiavau jų rinkt, aišku kiek uždirbau nebeatsimenu, bet tikrai buvo nemažai. Vėliau galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, tai aš pasiūliau draugams padėti rinkti, bet už mažesnę kainą, už tai jie gavo nemokamą kelionę į mišką dar du savaitgalius. Už gautus pinigus nusipirkau kompiuterį. Ir dar būdamas vos ketvirtokas įdarbinau 3 draugus.
Kai man buvo 12 metų, aš pavasarį pradėjau pas močiutę kaime auginti daržoves, visą vasarą auginau, prižiūrėjau ir nuvykęs į miesto šventę viską pardaviau. Tėvai pasakė, kad galiu kur noriu išleisti pinigus, nes pats užsidirbau, o aš būdamas jaunas ir kvailas nusipirkau sau ir dvynei sesei telefoną (nors dabar skeptiškai žiūriu, kai tokios amžiaus ir jaunesni, vaikšto su išmaniaisiais).
Berods 15 metų per vasaros atostogos susikūriau naują veiklą. Pradėjau gaminti lauko baldus, kadangi medieną man parūpindavo tėvas. Sekėsi neblogai, po to prisijungė ir draugas. Bet iš tikrųjų, mes daugiau pagamindavome, nei parduodavome. Teko dar ilgai visą produkciją pardavinėti, bet pavyko . Nebegrįžau prie šios veiklos, nors dar kyla noras.
O šiuo metu užsiimu turizmu. Zarasų rajone turiu kelias turistines stovyklavietes (buvo atvykę ir keli uždarbiečiai). Tuo jau užsiimu 4 sezonus. Pradėjau po mokyklos baigimo ir visų studijų metu, todėl vasaromis ši veikla tikras pajamų šaltinis man. Esu suteikęs paslaugų jau daugiau, nei 3500 keliautojų. Ši veikla ir apskritai turizmas, mane labiausiai domina, galbūt dėl to, kad esu kilęs iš turistinio krašto. Kam įdomu kaip atrodo ir kur randasi viena pagrindinių stovyklaviečių, štai nuoroda
P.s. gal truputi ir išsiplėčiau, bet tikiuosi įdomu buvo skaityti.

1. Kai sukanka 30 metų, visi, kuriems nepasisekė gyvenime, pradeda kaltinti tėvus, kad "nespaudė" su mokslais. Kitaip sakant ieško atpirkimo ožio, nes sunku pripažinti, kad "pats esu ožys".
2. Kai man buvo 18 m., aš buvau žiauriai protingas. O kai buvo 25 m., tai maniau, kad būdamas 18 m. buvau durnas, o dabar (25 m.) esu protingas. Kai buvo 32 m. vėl maniau, kad būdamas 25 m. buvau durnas. Tikiuosi, kad kai būsiu 40 m. turėsiu tiek proto, kad suprasčiau, koks dabar esu durnas.
3. Kas galėjo pagalvoti, kad pvz. versle svarbiausia mokėti įtikinamai vaidinti. O imk ir pabandyk, kokį studijuojantį verslą studentą priversti nueiti į teatro studijas. Nepriversi, nes gi žino, kad jam to nereikia. Duok Dieve tokiam studentui, kad turėtų bent ką valdyti.
4. Jei manai, kad žinai, ko tau reikės ateityje, tai nueik ir nusipirk loto bilietą, ir užbrauk laimingus skaičius. Jei visus skaičius atspėsi, reiškiasi, žinai, kas bus ateityje. Jei neatspėsi, reiškiasi, nežinai, kas bus ateityje. Taigi, jei neatspėsi, tai daugiau nebekartok garsiai, kad žinai, ko tau reikės ateityje ir ko nereikės.
5. Jei lavinsies ribotai, reiškiasi būsi riboto mąstymo žmogus. Ateityje tokių niekam nereikės.
6. Ar žinai, kuriuos pamokos labiausiai duoda suprasti, kaip kabinti mergas? Jei nežinai, tai kol kas mokinkis visas (na bent jau tol kol suprasi), nes kitaip neišmoksi normalią mergą pakabinti.

Laikas pradeti savarankiska gyvenima broli :)

Norint išauginti raštingesnę visuomenę, egzaminas turėtų būti sudarytas ne tik iš rašinio, bet ir rašybos, skyrybos, kalbos kultūros užduočių :)

Norint išauginti raštingesnę visuomenę, egzaminas turėtų būti sudarytas ne tik iš rašinio, bet ir rašybos, skyrybos, kalbos kultūros užduočių :)

Vaikai,nenartokite vartotiku......

gal nebjuokink,lygina jis Klaipeda su Londonu.....Miestietis cha cha

Norint išauginti raštingesnę visuomenę, egzaminas turėtų būti sudarytas ne tik iš rašinio, bet ir rašybos, skyrybos, kalbos kultūros užduočių :)

Norint išauginti raštingesnę visuomenę, egzaminas turėtų būti sudarytas ne tik iš rašinio, bet ir rašybos, skyrybos, kalbos kultūros užduočių :)

Norint išauginti raštingesnę visuomenę, egzaminas turėtų būti sudarytas ne tik iš rašinio, bet ir rašybos, skyrybos, kalbos kultūros užduočių :)