Darkera

Kaip matau dar nelabai kas keičiasi, dauguma taupo pirmam įnašui kad turėti savo stogą virš galvos....
 
Geriausia manau investicija, daryti tai ką nori ir neprisirišti prie to kas laikina, kaip kad NT.. Čia per Proto industrija patiko sakinys " Geriau dovanoti emocijas, nei daiktus". Emocijos - tai prisiminimai...
 
Aš taip pat turiu NT už kurį tenka susimokėti bankui, turiu lizinguojama automobilį, didelę šeima kuria tenka išlaikyti, turiu darbą, santaupų, investicijų ir t.t.
 
Bet jeigu atsukus laika atgal manau kad elgčiausi kitaip.... (Pamąstymui janiems)

1 pradejes gauti pirmas gyvenime algas taupiau masinai
2 nusipirkes masina, laisvus pinigus pradejau leisti brangesniam maistui, dazniau pradejau valgyti baruose
3 daug valgiau ir pradejau storeti, bet pinigu vis tiek likdavo, tai pradejau dazniau lepinti save spa, ismokau slydineti Druskininkuose ir pan. pramogos
4 Kai pramogos atsibodo (nebebuvo ideju kur dar nuvykti), nenustodamas daug valgyti pradejau planuoti pazintines/poilsines keliones, pradejau keliauti
5 kai pastebejau, kad kelionems isleidau labai daug santaupu ir jau stipriai sustorejau, nustojau taskyti pinigus maistui ir nustojau keliauti. Pradejau taupyti inasui, nes uzsinorejau nuosavo turto
6 susitaupiau inasui, nusipirkau busta, dabar reikes daug pinigu teritorijos tvarkymui, baldams, antrai masinai (draugei), ir vel norisi keliauti.. zodziu uzburtas ratas ir niekad pinigai ilgai neuzsibuna saskaitoje.. manau ciklas kartosis is naujo, kai atsiras daugiau laisvu pinigu, vel leisiu sau daugiau valgyti baruose, keliausiu, investuosiu i visoki slamsta kuri tempsiu i namus, o paskui jis gules nenaudojamas desimtmeciais
 
Taigi, ka darau su pinigais - ieskau kur juos investuoti, ir kaip matai visada investuoju i save.

Supaprastintai kalbant, profesinė mokykla ruošia žemesnės klasės darbininką. Kolegija - aukštesnės klasės darbininką - specialistą. Universiteto tikslas yra ne tik suteikti specialybę, bet ir išsilavinimą. T.y ugdyti intelektualinį visuomenės elitą.
 
Nereikėtų į Lietuvą žiūrėti kaip į pavyzdį. Pas mus stipriai situacija išsikreipusi. Universitetuose turėtų studijuoti santykinai nedidelė visuomenės dalis. Ne bet kam universitetinis išsilavinimas yra įkandamas ir ne visi turėtų jo siekti.
 
Trumpai apie pačia švietimo kokybę. Bet kokios švietimo institucijos mokslo kokybė labai stipriai priklauso nuo jos studentų. Kodėl Harvardo, Jeilio, Oksfordo universitetai tokie geri? Žinoma, viena priežastis ta, kad ten yra puikios tradicijos, nuostabūs dėstytojai, šimtametė patirtis. Tačiau ne mažiau svarbūs ir patys studentai. Perkelk į Harvardą visus Vilniaus Pedagoginio (edukologijos universistetas ar kaip dabar vadinasi?) studentus ir Harvardas bus ne ką geresnis už tokį pedagoginį, koks jis dabar yra. Norėdamas pasiekti aukštą švietimo lygį privalai turėti gerą „medžiagą“ - gabų, imlų, motyvuotą studentą. Žmonės mokosi nevienodais tempais. Vienokius mokymosi įgūdžius ir gebėjimus turi Kembridžo pirmūnas, visai kitokius vidutinis Romerio studentas.
 
Aukštinti kolegijas ir į šuns dienas dėti universitetus yra labai jau proletariškas požiūris. Tą patį galima pasakyti apie tuos, kurie niekina kolegijas ir aukština universitetą. Šių institucijų funkcijos, tikslai ir jose studijuojantys yra visiškai skirtingi. Nėra prasmes vertinti vieną pagal kitos kriterijus.

Mokyklą baigiau gerais įvertinimais. Tai patikėkit kiek "palaikymo" sulaukiau, kai visiems pasakiau, kad stosiu ne į universitetą (į kurį būčiau laisvai įstojus, į nemokamą vietą), o į kolegiją. Kažkoks stereotipas vyrauja Lietuvoj, kad jei įvertinimai geri, stoji į universitetą, jei niekur kitur neįstoji - stoji į kolegiją. :huh:
Besimokydama kolegijoj gavau didelę stipendiją, buvau išvažiavus pagal erasmus mainų programą, esu ir buvau labai patenkinta savo pasirinkimu. Darbą pagal specialybę gavau labai lengvai. Daug grupiokų, kuriems studijos patiko, darbą susirado praktikų įmonėse metu.
 
Žinoma, ar rinktis kolegiją ar universitetą nemažai priklauso ir nuo specialybės. Tarkim teisę žinoma reiktų studijuoti universitete. Mano patarimas tiems kurie dvejoja: nepasiduokit stereotipams, tik jūs patys esate atsakingi už savo ateitį.

Skaitant straipsnį susidarė įspūdis, kad kolegijos ruošia viso labo paprastus darbininkus, nesugebančius nieko pasiekti (apart pakankamai gero darbo). Su tuo visiškai nesutikčiau. Kolegiją baigę žmonės turi lygiai tokias pačias galimybes tapti mokslininkais, profesoriais ar itin aukšto lygio savo srities specialistais.
 
Pagrindinis kolegijų ir universitetų skirtumas yra tas, kad universitetuose pagrindinis dalykas yra teorija. Niekas to, manau, nebandys užginčyt čia. Kolegijose tuo tarpu viskas atvirkščiai, svarbiausia - praktika, momentinis gautos teorijos pritaikymas. Tad klausimas lieka jums, kas svarbiau: gerai teoriją išmanantis, tačiau jos nemokantis pritaikyti specialistas ar ir teoriją gerai išmanantis ir praktikos turintis specialistas? Aišku, jeigu kokią teorinę fiziką studijuosit, tai gal praktika ir nereikalinga :)
 
O kalbant apie studijų kokybę, tai čia labai slidus dalykas. Viskas be galo priklauso nuo pačios mokymo įstaigos požiūrio ir dėstytojų. Tačiau imant pagrinde, tai manau skirtumo praktiškai nėra (vienu labai gerai išdėsto teoriją, kitur labai gerai išdėsto teoriją ir duoda daug praktikos). Tad, manau, renkantis kur stoti visų pirma reikia gerai išsinagrinėti kokie yra tos mokymo įstaigos pasiekimai, kiek studentų iškart įsidarbina, kiek įsidarbina pagal specialybę, kiek jų tampa aukšto lygio specialistais. Ir mano pasiūlymas būtų, jeigu tenka rinktis tarp univero ir geresnės studijų kokybės kolegijoje, nesirinkite univero vien dėl to, kad tai univeras. Kas iš to, kad universitetas, jeigu po 4 metų būsit ne itin gerai iškeptas bakalauras, tačiau su univero diplomu? Niekas tokio "specialisto" neims. Mieliau pasirinks tą, kuris jau turi nemažai patirties, gerai išmano darbą.
 
Na, o lyginant trukmę studijų ir tolesnes galimybes, tai viskas beveik vienodai. Ar turi mokysiesi 3 metus kolegijoje + vienerius metu išlyginamųjų studijų univere ir gausi bakalaurą, ar mokysiesi 4 metus univere ir gausi bakalaurą. Abiem atvejais yra visos galimybės siekti didesnių mokslo aukštumų: magistro, galbūt docento ar daktaro laipsnių. Jokių trukdžių tam nėra. Priklausys viskas nuo jūsų pačių.
Čia galime aptarti ir teiginį, kad kolegijas baigę studentai toliau nesiekia nieko ir tampa paprastais darbininkais (jokiu būdu nesakau, kad tai blogai, gal kažkam to ir užtenka gyvenime :)). Gal tiesiog jie baigę nebemato tikslo daugiau siekti, nes gauna gerą darbą su geru atlyginimu? Čia viskas priklauso nuo asmeninio požiūrio ir noro toliau tobulėti, o ne nuo studijų kokybės ar paruošimo lygio.
 
Tad tiek mano komentaro :)
 
P.S. O teiginys, kad univerai ruošia platesnio pasaulėžiūros mąstymo ir suvokimo specialistus, tai išvis juokingas man pasirodė :) Gal ir klystu....

Šiaip tai viskas priklauso nuo specialybės. Visų pirma reikia išsirinkti ją, o tada galvoti universitetas ar kolegija. Esu ketvirtakursis Vilniaus universitete, tai galiu pasakyti tiek, kad gavau daugiau bendro ir šiek tiek aukštesnio išsilavinimo žinių, nei tų specialybinių žinių, kurias galėčiau iškart po baigimo deklaruoti darbdaviui. Ir taip yra su didžiaja dalimi humanitarinių, socialinių mokslų.
Tačiau negalima sakyti, kad tai vien blogai ar vien gerai. Universitetas pakeitė mano mąstymą, požiūrį ir tai jau duoda rezultatų, jei žvelgsim šiek tiek plačiau. Ar visiem to reikia? Nežinau, bet aš laimingas gavęs tas žinias. Žodžiu, savi pliusai, savi minusai.
 
Viskas priklauso nuo poreikių žmogaus. Jei nori tiesiog įgyti profesiją ir po baigimo sėkmingai darbuotis - rinkis kolegiją. Jei domina platesnės žinios ne tik apie specialybę, bet praplečiančios akiratį ir t.t. ir pan., tuomet universitetas tai suteiks. Bet, kaip minėjau, viskas priklauso nuo specialybės. Čia nėra jokios universalios formulės. O mano išsakyti teiginiai pagrinde tinka ne techniniams mokslams universitete.
 
O tiems kas sako, kad nesvarbu ką baigsi, visvien būsi bedarbis... tai ką galima pasakyti - sėkmės renkant braškes. Su tokiu požiūriu toli neisi, jei jau iš anksto nusprendei, kad tau nesiseks.

Baigiau Kauno kolegija Multimediją, o dirbu asp.NET programuotoju. Tereikia turėti noro ir įdėti pastangų. O diplomas tik gražiai atrodantis tualetinio popieriaus gabalas....

Teisybė sako, programuotoju be matematikos netapsi ^_^ O kaltas ne tu, o švietimo sistema, aš neisivaizduoju realiai ką ten gali išmokyti, su tokia sistema. Aš buvau tavo vietoje, tik kad aš apie programavimą nieko nekirtau ir net negalvojau ateityje programuoti, matematiką A lygiu mokiausi tai paskutinį pusmetį 4 išvede mano auklėtoja ir sakė kad varysiu į Ispanija mandarinų skinti ir sakė apie valstybinį egzą net nesvajoti, nes net neleis laikyti, tai mokyklinį laikiau ir 8 gavau. O tada įstojau į KTU, tai pradžioje šokas truputi buvo :lol: buvo baisu, iškart reikėjo spręsti tokius dalykus, kur net nebuvau girdėjęs, visiškas kosmosas buvo ir jau supratau kad čia iš manęs žvengs visi, o ne atvirkčisi kaip mokykloj iš nerdų juokiasi visi :D tai tada jau ##### kaip reikiant svilo ir kol kiti baliavojo tada reikėjo jau subrinti matkė kad neiškristi, bet pamačiau ir supratau, kad ten viskas suprantama ir išmokstama, ir kad nebuvau aš kvailas mokykloje, o tiesiog tingėjau ir neįdomu buvo, nes moko ne nuo to galo ir niekas ten nemotyvuoja ir tokia aplinka. Tai jai nori tikrai išmoksi ir suprasi, o ir patariu mokytis matematiką labai labai - nes tai mąstymo pagrindas ir IQ kyla labai, o kuo didensis IQ tuos gerensis programuotojas.

Kiek pastebiu, kasmet čia po sektantą atsiranda.

Lietuvoje puiki situacija. Pastovūs verksniai - tai provincijos liurbiai, pašalpų gavėjai ir panašaus plauko moliai, kuriems viskas turi būti ant lėkštutės padėta. Žinoma, valdžia šiuo metu viena iš morališkai blogiausių - problemos sprendžiamos ribojimais, draudimais ir kitais sovietiniais metodais - nesijaučia liberalumo. Kas liečia krizę - toks dalykas realiai neegzistuoja, o kai vienas pamurma, prasideda masinė panika, tuo pasinaudoja suinteresuoti kelti kainas ir pan.

Susitinkame tikrai ne prisigerti. Savaitgalį laiką leisti reikia su šeima. Kas norės tikrai problemų nesukels data.

Sveiki, jau 3 savaite is eiles eurolygoje pataikau, si kart noriu pasidalinti vienu savo patarimu.
Tikiuos kazkas gales pasidaryti viena kita kapeika papildomai.
 
Valencia - Bayern
Bayern +3.5 PRANASUMAS
Bendrovese rasite galima sakyti visose.
 
Valencia nieko nerodo ir nemanau, kad kazkas pasikeis siame sezone, gal kazkiek pergaliu ir pasirinks, taciau ju zaidimas nieko naujo, nieko stebuklingo, viskas bene parempta tritaskiais, jei komandai nepakris gresia ir sutriuskinimas..
Na Bayern igave forma, mateme praejusia savaite kovoje ir su Ulkeriu isvykoje, ir siaip komanda visada yra tarp tu kuri kandziojasi eurolygos stipriausiams, kadangi sudetis sukomplektuota puikiai, cia pries Valencia manau tiesiog po krepsiu bus suvaryti ispanai.
+3.5 pranasuma duoda, paimti kaip saugumui toki statyma manau yra daugiau nei verta demesio.
Sekmes kas kartu, laukiam penktadienio.

Pazinciu turek bus ir darbas

Pradeti dirbti nuo pirmo kurso bent jau 1/4 etato. Baigus studijas patirties bus daugiau nei reikia, o ir CV nebus tushcias.

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

Einate į universitetą,- šaunu, bet jei norite pasitobulinti laisvu laiku namuose...
Yra anglų, rusų ir kt. kalbomis įvairūs kursai.
https://qz.com/1437623/600-free-online-courses-you-can-take-from-universities-worldwide/

Sveiki kolegos, manau reikia, kad pasakytumet savo nuomone ar egzistuoja gyvenimas po mirties ar cia tik minciu ir vilties zaismas, kad nera nei pradzios nei galo tik amziams viskas sukasi ratu lyg civilizaciju sunaikinimas lyg pamatu ir vel kurimasis infrastrukturos is naujo.
 
O jei mes laika skaiciuojam? bet laikas eina be sustojimo, tai gal ir mes negalim sustot tada.
 
O gal cia tik religiju ismislas suformuotas, mus lengciau valdyt, kad butume paklusnus geri suniukai, kad nepakliutume pas pati velnia i rankas po mirties ? gal tai blefas ??
 
Bet visgi jei suzinotumet kad po fizines mirties, tiesiog niekados nebeegzistuosit, tas privercia sunerimti ponai ir ponios.
 
Ir gerbiamieji jeigu mirsim ir testinumo jokio nebus, tai kam taip stengtis del visko ?

Profesinis = aukštesnysis, seniau vadinosi technikumas(vidurinė + profesija)
Kolegija = aukštasis neuniversitetitnis (profesinis bakalauras)
Universitetas = aukštasis universtetinis (bakalauro laipsnis)

2 metai dirbu jau pastolininku, darbas juodas, purvinas, fizinis kai pripranti prie kruvio tai nieko tokio, lietuvoj mazai moka, uzsienyje trigubai daugiau. Kas dirba po 10 metu ir daugiau skundziasi sanariu problemomis, nugaros problemos. Komandiruotes maziausiai 6-8 sav uzsienyje - 2sav atostogu lietuvoje. Gyvenimo salygos nevisad geriausios budavo tekdavo su pijokais gyventi, tekdavo gyventi kempingo namely dvivieciame po 3 na cia nuo imones priklauso, planuoju keisti darba pabodo vazinetis po kamandiruotes nei mergos ner kada susirast o jau greit tracokas :))

pas diplomų gamintojus pasigaminkit universiteto diplomą su priedais, ir rodykit darbdaviams, niekas duombazėje netikrins, o jei košės turėsit, galėsit būt direktoriais su padirbtais popieriais :D

Žinai, jei aš daryčiau internetinę parduotuvę, tai bandyčiau pasiimti vieną sritį ir tapti lyderis joje. Rinkčiausi nešiojamuosius kompiuterius ir prekiaučiau tik jais (na, ir šone kur nors galbūt - jų priedais). Bet kad visi žinotų, jog jeigu reikia nešiojamo kompiuterio - bepigu.lt tiesiog skirta jam išsirinkti - priešingai nei visos kitos parduotuvės, kuriose prekiaujama viskuo. Klientui tada atsiranda pasitikėjimas, jog jis renkasi iš "nešiojamų kompiuterių eksperto", o ne iš "visų galų ir galiukų meistro" siūlomų kompiuterių.
 
Antras žingsnis, kurį padaryčiau išsirinkęs vieną prekių kategoriją, - nustatyčiau visus galimų klientų tipus ir jų poreikius. Jei tai būtų nešiojamieji kompiuteriai:

Žmogus, kuriam reikia pigaus (bet patikimo - ilgaamžio - nes kitą pirks gal po 5 metų) kompiuterio paprastam naršymui internete ir teksto rinkimui (spėčiau - 50% galimų pirkėjų) - įsivaizduok filologijos studentę ar savo tėvus Žmogus, kuriam reikia lengvo, nedidelio (iki 13.3) ir ilgai su baterija veikiančio kompiuterio dažnam nešiojimui ir naudojimui skirtinguose vietose - tai gali būti nuo studento, kasdien naudojančio kompiuterį paskaitose, iki keliaujančio verslininko Žmogus - kompiuterių arba žaidimų fanas, kuriam reikia ypač galingo kompiuterio, galinčio pakeisti stacionarų - ir kurio jis nežada daug nešiotis (svoris, baterija - nesvarbi; ekranas - kuo didesnis) ir skirs pakankamai pinigų jam įsigyti - nes nori pačio kiečiausio Žmogus, kuriam svarbiausia - kompiuterio išorė - stilius / dizainas / grožis (beveik visos moterys ir merginos) Žmogus, kuriam reikia universalaus kompiuterio - visų savybių kombinacijos (ok, mes visi žinome, jog tai Apple Macbook Pro, bet pasistenk surasti geriausius jo konkurentus (dažniausiai kainuojančius 2-3 kartus mažiau) PC pasaulyje - pavyzdys ASUS UL serija, kurios kompiuterį pats turiu)
Kodėl svarbu apsibrėžti klientų tipus? Nes trečio tipo kliento tikrai nedomins prekės skirtos pirmajam ar antrajam tipui ir atvirkščiai.
 
Ką daryti, kai nustatei klientų tipus? Pasitik juos įžengusius į tavo e-parduotuvę taip, jog jie pasijustų tarsi kas nors skaitytų jų mintis - studentas iškart pastebėtų užrašą "Lengvi ir visą dieną be laido veikiantys", vyresnis žmogus laimingas tuoj pat spaustų "Patikimi, nebrangūs ir ilgaamžiai" - ir t.t. Pamiršk tas standartines e-parduotuvių kategorijas - išlipk iš dizaino suvaržymų, nustebink lankytoją (šio forumo dizaino autoriaus pavyzdys).
 
Daugybei žmonių specifikacijos nėra įdomios. Juk viskas vyksta taip: "Ką aš noriu daryti su kompiuteriai" => "Kaip tai atrodo skaičiais" => "Kokie kompiuteriai yra su tokiais skaičiais" - tu gali praleisti viduriniają dalį ir daugumai žmonių tik padėsi greičiau priimti sprendimą ir įsigyti kompiuterį - kuo mažiau duomenų, tuo mažiau reikia galvoti, tuo lengviau priimti sprendimą (žinoma, specifikacijų nereikia paslėpti, bet didžiausiomis raidėmis turėtų būti apibūdinta, kokiai veiklai įrenginys yra šaunus).
 
Be to - nepardavinėk visko, ką gali. Išrink kiekvieniems klientų tipams tik geriausius modelius (įskaitant kainos ir kokybės santykį) - kad bet kurį pasirinkę jie būtų laimingi (juk gali paskaityti atsiliepimus apie kiekvieną modelį, prieš pradėdamas jį pardavinėti, ar ne?). Jei tavo klientai bus laimingi - jie tave rekomenduos kitiems - sakys: "Pirk ten, juo galima pasitikėti, nes jeigu jis parduoda kompiuterį studentui - tai tas kompiuteris yra vienas geriausių kompiuterių studentui, kurį šiuo metu gali rasti Lietuvoje".
 
Tai yra Apple verslo strategija. Žinai, koks buvo pirmojo Apple iPod Nano šūkis? Ne "2 GB, 10 valandos grojimo...", o "1000 dainų tavo kišenėje" - jie tiesiog praleido skaičius ir pasiūlė žmogui tai, apie ką jis svajoja - tiesiai šviesiai. Be to, nauji produktai, kuriuos per metus pristato Apple sutilptų ant vieno stalo. Kiek naujų įrenginių pagamina ASUS ar HP - tikriausiai nesutalpintum viename kambaryje. Kieno pelnas didesnis? Apple. Nes jie siūlo kokybę, ne kiekybę. Todėl ir tavo parduotuvė gali būti geresne už visas kitas, jei tu siūlysi mažiau, bet tik tai kas geriausia - jog žmogui nebereiktų ieškoti, lyginti ir eiti niekur kitur - padaryk tai už jį.
 
Neparduok nieko, ko nerekomenduotum pirkti draugams, - tai aš vadinu rūpinimusi klientais. Kitaip tai tik tušti ir nuvalkioti žodžiai.

Blyn tu vistiek gincijiesi nors imetei linka patvirtinanti ka sakau ir dabar dar viena :)
 
Jeigu angliskai supranti, tai turbut savo paduodam linke perskaitei:
 
Generally, the antitrust laws require that each company establish prices and other terms on its own, without agreeing with a competitor
 
Illegal price fixing occurs whenever two or more competitors agree to take actions that have the effect of raising, lowering or stabilizing the price of any product or service without any legitimate justification
 
Reiskia, kad ir Amerikoje galeciau veikti kaip dabar veikiu. As su tiesioginiais konkurentais nederinu, nekordinuoju kainu (susirandu to paties produkto gamintoja, kuris ir pats pardavineja ir sakau: davai nepardavinekim pigiau nei tiek ir tiek).
 
Turi skirti du skirtingus pvz:
 
UAB Tomas gamina langus kaip ir UAB Adomas. UAB Tomas uzima 40% rinkos, UAB Adomas 30%. Jie abu slapta susitaria pakelti kainas kad daugiau uzdirbtu, nes rinkos daug turi ir zmones netures pasirinkimo tik kaip moketi daugiau. Jie taip pat gali slapta susitarti visus metus pardavineti langus uz minimalia langa ir taip isstumti UAB Balvono Langai is likusios rinkos.
 
UAB Japonas gamina langus, turi maza rinkos dali ir pardavineja juos ivairiais kanalais: savo parduotuveje, online, wholesale, dropshiperriams. UAB Japonas juos parduoda uz 100 euru uz langa. UAB Japonas langus duoda dropshipperias su nuolaidai nuo 10% iki 15% ir neleidzia jiems ju pardavineti daugiau nei uz 100 euru, saugodomas savo brand varda ir nenoredamas kad vartotojas uz jo langus permoketu bei skatitindamas dropshipperius pasitempti norint ta preke parduoti. Tai yra legalu ir skatinama. Nes UAB Japonas pats gali nustatyti savo prekes kaina, jeigu jos nederina su kitais langu gamintojais slapta.
Kaip ir dabartiniam tavo linke is Amerikos, mano salygu nustatymas nesitariant su konkurentais (UAB Japonas nesitaria su UAB TOMAS ir UAB Adomas kokias salygas nustatyti dropshiperiams) yra normalus ir skatinamas dalykas. Butu kitaip, jeigu as savo salygas nustatyneciau tardamasis su konkurentais - tai nelegalu.
 
Mano max kainos nustatymas dropshiperiams - nera susitarimas, tai yra sutarties salyga ir dropshipperiai yra free atsisakyti mano prekiu ir ju nepardavineti ir eiti pas mano tiesioginius konkurentus ir prasyti ju, gal jiems pasiulys geresnes salygas nei siulau as. As to nezinau, nes su konkurentais salygu bei kainu nederinu - apie ka ir yra konkurencijos istatymas.
 
Gal jau dabar aiskiau? Parasyk tada kurios vietos nesupranti tiksliai - pabandysiu gal kitaip paaiskinti kaip
 
 
 
 
 

Tavo argumentas buvo, kad nustatyti maksimalios kainos nedtraudziama, nes gi tai kaip tik gerai klientui - ta mano pateiktas linkas paneige.
 
Antras dalykas: ar konkurentai patys tarp saves sutaria del maksimalos kainos, ar tu jiems ta pasakai, nera svarbu.
 
Tu nesupranti, kad kainu derinimas yra ne tk tarp uab japonas, uab adomas ir uab tomas, bet ir tarp uab x, uab b ir uab c, kurie perka langus is uab japonas.
 
Ir nera svarbu ar uab x, uab b ir uab c susitars patys del maksimalios kanos, ar jiems ta kaina sutarts uab japonas.
 
Trecias dalykas - apie rinkos procentus ir monopolijas irgi baik kalbeti, nes tai kainos derinimo istatymu netakoja, ta yra nera jokios rinkos dalies iki kurios gali legaliai derinti kanas.

Pagal asmeninę patirtį, rekomenduoju neskubėt jiem pateikti savo duomenų, geriau gauti tą 15eurų baudą, nei būti kuo anskčiau praėjusiam procedūras.
 
Dėl atidejimo, dirbantys - būtinai rašykit. Rašoma laisva forma (t.y. nebūtina naudotis jų pateiktu pavyzdžiu). Aš rašiau, man atidėjo vien tik dėl darbinių priežasčių. Rašykit trumpai ir aiškiai - nes jie svarsto pagal jų reglamentuotas taisykles - romanų, kaip ten tu labai reikalingas ar dedi dideles pastangas tobulėti, siekti karjeros ir panašiai - nereikia. Akcentuokite nepakeičiamumą, tarkime vienas dirbate įmonėje su tam tikra programa ar vadovaujate darbo grupei ir panašiai.
 
Mano situacija praeitais metais buvo įdomi :)
1. Neprisistačiau jų paskirtu laiku, ten buvo apie vasario vidurys.
2. Gavau registruotą laišką, balandžio vidury atvykti dėl protokolo surašymo.
3. Atvykau, gavau 15e baudą ir paskyrė medicininę rugpjūčio mėn.
4. Rugpjūčio mėn. praėjau medicininę, ir buvau TINKAMAS. Tuo metu dar nesupratau jog viskas čia rimta, vos nepasirinkau savo noru dalinio, taigi jei lieps kažką jum rinktis - jokiu būdu nesirinkite.
5. Rašiau atidėjimą, kurį atmetė. Per daug teksto buvo, kaip jau minėjau anskčiau.
6. Paskambino iš karo tarnybos apie spalį ir sakė, didelis šansas kad eisi tarnauti, lauk žinių.
7. Į registruotą vietą ėjo laiškai, bet kadangi ten nebegyvenu jų faktiškai negavau.
8. Skambutis spalio pabaigoje (trečiadienis), kur pasakė, kad aš turėjau pasirodyti pirmadienį ir išvykti tarnauti į Panevežį. Sakau, kad jokios info negavau. Ten šnekėjom ilgai, sakė na suprantam, tai atidedam iki paskutinių šaukimų gruodį, bet jau tikrai tikrai eisi ir dar turi atvykti į tyrimą dėl baudos dėl nepasirodymo į išvykimą tarnauti.
9. Atvykau dėl baudos svarstymo, patikrino - jokie laiškai man nepristatyti, matyt "pasimetė" lapukas registruoto laiško.
10. Dar kartą prašiau rašyti atidėjima, nenoriai, bet leido.
11. Atidėjo pagal antrą prašymą, kuris parašytas buvo konkrečiai, kaip jau minėjau anskčiau.
 
Tai vat, jei reikės pagalbos, rašykit AŽ, mėginsiu padėti, nes ir pats iš šio forumo gavau nemažai naudos, o karma praverčia gyvenime. :)
 
Ai beto, buvau 1851 Vilniuje.
 
Sėkmės.

Pastebejau kad daug kas cia labai pergyvena ir panikuoja. Man irgi praeitais metais buvo taip kad pasauke gal 1600 nr. Reikejo prisistatyt vasari, neatejau, paskyre kita data ateiti i nusizengimo nagrinejima kovo menesi, atejau, dave 15 euru premija susimoketi ir paskyre medicinine berods birzeli. Nuejau, nepatiko stuburas, dave siuntima sviestis ir 3 menesius pristatyt rezultatam. Niekur nieko nedariau ir aisku rezultatu nepristaciau. Po kazkur jau 4 menesiu gavau laiskeli i namus, tada i darboviete kad turiu prisistatyt vel pas juos, niekur nenuejau, po gal menesio atejo is pasto lapelis kad yra laiskas paste, jo irgi nepasiemiau, metai baiges, ir nei kokiu ieskomu sarasuose, nei baudu vmi. Vel loterija siais metais, vel papuoliau. Jeigu jie nesupranta kad esu susikures sau darbo vieta per kelis metus ir darbas toks kad po 9 men pertraukos galeciau viska pradeti is naujo, tai kodel as turiu suprast kad man medi saugot reikia 9 menesius, nes o jeigu kazkas kazkada puls. Nebendrauja jie ten kaip zmones, nematau reikalo nusileist. Maziau pergyvenkit, nemanau kad yra bent vienas pasodintas, baudos dar kolkas irgi juokingos, tikrai geriau sumoketi ta bauda negu isgyvent tuos 9 menesius ten.