Cinoxas

Žinai prajuokinai :D pati turbūt nuo kompo nenulipi, o čia vyrus gyvent mokyt sugalvojai? Matyt pati ne kitokia, kad aplink "selfiniai berniukai", nes aš asmeniškai tokių nepažįstu. O tokie Rauliai tai čia yra vienetai ir nieko jie nejaudina.

Aš gal čia nieko naujo nepasakysiu, bet noriu tiesiog paklaust tų žmonių, kurie čia kliedi apie kažkokią "vyriškumo mokyklą" ar panašiai ir teigia, kad priverstinis žmonių siuntimas į kariuomenę yra tinkamas būdas praplėst mūsų karinį rezervą. Sakykit, ar jūs sutiktumėt pvz. 9-iems mėnesiams per prievartą (kitaip - teistumas bei areštas arba kalėjimas) eiti į dailės mokyklą? Paklausit, kokio velnio eit į tą dailės mokyklą priverstinai? Amm, kokį tai "kūrybinį potencialą" tautos išlavint ar šiaip koks durnas argumentas, kaip ir "vyriškumo mokykla" ar panašiai.
 
Skamba absurdiškai? Good, nes ir yra absurdiška. Kaip ir privaloma karo tarnyba. Kai valstybė naudoja prievartą tam, kad niekuo neprasikaltusius ir netgi ekonomiką keliančius žmones atitraukt nuo jų šeimų, nuo jų karjeros, darbų, draugų ir kt., o vėliau dar, kad apsaugot juos verčia darbdavius laikyt jų darbo vietą 9 mėnesius (kas yra nuostolinga dėl daug priežasčių, kurias išdėstė jau kiti diskusijos dalyviai), tai jau yra bullshit. Ir nesvarbu, kad ta karo tarnyba galbūt tam žmogui būtų kažkokiais aspektais naudinga. Tai pažeidžia jo laisves. Gali valstybė ir sugalvot visokių kompensacijų (kad ir 1 mln EUR vienam žmogui, kuris išbus tuos mokymus), aš vis tiek būsiu prieš bet kokį prievartos naudojimą prieš žmones, kurie nėra nusikaltę.
 
Jeigu norima praplėst valstybės karinius pajėgumus, visų pirma reikėtų susitvarkyt savo jovalą savanorių piare. Nes tokio šūdino marketingo, koks buvo su savanoriais, pasaulis nebuvo matęs nuo 1930-ųjų. Tokiu atveju nereikėtų nei šauktinių, nei dar kažko.
 
P.S. aš vienas pastebėjau, kad šia tema labai mėgsta reikštis moterys ir būt labai už, "nes visi vyrai dabar yra bobos" (ar panašus dar idiotiškesnis argumentas už "vyriškumo mokyklą")? Lengva kalbėt, kai tai tavęs visiškai neliečia ir tu, priims įstatymą ar nepriims, vis tiek būsi laisvas žmogus ir tavęs niekas priverstinai neveš į kažkokias bazes, ar ne? :)

Šaukt gali, bet tu turi rašyt atsakymą išdėstydamas priežastis, kodėl negali tarnauti ir į tai turėtų būti atsižvelgta, nes priežastys gana rimtos.

Privalėsi eit, kitaip baudžiamoji atsakomybė.
 
O kas liečia prievolę, tai visai būdais bandysiu išsisukti, kadangi:
1) Baigiau mokslus, radau gerą darbą, tai dabar 9 mėnesius turėsiu išbraukt ir profesiškai degraduosiu, nes IT sfera.
2) Kodėl turiu eit kovot už kažkokius savanaudžius politikus, oligarchus? Situacija su Norvegija ir atimtu vaiku, dar kartą parodė, kad Lietuvos valdžiai mes esam visiškai nereikalingi...
3) Jei rusai puls, tai tikrai visi šauktiniai bus mėsos gabalas, kurį rusai sudoros tą pačią dieną....
4) 100% jog landzbergio mylimas anūkas ir kiti politikų, turtuolių vaikai neis.
 
Kuo toliau pasiklausau grybauskaites, tuo labiau atrodo, kad ne rusai puls, o mes juos pulsim... Šalyje itin didžiulis skurdas, skolos, bet ne, grybauskaitei svarbiau Ukrainos žmonės ir kaip daugiau įkąst Rusijai...
Kartais kyla minčių išvykt iš šalies, nes kuo toliau, tuo situacija blogėja.

O tu nepagalvojai, kad man taip galėjo tikrai būti? Jokių "+" nerašau, tiesiog tokia situacija buvo, ir aš ją papasakojau... Peace.
(Šitam postui prašau nedėti "+". Ačiū)

Šiandien be kai kurių programų neįsivaizduojame savo gyvenimo. Tačiau dar visai neseniai tai tebuvo pavienių svajotojų idėjos, o jas prisiminus daugeliui gali kilti klausimas, kodėl kažkas apskritai sutiko tai finansuoti, tad manau, jog šis straipsnis įkvėps forumiečius, siekiančius imtis kažko unikalaus.
 
Svetainėje „Quora“ buvo užduotas klausimas: „Kokios yra kvailiausios startuolių idėjos, galiausiai sulaukusios pasisekimo?“ Į jį taikliai – ir šmaikščiai – atsakė Michaelas Wolfe.
 
Daugybės kompanijomis virtusių startuolių pirminės idėjos skamba beprotiškai, naiviai ar tiesiog beprasmiškai. Vis dėlto, neretai būtent jos sulaukia didžiausios sėkmės.
 
Pabandykite atsidurti investuotojo kailyje ir įsivaizduoti, kaip reaguotumėte išgirdę šias idėjas:
 
Pasauliui reikia dar vieno „MySpace“ ar „Friendster“ analogo. Šiek tiek vėluojame, bet dar spėsim į traukinį. Pirmiausia jį padarysime prieinamą keliems tūkstančiams persidirbusių, bendravimo įgūdžių stokojančių studentų. („Facebook“)
 
Sukursime failų dalinimosi ir duomenų sinchronizavimo sprendimą. Rinkoje tokių įrankių jau yra kelios dešimtys, niekas jų nenaudoja, o mūsų konkurentai būtų tokios milžinės, kaip „Microsoft“. Mūsų sprendimas gerai atliks vienintelį dalyką, kurio galimybes išnaudosite tik perkėlę pas mus visą savo turinį. („Dropbox“)
 
Pardavinėsime knygas internetu, nors žmonės vis dar bijo naudoti kreditines korteles internete. Už prekių pristatymą teks sumokėti tiek, kiek žmonės sutaupys pirkdami knygas pas mus. Jie tuo naudosis dėl patogumo, nors užsisakius knygą jos teks laukti ištisą savaitę. („Amazon“)
 
Mes kuriame dar vieną interneto paieškos sistemą, nors daugelis kitų bandymų žlugo – jų buvo atsisakyta, nes tik siurbė pinigus. Pašalinsime visą reklaminį turinį, kad jis netrukdytų žmonėms naudotis mūsų nemokamu įrankiu. („Google“)
 
Mums reikia visiškai naujos operacinės sistemos. Joje neveiks nei viena iš milijonų programų, jau sukurtų „MacOS“, „Windows“ ar „Linux“ platformoms. Mes tvirtinsime visas programas ir imsime už jas mokestį. Ji neturės iškirpimo ir įklijavimo galimybės. („iOS“)
 
Visi nori dėti skelbimus. Leiskime tai daryti nemokamai. Velniop puslapio dizainą. („Craiglist“)
 
Žmonės naudos nesaugius AOL ir „Yahoo“ el. pašto adresus, kad internetu pervestų tikrus pinigus, tarpininkaujant ne bankui, o mielą pavadinimą turinčiam puslapiui, kurį valdo 20-mečiai. („PayPal“)
 
Nuotraukų filtrai! Taip, mes turime visokiausių filtrų! („Instagram“)
 
Ką manote apie profesionalams skirtą socialinį tinklą? Jame registruosis užimti 30–40 metų žmonės ir užsuks čia kartą per penkerius metus, kai ieškos naujo darbo. („LinkedIn“)
 
Pradėkime gaminti elektra varomas mašinas! Keli didieji gamintojai tokias jau turi, bet niekas jų neperka, nes baisingai brangu ir „žaliosios“ technologijos niekam nerūpi. Dabar ekonomikos nuosmukis, todėl patys užsiimsime ne tik gamyba, bet ir prekyba. („Tesla“)
 
Skrendam į kosmosą – jei gali NASA, galime ir mes! Čia ne koks nors raketų mokslas… („SpaceX“)
 
Nors 90 proc. pasaulio kompiuterių turi integruotą nemokamą interneto naršyklę, mes sukursime geresnę. Praktiškai viską atliks vienas žmogus. („Firefox“)
 
Tai bus savotiškas el. pašto, SMS ir RSS mišinys. Tik galimybės gerokai mažesnės. Iš pradžių tuo naudosis tik „gykai“, vėliau prisijungs Britney Spears ir Charlie Sheenas. („Twitter“)
 
Aviacija – jėga! Kurkime avialinijas. Neturėtų būti sunku. Būsime išskirtiniai, nes sukursime juokingą skrydžių saugumo vaizdo įrašą ir nesielgsime kaip šikniai. („Virgin Atlantic“)
 
Žmonės mums atiduos visus savo finansinius duomenis. Mes juos parodysime gražiomis diagramomis ir šriftu. Kad jaustųsi turtingesni, nuspalvinsime žaliai. („Mint“)
 
Mes sukursime neaiškią analitinę programinę įrangą, įsteigsime kompaniją Kalifornijoje, nusamdysime krūvą ką tik koledžą baigusių jaunų inžinierių ir, neturėdami pardavimų vadybininkų, gausime stambius kontraktus su Vašingtone įsikūrusiomis gynybos bei žvalgybos agentūromis. („Palantir“)
 
Programų kūrėjai mokės mėnesinius mokesčius visą gyvenimą tam, kad galėtų kurti nemokamas programas, naudodami kitas nemokamas programas. („GitHub“)
 
Straipsnis paimtas iš technologijos.lt

Sveiki visi, iš kart atsiprašysiu, kad teko taip ilgai laukti, tačiau manau apsimokėjo :)
 
Taigi, 2014 metais Metų Forumiečiu tapo narys "IdejosVerslui" (Arnoldas). Šį kartą, atsižvelgęs į ankstesnius "Metų Forumiečio" interviu straipsnius nusprendžiau, kad juose kažko trūksta, gyvumo. Todėl sugalvojau, kad šiais metais konkursą noriu organizuoti aš ir interviu paimti gyvai, pamatyti kas tai per žmogus ir pateikti tai raštiškai. Galiu pasakyti, kad nei kiek nenusivyliau, labai džiaugiuosi, jog Arnoldas skyrė man laiko. Per kiek daugiau nei valandą laiko jis man papasakojo labai daug įdomių dalykų, mes skaniai pasijuokėm, bet deja, visko, apie ką kalbėjome - čia neišvysite. Taigi, malonaus skaitymo :)
 
Trumpas prisistatymas forumo lankytojams:
 
Sveiki, esu Arnoldas, man 34 metai, esu laisvai samdomas verslo vystymo ir plėtros konsultantas. Turiu savo portalą (Verslo.Guru), kuriame rašau straipsnius ir dalį jų talpinu čia, uždarbio forume.
 
Kokie įspūdžiai tapus metų forumiečiu?
 
Nesureikšminu to. Aišku, įdomu buvo, nebuvau tikras ar laimėsiu. Keista buvo, kad konkuruoti reikėjo su vaistininku, nes tai, ką jis daro yra komercinės paslapties atskleidimas. Mums, "paprastiems žmonėms", yra įdomu, kas vyksta tokių verslo ryklių, kaip farmacijos kompanijos, užkulisiuose. Tačiau faktai lieka faktais - tai yra komercinės paslapties atskleidimas. Ir mano subjektyvia nuomone - tai jam geruoju nesibaigs. Suprantu, kad galiu susilaukti įvairių nepritarimo komentarų, tačiau reikia į tai pažiūrėti kiek kitaip: jei kas nors iš mūsų valdytų šį verslą, ar mums patiktų, kad ši informacija nutekėtų? Tam ir reikalingos konfidencialumo sutartys darbuotojams. Manau, kad ir jis yra panašią pasirašęs. Vieną faktą jau žinau - tai nėra Gintarinės Vaistinės darbuotojas. Liko dar keli tinklai <nusišypso>.
 
Kalbant apie straipsnius, forume daliniesi iš ties naudinga medžiaga, kurios pateiki nemažai ir dažnai. Ar tau iš to yra naudos? Ar tai tik atsidavimas, tavo pomėgis?
 
Naudos nejaučiu. Svetainė ir taip turi lankytojų srautą, forumas nesudaro didžiosios dalies, nors gali atrodyti kitaip. Kanalai siekia delfi, Facebook ir kitus tinklus. Tačiau uždarbyje lankosi man artimiausia auditorija - jauni, ambicingi žmonės, norintys turėti verslą ir kažką dėl to darantys. Jau vien tai, kad jie yra čia, parodo, kad pirmieji žingsniai yra žengti.
 
Mano nuomone forumas turi savo autoritetą verslo pasaulyje. Netgi pats esu įsirašęs į „LinkedIn“ profilį, kad esu „2014 Metų forumietis“ ir drąsiai įvardinu tai savo klientams ar darbdaviams. Forume susipažinau su autoritetingais žmonėms, tokiais kaip Tele2 viešųjų ryšių direktoriumi Baltijos šalims Andriumi Baranausku ir panašiai. Forumas man suteikė daug naudos. Ir pats, žinoma, esu dirbęs su forumo nariais - Simonu (buvęs Kofemanas), Host321 ir kitais. Esu ir pasamdęs iš čia kelis darbuotojus savo klientams.
 
Narystė „uždarbyje“ prasidėjo nuo žmonių paieškos, kurie atliktų tam tikras užduotis, kurių aš negalėjau atlikti pats, o jos turėjo būti padarytos vardan to, kad man klientų verslas augtų. Ir atėjo laikas, kai supratau, kad noriu dalintis savo patirtim, gal būti savotišku lektorium. „Uždarbis“ - vieta, kur ne tik atiduodu save, tačiau ir gaunu ne mažiau.
 
Visi mano rašomi straipsniai ar komentarai yra iš patirties. Mano žmona, kuri skaito mano straipsnius, sako: "galiu viską susieti su Tavo gyvenimu". Straipsniai yra mano patirtis ne tik versle, tačiau ir asmeniniame gyvenime.
 
Gal todėl kiekviename straipsnyje stengiuosi rašyti pirmu asmeniu – „aš manau“. Iš straipsnių, ko gero, eina pamatyt, kad aš turiu savitus įsitikinimus versle. Aš manau, kad pardavėjai buitinės elektronikos skyriuje turi puikiai nusimanyt, ką jie parduoda ir suteikti klientams konsultaciją, o ne atlikti pardavimą.
 
Šioje vietoje šiek tiek nukrypome nuo temos ir Arnoldas man papasakojo gana įdomią istoriją, kuomet jis žvalgėsi naujo šaldytuvo:
 
Atėjau į Kauno Akropolyje buvusį Elektromarkt apsižiūrėti. Matau - stovi visiškai naujas šaldytuvas, o šalia jo - tokios tuščiavidurės plastikinės dėžutės. Kam jos skirtos – žinojau puikiai, tačiau nusprendžiau "patikrinti konsultanto žinias". Konsultantas man pasakė, kad tai - "na, tokios plastmasinės talpos, kurias užpildote vandeniu, įdedate jas į šaldymo kamerą, tas vanduo sušąla ir tada galite dėti tuos plastikus į savo kelioninį šaldytuvą ir jame bus šalta". Kadangi žinojau, jog prieš mane tikrai ne tai, kas man sakoma, paprašiau konsultanto parodyti man, kaip tos talpos įsideda į šaldymo kamerą. Geras 10 minučių nuoširdžiai juokiausi, nes talpos niekaip netilpo į šaldytuvą. O ir kur Jūs matėte kelioninius lauko baldus šaldymo kameroje? (Ar tai buvo baldai?!) Taip... Tai buvo šaldytuvo gamintojo dovana - sudedamos plastikinės kėdės. :lol:
 
Čia pradėjome kalbėtis apie intelektą ir kodėl nutiko taip, kad „konsultantas“ nežinojo ką parduoda. Iš to išsirutuliojo gana įdomi diskusija ir privalau pateikti jums vieną įdomesnių diskusijos vietų:
 
"kaip tapti protingesniu" - tai yra antra frazė pagal populiarumą Google paieškoje, kuri atveda lankytojus į mano portalą. Ar tai yra protingas žmogus? <juokiamės abu> Aš bandau įsivaizduoti, koks žmogus ateina prie kompiuterio, jį įsijungia ir veda į Google paiešką frazę - "kaip tapti protingesniu". <vėl juokiamės> Ta prasme - rimtai?! Ką jis tuo metu sau galvoja? Ar jį aplankė kažkoks nušvitimas? Ir tai priverčia pagalvoti dar apie kai ką - ar man džiaugtis, kad mano portale esantis turinys atsako į tą klausimą, ar man liūdėti dėl to, kokius žmones man tokia paieška atveda? Čia jau kaip į tai pažiūrėsi.
 
Kas tau yra originalumas?
 
Realiai? Nieko (tuo ir galėjome užbaigti, bet nusprendėme pasigilinti į tai). Versle galioja 2 taisyklės: arba kuri unikalų produktą, arba tu gerini jau esamą (savotiškai - vagi idėją).
Mano straipsniai yra unikalūs, tačiau mano portalas - jis nėra unikalus. Galima išvardinti šimtus, jei ne tūkstančius panašių portalų, kurie dalinasi patarimais verslui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks tas turinys. Šiai dienai - unikalumo, esant 7-iems milijardams žmonių, yra itin sunku rasti. Nors ir kiekvieną dieną yra kažkas sukuriama.
 
Dabar sulaukiu netikėto klausimo iš Arnoldo: o kas yra unikalumas, kas iššaukia unikalumą? Iš pradžių mėginau į jį atsakyti, tačiau vis sulaukdavau atsakymo, kad esu ne visiškai teisus, "kapstau per daug paviršutiniškai".
 
Atsakymas paprastas – tingėjimas. Tingėjimas yra pati didžiausia kūrybiškumo galia. Kalbant apie tingėjimą – versle pasiseks tiems, kurie dar labiau padės žmonėms tingėti. Kam eiti į boulingą, kai namie gali turėti Nintendo Wii? <garsus juokas> Kam eiti į kino teatrą, kai namie pažiūrime filmą? Kam eiti į koncertą, kai galime tiesiogiai jį žiūrėti per televiziją? Tingėjimui ribų nėra.
 
Kaip įsivaizduoji ateitį verslo atžvilgiu?
 
Labai stipriai nukentės paslaugų sfera, ypač kas liečia darbuotojus - tai mano subjektyvi nuomonė.
 
Kodėl?
 
Nes pardavėjus, padavėjus keičia robotika. Mes dabar žengiam į robotizacijos erą. Pacituosiu A. Enšteiną, kurio pasakyti žodžiai, manau, šiuo metu į temą – „aš nežinau su kokiais ginklais bus kariaujama III pasauliniame kare, bet IV-ame - tai bus pagaliukai ir akmenukai“. Ir mes, žmonija, žlungame dėl mūsų pačių išradimų, padarytų dėl tingėjimo, tobulėjimo. Mes tobulėjame protiškai, bet kenčia mūsų organizmai, mes pamirštame judėti, nes galima to nedaryti. Kam eiti, jeigu galima važiuoti?
 
Ar esi girdėjęs frazę – „žinai informaciją - valdai situaciją“?
 
Ne, bet tai yra du skirtingi dalykai – informacijos žinojimas ir situacijos valdymas. Nes informacijos žinojimas yra intelektinis dalykas, na, o jos mokėjimas valdyti, yra emocinis dalykas.
 
Dabar mes vėlgi nukrypome nuo temos ir pradėjome įdomią diskusiją apie žmogaus prigimtį ir patį žmogų, šioje interviu dalyje Arnoldas atsiveria šiek tiek daugiau apie save.
 
Žmogus, kuris gali pripažinti klaidas yra pats stipriausias žmogus. Yra jau ne kartą tekę matyti forume, kai žmonės mane traukia per dantį, rašo komentarus, kad aš sakau nesąmones ir panašiai. Praeina kažkuris laikas - žiūrėk, rašo AŽ, jog atsiprašo ir klydo. Aš atsakau: "ką tik mano akyse labai pakilai". Deilas Karnegis (Dale Carnegie) yra pasakęs: "žmogus yra toks sutvėrimas, kuris visuomet, bet kokia kaina, yra linkęs suversti savo kaltę bet kam kitam, tik ne sau". Ir jeigu sugebi pasakyti, kad esi kaltas ir atsiprašyti, bandom ištaisyti savo kaltę - toks žmogus jau pakyla, jis savo gyvenime jau žengia kitą žingsnį.
 
Kur pats esi suklydęs ir ištaisęs tai, pripažinęs savo klaidą?
 
Oi, mano gyvenime buvo labai daug klaidų <juokiasi>. Viena iš tokių, kurią galėčiau pritaikyti tikrai nemažam kiekiui žmonių, tai rūkymas. Pats rūkiau 14-ka metų. Ir išbandžiau viską, kad mesti rūkyti. Buvo belikę tik 2 būdai, kurių dar nebuvau išbandęs. Bandžiau valią - tipo "metu ir viskas". FAIL. Bandžiau nikotino lipdukus - FAIL. Beje, Jungtinėje Karalystėje jie dalinami nemokamai. Rūkiau daugiau negu rūkiau be jų :D. Kramtoma nikotino guma -FAIL. Netgi skaičiau žymiąją Alan'o Carr'o knygą "Lengvas būdas mesti rūkyti" - psichologiškai labai stiprus veikalas ir padėjo mesti rūkyti pusei metų. Bet po pusės metų pasirodė, jog mano potraukis nikotinui yra stipresnis nei skaityta knyga ir toliau rūkiau. Tad liko du būdai - hipnozė ir akupunktūra. Nėjau į akupunktūrą - nes nežinau rytų medicinos specialistų. Gal dėl to, jog mumyse egzistuoja kažkokie išankstiniai nusistatymai, kurių mes patys netgi valingai negalime valdyti? (Ta prasme?) Na... Sakykime - ta pati akupunktūra. Juk tai - rytų medicina, teisingai? Automatiškai, smegenys diktuoja, jog įžengęs į rytų medicinos praktikos kabinetą, tu tikiesi ten pamatyti azijietiškos kilmės gydytoją. O to nepamatai. Ir tada, kad ir kaip tai būtų juokinga, savo galvoje pradedi "teisti" priešais tave stovintį žmogų, kad jis, greičiausiai, nepakankamai žino. Turbūt todėl, kad jo akys nėra siauros <vėl garsiai juokiasi>. Tai va. Bet vis tiek turėjau tuos du būdus ir norėjau juos išbandyti. Ir, staiga, mano gyvenime atsiranda mano žmona. Tada, dar būdama sužadėtinė, ji nusivežė mane į Palangą pas vieną žmogų, kuris užsiima bioenergetika. Kuomet atėjome ir pasisveikinome, tas žmogus atsisėdo priešais mane ir sako:
 
- Tu rūkai.
- Taip - atsakau.
- O kodėl rūkai? - klausia.
- Nežinau. Gal todėl, kad negaliu mesti?
- Tai kada metam?
 
Aš pasakiau tam žmogui, kad aš išbandžiau viską ir man liko du būdai, kuriuos anksčiau paminėjau. Jis sako man:
 
- O tu žinai, kad žmogus, kuris neturi valios, gyvenime nieko nepasieks?
 
Aš nežinau kas mane taip paveikė, bet šie žodžiai privertė labai stipriai susimąstyti, privertė nugalėti tą potraukį. Ir kai mes išėjome iš to žmogaus namų, prie laiptinės sėdėjo benamis. Toks "padaręs gramą" šiek tiek ir sako man: „ė pavaišink cigarete“. Aš padaviau visą pakelį, žiebtuvėlį ir palinkėjau jam sėkmės. Septyni ar aštuoni mėnesiai kaip nerūkau. Ir nenoriu. Taip, pradžioje buvo beprotiškai sunku, bet aš paklausdavau savęs: "ar aš noriu gyvenime kažką pasiekti?". Tai buvo birželio 23 diena. Liepą atsirado verslo.guru. Aš manau, kad pradėjau skaidriau galvoti.
 
Minėjai, kad augai Jungtinėse Valstijose. Ar gali trumpai mus apšviesti ką ten veikei, kiek laiko ten buvai ir kodėl ten išvažiavai?
 
Buvau ten daugiau kaip 10 metų, gyvenau, mokiausi ir dirbau Niujorke. Ten, matyt, ir buvo pati pirmoji mano darbo patirtis. Teko dirbti telemarketingo agentu Niujorko Geltonuosiuose Puslapiuose. Kas per darbo šlykštumas, tai sunku pasakyti. Tokia buvo mano nuomonė tuo metu <juokiasi>. Dabar suprantu, kad tai - pati geriausia patirtis mano gyvenime. Tokiame darbe tu labai greitai supranti savo vertę, savo norą augti, tobulėti. Per dieną atlieki apie 200 skambučių. Kartais - daugiau, kartais - mažiau. Ir jų metu - girdi labai daug neigiamų emocijų savo atžvilgiu. Su tavimi nekalba, keikiasi, meta ragelį, pasiunčia ir panašiai. Ir jeigu nepasiduodi - dirbi, pasieki savo. Tai buvo nuostabios pamokos mano gyvenime. Išėjau iš darbo po pusantrų metų, nes norėjau koncentruotis į mokslus.
 
Neseniai, sausio 2 dieną, paskelbei, kad sausio 3 dieną įvyks tavo vestuvės, kuriomis, žinoma, džiaugiesi ir noriu dar kartą pasveikinti tave nuo mūsų visų. Tačiau kodėl nusprendei apie tai pranešti forume?
 
Mano žmona manęs klausia to paties <juokiasi>. Tai yra saviraiška. Kiekvienas iš mūsų nori būti svarbus, nori būti pastebėtas. Tokia yra žmogaus prigimtis. Ir tas noras pasireiškia įvairiausiais būdais: vieni dažo plaukus, kiti segasi auskarus, spynas į ausis; treti tampa forumo troliais; ketvirti - rėkauja girti ant viso rajono; penkti - realizuoja save sporte ir panašiai. Visa tai yra kiekvieno žmogaus noras "būti svarbiu ir pastebėtu". Mus, kaip individus, skiria tik saviraiškos būdas - kaip mes tai realizuojame, kaip mes tą norą išreiškiame? Pavyzdžiui aš - sutikau savo antrą pusę ir tai yra tas žmogus, kuris privertė mane užsimanyti "tapti svarbiu" dalinantis savo žiniomis ir patirtimi. Tai yra mano saviraiškos būdas. Forumas yra mano asmenybės dalis ir, greičiausiai, norėjau, kad ir jūs pasidžiaugtumėte kartu su manimi. Galų gale - juk tai tikrai geresnės naujienos, nei rodo per televiziją <vėl juokiasi>
 
Forume, skiltyje "Apie save", esi parašęs: - "Smagu, kad galva ant pečių yra ne tik tam, jog į skrandį neprilytų... Tačiau liūdina tai, kaip žmonės linkę idėjas nusavinti." - ar tai reiškia, kad kažkada teko susidurti su idėjos pasisavinimu, materialinių vertybių praradimu ir panašiai?
 
Nebuvo, kad mane apgautų. Bet buvo bandymų – manęs klientas klausė: "kaip įsivaizduoji tai padarysi?". Ir aš pasakiau. Ir manęs nesamdė. Ir bandė patys. Paskui skelbia bankrotą, o dar po kiek laiko skambina ir aš turiu tai tvarkyti. Iš šios situacijos galima teigti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
 
Karma?
 
Nežinau, ar tuo tikiu. Man buvo nepasisekę. Ir ne vieną kartą. Man yra tekę dvi naktis miegoti Kauno autobusų stotyje, ant suoliuko. Bet yra taip - tu nepralaimi kai tave nugali, tu pralaimi tada, kada tu pasiduodi. Aš nepasidaviau ir rezultatai matosi dabar. Aš net parduotuvėje, matydamas kai senyvas žmogus perka „Optimos“ cukrų, makaronus, sviestą ir panašiai, už jį sumoku. Net jeigu tai būtų mano paskutiniai pinigai – juk man tik šiek tiek daugiau nei 30 metų, aš dar spėsiu užsidirbti, o kur užsidirbs ta senutė ar senukas? Ir vasaros dienomis, kuomet valgau kokioje lauko kavinėje ar restorane Laisvės Alėjoje, pamatęs benamį - aš jį pasikviesiu prisėsti, pavalgyti kartu. Paklausiu jo, kas tokio nutiko jo gyvenime, kad jis dabar toks, koks yra ir ten, kur yra. Jis verks, verksiu ir aš. Bet tai yra gyvenimo istorija, tai - kažkieno kito patirtis ir pamokos, kurias aš stengiuosi išmokti nepatirdamas to paties. Kad ir ką man papasakoja - tai vis tiek bus geriau nei "Naujųjų Pupyčių" koncertas ar pokalbis su jomis <juokas>. Ir apskritai, Lietuvoje tikrąsias žvaigždes parodo du kartus per metus – tai per „Lietuvos garbė“ ir „Auksinė širdis“ renginius. Visa kita - pompastika, tuštybės ir pasipūtėlių šou.
 
Koks tavo gyvenimo credo?
 
Jei nebūtų geresnių - būčiau pats geriausias. Dažnai taip sakau, kai man yra dėkojama už kažką ar sakoma, kaip čia "kietai sugalvojau".
 
Galiausiai - ką palinkėsi, perduosi visiems forumo lankytojams?
 
Kadangi dabar yra ožkos metai - tai šių metų talismanu galima laikyti kalnų ožį. Ir siūlau forumiečiams įsivesti į YouTube – „mountain goat climbing“. Ir pažiūrėti, ant kiek tas ožys yra užsispyręs ir kaip jis lipa granitiniais skardžiais. Nepasiduoti. Žmogus stovėdamas ir žiūrėdamas į tokį skardį pasakytų, kad yra neįmanoma taip užlipti, kaip tas ožys užlipa. Bet nei manęs jis klausys, nei jam įdomu, ką tas žmogus kalba. Jis užlips, nes jam taip reikia ir jis tiki savimi.
Nelinkiu tapti ožiais :D Noriu tiesiog palinkėti visiems tokio pat užsispyrimo. Nepasiduot neigiamai aplinkos įtakai, tikėti tuo, ką darote ir lipti į viršų.
 
P.S. tai yra dar vienas narys jau turintis Uždarbis.lt marškinėlius su talismanu :) čia reikėtų dėkoti administracijai, o jei konkrečiau, tai Tadui

Paskutiniu metu forume dažnai tenka matyti temų, kuriose klausiama, ar verta pereiti prie „Windows 7“ OS, kurią architektūrą ar versiją pasirinkti. Kadangi kas kartą atsakinėti į tuos pačius klausimus ir pateikinėti tuos pačius argumentus pabosta, į dažniausiai užduodamus klausimus norėčiau atsakyti šioje temoje.
 

Kokie yra minimalūs „Windows 7“ sistemos reikalavimai?
1 gigaherco (GHz) procesoriaus
1 gigabaitas (GB) RAM (32 bitų) arba 2 GB RAM (64 bitų) atminties
16 GB (32 bitų) arba 20 GB (64 bitų) laisvos vietos kietajame diske
„DirectX 9“ grafikos įrenginio su WDDM 1.0 arba naujesne tvarkykle

[*]Kodėl turėčiau naudojamą „Windows XP“ iškeisti į „Windows 7“?

„Windows XP“ yra 10 metų senumo operacinė sistema.
„Windows XP“ šiuo metu (iki 2014 metų) tiekiami tik saugumo atnaujinimai.
„Windows 7“ operacinė sistema yra saugesnė.
„Windows 7“ sistema šiuolaikiniuose kompiuteriuose veikia sparčiau.
„Windows 7“ sistema yra patogesnė naudojimui („Aero Snap“, „Super Taskbar“ ir daugybė kitų funkcijų).
Daugelis programų gamintojų kurdami naujas programų versijas vis daugiau dėmesio skiria „Windows 7“ operacinei sistemai.
Kai kurie „Microsoft“ produktai „Windows XP“ sistemai nebepritaikomi (pvz. „Windows Live“, „Internet Explorer 9“).
64 bitų „Windows XP“ sistema turi rimtų suderinamumo problemų, tad yra beveik nenaudojama. Vadinasi, naudojant „Windows XP“ nepavyks išnaudoti daugiau negu ~3.5GB RAM (žr. „Kokią „Windows 7“ architektūrą – x86 (32 bitų) ar x64 (64 bitų) – pasirinkti?“).

[*]Įsigijau naują kompiuterį. Kokią „Windows“ operacinę sistemą į jį rašyti?

Jeigu įsigijote naują kompiuterį iš parduotuvės, greičiausiai jame jau bus įrašyta „Windows 7“ operacinė sistema. Palikite ją.
Jeigu įsigijote kompiuterį be operacinės sistemos ir šis kompiuteris atitinka minimalius „Windows 7“ OS reikalavimus (žr. „Kokie yra minimalūs „Windows 7“ sistemos reikalavimai?“), nedvejodami į jį rašykite „Windows 7“ operacinę sistemą.

[*]Turiu kompiuterį su „Windows XP“ operacine sistema. Ar verta į jį rašyti „Windows 7“?
„Windows 7“ operacinę sistemą į senesnį kompiuterį rašytis verta, jeigu:

Kompiuteris atitinka minimalius „Windows 7“ OS reikalavimus (žr. „Kokie yra minimalūs „Windows 7“ sistemos reikalavimai?“)
Nedirbate su senomis specifinėmis programomis ir nenaudojate senų įrenginių, kurie gali neveikti „Windows 7“ sistemoje (žr. „Ar „Windows 7“ sistemoje veiks visa programinė įranga?“).

[*]Turiu kompiuterį su „Windows Vista“ operacine sistema. Ar verta į jį rašyti „Windows 7“?
Taip. Jeigu kompiuteryje šiuo metu veikia „Windows Vista“ operacinė sistema, kompiuterio pajėgumo užteks ir „Windows 7“ operacinei sistemai. Taip pat visos programos, kurios veikė „Windows Vista“ operacinėje sistemoje, veiks ir „Windows 7“.
 
[*]Ar galiu atnaujinti dabar naudojamą „Windows“ sistemą į „Windows 7“ neprarasdamas duomenų?
Taip. Priklausomai nuo naudojamos „Windows“ operacinės sistemos versijos, galimi du atnaujinimo būdai:

Naujinimas (angl. „Upgrade“)
Migracija (angl. „Migrate“)

Jeigu atliekamas naujinimas, kompiuteryje išlieka visi ankščiau buvę duomenys: programos, programų nustatymai, vartotojo nustatymai ir kt. Norint atlikti naujinimą į „Windows 7“, turi būti tenkinami šie reikalavimai:

Naudojama „Windows Vista“ sistema su įdiegtu „Service Pack 1“ arba „Service Pack 2“.
Naujinama į tai pačiai architektūrai skirtą OS (x86 „Windows Vista“ negalima atnaujinti į x64 „Windows 7“).
Galima atnaujinti tik į atitinkamą arba geresnę versiją (pvz. „Windows Vista Business“ gali būti atnaujinta tik į „Windows 7“ „Professional“, „Enterprise“ arba „Ultimate“ versijas.

Jeigu kompiuteryje šiuo metu yra įdiegta „Windows XP“ operacinė sistema ir norima, išsaugoti įdiegtas programas ir kitą turinį (t.y. atlikti naujinimą), pirmiausia sistemą reikia atnaujinti iki „Windows Vista“, o tik po to iš „Windows Vista“ naujinti į „Windows 7“.
 
Kitas variantas, jeigu būtinybės išsaugoti įdiegtas programas nėra – migracija:

Pasinaudojant „Windows Easy Transfer“ arba „User State Migration Tool“ (USMT) išsaugomas vartotojo (-ų) profilis.
Į kompiuterį švariai įdiegiama „Windows 7“ operacinė sistema.
Pasinaudojant pirmame punkte minėtais įrankiais į naujai įdiegtą sistemą atstatomi profiliai iš senosios sistemos.

[*]Kokią „Windows 7“ versiją pasirinkti?
„Windows 7“ operacinė sistema prieinama skirtingose versijose:

Starter
Starter N
Home Premium
Home Premium N
Professional
Professional N
Ultimate
Ultimate N
Enterprise
Enterprise N

Daugelis namų vartotojų turėtų rinktis „Windows 7 Professional“ versiją, nes:

„N“ versijos neturi įdiegtos „Internet Explorer“ naršyklės ir „Windows Media Player“ grotuvo.
„Starter“ versija nepalaiko „Aero“ aplinkos, daugelio labiau pažengusiems vartotojams reikalingų funkcijų bei riboja RAM kiekį iki 2GB ir gali naudoti tik 1 CPU.
„Home Premium“ nepalaiko „Remote Desktop“ funkcijos, failų šifravimo, bei negali būti prijungta prie domeno. Jeigu šios funkcijos neaktualios, galima rinktis šią versiją.
„Ultimate“ versijos kaina didesnė nei ankstesnių versijų, o daugelio šioje versijoje palaikomų funkcijų kai kuriems vartotojams gali neprireikti. Šią versiją reiktų naudoti nebent jeigu planuojate lokalizuoti „Windows 7“ sistemą (žr. „Kaip sulietuvinti „Windows 7“?“) arba šifruoti kietąjį diską, naudodami „BitLocker“.
„Enterprise“ versija skirta įmonėms ir nuo „Ultimate“ versijos skiriasi tik licencijavimu.

[*]Kokiai architektūrai – x86 (32 bitų) ar x64 (64 bitų) – skirtą „Windows 7“ versiją pasirinkti?
x64 architektūrą reikėtų rinktis, jeigu:

Jūsų kompiuterio procesorius palaiko x64 architektūrą (tai sužinoti galite pasinaudoję „SecurAble“ programa)
Jūsų kompiuteryje yra daugiau negu 3GB RAM atminties
Nedirbate su senomis specifinėmis programomis (kompiliatoriai, apskaitos programos) ir nenaudojate senų įrenginių (pvz. seni per LPT prievadą veikiantys spausdintuvai), kurie gali neveikti 64 bitų „Windows 7“ sistemoje (žr. „Ar „Windows 7“ sistemoje veiks visa programinė įranga?“)

Jeigu šie punktai tenkinami, nedvejodami rinkitės 64 bitų „Windows 7“ versiją, nes:

Naudojant 32 bitų operacinę sistemą, kompiuteris negalės išnaudoti daugiau nei ~3.5GB RAM atminties. Naudodami 64 bitų „Windows“ operacinę sistemą, galėsite išnaudoti iki 128GB RAM atminties.
Vienas procesas 32 bitų sistemoje negali naudoti daugiau negu 2GB atminties. 64 bitų sistemoje procesas gali naudoti iki 16TB atminties. Tai aktualu, kuomet dirbama su dideliais duomenų kiekiais (pvz. duomenų bazėmis).
64 bitų programos 64 bitų „Windows 7“ operacinėje veiks greičiau.
Kai kurie procesai, pavyzdžiui šifravimas, 64 bitų operacinėje sistemoje veiks daug greičiau.
64 bitų operacinėje sistemoje nebeveiks daugelis senų rootkit'ų, kurie pritaikyti 32 bitų sistemoms.
64 bitų operacinėje sistemoje taip pat veiks beveik visos 32 bitų programos (tuo tarpu 32 bitų sistemoje 64 bitų programų nepaleisite).

[*]Ar 32 bitų „Windows 7“ raktas tiks 64 bitų „Windows 7“ sistemai?
Taip. Nepanaudotas „Windows 7“ raktas tiks tiek 32 bitų, tiek 64 bitų „Windows 7“ operacinei sistemai. Žinoma, turi atitikti ir „Windows 7“ versija: „Windows 7 Professional x86“ raktas tiks „Windows 7 Professional x64“ sistemai, tačiau netiks „Windows 7 Ultimate x64“.
 
[*]Ar „Windows 7“ sistemoje veiks visa programinė įranga?
„Windows 7“ operacinėje sistemoje veiks beveik visa programinė įranga, kuri veikė ir senesnėse „Windows“ sistemose. Jeigu kažkuri programa neveikia:

Įsitikinkite, kad naudojate naujausią programos versiją
Programą leiskite naudodami suderinamumo rėžimą (angl. „Compatibility Mode“).
Naudokite „Windows XP Mode“.

Taip pat, prieš migruodami iš senesnės „Windows“ operacinės sistemos, galite pasinaudoti „Windows 7 Upgrade Advisor“ įrankiu, kuris leis pamatyti, kurios iš Jūsų šiuo metu naudojamų programų gali turėti suderinamumo problemų „Windows 7“ operacinėje sistemoje.
 
[*]Kaip sulietuvinti „Windows 7“?
Oficialiai kalbų paketus palaiko tik šios „Windows 7“ versijos:

„Windows 7 Ultimate“
„Windows 7 Enterprise“

Naudojant šias versijas, kalbų paketai (tame tarpe ir lietuvių) siūlomi kaip atnaujinimai per „Windows Update“.
 
Įdiegus kalbos paketą, skirtingai nei „Windows XP“ ir ankstesnėse „Windows“ versijose, kalbas tarp originalios (pvz. anglų) ir įdiegtos (pvz. lietuvių) galite perjunginėti kada panorėję. Tam net nereikia perkrauti kompiuterio – užtenka prie sistemos prisijungti iš naujo. Taip kalbos pasirinkimas galioja kiekvienam vartotojui atskirai, tad, pavyzdžiui, jeigu prie kompiuterio dirbate Jūs ir Jūsų tėvai, Jūs galite naudoti anglų kalbą, o tėvų paskyrai įjungti lietuvių kalbą.
 
Visoms kitoms „Windows 7“ versijoms kalbų paketai oficialiai nepalaikomi. Norint lokalizuoti šis versijas, galima bandyti pasinaudoti trečių šalių įrankiais.


Plačiau apie „Windows 7“ diegimą galite paskaityti čia.
Tomas Dabašinskas,
Microsoft Windows Expert-Consumer MVP

Studentams geriau nieko nenuomoti ir neskolinti

Sveiki!
 
Android appsus kuriau jau virš 2-jų metų, tačiau taip ir nebuvau išleidęs "kažko savo" į Google play pasaulį.
Todėl manau, kad atėjo laikas.
 
Aplikacija skirta susipažinimui su pasaulio šalių pavadinimais, sostinėmis, vėliavomis, vietovėmis.
Be informacinių funkcijų, aplikacijoje galėsite rasti kortelių žaidimą, kuris padės mokytis apie šalis.
 
Detalesnį aprašymą bei appso nuotraukas galite rasti paspaudę nuorodą apačioje.
Įvertinimai ir nuomonės visada laukiami.
 
 
World Countries and Flags nuoroda

Blem, šitas bičas tikrai nurautas :D

Trumpai apie save ir studijų laikus Lietuvoje
 
Trumpai pradžioje prisistatysiu. Prieš porą metų buvau baigęs VGTU (Vilniaus Gedimino Technikos Universitetą). Dar, turbūt, kokiam pirmam kurse jau supratau, kad pagal specialybę nedirbsiu, nes visiškai netraukė ir nesudomino pasirinkta studijų programa. Kadangi aš pats žmogus, kaip sakant, prie kūrybos, tai man toks savotiškas „smegenų plovimas“ tikrai įdomus nepasirodė ir daug vilčių neteikė. Iš senų konspektų dėstytojų „dėstomos“ paskaitos visiškai nežavėjo. Na, bet visgi, mokslų nemečiau. Nemečiau dėl to, nes tuo metu paprasčiausiai nežinojau per kur savo kūryba galėčiau save realizuoti ir tiesiog, paprasčiausiai nežinojau ką noriu daryti gyvenime. Beto, pripažinkim, Lietuva tikrai nėra ta valstybė, ta terpė, kurioje „kūrybinis žmogus“ yra labai vertinamas ir kuriam yra mokami milžiniški honorarai. Tad, blaiviai pamasčius ir apsvarsčius visus už ir prieš, studijas nusprendžiau tęsti, bet nežinojimas kas bus toliau visada buvo šalia.
 

http://www.bernardinai.lt/file/e98bc57396e614a71b5bf948ac7f40cef34c69d4_article.jpg


(foto paimta iš interneto)


 
Pamenu, dar kai pirmąją rugsėjo dieną vienas dėstytojas sakė mums, visiems susirinkusiems pirmakursiams, kad mes įstojom krizės laikotarpiu (buvo 2008m.) ir sakė, kad mums, realiai, pasisekė, nes, kai baigsim mokslus, krizė jau bus prašuoliavusi. Kagi, ilgai netrukus, prabėgo tie ketveri meteliai universitete. 2012 – ieji. Bedarbių Lietuvoje 10-12% (palyginti su 2006m. kai Lietuvoje buvo apie 5-6%). Prognozės nekokios, netgi, sakyčiau, dar liūdnesnės negu buvo prieš įstojant. Baigus studijas kurį laiką nedirbau, bet po kurio laiko, visgi, pavyko susirasti vieną kitą darbelį. Keletą mėnesių padirbus supratau, kad esamame darbe toli nenueisiu, o apie kažkokį karjeros darymą nebuvo nė minties. Tai buvo tarsi paskutinis lašas jūroje, nes viduje jaučiau, kad noriu gyvenime nuveikti kažką idomesnio, kažkur išvažiuoti. Tuo metu labai pasisekė, nes kaip tik norėjau palikti esamą darbą, o viena grupiokė, iš studijų laikų, pasiūlė padirbėti Vokietijoje. Prisipažinsiu, dvejonių buvo, bet velniškai norėjau kažką pakeisti.
 
Gyvenimas Vokietijos bendrabutyje
 
Praėjus kelioms savaitėms atvykau į Vokietiją. Tiesa pasakius, nežinojau, kur tiksliai gyvensiu, žinojau tik tiek, kad bus barakas (bendrabutis) ir bus šiokia tokia pastogė virš galvos. Na, gerai galvoju, gerai bus ir taip, bet atvykus ir pamačius kas tai per vietelė, gera nepasidarė. Pripažinsiu – aplinka tikrai graži: grynas oras, ankstyvas pavasaris, visur medžiai... Gyvenamoji vieta tai tokia – penki bendrabučiai vidurį miško. Šalia – futbolo stadionas, krepšinio mini aikštelė (kurioje niekas nežaidė), nebloga paplūdimio tinklinio aikštelė, mediniai rastiniai suoliukai pasisėdėti, laužavietė. Virtuvė buvo skirta kokiems 15-20 žmonių, bet kadangi būdavo skirtingos darbo pamainos, tai pasigaminti kažką rimtesnio būdavo tikrai galima, nors tikrai nervindavo tas faktas, kad virtuvėj sėdi kokie 8 žmonės ir pastoviai kažką pjausto, eina, daro. Didelė „trintis“ gaudavosi. Tualetai ir dušai, tiek vyrams tiek moterims, buvo atskirai. Kadangi tualetai ir dušai buvo nesenai renovuoti, sąlygos buvo visai neblogos. Internetas praktiškai buvo tik pirmas kelias dienas. Vėliau barakų savininkas matyt pradėjo piktnaudžiauti ir internetą visiškai sulėtino. Internetas būdavo toks lėtas, kad greitis siekdavo ne daugiau kaip 2-4 kb/s. Labai dažnai interneto net nebūdavo, o nebūdavo todėl, kad atvažiuodavo vietiniai vokiečiai pailsėti į šalia esančius, specialiai jiems skirtus, barakus. Matyt, mes nebuvom laikomi „aukščiausios prabos“ žmonėmis, todėl mums tiesiog atjunginėdavo, ko pasekoje, internetas sėkmingai ir magiškai atsirasdavo tuose barakuose, kur niekada jo nebūdavo.
 




(Foto iš bendrabučio kambario)


 




(Foto iš bendrabučio kambario)


 
Taip pat, kas labiausiai nervindavo, tai faktas, kad artimiausia parduotuvė yra už kokių 3-4 km. Kadangi mes atvykom ne su savo nuosavu automobiliu, tai toks dalykas mus labai erzindavo. Įsivaizduokit, eiti į parduotuvę tokius atstumus ir temti didelius ir sunkius maišus po sunkios fizinio darbo dienos. Tikrai ne kažką.
 




(Foto iš bendrabučio virtuvės)


 




(Foto iš bendrabučio virtuvės)


 
Na, žodžiu, visumoj, vieta gal ir nebloga, bet buvo vienas BET. Gyvenom tik dviese tarp lenkų. Šiaip, pripažinsiu, teko girdėti labai daug gandų jau Lietuvoje, o ypač darbe, kad lenkai barake triukšmauja, geria ir panašiai, bet tie lenkai, kurie atsikraustė maždaug panašiu laiku kaip ir mes, tai buvo superiniai žmonės. Nei jie šūkaudavo, nei jie kažkaip trukdydavo, nei jie kabinėdavosi ar per daug išgerinėdavo. Tikrai ne. Jiems dar buvo kaip tik įdomu su mumis bendrauti angliškai ir taip, galbūt, tiesiog gilinti anglų žinias. Ne kartą kviesdavo ir į „parčius“ (vakarėlius). Aišku, toks gyvenimas ilgai nesitęsė. Bendrabutyje žmonės nuolat keičiasi: kas susiranda butą vietiniame miestelyje/kaimelyje, kas tiesiog išvažiuoja kitur geresnio darbo ieškoti. Taip ir išsiskyrė mūsų keliai, o, mes, vis dar likom gyventi ten. Per visą mūsų egzistencijos bendrabutyje laiką, pasikeitė gal 3 ar 4-ios, taip mūsų vadinamos, „gyventojų kartos“ , bet, turbūt, nė su vienais taip gerai nesutarėm kaip su pačiais pirmaisiais žmonėmis. Vėliau prasidėjo ir dažni išgėrinėjimai virtuvėje, ko pasekoje, nesinorėdavo net valgyti eiti darytis, dažnas rūkymas virtuvėje užsidarius langą (aš pats nerūkantis, bet, dažnai prisikvėpavus dūmų, jau kurį laiką atrodydavo, kad nejučiom ir pats pradėjau rukyti), šūkavimai, lėbavimai. Paskutiniomis dienomis net matėm per langus kaip lenkai kokainą uosto į eilutę sustoję. Na, vaizdelis kaip iš filmo, nors ir nelabai koks. Tačiau, nepaisant visų šitų blogybių, mums dar pasisekė, nes kiek teko girdėti iš vietinių lietuvių, tuose barakuose būdavo ir dar baisesnių atvejų.
 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 
Darbas Vokietijoje („RHENUS“ logistikos sandėlyje)
 
Kadangi, manau, vis tiek čia yra nemažai skaitančių žmonių, kurie dar nėra emigravę ir galvoje, turbūt, kirba begalės klausymų, pamėginsiu kuo daugiau ir smulkiau papasakoti apie visą įdarbinimo procesą ir aplamai, tiesiog, darbą sandėlyje.
 




(Pakeliui į vietinį kaimelį)


 
Iki darbo tekdavo važiuoti susikooperavus su kitu žmogumi. Atstumas nuo bendrabučio iki darbovietės 12-15 km.
 
Na, tenka pripažinti, pirma diena buvo tikrai nerami. Galvoje – begalės minčių, klausymų ir panašiai. Koks darbas, ar sunkus fiziškai, ar patemsiu, ar nenugriūsiu kur nors nualpęs ir panašiai, kadangi Lietuvoje nėra tekę dirbti jokio labai sunkaus fizinio darbo.
 
Atvykus į darbą, prie sandėlio tiesiog gavome laukti, kadangi taip paprastai į pastatą nepateksi. Laukėm nė pats neatsimeno ko, bet mums pasisekė, nes, pasirodo, tą pačią dieną buvo įdarbintos ir dar kelios dešimtys lenkų. Kadangi lenkų darbe buvo kur kas daugiau nei lietuvių, tai jie turėdavo kelis atstovus (žmones, kurie būdavo atsakingi už lenkų įdarbinimą įmonėje). Taigi, taip ir įėjome į darbovietę kartu su būrelių lenkų. Viduje, kiek pamenu, teko truputį palaukti. Po kurio laiko pakvietė mus, du lietuvius. Turiu pripažinti, vokiečiai – ne tie žmonės, kurie mielai mokytųsi užsienio kalbos (na bent jau taip pasirodė toje Vokietijos dalyje, kur gyvenom). Nelabai anglų mokėjo ir tie asmenys (vokiečiai), kurie mums vokiškai aiškino, turbūt, darbo taisykles ir panašiai. Laimei, mums pasisekė vėl. Kartu su mumis buvo ir dar du lietuviai, iš kurių vienas šiek tiek mokėjo vokiškai, tad, pavertėjavęs, padėjo užpildyti visus popierius. Pasirašius visus reikalingus kontraktus, buvome iššiųsti į šalia esantį kitą office`ą. Ten mums reikėjo pasiimti darbinę aprangą: kelnias, maikutes, megztinius, batus. Beje, kalbant apie batus, iš karto pasakysiu, kad darbiniai batai ne visiems “prigyja”. Man, asmeniškai, po savaitės kojų nykščiai nutirpo taip, kad jų tiesiog nebejaučiai. Taip pat pėdos labai pavargdavo, nekvėpuodavo, labai prakaituodavo, todėl teko nusipirkti kitus. Paaukojau 70 eurų, bet, užtad, koks kaifas buvo lakstyti!
 




(„Selfiukas“ iš sandėlio)


 
Tą pačią pirmą dieną pradėjome darbus. Apsirengus darbinę aprangą išskubėjom į sandėlį. Pirmas įspūdis buvo iš ties įdomus. Sandėlys buvo tikrai didelis. Visur aplinkui žmonės dirba, autokrautuvai zuja, žmonės važinėjasi taip vadinamais „longauferiais“. Na, žodžiu, veiksmas verda.
 
Mums, kaip pradedantiesiems, teko eiti į, taip vadinamą, antrą aukštą, kur darbas buvo laikomas pačiu sunkiausiu ir neįdomiausiu (nors, dabar kaip pagalvoju, koks darbas iš vis gali būti įdomus sandėlyje, dirbi ir tiek).
 
Pats darbas buvo iš ties paprastas. Turi skenerį rankoje, čiumpi tokį nemažą vežimėlį (kuriame dažniausiai būna 8 dėžės) ir varai. Pagal duotas lentynų pozicijas skenerio ekrane turi, paprasčiausiai, rinkti knygas, CD/DVD diskus ar šiaip kokius kanceliarinius niekniekius ir dėti į atitinkamas vežimo dėžes. Pripažinsiu, darbas, pirmaisiais mėnesiais, buvo iš ties monotoniškas ir labai varginantis. Kiekvieną dieną, grįžę namo, keikėm pačiais pačiausiais žodžiais. Dažnai grįžę namo net neturėdavom jėgų niekur eiti. Tiesiog valgėm ir gulėjom. Po kurio laiko su darbu apsipratom fiziškai. Plius, dar pradėjom važinėtis su, prieš tai jau minėtais, „longauferiais” (elektra varomos mašinėlės) taip vadinamam „nuliniam“ aukšte. Darbas „nuliniam“ aukšte buvo kur kas lengvesnis nei antrame. Tau nereikėjo daug vaikščioti ar sunkiai tampyti vežimus. Tiesiog, stovi, važinėji, skenuoji ir dedi. Tokio dalyko, kaip „pick`ų“ rinkimas, ten nebuvo, alga nuo tavo darbo greičio nesiskirdavo, net bonusų neduodavo už tai, kad greičiau dirbi, bet, aišku, visą dieną nestovėsi sustojęs, dirbti vis tiek reikia. Kolektyvas darbe tikrai super. Labai geri žmonės, paslaugūs, visada paaiškins jeigu kas ne taip, kad ir ne su tais „aukštaisiais mokslais“, bet vis tiek įmanoma puikiai bendrauti. Dauguma lenkų netgi stebino, nes, palyginus, daug kas mokėjo anglų kalbą ir šiaip buvo tikrai tvarkingi žmonės. Aišku, vėliau, prieš šventes, plūstelėjus didesniam darbuotojų iš lenkijos srautui, jau pamačiau, kad firmos, kurios atsakingos už darbuotojų įdarbinimą, daug dėmesio darbuotojų atrankai neskiria, bet pripažinkim, ar daug normalių žmonių, kurie yra išsilavinę ar bent kažkiek mąstantys šitam mūsų sviete norės dirbti tokį š*diną darbą? Aplamai, darbas nebuvo kažkoks ypatingai sunkus, veikiau atvirkščiai, po kurio laiko, kai jau buvom apsipratę, ganėtinai lengvas, nors turėjo praeiti nemažai laiko. Taip pat buvo galima darbo metu dažnai sustoti, pasišnekėti su bendradarbiais kur nors paėjus į šoną. Tai labai padėdavo psichiškai, nes pats darbas labai vargindavo, kadangi darai tą patį per tą patį. Darbo laikas kiekvieną savaitę skyrėsi. Vieną savaitę darbas būdavo 05:00 – 13:45, kitą 14:00 – 22:45. Aišku, būdavo visko. Buvo ir taip, kad mus valanda ar dviem paleisdavo anksčiau namo. Tuomet tu susirenki taip vadinamus „minusus“ arba tiesiog „minusines valandas“, kurias vėliau privalėdavai atidirbti. Na, bet, laimei, labai dažnai namo nepaleisdavo, tai dirbdavom tiek kiek priklausydavo.
 




(„Longauferis“)


 
Ten, kur mes dirbom, buvo vienas vokietis ir vienas lenkas prižiūrėtojai. Jie karts nuo karto pravažiuodavo ir tiesiog patikrindavo bendrą tvarką ar visi sveiki, ar nėra sužeistų, ar niekas netinginiauja.
 
Alga ir pragyvenimas
 
Alga tai taip ir nesupratau kokia buvo tiksliai „ant popieriaus”, nes vokiškame sutarties variante ji buvo nurodyta vienokia, o lietuviškame variante vėl kitokia (matyt jie taip tiesiog atspausdindavo iš seniau likusį šabloną ir paduodavo). Bet esmė tokia, kad pirmą mėnesį atlyginimas buvo 695 eurai į rankas. Nieko nesupratom nei kas nei kodėl toks atlyginimas, mėginom eiti į buchalteriją aiškintis, bet mus tiesiog gražiai „suvartė“ ir pasakė, kad likusią sumą bus galima susigrąžinti metų gale. Ką tiksliai turėjo omeny, tai net ir pati buchalterė nemokėjo turbūt paaiškinti arba mes tiesiog nesupratom. Gal su mokesčių susigrąžinimu kažką turėjo omeny, bus matyti, nes artimiausiu metu planuoju būtent tai ir padaryti.
 
Vėliau atlyginimai buvo normalūs. Mokėjo po ~1040 euru į rankas. Gal ir nedaug, bet tikrai užteko ir gyventi, ir susitaupyti, turint omeny, kad Lietuvoje tiek niekada neuždirbdavau. Per mėnesį pavykdavo susitaupyti ir atsidėti apie 2000 Lt (579 eurus) atskaičiavus pragyvenimo išlaidas. Maistui išleisdavom vidutiniškai iki 130-150 eurų per mėnesį (vienam žmogui). Labai daug į kainas nežiūrėdavom, pirkom, mano akimis žiūrint, normalų maistą. Beje maisto produktų kainos Vokietijoje yra beveik tokios pačios, kaip Lietuvoje, dažnai net ir mažesnės. Nuomos kaina, kaip tokiame bendrabutyje, buvo tikrai neadekvačiai didelė. Mokėdavom 210 eurų už galvą, vėliau nuomos kainą padidino iki 230 eurų, nes sakė, kad žada internetą „tobulinti“, bet jokio „patobulinimo“ taip ir nepajautėm. Daugelis žmonių už nuomą kokiame didesniame mieste (44 tūkst. gyventojų) mokėdavo iki 200 eurų, labai dažnai net iki 150 eurų ir mažiau. Tai, kaip matot, yra su kuo palyginti. Taip pat skirdavom apie 50 eurų neplanuotoms išlaidoms bei 30 eurų susimetimui už kurą. Taip gerai sekėsi taupyti turbūt dar ir dėl to, kad niekur daug nevaikščiodavom, tiksliau, nebuvo net kur išeiti, tai automatiškai nebuvo kur tų pinigų leisti. Na, nebent, į vietinę kavinukę pasisėdėti dėl geresnio interneto... O ir tikslas buvo nuvažiuoti, susitaupyti ir grįžti. Ilgesniam laikui net neplanavom pasilikti. Iš viso išdirbom daugiau nei pusę metų.
 
Verdiktas
 
Ką galiu pasakyti, tai, kad, jeigu esate nusiteikęs tikrai išvažiuoti į užsienį ir norite, taip sakant, pasižmonėti ir šiek tiek užsidirbti, tai nedvejokite. Tai, bet kokiu atveju, puiki patirtis žmogui, o ypač jaunam, kuris dar nelabai žino ką nori veikti gyvenime. Manau, tai puiki patirtis ir galimybė atrasti savąjį „Aš“, nors, pripažinsiu, daugelis ten jau dirbančių žmonių dirba tiesiog, kad nesedėti be darbo, o ne dėl to, kad išsiaiškintų ką norėtų veikti toliau. Taip pat tai puiki galimybė pamatyti kitos šalies kultūrą, bendravimo ypatumus bei susipažinti su vietiniais žmonėmis. Ką rekomenduočiau, tai, geriau, susirasti savo būstą iš anksto, nuomotis kambarį jau kokiam miestelyje arba, jeigu nėra galimybės iš karto to padaryti, tai bent jau neužsilikti bendrabutyje, nes ten, prie tokio gyvenimo būdo labai greitai galima priprasti net nepastebint kaip pats pradedi degraduoti.
 
Jeigu turite kokių klausymų, mielai į juos atsakysių. ;)

LT klaviatūra CTRL+ALT+E

Sveiki,
 
Kadangi Lietuvoje pakeitėme valiutą iš LT į € būtų pats laikas išmokti parašyti šį simbolį :)
 
Taigi, galimi variantai yra tokie: ( Skliaustuose klaviatūros kalbos )
Windows:
AltGR + 4 ( UK )
AltGR + 5 ( US )
AltGR + E ( LT )
CTRL + ALT + 4 ( UK )
CTRL + ALT + 5 ( US )
CTRL + ALT + E ( MS Word programoje su US klaviatūra, taip pat ir LT klaviatūrą visur )
ALT + 0128 ( Windows sistemoje )
CTRL + Shift + U tada 20ac ( Chrome OS )
CTRL + K tada =e ( Vim text editor )
 
Mac OS:
⌥ Option + 2 ( UK )
⌥ Option + Shift + 2 ( US )
⌥ Option + $ ( French )
 
Ir nepamirškim, kad sumos rašomos ne 3,5€ , o €3,5 :)
Visgi klydau perskaitęs informaciją, kainos rašomos yra 3,5€, o sąskaitose rekomenduojama rašyti 3,5 EUR ( bent jau didžioji dalis sąskaitų bei šaltinių turi ne € ženklą, o EUR kodą ) :)
 
Nario knoppkius papildymas:
Apibendrinimas iš http://publications....t/lt-370303.htm
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Labas, Uždarbieti,
 
Praėjo 2014-ieji metai, ką per juos nuveikei?
Tikiuosi atsakymas ilgas ir metai Tau buvo tikrai geri. O aš norėčiau padėkoti visiems bendruomenės nariams, naujiems ir seniems, padėkoti už puikius ir aktyvius metus. Smagu, kad atsirado gan daug naujų narių, kurie yra tikrai aktyvūs bei keli itin aktyvūs, kurie šiuo metu varžosi Metų Forumiečio rinkimuose. Linkiu, kad visi nariai būtų aktyvesni ir turėtume daugiau įvairių iniciatyvų - konkursų, susitikimų, balasvimų, konsultacijų ir pan.
 
Manau Tau ir Tau, ir kiekvienam uždarbiečiui šis palinkėjimas būtų tiesiai į dešimtuką:
 
"Po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to ką padarei. Taigi atsikratyk pančių. Palik saugų uostą. Pagauk palankų vėją. Tyrinėk. Svajok. Atrask." Markas Tvenas"
 
http://happynewyear-cards.com/wp-content/uploads/2014/12/Happy-New-Year-Images-2015-3d-3.jpg

įvedi kokį nors raktažodį, pasirenki google ir norimą kalbą, spaudi ieškoti, ir išmeta kelis šimtus variantų
 
 
http://keywordtool.io/

Sveiki,
 
Kaip ir kiekvienais metais uždarbyje yra sukuriame tema:
https://uzdarbis.lt/t330432/pasizadejimai-2015-tiesiems/page__p__2674871__hl__tikslai__fromsearch__1#entry2674871
 
O jeigu šią temą perkelti į portalą?
 
Žmonės galėtų susirašyti savo metų tikslus ir plius įrašyti el. pašto adresą, nusistatyti, kas kiek laiko jie norėtų gauti priminimą apie tai, kaip jiems sekasi vykdyti tikslus, be to prisijungę galėtų nurodyti, kokius tikslus įvykdė ir t.t.
 
Principas gal panašus, kaip kokio "track your goals" appso, bet skirtas labiau metų tikslams.
 
Nuomonės? ;)

Aš taip laukiu Jūsų, 2015-ieji… Dirbdamas (na, su pertraukomis) apie 17 metų, aš žinojau, kad tokie metai ateis. Skamba sarkastiškai? Ne, nelaikau savęs kažkokiu pranašu, ekstrasensu ar panašiu į juos žmogumi. Tiesiog, su Laiku keliauja ir visa Žmonija. Visa mūsų sistema, visuomenė, supratimas, požiūris ir taip toliau. Šiandien, po didžiųjų metų švenčių, nusprendžiau dar kartą parašyti apie darbo rinką. Ir, mano akimis, besikeičianti demografinė statistika verčia darbdavius jaustis beviltiškai. Pasistengsiu paaiškinti, kodėl…
 
Augant kartoms, talentų proporcingai mažėja
 
Nedarbingumo rodikliai krenta. Ir toliau kris. Kodėl? Taip vadinama „kūdikių bumo karta“ (gimę nuo 1946 iki 1964, kai po Antrojo Pasaulinio karo buvo masiškai „gaminami“ vaikai) jau keliauja į pensiją. Sekanti karta (vadinama „X karta“, kurią sudaro gimę 1964-1984 metais) – neturi tiek žmonių, kurie galėtų užpildyti į pensiją einančių darbo vietas. Tačiau ir čia dar ne viskas: turime nedėkingus emigracijos iš šalies duomenis, pastoviai mažėjantį šalies gyventojų skaičių ir panašiai. Taigi – „X karta“ ne tik neužpildo atsirandančių darbo vietų, tačiau ir išvyksta į užsienį ir panašiai. Ir sekanti karta – „Tūkstantmečio vaikai“ (gimę nuo 1984 iki 2004 imtinai) nėra turintys pakankamai patirties, kad užpildytų darbo rinkos poreikius. Negaliu pateikti konkrečios statistikos, nes Lietuvos Statistikos Departamentas labai skurdžiai pateikia informaciją, tačiau gavau duomenis už pusę to termino: nuo 1994 iki 2004 metų, Lietuvoje gimė 388,504 asmenys. Iš jų – tik 122,637 asmenys turėjo sulaukti 18-os metų šiais metais. Skaičiai yra ne visiškai tikslūs, kadangi reikėtų raustis giliau, mirčių ir emigracijos statistikoje, tačiau bendras paveikslas yra kaip ir aiškus – darbo vietų tampa vis daugiau, o gyventojų ir galinčių jas užimti – mažiau. Ir, šioje vietoje, darbdaviai pradeda tai suprasti.

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/12/gimstamumas-94-04.png


Gimstamumas Lietuvoje 1994-2004 metais


 
Kaip pavyzdį, noriu paminėti programuotojus. Mano manymu – jų nedarbingumo procentas yra apie 0. Tie, kurie nedirba toje srityje – arba neturi žinių, arba neieško darbo. Nes jo visada yra. Šioje vietoje, verslas susiduria su tokia tendencija, kad jie… neturi iš ko rinktis. Ir jeigu IT sferoje nedarbas būtų panašus į šalies vidurkį (pasak LDB svetainės: 8,8 procento) – darbdaviai turėtų iš ko rinktis. Deja…
 
 
Dirbantieji jau gauna kozirius į rankas. Dabar samdančiųjų įmonių galvos skausmas – kaip pritraukti talentus į įmonę, ką jiems pasiūlyti, kad darbo vieta būtų užimta ir darbuotojas kurtų pridėtinę vertę?
 
Norite pasamdyti geriausius? Jūsų įmonė turi tapti dar geidžiamesnė!
 
Internetas, o ypač – socialiniai tinklai, labai sujaukė patį darbuotojų atrankos procesą. Personalo atrankos įmonės itin aktyviai naudojasi Facebook’u, LinkedIn’u ir kitais socialiniais kanalais, kad tik pritraukti galimų kandidatų.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/12/darbo-skelbimas.jpeg


Darbo skelbimas, pastebėtas LinkedIn socialiniame tinkle


 
Kai pasauliui smūgį sudavė paskutinė krizė (atrodo, kad Lietuvoje mes iš tų krizių niekada ir niekaip neišlipame) – ieškantieji darbo buvo priversti imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų pastebėti. Buvo kuriami išskirtiniai gyvenimo aprašymai, kruopščiai pildomi profiliai tame pačiame LinkedIn’e ir panašiai. Visa tai buvo daroma tam, kad potencialius darbuotojus pastebėtų potencialūs darbdaviai. Tačiau šiandien – situacija yra visiškai kitokia.
 
Būtent dabar – darbdaviai turi „nertis iš kailio“, kad būtų pastebėti būtent jie, o ne konkurentai, ieškantys tokio pačio specialisto. Dabar, darbdaviai kreipiasi į „kietas“ personalo atrankos įmones, kurios sugeba sukurti įdomius skelbimus, kurios turi dideles potencialių darbuotojų duomenų bazes ir panašiai. Dabar – vyksta „darbdavių brendinimas„, jų pateikimas kaip geidžiamo prekės ženklo. Esu apie tai rašęs kiek anksčiau (straipsnį apie tai galite paskaityti čia).
 
Ir jeigu galvojate, kad stalo teniso stalas Jūsų biure pritrauks Jums talentus – labai klystate.
 
Talentai, saugokitės!
 
Kai kalbama apie darbo vietos „marketingą“ – visi žinome, kad kai kurios įmonės mėgsta „nešvarius žaidimus“. Esu jau rašęs apie tai, kaip darbo pokalbiai tampa nemokamomis konsultacijomis, tačiau „žaidimai“ su potencialiais darbuotojais neapsiriboja čia. Panašūs žaidimai yra žaidžiami ir su personalo atrankos įmonėmis. Taip pat – potencialiems darbuotojams duodami pažadai, kurių nesilaikoma. Kai kurie verslai naudojasi užsienyje patikrintomis įmonės pateikimo strategijomis, nors pradėjęs dirbti tokioje įmonėje, naujokas greitai supranta, kad tai buvo tik melagingo įvaizdžio dalis.
 
Dabar ir darbo ieškantys turi būti atsargūs. Jeigu darbo aprašymas skamba per gerai, greičiausiai – kažkas yra labai negerai. Atlikite savo namų darbus – pasidomėkite įmone, kurioje žadate dirbti. Tam tikrai yra labai daug būdų.
 
 
 
Labai nekantriai laukiu 2015-ųjų. Labai noriu pamatyti, ką pademonstruos įmonės, norinčios įdarbinti išskirtinius žmones. Ką parodys verslas, norintis augti. Kas bus žadama, kas bus daroma, kas bus parodoma ir… kas bus už tai mokama. Kas specializuojasi „branding’e“ – laukite tokių įmonių užsakymų. Kas atliekate personalo atrankas – laukite naujų klientų. Kas ieškote darbo – kelkite savo kainą. Pasiruoškite, 2015-ieji jau visiškai už kampo ir jie bus nuostabūs!
 
Gerų Jums Naujųjų Metų.

Kažkaip čia visi apsikrovę darbais ir niekas nieko apie Kalėdas nešneka.
Nemoku aš rašyti sveikinimus ar pačiam gražiai pasveikinti, tai parašysiu labai trumpai ir manau aiškiai.
Visus sveikinu su Šv. Kalėdom, linkiu daug uždarbio, meilės ir svarbiausia sveikatos!

Čia teisinga mintis labai.
 
Kažkas kaip jau minėjo, reklamos didžiuosiuose žinių portaluose žudo kompiuterius, kol močiutei nesurašiau ABP, tol ji skaityti negalėjo.
 
Pats net nejaučiu kaip į naują kompiuterį ar kitą naršyklę įrašau AdBlockPlus ir Youtube AdBlock, be dar kelių extensionų - Awesome Screenshot (nuotraukos daryti), Reddit Enhancement Suite (patogesniam reddit naršymui, Google Keep (to do list), Momentum (naujas tabas turi gražų paveikslėli ir citatą motyvacijai, keičiasi kas 24h. REKOMENDUOJU :))) )

Nieko jie nelaimės, net priešingai – po papildomos „Adblock“ reklamos atsiras dar daugiau šį įskiepį naudojančių. Manau, jog tai – kokybiško interneto pradžia, kai lankytojai mokės už paslaugas tiesiogiai (ir tik už tas, kurios jiems tikrai naudingos).

Manau bus aktualu visiems važiuojantiems į užsienį, jeigu visa informacija bus vienoje temoje ir nereikės googlint valandų valandas.
Kas nuolat važinėja kurioje nors užsienio šalyje - netingėkit, pasidalinkit info apie kelius, vairavimo ypatumus ir t.t. Arba jeigu priguglinot įdomių dalykų - galit nukopijuoti.
 
 
Lenkija:
Keliai: Greitkeliai "Sxx" labai geri, nemokami, leidžiamas greitis 120, bet važiuojant 140 niekas nepyksta. Autostrados "Axx" labai geros, kai kurios mokamos. Pvz., A2 Nuo Lodz iki Vokietijos sienos kainuoja ~18€. Mokėti būdelėse grynais zlotais arba eurais. Plačiau - viatoll.pl. Leidžiamas greitis 140, bet važiuojant 160 niekas nepyksta.
Žemėlapyje raudonai pažymėti užmiesčio keliai dauguma geri, bet dažnai labai apkrauti. Geltonai pažymėti laisvesni, bet prastesni. Visi keliai žiema labai gerai valomi lyginant su Lietuva.
Maršrutai: Link Varšuvos geriausia važiuoti 61 keliu iki Lomžos, po to 677, po to į 8. Stenkitės nevažiuoti pro Varšuvą piko metu, nes kamščiai dideli. Važiuojantiems link Vokietijos pietų ir nenorintiems mokėti už kelius - geriausia važiuoti pro Vroclavą. Dėmesio, daugelis kelių yra nauji, todėl vadovaukitės kelio ženklais, o ne navigacija.
Policija: Užmiesčio keliuose gali stovėti su žiūronais arba šaudyti su fenais. Taip pat gali būti pasislėpę, o ant kelio pasistatę mažą fotoradarą. Visuose keliuose, ypač autostradose važinėja nežymėti ekipažai. Ima baudas vietoje, jei neturi grynų palydės iki artimiausio bankomato. Su daugeliu galima susitarti, derėtis, kartais mėgsta pažiūrėti kiek piniginėj turi pinigų. Stacionarūs radarai fotografuoja ne visi, kiek mačiau tik geltoni, 10km/h pro juos galima viršyt drąsiai.
KET: Šviesos visą laiką. Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis. Šviesoforai logiški: žalias leidžia, geltonas įspėja, raudonas draudžia. Degant žaliam, bet nedegant papildomai rodyklei sukti vistiek galima.
Kuras: Kuro kaina skirtingose degalinėse gali skirtis drastiškai, net iki 1zl. Brangiausia yra autostradose. Pigesnės degalinės Bliska, Lotos. Degalai šiek tiek pigesni nei pas mus. Dujos yra visur, antgalis toks pats.
Kiti ypatumai: Prasidedant kamščiui ar staigiai stabdant vairuotojai įjungia avarinį signalą, kad iš paskos važiuojantis spėtų sustoti. Dauguma vairuotojų mandagūs, praleidžia. Bet yra daug labai lėtai važiuojančių bei lakūnų. Būkit ypač atidūs tarp Lietuvos ir Varšuvos, nes ten lietuviai pasijaučia tarsi jokios taisyklės jiems negaliotų ir laksto 200km/h kur ženklas 30, lenkia per saleles, posūkiuose ir t.t.
 
 
Vokietija:
Keliai: Autobanai beveik niekuo nesiskiria nuo Lietuvos autostradų, tik būna ir 3 juostų. Greitis juose neribojamas, jeigu nėra greičio ribojimo ženklo. Tačiau vistiek negalima važiuoti daugiau nei jūsų padangų greičio indeksas ar jūsų automobilio gamintojo nustatytas maksimalus greitis. Reikia laikytis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios auto, stovi specialūs tam skirti fotoradarai. Užmiesčio keliai geri, leidžiamas greitis 100km/h. Gyvenvietė žymima juodom raidėm geltonam fone. Kol kas visi keliai Vokietijoje nemokami, tačiau planuojama ateityje apmokestinti autobanus.
Maršrutai: Nuolat remontuojama daug autobanų, todėl prieš šventes ar šalia miestų piko metu būna kamščių, kurie gali užsitęsti net iki 100km. Jeigu jums Vokietija tik tranzitinė šalis - geriau ją "nupjauti" naktį.
Policija: Šalikelėje stovinčių nebūna išskyrus specialius reidus. Važinėja daug nežymėtų ekipažų. Autobanuose, ypač netoli pasienio gali sustabdyti patikrinimui. Aplenkia jus, ant plafono arba už lango užsidega užrašas "STOP POLIZEI", tada reikia sekti paskui juos iki pirmo išvažiavimo. Greičio geriau neviršyti niekur daugiau nei 10km/h, visi stacionarūs radarai veikia, fotografuoja nuo 5-7km viršijimo. Taip pat daug mobilių radarų, kurie gali būti įmontuoti bet kuriame stovinčiame automobiliyje. Baudos jau ateina.
KET: Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis. Šviesoforai logiški: žalias leidžia, geltonas įspėja, raudonas draudžia. Degant žaliam, bet nedegant papildomai rodyklei sukti vistiek galima. Šviesos dieną nebūtinos. Yra daug stovėjimo vietų su laiko ženklu. Ten pasistačius reikia užrašyti popieriaus lapo pastatymo laiką ir padėti ant skydelio.
Kuras: Šiek tiek brangesnis nei pas mus, autobanuose brangiau. Dujos kai kur pigesnės. Su dujomis problemos nėra, jos yra apie 70% degalinių. Antgaliai dviejų tipų - vienas kaip pas mus "dish", kitas "acme". Visose degalinėse būna arba dviejų tipų pistoletai arba adapteriai.
Kiti ypatumai: Beveik visi vairuotojai mandagūs, praleidžia. Prasidedant kamščiui ar staigiai stabdant vairuotojai įjungia avarinį signalą, kad iš paskos važiuojantis spėtų sustoti. Labiau priimta dėkoti ranka, o ne avariniu. Jeigu autobane gretimoje juostoje iš paskos važiuojantis automobilis jums pamirgsėjo - reiškia jis jus praleidžia persirikiuoti prieš jį. Norint persirikiuot autobane geriau posūki rodyti iš anksto, didelė tikimybė, kad jus kas nors praleis. Atidžiai rikiuokitės į kairiausią juostą - iš galo gali kas nors atskristi dideliu greičiu.
Papildymas: pėstieji protingesni nei pas mus, į kelią žiūri, aišku padeda tai, kad nereguliuojamų perėjų beveik nėra. Tačiau dviratininkai yra visiški idiotai savižudžiai, važiuoja kaip nori, šviesoforų nepaiso, nors yra dviračių takas, bet gali važiuoti ir šaligatviu ir keliu į kurią nori pusę. Ypatingai saugokitės kai sukate į dešinę - jis lengvai gali lenkti jus iš dešinės keliu arba šaligatviu ir net nepristabdys. Išvažiuojant iš šalutinio kelio reikia sustoti du kartus. Pirmą kartą prieš pėsčiųjų taką, kad apsižiūrėt ar per ji nevažiuoja dviratis, antrą kartą prieš kelią, kad praleisti per jį važiuojančius dviratininkus ir mašinas.

kaip dristat taip sneket apie motorola, Lietuvoje du brandai, iphonas ir samsungas s2,3,4, kitu nera :D

Sveiki,
Steven Pressfield rašė knygoje Turning Pro: „You don‘t need to take a course or buy a product. All you have to do is change your mind“
Kiekvienas žinome jog keistis nėra lengva. Ypač kaip Tavo aplinka yra demotyvuojanti pasikeisti tampa dar sunkiau. Bet tai yra įmanoma nes dauguma problemų prasideda viduje - mintyse. Mintis galime suvaldyti, bei jas pakeisti.
 
Investavau nemažai pinigų į save - seminarams, mokymams bei knygoms saviugdos ir verslo srityse. Žinau kaip svarbu imtis veiksmų ir veikti ant savo idėjų kuo greičiau. Laikas bėga pažvelgus 3-4 metus atgal atrodo viskas tik vakar buvo. Kiek per tą laiką idėjų išgaravo kurių jau niekada nebeįgyvendinsi? Kiek išliko ar atsirado naujų svajonių? Kiek per tą laiką jų įgyvendinai?
Manau pats supranti jog niekas už Tave jų neįgyvendins. Jei ir pasiseks gauti ką nors lengvai tai Tu tikrai to neįvertinsi ir nejausi to tikro pelnyto malonumo.
 
Taigi kaip aš Tau padėsiu judėti Tavo gyvenimo kelyje? Nežinau kaip tiksliai tai įvardinti - Mentorius/nešališkas draugas. Žinau kaip kartais sunku prisiversti kažką daryti juo labiau kai dirbi sau, esi „freelanceris“ ar pan.
Su draugu domėjomės panašiais dalykais, vis judėjom vienaip ar kitaip savų tikslų link. Bet atradom tai ko nei vienas seminaras ar knyga nedavė. Palaikymas vienas kito bei atvirumas dėl savo tikslų, vidinių barjerų atradimas ir įveikimas yra didžiulė vertybė. Kai žinai kito tikslus yra gana lengva motyvuoti žmogų bei duodi spyri į užpakali jog darytu tai kas priklauso. Nevisais atvejais tai bus lengva padaryti. Viskas priklausys tik nuo Tavęs. Man tai suteikė didžiulės vertės. Išsiugdžiau naujų įpročių, bei įgūdžiu kurie padare mano diena žymiai produktyvesnę. O dienos pabaigoje apima geras jausmas, jog gyveni ir sieki savo tikslų dabar, o ne rytoj...
 
Ką veiksim kiekvieną dieną:
• Aptarsim tos dienos tikslus. Kas gali kliudyti juos atlikti.
• Mėginsim šlifuoti didesnį ateities vaizdą kuris Tave motyvuotu stengtis kiekvieną dieną.
• Ugdysimės naujus įpročius, šalinsim blogus.
Kokių žmonių ieškau prisijungti:
• Galinčiu kiekvieną dieną skirti 10-15 min aptarti savo kasdienius tikslus. (Skype pokalbiui)
• Tikėti jog įmanoma pasikeisti, ir turėti tam noro.
• Mokėti gerbti kitą žmogų.
• Nemeluoti sau.
• Būti atviru su Tave palaikančiu žmogumi.
 
Šiuo metu gali prisijungti tik 2 žmonės. Lauksiu žinučių su keliais sakiniais apie save. Bei atsakymo į klausymą: „Ko tikiesi iš viso šito?“
 
Tau nereikia laukti kitų metų, kad pradėtum keistis. Tereikia priimti sprendimą ir veikti. Pradėsim nuo Gruodžio 1d.
 
Temoje pranešiu kaip sekasi vystyti projektą, ateityje galimai prijungsime ir daugiau žmonių.
 
Iki!

Paskutinėmis savaitėmis pokerstars priėmė keletą pakeitimų savo plitikoje, pristatė naują formatą SNG (spin and go) ir nusprendė nesustoti. Šiandien didžiausias pasaulyje pokerio ženklas anonsavo, kad greitu laiku atsiras kazino ir sportiniai satatymai. Pirmieji kambario žaidimai bus blackjack ir rulėtė. Pagal pokerstars valdybos prognozes iki 2014 metų pabaigos naujus produktus išbandys daugiau negu puse egzistuojančių žaidėjų.

Sporto lažybos ir kiti kazino žaidimai bus sistemingai pridedami į kazino 2015 metų pradžioje. Vėliau atsiras pilnavertė mobili versija kazino.

Po kelių apklausų ir sėkmingai paleistų naujovių Ispanijos rinkoje taip pat Full Tilt pokeryje sausį pokerstars tiki savo sėkme.Ne mažiau 50 procentų ispanijos žaidėjų žaidžia tik Full Tilt kazino, o 30 procentų žaidėjų apklaustų teigia, kad kas mėnesi žaidžia kitus azartinius žaidimus, nutolusius nuo pagrindinės disciplinos. Išsiustame tekste teigiama, kad atsiradus naujoms paslaugoms norima sustiprinti pokerio platformą. Bet mes tai suprantame, kad situacija pablogės naujai atėję žaidėjai greičiausiai nesės kovoti prie pokerio stalų, bet pasirinks rulėtę, blackjack, ar slotus.
Šaltinis