Mommyme

Nemesk mokslu. Pasiimk akademines atostogas ir eik padirbk kur nors, prasiblaskyk. As pvz. studijuodamas turiu dar daugiau laisvo laiko nei mokykloj budamas turejau, tai laisvu laiku dar speju ir sioki toki versliuka prasukt. Bet kokiu atveju tas diplomas nepamaisys.

Sveiki, radau internete vieną verslo idėją. Noriu pasiteirauti kaip ją vertinate, kokios perspektyvos ir grėsmės?
 
Dovanų idėjos bei pristatymas įmonėms. Sudarai sutartį su įmone, kuri pateikia visų darbuotojų gimimio datas, bei įmonei svarbias datas, kurias ji nori paminėti. Įmonė padaro darbuotojų apklausą apie jų hobius, pomėgius ir pan. Numatomas maksimalus dovanos biudžetas. Sukuriama duomenų bazė, kuri vėliau ir yra tavo pagrindinis darbo įrankis. Tikslas – kuo didesnės įmonės su daug darbuotojų. Darbo eigos aprašymas. Likus kokioms 2 sav. iki darbuotojo gimtadienio, siunčiamas priminimas atsakingam asmeniui (administratorei) apie būsimą kolegos gimtadienį. Jame taip pat yra pasiūlymas su dovanų variantais pagal turimą info apie darbuotoją. Administratorė išrenką dovaną. Mes ją pristatome į ofisą likus 2 dienoms iki gimtadienio. Viskas. Palinkime gražaus gimtadienio! Dovanos. Pradžioje būtų galima tartis su jau esamais dovanų pardavėjais-tiekėjais.

mes jau 12+ svecioj shaly, irgi nematem to, nei musu pazistami ar draugai to nemate.... ish LT ishvykom baige mokslus, niekad negyvenom bendrai su niekom (2 sav. pas zmones kurie mus prieme, kol isikurem) ....

Įvadas
 
Visi užaugę norėjome tapti gelbėtojais, policininkais, medikais ar net prezidentais, bet paaugus mūsų norai pasikeitė. Ar visi susimąstėme kodėl?
Pagrindinis ir ko gero vienintelis šito „kaltininkas“ ‒ aplinka ir jos įtaka žmogui. Iš aplinkos mes paveldime viską ‒ kalbą, elgesį, charakterio savybes ir aplamai visą požiūrį į kiekvieną gyvenimo smulkmeną. Jeigu jums nepatinka kažkoks maistas ‒ skonio receptoriai čia nieko dėti.
Taip taip, kiekvienas mūsų noras ir sprendimas yra ne mūsų pačių nuopelnas, o aplinkos, nors visada manėme atvirkščiai. Viskas labai paprasta jeigu suvoksime, kad niekas iš niekur neatsiranda.
 
 
Savęs atradimo paslaptys
 
Šiandien matome tonas knygų, straipsnių, filmų ir begales seminarų mokančių „atrasti save“. Deja, neegzistuoja jokia paslaptis kaip tai padaryti. Nėra jokių būdų atrasti save. Paprasčiausiai to daryti ir nereikia, nes tai būtų analogiška pasivaikščiojimui po dykumą ‒ nepamatytume nieko.
Visiškai nėra prasmės savęs ieškoti, nes niekada nieko ir nesurastume. Tai yra todėl, kad nei vienas žmogus neturi jokio savyje užslėpto talento ar pašaukimo. Žinau, skamba kaip visiškas absurdas, bet jeigu grįšime atgal į pačią pirmąją pastraipą, po truputį pradėsime suprasti.
Tokie dalykai kaip gražu-negražu, priimtina-nepriimtina, normalu-nenormalu mūsų galvose yra suformuoti aplinkos. Jeigu gatvėje pamatome atsitiktinę merginą, kokios mintys pirmiausia mums šaus į galvą? Teisingai ‒ graži arba negraži. Deja, nei vienas iš mūsų nepagalvojame kas nustato ‒ kas yra gražu, o kas ne ir aplamai ‒ kas yra tas grožis. Tačiau pagalvoję suprantame, kad tai ir vėl aplinka, o ne mes patys.
 
 
(Ne)žinomos žmogaus galimybės
 
Tiesa ta, kad visi turime vienodas galimybes mąstyti. Visi turime tokias pačias smegenis. Nėra tokio dalyko kaip geresnės ar blogesnės smegenys. Taip, vieno žmogaus smegenų audiniai gali būti šiek tiek kokybiškesni už kito, tačiau tai visiškai nieko nelemia. Žinoma, nekalbu apie išskirtinius atvejus kaip įgimtos protinės ligos ir panašiai.
Juk visi galime išmokti skaičiuoti, važiuoti dviračiu ar plaukti. Tai reiškia galime išmokti bet kokio amato. Statybininkas gali tapti fiziku, santechnikas ‒ biologu, valytojas ‒ inžinieriumi ir taip toliau. Tačiau, visą tai nulemia aplinka ir dėl to negalime padaryti nieko... iki tol kol pradedame suvokti kaip viskas vyksta!
 
 
Noriu bet nemoku
 
„Norėčiau būti tuo, bet nemoku ir turbūt neišmoksiu...“ — tokią frazę neretai galime išgirsti iš draugų ar pažįstamų. Tačiau kyla klausimas ‒ kam tada skirtos mūsų smegenys? Būtent tam jos ir skirtos, tik nežinia kodėl ne visi tai suprantame. Dažnai nesusimąstome, kad galime būti kažkuo daugiau nei esame dabar.
Visos mus ribojančios kliūtys ir barjerai yra tik mūsų pačių galvose. Niekas negimė menininkais, mokslininkais, verslininkais, žemdirbiais, statybininkais, programuotojais ir taip toliau. Visu tuo yra tampama ir viso to yra išmokstama.
Nėra tokio dalyko kaip talentas, yra tik toks dalykas kaip įdėtas darbas ir pastangos. O pašaukimas? Dar viena mums į galvas įkalta nesąmonė.
 
 
Man nepatinka
 
Pabandžius kažkuo tapti neretai susiduriame su viena problema ‒ nors imk ir nusišauk, bet mums visiškai nepatinka mūsų naujoji veikla. Arba ‒ pabandžiau, bet nepatraukė. Tačiau viskas daug paprasčiau nei atrodo.
Kaip niekas pirmą kartą sėdęs ant dviračio nepradeda važiuoti, taip niekas pirmą kartą prisėdęs prie kompiuterio nepradeda programuot. Visų pirma reikėtų savęs paklausti ‒ kiek į tai buvo įdėta laiko ir pastangų. Viskas už to ir slypi. Nepamėgsime nieko, jei tam neskirsime laiko ir viską darysime atmestinai.
 
 
Nuo ko pradėti?
 
Norėčiau parekomenduoti gana neblogą straipsnelį apie tikslų nusistatymą ir jų siekimą, bei labai susijusį ir taip pat labai gerą straipsnį apie motyvacijos atradimą.
Sakote, kad kažkuo taptum reikia mokslo, o mokslas kainuoja daug pinigų? Turbūt dar negirdėjote apie nemokamą išsilavinimą internetu.
Suprantate mokslo svarbą, bet neturite motyvacijos mokytis? Šis straipsnis kaip tik tau.
Ir galiausiai ‒ Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?.
 
 
Pabaigai
 
Labai dėkoju už jūsų sugaišta laiką skaitant šį mano minčių kratinį. Atsiprašau, jeigu nesužinojote kažko konkretaus, ko tikėjotės. Tai nebuvo ir neturėjo būti kažkoks gidas, kaip tapti bet kuo. Mano tikslas buvo tiesiog užvesti ant kelio ir įžiebti bent mažytę motyvacijos liepsnelę.
Pabaigai linkiu didžiausios sėkmės tobulėjant ir siekiant savo tikslų. Niekada nepamirškite, kad tobulėti niekada nevėlu. Gyvenimo laiptai, į kuriuos lipame, nesibaigia niekada, bei tobulėjimui ribų nėra!
 
Sėkmės.

Geriausia yra apibrėžti savo tikslą vienu ar keliais trumpais žodžiais, tarkim "įkursiu verslą", tada išskirti daugiau mažesnių žingsnių. Tarkim: Sausį padarysių rinkos tyrimą, vasarį užsakysiu/padarysiu tinklapį, veliau dokumentaciją, tiekiejų paieška, klientų paieška ir t.t

Naujųjų metų proga užsiprašiau dovanų kalendoriaus/darbo knygelės. Kai viską tvarkingai susirašai, matai savo planus/tikslus ir gali žingsnis po žingsnio jų siekt, matydamas progresą. Nors darbotvarkę pradėjau rašyti visai nesenai, jau pastebėjau, kad išaugo mano produktyvumas ir žymiai maloniau dirbt, mokytis.
Nereikia sukti galvos, kad galbūt pamirši tą ar aną, nespėsi to ar ano. :)

manau, kad ollex expresai kaip ir geriausi, na o autobusubilietai.lt gali dar pasitikslint pagal kelionės laiką

Teko važiuoti Vilnius - Ryga, tai niekur net nestojo. Tai nežinau, kaip yra Kaunas - Ryga, tiesiog pažiūrėk autobuso bilietus ir patikrink maršrutą ir viską pamatysi :).

Užsienyje ant buto neužsidirbsi, nebent kokiose kalabybiškėse.
Šiaip geriausia išvažiuoti kokiems 3-6 mėnesiams, išvažiavęs įgausi neįkainojamos patirties apie gyvenimą ir darbą svetur, po ko bus lengviau gyventi Lietuvoj. Ir jeigu netaškysi pinigų, o taupiai gyvensi, gal net su kuo nors vienam kambary, tai galėsi parsivežti solidžią sumą. Aišku grįžus reikia ne pirkti bmw e60, kaip tai daro visi grįžę emigrantai, o protingai investuoti. Jeigu esi verslininkas - kuri kažkokį verslą. Jeigu esi darbininkas - investuoji į save: eini į kursus, keli kvalifikaciją, galbūt įgyji aukštąjį išsilavinimą ir pan. Jeigu tave traukia statybų sritis, tai prisiperki įrankių ir dirbi ant savęs.

Aišku važiuok :) Jei ir pradėsi nuo paprastesnio darbo su motyvacija ir noru kilt aukščiau gali tikrai prasimušt. Ne vieną istoriją žinau kur išvažiavo, dirbo fabrike, po metų dirbo pagal specialybę ir alga tikrai buvo tokia kad ir patogiai gyvent ir tėvams atsiųst ir dar atsidėt. Žinoma yra ir tų istorijų, kur išvažiuoja, gyvena sausakimšam kambary keturiese, taupo ant visko, tada grįžę viską išleidžia ir vėl grįžta ten. Bet noro pakilt karjeroj mažai. Nuo tavęs paties ir kaip išmoksi save parduot viskas priklauso :)

Jeigu planuoji 3 metams išvažiuot, tai vargu, ar taip paprasta grįžt bus. 2-3 metai yra riba, kai dingsta draugai, nebėra bendrų sąlyčio taškų. Ir jau natūraliai per tiek laiko pritapsi užsieny. Važiuok, kol gali.

hm,savoj saly kad ir purvinas be apsaugu ir t.t., bet ne juodadarbis, uzsienyje toks pat darbas ,bet juodadarbis,keista.Ir is kur pas jus ta fobija biski juodesnio darbo padirbti....

Ka manote apie masini moteru tvirkinima Vokietijoje? Arba tai, kad Svedija pirmauja pagal isprievartavimu skaiciu? As nezinau kas pas vokietukus galvose dedasi, taciau kaip jie tai pakencia? As galiu pakest daug ka: tuos slykscius snukius, pasalpu kaulijima is valstybes, netgi smurta pries vyrus tam tikrais atvejais. Taciau jeigu paliestu mano zmona, dukra, mama, seseri ir as zinociau kas tai padare - padaryciau savo nekonstitucini teisma. Be jokio pagrazinimo sakau.
 
As tai vetinu kaip kuo tikriausia kiausiniu neturejima. Cia jau nebe tolerancija ir ne civilizuota visuomene.

Mes vėl grįžtame prie to, kad kalba dauguma iš mūsų, kad mes nepykstame, kad išvyksta visi nepatenkinti savo gyvenimu Lietuvoje į kitas šalis, kadangi sugeba tik čikenams galvas sukioti ir žuvims galvas pjauti.
 
Niekas nekalba apie lietuvaičius, kurie puikiai gyvena užsienyje ir turi gerus darbus. Džiugu, kad kiti išplaukia į platesnius vandenis ir gyvena puikiai UK, USA ar dar kur. O man tik smagu dėl jų. O tie, kurie verkia ir tik gavę pašalpą prageria, tai jau geriau nesėdėtų ant mokesčių mokėtojų sprando, o geriau darbą susirastų arba blogiausiu atveju- emigruotų.

Dirbti nakty yra ziauriu.. Kaip jus isivaizduojate savo gyvenima? atsikeli, vakare ir eini dirbti, saules ziema nematai, esi perbales isblyskes ir aplamai jokio socialinio gyvenimo, nes zmones gyvena, kai tu miegi :D :D. Man tokios istorijos skamba sunkiai.. Suprantu zmones, kai turi svajoniu ir taupo kazkam trumpam uzsuka i toki darba, bet linkiu sukti i virsu.. :) Kitas 9£/h - uz naktine? cia yra 40% daugiau nei minimalus atlyginimas, nepamirskite, jog Minimalus proporcingas pragyvenimo lygiui.Nekvalifikuotas darbas yra ziaurus darbas ^^

Keliavau po JAV pusantro mėnėsio. Mums padėjo tai, kad JAV turėjome giminę, tai jis mums prieš atvykstant nupirko automobilį už 800 USD (nieko prašmatnaus), o mums išvykus jį sugebėjo parduoti už 850 USD, taip net nereikėjo mokėti už automobilio nuomą. Pasigalvokit, ar kažkas panašaus jums nebūtų įmanomo :)

vienuolikti metai gyvenu Airijoje. Niekada nemaciau, nei tik, kad vistu fabriko, bet net gyvos vistos :D. Negyvenau penkiese vienoje lovoje, neploviau tualetu ir neskutau zuvu :D Mano draugu ir pazistamu tarpe irgi tokiu nezinau. Keisti stereotipai apie emigrantus :D
Kiekvienas yra savo likimo kalvis ir susikuria gyvenima toki kokio yra vertas. Kiekvieno teise rinktis kur ir kaip gyventi. Man gerai cia ir as nenoreciau nieko keisti.

Emigruoja ne tik alkoholikai. Emigruoja ir panašus procentas išsilavinusių piliečių. Bet jų nėra tiek daug, tad taip ir atrodo.

šie žmonės kurie kažką dirba ir gyvena nuo algos iki algos išlaiko save, moka mokesčius, tuo pačiu išlaiko, galbūt savo vaikus, tėvus. Tie žmonės puikiai aptarnauja mus maximos kasose, pataria turguje kokią dešrą pirkt, sutvarko plaukus kirpykloje, mūsų moteris padaro gražias grožio salonuose, šiuos žmones aš gerbiu, gaila kai gabūs specialistai išvažiuoja.
 
Aš kalbėjau apie pašalpinius alkoholikus, nusikaltelius, bei 10klasių baigusius kaimo vierchus.
 
Emigracija lyg filtras, išfiltruoja nereikalingus žmones :)

Pradedu skelbti straipsnius iš kelionės po JAV (Detroitas, Las Vegasas, Čikaga, Juta, Navahų rezervatas, Naujoji Meksika).
 
Įžanga: Šeši Jungtinių Amerikos Valstijų veidai

Skaitau visą tai ir negaliu kažko nepasakyti. Kadangi pats esu jaunas žmongus kuris domisi verslu, kuris turės savo verslą ir taip pat studijuoju verslo vadybą.
Šiek tiek apie savo patirtį tarp verslo ir verslo vadybos:
Kaip daugelis gerai išlaikiau egzaminus, jau gimnazijoje žinojau kad studijuosiu verslo vadyba (nes ši sritis - verslas, patikėkite mano pašaukimas).
Įstojau į Klaipėdos valstybinę kolegiją, verslo vadyba. Turėjau nemokamą vietą, buvau seniūnas, bet išėjau, po cementofkes, kažkur po mėnesio ar 2.
Tam buvo kelios priežastys, visų pirma aš studijuodamas tikėjausi, kad šalia manęs grupiokai visi ar bent dalis bus tokie kaip aš, kurie domisi, verslu, bando jį kurti, norėtų pabandyti išvystyti kokią idėja kartu, bet ten tokio nebuvo nei vieno. Taigi nebuvo su kuo rimtai pasišnekėti. Dar nepatiko dėstomi dalykai, dėstytojai, žodžiu gaunama ten patirtis man nepatiko. Iš vienos pusės viskas lyg ir okey - darbo sauga darbe, verslo teisė, mikroekonomika, kūno kultūra, kuri šiėk tiek privertė pasijausti kaip vidurinėje bet man truko tos verslo patirties, suprantu kad studijavau ne ilgai, bet per tą laiką man rodėsi, kad tie destytojai tik dėsto, jie nedaug praktikos turi versle, todėl nelabai turi ir gali man kažką duoti. Gal kiek kėblokai paaiškinau bet žodžiu man ten daug ko trūko. Tuo pat metu kol studijavau, mes su mano geru draugu buvome pradėję savo pirmą legalų verslą. Atidarėme internetinę papuošalų parduotuvę, pirmojo blyno ir nesitikėjime neprisvilusio, be tgaliu pasakyti šiek tiek sekėsi. Tikrai per tuos pusę metų pajutau ką reiškia turėti savo verslą. Pats mokėjau kas mėnesį po 200+ eurų už nuomą internetą ir tt. užsakinėjau prekes, keldavau į parduotuvę, dirbau su facebook reklama, adwods, papildomai rizikavau ir užsiimdavau tam tikra nelegalia veikla, kuri man padėdavo visą tai išlaikyti. Buvo labai smagu. Mano draugas dirbo prie internetinės parduotuvės, jis mokėjo bet specialistas nebuvo, todėl teko nemaloniai jį pašalinti ir visko imtis pačiam, kol uždariau savo veiklą, užsakymų buvo, verslas nebuvo pelningas, nieko stebinančio manau. Aš tiesiog nėriau verslą kad gauti patirties kurios visada norėjau ir užsigrūdinti, išleidau viską. Supratau patirties vertę. Galiausiai aišku uždariau veiklą ir viską brangiai uždariau..
Likusį laiką iki sekančio rudenio dirbau, fainiai buvo turėti daug laisvo laiko, ir šiek tiek pagyventi, patarčiau daug kam baigus 12 varyti metus padirbti kuo įvairesniu darbų, taip paieškant savęs ir tada gryžti įgyti specialybę.
Pirma dirbau auto plovykloje, tiesiog pavarčiau skelbimus, krito į akį šis darbas nes vairuoju pats ir pamaniau kad man patiktų. Labai fainas verslas, šefas po pirmų dviejų savaičių matę manyje iniciatyva ir pasitikėdavo manim labiau, nors ten buvo ir vyresnių žmonių. veždavosi mane rodydavo ką daryti jei truks šlanga, kartui pirkdavom, parodydavo kaip uždėt jei jo nebus. Matė kad esu atsakingas, maloniai bendrauju su klientais. Tikriuasiai todėl nes pats buvau bandęs įkurti verslą, tai gal šiek tiek pakeitė paties požiūrį į papraščiausią darbą. Po mėnesio išėjau, šefui nepatiko, bet aš nenorėjau ten gaišt savo laiką, pamačiau ta verslą išmokau poliruoti daryti cheminį, sužinojau ko reikia atidarant savo plovyklą, ir pasidarė nebeįdomu ten tą patį kasdien daryti. Tuo labiau gaudavau po 15 e uz diena nuo 8 iki 6-8.
Neilgai trukdamas radau kitą darbą, vairuotojas krovėjas, pasakysiu trumpai, nes ten dirbu iki šiol. nes laisvu nuo studijų laiku ir savaitgaliai. Atėjau ten, keičiausi kas 4
dienas su kitu darbuotoju, daug niuansų, bet žodžiu tas darbuotojas išejo, aš likau ten dirbti vienas, ir dirbau daug ir sunkiai, gaudavau po 22e u diena nuo 8 iki 7. Esu ten labai geras darbuotojas, žinau ko tie 2 šefai nori iš manęs ir viską atlieku gerai greitai ir jie lieka patenkinti, o uz diena nuo 6 iki 7 gaudavau 27, veliau pakilo atlyginimas iki 29-33, šį vasaros sezoną, sakė mokės po 40 uz dieną, tikriausiai todėl nes žinau jau viską apie tą verslą ir gali uatlikti bet kurią užduotį viena, be šefų pagalbosm jiems tai žiauriai patinka.
 
Žodžiu grįžau šiais metais į mokslus, šį kartą į lietuvos verslo kolegiją, verslo procesų vadyba, labai gerą mokykla, dėstytojai ne iš lempos - praktikai, verslininkai. Esu patenkintas kiekviena paskaita mokausi dešimtukais, moko mumis tiek teorinių dalykų, tiek už studijos durų vykstančio verlso pasaulio ypatumų. savo mokykloje turime virtualų biurą kuriame dirbsime antrame kurse ir dar daug žiauriai gerų dalykų... Dar tarp studijų dirbu... Kodėl studoijuoju? Nes darbo rinkoje mačiau tokius skelbimus "vadybinkas 800 eur men, būtinas aukštas vadybos išsilavinimas" be jo neįsidarbinsi į normalų darbą. Studijuoju nes nenoriu pahalint krovėju ar auto plovėju. Noriu labiau atsakingo darbo kad ir prie popierių vadovavimo, marketingo. Žinau kad jei ir nepavyks man įkurti verslo galėsiu įsidarbinti perpsektyvioje įmonėje, kad ir teo ir ten siekti karjeros su savo sukaupta patirtimi. Žinau savo trijų metų planą, dirbsiu tarp studijų, studijuosiu, vasarą dirbsiu ten kur man moka 800 e i men, ir taip kol baigsiu studijas ir eisiu dirbti pardavimų vadybininku. Laikau domeną madosmiestas.lt ir spėkit ką aš žadu daryti su vasarą savo uždirbtais pinigais? :D
 
Man verslo vadybos studijos daug duos nes man reikia tu žinių, verslas labai svarbu mano gyvenime.
Jei žadi studijuoti, pasirink patinkančia speialybę, tada gerą mokyklą ir mokytis bus lengvą ir įdomu, o žinias pritaikysi. Jei nežinai ko nori nieko ir nedaryk, kurpinę ant pečių ir į anglus, arba čia padirbk, netikiu kad čia š. Gal norvegija ir gyvena geriau ir ten duagiau užkalsi, bet ten irgi manau yra skurdžių, čai nuo tavęs priklausys ar pasistatysi tą savo namą ir ką garaže laikysi. Nepamiršk kad gal jei ir nori praturtėti tau gali būti tai tiesiog nelemta, ir daryk ką nori nesigaus turėsi butuką, mylimą žmoną vaiką, darba už 1000 eur ir taip gyvendamas privalėsi išmokt džiagtis tuo ka turi, nenusimink ne visiems lemta. karma. Ačiū.

Labai jau ilgai nerašiau straipsnių... Tikrai atsiprašau. Buvau itin užsiėmęs, tačiau dabar, kai turiu šiek tiek laisvesnio laiko - "grįžtu" į rašymo kelią ir pateikiu Jums naują straipsnį
 
Ne vieną kartą esu susidūręs su personalo atranka, kai reikia pasamdyti tinkamiausią žmogų vienai ar kitai darbo vietai užimti. Ir tikrai pakankamai dažnai tenka ieškoti pardavimų vadybininkų. Kaip taisyklė – į šias pareigas kandidatuoja būtent „verslo vadybą ir administravimą“ baigę studentai. Rašau kabutėse ne tik todėl, kad Lietuvoje vos keliose aukštosiose tikri verslininkai turi galimybę dėstyti jaunimui, koks yra tas „tikrasis verslo pasaulis“, bet ir todėl, kad mokymo programos dar nėra pakankamai tobulos.
 
Jeigu studijuojate verslo vadybą – užduokite sau klausimą, ko, iš tikrųjų, Jus moko? Jeigu jau esate baigę šiuos mokslus – galite pabandyti atsiminti, ko Jus mokė ir palyginti su tuo, kaip iš tikro yra. Ar bent jau panašu?
 
Juk mokotės (ar mokėtės) tokių dalykų: kaip vertinti multi-milijonines kompanijas; kaip analizuoti ir optimizuoti gamybinius procesus; kaip, statistinės analizes pagalba, dideliame duomenų sraute identifikuoti reikiamą informaciją; kaip įvertinti naujas geografines rinkas ir galimybes tose rinkose įvairiausiems produktams (nuo dantų krapštukų iki kreditinių kortelių). Ne? Tuomet – iš viso nelabai aišku, ko mokotės. Tačiau, galiu tiksliai identifikuoti, ko tikrai nesimokote. O reikėtų…
 
Kaip tapti lyderiu tiems, kurie nėra Jūsų pavaldiniai
 
Tai – vienas iš didžiausių iššūkių, su kokiais teko susidurti visoje karjeroje. Kaip ir kokiais būdais įtikinti žmones priimti vienus ar kitus sprendimus, kai tie žmonės nėra Jums pavaldūs? Nekalbu apie tai, kaip vadovauti, įsakinėti ar panašiai. Kaip tik – atvirkščiai. Juk tai ir yra pati sunkiausia užduotis – kad ant to pačio „karjeros laiptelio“ stovintys žmonės išklausytų Jūsų argumentų ir patarimų.
 
Kaip pasidalinti nuomone, patirtimi ar istorija taip, kad priversti besiklausančius veikti
 
Patys sėkmingiausi lyderiai moka tai daryti. Jie pasakoja istorijas užlipę ant kokio nors verslo forumo ar konferencijos scenos ir daro tai taip įkvepiančiai, kad norisi tuojau pat pakilti ir veikti. Dažnai, tas noras išgaruoja, kai išeini iš tos konferencijos/forumo, įsėdi į savo 1988 Opel Astrą ir pilnais plaučiais įkvepi praėjusią savaitę kažkur tarp sėdynių įkritusio kebabo gabaliuko kvapą. Tačiau, kai toks lyderis yra darbe – tai tampa visai kitokia istorija. Tuomet – darbas vyksta kaip iš pypkės, visi užsivedę kaip kokiame amerikiečių filme rodoma nevykėlių futbolo komanda, įkvėpta praeityje garsaus, tačiau dabar prasigėrusio trenerio kalbos. Ir, mokydamasis verslo vadybos, tikrai turėtum išmokti, kaip kalbėti, kad įkvėpti kitus žmones veikti.
 
Kaip sukurti ir išlaikyti teigiamą reputaciją
 
Oi, kaip šio dalyko niekas nedėsto… Ir koks jis, iš tikrųjų, yra svarbus! Ypač tokiais laikais, kai esame taip „skaitmenizuoti“. Praktiškai viskas apie visus yra prieinama internete. Dabar, internetas gali tiek padėti sukurti tą teigiamą reputaciją, tiek ją per vieną dieną (ar naktį) sunaikinti. Ir sunaikinimas gali būti negrįžtamas.
 
Žinojimas, kaip sukurti ir išlaikyti savo reputaciją (nebūtinai asmeninę; juk įmonės taip pat turi reputaciją), yra tiek mokslas, tiek ir savotiška meno forma. Ir nors praleidžiate valandų valandas mokydamiesi, kaip apskaičiuoti kažkokios kompanijos vertę – Jūsų niekas nemoko, kad Jūsų pačių vertė – reputacija, yra ne mažiau svarbus dalykas. Gaila, kad niekas nedėsto, kaip kompanijų klientų aptarnavimo skyrius dirba ne tik tam, kad įtikti klientams, tačiau ir tam, kad verslas turėtų gerą reputaciją. Niekas nedėsto, kaip kompanijos, kurių reputacijai buvo suduotas smūgis, po to smūgio taip ir nebeatsigavo.
 
Kaip nenustoti viskuo domėtis ir tobulėti
 
Ateina ta diena, kai gauni savo diplomą ir galvoji, jog Tavo mokymosi procesas pasibaigė. Aš lygiai taip pat galvojau: „kam daugiau mokytis, jeigu jau viską, ko man reikia, išmokau?“. O, Dieve mano, kaip aš klydau…
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/12/mcdonalds-696x948.png

 
Pradėjau savo pirmąjį (nuosavą) verslą ir… Netekau visko. Ne tik į tą verslą investuotų pinigų ir/ar laiko, bet ir pasitikėjimo savimi. Supratau, kad man dar mokytis ir mokytis… Kad reikia pastoviai domėtis viskuo, kas mane supa, skaityti, ieškoti informacijos apie vienus ar kitus dalykus, analizuoti gaunamą informaciją (taip, internetas tikrai nėra toks šaltinis, kuriame galima tikėti absoliučiai viskuo) ir taip toliau. Supratau, kad mokysiuosi visą savo gyvenimą. Žinoma, tai darai tik tuomet, kai nori neatsilikti nuo rinkos, nuo technologijų, nuo bendro civilizacijos progreso. Nes toks atsilikimas labai stipriai įtakoja galimybes darbo rinkoje, o toliau, manau, jau ir tęsti nebereikia.
 
Taip, mokantis verslo vadybą, dėstytojai tikrai galėtų bent jau informuoti, jog diplomu mokymosi procesas nesibaigs. Norintiems kažką pasiekti – mokymasis niekada nesibais. O ir turėtumėte nenorėti nustoti pastoviai tobulėti.
 
Kaip rasti save už darbo ribų
 
Šio dalyko mokausi iki šiol. Dar nemoku palikti darbo – darbe, o pats atsipalaiduoti. Kadangi esu dirbęs su tikrai daugeliu verslo sričių – tempiu tą patirtį su savimi visur, kur tik atsiduriu: užeinu pas ką nors į namus ir tuojau pat pastebiu statybininkų paliktą broką; nueinu į naktinį klubą ir greitai pastebiu, kad barmenai „nusukinėja“ gėrimus nuo klientų, pildami mažiau ir nuo klubo savininkų, pildami tą gėrimą iš savo atsinešto butelio; nueinu į parduotuvę ir matau, kokia yra uždėta pelno marža ant produkto, kurį nori įsigyti mano žmona…
 
Patikėkite – tai nėra geri jausmai. Taip, tikrai džiaugiuosi mokėdamas identifikuoti problemas ir pastoviai tobulėdamas. Tačiau nemokėjimas rasti savęs už darbo ribų tikrai trukdo džiaugtis gyvenimu. Tiesa, neseniai dirbau (neatlygintinai) vaikų krepšinio trenerio padėjėju. Nuostabi patirtis! Šios veiklos metu tiesiog nebuvo prie ko prikibti, tad džiaugdavausi kiekviena minute.
 
Ir Jums siūlau išmokti tai daryti – džiaugtis gyvenimu už darbo ribų. Gaila, kad mokantis verslo vadybos ir mokant už tuos mokslus tūkstančius – taip būtinų dalykų niekas neišmoko…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Tikroji ir nepagražinta "pasaka" apie amazon ir darbą iš vidaus.
Straipsnis anglų kalba:
http://www.vice.com/en_se/read/inside-amazon-at-christmas-929

O tamstai neatrodo, jog neišsilavinę ir finansiškai nenaudingi žmonės neturi pinigu uz ka emigruoti ir sekmingai degraduoja prasigerusioje Lietuvoje. Apie ka aiskiai galima pamatyti TV laidose "24 valandos", "Pagalbos skambutis" ir t.t.. Apie chuliganizma gatvese galima susidaryti ispudi is tokiu laidu kaip "Farai".
Manau, kad emigravo darbsciausi Lietuvos zmones, kurie nenorejo taikytis su vergovine santvarka ir vagiu valdzia.
Zinoma liko dar daug protingu ir veikliu zmoniu kurie megina kariauti su vejo malunais, bet, manau, kad tik laiko klausimas kada ir jie paliks ta asaru pakalne.

Truputi pakomentuosiu iš teisinės pusės. Ieškovas nekaltina "Geros dovanos" idėjos vagyste. Pati idėja kaip tokia yra įstatymais nesaugoma, jei iš išorės pasižiūrėjęs sugalvotum sukurti panašų projektą - niekas negalėtų prikibti. Tačiau komercinė/gamybinė paslaptis - saugoma. Va būtent tuo yra kaltinama "Gera dovana" - kad prisidengę derybomis, sužinojo visą konfidencialią informaciją apie projektą, ir tuo pasinaudoję sukūrė savo. Ir ji saugoma automatiškai, net be sutarties - jei nepasirašęs konfidencialumo sutarties sužinai kažkokią komercinę paslaptį - vis tiek negalima jos naudoti. Sutartis reikalinga tik tam, kad palengvinti įrodinėjimą, joje apibrėžiama kas tai yra komercinė paslaptis, kad būtent tam asmeniui ji perduota.
 
Tai "Geros dovanos" pozicija, kad nebuvo pasirašytas ketinimų protokolas, nepasirašėm konfidencialumo sutarties, tai galim daryti ką norim, yra labai formali ir net pasakyčiau ciniška. Įrodymų, kad tikrai komercinė paslaptis buvo perduota, čia yra - 180 laiškų, kelis mėnesius trukusios derybos. Plius nutraukus derybas, jau po 9 dienų "Gera dovana" paleidžia savo analogišką projektą. Vadinasi visą laiką jie paslapčia kūrė savo projektą, tai derybos buvo nesąžiningos, tik pretekstas išvilioti informacijai. Tikiuosi, kad Lietuvos teismai nepažiūrės formaliai.