Idealios, charizmatiškos asmenybės beieškant

Kas jau žino mane, žino ir tai kad aš mėgejas pafilosofuot. Bet daugumai tai nepatinka. Galvojant man tai rūpi? Tikrai ne, man rūpi gera diskusija, o ne verkšlenimų ar nusiskundimų skaitimas kad tema š...

Tad kviečiu padiskutuot kaip turėtų elgtis charizmatiška (ideali) asmenybė.

_

Mano manymu tai žmonęs atsidavę savo veiklai, nenustodami juda užsibrėžto tikslo link ir baigiantis kiekvieną pradėtą darba. Nuoširdžiai domisi kitais žmonėmis, turi gerai išlavintą humoro jausmą ir sunkioms akimirkoms užklupus vis tiek išliekantys malonus ir taktiški. Tokie asmenys turėtų būti santūrus pasiekia pergalę ir palaikantys viltį pralaimėjus. Taip pat savo elgesiu skatina kitus gyventi drąsiai, tikslingai, džiaugsmingai, įveikiant baimes, skurdą ir kitas prievoles garbingai.

_

O ką manot jūs? Kaip turėtų toks asmuo atrodyt? Kokiom savybėm pasižymėt?

Manau reikėtų atskirti charizmatišką asmenybę nuo idealios. Tavo aprašymas galbūt labiau tiktų kalbant apie idealią asmenybę, nes charizmatiška asmenybe netapsi vien elgdamasis pagal tam tikrą šabloną. Čia manyčiau labiau įgimtas dalykas negu įgijamas.

Idealiom asmenybėm netikiu, o charizma tikiu. Tad palaikau Banzaj, šių dalykų nereikia tapatinti.

Charizmatiškas žmogus - tai žmogus, kuris traukia kitus. Tiesa charizma taip pat būna skirtinga: būna žmonės, kuriems vos užėjus į kambarį visi atsisuka, kitiems - pradėjus kalbėti aplink susiburia ratas klausytojų, treti moka prajuokinti, pasakodami, rodos paprastas istorijas, ketvirti tiesiog gimė būti organizatoriais - gali suvaldyti didžiausią chaosą, ir suorganizuoti žmones.

Tačiau idealių žmonių nėra. Charizmatiškieji, mano galva, turi kažką "stebuklingo", kuo patraukia kitus - nežinau ar tai veido bruožai, poza, balso tembras, intonacija, kažkokios charakterio/temperamento savybės, ar viskas kartu - tačiau jie vis tiek - tokie patys žmonės, tiesiog labiau "išsišokantys" iš pilkos masės...

Pilnai sutinku kad reiktu nesumalt šiu dvieju terminų į viena.

Kad idealiu žmonių nėra, bet etaloninės idealios asmeninės savybės tikrai egzistuoja tai tik filosofinės diskusijos klausimas.

Manau reikėtų atskirti charizmatišką asmenybę nuo idealios. Tavo aprašymas galbūt labiau tiktų kalbant apie idealią asmenybę, nes charizmatiška asmenybe netapsi vien eldamasis pagal tam tikrą šabloną. Čia manyčiau labiau įgimtas dalykas negu įgijamas.

Adolf Schicklgruber (Hitler) buvo kuklus dailininkas, bet jis mokėsi oratorinio meno pas vieną iš geriausių anų laikų hipnotizuotojų ir vieną dieną tapo viena iš charizmatiškiausių asmenybių pasaulyje.

http://www.youtube.com/watch?v=eGhdX1SI3KY

Pradžią galima praleisti ir žiūrėti nuo 1:40.

Šalia jo charizmatiškiausios Lietuvos asmenybės atrodytų, kaip vyžoti būrai (mužikai su vailokais). O šiaip tai manau, kad tam, kad būti charizmatiška asmenybe, reikia turėti faktinį rangą. Kam ne visai aišku, apie ką kalba, siūlau paskaityti Anatolijų Protopopovą

O šiaip tai manau, kad tam, kad būti charizmatiška asmenybe, reikia turėti faktinį rangą.

Nesutinku. Charizma yra, arba nėra, ji neatsiranda įgijus kažkokį rangą. Jau vaikų darželyje matosi, kuris vaikas yra charizmatiškas. Visi nori su juo bendrauti, jis visada organizuoja žaidimus - iš pažiūros lygiai toks pats, kaip ir kiti, tačiau yra mėgstamas, populiarus, įdomus.

Norint turėti galią - reikia turėti rangą. Hitleris turėjo charizmą (sakyčiau nusususią charizmėlę) ir rangą, kas rezultate davė jam galią. Lietuvoj yra stiprių charizmų, ir lyginti jų su vyžotais būrais nereikėtų - jie tiesiog nevisi siekia aukštų rangų, todėl turi mažiau galių - bet dėl to jų charizma nėra silpnesnė, tiesiog apie ją žino gerokai mažesnis žmonių ratas. Nebūtinai charizmatikas turi trokšti tapti diktatorium, politiku, karvedžiu. Kiekvienam savas kelias.

Beje tas pats Hitleris turėjo specifinę charizmą - jo kalbos uždegdavo žmones, tačiau artimame rate jis buvo labai nemėgstamas, smirdintis kompleksuotas tipas, neturintis draugų. :) Man kaip autoritetas jis nulinis - be prievartos, žiaurumo, ir to netyčiom gauto posto, veikiausiai nebūtų pasiekęs absoliučiai nieko - tad tiek ir tos charizmos...

Nesutinku. Charizma yra, arba nėra, ji neatsiranda įgijus kažkokį rangą. Jau vaikų darželyje matosi, kuris vaikas yra charizmatiškas. Visi nori su juo bendrauti, jis visada organizuoja žaidimus - iš pažiūros lygiai toks pats, kaip ir kiti, tačiau yra mėgstamas, populiarus, įdomus.

 

Norint turėti galią - reikia turėti rangą. Hitleris turėjo charizmą (sakyčiau nusususią charizmėlę) ir rangą, kas rezultate davė jam galią. Lietuvoj yra stiprių charizmų, ir lyginti jų su vyžotais būrais nereikėtų - jie tiesiog nevisi siekia aukštų rangų, todėl turi mažiau galių - bet dėl to jų charizma nėra silpnesnė, tiesiog apie ją žino gerokai mažesnis žmonių ratas. Nebūtinai charizmatikas turi trokšti tapti diktatorium, politiku, karvedžiu. Kiekvienam savas kelias.

 

Beje tas pats Hitleris turėjo specifinę charizmą - jo kalbos uždegdavo žmones, tačiau artimame rate jis buvo labai nemėgstamas, smirdintis kompleksuotas tipas, neturintis draugų. :) Man kaip autoritetas jis nulinis - be prievartos, žiaurumo, ir to netyčiom gauto posto, veikiausiai nebūtų pasiekęs absoliučiai nieko - tad tiek ir tos charizmos...

Faktinis rangas - tai nėra karinis laipsnis. Turiu omeny tikrąjį rangą, pagal kurį gyvojoje gamtoje patelės pasirašo tik stipriausiems patinams. Tai yra būtina, kad rūšis išliktų - genus leista perduoti tik stipriausiems. Žmonija jau nutolo nuo gamtos, dėl to ir yra tokia ligota - "rūšis" išsigimė.

Hitleris vokiečiams nebuvo blogas. Antraip ta minia jį būtų sutrypus ;)

Fidelis ir Leninas dar galėtų būti geri pavyzdžiai. Aš nesakau geri jie ar blogi, bet tai yra asmenybės, kurios matosi. Man labai gaila, bet šiuo metu Lietuvoje aš nieko nematau... tik švogerius :blink:

Fidelis buvo politikos juokdarys ir tik pakenkė. Musolinis su Hitleriu savo isitikinimų aukos kurios irgi tik pakenkė savo tautoms. Vienintelis Leninas čia normalesnis, bet ir tas su nuodėmėm buvo. Tad jei tu gintarai juos laikai charizmos pavyzdžiais tai tu blogai suvoki šio žodžio prasmę.

Fidelis buvo politikos juokdarys ir tik pakenkė. Musolinis su Hitleriu savo isitikinimų aukos kurios irgi tik pakenkė savo tautoms. Vienintelis Leninas čia normalesnis, bet ir tas su nuodėmėm buvo. Tad jei tu gintarai juos laikai charizmos pavyzdžiais tai tu blogai suvoki šio žodžio prasmę.

Galimas daiktas. Tiesiog tie tipai buvo pirmieji, kurie šovė į galvą :)

Tai buvo žmonės, kurie vedė paskui save dideles minias ir mokėjo paveikti kitų žmonių elgesį. Tokių nėra daug. O prisiminiau dėl to, kad skaičiau, jog fiureris daug treniravosi, kol išsiugdė tokius sugebėjimus. Norėjau pajudinti iš vietos įsitikinimą, kad tai būtinai turi būti įgimta.

Tai buvo žmonės, kurie vedė paskui save dideles minias ir mokėjo paveikti kitų žmonių elgesį. Norėjau pajudinti iš vietos įsitikinimą, kad tai būtinai turi būti įgimta.

Sakai mokėjo paveikti? O kokiomis priemonėmis? Ogi žmonių jausmų manipuliavimų, prievarta, keršto kurstimu tarpusavyje.

Šios asmenybės buvo vienos didžiausiu destruktyviumu pasižimėjusios istorijoje.

Vie hitlerio mintis apie ariju tauta kuri bus aukščiau visko buvo ligota. Kad neigalius, žydus ir išsilavinusius žmones reik ižudyt, o palikt pilką masę kuri lengvai pasiduoda valdoma.

_

O dabar klausimas tau pasakyk 2-3 teigiamas charizmatiškas asmenybes kurios buvo paliko didelį pėdsaka istorijoje. O gal nežinai, ar blogi pavyzdžiai tau autoritetas?

O dabar klausimas tau pasakyk 2-3 teigiamas charizmatiškas asmenybes kurios buvo paliko didelį pėdsaka istorijoje. O gal nežinai, ar blogi pavyzdžiai tau autoritetas?

1. Mohandas Gandi

2. Motina Tereza

3. Nelsonas Mandela

Visu pirma, charizma yra igyjama, jos galima ismokti. Cia yra faktas. Apie ja bent koks pustuzinis knygu vien i lietuviu kalba yra isverstu. Sakot vaikai jau darzelyje rodo savo patraukluma. Taip, nes jie jau taip anksti suprato ko reikia, kad trauktum kitus. Dauguma zmoniu visa gyvenima pragyvena net nesuvokdami, kad bendravimas yra igudis. Jo gali ismokti. Kaip padaryt, kad tik iejus i kambary visi tave pastebetu? Uzsidek milziniska kaubojaus kepure ar apsirenk kosmonauto kostiuma. Visi tave pastebes. Kitas budas - susikurk tobula kuno kalba. Zodziai pokalbyje pasako tik 7% informacijos, visa kita yra kuno kalba ir balso tembras.

Dabar sakot Hitleris neturejo charizmos.. Artimame rate jo nieks nemego, draugu jis neturejo. Nu dabar patys pagalvokit. Jus esat auktas partijos narys. Ir yra jusu partijos vadas, kuri myli visa tauta besalygiskai (Vokietijai jis padare milziniska nauda iki kol isivele i kara). Beje, tas partijos lyderis vienas atvede jusu partija i valdzia. Visas aplinkinis Hitlerio ratas jaute jam besalygiska pagarba. Jiems jis buvo ju didysis vadas, del jo Vokieciai galvos galejo padet (ir daug padejo). Jo asmenine sekretore visiem dokumentiniam filmam (o as daug apie ji per perziurejes esu) apie Hitleri tik gera pasakodavo, koks jis buvo nuostabus, paprastas zmogus. Kiti tarnai is jo Eagle Nest irgi ta pati pasakodavo. Tai dabar pasakykit, kad sukurt tokia pagarba ir kartu baime su ja tai nera charizma?

Visu pirma, charizma yra igyjama, jos galima ismokti. Cia yra faktas. Apie ja bent koks pustuzinis knygu vien i lietuviu kalba yra isverstu. Sakot vaikai jau darzelyje rodo savo patraukluma. Taip, nes jie jau taip anksti suprato ko reikia, kad trauktum kitus. Dauguma zmoniu visa gyvenima pragyvena net nesuvokdami, kad bendravimas yra igudis. Jo gali ismokti. Kaip padaryt, kad tik iejus i kambary visi tave pastebetu? Uzsidek milziniska kaubojaus kepure ar apsirenk kosmonauto kostiuma. Visi tave pastebes. Kitas budas - susikurk tobula kuno kalba. Zodziai pokalbyje pasako tik 7% informacijos, visa kita yra kuno kalba ir balso tembras.

Ar jau įgijai charizmą, kad taip drąsiai teigi? :)

Negaliu teigti, kad charizmos išlavinti negali, bet kad kai kurie gimsta charizmatikais - faktas. Kaip ir piešti - gali išmokti, bet kiti gimsta talentingi piešimui. Na bet kategoriška šioj vietoj būti nenoriu, iš tiesų iki šiol net neradau žmoniško paaiškinimo kas ta charizma - o kad knygos "50 patarimų kaip tapti puikiu lyderiu" šiais laikais madingos - faktas. :lol:

Dabar sakot Hitleris neturejo charizmos.. Artimame rate jo nieks nemego, draugu jis neturejo. Nu dabar patys pagalvokit. Jus esat auktas partijos narys. Ir yra jusu partijos vadas, kuri myli visa tauta besalygiskai (Vokietijai jis padare milziniska nauda iki kol isivele i kara). Beje, tas partijos lyderis vienas atvede jusu partija i valdzia. Visas aplinkinis Hitlerio ratas jaute jam besalygiska pagarba. Jiems jis buvo ju didysis vadas, del jo Vokieciai galvos galejo padet (ir daug padejo). Jo asmenine sekretore visiem dokumentiniam filmam (o as daug apie ji per perziurejes esu) apie Hitleri tik gera pasakodavo, koks jis buvo nuostabus, paprastas zmogus. Kiti tarnai is jo Eagle Nest irgi ta pati pasakodavo. Tai dabar pasakykit, kad sukurt tokia pagarba ir kartu baime su ja tai nera charizma?

Na jau, na jau... Gal plačiau atsimerkti laikas? Ir suvokti kokią žalą padarė fiureris, kiek žmonių išžudė? Visa tauta - kas tai yra? Žydai su šeimomis, mažais vaikais, juos slėpę, jiems padėję žmonės, šlubi, seni, invalidai, protiškai neįgalūs, homoseksualūs žmonės, tie, kurie tariamai buvo išdavikai - o iš tiesų tapo aplinkybių aukomis arba buvo "pakišti" - jie visi buvo tos tautos dalis. Pasisekė tiems, kuriuos tiesiog nušovė, daugelį kankino, kankino ir jų artimuosius, arba siuntė į nežmoniško žiaurumo konclagerius.

O dabar pamąstykim - esu aš pagyvenusi vokietė, turiu vyrą ir dukterį, kuri ištekėjo už žydo. Arba net ne duktė ištekėjo, o jos draugė, ar šiaip laiptinės kaimynė... Visi turėjo kaimynų, giminaičių, draugų, bendradarbių, pažįstamų - kurie pagal Hitlerio teoriją staiga tapo neverti gyventi.

Tai apie kokį čia besąlygišką palaikymą gali būti kalba? Žmonės siaubingai nekentė to meteorizmo kamuojamo vienakiaušio kompleksuoto niekšo, tiesiog jis buvo toks monstras, kad buvo sunku prieš jį pakovoti - prasižiok, ir tuoj pat nušaus, ar dar blogiau - koncentracijos stovykloj supūdys. Vokiečiai tai laiko savo tautos gėda - ar jie taip kalbėtų, jei jis būtų padaręs milžinišką naudą?

Hell yeah, nuostabus žmogus... Gaila niekas neturėjo pakankamai drąsos ir charizmos, kad nurautų tą jo vienintelę sėklidę - ot būtų milijonus išgelbėjęs...

Ar jau įgijai charizmą, kad taip drąsiai teigi? :)

Negaliu teigti, kad charizmos išlavinti negali, bet kad kai kurie gimsta charizmatikais - faktas. Kaip ir piešti - gali išmokti, bet kiti gimsta talentingi piešimui. Na bet kategoriška šioj vietoj būti nenoriu, iš tiesų iki šiol net neradau žmoniško paaiškinimo kas ta charizma - o kad knygos "50 patarimų kaip tapti puikiu lyderiu" šiais laikais madingos - faktas. :lol:

 

Na jau, na jau... Gal plačiau atsimerkti laikas? Ir suvokti kokią žalą padarė fiureris, kiek žmonių išžudė? Visa tauta - kas tai yra? Žydai su šeimomis, mažais vaikais, juos slėpę, jiems padėję žmonės, šlubi, seni, invalidai, protiškai neįgalūs, homoseksualūs žmonės, tie, kurie tariamai buvo išdavikai - o iš tiesų tapo aplinkybių aukomis arba buvo "pakišti" - jie visi buvo tos tautos dalis. Pasisekė tiems, kuriuos tiesiog nušovė, daugelį kankino, kankino ir jų artimuosius, arba siuntė į nežmoniško žiaurumo konclagerius.

 

O dabar pamąstykim - esu aš pagyvenusi vokietė, turiu vyrą ir dukterį, kuri ištekėjo už žydo. Arba net ne duktė ištekėjo, o jos draugė, ar šiaip laiptinės kaimynė... Visi turėjo kaimynų, giminaičių, draugų, bendradarbių, pažįstamų - kurie pagal Hitlerio teoriją staiga tapo neverti gyventi.

Tai apie kokį čia besąlygišką palaikymą gali būti kalba? Žmonės siaubingai nekentė to meteorizmo kamuojamo vienakiaušio kompleksuoto niekšo, tiesiog jis buvo toks monstras, kad buvo sunku prieš jį pakovoti - prasižiok, ir tuoj pat nušaus, ar dar blogiau - koncentracijos stovykloj supūdys. Vokiečiai tai laiko savo tautos gėda - ar jie taip kalbėtų, jei jis būtų padaręs milžinišką naudą?

 

Hell yeah, nuostabus žmogus... Gaila niekas neturėjo pakankamai drąsos ir charizmos, kad nurautų tą jo vienintelę sėklidę - ot būtų milijonus išgelbėjęs...

Pamastykim kas dejos Vokietijoj iki Hitlerio atejimo. Vokietija pralaimejo pirmaji pasaulini kara, jos ekonomika buvo visiskai suzlugdyta, plius, ji turejo moketi reparacijas laimejusioms valstybems. Kaip zinome, tuo metu Vokietija krete milziniska hyper infliacija. Zmones gave alga iskart pirkdavo prekes, nes bijodavo, kad po keliu valandu ju jau neipirks. Kazkur skaiciau istorija apie mociute, kuri ejo i parduotuve su karuciu pilnu pinigu nusipirkti duonos, taciau ja apvoge. Ir pavoge ne pinigus (juos ismete ant zemes), o karuti. Zmones gyveno labai skurdziai. Butent tai ir padejo Hitleriui ateiti i valdzia. Tauta pavargo, jie trosko stiprios rankos, kuri viska sutvarkytu. Hitlerio vyriausybe suvarke ekonomika, pristate nauju keliu (autobanu), sukure daug darbo vietu. Juk jis turejo labai protingus patarejus apsistates aplink save. Iki karo jis savo tautai tikrai daug gero padare. Aisku rasizmas buvo, bet niekas nebuvo zudomi. Ir supraskit, negali vienas zmogus paimt ir sugalvot, kad va viena tauta kalta del viso pasaulio bedu, paimt juos ir isnaikinti. Antipatija zydams buvo visoj tautoj, ir ne tik Vokietijos. Jei pasigilinsit, pamatysit, kad antisemitizmas dar ir dabar gajus. Aisku po to ka Hitleris ivykde yra visiskai smerktina ir tiesiog nezmogiska. Del jo mirusiu zmoniu mastai yra tiesiog nesuvokiami. To nereikia pamirsti, taciau is istorijos, kaip ir is jo asmenybes galima kazko pasimokyti.

Niekas nediskutuoja apie svarbius dalykus. Klausimas buvo "kaip turėtų elgtis charizmatiška (ideali) asmenybė". Vienintelė asmenybė, kurios elgesį mes galime realiai įtakoti, tai mes patys. Net kalėjimas nepakeičia žmonių elgesio. Keičiasi tik tie, kurie patys nori pasikeisti. Mes gi galime kalbėti apie tai, ką mes PASTEBIME charizmatiškų asmenybių elgesyje.

Man atrodo, kad šitas aprašymas buvo tiksliausias:

Charizmatiškieji, mano galva, turi kažką "stebuklingo", kuo patraukia kitus - nežinau ar tai veido bruožai, poza, balso tembras, intonacija, kažkokios charakterio/temperamento savybės, ar viskas kartu - tačiau jie vis tiek - tokie patys žmonės, tiesiog labiau "išsišokantys" iš pilkos masės...

Tai yra tai, kaip tai atrodo. Tačiau toks atrodymas yra tik rezultatas. Žmogus atrodo taip, kaip jaučiasi. Charizmatiškos asmenybės stiprybė eina iš vidaus.

Dabar du pavyzdžiai. Pirmasis yra tipiškas alfa patinas.

http://www.youtube.com/watch?v=qQ24jmIHIUk

Antrasis - protu nesuvokiamas. Gerai prisimenu laiką, kai ėjau į armiją. Man buvo 19 metų ir tada maniau, kad dabar iš mano gyvenimo bus išbraukti 2 geriausi metai. Iš Nelsono Mandelos buvo atimti 27 jo gyvenimo metai. Daugelis šio forumo dalyvių dar net negyvena tiek ant Žemės, o tas žmogus praleido visą šitą šitą laiką kameroje.

Kiek vidinės jėgos turi turėti žmogus, kad netaptų mirtinu baltosios rasės priešu tokiomis sąlygomis? Išėjęs į laisvę jis nepaskelbė "šventojo karo", o rūpinosi tuo, kaip padėti savo šaliai ir jos žmonėms.

http://www.youtube.com/watch?v=UqoYmx_L-Xs

Šitam žmogui Dievas jau atseikėjo 92 gyvenimo metus. Panašu, kad jis gauna "kompensaciją" už tai, KOKS jis yra.

Ekiskiui reikia mano nuomonės. Tai štai ji - mano nuomonė:

Teužsičiaupia kartą ir visiems laikams tie, kas dėl savo sušikto gyvenimo kaltina aplinkybes. Pažiūrėkite, kokiomis aplinkybėmis užaugo ir gyveno Nelsonas Mandela.

Sutinku su akagintaro pastebėjimu, kad charizmatiškos asmenybės stiprybė eina iš vidaus.

Tikriausiai nuo charizmatiko neatsiejamos yra šios savybės: pasitikėjimas savimi, vidinė ramybė, atsipalaidavimas.

Tokiam žmogui net ir vos susipažinus su naujais žmonėmis nejaučiamas joks įsitempimas, susikaustymas - jam nėra ko bijoti, todėl jis bendrauja įspūdingai lengvai, kai šypsosi - šypsosi nuoširdžiai, kai gestikuliuoja - gestai laisvi ir nesuvaržyti - visi aplinkiniai to jei ir nesuvokia - jaučia. Jis eina visada pakelta galva, jo žvilgsnis - tiesus ir atviras, o balsas - ramus, nevirpantis.

Gal kiek ir primityvokai skamba šis apibūdinimas, tačiau dideli dalykai išauga iš mažų. Be to, manau kad instinktai labai daug lemia mūsų asmenybių formavimąsi. Kiekvienas turi stipriausią instinktą - išlikti, o su tuo susiję labai daug sąmonės ir pasąmonės baimių, nors kai kurios iš jų visiškai beprasmės ir neteisingos - pavyzdžiui, kodėl mes bijome laikyti egzaminą, jei mūsų gyvybei tai nekelia jokios grėsmės, ir visada bus galima perlaikyti, net neišlaikius. Arba - eidami į pokalbį dėl darbo. Daugeliui jau vaikystėj susiformuoja tokios neteisingos baimės, kurios atsiliepia susipažįstant su naujais žmonėmis, užeinant į patalpą kur daug žmonių, sakant kalbą prieš auditoriją ir t.t. O charizmatikai tų baimių arba neturi, arba išmoksta jas nugalėti, supratę kad tai nepadeda, o kenkia, ir iš to reikia išsilaisvinti - tada būsi tikru savimi, galėsi atsiskleisti ir sužibėti. :)

Iš tiesų aš tikiu kad kiekvienas žmogus turi charizmos - yra nuostabus dėl savo asmeninių savybių, nors jos kiekvienam skirtingos. Tiesiog daugelis turi per daug pančių, kaukių, baimės grimasų - dėl to praranda didžiąją dalį žavesio... Natūralu kad judesiai, kuomet esi supančiotas grandinėmis - laužyti ir nenatūralūs, o viduje kirbantis nerimas, verčiantis apgalvoti kiekvieną žodį ar frazę - nepadeda bendrauti laisvai ir nuoširdžiai... Pabaigiant - jei ir netapsime Nelsonais Mandelomis (žinoma netapsime), bet išmokę pažinti save, atsikratyti nereikalingų nerimo, streso, baimės grimasų, ir supratę kad esame gražūs būdami pačiais savimi - pamatysim ryškų efektą. Žmonės kur kas mieliau su mumis bendraus, nuoširdžiau šypsosis, nepastebėsim kaip imsim vaikščioti tiesiau ir visas pasaulis padės mums būti savimi.

Hyper-optimistiškai parašiau, nesijuokit. Kaip jau buvo galima suprast iš aukščiau išsakytų minčių - neteisinga juoktis iš žmogaus už tai, koks jis yra. Sveiki, aš esu optimistė :)

 

Ekiskiui reikia mano nuomonės. Tai štai ji - mano nuomonė:

 

Teužsičiaupia kartą ir visiems laikams tie, kas dėl savo sušikto gyvenimo kaltina aplinkybes. Pažiūrėkite, kokiomis aplinkybėmis užaugo ir gyveno Nelsonas Mandela.

+1

O charizmatikai tų baimių arba neturi, arba išmoksta jas nugalėti, supratę kad tai nepadeda, o kenkia, ir iš to reikia išsilaisvinti - tada būsi tikru savimi, galėsi atsiskleisti ir sužibėti. :)

Man patinka viena E.Hemingvėjaus mintis ta tema. Tas žmogus buvo laikomas labai drąsiu. Vieną kartą jis kažkaip prisipažino, kad visą gyvenimą buvo bailys. Ir didžiausia jo baimė buvo - pasirodyti bailiu :)

Iš tiesų aš tikiu kad kiekvienas žmogus turi charizmos - yra nuostabus dėl savo asmeninių savybių, nors jos kiekvienam skirtingos.

O šita mintis man priminė šitą vaizdelį. Tai apie žvakės principą. Jeigu viena žvakė uždega kitą, ji nieko nepraranda. Ir tai nieko nekainuoja. O kokius duoda rezultatus, pažiūrėkite šitą video.

http://www.youtube.com/watch?v=Cbk980jV7Ao

O šita mintis man priminė šitą vaizdelį. Tai apie žvakės principą. Jeigu viena žvakė uždega kitą, ji nieko nepraranda. Ir tai nieko nekainuoja. O kokius duoda rezultatus, pažiūrėkite šitą video.

Dėkoju už šį video. Tai kažkas, apie ką seniai mąsčiau, bet nežinojau kaip suformuluoti... Kai žmogus dalinasi su kitais savo pozityvumu, užkrečia juos gera nuotaika - taip, tai nieko nekainuoja, bet tai neįkainojama...

Dabar pažiūrėkim į kitokią charizmą. Charizmatiški vaikai.

Kai Nick Jonas buvo 13-os metų, per 2 savaites jis prarado 15 svarų (6,8 kg). Daktarai jam diagnozavo diabetą. Nick'as parašė dainą. Įsiklausykite gerai į žodžius. Tai 13 metų vaikiuko žodžiai. Dabar jis stovi ant scenos ir visam pasauliui rodo pavyzdį - su tokia problema galima gyventi.

A Little Bit Longer lyrics

Songwriter: Jonas, Nicholas

 

Got the news today doctor said I had to stay

A little bit longer and I'll be fine

When I thought it'd all been done

When I thought it'd all been said

A little bit longer and I'll be fine

 

But you don't know what you got until it's gone

And you don't know what it's like to feel so low

And every time you smile, you laugh, you glow

You don't even know, know, know

You don't even know

 

All this time goes by, still no reason why

A little bit longer and I'll be fine

Waiting on a cure but none of them are sure

A little bit longer and I'll be fine

 

But you don't know what you got until it's gone

And you don't know what it's like to feel so low

And every time you smile, you laugh, you glow

You don't even know, know, know

You don't even know, know, know

You don't even know, know, know

 

But you don't know what you got until it's gone

And you don't know what it's like to feel so low, yeah

And every time you smile, you laugh, you glow

You don't even know, yeah, whoa, yeah

You don't even know

 

So I'll wait 'til kingdom come

All the highs and lows are gone

A little bit longer and I'll be fine

I'll be fine

O čia kaip tai atrodo vaizdžiai

http://www.youtube.com/watch?v=IqaXh1EZPxY

Iš kur to vaikiuko jėga? Nežinau, bet manau, kad iš tikėjimo (Jonas'ų šeima labai religinga, jo tėvas - buvęs pastorius).

Ir dar vienas niuansas. Jonas Brothers įsteigė paramos fondą "Change for the Children Foundation", į kurį perveda 10% nuo savo pelno. 2007 metais tai sudarė 1,2 mln. JAV dolerių. Parama tenka (cituoju Wikipediją) "Nothing But Nets", "American Diabetes Foundation", "St. Jude Children's Research Hospital", "Children's Hospital Los Angeles", and "Summer Stars: Camp for the Performing Arts". The band stated that: "We started The Change for the Children Foundation to support programs that motivate and inspire children to face adversity with confidence, determination and a will to succeed. And we think the best people to help children are their peers – kids helping other kids who are a little less fortunate.".

Nick Jonas yra a diabetes ambassador to promote the idea for young people to manage their diabetes.

Štai šitaip yra išauklėti tie vaikai. Jie yra ant scenos tam, kad pakeistų pasaulį. Mažieji Nelsonai Mandelos :)

per savo trumpą gyvenimą pastebėjau vieną dalyką. charizmatiški žmonės dažniausia kilę iš didesnių (vaikų skaičiaus atžvilgiu) šeimų. jiems tiesiog reikia įtikti tėvams ir pasirodyti geriau, nei kiti šeimos vaikai, kartu laviruojant tarpusavio santykiuose tarp pačių vaikų.

charizmą tikrai gali išsiugdyti :) bet į tai įeina tiek kūno tobulinimas, tiek pačio žmogaus kalba. bet ir to nepakanka, svarbiausia - tikėti savimi. taipogi svarbi yra drąsa ir savikontrolė.

per savo trumpą gyvenimą pastebėjau vieną dalyką. charizmatiški žmonės dažniausia kilę iš didesnių (vaikų skaičiaus atžvilgiu) šeimų. jiems tiesiog reikia įtikti tėvams ir pasirodyti geriau, nei kiti šeimos vaikai, kartu laviruojant tarpusavio santykiuose tarp pačių vaikų.

 

charizmą tikrai gali išsiugdyti :) bet į tai įeina tiek kūno tobulinimas, tiek pačio žmogaus kalba. bet ir to nepakanka, svarbiausia - tikėti savimi. taipogi svarbi yra drąsa ir savikontrolė.

Gerai pastebėta. Natūrali atranka padeda sustiprėti ir atitinkamai iškilti. O kaslink kūno tobulinimo, tai prisiminiau vieną Jurijaus Vlasovo frazę:

Настоящий мужчина не может избегать спорта. И если он любит женщину, он обязан быть здоровым, сильным, щедрым.

Būdamas 70-ties metų, Vlasovas kėlė 185 kg. Tai yra žmogus, prie kurio priėjęs 13-metis Arnoldas Schwarzenegger'is klausė, kaip tapti tokiu stipriu. Žinojo pas ką klausti :)

Dabar Vlasovui 75 metai. Kas pasakys, kad tai ne charizmatiška asmenybė!

http://www.youtube.com/watch?v=HNhHRKut9jg

charizmatiški žmonės dažniausia kilę iš didesnių (vaikų skaičiaus atžvilgiu) šeimų. jiems tiesiog reikia įtikti tėvams ir pasirodyti geriau, nei kiti šeimos vaikai, kartu laviruojant tarpusavio santykiuose tarp pačių vaikų.

Butent! Galiu netgi duoti to pavyzdi. J.F.Kennedy. Kas nesusipazine su jo biografija, butinai skirkit laiko bent jau filmo apie ji perziurai. Isskirtine asmenybe, isskirtinis zmogus.

Budamas vaikas Kennedis labai daug sirgo. Didziaja gyvenimo dali jis praleisdavo ligonineje, nes buvo labai silpnas ir neatsparus ligoms. Jo busena budavo tokia silpna, kad jo tevai jau ne karta buvo pradeje susitaikyti su sunaus netekimu. Jam net 5 kartus buvo suteiktas paskutinis patepimas!! Isivaizduokit tai.

Taigi, didziaja gyvenimo dali jis praguledavo lovoje namuose arba ligoninej. Jis pats pasake, kad tai ir buvo jo zymiosios charizmos priezastis. Jo seima buvo daugiavaike, todel jam reikejo ismokti kazkaip atkreipti kitu demesi praleidziant didziaja dali laiko lovoje.

Puikus charizmatiskos asmenybes pavyzdys. Jo gyvenimo istorija tikrai nuostabi, patariu visiem pasidometi ja :)