Baimė

Sveiki, baimė sakyčiau suktas dalykas. Manau, baimė gali ir žudyti ir gelbėti. Kurį laiką domiuosi, ar įmanoma visiškai nieko nebijoti, kolkas manau, jog jei nebijai mirties, tuomet gali nebijoti nieko, nes viską ar bent jau daugumą dalykų galima išvesti į mirtį, paprastas pvz.

Jūs bijote netekti darbo, jūs jo netenkate, jūs neturite už ką pragyventi, neišgalite pavalgyti, mirštate.

Taip, tai gana primityvūs pavyzdžiai, bet esmę pagaunate, žinoma kiekvieną dalyką būtų galima išvedžioti ir ieškoti už ko užsikabinti.

Nemažai žmonių tikriausiai nedaro daug dalykų kuriuos norėtų daryti, bet bijo, sakykim valgyti kažką kas jų manymu sukelia kažkokią ligą, ar tai kas juos storina, važiuoti, skristi, plaukti, kažkur eiti, sakykim, kad ir į pirmą klasę, na žodžiu baimių būna daug ir įvairių.

Taigi, dabar man įdomu kaip viskas atrodo iš jūsų pusės? kokia jūsų asmeninė nuomonė, ar įmanoma nieko nebijoti? galbūt ir jums pačiam yra tekę susidurti su kažkokiomis baimėmis? kodėl žmonės nenugali savo baimių? ar jiems nėra svarbu jas nugalėti? ar trūksta valios? kantrybės? dar kažko?

Ačiū visiems už atsakymus ir dėmesį :)

jus palieka mergina>jus jauciaties vienisas>jus mirstate nuo seksualinio neaktyvumo. problem?

Kiek teko girdeti, tai baimiu fobijos dazniausiai atsiranda vaikysteje ir jos praktiskai islieka visam gyvenimui, bet seniau ziurejau tokia laida ir hipnozes seanso metu zmogus buvo sugrazinamas i tuos laikus ir po visko, jo baime tiesiog isnykdavo. Viskas gludi pas musu pasamoneje..

bijau voru... :|

bijau voru... :|

Tu slikstyniu neimanoma nebijoti ;D

Gal ir keistai nuskambes, bet siek tiek bijau daktaru. Vizito metu visada gana smarkiai padideja pulsas ir kartais pakyla spaudimas. Siaip manau, kad nera tokio zmogaus kuris nieko nebijotu.

Tu slikstyniu neimanoma nebijoti ;D

Kuo jie tokie baisus?

Šiuo metu labiausiai bijau Ketvirtadienio, bandysiu ištverti, ir nugalėti baimę.

Manau nėra tokių, kurie nieko nebijo. Nebent tokie, kurie mano, jog nieko nebijo. Kaip pvz.: atrodo, kad žmogus nebijo mirties ir visiems tuo giriasi, tačiau, kuomet susidaro situacija, kuomet jau jauti, kad gali mirti arba ateina paskutinioji, tada pradedi bijoti. Senukai ir bobulytės gi amžinai kalba, kad "aj, numirsiu ir bus gerai, nebijau aš...". Bet, kai jau jaučia, kad tuoj bus viskas, tada greit atsisako savo žodžių tokių.

Reziume - nebijai tik tol, kol nesusiduri su savo baime akis į akį.

Manau nėra tokių, kurie nieko nebijo.

tiksliai nepamenu,bet kazkur esu skaites,jog pasauli yra keli vienetai zmoniu kurie nejaucia baimes(nieko nebijo) ir tai vadinama kazkokia tai liga.

Bijau aukscio.

Bijau stomotologo/stomotologės jeigu teisingai parašiau, kitaip sakant dantisto/dantistės. :D

Bijau stomotologo/stomotologės jeigu teisingai parašiau, kitaip sakant dantisto/dantistės. :D

Aš irgi bijojau anksčiau, bet dabar technologijos tobulėja, tai visai nebeskauda, įpač jei nuskausmina ;)

Bijau aukscio.

Aš irgi ;) tiesa jau šiek tiek mažiau. Nes šią vasarą turėjau galimybę pasivaikščioti ant stalažų, tai kai ilgesnį laiką pabūnu ant jų, apsiprantu ir visai gerai jaučiuosi. Siūlyčiau ir tau kažką panašaus veikti ir dings pamažu baimė arba bent jau sumažės ;)

Dabar kai vasaros darbai baigėsi, kaiptik man norisi kažkur lipti aukščiau :D

Bijoti yra žmogiška, žmogus, kuris nieko nebijo yra psichinis ligonis.

Pasiklausyk seminara nemokama mano vieno

gero seno biciulio ir mokytojo is Australijos

Jist vadinasi valdyk savo baime

(jokiu komerciniu pasiulymu ar registracijos

nereikia)

http://masteryourfear.com/

Susitvarkyk su savo vidum. Kaip galvoji kodel zmones

buna kartu labai ilgai ir laimgingi?

Todel kad vienas kitam padeda valdyti baimes,

kai sugebi suvaldyti zmogaus baime (to galbut

net nezinodamas) jis bus su tavimi iki pat galo.

Kaip bebutu keista: zmones valdo kitu

zmoniu baimes to net nezinodami

su jais bendraujant - todel ne pinigai, o

vienatve yra baisiausias dalykas.

Tadas

P.S. Seminaras galbut dedikuotas daugiau

zmones kurie uzsiima verslu, taciau daug

ka gali pritaikyt sau nors ir nesi verslininkas

Jei žmogus nieko nebijotų, tai kaip jam gyventi?

As tai bijau biski tamsos, nes vaikysteje daug siaubeku ziurejau.

Dar bijau voru

Slieko ant kabliuko irgi neuzmaunu..

bijau baisiu ligu

mirt irgi bijau

dar bijau...hm ..buti isjuoktas, todel saipausi is kitu pirmas.

Kai pagalvoju, esu visiskas myznius :D

Mano manymu daugiausia baimių tiesiogiai susiję su išlikimo instinktu. Kai fizinio pavojaus nėra - ir tų baimių gerokai mažiau, arba jos netokios stiprios. Puikūs pavyzdžiai - aukščio baimė, ar dantisto baimė. Pirmas atvejis susijęs su pavojumi gyvybei ar sveikatai, antras - su stipriu fiziniu skausmu (dantų skausmas vienas baisiausių dalykų).

Be abejo būna ir nepagrįstų fobijų, visokių keistenybių, kurias suformuoja aplinka dar ankstyvoj vaikystėj, ir kurios apsigyvena mūsų pasąmonėj.

Man baimės atsikratymas asociuojasi su budistų vienuoliais - tie žmonės medituodami, visą gyvenimą dirbdami su savo kūnu ir siela, mokydamiesi draugauti su gamta ir pasauliu atrodo nušvitę - visada ramiais veidais, santūrus, o kartu nežmoniškai stiprūs, turintys savyje galingą užtaisą. Abejoju ar jie ko nors bijo - jie atrodo susitaikę su pasauliu ir atradę harmoniją.

Baimėje galima įžvelgti ir gero ar blogo. Viena vertus - nugalėjęs baimę žmogus tampa stipresnis, pereina į kitą lygį, kai kurios baimės atrodo tam ir egzistuoja, kad jas nugalėjęs pasiektum tikslą. Kita vertus - baimių kamuojamas žmogus susikaustęs, nemoka atsiskleisti ir būti savimi, yra varžomas ir silpnas. Kai kurios baimės ėste ėda žmogų, neleidžia mėgautis gyvenimu, šia akimirka, atima džiaugsmą.

Ar įsivaizduojate save, einantį iškelta galva, tiesia nugara, atviru žvilgsniu, ir nebijantį nei pokalbio su darbdaviu, nei gatvėj sutiktų trijų chuliganų, nei rotveilerio be antsnukio, nei?.. Mano galva, toks "aš" būtų tikrasis, stipresnis ir galingesnis, tik kaip iki jo užaugti, nusimetant visas dideles ir mažesnes baimes ir baimeles? :)

Kaip kazkas yra pasakes - "Turi daryti tai - ko bijai". Kitu atveju,tai kaip challenges,and overcoming them is what makes life meaningful. Dar prie to pacio - "Too many of us are not living our lives because we are living our fears."

Pirma karta toki paprasta metoda sugalvojau pries pora metu Turkijoj. Plaukem upe su plaustais,vienam "papludimy" islipom reikejo paeit kazkiek ir tie,kas norejo galejo sokt nuo ~10metru ten tokio skardzio i ledine,sraunia kalnu upe. Uz ten gal 10 metru nuo musu kiti turkai stovejo,tipo gaudyt,kad srove nenuneztu tu,kas soka. Bet kai paziuri - upe plati,o jie tik prie kranto stovi. Sumyzau aisku,galvojau nesoksiu ir ziuriu lipa turkas gal 170 ugio(as 180) ir kokiu 60kg svorio max(as 80+ kaip ir kacialinesis pusmeti rimtai :D) nuejo sau ramiai atsiputes net negalvojes nusoko.. Ziuriu ir galvoju jega,jei jis nusoka,reiskia nusokt gali betkas,nes ten jokiu sugebejimu nereik,tik baime tebuvo is tikruju tarp manes ir suolio. Ir nezinau tada labai paprasta pasidare mastyt - jei gali kas nors - reiskia galiu ir as. Nuejau net nesustojes ten nusokau ir ramus.

Ir cia galima betkokiems atvejams gyvenime pritaikyt. Daug turtingu zmoniu pradejo nuo 0,buvo nieko neissiskiriantys ir nepasizymejo protu,bet nebijojo eit ten kur nori - ir galu gale gavo,tai del ko aukojosi.

Pats turiu daug baimiu,bet po biski bandau su jom kovot:)

Labai bijau mazu uzdaru patalpu nezinau kodel bet taip yra :D

Aš bijau kraujo, jeigu galima taip išsireikšti. Net, kada lankiau kursus pirmos pagalbos, ir ten rodė nuotraukas visokias žaizdų, pradėjau tai gyvai įsivaizduoti, ir pasidarė žiauriai nejauku, vos ne vemti norėjosi. Brrr.

nepamenu per kur rodė apie tokius kurie išviso neturi baimės jausmo. Tokie žmonės yra ligoniai ir juos reikia labai prižiūrėti, nes kitaip ilgai neišgyvens. Rodė pavyzdžius, kaip jie gali visiškai be baimės eiti per judrią gatvę arba tarkim pasidėjo rankinuką ant turėklų, o šis krito žemyn, žinoma bebaimis iš paskos puolė, nes jis nebijo nusileisti ant galvos... :)

Gal ir keistai nuskambes, bet siek tiek bijau daktaru. Vizito metu visada gana smarkiai padideja pulsas ir kartais pakyla spaudimas. Siaip manau, kad nera tokio zmogaus kuris nieko nebijotu.

 

 

 

Kuo jie tokie baisus?

AŠ tai taip mislįju.. O Tu bijok, nesivąržyk ! Nes dažnai, baimės kaina sumokam už savo talentą.. :)

O šiaip.. Visiškai nenorėčiau nieko nebijot ! AŠ Žmogus, ne zombis.. Man visi jausmai vienodai svarbūs !

Tikrai labai daug įvairių ir įdomių minčių.

Twea labai taikliai pastebėjo apie budistų vienuolius, jie tikrai atrodo ramūs, pasitinkintys savimis, bet...

"kartu nežmoniškai stiprūs, turintys savyje galingą užtaisą" - tai yra nuostabu, to galima tik pavydėti.

topguy, ačiū už nuorodą, rytoj iš ryto būtinai paklausysiu duoto įrašo, norisi jį išgirsti šviesiu protu, o ne vakare kai galva perkrauta.

Tikriausiai būtų kvaila nieko nebijoti, juk baimė savotiškai mus saugo nuo pavojų.

Tikriausiai reiktų nebijoti to ko bijome dabar, o to ko nežinome, kad bijome nebijoti išmoksime vėliau, kai susidursime su ta baime.

Beje, kaip kažka minėjo, jog baimės ateina iš vaikystės - pilnai su tuo sutinku.

Yra baimė, kuri priverčia plakti širdį smarkiau ir mastyti kitaip, ir yra baimė kuri gali surakinti visa tavo kūną ir neleisti mastyti blaiviai. Tą mažąją baimę sutinku tikrai dažnai, gal net per dažnai, bet ji man netrukdo aš ją visados nugaliu tada kai man reikia. Didžioji baimė kai negaliu veikti blaiviai ir kūnas tarsi manęs neklauso aplanko mane visiškai retai. Kiek prisimenu tokių atvejų tai jie visi iš vaikystės ir beveik visuose situacijose sugebėdavau nugalėti tą didžiulę baimę.

Aš savęs bailiu nelaikau, nes tikrai kiek mėginu prisiminti neturiu tokių baimių kurios sukeltu man nepatogumų. Nesu net koks drąsuolis, nes tikrai yra situacijų kuriuose jaučiuosi nedrąsiai.

Taip pat siekiu išmėginti savo galimybių ribas todėl ateityje planuoju šuoli su parašiutu. Man visados smagu žinoti, kad aš galiu padaryti tai ko kitkas net neišdrįstu pamėginti.