Baimė

Man vienam čia tokia reakcija po video, jog atrodo, kad ant kojos lipa tas voras, tačiau bijau pasižiūrėti, nes jei jis ten bus, nežinosiu ką daryt. Taip pat bijau ir paliesti, nes jei jis ten bus, kas žino kokios pasekmės, gal jau ir rankos neištrauksiu .. :(

O šiaip, baimių turiu.. daugiau nei reikia, bet nežinau. Esu žmogus kuris mėgsta saugumą, todėl tos baimės, man padeda išvengti situacijų, kuomet prarasčiau tą saugumo pojutį, todėl būtų per daug drąsu teigti, jog baimės yra blogai. Jos yra reikalingos, kad ir kokiomis formomis pasireiškia..

Nezinau kaip su tuo tavo pavyzdziu del mirties.. Asmeniskai, nezinau, del ko reiketu jos bijoti.. Nezinau ar taip tik sakau ar is tikruju taip yra, bet jos nebijau. Beto, juk nevisada mirstame! Mano pvz del baimes galetu but:

Pakliuni i avarija > smarkiai susitraumuoji > tavo visas kunas paralizuotas, gali judint tik viena aki. (Siuo pvz yra sukurtas filmas, pavadinimas beroc "Skafandras". Tas vyras, mirksedamas tik viena akim, net knyga parase!)

Va ko bijau as. Tapti invalidu. Man tai daug baisiau negu mirtis.

Ir pabaigai galiu pasakyt tai: kai ivyksta tai, ko bijome, mes to nebebijome (parandoksas kazkoks?). Nes jeigu bijai egzamino, pradedi rasyt egzamina, jo nebebijai, bijai blogo pazymio, o kai gauni bloga pazymi, bijai, kad niekur neistosi ir t.t.

p.s. atsiprasau, jog ne lietuviskai, nera lietuvisku raidziu siam pc :(

edit: o pastebejot, kad mazi vaikai, daznai daug drasiau lekia ivairiais amerikietiskais kalneliais, slidinedami vaziuoja daug diesniu greiciu ir t.t.? Jie daug drasesni, nes nezino ko bijoti, o mes zinodami ko bijoti, bijome. (Bent jau is savo patirties sakau, nes kai buvau kokiu 5 metu, vaziavau didziuliu baisiu vandens atrakcijonu. Pries pora metu buvau vel prie to pacio atrakcijono, bet nedrisau vaziuot. Poto seima parode nuotraukas, kur visas slapias penkeriu metu is jo islipu.. Negi su metais pradedame vis daugiau visko bijoti?)

Yra posakis "Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama".

Savo mirties nebijau.

citata:

Bebaimis žmogus nėra tas kuris nieko nebijo, o tas - kuris bijo, bet daro. :D

Nezinau kaip su tuo tavo pavyzdziu del mirties.. Asmeniskai, nezinau, del ko reiketu jos bijoti.. Nezinau ar taip tik sakau ar is tikruju taip yra, bet jos nebijau. Beto, juk nevisada mirstame! Mano pvz del baimes galetu but:

 

Pakliuni i avarija > smarkiai susitraumuoji > tavo visas kunas paralizuotas, gali judint tik viena aki. (Siuo pvz yra sukurtas filmas, pavadinimas beroc "Skafandras". Tas vyras, mirksedamas tik viena akim, net knyga parase!)

 

Va ko bijau as. Tapti invalidu. Man tai daug baisiau negu mirtis.

 

Ir pabaigai galiu pasakyt tai: kai ivyksta tai, ko bijome, mes to nebebijome (parandoksas kazkoks?). Nes jeigu bijai egzamino, pradedi rasyt egzamina, jo nebebijai, bijai blogo pazymio, o kai gauni bloga pazymi, bijai, kad niekur neistosi ir t.t.

 

p.s. atsiprasau, jog ne lietuviskai, nera lietuvisku raidziu siam pc :(

 

edit: o pastebejot, kad mazi vaikai, daznai daug drasiau lekia ivairiais amerikietiskais kalneliais, slidinedami vaziuoja daug diesniu greiciu ir t.t.? Jie daug drasesni, nes nezino ko bijoti, o mes zinodami ko bijoti, bijome. (Bent jau is savo patirties sakau, nes kai buvau kokiu 5 metu, vaziavau didziuliu baisiu vandens atrakcijonu. Pries pora metu buvau vel prie to pacio atrakcijono, bet nedrisau vaziuot. Poto seima parode nuotraukas, kur visas slapias penkeriu metu is jo islipu.. Negi su metais pradedame vis daugiau visko bijoti?)

Filmo pavadinimas "Skafandras ir drugelis" arba " The Diving Bell and the Butterfly"

Neracionalių baimių galima "atsikratyti", bet instinktyvių - ne. Sakykim, kai link tavęs atlekia 8000 tonų traukinys, visi išsigąstam.

Neracionalių baimių galima "atsikratyti", bet instinktyvių - ne. Sakykim, kai link tavęs atlekia 8000 tonų traukinys, visi išsigąstam.

Teisingai pastebėta, dažniausiai tokios baimės "užmuša" žmogų, nes kaip kažkas minėjo, baimė surakina kūną, ypač tokia kai į tave atlekia traukinys, bet jei tuo metu pavyktų tokią baimę "užmušti" ir mastyti blaiviai, būtų galima tokios nelaimės išvengti ir pasitraukti nuo bėgių (žinoma priklauso nuo traukinio atstumo).

Nors kartais būna ir taip, jog išsigąsti ir automatiškai pasitrauki iš tos baimės, todėl, kartais ji ir padeda.

Čia dar taip pat kai kas iš to pačio žanro - savižudžiai, nekalbėkim apie tai kaip ką jie ten daro, bet jie juk taip pat jaučia baimę, ar ne? o žudosi įvairiai, kariasi, lenda po traukiniu, skandinasi ar panašiai, ar jie nugali tą baimę? nes įsivaizduoju, kad ji turėtų būti labai stipri, o gal jie ją jau senai "užkasę" (turiu omenyje baimę).

Bijau vorų ir tapti neįgalus griuvęs, atsitrenkęs kur ar dar kaip, bet mirti tikrai nebijau. Greičiausiai dėl kažkada išgirstų žodžių, panašių į šiuos: koks skirtumas kad mirsim, prieš gimstant irgi nebuvom gyvi, tačiau nepasakyčiau, kad labai skaudėjo :)

Teisingai pastebėta, dažniausiai tokios baimės "užmuša" žmogų, nes kaip kažkas minėjo, baimė surakina kūną, ypač tokia kai į tave atlekia traukinys, bet jei tuo metu pavyktų tokią baimę "užmušti" ir mastyti blaiviai, būtų galima tokios nelaimės išvengti ir pasitraukti nuo bėgių (žinoma priklauso nuo traukinio atstumo).

Nors kartais būna ir taip, jog išsigąsti ir automatiškai pasitrauki iš tos baimės, todėl, kartais ji ir padeda.

 

Čia dar taip pat kai kas iš to pačio žanro - savižudžiai, nekalbėkim apie tai kaip ką jie ten daro, bet jie juk taip pat jaučia baimę, ar ne? o žudosi įvairiai, kariasi, lenda po traukiniu, skandinasi ar panašiai, ar jie nugali tą baimę? nes įsivaizduoju, kad ji turėtų būti labai stipri, o gal jie ją jau senai "užkasę" (turiu omenyje baimę).

Nemanau, kad jie bijo mirties, jei bijo skausmo. Ir tai visiškai natūralu, visi žmonės bijo skausmo, turiu galvoje pavojingo skausmo, o ne mazochistų žaidimų. Pakol supranti kas vyksta, nori nenori antinksčių liaukos išskirs adrenaliną, suaktyvėja nervų sistema ir t.t.

Kas bijot aukščio pažiūrėkit šį video. Man vien nuo jo pasidaro nejauku :D

http://www.youtube.com/watch?v=moQmz9xNN5s&feature=related

As dar pamirsau paminet kad ziauriai bijau LIFTO :D Jeigu einu su draugais i laiptine ir reikia i koki 5 auksta tai as geriau uzbegu laiptais... :D Visiem juokinga o man pochui ka galvoja jie.Net esu sapnaves kaip nutruko sniurai ir liftas visu greiciu i apacia pasileido ir tada atsibudau peršikes :D Jeigu uzstriktu dar liftas turbut gauciau infarkta...

Nezinau is kur tiek baimiu turiu.Bet labai del to ir nepergyvenu.Visai idomu bijoti :D Kitaip neidomu gyvent butu

Va cia tai bebaimis. Bet tokie lenktyninkai vairuoja nuo mazens, nuo kartingu, tad ju baime visiskai skirtinga. Tas pats ir su kokias aukstalipiais, jie gali buti tokie pat zmones kaip ir visi, bijot aukscio ir t.t. Bet kai buni su ta baime ilga laika, tai net negalvoji apie ja. Kaip ir sis lenktynininkas, vaziuoja ir tiek, nors vienas slystelejimas ir tu mires, nera jokiu saugos virviu, kaip kad pas aukstalipius ar kalnu laipiotojus.

Zmogus priristas prie virviu, bet visitek bijo aukscio. Va cia ir pasireiskia zmogaus nevaldoma baime. Tikri drasuoliai visiskai nebijo, kai yra priristi, o paprasti zmones vistiek bijo. As garantuoju, kad f-1 lenktyninkai neisdrystu vaziuoti tokia ralio trasa, nes jie paprasciausiai bijotu, jie nera bebaimiai, kaip kitiems gali pasirodyti. Ir aisku, jiems tai butu per daug kvaila.

Gerai sako, baime yra visu ekstremalu geriausias draugas, kuris gelbsti gyvybes.

O kai baime dingsta, dingsta ir protas, kaip cia:

http://www.youtube.com/watch?v=XihQeZpwqpE&list=FL5oZVcPPE2dd4JWQ8qRXKHQ&index=6&feature=plpp

Bet pagal mane, tokie ekstremalai yra deje ant pasaulio ir jiems uz ju gyvybe yra daug svarbesniu dalyku.

Kaip pavyzdziui sportininkai, jeigu jis yra dejes ant visu, labai supykes, jam nebesvarbi jo sveikata, tai jis visa sita pykti islieja sporte ir pasiekia labai geru rezultatu, kol susigadina sveikata aisku. :lol:

P.S. tas formules lenktynininkas zuvo lekdamas su savo formule pernai, ko ir buvo galima tiketis.

Kam bijot, jei mirsi?

Kas bijot aukščio pažiūrėkit šį video. Man vien nuo jo pasidaro nejauku :D

 

http://www.youtube.com/watch?v=moQmz9xNN5s&feature=related

Aš tai už jokius pinigus ten nelipčiau...

Paziurekit dokumentika (sunkoka gauti ta video) apie Cecenijoje kara, cia kazkur 75m gal. As nekomentuosiu kokios emocijos kyla ziurint tuos vaizdus, bet mane tikrai stebina kariu ir kai kuriu auku psichologinis pasirengimas... :))

Baime kazkam kaip igudis, kuri galima isugdyti ir kuri galima nugaleti/sunaikinti - reikia tik daug treniruotis, daryti kazko tokio, kas tai baimei "apeina is nugaros", nes daznai tiosiogiai nugaleti didele baime labai sudetinga :)

Bet galiu patvirtinti, kad nugaleti baime yra labai malonu, nes gali megautis tuo ko labai bijai, vos ne paradoksas :))

Labai bijau mazu uzdaru patalpu nezinau kodel bet taip yra :D

Tai liga klaustrafobija. Tai psichine liga :D

Gali pasiguglint rasi info apie sia liga ir metodus

gydyti.

as bijau sestadienio ryto :D

DEL

Labai byjojau aukscio, nes mazas budamas su draugais uzlipau ant devynaukscio stogo ir kai iskisau galva per krasta paziureti, apsvaigo galva ir kritau ant nugaros (visa laime kad nesiverciau i prieki), taciau sia vasara issokau is parasiuto, tikriausiai nebuciau issokes, bet atvaziavau su tevu ir su savo panele, issoko mano panele, nes ji lengviausia ir tevas butu issityciojas. Po suolio 3 dienos laipiojau One nuotykiu parke, nejaukumas yra, bet sugebejau pereiti visas trasas tik ne juoda.

Kai mazesnis buvau bijodavau tamsos, o dabar nebijau, bet kai parukau MJ, tai tokia ziauri paranoja apima jei vienas tamsy einu, kad nu ** :D. Kartais net begt pradedu, o man iki namu gal kokia 200 metru :D.

Seniau daug ko bijojau, bet paskutiniu metu toks pohuizmas apėmė, kad nieko nebijau...