Kuo skiriasi studijos Kolegijoje nuo studijų Universitete?

Kalbant apie programavimo kryptį, kolegija (būtent Vilniaus Kolegija) ar VU ? Ką jūs manote? Anksčiau buvau tvirtai apsisprendęs stoti į VU PS, dabar kai lieka pusmetis pasidomėjau daugiau ir krypstu link kolegijos, kadangi, naudingos praktikos kiekis kolegijoje yra ryškiai didesnis, tuo tarpu universitete - galybė teorinių, pagrinde sunkios matematikos žinių, kurios tik dalinai reikalingos. Tačiau ar baigęs kolegiją neturėsiu problemų ateity? Esu imlus žmogus, domiuosi naujais dalykais, nesu tinginys, greit mokausi, tačiau ar būtent tas kolegijos popierėlis (diplomas) nepakiš kojos ateity, siekant aukščiau, nei būti eiliniu darbininku? Iš anksto ačiū už nuomones :)

Redagavo Sausio 3, 2012 infas

Kalbant apie programavimo kryptį, kolegija (būtent Vilniaus Kolegija) ar VU ? Ką jūs manote? Anksčiau buvau tvirtai apsisprendęs stoti į VU PS, dabar kai lieka pusmetis pasidomėjau daugiau ir krypstu link kolegijos, kadangi, naudingos praktikos kiekis kolegijoje yra ryškiai didesnis, tuo tarpu universitete - galybė teorinių, pagrinde sunkios matematikos žinių, kurios tik dalinai reikalingos. Tačiau ar baigęs kolegiją neturėsiu problemų ateity? Esu imlus žmogus, domiuosi naujais dalykais, nesu tinginys, greit mokausi, tačiau ar būtent tas kolegijos popierėlis (diplomas) nepakiš kojos ateity, siekant aukščiau, nei būti eiliniu darbininku? Iš anksto ačiū už nuomones :)

Atsakykit žmogui, pacitavau kad prikelčiau temą ir jam kažkas atsakytų. Manau nepakiš nes kolegija cool ;D

Galiu tik nuomonę pateikt šiuo klausimu, bet ir man pačiam įdomus būtų kitų atsakymas. Man atrodo, kad jei nori ateitį sieti su programavimu, tai kolegija yra geriau už universitetą. VU PS programoj begalė matematikos. VIKO PS jos yra, tačiau tik tiek, kiek reikia ir daugiau vietos paliekama pačiam programavimui ir susijusiom paskaitom. Kaip programuotojas tu pats turėsi parodyti ką moki - ką esi padaręs, su kokiais projektais dirbai, prie ko dirbi dabar. Tai diplomas ne tiek reiškia. Pats galvoju rinktis šią specialybę. Gal studijuojantys pasidalintų įspūdžiais (privačiai, kad neterštume temos)?

Redagavo Sausio 8, 2012 respo

Rašai, kad skirtumo nėra tarp kolegijos ar universiteto, bet po to magiškai tik universitetą baigę gali būti "generolais". :) Tame visas skirtumas, kad universitetas yra aukščiausiai, po to jau kolegijos ir dar žemiau profesinės mokyklos. Kaip universitetuose riekia žmonių, kuriems realiai ta specialybė studijuojama įdomi ir naudinga. Kitu atveju, baigsi universitetą vos 5-6 ar kokią beprasmę specialybę geru pažymiu, vis tiek vienodai verksi, kad "nėra darbo" ar tik tos pačios specialybės kaip po kolegijos. Taip ir yra, kad reikia tik vieno gero vadovo, kuris atsakingas už dešimtį tokių kolegiją baigusių paprastų darbuotojų, o tie atsakinga galbūt už kokį vieną, kitą pagalbinį. Jei tikslas gauti truputį virš minimumo, net darbo nesugebi rasti, tai niekam nebūsi reikalingas, kolegija vienintelė ir išeitis, po to darbas eilinis, bet nereiks daug galvoti, už kažką daugiau, nei save atsakingu būti. Toliau tik kam realiai įdomi sritis buvo studijuoti, darbe tobulintis ir šiaip žmogus iš prigimties gali kažką sukurti ar vadovauti kitiems, tai tik tie baigs universitetą, turės iš to naudą.

 

Lietuvoje vienintelė problema, kad universitetų per daug, per lengva įstoti, bereikalingai žaidžia su tokiais, kurie jau neturiu šansų kažką aukščiau pasiekti kolegijos. Tai po to būna, kad baigia ir verkia "darbo nėra". Nors nuo savęs pradėtų, kad šiaip tik pasisekė prasmukti pro tą universitetą patiems. Save apgavo, o realybė nepasikeitė, dirbs tą patį kaip po kolegijos.

Nusišnekėjai su tais vadovavimais ir minimumu. Būtų galimybė - uždėčiau minusą už tokias sapaliones. Dar pradėk aukštinti per gerklę lendantį VU...

Redagavo Sausio 8, 2012 CyBeR

Man tai įdomu, iš kur tokios mintys ateina pas žmones? Man rodos patys nustebtų pašnekėję su darbdaviais :D Gyvena rožinių akinių nenusiimdami ir dar kitiem transliuoja savo iškreipto pasaulio vaizdą. Būkit geri, niekada nerašykit ir nesakykit to, ko nežinot, arba taip ir sakykit: "spėju, kad..." ;)

Kol kas pas mus Lietuvoje yra iškreiptas vaizdas, nes darbdaviai ir valytojos nori su universitetiniu išsilavinimu, bet mūsų Lietuvos švietimo sistema suteikianti tam tikrą išsilavinimą vienoje at kitoje srityje yra trijų lygių.

Apsisprendus ką gyvenime norėsite veikti galima mokytis:

 

1. mokymo centruose (pagal seną tvarką - profesinėse mokyklose), kurios ruošia darbininkiškas profesijas. Tikrai dažytojui ar maisto prekių parduotuvės kasininkei aukštesnis išsilavinimo cenzas neturėtų būti keliamas.

 

2. kolegijose, kurios ruošia specialistus - vadybininkus, socialinius darbuotojus, informacinių technologijų specialistus ir pan. Baigę kolegijas turėtų būti priimami dirbti tokį darbą, kur jau riekia specifinių žinių, t.y. į tas vietas kurios nėra laikomos darbininkiškomis.

 

Beje mūsų kolegijos orientuojasi (bent jau turi orientuotis) yra profesinę - praktinę patirtį - tą skelbia ir diplome užrašas - profesinis bakalauras.

 

3. universitetuose. Jie ruošia auščiausio lygio specialistus, nes universiteto mokymo programos yra orientuotos labiau į mokslinius, o ne į praktinius dalykus. Priėmimas į darbą - kaip sugebėsi save pateikti ir iki kokio karjeros laiptelio užsitarnauti :).

Šis varintas taikomas bakalaurams.

Toliau jei magistro laipsnis ir t.t., tai jau gilesnė tam tikro dalyko mokslinė analizė, jokiu būdu ne praktinė.

 

Tokia yra mūsų išsilavinimo koncepcija. Ką renkasi darbdaviai ir patys baigusieji, tai jau visai kitas diskusijos klausimas. Bet protingas darbdavys visada turėtų rinktis tokia tvarka:

1. darbininkus su profesiniu išsilavinimu, pvz. staklininkus

2. specialistus baigusius kolegijas, pvz. meistrus, tiekimo, pardavimo vadybininkus, apskaitininkus.

3. aukštesnio aukštesniojo lygio darbuotojus baigusius univesritetus, pvz. marketingo skyriaus vadovą, vyr. buhalterį, konstruktorių, direktorių.

Redagavo Sausio 8, 2012 zyzuole

Nei kokio skyriaus vadovo, nei direktoriaus niekas nesirinks pagal diplomą. Į tokias pareigas ne iškart po baigimo eina žmonės ir jų paaukštinimą iki jų lems tikrai ne prieš n metų baigta mokslo įstaiga, o jų darbo patirtis ir gebėjimai. Negalima sudarinėti jokių ranginių sąrašų, kas ką kada priims.

Nei kokio skyriaus vadovo, nei direktoriaus niekas nesirinks pagal diplomą. Į tokias pareigas ne iškart po baigimo eina žmonės ir jų paaukštinimą iki jų lems tikrai ne prieš n metų baigta mokslo įstaiga, o jų darbo patirtis ir gebėjimai. Negalima sudarinėti jokių ranginių sąrašų, kas ką kada priims.

 

Mes neanalizavome darbuotojų darbinės patirties, mes nagrinėjome IŠSILAVINIMĄ.

Patirtis visai kita diskusijų tema.

Malonu, kad parašėt dar vieną priežastį, kodėl negali būti jokių rangavimų. Ypač šioje temoje esamame kontekste.

Lietuvoje vienintelė problema, kad universitetų per daug, per lengva įstoti, bereikalingai žaidžia su tokiais, kurie jau neturiu šansų kažką aukščiau pasiekti kolegijos. Tai po to būna, kad baigia ir verkia "darbo nėra". Nors nuo savęs pradėtų, kad šiaip tik pasisekė prasmukti pro tą universitetą patiems. Save apgavo, o realybė nepasikeitė, dirbs tą patį kaip po kolegijos.

Nusišnekėjai su tais vadovavimais ir minimumu. Būtų galimybė - uždėčiau minusą už tokias sapaliones. Dar pradėk aukštinti per gerklę lendantį VU...

Tai pasiskaityk kitą kartą iki galo. :) Universiteto baigimas nieko nereiškia. Ypač tik bakalauro, kur grynai į kolegiją reikėjo eiti...

 

Aš studijavau VGTU ir VU. Truputį skiriasi universitetai, dar daugiau priklauso nuo pasirinktos specialybės, bet vis tiek daugiausiai viskas priklauso tik nuo pačio studento. Čia tiek pats baigiau, tiek draugai įvairias specialybes, tai kam iš tikro buvo įdomi teisė, tas baigė ir dirba. Nors tipo teisininkų nereikia. Man buvo įdomi kompų inžinerija, viena paklausiausių specialybių dabar (pvz.: nanotechnologijos magistre), bet magistre net nesusirinko į valstybės finansuojamas vietas žmonių, nes iš tikro tik keliems ir buvo įdomi sritis iš tų 20 baigusių bakalaurą. Kame būtent visa esmė yra, kad universitetas gali padėti tik jei tikrai įdomi sritis ir tikrai nori būti aukšto lygio specialistu.

 

Jei tikslas tėra susirasti kažkokį darbą ar turėti diplomą. Tai niekas nepadės, geriausiu atveju, kolegiją galima taikyti. Dabar krūvos tokių žmonių baigia universitetus, nes tiesiog per daug vietų juose, per lengva įstoti ir univerai, patys žmonės apgaudinėja save, kad jie iš vis kažkuo naudingu užsiima, ar reikalingos tos perteklinės vietos kaip dabar kas antras po mokyklos turbūt įstoja...

 

Universitetams aišku bapkių daugiau, bet reiktų keisti sistemą, kad kokybė būtų svarbesnė, o ne studentų skaičius. Sumažinti vietų skaičių kelis kartus arba galbūt net uždaryti pusę jų.

Redagavo Sausio 8, 2012 Pro.Gamer

Kalbant apie programavimo kryptį, kolegija (būtent Vilniaus Kolegija) ar VU ? Ką jūs manote? Anksčiau buvau tvirtai apsisprendęs stoti į VU PS, dabar kai lieka pusmetis pasidomėjau daugiau ir krypstu link kolegijos, kadangi, naudingos praktikos kiekis kolegijoje yra ryškiai didesnis, tuo tarpu universitete - galybė teorinių, pagrinde sunkios matematikos žinių, kurios tik dalinai reikalingos. Tačiau ar baigęs kolegiją neturėsiu problemų ateity? Esu imlus žmogus, domiuosi naujais dalykais, nesu tinginys, greit mokausi, tačiau ar būtent tas kolegijos popierėlis (diplomas) nepakiš kojos ateity, siekant aukščiau, nei būti eiliniu darbininku? Iš anksto ačiū už nuomones :)

Aš šiai dienai jeigu vėl persirinkčiau, imčiau tik Vilniaus Kolegija. Žinoma, pirmam pusmetį yra keletas neįdomių dalykų, kaip anglų kalba, ar specialybės kalba. Bet ties čia ir apsistojame. Metus laiko paprogramuojame su C kalba, o tada patys renkamės su kuo norim. C#, JAVA, Python ir daugybe kitokiu objektinio programavimo kalbų. Matematikos yra, bet tikrai nedaug. Yra intelektika, dar man nebuvo, bet iš kalbų girdėjau, kad labai įdomu. :) Taip pat kursinius renkiesi, ką nori daryti, kad naudinga ir įdomu būtų. Per praktika pirmam pusmetį dirbom su macro funcijom ant MS OFFICE bei Visual Basic`u. Dėstytojas akcentavo, kad darykite tai, kas būtų naudinga ir įdomu. Realiai jeigu veiki kažką, atmeti tas pora paskaitų kurios neįdomios (Visur taip), tai gali su šypsena mokytis čia. Kam reikia plačiau per litexpo būsiu tikriausiai prie Vilniaus Kolegijos, EIF`o. Kas norės pakalbėt, galės parašyti į privatą, duosiu savo foto, prieisit, pasisveikinsit ir papasakosiu. :)

 

Kol kas pas mus Lietuvoje yra iškreiptas vaizdas, nes darbdaviai ir valytojos nori su universitetiniu išsilavinimu, bet mūsų Lietuvos švietimo sistema suteikianti tam tikrą išsilavinimą vienoje at kitoje srityje yra trijų lygių.

Apsisprendus ką gyvenime norėsite veikti galima mokytis....

 

 

Visiškai sutinku su tavim :) tą patį ir aš manau ir parašiau savo straipsnyje. Dabar žinau tikslius skaičius. Iš pernai baigusių EIF(elektronikos ir Informatikos fakultetą, Vilniaus Kolegijos) 91% dirba jau. :) Likę 9 nežinau ką veikią :) O visoje ViKo baigę absolventai, per pirmus metus įsidarbina apie 80% (tikslios statistikos nežinau, bet taip buvo pasakę per kažkokį viešą kalbėjimas).

Redagavo Sausio 8, 2012 Autokilled

Iš pernai baigusių EIF(elektronikos ir Informatikos fakultetą, Vilniaus Kolegijos) 91% dirba jau. :) Likę 9 nežinau ką veikią :) O visoje ViKo baigę absolventai, per pirmus metus įsidarbina apie 80% (tikslios statistikos nežinau, bet taip buvo pasakę per kažkokį viešą kalbėjimas).

 

Patikslinsiu: jei dirba, nereiškia, kad dirba pagal specialybę. Pati kaip tik ir baigiau eif'ą. Pasižiūrėjus į visus baigusius grupiokus iš akies galiu primesti, kad pagal specialybę dirba maždaug pusė žmonių. Deja, likusiems studijuojama specialybė visai ne prie širdies buvo ir iš vis neaišku nei kaip jie baigė, nei kokiu tikslu. Įvardinčiau tai kaip didžiausią minusą - nemotyvuoti studentai. Tikrai yra skirtumas, kur mokytis tarp žmonių, kuriems įdomu ir tarp žmonių, kurie apsoliučiai nemotyvuoti.

Jo čia minusas. Bet po truputi keičiasi viskas. Žmonės tampa labiau motyvuoti, eina žingeidus ir žinantis ko nori jaunimas. Dauguma aktyvūs, komunikabilūs(kas retenybė eif`e). Jeigu myli programavimą ar kompiuterių technika, tai ir rasi darbą IMHO.

Sveiki,

 

Aš čia gal visiškai ne į temą, bet kurt atskirą temą dėl tokio klausimėlio nežinau ar verta: ar galima profesinę praktiką atlikti anksčiau laiko? Studijuoju kolegijoje, ir trečiam kurse gaus visi eit tos praktikos atlikinėt, bet jeigu pvz papultų koks patrauklus skelbimas, kad kažkam reikia praktikantų ir aš tą sritį išmanau (žinoma ji susijusi su mano studijomis), tai ar aš galėčiau tą praktiką atlikti anksčiau? Ar čia nuo kolegijos priklauso jau?

Sveiki,

 

Aš čia gal visiškai ne į temą, bet kurt atskirą temą dėl tokio klausimėlio nežinau ar verta: ar galima profesinę praktiką atlikti anksčiau laiko? Studijuoju kolegijoje, ir trečiam kurse gaus visi eit tos praktikos atlikinėt, bet jeigu pvz papultų koks patrauklus skelbimas, kad kažkam reikia praktikantų ir aš tą sritį išmanau (žinoma ji susijusi su mano studijomis), tai ar aš galėčiau tą praktiką atlikti anksčiau? Ar čia nuo kolegijos priklauso jau?

 

Galima. Bent pas mus tikrai leido ir net patys dėstytojai tą siūlė. :)

na kaip suprast, praktika ankščiau. Grupiokams paskaitos tai vyks toliau, tačiau tu dirbsi paskaitų metu ir gale semestro bandysi prisivyti juos ir tiek. O kai bus praktika visiems, tu vėl eisi į praktiką, tau paskaitų niekas neves tuo metu :)

na kaip suprast, praktika ankščiau. Grupiokams paskaitos tai vyks toliau, tačiau tu dirbsi paskaitų metu ir gale semestro bandysi prisivyti juos ir tiek. O kai bus praktika visiems, tu vėl eisi į praktiką, tau paskaitų niekas neves tuo metu :)

O pats studijuoji, tą praktiką praėjai? Ten gi duodi darbdaviui kažką pasirašyt dėl tos praktikos, kad tipo pas jį ją atlikai, jis pasirašo ir viskas, praktika baigta.

O pats studijuoji, tą praktiką praėjai? Ten gi duodi darbdaviui kažką pasirašyt dėl tos praktikos, kad tipo pas jį ją atlikai, jis pasirašo ir viskas, praktika baigta.

 

Tu atliktum praktiką anksčiau, tau darbdavys pasirašytų. Kol kiti atlikinėtų praktiką galėtum daryti ką nori. Tik galimas daiktas, kad praktiką apsiginti reikės kartu su visais grupiokais. Nebent susitartum su dėstytoju dėl kito (ankstesnio) laiko.

O kai bus praktika visiems, tu vėl eisi į praktiką, tau paskaitų niekas neves tuo metu

 

O kai bus praktika visiems jis ilsėsis.

Redagavo Sausio 18, 2012 Meilutė

Tu atliktum praktiką anksčiau, tau darbdavys pasirašytų. Kol kiti atlikinėtų praktiką galėtum daryti ką nori. Tik galimas daiktas, kad praktiką apsiginti reikės kartu su visais grupiokais. Nebent susitartum su dėstytoju dėl kito (ankstesnio) laiko.

Dėkui už atsakymą :)

Redagavo Sausio 18, 2012 Juliusen

Aišku, nelabai supratau, ką turi omenyje ;) Ačiū už paasiškinimą :)

Nors ne i tema norejau pasiteirauti, gal kas zino, 2012m. kazkaip galima butu istoti i bakalauro islyginamasias studijas po kolegijos studijuoti VGTU Transporto inzinerija nors pusiau valstybes finansuojamose studijose, o gal tokiu nera??? buciau lb dekingas uz info..., mastau ar isvis ten verta stoti, ar patempsiu tuos mokslus???

P.S. Baiges gelezinkelio profke, baigiu gelezinkelio fakulteta kolegijoje ir rimtai svarstau pabandyt stot i Gelezinkelio katedra VGTU, dirbu masinistu keleiviniu traukiniu... Busiu lb dekingas uz suteikta informacija

Ką patartumėte rinktis Kolegiją ar Universitetą būsimąjam(labai tuo tikiuosi) programuotojui, arba bent su Informatika susijusiam asmeniui?

Ką patartumėte rinktis Kolegiją ar Universitetą būsimąjam(labai tuo tikiuosi) programuotojui, arba bent su Informatika susijusiam asmeniui?

Aš asmeniškai siūlau Kolegija. Nes baigiamoji praktika, kurį pagal naująją Programų Sistemų studijų programą trunka 5 mėnesius, tikrai išmokys be galo daug ir pastatys didelį trampliną į darbo rinką. :)

As taipogi pritariu del kolegijos daugumai.Man,tai juokas ima is pvz drauges,sakau stosiu jauciu i kolegija,o jinai is kart pagalvojo,kad as durnelis.Bet man tokie zmones sukelia sypsena,nes stoja i univerus "mokos" ,o baigia,iesko darbo,o galiausiai jo neranda vien del to,kad truksta PRAKTIKOS.

Dėkui už nuomones :)