kompiuteriniai žaidimai-visavertė šiuolaikinės kultūros dalis

sveiki dar nesu pasirašęs kalbėjimo 10kl tema kompiuteriniai žaidimai-visavertė šiuolaikinės kultūros dalis, deadline jau buvo penktadienį o aš dar neatnešiau taigi ryt reiks rašyt , gal kas turit kokių idėju kaip pradėt ar šeip minčių apie ką rašyt šia tema ?

Kas per temos.. visavertė šiuolaikinės kultūros dalis... turėtų būti atvirkščiai :D

Manau galima būtų įdėti šiek tiek kompiuterinių žaidimų istorijos, o po to plėtoti apie juos iš savo perspektyvos. Bei pridurti, jog tai neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, leidžianti atsipalaiduoti, nukreipti savo mintis, trumpam, kur nors kitur. Dar galima pridėti, jog tai gera dingstis draugams ateiti vienas pas kitą. Manau yra tikrai apie ką pašnekėti. :)

Nęvykusi tema, kai pasineria į žaidimus nebesimokina ir nieko dirbti nenori

Pradėciau rašyti taip:

Žodis "žaidimai" daugumai žmonių asocijuojasi su bereikalingu laiko gaišinimu ir akių gadinimu, tačiau šiandien (taip sakytum kai jau šnekėsi) bandysiu paneigti šią nusistovėjusią nuomonę apie žaidimus.

Šiais laikais žaidimų tipų yra labai daug. Nereikėtų pamiršti apie atmintį, loginį mastymą, reakciją, skaitymą, rašymą lavinančius žaidimus.

Čia parašiau pradžią, kurią panaudočiau savo kalboje jeigu man tektų šnekėti šia tema :) O jeigu patarti ką toliau rašyti, tai siūlyčiau apžvelgti 3 dalykus: kodėl pritaikant tokį mokymosi būdą mokinimasis būtų daug efektyvesnis?

Apžvelgti kokiose šalyse tokie žaidimai yra labiausiai paplitę ir kodėl Lietuvoje šis dalykas iki šių dienų nėra toks populiarus :) Čia tik mano apmąstymai, todėl jeigu nepatiks - labai nesmerk :D Sekmės.

Nęvykusi tema, kai pasineria į žaidimus nebesimokina ir nieko dirbti nenori

Kodėl nevykusi? Žaidimai jau niekur nedings, jie užima tokią pačią didelę kultūros dalį kaip ir filmai ar muzika.

Manau, kad pavadinimas nebūtinai sako, kad turi kalbėti už, o ne prieš. Pažiūri iš abiejų pusių ir prieini kažkokią išvadą.

Kas per temos.. visavertė šiuolaikinės kultūros dalis... turėtų būti atvirkščiai :D

Nęvykusi tema, kai pasineria į žaidimus nebesimokina ir nieko dirbti nenori

Jau ne pirmą kartą teks bandyti pakeisti neteisingą visuomenės nuomonę žaidimu atžvilgiu.

mindelejavo teiginys nelabai susijęs su tema, nes kalbama ne apie priklausomybę nuo žaidimų. Ir iš vis, jeigu žmogus skaito knygas nuolatos, taip lyg nustumdamas kai kurias socialines funkcijas į šalį, tai nelaikoma kaip labai blogas dalykas, bet jei jis kiek daugiau pažaidžia kompiuterinius žaidimus, tai jau paskutinis tinginys ir nolifer'is. Nelabai logiška.

Pažvelkim į žaidimus kaip meno priemonę. Menas skirtas sukelti emocijas. Ypač geri meno kūriniai sukelia emocinį perversmą, kuris iš pagrindų pakeičia gyvenimą. Manau, tikrai kai kurie žaidimai priartėjo prie šio tikslo daug arčiau, nei didžioji dalis privalomos mokyklinės literatūros. O kiek dar filmų, muzikos ir kitokių meno kūrinių, kurie ne tik nesukelia šio efekto, bet sukelia jam priešingą: po jo jautiesi pakvailėjęs ir dvasiškai degradavęs. Žinoma, tokių atsiranda ir tarp žaidimų, bet juk dėl vienos prastos knygos niekas nesako, kad meninė literatūra yra blogis.

Tęsiame meno temą. Žaidimai, priešingai nei kitos meno priemonės, apima daugybę sričių: istorija (narrative), muzika, humoras (nors nežinau, kiek tai galima vadinti menu), vizualinis menas. Be to, žaidimai leidžia į visas jas pasinerti dar labiau. Visas šis derinys tikrai gali priversti nubėgti šiurpuliukus per nugarą ar „nupiešti“ nuostabą, pasigerėjimą ant veido. Ne visoms meno formoms ir kūriniams tai pavyksta. Be to, kartą teko matyti ištrauką iš koncerto, kur simfoninis orkestras atlieka žaidimų melodijas (tokias, kaip Mario tema), ir vien dabar rašant šitą sakinį, šiurpuliukai bėgioja per kūną.

Žaidimai suburia didžiules bendruomėnes. Bendruomenių viduje vyksta ne tik diskusijos forumuose, bet ir rengiami didelio mąsto, pasaulyje pripažįstami renginiai: turnyrai, konvencijos, labdaros akcijos.

Žaidimai dažnai sukelia karštas diskusijas. Vienas iš į galvą atėjusių pavyzdžių – diskusija linkomanija.net forume apie žaidimą Empire: Total War (o gal ir kurią kitą dalį), kurioje daugumai lietuvių nepatiko, jog žaidžiant už lietuvos valstybę iš kompiuterio ekrano kalba herojus, įgarsintas ne lietuviškai, o lenkiškai. Buvo remiamasi Lietuvos istorija, aiškinamasi, kokia kalba tais laikais buvo kalbama Lietuvoje – lietuviškai ar lenkiškai. Kiti pavyzdžiai – netoli šimtą pusliapių siekiančios diskusijos apie populiarius žaidimus, kaip antai GTA, Half Life, Mass Effect, Diablo, kai kuriems dar nepasiekus dienos šviesos.

Žaidimų istorijos gali iškelti realiame pasaulyje aktualias temas, kurios kartais nėra iškeliamos kitokiais metodais. Daug pavyzdžių neprisimenu, bet, pavyzdžiui, žaidžiant GTA IV ateina momentas, kai tenka pasirinkti: nužudyti ar pasigailėti (aš, kai būdavo įmanoma, pasigalėdavau), kurį iš brolių nužudyti – pašlėmėką, korumpuotą policininką ar į narkotikų liūną įklimpusį, tačiau turintį kilnių tikslų.

Jau pakankamai daug pripašiau, o ir daugiau argumentų šiuo metu neateina į galvą. Dar keletą pavyzdžių galima rasti šiuose video (verta permesti akimis visą kanalą):

No redeeming value

Enriching lives

Gamer

Race in games

Contraversy in games

Sexual diversity

Nezinau kaip kiti, bet as rasiau su mokytoja pasitares taip: izanga: kompiuteriniai zaidimai blogi, skatina priklausomybe, bla bla. Taciau pasirinkus gerus zaidimus ir neskiriant jiems per daug laiko jie gali teigti naudos. Destymas: moko istorijos CoD, MoH serijos moko apie II p. Kara, moko anglu kalbos ir t.t.

Aš manau, kad kompiuteriniai žaidimai bendruoju požiūrių negali būti vadinami meno kūriniais. Menas ir kultūra yra netapatūs dalykai, kultūra šiuo atveju yra visuomenės veikla ir jos aktualijos. Šiuo požiūriu aš sutinku, kad kompiuteriai žaidimai yra pilnavertė kultūros dalis. To požymiai yra tai, kad jie turi savo publiką, jie bent minimaliai aptariami visose medijose (radijas, televizija, internetas), jų poveikis visuomenei yra ryškus, jau vien ši tema parodo, kad kiekvienas turi savo nuomonę, žinoma ši auditorija yra kompiuteriais besinaudojančių žmonių, todėl negalima daryti tikslaus apibendrinimo.

Aš paminėjęs privaloma (ir man asmeniškai neįdomią dalį) apie kompiuterinių žaidimų egzistavimą kultūroje pereičiau prie jų poveikio visuomenei.

Neigiamų dalykų:

Kaip berods aną savaitę kažkur lygtais Korėjoj mirė WOW žaidėjas po 17 h žaidimo (jam dar liko 8h kompiuterinės laiko). Ir apie priklausomybes nuo kompiuterinių žaidimų.

Kaip al-Qaeda mokino savo teroristus mirtininkus pilotuoti lėktuvus su kompiuterinių žaidimų simuliatoriais. Arba kaip ruošia kovotojus naudodamiesi kompiuterinėmis šaudyklėmis.

Kaip žmonės atsiriboja nuo išorinio pasaulio, kad pamirštų realias problemas. Kaip vaikai nebeiština į lauką, nes sėdi prie kompiuterių ir kaip jų sveikata dėl to genda.

Teigiamų dalykų:

Loginio mąstymo, reakcijos t.t. lavinimo.

Kaip kompiuteriai žaidimai daugeliui vaikų dabar atstoja pasakas prieš miegą ir kaip jie formuoja jų vertybes (na čia ir teigimas ir neigiamas prilaso nuo žaidimo).

Kaip žaidimų industrija duoda darbo meniskams ir skatina programuotojus.

Kaip žaidimai apjungia didžiules grupes žmonių.

Mano nuomonė yra gal kiek konservatyvi. Aš manau, kad kompiuteriniai žaidimai, kaip po tokie yra laiko švaistymas (dauguma). Juos žaisdamas žmogus netobulėja, jei kas netyčia išmoko anglų kalbą ar visa ginklų rūšis tai čia tik šalutinis efektas, vistiek šios žinios prasilenkia su realybe. Kompiuteriniai žaidimai, kaip greitas maistas skanu, daug kas jį valgo, bet didelėmis dozėmis skatina nutukimą. Ir nors manau, kad tai yra laiko švaistymas aš pats karts nuo karto pažaidžiu kompiuterinius žaidimus, nes kartais nesvarbu ar tais sveika, svarbu, kad skanu :D