Lietuvių VBE 2013 metai

Va tas supras/nesupras labiausiai žudo. Nors manau, jeigu jau parodei savo suvokimą bent apie literatūrą, tai kažkiek taškų turėtum gauti (aišku, maximumo nesitikėk) bent už tai + rašyba. Manau viskas bus visiems gerai, tik nežinomybė žudo. Juk čia tik valstybinis egzas, o atsiminkit, jį laikė ir tautinės mažumos ;) Taip, kad vertintojai nenorės sukelt balagano ir patrauks mokinius jų naudai. Tikėkimės. Na ką, o dabar belieka tik pasinert į istorijos gilumas. :)

Nu ką chebra, atrodo, kad prisižaidžiau. Rašiau temą: "Kokį Lietuvos mitą kuria skirtingų epochų rašytojai?"

 

Kaip apmaudu.. atrodo, taip gerai mokėjau lietuvių, tikėjausi daug gaut.. susisuko galva gavus temas, DABAR GAILIUOSI, KODĖL, KODĖL AŠ NERAŠIAU APIE MAIŠTININKUS?

 

Kiek domėjausi, NIEKAS šitos temos nerašė, nežinau, kuo man visa tai baigsis. Kai pasakiau abitūros liaudžiai, kad rašiau šitą temą, visi susiėmė už galvų. Žinokit, dabar jaučiuosi silpniau negu ketvertą išsivedęs durniaus voliotojas, mokėjęs tik Biliūno lazdą. Žodžiu, situacija tokia: tie autoriai, kuriais rėmiausi, visi buvo iš privalomų, kontekstus irgi parašiau, interpretavau, tačiau man atrodo, kad mane vertintoja ne taip supras.

Vienintelė paguoda tik ta, kad net jeigu už turinį gauni nulius, tavo raštingumas vis tiek vertinamas, o už jį galima surinkti nemažai taškų, todėl vilties dar nesu praradęs...

Nesijaudink aš irgi kaip durnelis šitą temą pasirinkau. Rėmiausi Maironiu ir Marcinkevičiumi, bet labiau rašiau kokią jie įsivaizduoja idealią Lietuvą. Jei visiškai ne į temą atsakiau, vis dar įmanoma išlaikyt?

Nesijaudink aš irgi kaip durnelis šitą temą pasirinkau. Rėmiausi Maironiu ir Marcinkevičiumi, bet labiau rašiau kokią jie įsivaizduoja idealią Lietuvą. Jei visiškai ne į temą atsakiau, vis dar įmanoma išlaikyt?

Įmanoma, jei esi raštingas, ir dar kaip įmanoma, neblogai galima išlaikyt. Juk už turinį duoda tik max. 20 taškų, visi kiti už raštingumą, stilių, struktūrą ir t.t

Va tas supras/nesupras labiausiai žudo. Nors manau, jeigu jau parodei savo suvokimą bent apie literatūrą, tai kažkiek taškų turėtum gauti (aišku, maximumo nesitikėk) bent už tai + rašyba. Manau viskas bus visiems gerai, tik nežinomybė žudo. Juk čia tik valstybinis egzas, o atsiminkit, jį laikė ir tautinės mažumos ;) Taip, kad vertintojai nenorės sukelt balagano ir patrauks mokinius jų naudai. Tikėkimės. Na ką, o dabar belieka tik pasinert į istorijos gilumas. :)

Nenusimink :) Manau, kaip tik tau bus pliusas, kad rinkaisi mažiau populiarią temą tarp abiturientų. Be to, jei raštingumas geras kaip pats sakai, yra argumentai, sklandžios mintys taip tikrai gausi taškų ir gal net labai nemažai. Be to bus du vertintojai, jeigu vienas "ne taip supras", tai gal kitaip kaip tik labai patiks :)

Aš kaip tik greičiausiai būsiu privėlus klaidų su skyryba ir rašyba :|

O kodėl šią temą pasirinkai? Aš tai neturėjau kur dingti. Visada rašau literatūrinį rašinį, todėl nelabai įsivaizduoju kaip rašyt samprotavimo. O ta kita literaturinė tema apie miestą man dar sunkesnė pasirodė.

Aš kažkaip per daug pasitikėjau savo jėgomis, iš lietuvių išėjo 9... Šiaip, nelabai esu linkęs rašyti samprotavimo rašinius - man jų struktūra per daug paini, neaiški - polemizuok, kelk problemas, tie argumentai... Iš pradžių, dar pamatęs temas nudžiugau ir galvojau rašyt apie atlaidumą (nežinia kodėl, bet apie maištą būčiau galėjęs ištisus tomus parašyt, bet vat būtent tuo metu man pasirodė, kad net nežinau kas yra maištas, viską pamiršau, ždž.), bet paskui netikėtai šovė mintis rašyti literatūrinę, nu tai paėmiau ir parašiau. Rašėsi itin sklandžiai, parašiau daugiau nei reikėjo, paskui ilgai perrašinėjau. Kažkaip nesitikėjau, kad per lietuvių egzą taip greit parašysiu rašinį. Nu, tai stvėriau aš tą temą, ir dar tokį įprotį turiu, kad man lyg užsifiksavę, kad jeigu jau duoti privalomi autoriai, tai kažkaip man toks moralinis principas susiformavęs, kad būtinai turiu remtis tik jais, taip ir padariau. Rėmiausi Radvano "Radviliada", Maironio "Trakų pilis" ir "Kur lygūs laukai", tada į vieną pastraipą ėmiau Krėvės "Skirgailą" ir Marcinkevičiaus dramas "Mindaugas" bei "Mažvydas".

kadangi tema prašė skirtingų epochų, tai kaip kontekstus ėmiau renesansą ir romantizmą.

Rašiau apie miesto vaizdavimo kaitą. Rėmiausi Donelaičiu, Biliūnu, Vaičiūnaite. Jaučiuosi gan neblogai, žiūrėsim kaip bus. :))

Radvanu niekaip nepasiremčiau, tiesą sakant net nepamenu, ką jis ten parašė, kažkaip tie "senieji" autoriai su savo kūriniais praėjo pro ausis :| Aš kažkaip vistiek linkusi manyti, kad viskas su tavo rašiniu bus gerai, netradicinis pasirinkimas - vien tai jau pliusas :) O aš nežinau, ką galvoti. Labai norėtųsi gero balo, nes rašiau nuoširdžiai, įnikusi postringavau apie tą maištą, skaičiau kokius keturis kartus savo rašinį, bet kas ten žino, kaip vertintojui susišvies.

Sveiki. Tai ka, praejo tas baisumas, taciau dabar del rezultatu baisu. O priveliau... Turiu keleta klausimu:

1. Nepazymejau 500 zodziu ribos, minusuos taska ar kaip?

2. Parasiau apie 640 zodziu, labai pyks? :D

3. Remiausi 2 kartus biliunu, karta lazda, kita karta ubagu ( atlaidumo tema), trecia pastraipa filma itraukiau, tai ar cia labai irgi mus?

Nezinau, tema supratau, bet nebuvau tinkamai pasiruoses. Kad ir kaip bebutu, labai noreciau islaikyt, man to pilnai pakaktu. Aciu uz atsakymus :)

Sveiki. Tai ka, praejo tas baisumas, taciau dabar del rezultatu baisu. O priveliau... Turiu keleta klausimu:

 

1. Nepazymejau 500 zodziu ribos, minusuos taska ar kaip?

2. Parasiau apie 640 zodziu, labai pyks? :D

3. Remiausi 2 kartus biliunu, karta lazda, kita karta ubagu ( atlaidumo tema), trecia pastraipa filma itraukiau, tai ar cia labai irgi mus?

 

Nezinau, tema supratau, bet nebuvau tinkamai pasiruoses. Kad ir kaip bebutu, labai noreciau islaikyt, man to pilnai pakaktu. Aciu uz atsakymus :)

Tikrai galima remtis tuo pačiu autoriumi visame rašinyje. Čia visiškai ne klaida :) O dėl filmo, jeigu tai rimtas, klasikinis, "gerą vardą turintis" filmas, o ne koks saulėlydis, tai manau nebus blogai :D

Aš kažkaip per daug pasitikėjau savo jėgomis' date=' iš lietuvių išėjo 9... Šiaip, nelabai esu linkęs rašyti samprotavimo rašinius - man jų struktūra per daug paini, neaiški - polemizuok, kelk problemas, tie argumentai... Iš pradžių, dar pamatęs temas nudžiugau ir galvojau rašyt apie atlaidumą (nežinia kodėl, bet apie maištą būčiau galėjęs ištisus tomus parašyt, bet vat būtent tuo metu man pasirodė, kad net nežinau kas yra maištas, viską pamiršau, ždž.), bet paskui netikėtai šovė mintis rašyti literatūrinę, nu tai paėmiau ir parašiau. Rašėsi itin sklandžiai, parašiau daugiau nei reikėjo, paskui ilgai perrašinėjau. Kažkaip nesitikėjau, kad per lietuvių egzą taip greit parašysiu rašinį. Nu, tai stvėriau aš tą temą, ir dar tokį įprotį turiu, kad man lyg užsifiksavę, kad jeigu jau duoti privalomi autoriai, tai kažkaip man toks moralinis principas susiformavęs, kad būtinai turiu remtis tik jais, taip ir padariau. Rėmiausi Radvano "Radviliada", Maironio "Trakų pilis" ir "Kur lygūs laukai", tada į vieną pastraipą ėmiau Krėvės "Skirgailą" ir Marcinkevičiaus dramas "Mindaugas" bei "Mažvydas".

[/quote']

Tai tas metinis lietuvių pažymys pažymiui nelygus. Man 8 išvedė, bet tiek nesijaučiu vertas, iš bandomojo 60% tik gavau.

Kokia pagrindinė mintis tavo rašinio? Gal ne taip jau ir blogai.

Tai gal kas nors man pasakys ar labai baudzia jeigu nera pagr mintis nusakyta izangoje ir pabaigoje?

Tikrai galima remtis tuo pačiu autoriumi visame rašinyje. Čia visiškai ne klaida :) O dėl filmo, jeigu tai rimtas, klasikinis, "gerą vardą turintis" filmas, o ne koks saulėlydis, tai manau nebus blogai :D

Palengvejo sirdis :) Aciu! Galvojau jau smaugs :D

daugiau optimizmo, nes nervais jau nieko nebepakeisi :) išlaikys visi kurie bent kažką užkabino, atitiko minimalius reikalavimus ir yra raštingi. Atsimenat, kai tas delfi straipsnis visus įbaugino, kad pasakė ta "ekspertė" kad rezultatai gali būt tragiški, temos sunkios ir t.t? O temos tikrai nebuvo kosmosas bent kažkiek besidomintiems literatūra ir per pamokas nosies nekrapščiusiems. Tai manau tokia tendencija ir su rezultatais bus- būrė būrė, gasdino gasdino, o išlaikys kai kas puikiai, kai kas prasčiau, bet visi bus patenkinti, nes kiekvienas jaučia savo galimybes. :)

Tai gal kas nors man pasakys ar labai baudzia jeigu nera pagr mintis nusakyta izangoje ir pabaigoje?

Dar penkis kartus to paties paklausk tai tada tikrai gausi atsakymą :)

Tai tas metinis lietuvių pažymys pažymiui nelygus. Man 8 išvedė, bet tiek nesijaučiu vertas, iš bandomojo 60% tik gavau.

Kokia pagrindinė mintis tavo rašinio? Gal ne taip jau ir blogai.

ai, savaip aš ten pribūriau, net nebenoriu atsimint.. tik spėju, kad gali nesuprast, bet manau tai nebus tragedija ;)

gal dar kas žino apie netvarkingą darbą, pribraukimą? gramatika ir turinys viskas ok, tik pribraukyta švarraštyje gana nemažai, nebaudžia už tai?

daugiau optimizmo, nes nervais jau nieko nebepakeisi :) išlaikys visi kurie bent kažką užkabino, atitiko minimalius reikalavimus ir yra raštingi. Atsimenat, kai tas delfi straipsnis visus įbaugino, kad pasakė ta "ekspertė" kad rezultatai gali būt tragiški, temos sunkios ir t.t? O temos tikrai nebuvo kosmosas bent kažkiek besidomintiems literatūra ir per pamokas nosies nekrapščiusiems. Tai manau tokia tendencija ir su rezultatais bus- būrė būrė, gasdino gasdino, o išlaikys kai kas puikiai, kai kas prasčiau, bet visi bus patenkinti, nes kiekvienas jaučia savo galimybes. :)

Ta ekspertė mokytoja iš mano miesto, pagarsėjusi ne itin maloniais incidentais ir apsižodžiavimas, tai ką ji ten kalba išviso mažiausiai reiktų klausytis, o dėl rezultatų, tai jau nieko vistiek nebepakeisim :)

priklauso nuo vertintojo manau, žiūrint ant kokio užsirausi, bet jeigu turinys neblogas, tai nemanau, kad turėtų labai mušt per "batus". :)

gal dar kas žino apie netvarkingą darbą, pribraukimą? gramatika ir turinys viskas ok, tik pribraukyta švarraštyje gana nemažai, nebaudžia už tai?

Nesijaudink, mano mokytoja yra vertintoja. Šiandien su ja po egzamino kalbėjau. tai ji sakė, kad nieko baisaus, jei braukei švarraštį (aš tą patį dariau). Juk mes žmonės, o ne mašinos, kurios galim ištrinti. Mažiausiai dėl to nerimauk.

Kas rašė literatūrinį rašinį apie mitą?

Sorry, neskaičiau ankstesnių komentarų, nes po egzamino jų atsirado labai daug.

Nesijaudink, mano mokytoja yra vertintoja. Šiandien su ja po egzamino kalbėjau. tai ji sakė, kad nieko baisaus, jei braukei švarraštį (aš tą patį dariau). Juk mes žmonės, o ne mašinos, kurios galim ištrinti. Mažiausiai dėl to nerimauk.

 

 

Kas rašė literatūrinį rašinį apie mitą?

Sorry, neskaičiau ankstesnių komentarų, nes po egzamino jų atsirado labai daug.

Per visą forumą tik dviese tokie esam :D. Na dabar jau trys.

Man truputį keista, kad jūs prašot įvertinimo, kai pasakot temą ir autorius, kuriais rėmėtės. Mūsų visa klasė rašė bandomuosius ir, nors ir visi pasirėmė kuo privalėjo, dauguma parašė prastai dėl to, kad pasirėmė netinkamai. Jeigu norit visų balų būtent iš lit. konteksto(o beje už kontekstą tėra tik 3 maximum balai, dar nesuprantu kodėl tiek ties juo susirūpinat) reikia į kūrinį, kuriuo remiatės, žvelgti problemiškai. Kelti probleminius klausimus, svarstyti, giliau srėbti. Pvz:

Maištininkų galime rasti ir literatūroje. Vinco Mykolaičio Putino romane „Altorių šešėly“ pgr herojus Liudas Vasaris nuo pat jaunystės gerai nežinojo savo kelio. Įstojęs į kunigą seminariją jis pamažu apleido savo krikščioniškuosius įžadus, pamilo moterį ir gyvenimo gale išstojo iš kunigų.(skirčiau 1 balą)

Maištininkų galime rasti ir literatūroje. XXa. simbolisto, kunigo Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešylėje“ pagrindinio herojaus Liudo Vasario gyvenimas - tai geriausias vidinio konflikto atspindys. Tapęs kunigu, jis supranta, jog tai buvo klaidingas pasirinkimas. Vasaris pamažu pradeda maištauti - pirmiausia prieš save patį, paskui prieš Dievą. Galiausiai Liudas pasiryžta visuomenės, ypač kunigų, akimis šventvagiškam poelgiui - išstoti iš kunigų. Visą gyvenimą L. Vasarį kankino klausimas - ar galima būti geru poetu tuo pačiu metu išliekant doru kunigu? Bėgant laikui, herojus suprato, kad tik eidamas prieš netinkamai pasirinktas gyvenimo sąlygas jis gali rašyti. Maištas Vasariui buvo tarsi priemonė kurti, jis žinojo, kad maitins poeto sielą tik griaudamas savo kunigystės kelią. Šis romanas įrodo, kad vidinė kova nėra neigiamas dalykas - savotiškas maištas stiprina tave kaip asmenybę, skatina atsirasti kūrybos vaisius. (skirčiau 3 balus)

Aišku, aš ne mokytoja, tuo labiau ne vertintoja, bet norėjau pasakyti, kad kiek giliai pakapstėt, tiek balų ir gausit. Jeigu prilipdėt kad tokiam ir tokiam kūriny kalbama apie pvz tą patį maištą ir toliau tik atpasakojot truputį siužeto - nieko gero. Jeigu kėlėt klausimus, į juos atsakinėjot, gvildenot problemą - tada gerai.

Man truputį keista, kad jūs prašot įvertinimo, kai pasakot temą ir autorius, kuriais rėmėtės. Mūsų visa klasė rašė bandomuosius ir, nors ir visi pasirėmė kuo privalėjo, dauguma parašė prastai dėl to, kad pasirėmė netinkamai. Jeigu norit visų balų būtent iš lit. konteksto(o beje už kontekstą tėra tik 3 maximum balai, dar nesuprantu kodėl tiek ties juo susirūpinat) reikia į kūrinį, kuriuo remiatės, žvelgti problemiškai. Kelti probleminius klausimus, svarstyti, giliau srėbti. Pvz:

 

Maištininkų galime rasti ir literatūroje. Vinco Mykolaičio Putino romane „Altorių šešėly“ pgr herojus Liudas Vasaris nuo pat jaunystės gerai nežinojo savo kelio. Įstojęs į kunigą seminariją jis pamažu apleido savo krikščioniškuosius įžadus, pamilo moterį ir gyvenimo gale išstojo iš kunigų.(skirčiau 1 balą)

 

Maištininkų galime rasti ir literatūroje. XXa. neoromantiko, kunigo Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešylėje“ pagrindinio herojaus Liudo Vasario gyvenimas - tai geriausias vidinio konflikto atspindys. Tapęs kunigu, jis supranta, jog tai buvo klaidingas pasirinkimas. Vasaris pamažu pradeda maištauti - pirmiausia prieš save patį, paskui prieš Dievą. Galiausiai Liudas pasiryžta visuomenės, ypač kunigų, akimis šventvagiškam poelgiui - išstoti iš kunigų. Visą gyvenimą L. Vasarį kankino klausimas - ar galima būti geru poetu tuo pačiu metu išliekant doru kunigu? Bėgant laikui, herojus suprato, kad tik eidamas prieš netinkamai pasirinktas gyvenimo sąlygas jis gali rašyti. Maištas Vasariui buvo tarsi priemonė kurti, jis žinojo, kad maitins poeto sielą tik griaudamas savo kunigystės kelią. Šis romanas įrodo, kad vidinė kova nėra neigiamas dalykas - savotiškas maištas stiprina tave kaip asmenybę, skatina atsirasti kūrybos vaisius. (skirčiau 3 balus)

 

Aišku, aš ne mokytoja, tuo labiau ne vertintoja, bet norėjau pasakyti, kad kiek giliai pakapstėt, tiek balų ir gausit. Jeigu prilipdėt kad tokiam ir tokiam kūriny kalbama apie pvz tą patį maištą ir toliau tik atpasakojot truputį siužeto - nieko gero. Jeigu kėlėt klausimus, į juos atsakinėjot, gvildenot problemą - tada gerai.

Aš rašiau maišto tema ir rėmiausi "Altorių šešėly". Tik labiau liečiau kūrybos aspektą, kad Vasariui, kaip jaunai ir dar savęs ieškančiai asmenybei, kūryba irgi buvo kaip savotiška maišto forma, kurioje išliedavo save ir savo potyrius. Nežinau, ar bus pakankamai gerai, bet tą akimirką būtent taip susišvietė.

Manau, kad tie kas rase literaturini apie mitus, tikrai gaus neblogai, jei tema suprasta. Nes jei pataikyti i tokia tema, su gerom ziniom, labai neblogai viskas gali iseiti.

 

Rasiau pirma samprotavimo tema, pridariau klaidu, kokiu tik imanoma. Iterpiau ne i tema citata dar... Dabar viskas, reikia nebesinervuoti. Lietuviu k. egzaminas jau istorija. Kaip ir anglu, prireike savaites, kad nusiraminciau ;D Su tokiu spaudimu, ateinanciu egzaminu gerai neparasyti man ;(

Matai bėda tame, kad aš netgi tokio žodžio „mitas'' savo rašinyje neminėjau. Ir išvis į batą myžu , kad ne į temą parašiau. Nors gramatika nebloga mano.

Aš rašiau maišto tema ir rėmiausi "Altorių šešėly". Tik labiau liečiau kūrybos aspektą, kad Vasariui, kaip jaunai ir dar savęs ieškančiai asmenybei, kūryba irgi buvo kaip savotiška maišto forma, kurioje išliedavo save ir savo potyrius. Nežinau, ar bus pakankamai gerai, bet tą akimirką būtent taip susišvietė.

Čia dabar kai pagalvojau dar geresnis variantas. Matai, man anaip susišvietė ;D Nu bet bet kokiu atveju tinka čia visaip, svarbu, kad išgvildenta, išlukštenta.