Lietuvių VBE 2013 metai

Ai, niekada tas lietuvių rašinys nebus įvertintas objektyviai, ir aš asmeniškai tikrai visiem linkiu gaut kuo didesnius balus, nė kiek nepavydėčiau, tebūnie nors ir visi už mane daugiau gauna. O taip yra dėl to, kad nėra prasmės lieti pykčio ar nervų dėl visiško ABSURDO. Kaip ir rašė Wineris, atrodo, literatūrinių žinių daug, galėčiau ištisai kalbėt apie kone ne kiekvieną autorių, bet kažkaip rašinyje atsiskleisti nepavyko, net neįsivaizduoju kodėl. Galiu cituot anokio Krivicko eilėraščius, galiu nagrinėt Tiliaus iš "Miškais ateina ruduo" psichologiją, bet kas iš to? Kas iš to, kad aš žinojau gal būt daugiau, negu statistinis abiturientas? Bet galbūt tas statistinis abiturientas buvo labiau susikaupęs ir per egzaminą geriau atsiskleidė?

Manau bėda tame, kad tie, kurie daugiau domėjosi ir skaitė, labiau domėjosi smulkmenom, o kai reikėjo parašyt brandų rašinį, gavosi šnipštas. Niekad nesupratau, kaip ruoštis tam lietuvių egzaminui. Visi mokytojai aiškino skirtingai, net patys mokytojai visko iki galo nežino, tai kaip galima pasiruošt? Nebuvo sistemos, nebuvo. O kaltos reformos.

Ai, niekada tas lietuvių rašinys nebus įvertintas objektyviai, ir aš asmeniškai tikrai visiem linkiu gaut kuo didesnius balus, nė kiek nepavydėčiau, tebūnie nors ir visi už mane daugiau gauna. O taip yra dėl to, kad nėra prasmės lieti pykčio ar nervų dėl visiško ABSURDO. Kaip ir rašė Wineris, atrodo, literatūrinių žinių daug, galėčiau ištisai kalbėt apie kone ne kiekvieną autorių, bet kažkaip rašinyje atsiskleisti nepavyko, net neįsivaizduoju kodėl. Galiu cituot anokio Krivicko eilėraščius, galiu nagrinėt Tiliaus iš "Miškais ateina ruduo" psichologiją, bet kas iš to? Kas iš to, kad aš žinojau gal būt daugiau, negu statistinis abiturientas? Bet galbūt tas statistinis abiturientas buvo labiau susikaupęs ir per egzaminą geriau atsiskleidė?

Manau bėda tame, kad tie, kurie daugiau domėjosi ir skaitė, labiau domėjosi smulkmenom, o kai reikėjo parašyt brandų rašinį, gavosi šnipštas. Niekad nesupratau, kaip ruoštis tam lietuvių egzaminui. Visi mokytojai aiškino skirtingai, net patys mokytojai visko iki galo nežino, tai kaip galima pasiruošt? Nebuvo sistemos, nebuvo. O kaltos reformos.

Sutinku su kiekvienu žodžiu. Jeigu taip visi mąstytų, tai būtų psichologiškai lengviau pasiruošti tam, kad balai gali būti labai įvairūs, nes manau kaip visuomet su lt egzų bus daug netikėtumų.

Aišku, kaltint tai galima čia tik save, nes kitaip netobulėsi. Bet juk kartais susimąstai, kuo aš prastesnis už tuos, kurie gimė metais anksčiau? Kuo jaunesnės kartos prastesnės už mus?

Būtent, o reformos keičia reformas. Vis bandoma "išrasti dviratį", atrodo čia taip viskas blogai toje sistemoje, kad reikia nuolat keisti. Juk logiškai pagalvojus, kad gal tikrai tas abiturientas, kuris dėl jam nepalankios rašinio temos susikirto, praėjusiais metais būtų kuo puikiausiai parašęs ir gavęs aukštesnį įvertinimą. Man su anglų taip. Kai kuriuos egzus buvau padarius labai gerai, atrodė, kad "viską moku" o va šiemet, kai laikiau ir susimoviau, nors dėl anglų kalbos jaučiausi rami, užtikrinta... matyt, tokia likimo pamoka.

Sveiki,

Rašiau apie atlaidumą. Rėmiausi J.Biliūno "Ubagu" ir Vaižganto "Dėdės ir dėdienės". Iš pradžių mąsčiau apie V.Krėvę, nes, nors ir neskaitęs "Skirgailos", iš istorijos, interpretacijų ir konspektų žinojau pakankamai, tačiau įrodinėdamas, jog atlaidumas NĖRA silpno žmogaus bruožas (o Skirgaila buvo silpnas ir negalėjo atleisti aplinkiniams ir Duonutei), tai Krėvę atmečiau. Šiaip prirašiau 600-700 žodžių, tačiau perrašinėjimui pasilikui gal valandą, todėl ne viską spėjau, teko kai kurių vietų atsisakyti. Iš lietuvių turiu 10-tuką (nors nemanau, kad esu jo vertas), tad ir iš egzamino labai tikiuos negaut mažiau 75 proc. Dėl stiliaus klaidų, manau, gali daug prisikabint. Įvertinkit mano argumentus:

1. "Žmonės, lengvai atleidžiantys padarytą skriaudą, nebūtinai reiškia, kad yra silpni. Kartais, norint pasiekti didesnių tikslų, verta atleisti padarytą skriaudą ir, sukaupus visas jėgas, gyventi toliau." "Mūsų gyvenimas - kova".. bla bla, ir iš karto tėškiau kontrargumentą su Hamletu (koks jis buvo silpnas, negalėdamas atleisti tėvo žudikui ir mamai, dėl to save pastūmėjęs į destrukciją), nepradėjęs įrodynėti savo tiesios. Vėliau perėjau jau prie savo tiesios, kad atlaidumas yra stiprybė argumentuodamas Sabaliūno stiprybe išėjus ubagauti. "Taigi, atlaidumas nėra silpno žmogaus bruožas. Tai gyvenimo kelias, kurį pasirinkus laukia dar sunkesni išbandymai. Sabaliūnas savo pasirinkimu įrodė, kad atlaidumas - dvasiškai stipraus ir noru gyventi trykštančio žmogaus bruožas." Įdomu, ar svarus argumentas su Sabaliūnu? Nes novelėje nelabai atskleidžiama, jis atleido sūnui ar ne. Bet esmė tame, kad nepalūžo ir gyveno toliau :)

2. "Žmogus, atleidžiantis padarytą skriaudą, paprastai jau būna patyręs gyvenimo sunkumų ir į juos reaguoja racionaliai, blaiviai. <...> Gyvenimo "užgrūdinti" žmonės yra linkę pasiekti daugiau, nei tie, kurie desperatiškai kovoja kiekvienai negandai užklupus." Nuomonę parėmiau labai kvailu argumentu - Ricky Martinu, papasakodamas, jog iš jo ne tik artimieji, bet ir visa pasaulio žiniasklaida tyčiojosi dėl išvaizdos, seksualinės orientacijos ir pnš. O dabar jis - viena ryškiausių pop muzikos Lotynų Amerikoje ikonų ir nejaučia pagiežos ir pykčio 'heiteriams'... Kaip pavyzdį dar juodrašty turėjau Michael Jackson ir Barack Obama, bet švarrašty jų jau neminėjau dėl laiko stokos (o galėjau!). Litartūra irgi nekokia - Vaižganto "Dėdės ir dėdienės". Mykoliukas, kai jo Severiutė ištekėjo už Rapolo Geišės, jai atleido linkėdamas vien gero ir toliau ramiai gyveno čirpindamas savo smuikeliu... lame. "Atleisdamas jai jis parodė savo stiprybę: kitaip, nei Severiutė, išliko toks pat jaunas, bla bla. Taigi, atleidimas parodo žmogaus stiprybę, pozityvų požiūrį į ateitį, drąsą priimant naujus iššūkius, pacifistinį protestą prieš neteisybę."

Ir pabaiga. Dvi dėstymo pastraipos, nelabai viena nuo kitos skiriasi, bet ai, kaip bus - taip :)

Jeigu tą patį žodį kokius tris kart su klaidaparašiau, tai kiekvieną atskirai skaitys ;D

Maištininkai neleidžia įsigalėti tyronijoms. turi būti tironijoms :/

Jeigu tą patį žodį kokius tris kart su klaidaparašiau, tai kiekvieną atskirai skaitys ;D

 

Maištininkai neleidžia įsigalėti tyronijoms. turi būti tironijoms :/

man rodos,kaip vieną

Ne vienintelis, aš irgi netiesiogiai supratau. Man atrodė, jog turi omeny Lietuvos vaizdą, o koks mitas/fantazija galėtų būt tai net nesugalvočiau.

Patikimi šaltiniai taip pat sutiko su mano nuomone :D

Bent vienas nuramino. :) o kas tie patikimi šaltiniai? Mokytojai?

geras, jeigu tikrai taip, tai turiu vilties išlaikyti lietuvių VBE! :)

kvailai padariau, kad vienoj pastraipoj ne mitą, o įvaizdį paminėjau, manau per šitą vietą kirs man ;/

Sveiki. Jei parašiau 330 žodžių maždaug Lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniam brandos egzamine, tai nuims taškų ar nevertins iš vis? (nes vienur skaičiau nec.lt, kad nuims maždaug 6 taškus pagal lentelę, bet buvo kaip ir parašyta, kad minimaliai 400 žodžių ar 500 žodžių turi būt. Tai kaip čia suprast? Gal kas žino? Dėkui iš anksto :)

Sveiki. Jei parašiau 330 žodžių maždaug Lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniam brandos egzamine, tai nuims taškų ar nevertins iš vis? (nes vienur skaičiau nec.lt, kad nuims maždaug 6 taškus pagal lentelę, bet buvo kaip ir parašyta, kad minimaliai 400 žodžių ar 500 žodžių turi būt. Tai kaip čia suprast? Gal kas žino? Dėkui iš anksto :)

400 tautinėms mažumoms. Lietuviams 500, atrodo atima po tašką už kiekvieną trūkstamą 30 žodžių. Jei parašai mažiau 250 išvis nevertina - neišlaikai.

400 tautinėms mažumoms. Lietuviams 500, atrodo atima po tašką už kiekvieną trūkstamą 30 žodžių. Jei parašai mažiau 250 išvis nevertina - neišlaikai.

Dar keli klausimai. Rezultatai būna po devynių dienų, ar ne? Ir dar vienas klausimas gal ir ne visai į temą: kodėl, kai pažymėjau varnelę, rašydamas čia, prie "gauti pranešimus el. paštu apie atsakymus" aš jų negaunu?

Dar keli klausimai. Rezultatai būna po devynių dienų, ar ne? Ir dar vienas klausimas gal ir ne visai į temą: kodėl, kai pažymėjau varnelę, rašydamas čia, prie "gauti pranešimus el. paštu apie atsakymus" aš jų negaunu?

Būtų gerai... kad greičiausiai tik už mėnesio bus :o :blink:

Mums pirmadienį lietuvių mokytoja sakė( iš karto po egzamino), jog tik kitą pirmadienį pradedami tikrinti darbai bus, tai kad be liepos nelabai ko ir tikėtis galima.

Hey, gal žinot ar dažnai pasitaiko sėkmingų apeliacijos atvejų? Kai vertintojas nesumažina, o padidina surinktų taškų skaičių. :)

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.

:D

Hey, gal žinot ar dažnai pasitaiko sėkmingų apeliacijos atvejų? Kai vertintojas nesumažina, o padidina surinktų taškų skaičių. :)

2009 metais: http://www.nec.lt/naujienos/134/

2011/2012 metais: http://www.delfi.lt/news/daily/education/po-egzaminu-apeliaciju-ivertinimai-pagerinti-vos-14-darbu.d?id=59097293

o jeigu neišlaikai lietuvių valstybinio galima rašyt apeliaciją?

o jeigu neišlaikai lietuvių valstybinio galima rašyt apeliaciją?

Aišku, kad galima. Manau, kad su lietuvių egzaminu tai apeliacijų bus tikrai daug. :)

2009 metais: http://www.nec.lt/naujienos/134/

2011/2012 metais: http://www.delfi.lt/news/daily/education/po-egzaminu-apeliaciju-ivertinimai-pagerinti-vos-14-darbu.d?id=59097293

Ačiū! :) Labai jau mažai jie praleidžia, ypac pernai. Iš tų 407 neišlaikiusių kandidatų turbūt paima visus, kuriems taško pritrūko ir tada jau žiūri.. :D

Sveiki, jau nebegaliu kaip kankina nežinomybė, kuo toliau tuo labiau galvoju, kad parašiau ne į temą, kas geri lituanistai būkit geri, pasakykit ko galiu tikėtis. :D Rašiau tema apie atlaidumą. Pirmoj pastraipoj pasirėmiau Biliūno 'Brisiaus galu' rašiau, kad Brisius atleido savo šeimininkui, mirdamas netroško keršto, o tik norėjo jam palaižyti kojas, kad labai sunku atleisti tada, kai su tavim elgiamasi nežmoniškai ir kad tam reikia labai stiprios dvasios, todėl atlaidumo negalim vadinti silpno žmogaus bruožu. Antroj pastraipoj rėmiausi Juozo Lukšos biografija ir laiškais, rašiau, kad jo žmona susitaikė su jo pasirinkimu, kentėjo vienatvę, kol jis kovojo, kad atleido jam už tai, kad pasirinko partizano kelią ir kad nelaikė jokio pykčio, t.t. Trečia pastraipa buvo apie Apučio "Vienišą sodybą" rašiau, kad moteris rūpinosi, gabeno vaistus ją išdavusiam vyrui, kad nors ir jis jai sukėlė skausmą ir kančias, ji vistiek nepaliko jo sergančio, rūpinosi, įveikė savo principus ir atleido. Ką manot, ar labai į pievas nuvažiavau? :D

Sveiki, jau nebegaliu kaip kankina nežinomybė, kuo toliau tuo labiau galvoju, kad parašiau ne į temą, kas geri lituanistai būkit geri, pasakykit ko galiu tikėtis. :D Rašiau tema apie atlaidumą. Pirmoj pastraipoj pasirėmiau Biliūno 'Brisiaus galu' rašiau, kad Brisius atleido savo šeimininkui, mirdamas netroško keršto, o tik norėjo jam palaižyti kojas, kad labai sunku atleisti tada, kai su tavim elgiamasi nežmoniškai ir kad tam reikia labai stiprios dvasios, todėl atlaidumo negalim vadinti silpno žmogaus bruožu. Antroj pastraipoj rėmiausi Juozo Lukšos biografija ir laiškais, rašiau, kad jo žmona susitaikė su jo pasirinkimu, kentėjo vienatvę, kol jis kovojo, kad atleido jam už tai, kad pasirinko partizano kelią ir kad nelaikė jokio pykčio, t.t. Trečia pastraipa buvo apie Apučio "Vienišą sodybą" rašiau, kad moteris rūpinosi, gabeno vaistus ją išdavusiam vyrui, kad nors ir jis jai sukėlė skausmą ir kančias, ji vistiek nepaliko jo sergančio, rūpinosi, įveikė savo principus ir atleido. Ką manot, ar labai į pievas nuvažiavau? :D

Viskas gerai. Į tema parašyta. gausi tų taškų kalbant apie temą. O jei ir rašybą,gramatika bus gerai tai išlaikysi ir dar gan aukštu balu. tad nusiramink,išeik į lauką su draugais alaus atsigert ar ruoškis kitiems egzaminams :)

Sveiki, jau nebegaliu kaip kankina nežinomybė, kuo toliau tuo labiau galvoju, kad parašiau ne į temą, kas geri lituanistai būkit geri, pasakykit ko galiu tikėtis. :D Rašiau tema apie atlaidumą. Pirmoj pastraipoj pasirėmiau Biliūno 'Brisiaus galu' rašiau, kad Brisius atleido savo šeimininkui, mirdamas netroško keršto, o tik norėjo jam palaižyti kojas, kad labai sunku atleisti tada, kai su tavim elgiamasi nežmoniškai ir kad tam reikia labai stiprios dvasios, todėl atlaidumo negalim vadinti silpno žmogaus bruožu. Antroj pastraipoj rėmiausi Juozo Lukšos biografija ir laiškais, rašiau, kad jo žmona susitaikė su jo pasirinkimu, kentėjo vienatvę, kol jis kovojo, kad atleido jam už tai, kad pasirinko partizano kelią ir kad nelaikė jokio pykčio, t.t. Trečia pastraipa buvo apie Apučio "Vienišą sodybą" rašiau, kad moteris rūpinosi, gabeno vaistus ją išdavusiam vyrui, kad nors ir jis jai sukėlė skausmą ir kančias, ji vistiek nepaliko jo sergančio, rūpinosi, įveikė savo principus ir atleido. Ką manot, ar labai į pievas nuvažiavau? :D

Dėl antros pastraipos: teiginys apie atlaidumą partizanui- visiškai pro šalį. Žiūrint iš istorinės pusės nėra logikos, bet jei įtikinamai viską surašei tai neturi teisės prikibt, juk čia tavo nuomonė. Kaip sakoma svarbu ne ką kalbi, bet kaip kalbi.

Jeigu remdamasis V. Krėvės "Skirgaila" rėmiausi, kad stiprūs žmonės negali atleisti jiems trukdantiems pasiekti tikslą tiks? Nes iš tiesų Skirgaila buvo silpnas, o aš rašiau, kad stiprus.

Dėl antros pastraipos: teiginys apie atlaidumą partizanui- visiškai pro šalį. Žiūrint iš istorinės pusės nėra logikos, bet jei įtikinamai viską surašei tai neturi teisės prikibt, juk čia tavo nuomonė. Kaip sakoma svarbu ne ką kalbi, bet kaip kalbi.

Kadangi tą minutę daugiau nieko į galvą neatėjo, tai teko rašyt taip.. Bet bandžiau aš ten apeit per aplinkui, rašiau, kad tiesiog ji susitaikė su jo pasirinkimu ir atleido, kad pasirinko ne ramų gyvenimą šeimoje o rizikavimą gyvybe ir kovą. Rašiau, kad žmona nepyko, jog visada "pirmąja žmona" vadino tėvyne ir, kad ji taip pat suprato, kad jų meilė negali būti pilnavertė be Lietuvos laisvės. Baisiausia man ir yra dėl šitos pastraipos, na bet gal paklius darbas pas atlaidų vertintoją ir nenumažins labai taškų..