Savizudybe

Ar bent kartą pagalvojote apie savižudybę? nes aš pats asmeniškai vis dažniau apie tai pagalvoju, nes neturiu prasmės gyventi (vienu ##### mažiau būtų).

Susikurk tikslą dėl kurio galėtum gyventi.

Redagavo Spalio 28, 2015 Gugiss

Negalvok apie tai.Dziaukis gyvenimu,nepasiduok,kabinkis i gyvenima.Zmogaus gyvenimas ir taip trumpas.Ne nepajusi,kai pasensi ir pats numirsi.

Redagavo Spalio 28, 2015 timizas

https://www.youtube.com/watch?v=FPAJtvy1uL0#t=26 gyvenimas grazus nusisipsok :)

Ar bent kartą pagalvojote apie savižudybę? nes aš pats asmeniškai vis dažniau apie tai pagalvoju, nes neturiu prasmės gyventi (vienu ##### mažiau būtų).

Man vis idomu, kas bus geriau nusizudzius? Viskas baigsis ir tiek, o gyvenime daug dalyku galima nuveikti (keliauti, bendrauti, vaiku susilaukti ir t.t.). Mesk viska ir isvaryk gyventi i siltus krastus, kur daugiau saules, nes matyt esi vienas is tu, kur LT klimatas varo depresija.

Ar bent kartą pagalvojote apie savižudybę? nes aš pats asmeniškai vis dažniau apie tai pagalvoju, nes neturiu prasmės gyventi (vienu ##### mažiau būtų).

 

Nekankink artimųjų ;)

Chill bro..

Daabr pagalvok taip. Tu turi 1 vieninteel proga gyventi, daugiau per amzius nebus galimybes tos, nieks nezino kas yra po mirties, gal dar blogimau ir panasiai ? Ir tu vieni zingsniu ta galimybe atimsi, ir daugiua niekad sugrizti negalesi, kas viskas pasaulyje yra zmones artimieji, tu ju niekad nepamatysi per amzius. Tau butu px jei tavo artimieji mirtu ir tu ju nepamatytum niekad ? Jei ne, tai pagalvok jog nusuzudzius, nu ju ir nepamatysi niekados, o gal po mirties busi amziams kur tmasoj vienas, ka tu zinai ? Ir tada kelio atgal niekad nebus. Rizikuok, varyk kur toli toli, pasilinksmink, nesedek vienas

Nuvyk tą mintį, gyvybė yra pati vertingiausia dovana. :) Ieškok pomėgių, keisk aplinką, mokykis bendrauti, skaityk. :)

gyvenimas yra beprasmis tuscias dalykas. jeigu neturi jegu gyventi ir kazka kurti, tiesiog plauk pasroviui ir tiek, nespesi suprasti kaip jau pasensi ir mirsi kaip jau kazkas rase.

Stok į savanorius, kariuomenė tau pagaliau užaugins tikrus vyriškus kiaušinius ir proto įkrės.

Negaliu pakesti tokiu silpnavalių žmonių kuriems kyla šitokios mintys. Yra žmonių kurie betka atiduotu, kad galėtu dar viena diena pagyventi šiam pasaulyje...

Kartais pagalvoju, koks gyvenimas iš tiesų yra trumpas ir beprasmis. Beprasmis galbūt dėl to pačio gyvenimo baigtinumo... kad viską ką susikursi šiame pasaulyje tau, vienaip ar kitaip, anksčiau ar vėliau, teks prarast. Visgi, nemanau, jog kada nors išdrįsčiau pakelti prieš save ranką, myliu gyvenimą, kad ir koks jis bebūtų. Patinka bevažiuojant autobusu ir žiūrint pro langą rasti save bemąstančią, kaip gražu aplinkui ir galvoti, kad nieko panašaus po mirties greičiausiai nebus... Negaliu ir nenoriu įsivaizduoti, kad nieko nebeliks. Pasistenk tokias mintis vyti į šalį!

"You don't even need a gun. You don't even need a pill. If you ever want to die, fall in love and you'll get killed."

O šiaip, ko gero, kad kiekvienas apie tai yra pagalvojęs. Tiesiog, kad ir kaip banaliai skambėtų, reikia tikėt savimi, rasti savyje to pozityvumo, optimizmo, noro gyventi. Jeigu tai blogas etapas, viskas gerai. Niekas niekada netrunka amžinai ir visos blogybės praeina, tik laiko reikia. Galiu suprasti, kaip kartais gali būti sunku, bet savo sunkumų ir problemų nereikia užkrauti mylimiems žmonėms pasirenkant išėjimą. Taip, dėl kitų gyventi irgi nereikėtų, bet tiesiog, jeigu jau esi šiam pasaulyje, vadinasi, kad čia turi kažką padaryti ir jeigu esi gyvas, vadinasi, dar ne viską padarei. Prasmė ir neatsiras, jeigu žiūrėsi į sieną, vieną tašką ir svarstysi - kokia viso to prasmė... Tai, kad išdrįsai apie tai paskelbti jau yra gerai, vadinasi, tu nori rasti išeitį iš šios situacijos ir pats žinai, kad savižudybė jokiu būdu nėra sprendimas. Čia, pas kitus labai viskas paprasta atrodo. "Išvažiuok ten, kur šilta ir gyvenk ten". Lyg tai būtų taip paprasta ir visi turi tam galimybes... Tas pasakymas "džiaukis gyvenimu" šiai minutei žmogui, kuris svarsto, kaip save dabaigti iš vis gali damušti. Viskas, ką pasakiau yra banalybių banalybė, bet niekada nepasiduok, stokis ir eik į priekį, kad ir kaip bebūtų sunku ir liūdna, pasiduot visada suspėsi, o kartą priėmęs TĄ sprendimą, jau nieko negalėsi pakeisti ir aš galiu tave užtikrinti, jog tą paskutinę akimirką, kuomet krisi nuo tilto, ar pastumsi kėdę, ar perplėši venas, ar prisirysi vaistų, tikiu, jog tomis paskutinėmis akimirkomis kiekvienas gailisi, bet būna too late.

Jeigu kada norėsi pasikalbėt, gali parašyt. Visad išklausysiu.

Redagavo Spalio 28, 2015 Petrasr

Cia kaskoks genas yra, nerandu kito paaiskinimo. Arba gili depresijos liga, kuri pazeidzia smegenis.

Sveikiem zmonem, degradacija iki tokio lygio, kad jau pagalvoji apie savizudybe, kaip tik atrisa visus mazgus, tu tiesiog dedi ant viso pasaulio supyksti ir issilaisvini, tau nebesvarbios problemos, del kuriu tau kildavo stresas, ten kur tu buvai silpnas ir pvz neturejai zodzio, dabar kaip tik esi stiprus, nes neturi ko prarasti, gali pasiusti velniop tuos, kuriuos nori pasiusti, nes tau nusispjaut. Cia taip vadinamas sportinis pyktis. Jeigu pvz sportininkui niekas nesiseka, nesiseka laimeti, ar seip gyvenimas suknistas, tai reiskia, kad teisingai isreikstas pyktis tuojaus duos savo vaisius ir sportininkas pagerins savo rekorda ar iskovos kokia pergale.

Arba kompozitorius parasys savo geriausia kurini.

Arba verslininkas pasiryz ir sieks arba arba.

Didziausia beda, jeigu esi niekas, tuomet sportinis pyktis tave padarys dar didesniu nieku :|

Ekstremalus zmones, siekiantys maksimumo gali net specialiai isprovokuoti savo degradacija, griuti, kad, kad galetu isgyventi kaskokias emocines audras. Kaip pvz menininkai.

Sveikiem zmonem, neturintiem savizudybes geno, as manau taip viskas veikia.

O pagalvokim kokios galimybes atsiranda ziurint dar placiau.

Jeigu tau taip blogai, kad gali nusokti nuo pastato, reiskias tau nusispjauti netgi i aukscio baime. Kiti zmones net vandens bijo, bijo net pluduriuoti. O tu nebijai sokti nuo pastato ant betono. Va cia tai emocinis uztaisas, drasa ir visa kita.

 

Zinoma, depresijos apimtas zmogus del to ir zudosi, kad nepatirti visu stresu, ekstrymu ir t.t.

Tam ir yra psichologai, pagalba, saves valdymas, saves ieskojimas. Jeigu tau kaskas nedaeina, visuomet reikia kreiptis kaskur, kuriam bus vieni juokai parodyti tau kelia. Pasaulis jau tiek visko mates, jau tiek zmoniu pragyvene, kad gyvenimo tiesos daugeliui zinomos, ne akmens amzius, tiek religiju prikurta, tiek knygu prirasyta, kad gyvenk, mokykis ir zveng, pasaulis jau visko mates, tavo pasaulio pabaiga niekam nebus naujiena.

 

Stiprus emocionalumas, kai tu prieini iki pergales ar iki savizudybes irgi yra privalumas, tik reikia tai isnaudoti, tai tiesiog charakterio savybes, vidines savybes, su kuriomis reikia susigyventi.

 

Kiti zmones, kol dar juda kruta isvis niekada nepagalvoja apie savizudybe, kad ir koks tas gyvenimas nenusisekes. Cia elementaraus isradingumo tereikia, visuomet gali susigalvoti, del ko dar verta pagyventi bent diena.

Didziausia zmonijos beda yra ne tai, del ko tau norisi nusizudyti, o tai, ko tu nespesi padaryti iki naturalios mirties ir paskutine gyvenimo diena vistiek noresi mirti ne per pietus, o vakare, nes dar pusdieni turesi laiko apmastyti kai ka.

Redagavo Spalio 28, 2015 bundis

Cia kaskoks genas yra, nerandu kito paaiskinimo. Arba gili depresijos liga, kuri pazeidzia smegenis.

Sveikiem zmonem, degradacija iki tokio lygio, kad jau pagalvoji apie savizudybe, kaip tik atrisa visus mazgus, tu tiesiog dedi ant viso pasaulio supyksti ir issilaisvini, tau nebesvarbios problemos, del kuriu tau kildavo stresas, ten kur tu buvai silpnas ir pvz neturejai zodzio, dabar kaip tik esi stiprus, nes neturi ko prarasti, gali pasiusti velniop tuos, kuriuos nori pasiusti, nes tau nusispjaut. Cia taip vadinamas sportinis pyktis. Jeigu pvz sportininkui niekas nesiseka, nesiseka laimeti, ar seip gyvenimas suknistas, tai reiskia, kad teisingai isreikstas pyktis tuojaus duos savo vaisius ir sportininkas pagerins savo rekorda ar iskovos kokia pergale.

Arba kompozitorius parasys savo geriausia kurini.

Arba verslininkas pasiryz ir sieks arba arba.

Didziausia beda, jeigu esi niekas, tuomet sportinis pyktis tave padarys dar didesniu nieku :|

Ekstremalus zmones, siekiantys maksimumo gali net specialiai isprovokuoti savo degradacija, griuti, kad, kad galetu isgyventi kaskokias emocines audras. Kaip pvz menininkai.

Sveikiem zmonem, neturintiem savizudybes geno, as manau taip viskas veikia.

O pagalvokim kokios galimybes atsiranda ziurint dar placiau.

Jeigu tau taip blogai, kad gali nusokti nuo pastato, reiskias tau nusispjauti netgi i aukscio baime. Kiti zmones net vandens bijo, bijo net pluduriuoti. O tu nebijai sokti nuo pastato ant betono. Va cia tai emocinis uztaisas, drasa ir visa kita.

 

Joks cia ne sportinis pyktis, cia ta pati depresija, tik pasireiskianti agresyvia forma, su kazkokiais psichozes elementais.

 

Kiti zmones, kol dar juda kruta isvis niekada nepagalvoja apie savizudybe, kad ir koks tas gyvenimas nenusisekes. Cia elementaraus isradingumo tereikia, visuomet gali susigalvoti, del ko dar verta pagyventi bent diena.

 

O is kur tu zinai, kas ka galvoja? Zmogui i galva juk neilysi, o dauguma zmoniu apie tokius dalykus kalbeti vengia. Taip ir gaunasi tokios situacijos, kad nusizudo zmogelis lyg is niekur nieko, o tada visi stebisi, juk niekuo nesiskunde, dirbo, atrode visai normalus ir sveikas. Bet paskui pamazu isaiskeja, kad jis tik is sono normaliai atrode, o is tikruju nebuvo viskas taip gerai.

 

O autoriui siulyciau issiaiskinti, del ko kyla tokios mintys. Ar tai konkrecios problemos (ar skolingas esi, ar siaip ka prisidirbes ir t.t.) ar ne tokie konkretus dalykai (nemokejimas bendrauti, vienatve, ivairios psichologines problemos, kaip nepasitikejimas savimi, ivairios baimes ir t.t.). Pirmu atveju reiketu artimuju pagalbos sprendziant tas bedas, o antru atveju geriausia butu kreiptis i specialistus, kad suprastum is kur kyla tos problemos, kokia ju priezastis

Aš tai galiu pasakyt, kad jeigu kažkas negerai ten, tai verta prakęst ir bandyt išsikapstyt, nes manau, kad vistiek praeis tas ir ateis normalios dienos, ir dar po tų sunkumų būsi stipresnis, kaip sako nėra padėties, be išeities.

don't be a sad cunt.

Net nežinau kiek tau metų, kokios tavo gyvenimo problemos, bet...

Surask tikslą, jei dar jo neturi. Jei neturi dėl ko gyventi,- gyvenk dėl saves. Nebūk silpnas ir nesižudyk.

Eik į sporto salę

Eik pasilinksminti/klubas/karuselės/nesėdėk užsidaręs ir neverk: kaip tau blogai geriau kažką nuveik.

Susirask draugų

susirask draugę

pasikalbėk su kuo nors apie savo problemas (ne tai nėra gėda ir labai daug kas tai daro)

pasikrapštyk garaže prie automobilio/motociklo/dviračio

išmok ką nors naujo: kalbą, šokti (na kažką kas būtų naudinga, smagu ir praleistum laiką, tuo pačiu surastum naujų pažinčių)

Susidaryk sarašą veiklos: ką norėtum nuveikti per šią žiemą/ kitą vasarą ir bandyk įvykdyt planą

Įrodyk sau ir kitiems, kad tu nesi prastesnis nei aplinkiniai!

Paziurek gintaropokabiai apie savizudybe. Patikek savizudziai i pragara eina gintaras pasakojo kai buvo pragare ( jis i astrala ir mentala iseidineja) sake baime nerimas nezinojimas kas bus sake net ziauriausiam priesui to nelinketu. Jei savizudziai zinotu kas ju laukia tai jiem cia rojus butu. Taip kad spresk visada liudna nebus jei nenoresi. Daryk kazka bendrauk, galiausiai vaiku susilauk bus del ko gyventi

don't be a sad cunt.

 

Deja nepades... Pats jau pasiekiau sporte beveik to ko norejau, o niekas nepasikeite. Vistiek vienisas ir nusivyles. Jeigu neturi pasitikejimo esi zluges, nors ir atrodysi kaip Brad Pitt.

Gali būt, kad hormonų trūksta jeigu tokios mintys lenda. Yra labai gera knyga pavadinimu the Mood Cure. Ten siūlo vartoti įvairius maisto papildus, kad žmogus jaustųsi geriau. Tarkim, kamuoja depresija ar nepasitikėjimas savimi? Labai gali būti, jog trūksta serotonino. Dėl kažkokių priežasčių (dieta, stresas, per mažai laiko praleidžiama saulėje) pradėjo jo trūkti ir galima pasipildyti serotonino naudojant maisto papildus. Ko gero veiksmingiausias iš jų - 5-HTP. Natūralus dalykas, normaliomis dozėmis tikrai neturintis jokio neigiamo poveikio. Galbūt trūksta endorfinų, kurie padaro žmogų atsparesnį gyvenimo skausmams (padėtų papildas LDPA), katekolaminų - stimuliuojančių kaip kava ir sukeliančių norą kažką veikti (priešnuodis - L-Tirozinas). Na žodžiu. Siūlyčiau pasidomėti šiais papildais ir dieta bei būtinai perskaityti Mood Cure. Galima rasti internete nemokamai arba nusipirkti.

Visiems būna dienų kai pavažiuoja stogas, bet gi nesikariam, bent jau aš kai kažką tokio pradėjau galvot, nieko nelaukęs, nuvariau pas bele kokią paną, taip atkračiau tiek ir ją tiek ir save, kad po to net minties nebuvo noro mirti. Seksas - vaistas nuo visų lygų, tai gana sedėt namuose ir pornhube smačytis, nes aš jaučiu kad tau to tikrai trūksta.

 

---

 

 

Šiaip, tu gi ne nuo gimimo apie tai galvoji, po kokio įvykio apie tai pradėjai galvoti? Nes iš niekur taip nebūna ir nereikia čia lele kad atsikėliau ir pyst nori mirt.

Tiesiog jeigu galvoji nusižudyti tai pagalvok apie tokią minti, kad tu jau nusižudei ir turi laisvą gyvenimą nepririštą prie tavo esamos situacijos (darbo, mokyklos, šeimos...) dabar tavo gyvenimas yra kaip gta 5 ir gali daryti visokias nesąmones. Tiesiog galvok apie save kaip anonimą. Įsivaizduok, kad tavęs niekas nepažįsta ir tiesiog daryk tai ką senesnė versija tavęs gėdytųsi daryti. Nebijok būti tuo kas nesi. Na, o jeigu tai nepadės tai bent būsi viską išbandęs ir žinosi, kad tikrai verta nusižudyti. O tie, kurie jį puola dėl to, kad jis svarsto apie savižudybę tai esat baisūs kvailiai. Žmogui yra duota gyvybė ir jis tu turi pilną laisvę elgtis su ja kaip nori. Visuomenė išplauna mums smegenis, kad savižudybė yra blogis nors ištikrųjų tai nėra nieko blogo. Tai yra natūralus per didelės populiacijos stabilizavimas. Tai tik įrodo, kad žmogus nėra visagalis, populiacija kažkada nustoja didėti (karai, marai, narkotikai) ir niekas nuo mūsų nepriklauso, kad ir kaip tobulėtų medicina...

Visiems būna dienų kai pavažiuoja stogas, bet gi nesikariam, bent jau aš kai kažką tokio pradėjau galvot, nieko nelaukęs, nuvariau pas bele kokią paną, taip atkračiau tiek ir ją tiek ir save, kad po to net minties nebuvo noro mirti. Seksas - vaistas nuo visų lygų, tai gana sedėt namuose ir pornhube smačytis, nes aš jaučiu kad tau to tikrai trūksta.

 

---

 

 

Šiaip, tu gi ne nuo gimimo apie tai galvoji, po kokio įvykio apie tai pradėjai galvoti? Nes iš niekur taip nebūna ir nereikia čia lele kad atsikėliau ir pyst nori mirt.

 

 

O jeigu pvz as esu depresuotas ir visokios blogos mintys kyla delto, kad as neturiu panos ir negaunu sekso kadangi nemoku su jomis bendrauti, kas tada? A? a???? Ne tame cia esme... Seksas mat isgydys nuo depresijos.....

Redagavo Lapkričio 2, 2015 wault

Pamąstyk, ar esi kada pagalvojęs apie tai jausdamasis puikiai? Mes daugiau ar mažiau patiriame kasdien, bent kruopelę džiaugsmo, dėl tų puikių akimirkų ir stengiamės. Visą tai norime kontroliuoti ir sugebėti padaryti tas akimirkas dar ilgesnes.