Projektas - pinigai isiskolinusiems

As moku valdyt pinigus, suprantu kad jie nekrenta is dangaus, ir juos uzdirbu savo pacio deka. Kodel turiu duoti pinigus kurie nemoka jais elgtis? Galiu jam maisto duoti, kad pavalgytu, galiu duoti drabuziu kad apsirengtu, bet jei duosiu pinigu, naudos nebus, tad kodel tureciau veltui atiduoti savo pinigus, kuriu taipogi man niekas uzdyka nedave?

As moku valdyt pinigus, suprantu kad jie nekrenta is dangaus, ir juos uzdirbu savo pacio deka. Kodel turiu duoti pinigus kurie nemoka jais elgtis? Galiu jam maisto duoti, kad pavalgytu, galiu duoti drabuziu kad apsirengtu, bet jei duosiu pinigu, naudos nebus, tad kodel tureciau veltui atiduoti savo pinigus, kuriu taipogi man niekas uzdyka nedave?

Tai o apie ka aš kalbu:) Juk ir sakau, mes per daug priklausomi nuo pinigų, taip be jų neišgyvensi, taip jie būtini, bet kai kiekvienoje situacijoje ieškai sau naudos, tai jau nėra normalu.

Jus kalbat pvz apie bomžus, kurie klenčina pingus, tai kaip jus jaučiatės tada, kai duodat jiems pinigų , ar maisto, o jie tuos pinigus prageria, o maistą parduoda? Patikėkit jie tu pinigų turi dar daugiau nei kai kurie iš mūsų, bet jie ir toliau tesia toki gyvenimo būda. ( aš kai dirbau radjoj, gatvėj emiau interviu iš bomžu, dar prie litu , tai kiekvienas iš jų minimum 100 litų pasidarydavo )

O žmonės kurie susidurė su finansinėm problemom, atneša visuomenėj nauda, dirba darbus, turi butus, šeimas, vaikus - tai vadinasi tokie pagalbos nenusipelno?

Alkoholikai, bomžai, valstybėj ant jų nusispjaut? Tai kodėl negalima pačiai visuomenėj, sava iniciatyva kažka pradėti daryti, jūdėti pirmyn, vienitis? Nepamirškit, kad vieninga tauta dauk ka gali, o dabar ka mes turim? Kiekvienas gyvenam savus gyvenimus, problemu daugiau negu reikia, o mes kenčiam, ir tik soc tinkluose kaip troliai sulinde komentuojam ir guodžiames, ir viliames, kad kažkas pasikeis - nevelnio nepasikeis.

Supraskit, viename fronte susivienijus, žmonės patikėtu, kad viskas įmanoma , kai dirbama ties viena problema visiems kartu , ir nesvarbu tu bomžui padėdi, ar krauja duodi kitam žmogui, ar pinigais gelbsti kita kuris nebemato šviesos tunelio gale , - tai yra vienybė !

Ir nesvarbu žmogus pirko iphone, ar televizoriu, ar vaikams pavalgyt, bet jeigu jis patikėjo ir nepasvėrė savo galimybiu, ir senai ta paskola 2 kartus išmokėjo, o kreditoriau ir toliau plešia, ir žmogus nebeturi jėgu kankintis ir juolab gyventi normalaus gyvenimo, tokiam žmogui būtina visuomenės pagalba.

Viskas čia normalu. „Play stupid games, win stupid prizes“. Jeigu taip labai nori to iPhone'o, tai gali porą metų pakentėt ir nevalgęs...

Tai o apie ka aš kalbu:) Juk ir sakau, mes per daug priklausomi nuo pinigų, taip be jų neišgyvensi, taip jie būtini, bet kai kiekvienoje situacijoje ieškai sau naudos, tai jau nėra normalu.

 

Jus kalbat pvz apie bomžus, kurie klenčina pingus, tai kaip jus jaučiatės tada, kai duodat jiems pinigų , ar maisto, o jie tuos pinigus prageria, o maistą parduoda? Patikėkit jie tu pinigų turi dar daugiau nei kai kurie iš mūsų, bet jie ir toliau tesia toki gyvenimo būda. ( aš kai dirbau radjoj, gatvėj emiau interviu iš bomžu, dar prie litu , tai kiekvienas iš jų minimum 100 litų pasidarydavo )

 

O žmonės kurie susidurė su finansinėm problemom, atneša visuomenėj nauda, dirba darbus, turi butus, šeimas, vaikus - tai vadinasi tokie pagalbos nenusipelno?

 

Alkoholikai, bomžai, valstybėj ant jų nusispjaut? Tai kodėl negalima pačiai visuomenėj, sava iniciatyva kažka pradėti daryti, jūdėti pirmyn, vienitis? Nepamirškit, kad vieninga tauta dauk ka gali, o dabar ka mes turim? Kiekvienas gyvenam savus gyvenimus, problemu daugiau negu reikia, o mes kenčiam, ir tik soc tinkluose kaip troliai sulinde komentuojam ir guodžiames, ir viliames, kad kažkas pasikeis - nevelnio nepasikeis.

Supraskit, viename fronte susivienijus, žmonės patikėtu, kad viskas įmanoma , kai dirbama ties viena problema visiems kartu , ir nesvarbu tu bomžui padėdi, ar krauja duodi kitam žmogui, ar pinigais gelbsti kita kuris nebemato šviesos tunelio gale , - tai yra vienybė !

Bet tai supranti, jei žmogus tuos pinigus išleidžia savo reikmėms, bei jų nebeturi vadinasi jis "normalus" ir jis pats pasirenka tokį gyvenimo būdą. Tad bomžas būs bomžu, kad ir kiek jam pinigų beduosi. Užtai ir rašau, kad kam duoti kažkam pinigų, jei jis jais nemoka elgtis.

Kitas pvz, jei jis skolinasi pinigus, juos prageria arba pravalgo, paskui skolų negrąžina, ir nebegali išgyvent, nes nebeturi ką valgyt, tai mes jam duodam valgyt, o pinigus reikia uždirbti, jei jis nedirbs, nebus pinigų, jis bus priklausomas nuo kažko, vadinasi jis nenori dirbti, nenori pinigų, tai taip ir gyvens ant kažkieno sprando, ir tai bus jo pasirinkimas, būti nuo kažko priklausomam, bei neturėti savo pinigų.