Ar dažnai keičiate nuomojamą būstą?

Tamsta turbut zodi "santykiai" per daug siaurai suprantat. Kalbam ne apie lytinius santykius tarp nuomininko ir nuomotojo.

Isivaizduok dabar facebooke posta. Kad raso zmogus, kad pvz. iesko nuomininko, nors is tikro jis ne nuomoja buta, o nori issinuomot. Biski confusing, ne? Todel naudojant savokas reikia zinoti ka jos reiskia.

Trūksta Lietuvoj pagarbos vienas kitam.

Nuomotojai išnuomoję butą jaučiasi tarsi kažką į svečius įsileidę, kišasi į nuomininkų gyvenimą, negali suvokt, kad tai dabar jau nebe jų, o nuomininkų namai. Kaip kokie mašinų perekūpai meluoja skelbimuose, slepia trūkumus, kuriuos po to suverčia ant nuomininkų ir po to nenori užstato grąžint. Bando pakelt kainą be priežasties, tikėdamiesi, kad nuomininkai mokės, nes nenorės kraustytis. Būna ir tokių, kurie pakviečia savo draugelį apsimest agentu, kad pasiimt "tarpininkavimo mokestį" už nieką.

Nuomininkai irgi ne ką geresni, gadina butus, nes ne savo, vėluoja mokėti, daro tūsus pastoviai ir t.t. Spaudžia ant gailesčio, verkia, kad alga vėluoja, tuoj tuoj sumokės, išgyvena kaip įmanoma ilgiau ir pabėga nesumokėję su komunalinių skolom.

Turėjau tokias situacijas:

Grįžti namo, randi nuomotoją namie.

Ryte 7h bando atsirakinti duris, neperspeję ir net nepaskambinę į skambutį.

Nuomos kainos kėlimas 60%, nors rinkoje kainos kilo minimaliai.

O geriausias buvo, kad nuomavausi 3k butą iš šeimos, kuri gyveno užsienyje. Paskambina vieną dieną, sako mes grįžtam 2-3 savaitėm, gyvensim kartu su tavim (2 suaugę, 2 vaikai). Ginčyjausi, kad jei jau išnuomavo man, tai aš čia ir gyvenu. Vistiek grįžo. Tuomet bandžiau tartis, kad tegul gyvena, bet kadangi jau nebe vienas gyvenu, tai ir nuomą dalinamės atitinkamai. Nepavyko ir šito, nuomos nepamažino. Taip ir pragyvenom kartu tą laiką, iškart po to pasakiau, kad išsikraustau.

tai ką tu čia parašei yra kosmosas, nemaniau, kad tai išvis įmanoma.

Pastebėjau, kad daugelis nuomininkų bijo brokerių. Bet gal brokeris apsaugotų nuo nuomotojo kliedesių?

Patikėk, tikrai būna. Norėjom nuomotis pusę namo, kitoje pusėje gyveno šeimininkai, buvo durys į jų pusę, paklausiau ar rakinamos, sako ne, ir kasdien užeis žiūrės ar sienų nesubraižėm :D

Kai Vokietijoj gyvenau 2k. bute prieš mane gyveno bulgarų šeima - moteris ir 2-3 suaugę vyrai, man atsikrausčius po poros dienų jie grįžo atgal, nes jiem ten kažkas su nauju būstu nepaėjo ir nebuvo kur dėtis, o su šeimininku gerai sutarė, tai jis juos įsileido laikinai kol ras kitą butą. Tai pasisekė, kad labai faini žmonės buvo, kartu maistą gamindavom, vakare alaus sugerdavom ir t.t.:D Būtų ten kokie čigonai ar lietuviai tai baisu pagalvot kas būtų buvę...

O dėl brokerių, tai Lietuvoj beveik nėra tokių agentūrų kurios atstovautų vienos ir kitos pusės interesus visą nuomos laikotarpį. Didžioji dalis parazitai, kurių interesas tik pasiimt tarpininkavimo mokestį už nieką.

Mažiausiai metus pragyvendavau. Dabar jau trečius. Be priežasties neteko keisti buto. Dažnai galima rast už vos pigiau, ar kiek geresnėj vietoj, bet vargina tas kraustymasis.

Įdomu buvo pačiam paskaičiuoti, per 7m teko 5 butuose gyventi. Vilniuje 2, Kaune 2, Klaipėdoj 1 :D

Ir kuris miestas labiausiai patiko? :)

Ir kuris miestas labiausiai patiko? :)

Vilnius, tikiuosi kada nors ateity grįžti :D