kalinauskasweb

Reakciju i mano argumentus. Ar man deretu visa janutienes videografija nuo 2009 perziuret, kad rasciau atsakymus? As juos jau zinau mintinai- visi yra vagys, vaikus akropolyje grobia valdzios dangstomi pedofilai, juos parduoda geju poroms Norvegijoje, o Tapinas su Ohmanu uz tai gauna procenta. Tuo tarpu Amerikoje is picerijos rusio demokratu deep state su Hillary Clinton priesaky runnina pasaulio reikalus. O nuo viso sito mus gali isgelbeti tik dvasingoji rasija. Ka dar praleidau?

pabandom išnaujo.
 
Nesunku suvokti, kad degalų kainos priklauso nuo pasaulinės naftos kainos, kurią reguliuoja rinka, o rinka susireguliuoja pati. Aišku dar naftos kaina priklauso ir nuo OPEC - čia tokia organizacija, kuri sako ir sprendžia kiek reik jos pumpuoti, jei išpumpuoja daugiau nei reikia vartoti, tai naftos kaina krenta jei mažiau tai kyla ir pumpuoja daugiau, kad ji būtų stabili. Naftos grafikas:
 

 
Čia paskutinių trijų metų - didžiausias taškas 149doleriai už barelį, dabar šiandien kainuoja 83doleriai už barelį.
 
Jei nori, kad šalyje naftos kaina būtų dotuojama, kas yra daroma, kiek man žinoma, Šiaurės Korėjoj. (Kim Chen Ir gogogo), tai reikės dirbti už 0.5minimumo ir šiaip jiems dabar maisto trūksta. Ryžius dalinam mes (tarp jų ir JŪS)

Šiaip iš ko susideda degalų kaina:

 
Lietuvoje akcizas, tiksliai nežinau koks, bet vienas mažiausių europoje, kelintą kartą sakau?..
EDIT: žinau koks: Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui sumažinti akcizo tarifą gazoliams. Nutarta sumažinti akcizo tarifą gazoliams nuo 1140 iki 947 litų už 1 000 litrų produkto.
 
Palyginkim kiek kainuoja kitose valstybėse:
 
Valstybė 95 98 Dyzelinas
Albanija 3,36 - 3,86
Airija 4,49 - 4,14
Andora 3,63 3,80 3,14
Austrija 4,08 4,54 3,73
Baltarusija 2,63 - 2,09
Belgija 5,06 5,14 3,99
Bosnija-Hercogovina 3,49 3,56 3,33
Bulgarija 3,69 4,01 3,58
Čekijos Respublika 4,26 4,50 4,02
Danija 5,14 5,29 4,42
Didžioji Britanija 4,49 4,75 4,51
Estija 3,89 4,01 3,82
Graikija 4,81 5,43 4,09
Gruzija 2,75 2,83 2,75
Ispanija 4,01 4,39 3,59
Italija 4,73 5,23 4,12
Juodkalnija 4,01 4,11 3,69
Kazachstanas - - -
Kosovo 3,31 - 3,14
Kroatija 3,94 3,97 3,65
Latvija 3,74 3,89 3,55
Lenkija 3,98 4,22 3,63
Lietuva 4,06 4,20 3,45
Liuksemburgas 4,03 4,12 3,35
Makedonija 3,84 3,92 3,08
Moldova - - -
Norvegija 5,55 5,68 4,99
Olandija 5,40 5,62 4,11
Portugalija 4,83 5,16 3,93
Prancūzija 4,76 4,88 3,94
Rumunija 3,71 4,03 3,53
Rusija 2,08 2,17 1,73
Serbija 3,84 - 3,70
Slovakija 4,21 - 3,61
Slovėnija 4,12 4,18 3,84
Suomija 4,88 5,01 3,84
Švedija 4,74 4,88 4,48
Šveicarija 4,06 4,16 4,13
Turkija - - -
Ukraina 2,61 2,87 2,29
Vengrija 4,15 - 3,90
Vokietija 4,80 5,04 4,05
 
Išvada: net ir tokiose valstybėse kur skurdo lygis dvigubai didesnis nei Lietuvoje: pvz Bulgarija, degalai yra brangesni nei pas mus :rolleyes: Nu čia kubilius kaltas.
Duomenys čia 4dienų senumo.
p.s degalams netinka matuoti kainas pagal pragyvenimo lygį tai nesistenk. Nebent norėtum gyvent Šiaurės Korėjoj.

O jeigu tau nereikia karuomenės, tai galimai esi tėvų nušertas inkubatoriuje, didmiesčio gyventojas, kuris susidūręs su menkiausia problema, bėga nuo atsakomybės.
Vien tai, kad žmones skirstai į provincijos gyventojus ir ne provincijos gyventojus parodo tavo siaurą mastymą ir tave kaip apgailėtiną menkystą.
 
Praeik pro šalį ir nesimakaluok po akim.

Tai jei randi vieną straipsnį, kuris pritaria tavo nuomonei, bet 100 priešingų, pasirenki vis tiek tikėti tuo vieninteliu?
 
Čia kaip suprantu jos privačios klinikos puslapis https://www.londonneurology.com/
 
'We will wear a disposable mask, surgical gloves and apron, followed by hand and arm cleansing after each patient; patients are asked to wear their own mask and to take their temperature before arriving'
 
Na va, ir pati kaukes nešioja, ir pacientams liepia atsinešti. Tai kaip čia gaunasi, publikuoja propagandinius straipsnius, kad kaukes blogai, bet kai jai reikia rinkti pinigus privačioje klinikoje, tai jau kaukės gerai?
 
 
Ir aplamai, kiek žinau, nėra jokių normalių tyrimų atlikta, kurie įrodytų, jog deguonies kiekis kraujyje sumažėja nešiojant kaukę
https://www.reuters.com/article/us-health-coronavirus-science/breathing-with-face-mask-does-not-alter-oxygen-level-virus-can-last-nine-hours-on-skin-idUSKBN26Q2UP
 
Bet aišku, ji savo video sako 'We don’t need a clinical study.'. Čia tas pats, kas tu daktaru pasiskelbtum ir pradėtum faktus dėlioti ir sakyti, kad tyrimų nereikia jokių ir tu esi teisus. Kaip manai, kaip į tave aplinkiniai žiūrėtų tada?

Tai teoriskai ir maksimoje is sales darbuotojo per 10 metu gali parduotuves manager pasidaryti. 
As tiesiog labai abejoju visiskai zalias zmogus, kuris nuo first day pradeda nuo pacio prasciausio darbo, gali issiugdyti skill seta kad pakiltu iki head`o . Aisku imanoma, bet jei nuo pirmos dienos nebuvo motyvacijos įgyti kažkokį išsilavinimą, tai greičiausiai jis ir toliau bus striges tam savo struggle ir nematys prasmes tobuleti ar tiesiog nebesugebes.
Cia galu gale  ir su diplomu, gali 5 mokytis ir gauti diploma , bet realiai nieko nezinoti. Arba juodai arti ir raudona diploma tureti su dideliu ziniu bagazu. 
As manau protingiau investuoti laika i studijas ir po 4-6 metu tureti geresne startine pozicija, nei pradeti be jo ir tiketis sekmes. Ttiketis sekmes visada lengviau ir paprasciau. 
Labai paprastas pvz. jog didzioji dalis dirbanciu prasciau apmokama darba - neturi jokio issilavinimo/kompetenciju. Dirbantys geriau apmokama darba turi issilavinima/kompetencijas. Tai netaisykle , bet imant vidurkius tai tikrai tokia situacija. 
 

Jo jo, tik va as nepagaunu kampo, kai tokie kaip tu, kur ankstesniamiam poste vezi  nuo skiepu nustato, bet gyyvenime tik fb folower stumdo, kai pagal postus bent  kazkokiu docentu profesorium gydytoju tureju butu.. 
Man regis pykcio niekas nejaucia, tik toks jausmas kai i suda ilipi... 
 

Kas dusta nuo kaukių? Gydytojai? Tavo artimieji? Žmonės gatvėj dusta? Tu uždusai?
 
Ir tu, b**t, idiotas. Tavo aplinkoj kas nors serga vėžiu, kad taip drąsiai teigi, kad negauna gydimo? Jei nėra tai bjauru skaityt, kaip bandai kažkokias savo tiesas įrodyti visiškai nematydamas ir nesuprasdamas situacijų. Jei yra, gaila, ir tikiuosi, kad viskas bus gerai, bet tu vis tiek idiotas, jei manai, kad negauna ar negalima gauti gydimo. F**king unreal.

A. Kiek aš žinau, ES direktyvose nėra niekur numatyta, kad išstojimo atveju reikėtų jai grąžinti suteiktas paramas. Tu gal kokias nors kitas direktyvas esi skaitęs?
Jei Lietuvos liaudis labai norėtų išstoti iš ES, tai jinai tikrai tą galėtų padaryti - jei jau sugebėjom iš SSRS išsivaduoti, tai iš išsivaduoti iš ES vaikų žaidimas būtų. Esmė tik tame, kad to turėtų pradėti norėti didžioji dauguma liaudės. Tačiau ech, kol kas tokių kaip tu - mažuma :)
 
 
B. Ar turi bent kokį supratimą kas yra monopolija? Ar man vėl reikia pamokyti?
 
Monopolija - padėtis rinkoje, kai egzistuoja tik vienas tam tikros prekės ar paslaugos pardavėjas. Susiklosčius tokiai padėčiai konkurencijos nelieka, o visi pirkėjai tampa visiškai priklausomais nuo monopolisto.
 
Taigi, Maximos konkurentai Lietuvoje - IKI, Rimi, Norfa, Prisma, Fresh Market, Express Market, Kubas, netrukus turėtų atsirasti Lidl ir dar daug, daug mažųjų prekybininkų. Tai, kad maximos pajamos yra milijardinės, tai dar nereiškia, kad ji yra monopolininkė.
 
Monopolininkė Lietuvoje iki praeitų metų rudenio buvo Gazprom - vat, ten tai tokie milijardai iš Lietuvos plaukė, kad maxima palyginus su gazprom'u, tik pūkuotas katinėlis.
 
C. Apie tai, kas yra okupacija aš tau jau paaiškinau kartą - bet tu tiesiog bukai įsikandęs savo ir sakyk ką nori. Čia lygiai tas pats, kaip kad aš tau bandyčiau įrodyti, kad 2+2=4, o tu vis tiek man teigtum, kad 5 :)
 
D. Dėl vakarų žiniasklaidos propagandos - nu ar čia bent vienas iš mūsų bando paneigti, kad ir vakarų žiniasklaida meluoja? Sekam mes viską - ir CNN, ir RT, ir Delfi ir daug kitų šaltinių. Tiesa, daugelis iš mūsų čia bent jau puikiai supranta kuo skiriasi monopolija nuo tobulosios konkurencijos, o kai jau bent tokius paprastus dalykus supranti, tai ir pelus nuo grūdų yra gerokai lengviau atskiri :)
 
E. Žinai įvedžiau į Google "reguliarioji rusu armija rytu ukrainoje". Siūlau tą patį padaryti ir tau. Šiaip bent jau pas mane TOP 10:
 

http://www.geopolitika.lt/?artc=6896 http://www.balsas.lt/m/naujiena/805861 http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/karo-zona/rusijos-karys-ukrainoje-geriau-nieko-nezinokite-nes-tiesa-yra-siaubinga-784-451247 http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/karo-zona/ukrainos-kariuomene-neigia-zinias-kad-i-sali-isiverze-reguliarioji-rusijos-armija-784-449219 http://www.lrytas.lt/zyme/rytu-ukraina http://www.lrytas.lt/komentarai/kremlius-ukrainoje-dar-nelaimejo.htm?p=3 http://www.delfi.lt/news/daily/world/gavo-irodymu-kad-rusija-ketina-ivesti-kariuomene-i-ukraina.d?id=65286628 http://www.delfi.lt/temos/ukrainos-kariuomene/ http://www.delfi.lt/news/daily/world/vokietija-ukrainai-gresia-karas.d?id=64714273 http://lzinios.lt/pokalbiai/Pasaulio-kryptis/rengiasi-naujam-plataus-masto-puolimui/190528
Vienintelis šaltinis, iš visų šių 10 nuorodų, kuris teigia, kad Ukrainoje kariauja reguliarioji rusų armija yra nr. 3, kur yra cituojamas Ukrainos karys.
 
Taipogi, pagal originalų šaltinį, kurio rėmėsi ekspertai.eu, Ukrainos generalinio štabo viršininkas pasakė būtent taip, jog Ukraina kariauja ne su reguliariąja Rusijos armija, o su rusų kareviais ir pavieniais jų daliniais, kurie sudaro nelegaliąsias ginkluotąsias pajėgas.
 
Gali vadinti juos "savanoriais", bet tai vis tiek yra karininkai, kurie priklauso Rusijos reguliarąjai armijai.
 
F. Apie valstybių skolas, kaip jau minėjau tu neturi absoliučiai jokio supratimo - bet vis tiek kvailiniesi. Tu žinai faktą, kad JAV yra skolinga N trilijonų JAV dolerių. ir visur tuo baisiu žodžių "trilijonas" varijuoji, kombinuodamas jį su žodžiu "karas".
 
Pasakyk man bent vieną karo atvejį istorijoje, kuris kilo būtent dėl valstybės skolos?
 
Pagal tavo logiką, tai Graikijai dabar reikėtų pradėti kariauti, nes jos skola siekia daugiau nei 300 proc. BVP (palyginimui JAV skola yra 97 proc. nuo BVP). Aij nors ne, ka čia tie 300 mlrd eurų palyginus su JAV 14 trilijonų. Trilijonas juk žymiai baisesnis skaičius :D
 
Tu suprantį apvalų dydį, bet nesupranti jo santykio su kitomis dedamosiosiomis dalimis.
 
Štai Graikijos skola - 300 mlrd., o JAV 14 trilijonų. Vadinasi JAV reikia karo, nes trilijonas, tai toks labai baisus skaičius, kurį reikia kaip nors panaikinti - nesvarbu, kad JAV ekonomika sudaro trečdalį viso pasaulio ekonomikos.
 
Žmogau, karai kyla dėl bendrų ekonominių problemų - kai atsiranda didelė infliacija, nuvertėja vietinė valiuta, išauga paskolų palūkanos ir t.t. o ne vien dėl valstybės skolos rodiklio.
 
Spėk iš vieno karto, kam šiuo metu pagal patiriamus ekonominius sunkumus būtų reikalingesnis karas - JAV ar Rusijai? :)
 
Aš tau dar sykį patariu nesikvailinti savęs šiame forume - ir nekalbėti to ko pats nesupranti.

|By 1860, vodka, the national drink, was the source of 40% of the government's revenue.[13]
 
20th century"
 
https://en.wikipedia.org/wiki/Alcohol_consumption_in_Russia

Man atrodo, kad logikos nėra tik tavo smegenyse.
 
Esi girdėjęs tokį neesminį dalyką, kad Astravo atominės reaktoriai aušinami Neries vandeniu? Jeigu taip, tai turbūt žinai, kad Neris teka kryptimi iš BY į LT? Tai jeigu pajungtum savo smegenis ir pamąstytum, tai prieitum išvadą, kad avarijos atveju vanduo būtų užterštas ir išleistas atgal į upę.
 
Toliau, jei nesi girdėjęs, - priminsiu, jog "vien Vilniuje apie 80 proc. vandens tiekiama iš Neries baseine esančių vandenviečių". Taigi, avarijos atveju geriamo vandens netektų ne tik 80% Vilniaus, bet ir dalis Kauno bei Jonavos rajonų.
 
Taipogi, tavo žiniai, tiesioginio vėjo tikimybė į Lietuvos pusę yra 36%.
 
Toliau, tavo pezalai apie tai, kad "viskas ten gerai, veikia", tai apskritai yra iš kosmoso srities. Aš net nežinau ar verta vardinti daugybę pažeidimų vien statybų metu, pradedant neblaiviais darbininkais statybų aikštelėje ir 3 žūtimis!!, baigiant tuo, jog atliekant reaktoriaus korpuso montavimo darbus iš 2–4 metrų aukščio krito 330 tonų įrenginys.
 
Na ir pabaigai, aišku, kad ten "viskas pas juos gerai ir labai aukšta darbo kultūra, ir tikrai viskas labai labai ok". Ir tik ŠIAIP SAU Espoo ataskaitoje rašoma, kad Baltarusija pažeidė Espoo konvencijos dalis: netinkamai pasirinko statybų aikštelę, nesikonsultavo su poveikį patirsiančiomis šalimis.
 
Seneliuk, tu gi geriau visame tame susigaudai. Kas ten tie atominės energetikos ekspertai? Loheliai kažkokie, ane?

Šitas forumas jau seniai nebėra IT bendruomenės diskusijų vieta. Jis tapo kažkokių atskalūnų užeiga, kurioje ieškoma patarimų, kaip kokią "varkę" prasukt, kaip išvengti kariuomenės ar užvedama kokio nors žemo lygio diskusija apie tai, kaip būt loxu ir apeidinėti įstatymus.

Labai siauras supratimas, kad reikia sukurti kazkoki standartini versla, kad irodyti jog esi rimtas. Jo kanalas jau yra irgi verslas. Jo remejai = klientai. Jei jis surenka po 10k-11k Eur per men. is patreonu, tai reiskia, kad jo kuriamas "produktas", yra paklausus ir uz ji zmones moka pinigus. Be to jo "produktas" sprendzia ir aktualias problemas, kelia nepatogius klausimus, tai daug geriau nei kazkoks verslas nupirk/parduok.

Vau. Negaliu patikėt tuo, ką skaitau. Labai tikiuosi, kad tokių žmonių Lietuvoje yra mažai. Ar apie pilietinę visuomenę teko girdėti? Ta prasme, nusikaltėlis valdo Lietuvos futbolą ir mes turime tylėti, nes jo bijom?
Mes neva bandom plaukti link šiaurietiškos valstybės, bet tokius žmones, kurie sutinka leisti banditams viešpatauti, turėtume išmesti per bortą.
 
Kiek žinau, Švinius, po to, kai išvežė Enriką Daktarą į mišką, pabėgo į Baltarusiją ir jau rengėsi perrašyti savo verslus. Išsigando Lietuvos teisėsaugos atsako. Tad jei jis priliestų Skirmantą, kuris, kaip galbūt teismas pripažintų, gina viešąjį interesą, jam būtų įteiktas bilietas tiesiai į belangę.
 
Galiu parašyt Šviniui, kad jis banditas. Ir ką? Išveš mane į mišką? :D
 
 
Visiems, kurie siūlo lankstytis banditams arba kurie, pamatę kaip gatvėje kitą mušą, nusisuka, nes „ne mano, neskauda, neliečia“ galiu pasakyti tik tiek: jūs nenusipelnėte gyventi geresnėje valstybėje.
 

Šiandien netikėtai atradau tokį failą "Google Search Quality Guidelines", kuris yra sukurtas pačio Google.
Visiems kas domisi SEO manau pravers...
 
Google Search Quality Guidelines
 
P.S.Informacija pateikta 2019 metais, tai dar tikrai nėra pasenusi, garantuotai sužinosite daugiau nei pirkdami online kursus po $10

Nesivargink klausinėdamas vatnikų ir laukdamas kokio nors loginio atsakymo. Vis tiek arba neatsakys, arba atsakys visiškai ne į temą, arba atsakys kokį nors "whataboutizm'ą". Kad ir kiek faktų pateiksi apie Gruziją, Moldovą ar Ukrainą jiems vis tiek Rusija puiki, švelni ir pūkuota kuri nieko nepuola ir nesikiša į svetimų valstybių reikalus. Su vatnikais ginčytis - kaip su plikiu pešiotis :) Geriausia kai matai durnių jį tiesiog ignoruoti. Don't feed the troll. Ypač tokius kurie kalba ne konkrečiais faktais, o kažkokiomis abstrakčiomis frazėmis "visa valdžia vagys", arba kaip šiuo atveju "prisipirko seno šlamšto".

Saulėtekyje važinėja 5G autobusas, bet dar irgi nesu girdėjęs, kad koksnors keleivis būtų miręs jame

chebra, radau kątik patvirtintos (čia man pažįstamas, kuris dirba su 5G jau 20 metų patvirtino šitą info, nes dabar va kaiptik instaliuoja naują OS į balandžius) naujos šoklruojančios info, pasidalinkit būtinai visi su visais ir wake up, avys, atsimerkit ir pasidarykit savo researchą patys

 
(čia buvo sarkazmas, nes tikiu, kad visi "atsimerkę", galėjo to ir nesuprasti)

Kad virusas užkrėstų, jis turi patekti į organizmą, o ne ant odos, dėl to visi sutinkam, taip? T.y. jis turi patekti į burną, nosį, akis.
Dabar imkim tą patį eksperimentą tavo, ir parašykim jį šiektiek tiksliau:
 
Įsivaizduokim eksperimentą: stovi žmogus ir čiaudi. Kuriuo atvejų į sveiko žmogaus burną, nosį ir akis pateks daugiau viruso: kai sveiko žmogaus burną ir nosį dengia kaukė ar kai burna ir nosis neapsaugota?
 
Čia sakau, įsivaizduokim, kad ant galvos galima užsidėt burbulą kažkokį. Jei tokį burbulą nešios sergantysis - neskleis virusų į aplinką, jei jis jo nenešios - skleis į aplinką virusus, taip? Taip. Dabar perdedam burbulą sveikam žmogui ant galvos. Toks sveikas žmogus sutinka užsikrėtusį žmogų be burbulo, kuris leidžia virusus į aplinką. Ar sveikas žmogus užsikrės? Ne, neužsikrės. Virusai nusės ant jo burbulo, bet ne organizme. Dėl šito, spėju, nesiginčys niekas? Burbulas veikia nepriklausomai nuo to, ant kieno galvos jis uždėtas. Taspat ir su kaukėmis - taip, akys lieka atviros, per jas gali patekti, bet teigti, kad uždengus burną ir nosį kauke (ne šaliku ar ta "stilinga daugkartinio naudojimo kauke") užsikrėtimo rizikas neikiek nesumažėja - yra totalus nonsense.

Toks klausimas į šoną - kas tokio turi atsitikti gyvenime, kad norėtum važiuoti į Rusiją? :-O

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

Sunku pakomentuot tokį minčių kratinį, bet pamėginkim.
 
Nepakankamas valstybės išsivystymas neneigia sparčiausio ES augimo fakto. Augimas ir esama padėtis yra du skirtingi dalykai. Augimas yra būtinas tam, kad esama padėtis ateityje būtų geresnė. Tą augimą mes ir turime, nors prieš keturis metus situacija buvo kardinaliai priešinga ir nieko gero nežadanti. Beje, šiuo metu tas augimas dar ir tvarus - nebėra dviženklės nominalius skaičius išpučiančios infliacijos, augimas nebevyksta ant paskolų adatos, nebėra NT burbulo, labai smarkiai sumažintas užsienio prekybos deficitas ir t.t.
 
Gana kalbėti apie biudžetą "silpniausių žmonių sąskaita". Kaip kažkada buvo teisingai pasakyta, o kieno sąskaita jis turėjo būti lopomas, gal marsiečių? Jūs turbūt nesuvokiat, bet jei viską būtų bandoma paimt iš darbdavių, tai mažėtų darbo vietų dar labiau apsunkinant verslą, o tai DAR LABIAU pakenktų visuomenei.
 
Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, rodo jau ne pirmus metus vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje Lietuvos ekonomikos augimas. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas buvo DIDŽIAUSIAS visoje ES. Tuo tarpu kai Vyriausybę paliko G. Kirkilas mūsų BVP nuosmukis ir nedarbo augimas buvo atitinkamai 2-as ir 3-as didžiausias ES. Tai ko mes dar norim, kad į saują kupiūrą įdėtų ir į lėkštę sriubos Kubilius asmeniškai įpiltų?
 
Vietoje to pagalvokite, kodėl Lietuva krizės akivaizdoje turėjo vos 0,9% BVP finansų rezervą, t.y. praktiškai neturėjo, kai tuo tarpu estų rezervas siekė 10 proc. BVP. Ar nemanote, kad nuoga ir basa krizės akivaizdoje palikta Lietuva iki tol socdemams taškiusius valstybės pinigais (biudžeto asignavimai nuo 2005 iki 2008 m. padidinti nuo 14 iki 24 mlrd. litų!) tiesiog neturėjo kitos išeities kaip tik taikyti nepopuliarias ir skausmingas, bet BŪTINAS taupymo priemones. Tuo tarpu jei socdemai nebūtų vadovavęsi politika "po mūsų nors ir tvanas", tai ir tokio šoko visuomenei bei verslui nebūtų buvę.
 
Šie žodžiai aiškiai rodo, kad turim reikalą su profanu. Yra dideli pinigai, tik blogi dėdės mums jų neduoda :) Grįžkim prie realybės.
 
Ką mūsų perkamoji galia turi bendro su mūsų ekonomikos augimo faktu? Nieko. Tai noras viską suplakti į vieną krūvą. "Taip, Lietuvoje augimas didelis, bet vis tiek čia blogai". Apsispręskim, kuria tema kalbamės. Kaip minėjau, dar nepakankamas valstybės išsivystymas ar per maža gyventojų perkamoji galia niekaip nekeičia to fakto, kad mes augam sparčiausiai ES ir ją vejamės.
 
Ispanija nuo Lietuvos pagal BVP (gyventojui) yra pakankamai toli.
 
O šis komentaras demonstruoja, kad žmogui jokio skirtumo, kas dedasi valstybėje, kokie yra jos finansai, svarbu, kad "eiliniam darbo žmogui" būtų gerai. Tai ir mes galim prasiskolinti, jei tai laikome privalumu. Supraskite, gyventojams nebus gerai, jei nebus gerai valstybei, nes tai, iš esmės, yra vienas ir tas pats. Gyventojų gerovę galime didinti tik tvariomis ir atsakingomis priemonėmis, kurios nekenktų valstybės finansų stabilumui.
 
Beje, Ispanijoje nedarbas siekia 26 proc. Lietuvoje - kiek daugiau nei 10 :) Just sayin'.
 
Būti uodegoje tarp pačių geriausių nėra negarbė. Antra, mes sparčiai vejamės ES vidurkį ir tokiais tempais jau po dešimtmečio pagal BVP (PGS) būsime vidutiniokai. Trečia, kelinti mes esame puikiai parodo toks apibendrintas indeksas kaip HDI. Pagal jį mes esame 40-a geriausia valstybė pasaulyje iš ~200. Atsižvelgiant į esamą poziciją ir jos gerėjimą, nematau reikalo verkšlenti.
 
O, bet, tačiau, pakartosiu trečią kartą - tema eina apie ekonomikos augimą, kuris yra puikus, nors anksčiau toks nebuvo.
 
Na tai sėkmės perkant bilietą į Graikiją :) Tik paskui nesistebėkim, kai ta labiausiai prasiskolinusi valstybė virs tokia pačia #####, kokioje šiandien Graikija ir yra. Augimas turi būti tvarus ir remtis realiomis galimybėmis. Tuo tarpu kažkam turbūt patinka kosminis populizmas a'la 1500 MMA iki 2013 m. pabaigos ir pan. Tokiems žmonėms visų pirma reikia išmokti ekonomikos pradmenis, o po to jau bus galima samprotaut apie tai, ką ir kaip reikėtų daryti Lietuvoje.
 
Analizėje pateikiami makroekonominiai rodikliai. Makroekonominių rodiklių gerėjimas (ar blogėjimas) visada eina pirmiau nei realūs pokyčiai "eilinių" žmonių gyvenime. Tai yra egzistuoja tam tikras lag'as. Tačiau, o tai ir yra gera žinia, tie pokyčiai, nesvarbu, kad ir su vėlavimu laike, visada reiškia pokyčius ir realiai gyventojams. Tereikia tik mažiau verkt ir turėt daugiau kantrybės. Lietuvoje jau fiksuojamas realus atlyginimų augimas. Tai reiškia, kad atlyginimų augimas viršija infliaciją. Taip kad cic.
 
---
 
O šiaip kiekvienos minties aš nepakomentuosiu. Ne todėl, kad nenorėčiau. Todėl, kad nesu fiziškai pajėgus. Bet bendrą mintį pagaut užteks ir tiek, kiek parašiau :)

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
 
---
 
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
 
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
 
Kas, kam ir kokią košę virė
 
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
 
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
 
http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
 
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
 
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
 
http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
 
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
 
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
 
http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
 
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

 
http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
 
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
 
http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
 
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
 
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
 
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
 
http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
 
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
 
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
 
http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
 
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
 
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
 
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
 
http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
 
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
 
http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
 
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
 
http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
 
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
 
http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
 
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
 
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
 
 
http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
 
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
 
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
 
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
 
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
 
Tai kaip ten su ta emigracija?
 
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
 
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
 
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
 
Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
 
http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
 
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
 
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
 
http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
 
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
 
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
 
Keli štrichai pabaigai
 
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
 
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
 
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

You have been randomly selected for further processing in the Diversity Immigrant Visa Program for the fiscal year 2020 :)

Nezinau kuriame is musu tu cia tuos kompleksus izvelgiai, bet kazkaip keistai vertini :) tai nori pasakyti, kad ta tavo mergaite chemike ar tas kareivis baxuriukas, ugnegesys ir dar kazkas keliasi kada nori, veikia ka nori, buna su seima kada nori, keliauja kur nori ir kada nori (ne darbo reikalais, kad ir koks jis fainas) ir svarbiausia neina i darba kada nori? :) Mes kalbam apie pasirinkimo laisve, o ne apie tai kad kazkas dirbdamas uz 5k jaucias ziauriai gerai, nes toks ispudis susidare :)
2008 ar 2009 paciam krizes ikarstyje kai buvau totalioj finansinej ##### man paskambino is senuku nt vystymo padalinio ir pasiule 7-8k atlyginima, o tuo metu tai buvo kosminiai pinigai LT, kad ateiciau dirbti ju vadovu ir zinai koks buvo mano atsakymas? Niekada niekam nedirbsiu. Ir kad ir kiek kartu pirmais metais lipdant viska nuo nulio atrodydavo, kad butu buve lengviau dabar gaut 7k = 84k per metus, nei nuo 0 viska statyt, zinojau, kad ta pasirinkimo laisve yra brangiausias turtas. Ta galimybe veikti ka nori, kur nori ir kada nori yra pagrindinis dalykas, ko tu nesupranti ir nepajusi, kol nepatirsi, o finansine nepriklausomybe tai suteikia.
Beje man ziauriai patinka mano veikla, nes as pastoviai pazindinuosi su naujais zmonem, naujais verslais, naujom galimybem ir inovacijom. As kasdien keiciu pasauli ir net jei man kazkas pasiulytu darba 8-17 kur daryciau ta pati ka dabar darau ir uz tai man moketu milijona per metus as greiciausiai nesutikciau, nes isipareigoti parduoti savo gyvenimo metus uz betkokia suma yra kvaila, nes uz jokius pinigus as nenupirksiu to laiko kai mano vaikas buvo nuo 1m iki 2m amziaus, uz jokius pinigus nenupirksiu laiko kai mano tevai ar seneliai buvo gyvi, tai nepriklausomai nuo to, kad as nepraleidziu su jais tiek laiko kiek noriu, nes man idomu daryt tai ka darau, bet as turiu pasirinkimo teise ka veikti su savo laiku, o tu neturi ir nieko cia nepridursi ;)

Rašau šį tekstą, nes šiandien mane tiesiog įsiutino vieno nario rašliava apie gyvenimo beprasmybę ir neapkenčiamą darbą. Baisiausia yra tai, kad už ta nesamonių kratinį atsirado krūva narių palikusių jam reputacijos pliusų, kas reiškia, kad jie sutinka su tokiais išsakomais vėjais... Suprantu, kad dauguma čia besilankančių ir skaitančių šias rašliavas galimai jaučiasi panašiai, kaip tas gyvenimo nevykėlis, todėl nusprendžiau sukurti šią temą, kad padėti jums suprasti:
 
Niekas kitas - tik tu - gali pakeisti savo pasaulį
 
Šioje temoje nepasakosiu darbuotojui už 400 į mėn, kaip kurti verslą. Bet visuomet maniau, kad šis forumas yra skirtas verslininkams wanabe, beje ir pats čia daug ko išmokau, tai laikykit, kad čia mano duoklė forumui ir tikiuosi, bent vieną žmogų įkvėps mano istorija ir gal net keliems pavyks pakeisti požiūrį į gyvenimą.
 
Kodėl turėtum skaityti, toliau? Patikėk, kad ir kokioje padėtyje tu dabar esi, aš ten buvau. Kodėl turėtum klausyti mano mokymo ir kas aš per 24bazaras, kad mano rašliava aplamai turi kažkokią reikšmę. Berods 5 metų amžiaus padariau savo pirmąjį pardavimą. Neskaitant to, kad mano pagaminto produkto pirkėjas buvo mano tėvas, bet gavau tikrus pinigus už savo padarytą darbą - vazą. Nuo tos akimirkos mano galva pradėjo virti generuodama įvairias idėjas ką galėčiau padaryt, kad gauti daugiau pinigų. Ir jų man reikėjo ne tam, kad nusipirkt saldainių, nuo mažens mane tėtis mokino, kad reikia taupyti pinigėlius, tam kad pirkti didelius ir reikšmingus daiktus.
To pasekoje dar mokykloje turėjau mini verslą, kurio pagalba uždirbdavau keliskart daugiau nei mane mokantys mokytojai (tais gūdžiais laikais, kai nebuvo interneto aš prekiavau mobiliais telefonais per laikraščius).
Gyvenime esu dirbęs kažkam lygiai dvi savaites. Po mokyklos man atrodė, kad reikia susirast kažkokį šaunų darbą, to pasekoje susižavėjau Nekilnojamojo turto eksperto pozicija vienoje iš agentūrų. Atėjau jaunas entuziastingas ir mane priėmė po pirmo pokalbio, net neskaitant to, kad man vargiai buvo 19. Po dviejų savaičių turėdamas mobilų telefoną ir studento pažymėjimą (bandau pasakyti, kad babkių neprisnigo iš dangaus, nes turėjau nedidelį kapitalą telefonuose, o iš pajamų linksmai gyvenau), aš jau turėjau savo nuosavą NT agentūrą. To pasekoje supratau, kad ir kokio amžiaus būčiau niekada neleisiu kažkam man nurodinėti.
Po to, sekė antras, trečias, ketvirtas verslas. Gyvenau american dream tėvynėje. Brangūs auto, keli butai, nt projektų vystymas ir tada 2008m pabaiga... taip jaunėli, jei naudojiesi google tai turėtum rasti, kad tuo metu atėjo krizė ir šitas dėdė labai skaudžiai užsigavo, parex bankas mano pagrindinei įmonei įkalė ragą ant 1mln litų ir to pasekoje mano įmonių grupė buvo suskaldyta, dalis parduota dalis tiesiog subankrutavo.
Ši patirtis buvo labai brangi, tiek finansiškai, nes buvau pakankamai durnas, kad bandyčiau išgelbėti įmones. Nešdamas pinigus iš namų, kad sumokėt algas nedėkingiem darbuotojam, kaip tas kuris šiandien mane supykdė su savo požiūriu į darbą, likau prie suskilusios geldos. Su nebaigtais vykdyti įsipareigojimais klientam, ko pasekoje dar dabar kažkur internete įmanoma rasti bloga atsiliepimą apie mano buvusią įmonę ir neva mane, nes vienai vištai nebuvo laiku baigtas mūsų parduotas kotedžas :) kuriame ji turbūt po šiai dienai laimingai gyvena. Bet ne apie tai.
Esminis dalykas ką išmokau, tai kad visą laiką taip nebus ir kad jokie žmonės niekada neįvertins tavo pastangų, kad ir ką tu darysi.
Po tos krizės užsireginau į šitą forumą, nes buvau baisiai apsinuodijęs darbu su žmonėm. Norėjau interneto ir lengvo gyvenimo iš pajamų iš interneto, kaip rašo knygose :)
Prisipirkau įvairių projektų ir didelė dalis jų buvo ganėtinai sėkmingi, kol susikoncentravau į kelis pusiau warez reikaliukus, nes jie nešė geras babkes. Rizikos diversifikavimui buvau paleidęs dar vieną fizinį verslą, bet taip nutiko, kad dviejų metų bėgyje mane aplankė antras ir skaudžiausias bankrotas, nes verslui daryti buvau pasiskolinęs 100k pinigų ir nors ir pradžioje sekėsi puikiai ir galėjau kelis kart atiduoti viską kišau atgal į savo verslą, nes norėjosi augti greičiau.
 
Šio bankroto pliusas buvo tas, kad išmokau pagrindines pamokas gyvenime:
 
1. Reikia skaičiuoti viską - ne tik kiek uždirbi, bet taip pat kiek ir kur išleidi.
2. Niekada nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį (šią pamoką teoriškai išmokau po pirmo bankroto, nes visos įmonės buvo NT sektoriaus), bet nedėk ir į du krepšius, jei jų turi daug.
3. Jei negali metam išvykti ir rasti savo verslą tik dar labiau užaugusį, vadinasi tai ne verslas, o tik gerai apmokamas darbas
4. Niekada nenoriu dirbti net ir sau, tegul dirba pinigai
 
Susikūriau naujus tikslus, daug mokymosi, daug pastangų, bet rezultatas -100k nesėkmės naudai. Sunku įtikinti investuotojus duot pinigų, kai nebeturi nei realaus produkto, nei realios vizijos..
Forex101
F*ck it aš galiu. 1000 pinigų iš nemokamų smscredit ir mes jau pakeliui į 3x per mėn, 2x.. f*ck it reikia apmokėt sąskaitas, ir valgyt norisi. Daugybė bemiegių naktų. Daugybė paskolų paėmimų ir grąžinimų. Ir jokios sėkmės padidinti kapitalą daugiau nei pravalgymas, jau nekalbant apie dienas, savaites ar mėnesius kai reguleriai nepaeina ir džiaugiesi, kad nevisai sudeginai balansą.. Todėl visi tie, kas jaučiatės beviltiškai ir tikit, kad forex jus išgelbės.. jei būsit tarp 5% ir išmoksit degint pinigus be streso tai gal tai bus jums, bet tik ne iš paskutinių ir skolintų pinigų.
Tokia sėkmė priveda iki to, kad po eilinės graikų bail out balsavimo nakties praleistos prie kompo pradedi svarstyt, kad čia ne gyvenimas. Supranti, kad reikia pergalvoti gyvenimą ir atrasti kas sekėsi, o kas ne.
Tokioj situacijoj kiekvienas atrandam savo privalumus ir trūkumus, laimei pas mane tuo metu vienintelis trūkumas buvo pinigai :)
Netrukus radau IT projektą, kuris atsiperka per 6 mėn, jam reikia tarkim 10-15k. Visdar turiu -100k ir gyvenu su drauge iš jos algos ir smscredit forexe keldamas babkes ant pavalgymo. Puikiai atsimenu, kaip nesunkiai galiu parduot telefonus ir kaip nesunkiai juos dalina įmonėms salonai. Pasiimu jų tiek, kad pardavus užtektų nusipirkt projektą. 24men sutartis, o projektas atsiperka per 6 men. Vuolia turim cash flow ir uždirbu svetimais pinigais daugiau nei naktis ir dienas leisdamas prie forex ekrano.
Kai ieškai tų galimybių atsiranda vis daugiau, taupydamas kiekvieną centą žinau kur išleidžiu, todėl visada lieka vietos investicijoms. Pora metų ir aš back on track, netgi berods po dviejų metu pirkom butą (aišku su paskola), pirmą kartą įėjus į savus namus, kuriuos ketini turėti aptinka tas dejavu jausmas, kad nori taip gyvent ir jaustis visada, kad artėji prie tikslo.
Aišku pamatę, kad mano gyvenimas taisosi mano investuotojai, kuriems aš skoloj primena apie seną skolą, o aš žinau, kad jei atidavinėsiu savo varganus pinigučius, tai jiems reiks atidirbinėti daug metų, o tuo metu aš tikrai neaugsiu. To pasekoje parodau ką veikiu ir pasiūlau dalyvauti arba kaip partneriui arba už fiksuotą grąžą. Po to, Beveik per metus sugrąžinau tą 100k. Be to, dauguma mėgsta fiksuotus skaičius, kuriuos aš visada mokėjau pasiūlyti, tai per pastaruosius 6 metus mano investuotojai ne tik atgavo savo pinigus, bet ir kartu su naujai įneštu kapitalu padidino savo kapitalą bent 3 kartus.
Šiuo metu esam investavę į daugiau kaip 10 skirtingų sričių. Nuo švietimo iki statybos, nuo automobilių iki maitinimo, nuo IT iki didmeninės prekybos, nuo logistikos iki autoservisų. Ir kasdien galvoju kur plėstis toliau, bei iš kur paimti daugiau pinigų :)
 
Mano fanai šiame forume niekaip nesupranta, kodėl aš prie investavimo skelbiu tiek pasiūlymus tiek paieškas investicijų :)
Na suprantu, matematika ne visiem sekasi tai paaiškinsiu pagaliau. Visada priimu paskolas ir investicijas už 18%, kartais netgi moku ir 24% per metus, dažnai ir su užstatu :)
 
Whaaat??? Kodėl, juk vidutinė rinkos grąža 9 procentai, o paskolos banke prasideda nuo niekingų 3%?
Į tai turėtų atsakyti kita mano tema, kur aš siūlau investuoti į verslus, kurie gali generuoti 100% per metus ir gan saugiai! Ir nepatikėsit kiek tokių yra :)
 
Taigi, kad jau atskleidžiau visas savo paslaptis, tai ką iš to išmokai tu?
 
Ko tu nori?
Kaip įsivaizduoji savo gyvenimą po 5metų?
Ką norėtum veikti jei turėtum neribotus resursus ir žinotum, kad tau tikrai pasiseks?
 
Kad ir kas tai bus, tau reikia pradėti nuo:
1. tavo skilsai - labai sunku dirbti nekvalifikuotus ar tau nepatinkančius darbus, o kurti verslą be žinių yra tas pats kas šokti be parašiuto iš lėktuvo ir tikėtis išgyvent.
2. menas parduoti - kad ir ką tu veiki gyvenime, tu visada parduodi save. Ir nuo tavo mokėjimo parduoti priklauso, kaip brangiai tu parduodi savo laiką
3. taupymas - turtingas ne tas, kuris daug uždirba, o tas kuris daug sukaupia ir moka įdarbinti pinigus
4. investavimas - jei neišmoksi uždirbti kol miegi, dirbsi visą savo varganą gyvenimą
5. sveikata - neprarask sveikatos keldamas milijonus, nes sveikata yra svarbiausia
6. laikas - laikas yra vienintelis resursas, kurio begalybės nėra žemėja
 
Finansinė nepriklausomybė
Nedirbk!
Jei tu dirbi darbą, kurio nekenti, tai tavo pagrindinis tikslas turbūt finansinė nepriklausomybė. Kas pagal google reiškia, kad išlaikai gaunamas pajamas nedirbdamas. Tarkim norint turėti 1500eurų pajamas per mėnesį tau reiktų investuoti 100k į priemonę generuojančią 18% per metus.
Jei nori pasiekti finansinę nepriklausomybę greičiausiai, tau reikia parduoti savo laiką brangiausiai kaip tai įmanoma. Net jei tu neturi kažkokių super skilsų, pasižiūrėk koks darbas yra geriausiai apmokamas ir reikalauja mažai žinių. Kažko pastoviai prisimenu fūristo istoriją, kaip žmogus praradęs verslą (sudegė fabrikas) sėdo vairuoti vilkiką ir per metus turėdamas stogą virš galvos, o tuo pačiu ir darbą (vilkiką) per metus sukaupė pradinį kapitalą investicijoms. Jei ką vilkikų vairuotojai uždirba bent 2000 eurų per mėnesį. tai uždirbdamas 24k per metus vilkiko vairuotojas stipriai taupydamas galėtų išeiti į nepriklausomybę po maždaug 4-5 metų.
Jei tavo tikslas finansinė nepriklausomybė tai galbūt galėsiu tau padėti pasiūlydamas geresne grąžą nei rinkos vidurkis.
 
Jei tavo tikslas verslas, tai neieškok naujų pasiteisinimų, savaitgalius leisk ne su alum, o su knyga rankoje. Pinigus leisk ne naujiem kedam ar treningui, o mokymų kursam. O kai turėsi pakankamai skilsų pradėk veikti.
Jei sugalvosi verslo idėją, kuriai įgyvendinti turėsi pakankamai skilsų, tai kreipkis ir galbūt aš tau padėsiu ją įgyvendinti.
 
Papildymas:
Šios temos tikslas nebuvo parduoti tai ką aš darau ir siūlau žmonėm. Kiekvienas jūsų turi savo įsivaizdavimus ir visi keliai tam pasiekti yra teisingi. Tik vieni bus greitesni, kiti lėtesni. Vieni gali tai pasiekti mokydamiesi iš savo klaidų, kiti mokydamiesi iš svetimų klaidų.
Kažkodėl daug kas komentaruose bando teigti, kad aš pinigų vergas :D Nors aš jau senokai nedirbu pats, kad uždirbti pinigus...
Finansinė nepriklausomybė niekada nebuvo mano pagrindinis tikslas, bet manau kad kiekvienam ji būtina. Nepriklausomai ar tu esi savo srities profas darbuotojas ar turi savo srities pro įmonę, turi suprasti, kad visą laiką taip nebus :) anksčiau ar vėliau ateis tas laikas, kai negalėsi dirbti, ar jei esi verslininkas - bankrutuos tavo įmonė. Kiekvienas dalykas gyvenime turi savo egzistavimo pradžią ir pabaigą. Todėl finansinė nepriklausomybė yra būtinas dalykas kiekvienam, kas nenori vergaut dėl pinigų.
Kai tau nereikia vergauti dėl pinigų tavo diena atrodo kitaip. Mano diena atrodo tikrai kitaip nei daugumos. Galiu keltis iš lovos kada noriu, bet dažniausiai keliuosi apie 8 ir važiuoju sportuoti. Bet jei nuspręsiu, kad šiandien tingiu ir noriu leisti ryta su vaiku, tai taip ir padarysiu. Nes nepriklausomai nuo to ar aš miegu ar sportuoju, at žaidžiu su vaiku aš gausiu tokias pat pajamas kasdien.
Tas laisvas laikas ir galėjimas daryti ką nori, kada nori padeda susipažinti su įvairiais žmonėmis, padeda su jais greitai susitikti (tarkim kažkas baisiai užimtas ir turi 1 val per savaitę laisvą, tai jei aš būčiau toks pats užimtas, tai geriausiu atveju susitikčiau po kelių mėn, dabar man nesunku susidėliot dienotvarkę, kad abiem tiktų).
Ir nenorėčiau, kad vėl kažkaip neteisingai interpretuotumėt, nes realiai tai betkas taip gyventi gali, tiesiog reikia labai norėti ir mokytis tai pasiekti. Būtent tuo tikslu paleisim tokį mokymų projektą, kur gal ir pats vesiu mokymus 1 ar 2 temom, nes iš to "neturėjimo ką veikti" sugalvoju kaip padėt pasauliui būti gražesniam.