IDK

Man pačiam su MySQL neteko susidurti, todėl ir nepaminėjau, manau tai populiarus pasirinkimas tarp PHP developerių. StackOverflow 2019 m. apklausoje MySQL lyderiavo tarp DB pasirinkimų, todėl tai nėra nueinanti technologija. Iš esmės, išmokus dirbti su viena reliacine DBVS, nesunku pereiti prie kitos, todėl didelio skirtumo ar pradėsi nuo MySQL ar nuo PostgreSQL nėra.

Aš pats dar Junior ir daug ko nežinau, bet aprašysiu įgūdžius/žinias, kurios, mano nuomone, praverstų juniorui. Keli pastebėjimai:
kalba eina tik apie techninius įgūdžius ir labiau orientuota į WEB developer karjerą. Skliaustuose surašysiu konkrečius pavyzdžius, kuriuos rekomenduočiau pasinagrinėti.
 
Kadangi mano nuomone, svarbiausia yra pagrindai, o specifinę technologiją galima lengvai išmokti, tai aprašysiu ir bendrai Junior dev (nepriklausomai nuo technologijos) reikalingus įgūdžius:

Bendri programavimo pagrindai (ciklai, sąlyginiai sąkiniai, etc);
Versijų kontrolės sistema (Git) bei kodo repositorijų saugyklos (GitHub, GitLab);
Darbo su komandine eilute pagrindai;
Duomenų bazių pagrindai. Tikėtina dažniau teks susidurti su reliacinėmis DB, pvz.: PostgreSQL, Oracle, MS SQL. Iš NoSQL rekomenduočiau susipažinti su MongoDB;
Interneto technologijos (HTML5, CSS3, JS);
WEB services (REST, SOAP);
Duomenų serializavimo, perdavimo formatai (XML, JSON);

 
 
Kalbant specifiškai apie Java Juniorą, tai išskirčiau šiuos įgūdžius:

Žinoti pačią Java kalbą ir joje sutinkamas struktūras, pavyzdžiui, interfaces, enums, static, exceptions, etc.
OOP principai (inheritance, encapsulation, polymorphism, etc);
Collections API (List, Set, Map);
Pasirinkti patinkantį code editorių (ar IDE) ir išmokti juo efektyviai naudotis (mano nuomone, geriausias pasirinkimas - IntelliJ, tačiau Eclipse ir NetBeans taip pat iš bėdos galima naudoti. Kai kuriems darbams naudoju VSCode editorių. Dažnai pasirinkimas priklauso nuo komandos, kurioje dirbi pasirinkimų, nors teoriškai taip neturėtų būti).
Būti bent kažkiek pačiupinėjus ir susipažinus su kokiu nors Java WEB aplikacijų karkasu (rekomenduoju Spring Boot). Prie to pačio - components ir jų scopes (Bean, RequestScope, SessionScope, ViewScope);
Build tools (Maven, Gradle);
JPA/Hibernate manau didelis privalumas (suprasti kaip sumapinti ryšius OneToOne, OneToMany, ManyToMany, etc bei kaip rašyti Hibernate užklausas);
Bent kažkiek gaudytis design patternuose ir žinoti, kas yra DI (dependency injection);
Bent kažkiek susipažinti su aplikacijų serveriais (Tomcat);
Šiais laikais turbūt frontend dažniau renkamasi client side framework (React, Angular, Vue), tačiau anksčiau dominavo JSF, JSP, todėl JSF pagrindai manau irgi duotų naudos.

 
Gal kažką ir pamiršau paminėti, bet manau vis tiek rasi pakankamai naudingos informacijos.

Sveiki, skubėkit pasiimt nemokamo žaidimo Sid Meier’s Civilization® VI, Epic Games Store platformoje.
 
Nuoroda: Spauskite čia

Sveiki,
 
Uzmaciau, kad bus galima pasiimti GTAV PC kopija.
Placiau https://www.indiegam...es-store-gta-v/
 
Bus galima pasiimti is Epic Games nuo siandien 18h iki 21 geguzes.
Tam reikia free account ir 2FA enabled. :)

Nebūtinai viską sutempti į AuthManager, jis gali deleguoti darbus, tarkim registravimą ar prisijungimą. Loginis išskaidymas praverstų, tačiau neperkraunant vienos klasės. Idealiu atveju, klasė turi daryti vieną darbą, bet daryti jį gerai. Userio inputų skaitymas ir rašymas į konsolę, kaip jau kažkada minėjau, turėtų priklausyti UI klasei. Dėl userio, tai priklauso, kur tau paskui jį reikės naudoti, šiaip tokiose consolinėse aplikacijose aš pats mažai susidūręs su autentifikacija, webinėse platformose įprastai naudojamas Spring security arba dedama į sesiją.

O kodėl tau turėtų tai rupėti, jei tu developeris ir gauni užmokestį už darbą, tai nors ir ToDo appsą gaminti.

Statinių metodų naudojimas interfeise nėra gera praktika (beje, anksčiau to ir techniškai negalėjai, statiniai metodai interfeise atsirado nuo Java 8). Įprastai interfeisai naudojami tam, kad apibrėžti kontraktą, kurį konkrečios klasės turi įgyvendinti. Vienas inerfeisas gali turėti keletą realizacijų. Šiuo atveju, geresnis variantas būtų turėti interfeisą ProductUpdater su metodais
void updateWarehouseData(List<CartProduct> cart); ir
List<Product> importProducts(); Tada susikurti konkrečią implementaciją, pvz
public class ProductUpdaterFromFile implements ProductUpdater. Ten įgyventinti reikalingus metodus ir tada iškvietimas būtų toks:

ProductUpdater productUpdater = new ProductUpdaterFromFile(); this.productList = productUpdater.importProducts();
Taip mažiau prisirišama prie konkrečios realizacijos, jei pvz vėliau nuspręstum, kad tau reikia krauti duomenis ne iš failo, o iš DB, galėtum apsirašyti naują implementaciją:
public class ProductUpdaterFromDB implements ProductUpdater ir lengvai pakeisti esamą nesugriaunant viso kodo.

Pateikti pavyzdžiai yra konsolinės aplikacijos. Webinėse aplikacijose tokie tekstai nueitų į htmlus. Konsolinėse aplikacijose teksto gali būti daug, bet tik toje klasėje, kuri atsakinga už UI. Jei pvz servise, kuris apskaičiuoja vidurkį išprintinsi vartotojui suskaičiuotą rezultatą, tai nebus gera praktika. Geriau grąžinti rezultatą kvietėjui, o jis tegu sprendžia ką su juo daryti.
SpringBuilder pateiktuose pavyzdžiuose nereikalingas. Jis pravartus tada, kai paprastas String yra dažnai modifikuojamas, pavyzdžiui, sukant ciklą ir vis pridedant po raidę. String objektas Javoje yra immutable tipas, t.y. jį sukūrus (siūlau pasiskaityti apie String pool), modifikuoti nebegalima, visi veiksmai su juo iš tikrųjų grąžina naują String objektą. Tai tam tikrose situacijose kerta per performansą, todėl ir buvo sukurtas StringBuilder, kuris yra mutable String alternatyva.

1) Vieno standarto nėra, priklauso nuo organizacijos/individo patirties ir pripratimo. Svarbu, kad būtų patogu, lengvai plečiama ir atitiktų SOLID principus. Dažniausiai pastebėjau vyrauja 2 grupavimo tipai:
* pagal paskirtį (pvz atskiri packages entities, controllers, services, repositories utils, etc);
* pagal esybę (pvz package car, o jo viduje Car.java, CarController.java, CarService.java, CarRepository.java, etc).
Main klasę gali palikti rootiniame package. Beje, Javoje priimtina, kad pradinis package būtų tavo domeno vardas atvirkčiai, pvz lt.manoprojektas.shop
 
2) Dažniausiai tokie statiniai metodai, kurie naudojami keliuose vietose dedami į atskiras utils klases, pvz DateUtils, CurrencyUtils, SessionUtils, etc. Statiniai metodai nėra efektyvus atminties prasme, todėl reikia pagalvoti, ar tikrai tas metodas turi būti statinis. Konstantas (public static final) irgi galima kelti į atskirą Consts failą, jei naudoja kelios klasės.

Kas yra FAQ schema?
Standartizuotas formatas pažymėti informaciją apie svetainės puslapį.
Leidžia Google/Bing paieškos varikliams geriau suprasti apie ką šis konkretus puslapis.
Kai paieškos variklis geriau supranta turinį,- tada gali pateikti jį paieškos rezultatuose pagal užklausą.
Šiuo atveju t.y. papildomas “blokas” paieškos rezultate pagal konkrečią užklausą atsakantis į klausimą.
FAQ- frequently asked questions ==> dažnai užduodami klausimai
 
P.s. Taip greitai nesugebėjau rasti tinkamų pavyzdžių pritaikytų lietuviškuose tinklalapiuose, reiškia, kad ne daug kas naudojasi šitu “seo hack”,- tiesiog pridedu screenshot kaip tai atrodo (žr. apačioje).
 
Ar galite pritaikyti visa šita savo svetainėje?
Sakykim jūs turite e-parduotuvę. Tokiu atveju galite susikurti specialų FAQ puslapį ir ten surašyti savo informaciją, plius įdėti papildomą kodą.
Kitas pavyzdys, sakykim tinklaraštyje darote apžvagą produkto,- galite atsakyti į potencialiai rūpimus klausimus. Šiuo atveju rekėtų pasinaudoti Google adwords ir surasti ieškomas frazes, kas rūpi žmonėms.
Taisyklės:
Jūsų turinys matomas lankytojui, bei “rich snippets” turinys turi sutapti,- negalima tinklaraščio įraše apie padangų apžvalgą dėti absoliučiai skirtingos, nesusijusios informacijos sakykim apie korona virusą (kas yra “trending” dabar)
Visus reikalavimus rasite čia https://developers.google.com/search/docs/guides/sd-policies
 
Koks pliusas iš SEO pusės?


 
Jei/kai Google suindeksuos ir pradės rodyti FAQ jūsų svetainė gali gauti daugiau lankytojų.
Jūsų turinys “užims” daugiau vietos paieškos rezultatuose.
Jei kuriate turinį anglų kalba yra didesnė tikimybė, kad jūsų turinys pateks į Google Assistant balso užklausų rezultatus. (visi nauji Android OS telefonai, plančetės bei Google home).

 
Koks minusas?
Žmogus gali gauti atsakymą tiesiog iš pačios santraukos, kurią pridėsite (neapsilankyti svetainėje).
 
p.s.Visose savo svetainėse naudoju WordPress, bet su visais bandytais pluginais yra viena problema: neleidžia pridėti daugiau nei vieno rich snippets modulio.
pvz Jei norite įdėti rating plius FAQ schema.
 
Viename blog’o įraše arba svetainės puslapyje galima pridėti iki 10 tokių klausimų/atsakymų. Nors tai nereiškia, kad viskas tiesiai atsidurs paieškos indekse. Google pats nusprendžia kas yra svarbu, o kas ne. Mes šiuo atveju stengiamės duoti daugiau informacijos apie savo turinį ir padidinti savo šancus atsirasti kuo aukščiau paieškos rezultatuose.
 
Kaip įdėt FAQ schema?
 
Įdedu json-ld kodą, kurį reikia pakoreguoti: vietoje “question” įdėti savo klausimą/frazę, o answer- įdėti atsakymą, galiausiai pridėti arba ištrinti likiusius tuščius kodo “blokus”
p.s. Kodas nebus matomas lankytojams, jis bus matomas tik paieškos robotukams.
 

<script type="application/ld+json"> { "@context": "https://schema.org", "@type": "FAQPage", "mainEntity": [{ "@type": "Question", "name": "INSERT QUESTION TEXT HERE", "acceptedAnswer": { "@type": "Answer", "text": "INSERT ANSWER TEXT HERE" } }, { "@type": "Question", "name": "INSERT QUESTION TEXT HERE", "acceptedAnswer": { "@type": "Answer", "text": "INSERT ANSWER TEXT HERE" } }, { "@type": "Question", "name": "INSERT QUESTION TEXT HERE", "acceptedAnswer": { "@type": "Answer", "text": "INSERT ANSWER TEXT HERE" } }, { "@type": "Question", "name": "INSERT QUESTION TEXT HERE", "acceptedAnswer": { "@type": "Answer", "text": "INSERT ANSWER TEXT HERE" } }, { "@type": "Question", "name": "INSERT QUESTION TEXT HERE", "acceptedAnswer": { "@type": "Answer", "text":"INSERT ANSWER TEXT HERE"} }] } </script>
 
Visiems kas nenori "bendrauti" su kodais galite pasinaudoti šitu online įrankiu
FAQ schema generator
 
Įdėt kodą galima prieš pasibaigiant </body> tag tiems, kas dar turi html ar kitokio tipo svetaines.
WordPress besinaudojantiems Classic editor reikia pereiti į html mode ir kopijuot/įklijuot kodą. WordPress gutenberg tiesiog galima įdėti bekuriant turinį pridedant html bloką.
 
Išsaugojus pakeitimus svetainėje einame į structured data testing tool ir pasitikriname ar nėra jokių klaidų.
Kai matome, kad viskas tvarkoje, tada einame į Google webmaster tools ==> Url inspection, dedame savo nuorodą ir spaudžiame "request indexing", tam kad būtų perindeksuotas puslapis su nauja informacija.
 
p.s. nedėkite FAQ schema į kiekvieną savo tinklaraščio įrašą (jei turite daug turinio), Google supras, kad jūs manipuliuojate sistema. Verčiau pasirinkite pagrindinius straipsnius/įrašus, bei juos optimizuokite (kurie jau gauna lankytojus iš paieškos), kad dar daugiau dėmesio atkreiptumėte.
 
update:
Iš neturėjimo ką veikti radau FAQ WordPress pluginą, kuris nekonfliktuoja su kitais, esamais pluginais, nemokamas ir įdėjus schema niekada nemeta klaidų (bent jau kolkas).
https://wordpress.org/plugins/structured-content/

Savaitgaliui siulau štai tokią temą:
 


 
•
4-5% per metus dividendais? Jūs ką, juk tai per mažai kad būtų verta užsiimt, aš geriau paieškosiu kur galiu gauti 12% ir daugiau per metus. Vien SP500 vidutiniškai per metus atneša apie 10% nieko nedarant.


 
•
3% tik infliacija suvalgo, reiškia lieka 1-2% pajamoms didinti. O dar valiutų svyravimo riziką reikia prisiimti. Tai čia kiek reikia sukišti į savo portfelį, kad su dividendinio investavimo portfeliu galima būtų iš to pragyventi?


 
•
Dividendinis investavimas neturi pramės, t.y. kokia prasmė gauti 4-6% dividendus per metus jei ta pati kompanija gali nuverteti 30-40% ?
 
Pastoviai girdžiu tokius pasisakymus. Žmonės vis bando mane įtikinti, kad formuodamas dividendinį portfelį aš švaistau laiką ir pinigus.
Jeigu jums irgi pastoviai kyla panašūs klausimai, sveikinu, Jūs esate amžinos dvikovos dalyvis. Dvikova pavadinimu: kas geriau - “dividendinis investavimas” ar “vertės investavimas”. Tad žiurėkite šiame video pateiksiu savo argumentus.
 

Siulyciau issigryninti visus pinigus ir nutraukti sutarti su Swedbank :) negalime leisti bankams taip elgtis..

Jau seniau buvo sakoma, kad XXI a. liga yra depresija. Ją daug kas patiria, patyrė ir patirs. Kai kurie pasitraukia iš gyvenimo, kiti išgyvena, treti laikosi, kol pumpuojasi vaistus ir t.t. Visų situacijos kitokios.
 
Didžiausią įtaką depresijai daro paprasčiausi dalykai - socialiniai tinklai ir pernelyg geras gyvenimo lygis. Jei reikėtų kiekvieną dieną galvoti, ką pasidėti vakarienei ant stalo, dauguma žmonių koncentruotųsi būtent į išlikimą (aišku, daugumai šiuolaikinių mėmių tai būtų neįmanoma) ir, kaip ir praeityje, ta depresija nebūtų tokia ryški arba išvis būtų rečiau pastebima. Kiekvienas žmogus ieško savirealizacijos, tikslo. Išlikimo sąlygomis ta savirealizacija ir tikslu būna būtent išlikimas - todėl žmonėms dažnai pakanka tik to.
 
Tačiau kadangi gyvename tokiais nuostabiais laikais, tai žmonių koncentracijasi yra į šiems laikams būdingus dalykus, o visą tai paaštrina ir itin stipriai hiperbolizuoja socialiniai tinklai. Praktiškai kiekvienam atrodo, kad reikia uždirbti daug pinigų, turėti gražų namą, gražią moterį (depresija dažniau pasitaiko vyrams nei moterims), nuolatos keliauti, būti geros sportinės formos ir t.t. Sąrašas be galo. Tai ir sukelia depresiją. Kai tu matai, kad gyveni vieno kambario bute, neturėsi mis pasaulis, nevairuosi naujo BMW ir kažin ar varysi į Karibų kruizą, dažnai galvoji, kad esi blogesnis. Čia problema dažnam žmogui.
 
Protingi supranta, kad ne šitie dalykai yra esminiai ir jie toli gražu negarantuoja laimės (daugybė žinomų žmonių kenčia nuo depresijos), tačiau ir jiems vis tiek sunku priimti pasaulį tokį, koks jis yra.
 
Žiūrint giliau, depresija nebūtinai yra liga. Depresija gali būti tiesiog nenorėjimas priimti pasaulio tokio koks jis yra - kai tau atrodo, kad toks pasaulis, koks yra šiuo metu, nėra vertas pastangų. Žinoma, kiekviena situacija skirtinga ir depresija aplamai yra problema, tačiau dabartinėmis sąlygomis ji niekaip nėra išsprendžiama. Žmonių prifarširavimas vaistais nėra sprendimas.

neskubėk su pajamom, pirma pasileisk, pažiūrėk kaip seksis, gal net nedaeisi iki tų pajamų ;)

Ir kas būtų jei jie neleistų atidėt? Žmogus vis tiek mokėtų tiek kiek galėtų (tarkim, tą pačią palūkanų sumą). Neapmokėta kauptųsi, bet lėtai. Bankas tiesiog šiaip inicijuoti buto atėmimo negali (joks teismas neleis atimti buto dėl vieno ar kelių mėnesių skolos, ypač kai yra force majore kaip šiuo metu), turi būti rimtas sutarties pažeidimas, t.y. klientas turi visiškai nemokėti (būti įsiskolinęs) bent pusę metų. Tada bankas turi surinkti visus popierius kreiptis į teismą, teismas turi poatvirtinti kad įsiskolinimas didelis, išduoti sprendimą (jeigu klientas neturi mažamečių vaikų, tai dar nieko, jeigu yra vaikų tai tampa sudėtingiau), bankas turi eiti pas anstotlį, tas turi inicijuoti savo procedūras... Vnž., net klientui visiškai nustojus mokėti įmokas dėl visų teisinių procedūrų žmogų galima iškelti tik po metų. Ir ką po to daryti su tuo atimtu butu? Jį parduoti? Pamėgink tu parduoti butą per krizę... Kai jo vertė greičiausiai smarkiai nukritusi? Neaišku kiek laiko pardavinėti varžytinėse? Taigi, realiai kai klientas nustoja mokėti bankas pinigus (ko gero ne visus) atgautų tik po dviejų -trejų metų visokio teisinio bylinėjimosi ir kitų klampių procedūrų.
 
O kas jeigu "leidžia" žmogui mokėti palūkanas? Tada bankas tvarkingai gauna palūkanas nuo maximalios įmanomos (likusios paskolos) sumos. Skola nemažėja, bankas gauna pajamas, klientas moka palūkanas ir dar laimingas, viskas gražu. O jeigu dar su "paskolos atidėjimu" pavyksta klientui įkišti padidintas palūkanas (kaip spėju dažniausiai ir būna pasirašant tokius sutarties pakeitimus) - total WIN situacija. Taip kad čia tikrai nėra banko "paslauga" klientui, čia yra paslauga sau (bankui), kuri pateikiama kaip didelė nuolaika klientui, kai realiai tokia nėra.
 
Paradoksas tame, kad nepasirašant jokių sutarties pakeitimų dėl atidėjimo, kai klientas moka ne pilną sumą o tik dalį įmokos, tai skaitioma kad jis eilės tvarka padenginėja iš pradžių susikaupusias palūkanas, o vėliau ir pačią paskolą. Taigi be jokių sutarties pakeitimų mokėtum palūkanų sumą, tai gaunasi panašiai kaip ir su atidėjimu - skola neauga, palūkanas susimoki. Aišku, pas banką IT sistemose iš karto suveiks trigeriai kad klientas nesumoka visos sumos ir yra rizikinkas, bet ar bankas imsis priemonių tai dar klausimas :)

Aš esu laisvos rinkos apologetas ir manau (tiksliau "jaučiu" :) ) kad nuo 197x metų kai USA dolerį atrišo nuo aukso ir kitos valstybės pasekdamos USA pavyzdžiu spausdina pinigų tiek, kiek užsimano, tai kuo toliau, tuo labiau pinigų vertė neatitinka tikrosios sukurtų prekių, paslaugų ir turto vertės, nes laisvai rinkai to neleidžia sureguliuoti valstybės. Todėl tik laiko klausimas kada žmonės suvoks kad tie popieriukai niekuo padedanti ir tik realūs daiktai turi vertę. Kai žmonės tą supras bus didelis "bum" ir prasidės hiperinfliacija kaip 192x Vokietijoje po piprmo pasaulinio karo.
 
Bet aš jau buvau neteisus to paties tikėjaus po 2008 metų krizę ir tai nepasiteisino - visus išpompuotus pinigus sėkmingai sugėrė akcijų kainos, kurios išaugo į neregėtas aukštumas ir neatitinka jokių loginių ir ekonominių kriterijų. Tai tik parodo kad žmonės nėra racionalūs ir vertinti vien racionaliais dėsniais negalima. Todėl neaišku kaip bus šį kartą - ar vėl visi prispausdinti pinigai sukris į akcijas (akcijų kainas), ar šį kartąbus kitaip. Viskas gali būti kitaip nes šį kartą yra naujų įdomių idėjų, kaip kad UBI (Universal Basic Income), t.y. kiekvienam žmogui duoti minimalią sumą kurią jis galėtų išleisti kaip nori. Kol kas nelabai įsivaizduoju kaip tai suveiks, bet norisi tikėti kad toks pinigų įleidimas bus geresnis nei ankstesnis. Nes tai atvertų visiškai naujas galimybes visiems - visi galėtų rinktis dirbti tą darbąč, kuris jam labiau patinka. Pvz., visokie meniškos sielos žmognės galės lengviau išeiti iš darbų ir užsiimti jiems patinkančia veikla, nes turėtų užtikrintas minimalias pajamas. Visokie žemiausios grandies daribinkinai galėtu pasakyti savo bosams "eik tu nx" kai tas mėgins juos išnaudoti, nes žinos kad turi alternatyvą ir gali bet kada išeiti ir blogiausiu atveju jeigu neras kitos darbo bent jau turės už ką pavalgyti. Vnž., aš linkęs palaikyti UBI, nors yra rizika kad šios pajamos tiesiog sukels infliaciją ir taip pat pradings infliacijos liūne.

Kažkokio senio kliedesiai, kuriam vaikai neseniai įvedė internetą, ir jis skaito viską iš eilės neatsirinkdamas ir laikydamas tikra informacija.

kaip manai is kur imasi nauji pinigai?
valstybes per sita krize milijardus prispausdins is oro kad gelbeti savo ekonomika ko pasekoje gali tekti su karuciu vezti pinigus kad uztektu parduotuvej. kaip auksciau rase jei pinigu mazai turi , skaiciuoji simtais, tai nepajusi labai devalvacijos

Tik nereikia galvoti, kad virusas sukels krizę, visi bent kiek išmanantys procesus matė, kad visi ženklai krizės pskutiniu laikotarpiu. Žinoma, viskas bus nurašyta ant viruso.
 
O koks gali būti ruošimasis krizei, kai ji čia pat? Tiesiog reikia protingai gyventi ir elgtis su savo pajamomis.

Manau 12-mečiui Vilniaus kolegijos lygis bus pats tas.

Kadangi Lietuvoje jau tuoj bus paskelbtas karantinas, tikėtina, jog truks ilgiau nei dvi savaites. Dalis žmonių neteks pajamų, darbų, verslai priversti stabdyti veiklą, žmonės pradės taupyti ir ekonomika risis žemyn. Kitose valstybėse situacija identiška, stabdomi darbai, miestai karantinuojami, uždarinėjamos sienos.
Manau, kad šis virusas bus krizės pradininkas.
Kaip uždarbiečiai ruošiasi galimai krizei, gal turit kokių įžvalgų? Žinoma, atsiveria naujos uždarbio galimybės.
Jau dabar matau, kaip P2P investuotojai nerimauja dėl dabartinės situacijos, nes jų "klientai" skolininkai finansiškai vieni pažeidžiamiausių.

Radau toki visai idomu projekta, kuris leidzia paserti avis gyvenancias Cekijoje.
 
https://www.youtube.com/channel/UC58AWB3TewSgUmSeUpMDs-A/live
 
Pats jau kelinta karta paseriu su Lightning network, nes visai smagu, kai jos atbega.

Šiandien aptikau, tai nusprendžiau pasidalinti, galbūt rasite ką nors naudingo:
https://dev.to/rosepac/570-free-udemy-courses-in-english-let-s-go-study-programming-in-2020-525n

Šiandien aptikau, tai nusprendžiau pasidalinti, galbūt rasite ką nors naudingo:
https://dev.to/rosepac/570-free-udemy-courses-in-english-let-s-go-study-programming-in-2020-525n