cOlio

Nenoriu čia labai pamokslaut ar per daug patarinėt, tačiau ne pirmą tavo postą apie verslo idėja skaitau ir pastebėjau kad domiesi tik pinigais "draugas pasakė kad uždirba tiek ir tiek, ar apsimoka?" , "pažystamas parduoda lempas už tiek ir tiek, ar apsimoka?", ką noriu pasakyti, kad pinigų vaikymasis ankščiau ar vėliau neprives prie gero, derėtų savęs paklausti ar tu nori tai daryti? Ar tau tai tikrai patiks ir ar nenumosi ranka po mėnesio?
 
Pinigus daugiau mažiau galima "pasidaryti" iš visko, tik klausymas ar sugebėsi ir užteks motyvacijos?
 
Be pykčio, linkiu sėkmės kad ir ką be užsiimtum. :)

Labas vakaras,
 
Būčiau tikrai nedraugiškas jei nepasidalinčiau verslas.in publikuotu straipsniu gana aiškiu ir taikliu pavadinimu "Dešimt TED pranešimų verslininkams". Bėja pridursiu, manau ne tik verslininkams.
 
Žiūriu ir negaliu atsidžiaugti, nors daugėlis paskaitų manau bus matyti ne vienam, tačiau gal rasite ir kažką naujo.
 
Taigi pradedam:
 
Rory Sutherland: Gyvenimo pamokos iš reklamos žmogaus lūpų.
Vienos didžiausios reklamos agentūros pasaulyje “Ogilvy & Mather” viceprezidentas teigia, jog subjektyvi vertė gali sukurti tokią pat vertę kaip ir “realioji” vertė. Persmelktą humoro bei gilių įžvalgų šią prezentaciją privalo pamatyti kiekvienas reklamos specialistas.
 

 
 
Simon Sinek: Kaip iškiliausi lyderiai įkvepia veiksmui.
Žmonės neperka to, ką tu darai, jie perka tai, kodėl tu darai. Knygų autorius ir strateginės komunikacijos profesorius Kolumbijos universitete pristato paprastą, tačiau tuo pat metu ir galingą lyderystės modelį – “auksinį motyvacijos ratą”, kuris prasideda klausimu “kodėl?”.
 

 
Dan Ariely: Ar mes kontroliuojame savo sprendimus?
Sprendimai, kuriuos priimame, nėra vien tik neišvengiami, tačiau ir labai nuspėjami. Elgsenos ekonomikos atstovas bei knygų autorius Dan Ariely remiasi savo paties tyrimais ir parodo, kad priimant sprendimus mes nesame tokie racionalūs kaip daugelis įsivaizduojame.
 

 
Seth Godin: Kaip paskleisti savo idėjas?
Būk išskirtinis. Saugumas yra rizikingas. Daugelis yra girdėjęs pasakymą “geriausia, kas buvo atrasta nuo suraikytos duonos”, tačiau ar žinojote, kad net ir po 15 metų suraikyta duona nebuvo populiari? Raikytos duonos sėkmė buvo paremta ne produktu, o idėjos apie produktą sklidimu.
 

 
Malcolm Gladwell: Apie pasirinkimą, laimę ir spagečių padažą.
Norėdama sužinoti, kokių produktų nori vartotojai, anksčiau maisto pramonė tiesiog imdavo jų ir paklausdavo (būdavo sudaromos fokuso grupės). Problema ta, jog žmonės nežino, ko nori. Pasitelkdamas netradicinį pavyzdį Gladwell pateikia savo argumentus.
 

 
Tim Harford: Bandyti, klysti ir Dievo sudėtingumas.
Korporacija “Unilever” (jiems priklauso 400 prekės ženklų, įskaitant “Dove”, “Lipton” bei kitus) panaudojo keistą būdą skalbimo milteliams sukurti. Pirmame etape jie sukūrė dešimt variantų ir išrinko patį geriausią. Prie jau sukurtojo pridėjo dar devynis ir vėl atrinko geriausią. Po 45 kartų “Unilever” buvo sukūrusi tobulus skalbimo miltelius, tačiau neturėjo supratimo – kaip.
 

 
Steven Johnson: Iš kur kyla geros idėjos?
Dauguma verslininkų savo idėjas priskiria “Eureka!” momentams. Tačiau populiarių knygų autorius Johnson tvirtina, jog viskas nėra taip paprasta ir siūlo pažiūrėti į idėjų gimimą kitu kampu. Jis pateikia pavyzdžius iš įvairių sričių, pradedant Londone įsikūrusiais kavos namais ir baigiant Čarlzo Darvino ilgai formavusia nuojauta apie prisitaikymą savo aplinkoje.
 

 
Dan Cobley: Ko fizika mane išmokė apie rinkodarą?
Atrodo, jog fizika ir rinkodara mažai ką turi bendra, bet “Google” rinkodaros vadovas Dan Cobley jaučia esant kitaip. Jis apjungia abi šias sritis ir, pasitelkdamas antrąjį Niutono dėsnį, Heisenbergo neapibrėžtumo principą, mokslinį metodą ir antrąjį termodinamikos dėsnį, pagrindžia fundamentalias prekinių ženklų teorijas. Rekomenduotina rinkodaros specialistams.
 

 
Jason Fried: Kodėl darbas nevyksta darbe?
Šis pranešėjas pristato radikalią idėją: biuras nėra tinkamiausia vieta darbu, susitikimai yra neproduktyvūs, o požiūris “tai turėjo būti padaryta vakar” duoda tik žalos. Verslininkas iškelia problemas ir pasiūlo tris sprendimus, kurios padėtų produktyviau dirbti biure.
 

 
Daniel Pink: Apie stebinantį motyvacijos mokslą.
Karjeros analitikas Daniel Pink tiria motyvacijos galvosūkį, pradėdamas faktu, kurį sociologai žino, tačiau dauguma vadybininkų ne: tradiciniai atlygiai nebūtinai visada yra tokie veiksmingi, kaip mes galvojame. Paklausykite nušviečiančios istorijos. Galbūt jums kažkas paaiškės.
 

 
Šaltinis anglų kalba.

Manau ir tikiuos, kad verslas :)

Asmeniškai iš kiekvieno tokio tipo video pasiimu tiek kiek man reikia nei daugiau nei mažiau, po video paklausiau savęs ar neišmečiau valandą gyvenimo? Tikrai ne...
 
Per daug neišsiplėsdamas, noriu pasakyti tik tiek, kad mano nuomone žiūrėti į Venus projektą tik iš "ūkininkavimo" perspektyvos ganėtinai siaura. Kiek supratau šita paskaita yra maža dalis to ką šis žmogus daro jau ilgus metus, todėl ir sunku kai kuriems pagauti kame čia reikalas, bet vėlgi viskas sukasi aplink geresnio gyvenimo įdėja.
 
Kas mane būtent žavi, kad šiam 97 metų žmogui iš pirmo žvilgsnio iš tie rūpi pasaulio ir jo gyventojų ateitis, nors ir kvailam aišku kad tokios ateities kurios jis siekia jis šiame gyvenime jau nepamatys. Ir ką jis daro? Jis daro tai apie ką ir šnekama jo paskaitose " išradimai tai augantys gabalėliai informacijos kurias męs su jungiame su patirtimi" (video nuo 21:00 min), taigi jis dalinasi informacija kurią yra sukaupęs per ilgus gyvenimo metus, tam kad kažkas galbūt kažkada tai pritaikytų praktikoje kas ir būtų įvardinama kaip patirtis.
 
Šiais laikas žmonės Fresko vardą iškart prilygina su Venus projektu, tačiau kiek teko domėtis šis žmogus turėjęs reikalų ir su A.Enšteinu, tai pat yra išradėjas dirbęs su paskaitose minimais išradimais ( kad ir šiame video kur kalbėta apie lėktuvus Daugiau: http://en.wikipedia.org/wiki/Jacque_Fresco#Aircraft_industry.2C_South_Seas_hiatus ) Kas suteikia pasitikėjimo žmogumi ( Kaip sakoma darbais o ne žodžiais..)
 
Mano akim žiūrint Venus projektas yra kiek drastiškas, dėl to mano galva baisiai sunkiai įgyvendinamas. Tiesa nukrypstant šiek tiek nuo esmės, manau kai kurios šalys tarkim Danija yra išvysčiusios tokį sakykime primityvų Venus modulį. O tiksliau kalbant, tai šalis kurios piliečiai jau daugelį metų pripažinti kaip laimingiausi pasaulio žmonės, kodėl? Aukštos socialinės garantijos ir ilgus metus propaguojama žmonių lygybė. Dar visai neseniai Danijoje buvo tabu važinėti prabangia mašina ar turėti didžiulį namą (tiesa dabar turtuoliai jau į tai nusispjovę), žmonės kad ir neturėdami darbo gali gyventi šalyje oriai, beveik niekuo neišsiskirdami nuo dirbančiųjų ( Bedarbio pašalpa 14,000dkk , ~6700lt prieš mokesčius), viename iš video Žakas minėjo kad geriau žmogui duoti laikrodį už 100dol, nei privesti jį iki to kad jis jį pavogs iš parduotuvės ir sės į kaleimą ilgiems metams ir valstybė turės už jo išlaikyma mokėti šimtus kartų daugiau. Kalbant toliau Danija artimoje ateityje planuoja beveik visą energija išgauti iš atsinaujinančių išteklių, kas irgi rišasi su Venus vizija.
 
Ganėtinai plati tema, trumpai tokiomis lyg ir dalimis išmėčiau mintis, bet tikiuos išsakiau savo poziciją. :)

Sveiki,
 
manau tiems, kas dirba su e-commerce sprendimais būtų naudinga integruoti siuntų sekimo API, kad klientai galėtų siuntas sekti ten, kurs ir pirko. Oficialiai paleidom API, tai galite naudotis.
Jei ką, rašykit.
 
https://packpin.com/api

Kalbant apie garsų marketingą smulkiajam verslui, tai galėčiau paminėti tik tiek, kad mes tokių klientų neturime ir nedaug galiu apie tai pasakyti, o priežastis turbūt labai paprasta, produkto kaina xxx.xxx dkk, turėjome galimybę dirbti su didžiausia laivybos kompanija Danijoje kurios biudžetas tam siekė netgi x.xxx.xxx dkk, taigi tai nėra pigu, ko pasekoje ir nepatrauklu "smulkiesiems".
 
Kažkada užkliuvo garso logotipo panaudojimas internetiniai svetainei www.hulu.com ir esu beveik įsitikinęs kad garso logotipo biudžetas nebuvo tūkstantinis.

Apskritai mūsų kompanija kuria įvairiapusį garsų marketingą, pradedant kompanijoms, miestams, baigiant žmonėms ( Martin Lindstorm ) ar kaip Šarūnai minėjai shop centrams.
 
Šiuo momentu kaip tik dirbame su vietiniu prekybos centru "Friis", garso pavyzdžių galite pažiūrėti čia: http://www.soundbranding.com/cases/friis/
kaip eina pastebėti darome vadinamąjį "Corporate sound identity" viskas apsistoja ne tik garso logotipu, tačiau ir intro, bei outro, tai pat melodijos mobiliesiems, ar garso takeliai reklamoms.
 
 
Kaip minėjau dirbame ir su žmonėmis, vienas iš pavyzdžių tai žymusis marketingo specialistas Martin Lindstorm gaunantis už seminarą per 100,000dkk, darbų pavyzdžiai: http://www.soundbranding.com/cases/martinlindstrom/ po
 
Po metų nuo atliktų darbų, M.Lindstorm knygų pardavimai išaugo per 180%, žinoma tai įtakojo ne tik marketingas susyjęs su garsais, tačiau kaip pats klientas minėjo tai daug ką įtakojo. (Tiesa įdomumo dėlei klientas už paslaugas nepanoro atsiskaityti ko pasakoje tamposi po teismus :D )
 
Kam įdomu "Audi" viena iš tų kompanijų kuriuos investuoja didėlius pinigus i "garsus", kaip mes juokaujame darbe, jeigu kadanors gausime tokį klientą, galėsime nebedirbti iki gyvenimo galo :) Filmukas apie Audi: http://www.youtube.com/watch?v=sY7KhvdtB9I

Google oficialiai paskelbė apie Nexus 6, Nexus 9 ir Android 5.
 
Nexus 6 - nuoroda
 
Nexus 9 - nuoroda
 
Android 5.0 Lollipop - nuoroda
 
Kokia Jūsų nuomonė apie šią naujieną? :)

Dauguma žmonių galvoja, kad pagrindinė jų verslo bankroto priežastis yra finansinio kapitalo trūkumas. Tačiau, po daugiau kaip 15-os metų darbo patirties, galiu drąsiai įvardinti tikrąsias ir dažniausiai pasitaikančias verslo žlugimo priežastis. Taigi, jeigu rasite žemiau savo verslą (ar įmonę, kurioje dirbate) – laikas imtis pokyčių.
 
Nenoras dirbti “purvinus darbus”
 
Visą laiką įmonės savininkai turi būti pasirengę atlikti bet kokį darbą, kurio reikia įmonei. O ypač – verslo pradžioje.
 
Nepakankamas laiko skyrimas
 
Verslo valdymas – tai ne ofisinis darbas nuo 9 iki 17 valandos. Pamirškite normuotas darbo valandas. Kaip verslo savininkas, Jūs turite būti pasirengęs (-usi) dirbti (o taip ir bus) visada.
 
Nepakankamai greiti atsakymai į klausimus
 
Viena iš blogiausių verslo praktikų – vėluojantys atsakymai į klientų klausimus. Jeigu klientas kažko klausia – jam turi būti atsakyta tuojau pat. Todėl jis Jums ir uždavė klausimą. Jis nori atsakymo. Ne už poros valandų, ne rytoj ir ne “greitu laiku. Tuojau pat!
 
Nemokėjimas tvarkytis su lėšomis
 
Tai – viena iš dažniausių bankroto priežasčių. Tikrai yra labai žmogiška netinkamai įvertinti turimų lėšų kiekį; per daug optimistiškai numatyti, kiek pinigų įkris į sąskaitas ir kaip tik – nenumatyti tam tikrų išlaidų. Jeigu nemanote, kad Jums kažko mirtinai reikia – greičiausiai, Jums to nereikia ir esate paveikti gerų pardavėjų. Todėl, Jūsų atsakymas naujoms išlaidoms turi būti “ne”.
 
Kitas momentas finansuose – visuomet stenkitės paimti avansą iš naujų klientų ar už didelius projektus. Įvertinkite, ar vykdomas projektas į skolą gali sužlugdyti Jūsų verslą, jeigu už jį nebus sumokėta. Įvertinkite ir tai, kokius atsiskaitymo terminus turite, jeigu veikiate kaip tarpininkas. Įvertinkite, per kokius terminus kitos įmonės atsiskaitys su Jumis už suteiktas prekes ir/ar paslaugas. Labai dažnai įmonės padaro šioje vietoje milžinišką klaidą ir to pasekoje – bankrutuoja.
 
Siūlydami potencialiems klientams pirkti prekes/paslaugas – užtikrinkite visus įmanomus (ir patikimus) atsiskaitymo būdus. Netgi tokius kaip PayPal, PaySera ir panašiai.
 
Nemokėjimas tvarkytis su mokesčiais
 
Nesamdykite buhalterio (oi, kaip man gali kliūti už šį pasakymą). Geriau samdykite įmonę, kuri užsiima kitų įmonių buhalterija. Taip mokėsite tik už faktinius darbus. Be to, greičiausiai, tai bus profesionalų komanda, kurie tikrai patars, kokių mokesčių galima (legaliai) išvengti ar juos sumažinti. Dauguma naujai atidaromo verslo pajaučia mokestinį “spaudimą”, todėl šis faktorius yra labai svarbus tiek legalumo, tiek išsilaikymo rinkoje atžvilgiais.
 
Nemokėjimas sukurti pridėtinę vertę
 
Priešais Jus sėdi žmogus, kuris sako Jums: “aš būsiu IT konsultantas”. Na, tokio Jūs ir ieškojote. Tačiau to – negana. Užduokite sau (ir jam) tokius klausimus:
 


 
Kokią vertę tu sukursi mano įmonei?
Ar tu greičiau dirbsi už kitą?
Ar tu esi geresnis už kitą? Jeigu taip – tuomet kuo?
Kokioje srityje esi itin geras?
Ar garantuoji už savo atliekamo darbo kokybę?
Ar sutaupysi mano verslui laiko/pinigų? Jeigu taip – tada kaip tai padarysi?

 
Aš, paprastai, sakau darbuotojams labai paprastai: “užrašyk skaičių ant lapo, kurį gaudamas pinigine išraiška, tu jaustumeisi patogiai, neieškotum kito darbo ir būtum atsidavęs įmonei. Dabar tą skaičių padaugink iš 3. Tai yra suma, kurią Tavo daromas darbas turi atnešti mano įmonei per mėnesį. Į ją įeina mokesčiai, tavo darbo priemonių ir darbo vietos kaina, atlyginimas, investicija plėtrai ir įmonės pelnas”.
 
Patrauklumo nebuvimas
 
Čia kalbu apie asmenybės, pozityvumo ir entuziazmo nebuvimą. Žmonės nebus linkę rinktis Jūsų verslo, jeigu Jūs esate apatiški tam, ką darote.
 
Ilgas liežuvis
 
“Pasikėlimas” turi būti pakeistas “pasitikėjimu savimi”. Tarp šių dviejų sąvokų yra milžiniškas skirtumas. Nesiekite būti “svarbus”. Siekite būti “tinkamas” ir “nepakeičiamas”.
 
Verslo neegzistavimas internete
 
Netgi kai internete, atrodo, dominuoja įvairiausi socialiniai tinklai – vis tiek Jūsų įmonės įvaizdis yra Jūsų interneto svetainė. Joje apsilankęs potencialus klientas gali tapti klientu. Jūsų svetainė gali padėti jam/jai apsispręsti. Todėl turite, visu pirma, sutelkti savo dėmesį čia. Jūsų verslo užduotis internete – atsidurti pirmąjame Google puslapyje pagal svarbiausius raktažodžius ir turėti tokią svetainę, kuri siūlo lankytojui lengvą naudojimą, neapkraunantį dizainą ir malonų naudojimąsi.
 
Stambių užsakymų baimė
 
Iš tikrųjų – 500 ir 50,000 litų komercinio pasiūlymo sudarymas užima tokį patį laiko kiekį.
 
“Aukšto kalibro” klientai
 
Tie klientai, kurie švaisto Jūsų laiką ir neapmoka sąskaitų, turi būti perduoti teisininkams arba su jais atsisveikinta. Dauguma verslo savininkų galvoja, kad “bet koks klientas yra geras, reikia tik mokėti prie jo prieiti”. Netiesa. Kol Jūs “mokysitės” prie jo prieiti – į duris gali pasibelsti bankroto administratorius. Saugokite, branginkite ir gerbkite savo geriausius klientus. Priverskite juos tai pajausti. Priverskite juos pajausti, kad jie yra Jums svarbūs. Atsikratykite kliento, kuris Jums tiesiog trukdo. Nebijokite to.
 
Darbuotojai, kuriais nepasitikite
 
Esu girdėjęs tokį posakį: “jeigu abejoji – geriau sakyti ne”. Jeigu abejoji, ar samdai sau tinkamą žmogų – geriau jo nesamdyk. Netinkamas žmogus gali per vieną dieną sugadinti kelerių metų įdirbį.
 
Darbas tam, kad patenkinti klientą
 
Dar viena nesamonė. Ne taip reikia žiūrėti į savo verslą. Dirbkite ne tam, kad patenkinti klientą, o tam, kad patys būtumėte patenkinti savo verslu. Jūsų keliami reikalavimai verslui visada bus aukštesni už tuos, kuriuos gali iškelti Jūsų klientai. Visada kelkite kartelę savo verslui. Tada, kai Jūs būsite laimingi, Jūsų klientai taip pat bus laimingi.
 
Žemiausios kainos siūlymas
 
Nedarykite to. Ne. Ne, ne, ne. Jokiais būdais. Netgi, jeigu produktą sukuriate patys. Jeigu darote tokią nesąmonę, kaip “žemiausios kainos garantija” – Jumis tiesiog naudosis, o ne vertins Jus. Turite kurti vertę, o ne būti “pigi laisvo elgesio mergelė”. Žinau, skamba itin negražiai, tačiau taip Jūs elgiatės su savo verslu, taip pateikiate jį klientams.
 
Atsižvelkite į aukščiau išvardintas priežastis, dėl ko bankrutuoja didžioji dalis verslo. Žinoma – čia išvardintos ne visos priežastys, todėl nereikėtų atsipalaiduoti neradus savo verslo praktikos paminėtos aukščiau. Išlaikykite vertę, kurkite ją ir perteikite klientams. Žmonės pinigus moka už vertę. Suteikite klientams galimybę tą vertę nusipirkti.
 
Straipsnis paimtas iš Verslo Guru svetainės.

Mažiau reikia kreipt dėmesį į visokius Savanoris13 ir pan. tipo asmenis, kurie kažkaip mistiškai visą laiką tyli, bet suaktyvėja prieš rinkimus, referendumus ir t.t. skleisdami savo bukaprotiškus pamąstymus.
 
Visi tie referendumo šalininkai iš esmės komunikuoja per emocijas ir skambius pareiškimus.
"Išsiveš mūsų žemelę vakarų ponai", "Tu tarnas ar šeimininkas savo žemėj?", "Vakarų sąmokslas prieš vargšą žmogų..." ir t.t.
 
Nes tokiu būdu lengviausia patraukt žmogų į savo pusę ir rinkt parašus. T.y., sėjant baimę ir sąmokslo teorijas. O kažkokių rimtų ir realybę atitinkančių argumentų tiesiog nėra.
 
Kiek dabar yra apmulkintų žmonių, kurie galvoja, kad prekiaujama būtų žeme ne kaip sklypais, o kaip valstybės teritoja? Tikrai nemaža dalis pensininkų ir šiaip mažiau išsilavinusių žmonių.
 
Iki pat dabar per juridinius asmenis užsieniečiai galėjo pirkt LT žemę. Ar visa žemė išpirkta, ar tarnaujam Amierikos ponam? Ne. Kam labai reikėjo, tas jau nusipirko. O kraipyt rinkos kažkokiais neloiškais draudimais nėra pagrindo.
 
Ir beje, tokioj geopolitinėj padėty, tai arba Lietuva integruojasi į Vakarus arba lieka su Rusija. Arba progresas arba stagnacija ir degradacija. Tarpinio varianto nelabai yra, nes tektų izoliuotis kaip kokiai Š. Korėjai.
 
Šitų žmonių pažiūros ir interesai, manau, daugumai aiškūs. (Jeigu Savanoris13 turėtų foto, būtų galima taip pat įterpt):
http://www.kleckas.lt/blog/wp-content/uploads/referendumininkai.jpg
 
Tai belieka pasirinkt ar norim lygiuotis į aukščiau esančius žmones ar mąstyti blaiviai ir rinktis tautos ir valstybės progreso kelią. ;)

Ko gero šiuos priešpaskutinius debatus geriausiai apibūdina paskutinis klausimas visiems kandidatams - prašymas per minutę šalį pristatyti investuotojams:
D. Grybauskaitė šalį pristatytų, kaip start-up'ų šalį, patrauklią investicijoms, turinčią gerą įvertinimą pasauliniame lygyje.
N. Puteikis šalį pristatytų, kaip nedemokratišką.
A. Paulauskas šalį pristato, kaip biurokratijos, klaidingos mokesčių sistemos, kurioje nėra teisingumo šalį.
V. Tomaševskis - neprisimenu :(
A. Zuokas šalį pristato, kaip europietiškų žmonių šalį, kurie nebijo dirbti ir moka linksmintis.
B. Ropė šalį pristato, kaip centralizuotą struktūrą, kurioje nelabai tinkamos sąlygos investuotojams, bet aukštas išsimokslinimo lygis.
Z. Balčytis šalį pristato taip pat kaip aukšto išsilavinimo ir užsibrėžtų tikslų siekiančią šalį, vykdančią tokius projektus, kaip Rail Balticą.
 
 
Akivaizdu, kad dalis kandidatų neįsivaizduoja kaip pristatyti šalį ekspromtu. Tik keletas suvokė klausimo pobūdį ir žinojo atsakymus. Deja.
 
-------
 
Delfi straipsnis apie šiuos debatus:
D. Grybauskaitei teko neigti paplitusią legendą
 
 
Kiekvienas kandidatas turi teisę apsispręsti kur dalyvauti ir kur ne. Radijo debatai nebuvo oficialūs rinkimų debatai, lygiai tokio paties svarbumo debatai, kaip ir LNK ar kitų televizijų organizuojamos laidelės. Tad aš problemos visai nematau. Užtat Puteikio susireikšminimas itin didelis matosi.

Sveiki,
 
čia pas mus pozityvūs, demokratiški ir modernūs žmonės renkasi, tai manau, kad jums bus įdomu paskaityt (kas dar neskaitėt radę Facebook'e).
 
Įdedu Mark SPLINTER atvirą laišką Prezidentei. Kadangi jis yra PDF formatu, tai negaliu niekaip kitaip įkelti, kaip tik įdėti nuorodą:
 
Atviras laiškas LR Prezidentei
 
 
Manau, kad pakankamai aktualus ir įkvepiantis tekstas :)

Idėja iš serijos "seniai planavau bet pagaliau pribrendo". Kadangi Lietuvoje trūksta programuotojų, noriu pabandyti bent šiek tiek tai pakeisti, įkurdamas PHP online-mokyklą. Klausimas tik į kokias atšakas būtent kreipti medžiagą.
 
Tam tikslui sukūriau apklausą, jei jums aktualu ir norite patys pasimokyti - atsakykite į vos penkis klausimus. Užtruks tik minutę.
 
http://www.manoapklausa.lt/apklausa/572882646/
 
Ačiū.
 
P.S. Galite kažką ir pačioje temoje pasisakyti, kaip įsivaizduojate PHP online-mokyklą.
 
[ATNAUJINTA]: Apklausos rezultatai ir tolimesni planai

Konkurse nedalyvauju. Man jokio gražaus statuso nereikia. Jei rolkaxx proto turi, šio statuso irgi neims.
Visas konkursas didelis FAIL. Tik įdomu, kas tą statusą priglaus ir kiek bus norinčių kitais metais dalyvauti.

MIRK, BET IŠSISKIRK. RINKODARA BE RINKODAROS
Kai kurie Vakarų rinkodaros teoretikai radikaliai tikina, kad tradiciniai metodai dabar veiksmingi tik tiems vartotojams, kurių jau nebėra – praėjusio amžiaus žmonėms, kuriuos buvo galima paveikti masine ir iš esmės apgaulinga rinkodara. Tokios dinozauriškos rinkodaros pavyzdžių iki šiol daugybė, tačiau, anot šių ekspertų, tai dar nieko neįrodo. Paprasčiausiai didelėms ir turtingoms korporacijoms daug lengviau viską daryti taip, kaip jos darė iki šiol, nei keistis. Akivaizdu, kad naujieji rinkodaros genijai pateikia daug įdomių minčių, tačiau jų patarimai tinka ne visiems, ne visur ir ne visada, tad turbūt nevertėtų tikėtis, jog jų idėjos staiga sukeltų visuotinę, visiems priimtinę revoliuciją.
 
Rinkodaros guru Sethas Godinas paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį išpopuliarino "rinkodaros su leidimu" (angl. - permission marketing) koncepciją, kurios esmė buvo revoliucingai paprasta: šiais visuotinio triukšmo ir masinių reklamos atakų laikais, kai yra daugybė pasirinkimo galimybių ir rinkodaros kanalų, vieninteliai, kas gali tikėtis sėkmingų rezultatų, yra tie, kurie "įsigyja leidimą bendrauti su klientu". Kaip gaunamas tas leidimas, nėra taip reikšminga, svarbiausia, kad pardavėjo ir kliento santykius lemtų abipusiškai naudingas ir stiprėjantis ryšys. Godinas tai apibūdino labai paprasta metafora: tarkime, jei į barą ieškodamas poros įeina arogantiškas kaubojus, sumosuoja krūva dolerių ir vien savo "macho" išvaizda bei elgsena pabando užkariauti potencialios sužadėtinės dėmesį, akivaizdu, kad jis šiais laikais nesulauks tokios sėkmės kaip elegantiškas vyriškis, kuris damą kalbina subtiliai, nuperka jai kokteilį, pakviečia į pasimatymą, į kiną ir tik tada ieško artimesnio ryšio.
 
 
Sakoma, kad šiais laikais "macho" tipas, kuris ne puoselėja santykius su klientu, o tikisi jį užkariauti garsiai reklamuodamasis ar įkyriai piršdamas prekę, jau yra pasmerktas. Tradicinį požiūrį Godinas vadina trukdymo rinkodara. Jis argumentuoja tokiu pavyzdžiu: įdomiausioje TV laidos vietoje žiūrovai yra priversti iškęsti siužetą apie sauskelnes ar higieninius įklotus. Todėl visi, kas ir toliau planuoja grandiozinius klasikinės reklamos biudžetus, bet nesugalvoja, kaip subtiliai įsipiršti klientui, Godino nuomone, ilgainiui liks prie suskilusios geldos: "TV industrijos kompleksas, ta žavi mašina, kuri besireklamavusius apdovanodavo augančiais pelnais – tačiau tai lėmė ir didesnes išlaidas perkant dar daugiau reklamos paslaugų, - pagaliau griūna. Gudrieji rinkodaros vadybininkai pradėjo bėgti nuo brangių masinės komunikacijos priemonių, kai tik suprato, kad prekės ženklo vertės kūrimas taikant "trukdymo" metodą - tradicinę reklamą - yra pasmerktas".
 
Daugiau nebesireklamuos
 
Visai neseniai "Amazon.com" vadovas Jeffas Bezosas, mūsų dienų verslo legenda, paskelbė, kad "Amazon.com" daugiau nebesireklamuos. Iš viso. Jokių TV reklamų, jokių skelbimų spaudoje. Reklamai pirkti nebus išleista nė cento. Kur keliaus šiam reikalui skirti pinigai? Užuot brangiai pirkę plotus ar eterio laiką, "Amazon.com" vadovai reklamos pinigus nusprendė skirti kitkam – jie nemokamai savo siuntas pristatys užsakovams visoje JAV teritorijoje.
 
 
Ekspertai sutartinai lingavo galvomis - tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad reklamos industrijai, TV bei kitoms masinės informacijos priemonėms atėjo laikas keistis iš esmės. Šventvagiškai pranašaujama, kad gali ateiti laikas, kai pirkėjai prekybos centre gali nebesirinkti tam tikros prekės būtent todėl, kad ji buvo intensyviai reklamuojama per TV. Tokią versiją iš dalies patvirtina ir kai kurių prekių ženklų ar kompanijų, kurios dažnai net neturi didelių reklamos biudžetų, sėkmės istorijos.
 
Gandų purslai dėl "Red Bull"
 
Praktiškai bet kurioje Lietuvos degalinėje galima pamatyti santūriai rymančių energinio gėrimo "Red Bull" skardinių piramidžių. Gėrimas išpopuliarėjo visame pasaulyje ir atėmė nemažą dalį rinkos iš milžinės "Coca-Cola". Ir tai įvyko praktiškai be regimos kovos žiniasklaidoje. Jei kada nors teko ragauti "Red Bull", turėtumėte pripažinti, kad jis nėra nei labai skanus, nei apskritai kuo nors ypatingas: gėrimų industrijos autoritetas "BevNet" "RedBull" skonį įvertino labai kuklia "D+" žyma. Bet tai netrukdo Dietrichui Mateschitzui, kuris ir įkūrė "Red Bull", pardavinėti šio gėrimo skardinę vos ne aštuonis kartus brangiau nei "Coca-Cola". Svarbu yra tai, kad "Red Bull" niekad nebuvo reklamuotas tokiais mastais kaip "Coca-Cola". Ar teko matyti "Red Bull" reklamą per TV? Turbūt ne, šio gėrimo rinkodara perrašė tradicines taisykles.
 
 
Iš pat pradžių, kai "Red Bull" buvo registruojamas maisto ir higienos institucijose parduoti Vokietijoje - antroje šalyje po savo gimtinės Austrijos, naujienos apie jo pasirodymą rinkoje sukėlė tikrą žiniasklaidos sambrūzdį, begales gandų. Gaminys įgijo vos ne kontrabandinio ar draudžiamo gėrimo statusą. Tai, kad produkto registravimo procesas užtruko net penkerius metus, buvo "Red Bull" rinkodaros privalumas, o ne trūkumas: vartotojai spėliojo, ar tik išties nebus "Red Bull" vos ne narkotinių ar ekstazio savybių turintis gėrimas, jei taip sunku jį užregistruoti. Gandai sklido šviesos greičiu - buvo kalbama, kad tai vos ne skysto pavidalo "Viagra" ir kad viena iš gėrimo sudedamųjų medžiagų – taurinas – išgaunama iš buliaus sėklidžių, vadinasi, teoriškai šios medžiagos kažkiek turėjo patekti į kiekvieną "Red Bull" skardinę, todėl gaminys išsiskiria išties antgamtiškomis energinėmis savybėmis.
 
 
Kompanija sąmoningai skleidė ir kurstė gandus apie neįtikėtinas gėrimo galias savo internetinėje svetainėje ir netrukus natūralus vartotojų susidomėjimas peraugo į tikrą isteriją: vos pasirodęs prekyboje "Red Bull" buvo šluote iššluotas iš Vokietijos parduotuvių, jo trūkumas parduotuvėse buvo jaučiamas net tris mėnesius.
 
Vėliau, kai "Red Bull" žengė į Didžiosios Britanijos rinką, tai jau buvo gėrimas, turintis specifinę reputaciją, aurą, skandalų šleifą. Visa tai kėlė nepaprastą galimų vartotojų susidomėjimą. Toks pat scenarijus pasikartojo ir kelyje į JAV rinką ir visur kitur. "Red Bull" reklamos kampanijos visose rinkose buvo labai panašios.
 
Vartotojui - aiški žinia
 
Kita vertus, reikia turėti galvoje, kad tokią strategiją lėmė konkrečios aplinkybės: "Red Bull" gėrimo gamintojai nuo pat veiklos pradžios neturėjo jokių alternatyvų, nes tada dar nedidelė kompanija negalėjo sau leisti išlaidauti masinei reklamai. Nuo pat pradžių kiekviena "Red Bull" rinkodaros akcija turėjo labai aiškiai apibrėžtus taikinius - žmones, kuriems reikėjo tokio gėrimo ir jo reputacijos, klubuose iki paryčių besilinksminantį jaunimą, aviacijos skrydžių valdymo dispečerius, nes jiems ilgą pamainą reikėjo išlikti energingiems ir budriems, tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojus, biržos maklerius, sportuojančius paauglius. Net jei gėrimą reklamavo kino ar sporto žvaigždės, tai buvo pasiekiama sukėlus nuoširdų garsenybės entuziazmą ir susidomėjimą, o ne perkant jos paslaugas, kaip, pavyzdžiui, "Pepsico" samdė Michaelą Jacksoną.
 
 
Ar gali "Red Bull" modelį pasitelkti kiti? Ir taip, ir ne. "Coca-Cola" bandė tai padaryti JAV rinkoje su savo pagamintu energiniu gėrimu KMX, bet ne taip sėkmingai. Esminis skirtumas - vartotojams nebuvo leista patiems išpopuliarinti gėrimo, juos paprasčiausiai bandyta nupirkti, remiant madingus jaunimo renginius. Tai ne tas pats. "Red Bull" nebuvo svarbu dovanai išdalyti vartotojams daug gėrimo skardinių. Daug svarbiau buvo įbrukti gėrimų reikalingiems vartotojams, kurie patys reklamavo produktą kitiems. Be to, "Red Bull" nuo pat pradžių buvo nuoseklūs: gėrimas išskirtinis, žinia vartotojui ypač aiški: "Mes suteiksime tau ypatingos energijos". Be to, ir pats pardavimas visada apgaubtas paslapties šydu: naujose rinkose "Red Bull" nėra lengva gauti iš karto, rinka turi subręsti ir sulaukti savo laiko.
 
 
Kad įsitvirtintų JAV rinkoje, "Red Bull" turėjo nuosekliai, tyliai ir kantriai dirbti penkerius metus. Šių laikų standartais tai neįtikėtina prabanga. Bet "Red Bull" galėjo sau tai leisti, nes iki šiol nepatiria tokio akcininkų spaudimo kuo greičiau krauti pelną, kokį patiria didieji gėrimų gamintojai, - "Red Bull" iki šiol yra privati kompanija. Be to, "Red Bull" darbuotojai šventai tiki savo gaminio sėkme ir jiems tai ne tik darbas, bet ir misija, kuriai atstovauja išties charizmatiškas lyderis Dietrichas Mateschitzas. Jo manymu, šių dienų verslas pirmiausia turi rūpintis savo paslaugos ar gaminio kokybe ir auklėti savo darbuotojus.
"Jei kas nors jums pamokslauja, kad svarbiausias įmonės tikslas yra maksimizuoti pelną, aš manau, kad tai paprasčiausiai neteisinga. Po galais, tai netgi nusikalstama", - sako verslininkas, kurio asmeninis turtas viršija 14 mlrd. litų.
 
Sėkmės dalis - pagarba vartotojui
 
Interneto galiūnai - "Hotmail.com", "Google" ar "Ebay" – milžinais tapo taip pat be tradicinės reklamos masinės informacijos priemonėse. Akivaizdu, kad jie turi tą patį bruožą, kaip ir "Red Bull": šie savo produktą titulavo kaip išskirtinį gaminį, interneto bendrovės akcentavo savo išskirtines paslaugas. Iš pirmo žvilgsnio tokie teiginiai nėra neginčijami - juk nei "Red Bull", nei "Google" nebuvo absoliučiai pirmieji tokio pobūdžio gaminiai ar paslaugos: prieš rinkoje pasirodant "Red Bull" buvo kitų energinių gėrimų, o "Yahoo" bei "Altavista" paieškos svetainės atsirado kur kas anksčiau nei "Google". Bet abu šie produktai buvo išgryninti iki maksimalių kategorijų: "Red Bull" turėjo ne tik kofeino ir taurino. Tai nebuvo vien tik gaivinantis gėrimas, o tikra "energijos bomba". "Google" buvo ne šiaip eilinė paieškos svetainė, bet "greičiausia paieškos svetainė pasaulyje". Turint tokius produktus, visa kita, subtiliai koordinuojant, buvo leista sukurti patiems vartotojams: gandus, atsiliepimus, susidomėjimą, klubus.
 
 
Naujųjų interneto svetainių verslo modelis irgi buvo ypatingas - reklama ne šiaip užgriozdindavo svetainės turinį, o paprasčiausiai pasirodydavo kaip naudingos nuorodos ieškotojui, tačiau labai aiškiai atskirtos. Galima pasakyti, kad viena esminių "Google" sėkmės priežasčių buvo ir pagarba vartotojui: jokių paslėptų reklamų, jokių nereikalingų nuorodų ar bandymų uždirbti lankomumo sąskaita.
 
 
Šią išties novatorišką rinkodaros strategiją, pagrįstą išskirtinėm paslaugom ir pagarba vartotojui, "Google" sėkmingai plėtoja toliau. Kad ir nauja "Google" elektroninio pašto paslauga "G-mail". Tai - naujoviškas pasiūlymas jau vien dėl to, kad vartotojams nemokamai buvo duodama neįtikėtinai didelė - 2 GB bylų saugykla, o štai tradiciniai tokių paslaugų tiekėjai suteikdavo daugiausia 20 Mb. Jei tokią paslaugą būtų pasiūliusi, tarkime, AOL ("America On Line"), vartotojai būtų užversti reklamos srautu ir, tradiciškai mąstant, būtų viliojami kuo greičiau užsakyti paslaugą, o šią vėliau būtų planuojama kaip nors apmokestinti ar sukurti "Premium" tipo mokamų segmentų. Tuo tarpu "Google", kaip ir "Red Bull", žinojo, kad vartotojai gerą žodį paskleis daug efektyviau nei spalvingi reklamos klipai geriausiu laiku per populiariausių televizijų programas. "Google" puikiai išnaudoja vieną iš klasikinių įtakos principų: stoką arbą dirbtinę stoką. "G-mail" pašto paslaugos negali užsisakyti bet kas. Vienintelis būdas sukurti savo "G-mail" pašto dėžutę yra gauti jau ją turinčio vartotojo rekomendaciją.
 
 
Ar tai veiksminga? Taip. Tačiau galima klausti ir kitaip - ar efektyviai veikia tradiciniai rinkodaros būdai? Jei taip, ar jūs galite sau tai leisti?
 
Kava ir bendravimas
 
Netgi tokios individualumu besididžiuojančios užeigos kaip kavinės gali tapti standartizuotu ir vienu prekės ženklu suvienytu pasauliniu tinklu, pritaikius ne tradicines rinkodaros formas, o tiesiog išgrynintą verslo modelį. Tai įrodė visame pasaulyje sparčiai besiplečiantis kavinių tinklas "Starbucks". Nors kiekvienas turime pamėgtą vieną ar kelias kavines, tačiau ir tinklui priklausančiose kavinėse galima sukurti malonią atmosferą ir pasiekti, jog klientai jas laikytų tegu ne pirmaisiais, tačiau bent jau antraisiais namais.
 
 
"Starbucks" neskyrė milžiniškų biudžetų reklamos ar tiesioginio pašto kampanijoms, tačiau pateikė vartotojams, kaip jie patys teigia, iki smulkmenų su meile ir pasiaukojimu išgrynintą verslo modelį. Kava? Tik gera, ne, tik geriausia. Laukiate eilėje? Jus pakalbins padavėja. Norite gerdamas kavą paskaityti laikraščių ar žurnalų? Jie po ranka. Norite paganyti akis į pasaulio publiką? Jie čia pat, tuoj užeis. Norite pažaisti stalo žaidimų? Štai krūva jų sukrauta kampe. Norite pabendrauti su "kietais" žmonėmis? Jie čia pat, kavinės viduje.
 
 
Howardas Schultzas, vienas iš "Starbucks" tinklo įkūrėjų, teigė, jog netgi parduodant tokį žaliavinį produktą kaip kava ar arbata galima sukurti pridėtinę vertę, kurios neįmanoma išreklamuoti, bet vartotojai ją visada pajus - malonią bendrauti ar atsipalaiduoti skirtą atmosferą.
 
Pabėgimai ir sugrįžimai
 
Tiesioginės prekybos milžinės, tokios kaip "Avon" ar "Tupperware", ilgus dešimtmečius augo nesilaikydamos tradicinės rinkodaros principų: jokių parduotuvių, jokios reklamos masinėje žiniasklaidoje, klientai tampa pardavėjais, o pardavėjai - klientais. Jų rinkodara buvo kreipiama ne tiek į galutinį vartotoją, kiek į pardavėją. Tačiau laikai keičiasi ir šioje verslo srityje: "Avon" dabar kuria ir kitų pardavimo kanalų, nes šių laikų vartotoją jau ne taip lengva atvilioti į tradicine vadinamą pardavimo aplinką: vakarėlį ar dar kaip kitaip pakrikštytą gaminių pristatymą. Nuo šiol Vakaruose "Avon" gaminių galima išvysti ir didžiuosiuose prekybos centruose - ten veikia "Avon SPA" - grožio ir individualios grožio terapijos centrai.
 
 
Kyla natūralus klausimas: kuris gamintojas nenorėtų, kad jo prekė būtų parduodama didžiuosiuose prekybos centruose? Tačiau tokio tipo kompanijoms tai yra būtent netradicinė priemonė. Dabartinė "Avon" vadovė Andrea Jung, pripažinta antra pagal įtakingumą verslo vadove pasaulyje, turėjo ilgai įtikinėti tiek savo konsultantes, tiek akcininkus, jog šis žingsnis yra neišvengiamas. Prieš kelerius metus jai teko įtikinėti akcininkus, kad būtina pristatyti naują brangią "Avon" kosmetikos liniją.
 
 
"Tupperware" vadovai žengė analogišką žingsnį - pasirašė strateginės partnerystės sutartį su JAV prekybos tinklu "Target". Parduotuvėse buvo pradėta laisvai prekiauti "Tupperware" gaminiais. Pradžia buvo svaiginanti - pardavimai viršijo visus lūkesčius, bet tada susigriebė, kad kerta šaką, ant kurios patys sėdi: pardavimai tradiciniuose moterų vakarėliuose JAV rinkose dramatiškai smuko, o demonstruotojų skaičius sumažėjo 40%, nors kitose šalyse tuo metu augo. 2003 metais "Tupperware" gaminiai tyliai buvo išimti iš visų "Target" parduotuvių.
 
 
Tačiau "Tupperware" į JAV parduotuves grįžta kitu būdu - Trojos arklys šiuo atveju buvo gražūs bendrovės gaminių demonstraciniai stendai, pastatyti didžiuosiuose pasaulio prekybos centruose, geriausiose vietose, savaitei ar dviem. Tokia taktika įgalino išsaugoti ypatingą pardavimo vakarėliuose metodą, bet kartu atvėrė galimybių rasti visai naujų klientų. "Tupperware" pakeitė ir savo vakarėlių stilių: jie tapo trumpesni ir juose aktyviai dirba ne tik pati demonstruotoja, bet ir jos svečiai - visi kartu gamina, taip išbandydami ir kompanijos produktus.
 
 
"Avon" ir "Tupperware" išbandė ir kitus pardavimo, bet ne rinkodaros kanalus: jų gaminiais prekiaujama ir interneto svetainėse, ir "Amazon.com", ir kiekviena demonstruotoja ar konsultantė gali surengti savo e. vakarėlį kompanijos įrengtoje svetainėje. "Tupperware" gaminių galima nusipirkti ir TV parduotuvėse - šis pardavimo būdas irgi leidžia pademonstruoti tas gaminių savybes, kurių neparodysi parduotuvės lentynoje.
 
 
Kosmetikos gamintojai bene labiausiai yra priversti ieškoti naujų rinkodaros ir pardavimo būdų, nes jau beveik dešimt metų šis sektorius yra įžengęs į pagreitinto pardavimo etapą - naujų produktų sukūrimo ir gamybos tempai pasidarė tokie spartūs, kad didžiosios kompanijos nebespėja tuštinti savo sandėlių, nepaliaujamai papildomų vis naujesniu asortimentu. Šis procesas taip pat yra ir augančių logistikos išlaidų priežastis. Tai savo ruožtu lemia iš pirmo žvilgsnio dosniąsias "Pirk ir gauk nemokamai" akcijas, nors daugeliu atveju tai yra ne kas kita, kaip lentynų valymo procesas.
 
Realūs kraštutinumai
 
Ne viena bendrovė, ieškodama naujų rinkodaros būdų ir eksperimentuodama, vaizdžiai sakant, šovė sau į koją. Patirtis rodo, kad tu negali būti viskuo savo klientui. Būtina suvokti, kuo esi ypatingas, ir leisti vartotojui pačiam populiarinti tavo tikrąsias vertybes. Šiuo atveju pardavimo būdas - irgi viena iš išskirtinumo apraiškų, kurios neverta aukoti. Tai galima pavadinti išgrynintu kraštutinumu. Štai daugiausia populiaraus Vakaruose stalo žaidimo "Cranium" parduodama ne žaislų parduotuvėse, o "Starbucks" kavinėse, o vaikiškų žaislų - "McDonald's" ir kituose greitojo maisto restoranuose.
 
 
Akivaizdu, kad vartotojai užkimba ant išgrynintų kraštutinumų jauko. Minėtas rinkodaros autoritetas Godinas naujausioje savo knygoje "Free Prize Inside - The Next BIG Marketing Idea" akcentuoja idėją esą tradicinė reklama jau mirė: "Jei gali sukurti tokį gaminį, paslaugą, mokyklą, bažnyčią ar karjerą, apie kurią verta pasakoti kitiems, vartotojai išpopuliarins tavo pasiūlymą taip, kaip jo neišpopuliarintų jokia reklama". Tačiau kaip tokį gaminį sukurti?
 
 
Rinkodaros teorija sako, kad būtina diferencijuotis, gal ir nepastebimai, bet nuosekliai. Tradiciškai tampama "brangiausiais, bet geriausias", "greičiausiais", "patikimiausiais", "storiausiais", "ploniausiais", "sveikiausiais". Paradoksalu, tačiau galima ir sąmoningai bei atkakliai kenkti savo sveikatai - net ir po visų Vakaruose nuskambėjusių šlamštmaisčio skandalų ir teismo procesų JAV lig šiol gana sėkmingai veikia gausybė greitojo maisto restoranų, beje, jie giriasi ir tuo, kad jų vidutinis mėsainis viršija dienos kalorijų normą suaugusiajam. Šiais laikais nebeužtenka būti tik truputį geresniam ar siūlyti tik truputį geresnių nei jau yra rinkoje paslaugų. Kad vartotojų būtum pastebėtas, būtina mestis prie realių kraštutinumų.
 
 
Galima būti labai mandagiam arba per daug nesijaudinti dėl kliento. JAV esama restoranų tinklų, kuriuose vietų užsakyti negalima ("Johnny's"), bet yra ir tokių, kuriuose pietauti galima tik rezervavus staliuką. Esama viešbučių, kuriuose kiekvienas svečias turi asmeninį patarėją, tačiau yra ir tokių, kuriuose kartais gali nebūti nė vieno aptarnaujančio žmogaus, pvz., "Formula 1" viešbučių tinklas Europoje.
 
"Savojo stiliaus" paslaugos. "Easy Group" korporacija revoliucingai pertvarkė viską, ko tik ėmėsi: "Easy" interneto kavinės yra didžiausios, "Easy" automobilių nuoma - viena iš pigiausių ir lengviausiai pasiekiamų, "EasyJet" skraidina pigiai ir paprastai, o "Easy" kelionės laivais yra tokios pigios, kad savo kaina panašėja į autobusų keliones. Ir viskas įvilkta į standartinę korporacinę oranžinę "easy" spalvą, tad vartotojas visada žino, ko laukti: išgrynintos, geros paslaugos už ypač gerą kainą.
 
Darykite viską greitai - darykite viską ypač lėtai. Greitai - "McDonald's", o štai į kuriuos japonų restoranus neturint trijų laisvų valandų nėra ko eiti.
 
Galima siūlyti nepaprastą pasirinkimą - kiekvienos "Amoeba" muzikos parduotuvės asortimentą sudaro daugiau kaip 300.000 kompaktinių plokštelių. Arba labai smarkiai apriboti pasirinkimą - "In-N-Out" mėsainių restoranai siūlo tik septynis patiekalus, iš šių net trys - pieno kokteiliai, tačiau per metus kompanija uždirba daugiau pelno nei visa "McDonald's" imperija.
 
Skirkite nepaprastai daug dėmesio vieniems klientams, dėl kitų nekvaršinkite sau galvos: "American Express Centurion" kortelė - tik išrinktiesiems, o jei nepatenkate į vertingų klientų kategoriją, paskambinus į kai kuriuos bankus teks pakovoti dėl dėmesio.
 
Galima dirbti 24 valandas per parą arba vos kartą per metus: skirtingai nei visą parą veikiančios kai kurios JAV degalinės, tik kartą į metus atsidarančios "Helloween" parduotuvės per savaitę pasiekia tokią pat apyvartą.
 
Išskirtinumo vertė
 
Praėjusio dešimtmečio rinkodaros moto "Innovate, or die" (Inovuok arba mirk) dabar virto "Differentiate, or die" (Išsiskirk arba mirk). Gaminys ar paslauga nebūtinai turi būti patys moderniausi, patys naujoviškiausi ar net avangardiniai. Jie turi būti iš esmės kitokie. Tik pažiūrėkite į "Harley-Davidson". Nors naujieji jų motociklai ir yra techniškai modernūs, bet vartotojus labiausiai traukia būtent savitas ir nepakartojamas variklio garsas – tai lyg statuso ir priklausymo tam tikrai kastai simbolis. "Harley-Davidson" nesivargina pirkti reklamos žiniasklaidoje, skirtingai nei jų konkurentai, nors išvis neaišku, ar jie turi tikrų konkurentų? "Harley-Davidson" pardavinėja savo vardo naudojimo licencijas įvairių suvenyrų, kvepalų ir dezodorantų gamintojams, nes šis prekių ženklas jau seniai vartotojo sąmonėje nebeatskiriamas nuo tikro vyriškumo.
 
 
Tačiau tai nereiškia, kad pakanka bent kuo nors išsiskirti iš minios ir sėkmė garantuota. Pabrėžiama, kad produkto ar paslaugos išskirtinumas turi būti vertingas vartotojui. "Continental Airlines" oro linijos iki užkimimo gyrėsi, kad jos laivyną sudaro naujausių modelių orlaiviai, tačiau tai neišgelbėjo nuo vos bankrotu nepasibaigusio finansinio nuosmukio: vartotojai nesuvokė, koks skirtumas tarp naujutėlaičio ir kelerių metų senumo lėktuvo.
 
 
Todėl svarbu, kad išgrynintas skirtumas būtų lemiamas veiksnys. Būti pačiam geriausiam nereiškia būti matomam. Reikia ko nors daugiau. Juk akivaizdu, kad vartotojus šiais laikais daug sunkiau suvilioti paprasčiausiai trimituojant apie savo gaminio privalumus. Mes jau turime visko ir daug. Štai BMW, kažkada buvęs išskirtinio statuso simboliu, šiais laikais Vakaruose tapo lengvai prieinamas milijonams.
 
 
Vartotojai nori daugiau ir dažnai neaišku ko. Vienas įžymiausių šių laikų rašytojų Umberto Eco apie "Apple" kompiuterius rašė, kad "(...) "Mac" yra kaip Katalikų bažnyčia. Jie draugiški, linksmi ir paslaugūs. Įtikėjusiems į juos "Mac'ai" parodo, kaip žingsnis po žingsnio ir gali pasiekti - tegul ne Dangaus Karalystę, tai bent sulaukti to momento, kai Jūsų kūrinys bus išspausdintas".
 
 
Garsus kompozitorius Barry Adamsonas apie "Apple" yra pasakęs: "Apple" yra kaip keisti narkotikai, kuriais jūs negalite pasisotinti. Jie neturi būti vadinami "Mac'ais". Juos reikėtų vadinti "Crack'ais" (aliuzija į itin stiprų narkotiką).
 
 
Buvęs "Apple" korporacijos vadovas Gilas Amelio kalbėjo dar kategoriškiau: "Apple" yra kultas".
 
Kultas ir emocinis įvaizdis
 
Tačiau ar gaminys bei paslaugos realiai gali tapti kultu? Teigiama, kad teorijos apie tai, kad prekės ženklas turi turėti ryškų emocinį atspalvį, išprovokuoti tam tikrą vartotojo emocinę būseną, jau praeitis. Žmonės nebenori tikėti nerealiomis vizijomis. Asociacijos, kurias kuria kvepalų pardavėjai ar sportinės avalynės gamintojai, rodydami romantiškus vaizdus ar manekenes, tapnojančias Barbadoso paplūdimiais, nėra priimamos taip, kaip jos buvo priimamos praėjusį dešimtmetį. Johnas Grantas, kuris kadaise buvo emocinės rinkodaros pranašas ir parašė "The New Marketing Manifesto", savo naujoje knygoje "After Image" yra daug kategoriškesnis. Jis sako, kad įvaizdžiai, kuriuos formavo garsūs prekių ženklai, pasirodė tik iliuzijos, ir pateikia tokius pavyzdžius:
 
 
"Chanel" daro tave geidžiamą - pasipurškusi "Chanel" tu kvepi kaip tavo mama; "Carlsberg" alus paverčia tave šauniu vyruku - "Carlsberg" alus daro tave triukšmingą ir prakaituotą; "Nike" sportbačiai paverčia tave didvyriu - "Nike" nuskurdina tave 100 USD.
 
 
Vartotojai šiais laikais daug mieliau tiki realybės šou personažais - neįtikėtino populiarumo sulaukė MTV laidos "Jackass" ar "The Osbournes" bei dabartinės lietuviškos žiniasklaidos žvaigždės, išėjusios iš akvariumų ar barų, nei vos ne antgamtišku grožiu apdovanotomis manekenėmis.
Kai kurie prekių ženklai liko tik savotiškos ikonos. Kiti žengia daug toliau nei funkcinė ar emocinė rinkodara - jie turi visuomeninę prasmę. Jie tampa vartotojų pasaulėžiūros išraiška. Tai - geriausia, ko gali tikėtis prekės ženklas. O tai jau pirmieji kulto požymiai.
 
Sveiki atvykę į naują pasaulį
 
Daug kas sako, kad klasikiniai rinkodaros principai yra veiksmingi, ir jie visiškai teisūs. Tačiau kam tie principai taikytini? Kai kurie rinkodaros teoretikai radikaliai tikina, kad jie veiksmingi tik tiems vartotojams, kurių jau seniai nebėra - praėjusio amžiaus žmonėms, kuriuos buvo galima paveikti masine ir iš esmės apgaulinga rinkodara. Tokios dinozauriškos rinkodaros pavyzdžių iki šiol daugybė, tačiau, anot šių teoretikų, tai dar nieko neįrodo. Paprasčiausiai didelėms ir turtingoms korporacijoms daug lengviau viską daryti taip, kaip jos darė iki šiol, nei ieškoti naujų būdų. Kaip pakeisti daugybės reklamos vadybininkų mąstymą ir kaip kūrybiškiau panaudoti milžiniškus reklamos biudžetus?
 
 
Anot naujųjų rinkodaros principų šalininkų, šių laikų vartotojai jau yra kitokie. Daugelis turi išsiugdę imunitetą tradicinei, masinei rinkodarai, o televizijos reklaminius intarpus išnaudoja savaip – tuo metu eina į virtuvę ar tualetą. Tokiems vartotojams nebaisi akiplėšiškai aukšta kaina už išskirtinį gaminį, bet jie nesirengia mokėti nė cento daugiau už kasdienes prekes. JAV sėkmingai kuriasi vartotojų klubai, kuriuose susivieniję pirkėjai patys tampa mažmenininkais. Pavyzdžiui, naujakuriai, norėdami gražiai įsirengti namus, stoja į klubą ir įsipareigoja per metus išleisti ne mažiau nei 10.000 USD. Jie viską perka tiesiai iš didmenininkų tokiomis kainomis, apie kokias paprasti vartotojai net nedrįstų svajoti. Akivaizdu, kad tokių klubų nariai, pamatę 60% antkainius, kuriuos taiko įprastos parduotuvės baldams, apmušalams, audiniams, daugiau niekados nenorės pirkti šių prekių įprastu būdu. Maža to, jie pasistengs ir visus savo giminaičius bei pažįstamus aprūpinti tokiomis nuolaidomis.
 
 
Lygiai toks pats veiksmas vyksta interneto erdvėje. Per kelias minutes galima pasitikrinti, kur ta ar kita prekė kainuoja pigiau ir kur geresnės pardavimo sąlygos. Šių laikų vartotojai žino gerokai daugiau, gali kur kas daugiau ir nori daug daugiau. Vartotojai nebetiki išpuoselėtais įvaizdžiais, o tiki tuo, ką daro jų stabai. Mineralinis vanduo "Evian" Amerikoje, kur kokybiškas geriamasis vanduo teka iš daugybės čiaupų, išpopuliarėjo ne tik todėl, kad yra ypatingos kokybės, bet ir todėl, kad daug žvaigždžių paparacų buvo nufotografuotos būtent su "Evian" buteliuku rankoje. Šių laikų vartotojai labiau pasitiki bičiulio rekomendacija nei gatvėje įteiktu lankstinuku. Vartotojai renkasi tai, apie ką kalba kiti, bet nebūtinai "du už vieno kainą".
 
 
Neseniai rinkos tyrimų kompanijos "JD Power" atliktas tyrimas patvirtino, kad, JAV vartotojų nuomone, tokio dalyko kaip blogas automobilis nebėra. Visi šiais laikais parduodami nauji automobiliai yra geri ir atlieka savo funkciją - nuveža iš taško A į tašką B. Tačiau dar niekad žmonijos istorijoje vartotojai nebuvo tokie galingi, išlepinti ir išrankūs, kokie jie yra dabar. Jie gali pareikalauti, kad gamintojai keistų savo darbo tvarką ("Nike" gaminių boikotas dėl pažeistų darbininkų teisių) ar net produktą ("McDonald's" restoranų valgiaraščių pasikeitimas). Ir niekada vartotojai neturėjo tokio pasirinkimo, koks yra dabar. Pavyzdžiui, vidutinėje JAV parduotuvėje galima rasti 47 baliklio rūšis. Kokį rinksis vartotojas - geriausią, pigiausią ar tą, kuris buvo labiausiai reklamuotas? Gali būti, kad vartotojas tą dieną nesirinks jokio, nes jis pritaria prieš reklamą kovojančios organizacijos "Adbusters" paskelbtos Dienos be pirkinių (angl. - Buy Nothing Day) idėjai. Arba rinksis nemokamą.
 
"Wrigely's" muilo nebegamina
 
Rinkos tyrinėtojai Wendy Gordonas ir Virginia Valentine rašo: "Prekių ženklų realybė yra tokia, kad žmonės sukuria jų prasmę. Prekių ženklų savininkai to negali padaryti. Žinoma, jie atsakingi už tai, kad tam tikri signalai apie ženklą būtų skleidžiami, tačiau tie signalai yra interpretuojami dažnai visai ne taip, kaip norėjo patys kūrėjai. Prekių ženklai įsišaknija žmonių širdyse ir galvose".
 
 
Sėkmė laukia tų verslininkų, kurie sugebės vartotojams pasakyti tai, ką jie ir nori išgirsti, bet dar nežino, kol neišgirdo. Reikia turėti daug drąsos, kantrybės ir įžvalgos, kad pasitikėtume vartotojais tiek, jog leistume jiems patiems sukurti mūsų ir jų prekės ženklą. Išskirtinį, asmenišką, kultinį. Alexas Wipperfurthas savo knygoje "Brand Hijack - Marketing without marketing" teigia: "Tai žiauriai sunkus darbas, bet jis atsipirks su kaupu - jūsų klientai ilgai liks ištikimi jūsų prekės ženklui".
 
 
Kai kada tokiems darbams nereikia kosminių biudžetų ar brangiai apmokamų konsultantų. Štai kramtant "Wrigley's" kramtomąją gumą, verta prisiminti, kad "Wrigley's" kompanija pradėjo nuo to, kad gamino skalbimo miltelius, kurių pirkėjams parduotuvėse nemokamai siūlė ir muilo gabalėlį. Muilas tapo populiaresnis už miltelius ir tada "Wrigley's" šios prekės pirkėjams kaip priedą pasiūlė kramtomosios gumos, aišku, taip pat nemokamai. "Wrigely's" jau muilo nebegamina.
 
Autorius Vidas Jankauskas

Tavo paties sugalvoti teiginiai, ne daugiau.
 
Diskutuot paprastai ateinama tada, kai esi pasiruošęs ir bent kažkiek orientuojiesi diskutuojamojoje srityje. Tu šiuo atveju, panašu, visai nesiorientuoji. Tada klausimas kyla kam išvis atėjai čia rašyt? Patrolint?
 
Ir tegul perka rusai. Man negaila. Jie žemės neišsiveš, o Lietuvos teisė galioja bet kuriuo atveju, visai nesvarbu kam ta žemė priklauso. Tad vėl gi - prisigalvoji teiginių ir po to bandai juos kažkam primesti.

Ok, žiūrim ką siūlo:
- uždrausti žemę įsigyti užsieniečiams
- uždrausti žemės nuosavybės teises turėti juridiniams asmenims
- sumažinti privalomojo referendumo parašų kiekį iki 100 tūkst.
- nurodyti, kad dėl kiekvieno žemės resursų panaudojimo regioniniu mastu būtų rengiamas referendumas
 
Čia pakartojau tau, jeigu dar nežinai ką jie siūlo (esi girdėjęs tik gandus apie šventą žiamialą). Panašu, kad tik tamsta nežinai ką šneki, mat aš savo teiginius galiu greitai pagrįsti, priešingai, negu tu. Ir kodėl taip, jokios paslapties nėra: kur vieni kalba skaičiais ir argumentais, kiti remiasi kažkokiais išvedžiojimais, sapnais ar paranojikų teiginiais (žr. video įrašą, kur parašų rinkėjai gąsdina kiniečiais, sk. aukščiau nurodytą straipsnį).
 
P.S. Turbūt nebereikia stebėtis, kad tas pats Šliužas, kuris LRT Ekonomikos forumo laidos metu pareiškė, kad ES neatnešė jokios naudos Lietuvai ir pridarė tik žalos, pats naudojasi ES parama ūkininkaudamas. Tai matau tik vieną paaiškinimą: arba jis ima iš to, kas daugiausiai duoda (aka koks Karbauskis pasiūlė daugiau, negu gautų iš ES) arba tiesiog asmenybės susidvejinimas žmogui. Blogiausiu atveju - abu variantai vienu metu. O dar pridėjus panašaus mąstymo keletą draugelių, žiūrėk ir visai nebloga iniciatyvinė grupė susidaro. Toliau referendumas dėl lito išsaugojimo, visų valstybės institucijų panaikinimo ir tautos valdžios įvedimo! O jie juk ir bus: Šliužas žadėjo užversti referendumais valstybę, o sumažinus parašų kiekio reikalavimą, jam tą padaryti bus labai lengva. Ypač lengva bus tą padaryti pasitelkiant melą ir propagandą, kaip kad buvo daroma ir dabar.

Tai, kai tu kalbi nesąmones, tai ir po to pačiam atrodo, kad kiti šneka tą patį.
 
Niekas nėra prieš referendumų organizavimą. Reikėtų tą sau įsikalti į galvą. Referendumas, kaip idėja, yra gerai. Tačiau klausimas kam ir kaip jis naudojamas. O tu čia vėl viską suplaki į vieną ir bandai įpiršti, kad referendumo dėl draudimo parduoti žemę priešininkai neva yra išvis prieš referendumus ir už diktatūrą. Vaikiški tavo argumentai ir tiek.
 
P.S. Kad liktum supratęs, kai baigsi skaityt postą... tu turbūt esi už tautos teismą, visišką tautos valdžios įsigalėjimą, ane? Juk tauta viską gali nuspręsti: kas bus teisėju, ką ir kaip nuteisti, kokią bausmę skirti, kokį atlyginimą SAU išsimokėti, kokius mokesčius nusistatyti.

Sveiki!
 
Šis įrašas gimė kaip atsakas į forumo temą, Facebook Legaliai Parduoda Fiktyvius Fanus: Faktais Paremtas Video. Nesivelsiu į dideles diskusijas kodėl, mano nuomone, pats formulavimas "legaliai parduoda fiktyvius fanus" yra klaidingas, tačiau pasistengsiu pateikti kitą Facebook reklamos pusę ir pasidalinsiu visomis savo žiniomis, kaip tai geriausia įgyvendinti.
 
O tiems, kas nežino, apie kokį čia faktais paremtą video kalbama, pradedame čia:
 


http://www.youtube.com/watch?v=oVfHeWTKjag

Trumpai apie video: įdomiausias dalykas - pagrindiniai argumentai paremti BBC žurnalisto atliktu tyrimu 2012-ais metais. Pats Veritasium bandė tuos pačius senus metodus ir stebisi, kad rezultatai irgi tokie patys. Realybė yra ta, kad per paskutinius metus FB reklama pasikeitė nežmoniškai.
 
Visada sakiau ir sakysiu: pats svarbiausias dalykas Facebooko marketinge - the most relevant target audience, arba kuo labiau susijusi ir suinteresuota auditorija. 1000is aukštos kokybės fanų yra šimtąkart geriau už milijoną fanų, kurie nesuinteresuoti ir kurių net nepasieksite.
 
Girdžiu, girdžiu… klausiate, o kaip su visais tais fake account'ais? Taip, jų yra, tikriausiai niekada pilnai ir nedings, bet visai tai galima protingai apeiti. Nėra jokios magijos, nėra jokių apgavysčių, tereikia pasukti savo galvą ir išnaudoti visas FB funkcijas.
 
______
 
Update 2015-11-14:
Per pusantrų metų Facebook reklama labai atsinaujino - ne tik reklamos įrankių išvaizda, bet ir įvairios galimybės: remarketingo atnaujinimas, Lead Ads, Instagram Ads, ir t.t. Šiame straipsnyje informacija aktuali, nors funkcijų išvaizda ir skirsis.
Keletas naujų straipsnių apie Facebook ir reklamą:

7-ios priežastys, kodėl jūsų įmonei NEreikia Facebook puslapio Kaip sukurti pirmą Facebook reklamos kampaniją 5-ios dažniausiai pasitaikančios Facebook reklamos klaidos
Sėkmės!
____

Šiame įraše būtent ir aptarsiu, kaip tai geriausiai įgyvendinti, apžvelgdamas šias pagrindines temas:
 
FB Puslapio Pagrindai
Page Info Settings Visuals FB Puslapio Auginimas
Žodynėlis Basics "Invite Email Contacts" Custom Audiences Lookalike Audiences Website Custom Audiences Get More Likes/Promoted Page Likes Targeting TrackingConversion Pixels UTM Links [*]Optimising[*]Bonus
Graph Search Custom Tab Placement Call-to-Action Buttons (added: 04/03/2014)
Komunikacija
Post Targeting Best time to post OK, pradedam...
PAGRINDAI
 
1. Page Info
Pirmiausia užsipildykite visą puslapio informaciją, Page Info. Tai yra viešai prieinama informacija ir labai dažnai Google indeksuoja Facebook puslapius pagal šioje skiltyje esančią informaciją, kuriuos po to išmeta paieškose. Vienas iš svarbesnių dalykų: Facebook Web Address - sukurkite unikalų savo Facebook puslapio link'ą, kad atrodytumėt profesionaliau (vietoj facebook.com/pages/xyz/124219028410982740981…..).
 


http://i.imgur.com/XGNp1Y3.png


2. Settings
Peržiūrėkite visus nustatymus, ir įsitikinkite, kad viskas gerai. Atkreipkite dėmesį į Post Targeting and Privacy, Similar Page Suggestions ir Replies - jie turėtų būti įjungti, kad turėtumėt daugiau galimybių targetinti fanus ir lengviau pasiekti reikiamus žmones.
 
Mano dažniausi nustatymai:
 


http://i.imgur.com/WBJ6e6Y.png


 
3. Visuals
Būtinai susitvarkykite bent jau Cover Photo (851x315px išmatavimai) ir Profile Picture (kelkite 180x180px arba 320x320px dydžio nuotraukas. Pačiame FB puslapyje nuotrauka bus rodoma mažesnė, 160x160px.)
 
Cover Photo atsinaujinkite kas kelias savaites, nes tai taip pat padės sudominti ir pritraukti naujų fanų. Labai dažnai Facebook'as išmes Sponsored Stories (your friend liked this page…), kurių dėka galite gauti nemokamų fanų, jeigu tik Cover Photo ir Profile Picture bus efektingi.
 


http://i.imgur.com/JcGu13u.png


FB PUSLAPIO AUGINIMAS.
Reklama ir ne tik.
 
1. Žodynėlis
Pradėkime nuo keletos svarbiausių terminų:
CPC - cost per click - reklamos tipas, kai mokate už kiekvieną paspaudimą ant jūsų reklamos.
CPM - cost per 1000 impressions - mokate už 1000 reklamos parodymų (nebūtinai 1000-iui unikalių žmonių, dažniausiai reklama bus matoma keletą kartų to paties žmogaus).
oCPM - optimised cost per impression - Facebook'as optimizuos jūsų reklamą pagal tam tikrus tikslus, website clicks, page likes, engagement, website conversions, app actions…
CTR - click-through rate - kiek iš viso kartų reklama buvo parodyta padalinta iš visų paspaudimų.
 
Į ką labiausiai reikia orientuotis reklamuojant Facebook'e? - į gerą CTR. Kodėl?
 
Facebook'as turi milijardą vartotojų ir milijardus apsilankymų per dieną. Tačiau reklamos vieta FB puslapyje ir stipriai suvaržyta: paraštės (sidebar) bei desktop/mobile news feed, todėl kiekvieną dieną jūsų reklama konkuruos su keliais šimtais kitų reklamuotojų.
 
Situacija: jūsų reklama A prasta, iš 1000 impresijų gavote 1 paspaudimą. Konkurento reklama B žymiai geresnė: iš 1000 impresijų sulaukė 10 paspaudimų, nors reklamos plotas/užimama vieta Facebook'e buvo toks pats. Todėl kad Facebook'as iš abiejų reklamų uždirbtų tiek pat, jis chargins skirtingas sumas. Jeigu reklama B kainuos 0.1LT, reklama A kainuos dešimtkart daugiau. 1pasp.=1LT facebook'ui. 10pasp.*0.1LT=1LT. 5pasp.*0.2LT=1LT ir taip toliau.
 
Facebook'as suinteresuotas gauti kuo daugiau paspaudimų, nes nuo to priklauso jų pajamos. Taigi kuo geresnis CTR, tuo mažiau teks mokėti už paspaudimą. Kad tai pasiektumėte, reikės testuotis skirtingas auditorijas, headlines, text, images.
 
2. Basics:
Nekviečiate savo draugų, kuriems yra dzin, ir neprašot, kad jie pasidalintų puslapiu, kuris visai nesusijęs su jų veikla/pomėgiais. Vienintelė išimtis - puslapis gali jiems tiesiogiai atnešti konkrečios naudos.
 
Ir net nekalbu apie nelegalų fanų pirkimą... nusipirkt neuždrausiu, tik po to nesiskųskit, jeigu stebuklingai surinkti fanai 'neįsitraukia'. :)
 
3. Invite Email Contacts:
Jei turite visų savo klientų emailus, einate į savo Facebook puslapį, "Build Audience" -> "Invite Email Contacts" ir pakviečiate visus juos tapti fanais (reikės .csv failo, kuriame tik vienas stulpelis su visais email'ais).
 


http://i.imgur.com/feHK8iR.png







http://i.imgur.com/sjOrzi3.png

4. Custom Audience:
Jeigu turite bent 200-300 email'ų, sukuriate Custom Audience per Facebook.com/ads/manage -> Audiences -> Create Audience. Kas yra Custom Audience?
 
Facebook'as kiekvieną iš jūsų email'ų stengiasi susieti su Facbook'o profiliu pagal registracijoje naudotą email'ą (žinoma, anonimiškai - jūs tų asmenų vardų nematysite) ir iš rastų profilių sukuria naują auditoriją. Ją galite targetinti su bet kuria reklama, kviesti tapti fanais arba vesti juos į svetainę ir taip skatinti pardavimus.
 
Kuo daugiau email'ų, tuo geriau, tačiau tą patį sąrašą galima sukurti ir iš mobiliųjų telefonų ir Facebook ids, jeigu turite savo FB apps'ą. Ypač pravartu visoms e-parduotuvėms ir panašiems projektams.
 


http://i.imgur.com/w1YIew5.png





http://i.imgur.com/gFZvU8l.png

5. Lookalike Audiences:
Iš Custom Audience galit sukurti Lookalike Audiences, tiesa, tam reikės naudotis Facebook Power Editor Tool (geriausiai veikia su Google Chrome naršykle).
 


http://i.imgur.com/EAAS3uo.png

Pagal Custom Audience sąraše esančius žmones ir jų profilius, Facebook'as sukurs naują sąrašą iš labiausiai panašių FB vartotojų. O tam turite dvi galimybes: Similarity ir Reach.
 
Similarity būdu sukurta auditorija bus top 1% iš visų labiausiai panašių profilių. Reach: top 5%. Štai jums ir nauja auditorija, kurią sudaro žmonės, labiausiai panašūs į jau esamus klientus - argi ne įspūdinga?
 


http://i.imgur.com/6afZAjm.png

6. Website Custom Audiences:
Website Custom Audiences - vienas naujausių FB reklamos įrankių, paleistas tik prieš geras dvi-tris savaites (irgi rasite per Facebook.com/ads/manage -> Audiences). Instaliuojate į savo svetainę FB tracking code ir (anonimiškai) auginate sąrašą visų jūsų svetainėje apsilankiusių žmonių, kuriuos vėliau galite targetinti su savo reklama.
 
Jiems galite rodyti Page Likes reklamą, kviesti tapti fanais ir tęsti komunikaciją už svetainės ribų. Jeigu jie lankėsi jūsų svetainėje, aišku, kad jie turėtų būti vieni iš labiausiai suinteresuotų jūsų paslaugomis/prekėmis. Anksčiau šis remarketing'as buvo galimas tik per third-party apps, dabar integruotas pačiame Facebook'e - aweeeesooome!
 


http://i.imgur.com/5Ls0gvm.png

7. Get More Likes/Promoted Page Likes/Promoted Posts:
Nenaudokite Promoted Post/Boost Post/Get More Likes tik šiaip sau, kad gautumėte daugiau reach. Jau rašiau, kodėl get more likes yra pinigų išmetimas, ir, nors atsirado daugiau targetinimo galimybių pagal pomėgius, tai vis tiek nebus pats efektyviausias būdas.
 
Didžiausia puslapių problema - jeigu fanai buvo surinkti belekaip, tai ir promoted posts rodys įrašus tiems belekaip surinktiems žmonėms ir jų draugams, kurie dažniausiai nėra iš jūsų target auditorijos - pinigai metami į balą.
 
8. Targeting:
Grįžtant konkrečiai prie Page Likes ir fanų pritraukimo, tiesiog naudokit normalų targetinim'ą... Stenkitės visada rinktis 'precise interests', vietoj 'topic' (topics būna platesnės su hashtag'o simboliu). Galite netgi targetinti kitus FB puslapius, savo konkurentus, panašius brand'us ir t.t. - galimybių rinktis tikrai pilna.
 
Precise Interests: dažniausiai bus konkretūs Facebook puslapiai. Pvz, Harry Potter, BMW-Motorrad, Red Bull...
Topics: temos, kartais dubliuojasi su precise interests. Pvz., #basketball, #cooking, #Harry Potter, #Red Bull… Skirtumas - targetinant precise interests, pasieksite žmones, kurie yra tų puslapių fanai. Targetinat topics, pasieksti žmones, kurie tiesiog apie tai dažnai kalba savo news feed'e arba yra kitaip susiję su ta tema.
Broad Categories: platesnės kategorijos, kaip Family Status, Travel, Retail/Shopping, Politics…
 
PATARIMAS: dažniausiai rinkitės Precise Interests, tai yra, targetinkite pagal tuos puslapius, kuriuos žmonės jau seka. Kaip apsidraudimą, galite nurodyti ir Broad Categories, kurios dažnai padės išvengti netikrų fanų. Plius, targetinkite pagal kalbą, galbūt netgi šeimos statusą, išsilavinimą ir t.t. - kuo konkretesnis targetinimas, tuo aukštesnės kokybės auditoriją pritrauksite (ir mažiau fake account'ų).
 
9. Tracking:
A) Conversion Pixels: einate į Ads Manager, kur kairėje pusėje rasite Conversion Tracking. Svarbiausiuose puslapiuose, kuriuose įvyksta konversijos (dažniausiai koks nors thank you page arba checkout page) įkeliate specialų Facebook kodą. Jo pagalba galėsite konkrečiai matyti, kuriuos reklamos vedė į tam tikras konversijas.
 
Kuo įrankis ypatingas: per Facebook Ad reports matysite ne tik iškart įvykusias konversijas, bet ir tas, kurios Facebook reklamos dėka įvyko per 28-ias dienas nuo paspaudimo.
 
Be to, kurdami reklamą galite rinktis "Website Conversions" tipą, o Facebook automatiškai optimizuos reklamą ir ją parodys tiems, kurie yra labiausiai linkę konvertuotis (pagal anksčiau įvertintus traffic ir konversijų duomenis).
 
B) Google UTM kodai: jeigu naudojatės Google Analytics, tai šis URL Builder įrankis yra auksas. Pasinaudokite juo kiekvieną kartą, kai Facebook'e dalinatės kokia nuors nuoroda, ir galėsite konkrečiai matyti, kurie įrašai ir reklamos kampanijos atneša daugiausiai naudos. Kaip pavyzdys:
 
Campaign source: Facebook
Campaign medium: news_feed/sidebar/mobile/desktop/post….cpc/cpm/ocpm...
Campaign name: uzdarbis/adomas/pinigai… (ivardinkite kampanijos varda, kad lengvai atpazintumete Google analytics)
 
Gali atrodyti taip:

http://www.adomasbaltagalvis.com/?utm_source=uzdarbis&utm_medium=forum&utm_campaign=FBtips

http://www.adomasbaltagalvis.com/?utm_source=facebook&utm_medium=post&utm_content=FBtips&utm_campaign=uzdarbis
 
Labai išsamų tutorial'ą galite rasti čia: How To: Track Facebook Ad Goals with Google Analytics.
 
10. Optimising:
Svarbu žinoti, jeigu kuriate vieną reklamos kampaniją su daug skirtingų variacijų, Facebook'as automatiškai įvertins visų reklamų efektyvumą ir pradės daugiau pinigų skirti geriausiai einančiai reklamai. Pvz.: penkios reklamos, bet viena iš jų performina geriausiai - Facebook'as po kažkiek laiko pradės skirti didžiausią dalį biudžeto tik tai vienai reklamai.
 
Jeigu norite pasidaryti rimtą split-test, tuomet reikia kurti visiškai atskiras kampanijas, kurios skiriasi tik mažomis variacijomis: tarkim, skirtinga antraštė ar tekstas, skirtingas targetinimas pagal pomėgius, arba CPC vs oCPM.
 
Svarbiausia, išnaudokite Facebook Ad Reports (juos taip pat rasite per Ads Manager).
 
Nebereikia split-testint pagal lytį, amžių, lokaciją ar net reklamos vietą Facebook'e, nes FB reports kuo puikiausiai viską pateikia. Turėdami šią informaciją galite puikiai optimizuoti savo reklamas ir susikoncentruoti ties ta auditorija, kuri geriausiai konvertuojasi. Tiesiog spauskite and Edit Columns, ir išsirinkite, kokios informacijos norite.
 


http://i.imgur.com/hhuP65k.png


11. BONUS:
 
A) Facebook Graph Search
Ar esate girdėję apie šį įrankį, genialią Facebook paieškos sistemą? Ar jau išbandėte ją? O galbūt net neturite prie jos priėjimo? Ne bėda! :)
 
Pirmiausia nueikite į savo Facebook account'o nustatymus ir tiesiog pakeiskite Language į US English - voilà!
 
O dabar, pats smagumas… Nežinote, pagal kokius pomėgius targetinti naujus fanus? Nežinote, kokius kitus puslapius jūsų arba konkurento fanai seka? Tiesiog įveskite šį sakinį į paieškos laukelį:
 
Pages people who like XYZ like
Pages liked by people who like XYZ and ABC
 
Pvz., Pages people who like uždarbis.lt like arba Pages liked by people who like uždarbis.lt and ekonomika.lt
 


http://i.imgur.com/GlFste7.png







http://i.imgur.com/5Z05dBr.png

Dar daugiau - galite ir sukonkretizuoti paiešką: Pages people from Vilnius, Lithuania who like Uždarbis.lt like ir panašiai...
 
Dar nenunešė stogo?
 
B) Custom Tab:
Kurdami reklamą galite nustatyti "Landing View", ar tai būtų Timeline, Photos ar koks nors kitas tab'as, į kurį bus vedami visi potencialūs fanai.
 


http://i.imgur.com/2pu6gc6.png


Savo rezultatus žymiai pagerinsite su nauju Custom Tab, kuriame įkeliate stiprų call-to-action, paaiškinantį kodėl tie žmonės turėtų tapti jūsų fanais. Kadangi tab'e jie turės tik vieną pasirinkimą, arba tapti fanais, arba grįžti į Timeline, žymiai didesnė tikimybė, kad jie konvertuosis į fanus.
 
Geras tutorialas, kaip susikurti Custom Tab: How To: Creating a Custom Facebook Tab (nors įrašas šiek tiek ir pasenęs, visas procesas išliko panašus) arba pasinaudokite tokiais įrankiais, kaip www.shortstack.com.
 
Pavyzdys:
Paprastas Labas! skirtukas Neptūno puslapyje:
 


http://i.imgur.com/eDJaNal.png


C) Placement:
Kurdami reklamą taip pat galite pasirinkti jos placement (desktop, sidebar, mobile news feed, su Power Editor įrankiu yra netgi daugiau galimybių), arba kurioje Facebook'o vietoje jis bus rodoma. Eksperimentuokite su skirtingais placement, kad rastumėt efektyviausią reklamos vietą.
 
Tačiau matykite ir bendrą vaizdą: ar jūsų svetainė optimizuota mobiliems/išmaniesiems telefonams? Jei ne, tai kokio velnio naudojate mobile news feed placementą? Jei jie tapo fanais per FB aplikaciją mobiliajame telefone, milžiniška tikimybė, kad dažniausiai FB per ten ir tikrins, taip pat ir visus link'us, kuriais dalinatės - galų gale pralošite, net jei reklama ir buvo pigesnė :)
 
D) Call-to-Action Buttons:
Visai neseniai Facebook'as pradėjo leisti call-to-action mygtukus (tokius kaip Learn More, Shop Now, Download, Sign Up, Book Now), kuriais galima papildyti desktop news feed reklamines nuorodas. Tai galite padaryti su Create Ads įrankiu:


http://i.imgur.com/S15WCUI.png

 
Tačiau nedaugelis žino, jog call-to-action mygtukus galima pridėti ne tik prie reklamuojąmų nuorodų, tačiau ir į nuorodas pačiame FB puslapyje. Tiesa, tam reikia pasinaudoti Power Editor įrankiu.
 
Einate į Power Editor (geriausia su Google Chrome), spaudžiate 'Download to Power Editor', tada spaudžiate ant šalia jo esančio mygtuko ir išsirenkate 'Manage Pages'.


http://i.imgur.com/1GGf6rD.png





Tada belieka suvesti visą informaciją apie nuorodą, spausti Create Post, tada spaudžiate Publish Post ir Upload Changes. Šiek tiek užtruks priprasti prie įrankio, bet tikrai verta.






http://i.imgur.com/fYIj6NL.png

 
KOMUNIKACIJA
Ilgai čia nesiplėsiu, tiesiog du trumpi patarimai.
 
1. Post Targeting
Protingas įrašų targetinim'as: kiekvieną įrašą, kuriuo dalinatės, galite targetinti pagal: "Gender, relationship status, educational status, interested in, age, location, language". Tai jeigu dalinatės įrašu apie aukštakulnius batelius panelėms, būkit mieli, jas ir targetinkit :)
 
Jeigu funkcija neįjungta, einat: Edit Page -> Edit Settings -> Post Targeting and Privacy: ON
 


http://i.imgur.com/4SXBeAm.png


2. Best Time to Post
Užeskite akį į Facebook Page Insights ir sužinokite, kuriuo dienos metu daugiausiai jūsų fanų būna online. Žinodami tai, galėsite pakoreguoti savo komunikaciją, kad įrašai pasiektų kuo daugiau fanų.
 
Jeigu jau turite naujo tipo Page Insights, tai rasite: Insights -> Posts -> When Your Fans Are Online.
----
 
Ūchhh…. Taigi, sąrašas tikrai nemenkas...
 
Ar sekant šiuos žingsnius viskas ims ir magiškai išsispręs? Tikriausiai ne.
 
Ar vis dar pasitaikys fake sekėjų? Tikriausiai taip.
 
Bet vietoj to, kad kaltintumėte Facebook'ą dėl kažkokių įsivaizduojamų nusikaltimų, galbūt pats laikas užsičiaupti ir susipažinti su visomis jo funkcijomis, a? ;)
 
Įrodykite, kad išbandėte visus iki vieno būdus, kuriuos čia išvardinau, pritraukti tinkamą ir aukštos kokybės auditoriją. O jeigu po viso šito vis tiek negaunate naudos iš Facebook…. na, galbūt jums net neverta ten būti? Galbūt pats jūsų verslas turėtų orientuotis į kitus reklamos šaltinius, o ne tikėtis stebuklų iš Facebook, ypač jei neišnaudojate visų jo teikiamų galimybių?
 
Arba… pats laikas kreptis profesionalios pagalbos. :)
 
Sėkmės!
 
P.S. jeigu kažką labai svarbaus pamiršau, pasidalinkite komentaruose, o aš įtrauksiu tai į pagrindinį įrašą.

Tema bus įdomi, jeigu tik žmonės diskutuos :)
 
Iš tiesų, paprasčiausias atsakymas ko reikia Seime - tai yra savo srities profesionalų, kurie žinotų ką daro ir nebijotų priimti sprendimų, bei prisiimti atsakomybės. Pastarieji du dalykai yra be galo svarbūs ir reikalingi. Jų ypač trūksta mūsų politinėse partijose, tą dar vadiname "politinės valios nebuvimu". Iš to kyla nemažai problemų, kurias papildo ir toks elementarus dalykas, kaip partijų kiekis. Lietuvoje šiuo metu yra berods ~40 registruotų partijų. Vieną vertus, didelis partijų kiekis reiškia didelę galimybę rinktis, ane? Kitą vertus, didelis partijų kiekis, ypač Seime, yra be galo didelis blogis. Elementarus pavyzdys būtų dabartinė mūsų koalicija. Ją sudaro keturios partijos, kurios turi daugumą Seimą. Todėl turint bendrą sutarimą kažkokiu klausimu, jį nagrinėti Seime problemų kaip ir neturėtų kilti. Tačiau kas atsitinka, jeigu minėtos keturios partijos nesutaria? Paskutinis pavyzdys: pensijų atstatymas. Net toje pačioje socialdemokratų partijoje politikai dėsto visiškai skirtingus požiūrius, o dar trys likusios partijos.
Bet mažesnis partijų kiekis, nors ir lemia didesnį pastovumą, palieka mažiau galimybių rinktis. Dabartinis pavyzdys su JAV. Yra dvi partijos. Grubiai žiūrint, dešinieji ir kairieji (nors ten jie ir susimaišę).
 
Kitas dalykas, sakyčiau partijų klaida, yra pats partiškumas. Įsivaizduokit, partija sprendžia kam skirti ministrų portfelius. Kiek žinot atvejų, kuomet partija nebijotų pasikviesti žmogaus, tos srities profesionalo, kuris nebūtų jų partijoje? Aš ko gero tik vieną - tai Ingrida Šimonytė ir konservatoriai. Žmogus, kuris visiškai yra visiškai nepriklausomas.
 
Dar vienas trūkumas mūsų politikoje - tai jauni žmonės. Turime labai nedaug partijų, kuriose aukštas pozicijas užimtų naujesnio amžiaus žmonės. Manau labai puikus pavyzdys būtų Liberalų sąjūdis (kurių veik visi ministrai buvo palyginus jauni asmenys: R. Šimašius, buvęs teisingumo ministras, yra vos 39 metų) ir Sąjunga TAIP (Zuoko partija, kurios atstovai Vilniaus taryboje yra visiškai jauni asmenys). Tai partijos, kurias veda jauni žmonės, naujosios kartos atstovai, turintys kitokį mąstymą ir apskritai modernesnį pasaulio suvokimą. Tokių žmonių turi būti kuo daugiau Seime.
 
Tad už ką reikėtų balsuoti, kad Seimo situacija pasikeistų? Už tuos žmones, kurie dirba. Gražulis, Graužinienė - ar tai tie asmenys, kurie turi tikrai gerų idėjų, nebijų jų įgyvendinti ir tikrai gerai atlieka savo darbą Seime? Nepanašu. Ir taip su bent 70% Seimo narių, kurie ne daro realius darbus, o rėkauja, lenda į ekranus, renkasi populiarumo taškų. Ir tokie jų veiksmai parodo pačios visuomenės problemą - ji nėra politiškai išprususi. Dauguma žmonių net neišvardintų pagrindinių Lietuvos ministrų, dabar einančių pareigas. Dauguma turbūt net neišvardintų partijų, kurios dabar turi vietų Seime. Todėl žmonės, eidami į rinkimus, balsuoja už tuos, kuriuos dažniausiai mato. O daugelį tų veikėjų mato labai dažnai: apart pagrindinių televizijų, dar pridėkime rajonines, pridėkime miestelių ar rajonų laikraštukus, kuriuos leidžia daugeliu atveju pačios vietos administracijos (t.y. partiniai laikraštukai), pridėkime kitus dalykus. Iš to ir susideda viskas, kad pagrindiniai juokdariai išrenkami ten, kur žmonės yra mažiau išprusę: paskutiniai rinkimai ypač parodė šį susiskirstymą, kuomet didieji miestai balsavo pagrinde tik už dešiniąsias partijas. Arba kuomet už Drąsos kelią balsavo vien tik Kauno apylinkės. Visi renka vietinius juokdarius.
 
Kita dar viena visuomenės problema - ji nesugeba žvelgti į ateitį, numatyti kelių žingsnių į priekį, tuo pačiu nesugeba pažvelgti į praeitį. Čia panašiai, kaip žmonės aiškina, kad Lietuvoje niekas per 20 metų nepagerėjo. Analogiška situacija su rinkimais. Žmonės neva "protestuoja" prieš kažką (jie tai nurodo, kaip valdžiažmogius arba dabar dar populiariau - valstybinius klanus), todėl arba neina išvis balsuoti (neva tai kažką nulems) arba renka tokius veikėjus, kaip Valinsko partiją. Kaip tik neseniai buvo straipsnis apie tokius rinkėjus, specialistai juos vadina protesto balsais, žmonėmis, kurie balsuoja už nuolatos protestuojančius veidus (pvz. Gražulį, Uspaskichą), kurie nuolatos skundžiasi viskuo.
 
Ar mes išrenkame žmones, kurie pateisina mūsų lūkesčius? Aš išrenku, kaimo alkoholikas, manau, irgi išrenka. Skiriasi tik mūsų lūkesčiai: aš noriu žmogaus, kuris žino ką daro, turi tvirtą savo poziciją ir vertybes, kurių laikosi. Kaimo alkoholikas nori, kad jo kandidatas prieš kažką protestuotų nuolatos, būtų matomas televizijoje ar dar kažką panašaus veiktų. Iš to ir kyla tai, ką turime.
 
Dabar kokių savybių reikia žmogui, kuris eina į politiką? Tai ryžtingumo, savo žodžio laikymosi ir aiškios pozicijos. Toks žmogus turi turėti viziją, idėją. Pykit nepykit, bet dabartinis Vilniaus meras A. Zuokas yra būtent toks žmogus. Neseniai, beje, vėl buvo straipsnis apie jį, kuriame specialistai aiškinosi, kodėl didžioji dalis Vilniaus gyventojų yra juo labai patenkinti. Paskaitykit, net jeigu jo nemėgstat. Manau ten puikiai yra apibrėžta kokių savybių trūksta daugeliui mūsų politikų.
 
Ir pabaigai vėl grįžtant prie klausimo už ką reikėtų balsuoti... neminėsiu partijų, ar konkrečių asmenų, nors ir galėčiau. Nagrinėkitės patys. Visų pirma kas per partija. Ar žmogus, esantis partijoje, kuri kaltinama už stambias aferas ir pinigų grobstymu - tinkamas kandidatas į Seimą? Pasidomėkit partijų veikla, ką partija yra nuveikusi anksčiau, kokius ministrus turėjusi, kokius kandidatus kėlusi. Tai pasako be galo daug, ypač parodo tikrąjį partijos požiūrį. Tada jau galima gilintis į konkretų asmenį. Kokioje partijoje jis yra. Ką jis yra tikrai padaręs, ką jis yra žadėjęs padaryt. Bet pagrindinis dalykas vistiek yra partija. Mat būtent partija didžiausia dalimi nulemia konkretaus žmogaus elgesį.
 
Tai kol kas tiek. Manau kiti turės ne mažiau ką pasakyt :)
 
P.S. Man yra ypatingai džiugu, kad pastaraisiais metais šiame forume suaktyvėjo diskusijos politikos klausimais. Tai yra labai puiku ir sveikintina! Geras ženklas, kad jaunimas pradeda domėtis politika Lieuvoje :)

Labai patiko Saruno komentaras - tai, kaip sunku surast gerai dirbanti zmogu, puikiai parodo jog pas mus pilna parazituojanciu tinginiu. Kam tenka but darbdaviu tie nuolat su tuo susiduria.
 
Arius, kaip administratorius turetum stengtis vengti tokiu diskusiju, ypac kai akivaizdiai matosi, jog tai ne tavo stichija. Nes dabar atrodo jog vietoj to, kad paskaitytum ir argumentuotai atsakytum dabar zmogui, ignoruoji tai ka tau sako ir blevyzgoji. Ar cia rafinuotas trolinimas? Administratoriui nederetu taip daryt, nepamirsk kad reprezentuoji foruma ir ka berasytum, tai daro itaka ir forumo ivaizdziui. Zodis ne zvirblis, tai ir nemanau, ka reiketu svaistytis tokiais zodziais kaip propaganda.
 
Turbut butum tas statistinis betkokia kaina pesimistiskas komentatorius, kuris sneka nors net nesupranta apie ka. Kaip pavyzdys - norejai parasyt apie zmoniu perkamaja galia, bet ar zinai kas tai yra? Atsakyt nereikia, bet priminsiu kad pamirsai paminet ka zmones gali nusipirkt kiekvienoje salyje uz ta atlyginima. Nors nemanau, kad is to naudos butu, kadangi nelabai sugebi rinkti ir analizuoti duomenis. Tetruksta kad pasisvaidytum epitetais i visas salis (neabejoju kad kazkurioje temoje jau tai padarei), ir ir tikrai galetum vaidint A. Kaniavos dainos internautas vaizdo klipe.
Nemanau, kad su situo nariu reiketu diskutuot tokiomis temomis, nes tik veltui gaisit laika.

Giminėje yra anglų k. mokytoja. Dirba rajono mokykloj 3 PUSDIENIUS per savaitę, t.y. darbą baigia apie 14h kaip ir mokiniams pamokos baigiasi. Į tą laiką dar turi ir langų. Per mėnesį į rankas gauna 1300 lt. Už 3 pusdienius per savaitę čia mažai? Po darbo turi mokinių papildomai, tarifas 30 lt/h. 2,5 mėn atostogos už kurias gauna pinigus.
 
Pas mus klientų būna gydytojų, tai jei eilinių žmonių užsakymai svyruoja apie 4000-5000 lt, tai gydytojų būna 8000-12000 lt. Kalba eina ne apie pirmo būtinumo paslaugas. Ir mašinos jų apynaujos, ir apsirengę gerai.
 
Jei tau pačiam gyvenime nesiseka, tai nereikia čia atsisėdus užsiiminėti demagogija, kaip Lietuvoje blogai. Pats užsiimu verslu, turiu draugų verslininkų ir pas mus visus yra tik 1 bėda - darbuotojų trūkumas. Algos į rankas nuo 3000 lt - čia paprastam darbininkui. O ką už tai gaunam? Alkoholikus. Išvažiuok pusdieniui grįžęs jau rasi kurį miegantį persirengimo kambaryje. Draugui dar geriau buvo - rado visus įrengimus sustabdytus ir DIDELĮ firmos balių į kurį savininkai nebuvo pakviesti. Ir išmesti negali, nes nieko geriau į jų vietą nerasi. O po to visa šita gauja skundžiasi kaip jiems blogai ir statistikoj atsispindi kad: algos per mažos (suprask už algą atidirbti reikia), sąlygos blogos (suprask darbe net išgerti ramiai negali) ir t.t.
 
Labai paprastai. Gūdžiais 2002 metai buvo galima beveik viską daryti išsipirkus tuo metu taip vadinta patentą, kas šiai dienai būtų verslo liudijimas. Situacija buvo nenormali, nes per tuos patentus labai daug pinigų buvo praplauta, t.y. įmonės didelėmis sumomis išlaidas didindavosi. Kaip pvz atvažiuodavai pas padangistą padangas persimontuoti ir kokį norėdavai tokį kvitą tau išrašydavo, kad ir 1000 lt už rato permontavimą, jam juk mokesčių nereikės už tą 1000 mokėti, jis juokingai mažus mokestėlius susimokėjo patentą išsipirkęs. Pakeitus tvarką visokie santechnikai, statybininkai ir pan. paprasčiausiai dirba nelegaliai. Kas apturėję statybas kelių metų bėgyje patvirtins, kad beveik visi statybininkai ramiausiai dirba būdami isiregistravę darbo biržoje. Todėl ta statistika abosliučiai neturi nieko bendra su nūdienos realybe.

Nu kai tokie skaičiuotojai skaičiuoja tai graudžiai ir atrodo. Tu jei lygini su kitomis šalimis, tai bent normaliai palygink, o ne kitų šalių skaičius išpūsk, o Lietuvos sumažink. Nes pateikei tokius visiškai lempinius skaičius ir bandai parodyti kaip graudžiai atrodo viskas.
 
Visur to š*do pilna. Ir Lietuva nėra jokia čia didesnė išimtis.

Negerbi kitų – negerbi savęs. Tu turi lygiai 0 teisių konstatuoti nukvakimą Landsbergiui ir/ar panašiems žmonėms, nes nei 1/100 nepadarei ir, ko gero, nepadarysi, to, ką padarė jis. Beje, paskaitei tik antraštę?
 
Kad pranešimas nebūtų visai bevertis, tai pareklamuosiu vakarykštę „Teisė žinoti“ laidą, kurią netrukus turėtų patalpinti mediatekoje. Buvo pakankamai aukštos kokybės diskusija (kuo šioje temoje net nekvepia).

Dvi dienas buvau Londone "Business Startup" renginyje, paklausiau daug įdomių pranešimų, tai galvoju pasidalinsiu atskiromis mintimis, gal įkvėps.
- - - - - - - - - - -
- You will always have problems and obstacles in business. Deal with it, you will never have ideal conditions.
- Business is PEOPLE buying from PEOPLE, don't forget it.
- You don't have to be a salesperson to sell. And without selling - you have no business.
- Don't be afraid to ask for a sale - no one will punch you in your face for that. The worst you would get is a NO. And then you move on.
- Nobody invests in ideas. They invest in businesses.
- You don't have to be the first to market. In fact, the first ones usually fail, because they are too early.
- Handbags market is bigger than oil or gold. Women. Go figure.
- Start-up is creating a product under conditions of extreme uncertainty. (Eric Ries)
- Business plans are only for proving to yourself what you want to believe. They usually have nothing to do with reality.
- Define what is a success for you. Otherwise how will you know you succeeded or failed? Have target numbers. Numbers, numbers, numbers.
- 3 W's of any business: Who is my customer? What is their problem? Where do I find them?
- Look for not where you're right, but where you're wrong. Where am I failing? What am I missing? What can I improve?
- In decision making - be passionate, but not emotional.

Jau esu rašęs šiame forume, ko gero net šioje temoje... Nuomonės išsakymas nuo argumentuotos diskusijos skiriasi. Jeigu norit tik išsakyt savo nuomonę - tai prašom apsieiti be kaltinimų, melavimų ir panašių dalykų. Jeigu norit padiskutuot - tai prašom pateikti argumentus.
 
Tuo tarpu vieni kitus "konservų subinėse sėdinčiais" ir "raudonaisiais" vadina tie žmonės, kurie neturi argumentų. Ir jų yra visose pusėse. Tad tiesiog praskipinkim tokius asmenis ir nedarykime iš jų mažumos išvadų.