foxer

Visų pirma įdėmiai peržiūrėkite šį video:
 
 

 
Analizė
Viso video metu kalba yra rišli, turininga, įdomi, be ilgų nepatogių pauzių. Dažnai klausia klausimų, kurie priverstų žiūrinčius susimąstyti
 
 
0:24 Pamini ir vaisius nes testuoja su daržovėmis. Labai svarbu, nes tai ką matai, tą ir įsivaizduoji. Vaisių paminėjimas pritraukia daugiau klientų.
 
1:42 Leidžia klientui pratestuoti, taip pritraukdamas tą žmogų ir kitus žiūrinčius. Taip yra sukuriamas saugumo/patikimumo jausmas.
 
2:55 Stainless steel, aiškiai nurodo iš ko pagaminta. Leido ne tik potencialiam klientui pamėginti, bet ir išsklaido visas abejones pasakydamas jog galima nupirkti ir jo pratestuotą produktą. O tai reiškia jog jie visi vienodi ir patikimi.
 
3:05 ''You can't buy them in the stores''. Labai stipru. Taip pasakai jog net dideli konkurentai to negalės pasiūlyti plius taip žmogus iš galvos išmeta idėją jog tu gali pro šį dieduką lengvai praeiti ir tiesiog kažką panašaus nusipirkti įprastoje parduotuvėje. ''They are worth every penny. Will last a lifetime''. Taip pat stipru, išmeta žmogui iš galvos mintį jog tai gali būti per brangu, pasako jog jų kokybė tokia gera jog jie tarnaus visą gyvenimą.
 
3:46 Promo nuolaida, parduodi daugiau per trumpesnį laiką "1 for 5, 5 for 20".
 
4:08 Jei nori pigesnio varianto - pirk pigesnį variantą iš kitur, bet bus nieko vertas. Labai svarbi vieta. Pradžioje video tik parodė skirtumus, o čia jau pasako jog jei nori pirkti už pigiau - pirksi blogesnį daiktą kas automatiškai suvilios ne vieną klientą kadangi jis žinoma norės "geresnio" varianto, kuris yra šiek tiek brangesnis, bet daug geresnis ir ilgiau tarnaus nei konkurentų.
 
 
 
Pasikartojantys, bet svarbūs elementai:
 
 
- Humoras: "Nothing from Switzerland was ever cheap", ''Even arthritis won't stop her from peeling'' ir kitos frazės.
 
- Aiškiai ir greitai parodo bei apibūdina kuo produktas yra geresnis ir pranašesnis už kitus.
 
- Papildomos trumpos frazės padedančios pritraukti klientą "The best five dollars you will ever spend''.
 
- Viso video metu matoma demonstracija, kuri yra papildoma žodžiais. Net kai ima pinigus iš žmogaus jis ''neišsijungia''.
 
 
 
Šis diedukas kai buvo gyvas, tapo milijonieriumi pardavinėdamas vien šią prekę.
 
Tad nebūtinai turi turėti super idėją, super komandą ar daug investicijų, kartais užtenka gero produkto ir teigiamo užsispyrimo/mokėjimo parduoti.

Prieš stodamas aš irgi nežinojau ką norėčiau veikti gyvenime ar ką mokytis. Gal tik žinojau, kad noriu būti inžinieriumi, nes ten mačiau daug perspektyvu ir man sekėsi tikslieji dalykai. Galvojau ir apie gap year, bet nusprendžiau surizikuoti ir kažkur stoti, savo pasirinkimus sudėliojau paskutinę valandą, prieš užsidarant registracijai, nu ir ką, dabar labai džiaugiuosi ten kur įstojau. Susiradau puikių draugų, pamačiau kas yra stundentavimas. Pradėjau laisvu laiku savanoriauti, suradau daug bendraminčių. Studijos pirmais metais gal ir ne pačios įdomiausios, nes mokaisi bendrus dalykus, kaip fizika, matematika, chemija, dėl ko ir krenta didelė dalis studentų pirmame kurse, nes sako kad neįdomios studijos, tai ne jiems. Yra labai sunku pasakyti ar studijos tinkamos tau, po pirmo kurso. Inžinerijoje tikros studijos prasideda tik trečiame kurse. Be to kaip kažkas sakė, kad mokomes daug pašalinių dalykų, dažnai jie yra reikalingi tik mes to nepastebime. Pastebėjau tai kai atlikinėjome pažintinę praktiką, pamačiau, kad net bendrų dalykų žinios yra labai svarbios darbe, nors kai mokaisi atrodo kam man jų prireiks, kur aš jas panaudosiu. Realiai praktika man atskleidė labai daug dalykų susijusių su mano specialybe ir dabar aš matau, kad įstojau ten kur man ir vieta.
 
O tiems kurie vis dėl to nežino net srities kurioje norėtų studijuoti, patariu savanoriauti. Eikite į privalomąją karo tarnybą, išmoksit naudingų dalykų, disciplinos. Be to galima savanoriauti visoje Europoje ir dar velniai žino kur, tik netingėkite ieškoti, tuo pačiu ir pakeliausite. O darbas svetur jums nepadės atsiskleisti, nebent sužinosite kuo nenorite būti, turiu ne vieną pavyzdį kai žmonės sakė, kad išvažiuoja tik metam užsidirbti studijoms ir atrasti save, jau tikriausiai treti ar ketveri metai kaip dirbą tą patį darbą ir sako kad vis dar mažai pinigų.

Sveiki visi,
 

 
Norėjau pranešti, kad šiuo metu EA Origin nemokamai dalina video žaidimą Need for Speed: Most Wanted (2012)!
 
Prisijunkite prie savo Origin paskyros ir pasiimkite žaidimą.
 
Juk visada smagu gauti žaidimus nemokamai. :)

Šitie patarimai irgi neblogi:
 
Kaip prisiversti mokytis?
 
Turbūt dauguma susidūrė su tinguliu, kai nesinori keltis ir eiti į mokyklą, todėl praleidžiama "tik dar viena" pamoka. Arba mokytojai nuolat priekaištauja, kad prastai mokaisi ir visai nesistengi. Ir kuo toliau, tuo prasčiau sekasi - daugėja skolų, pažymiai prastėja, vis daugiau mokytojų tavęs nebemėgsta. Tačiau šią problemą galima išspręsti. Čia pateiksiu kelis žingsnius, kurie turėtų padėti išspręsti problemą.
 
1 žingsnis. Jei esi vienas iš tų, kuriems nuolat priekaištaujama dėl prastų pažymių, neatliktų namų darbų ir nesistengimo, tuomet laikas kažką keisti. Visų pirma, reikia pasiryžti viską keisti. Kad pajustum, kaip smagu viską atlikus ramiai sėdėti pamokoje, o ne slėpti galvą po knygomis, vieną dieną atlik visus namų darbus. Pavyzdžiui pasirink pirmadienį ir atlik viską, kas buvo paskirta tai dienai, nieko neatidėdamas ir nepraleisdamas. Lengva nebus, tačiau kitą dieną vargą kompensuos ramybė. Taip pat pamatysi, kad mokytojai apsidžiaugs ir pagirs tave. O juk tai nėra taip jau blogai :)
P.S. pasirink tą dieną, kai namų darbų tikrai DAUG, o ne tą, kuriai beveik nieko neužduota. Kitaip šis darbas neteks prasmės.
 
2 žingsnis. Dažnai koją pakiša noras neišsiskirti iš chebros ir netapti apkirmyjusių ir apkerpėjusiu moksliuku. Bet pala pala, kodėl gi nebūti kietu moksliuku? Jei buvai šiek tiek "chuliganas", tuomet, pradėjus gerai mokytis, į tave pagarbiai žiūrės ne tik mokytojai, bet ir draugai. Tiesa, žemesnėse klasėse kartais atsiranda pasišaipančių iš moksliukų, tačiau tai galima ištaisyti. Tiesiog ir toliau skirk daug laiko draugams ir ankstesnėms veikloms, taip nuo jų neatitolsi. Nebūtina būti susigūžusiu moksliuku, būk toks koks buvai, tiesiog pradėk dar ir mokytis. Nebūtina gerai sutarti su mokytojais - dar smagiau su jais ginčytis, kai esi padaręs namų darbus ir jie neturi prie ko prikibti ;)
 
3 žingsnis. Kyla klausimas kaip skirti daugiau laiko draugams, jei reikia paruošti namų darbus? Pradėk planuoti savo laiką. Dažnai pamokos lieka neparuoštos, nes ruošimas vis atidėliojamas, o vėliau prie to tiesiog pripranta organizmas :) Tačiau beveik visiems per dieną būna tokių tarpų, kai jie neturi ką veikti. Vietoje to, kad dešimtą kartą apeitum tas pačias interneto svetaines ar žiūrėtum kartojamas laidas, geriau paruošk namų darbus, perskaityk užduotus puslapius. Laikas nepraeis veltui - neišbrauksi iš savo gyvenimo valandos, per kurią nieko nedarei. Paskirk kasdien laiką, kuomet paruoši namų darbus ir šventai jo laikykis. Arba kasdien grįžęs iš mokyklos užsiprogramuok save "šiandien 8 val. vakaro turiu paruošti pamokas" ir tai padaryk.
 
4 žingsnis. Atsikratyk baimės, kad ilgai sėdėsi prie knygų. Tiesiog kas dieną darant užduotis ir nepasiliekant jokių skolų, susidaro tikrai mažas jų kiekis. Dažniausiai užtenka penkiolikos minučių. Kuo daugiau dirbsi, tuo daugiau ilsiesisi. O nusprendęs patinginiauti vėl įsisuksi į tas pačias problemas.
 
5 žingsnis. Nusistatyk tikslą. Susiderėk su tėvais ar draugais, kad gausi tam tikrą skaičių dešimtukų arba dėl tam tikro pusmečio pažymio - bus puiki motyvacija pradėti mokytis. O tikslą pasiekus dar turėsi ir papildomos naudos :)
 
6 žingsnis. Nesiseka mokytis? Pamąstyk, kaip vis dėl to norėtum gyventi po penkių-dešimt metų. Nuolat kamuojamas bėdų dėl nesumokėtų sąskaitų, negalėdamas įsidarbinti dėl diplomo neturėjimo, važinėdamas senu opeliu ir nuomodamasis butą sename bendrabutyje ir liūdėdamas dėl praėjusių gerų dienelių, kai baliavojot su chebra, o dabar reikia sunkiai dirbti nuo ryto iki vakaro ir nebėra laiko pramogoms, nes visi draugai irgi dirba arba jų tas nebedomina? O galbūt geriau užsitikrinti aprūpintą gyvenimą dirbant normalias valandas ir gaunant padorų atlyginimą (šiais laikais kuo mažiau dirbi, tuo daugiau gauni, dažnai ir taip būna :)), vairuoti BMW X5 arba Audi A6, pasilepinti atostogomis užsienyje ir pasistatyti savo namą?
 
7 žingsnis. Įsitikink, kad mokytis nėra sunku. Nepritari, nes nuolat nesugebi parašyti teisingų atsakymų? Tuomet pasinaudok paprastu receptu - tiesiog klausykis ką kalba mokytojas per pamokas ir neužsiimk įvairiais niekais. Tai daug geriau nei paskui skaityti sausą informaciją knygoje.
 
8 žingsnis. Mokytis trukdo kompiuteris? Nesiūlome mesti kompiuterinių žaidimų, nes tai padaryti sunku ir ne visada būtina. Tiesiog susiplanuok laiką. Nusistatyk tam tikrą valandą, kada reikia paruošti pamokas. Iki to laiko gali žaisti žaidimus, tačiau susiplanuok juos taip, kad reikiamą valandą jau būtum laisvas. Po to vėl galėsi prisėsti - paprastai tai užtrunka labai neilgai. Taip pat labai dažnai pasitaiko, kad po internetą "slankioji" be tikslo - dešimtą kartą tikrini el. paštą, naujienų svetainę, nors nieko naujo ir nėra. Tiesiog pagauk save tai darantį ir suprasi, kad nieko neveikimą geriau pakeisti pamokų paruošimu.

Prieš stodamas aš irgi nežinojau ką norėčiau veikti gyvenime ar ką mokytis. Gal tik žinojau, kad noriu būti inžinieriumi, nes ten mačiau daug perspektyvu ir man sekėsi tikslieji dalykai. Galvojau ir apie gap year, bet nusprendžiau surizikuoti ir kažkur stoti, savo pasirinkimus sudėliojau paskutinę valandą, prieš užsidarant registracijai, nu ir ką, dabar labai džiaugiuosi ten kur įstojau. Susiradau puikių draugų, pamačiau kas yra stundentavimas. Pradėjau laisvu laiku savanoriauti, suradau daug bendraminčių. Studijos pirmais metais gal ir ne pačios įdomiausios, nes mokaisi bendrus dalykus, kaip fizika, matematika, chemija, dėl ko ir krenta didelė dalis studentų pirmame kurse, nes sako kad neįdomios studijos, tai ne jiems. Yra labai sunku pasakyti ar studijos tinkamos tau, po pirmo kurso. Inžinerijoje tikros studijos prasideda tik trečiame kurse. Be to kaip kažkas sakė, kad mokomes daug pašalinių dalykų, dažnai jie yra reikalingi tik mes to nepastebime. Pastebėjau tai kai atlikinėjome pažintinę praktiką, pamačiau, kad net bendrų dalykų žinios yra labai svarbios darbe, nors kai mokaisi atrodo kam man jų prireiks, kur aš jas panaudosiu. Realiai praktika man atskleidė labai daug dalykų susijusių su mano specialybe ir dabar aš matau, kad įstojau ten kur man ir vieta.
 
O tiems kurie vis dėl to nežino net srities kurioje norėtų studijuoti, patariu savanoriauti. Eikite į privalomąją karo tarnybą, išmoksit naudingų dalykų, disciplinos. Be to galima savanoriauti visoje Europoje ir dar velniai žino kur, tik netingėkite ieškoti, tuo pačiu ir pakeliausite. O darbas svetur jums nepadės atsiskleisti, nebent sužinosite kuo nenorite būti, turiu ne vieną pavyzdį kai žmonės sakė, kad išvažiuoja tik metam užsidirbti studijoms ir atrasti save, jau tikriausiai treti ar ketveri metai kaip dirbą tą patį darbą ir sako kad vis dar mažai pinigų.

Prieš stodamas aš irgi nežinojau ką norėčiau veikti gyvenime ar ką mokytis. Gal tik žinojau, kad noriu būti inžinieriumi, nes ten mačiau daug perspektyvu ir man sekėsi tikslieji dalykai. Galvojau ir apie gap year, bet nusprendžiau surizikuoti ir kažkur stoti, savo pasirinkimus sudėliojau paskutinę valandą, prieš užsidarant registracijai, nu ir ką, dabar labai džiaugiuosi ten kur įstojau. Susiradau puikių draugų, pamačiau kas yra stundentavimas. Pradėjau laisvu laiku savanoriauti, suradau daug bendraminčių. Studijos pirmais metais gal ir ne pačios įdomiausios, nes mokaisi bendrus dalykus, kaip fizika, matematika, chemija, dėl ko ir krenta didelė dalis studentų pirmame kurse, nes sako kad neįdomios studijos, tai ne jiems. Yra labai sunku pasakyti ar studijos tinkamos tau, po pirmo kurso. Inžinerijoje tikros studijos prasideda tik trečiame kurse. Be to kaip kažkas sakė, kad mokomes daug pašalinių dalykų, dažnai jie yra reikalingi tik mes to nepastebime. Pastebėjau tai kai atlikinėjome pažintinę praktiką, pamačiau, kad net bendrų dalykų žinios yra labai svarbios darbe, nors kai mokaisi atrodo kam man jų prireiks, kur aš jas panaudosiu. Realiai praktika man atskleidė labai daug dalykų susijusių su mano specialybe ir dabar aš matau, kad įstojau ten kur man ir vieta.
 
O tiems kurie vis dėl to nežino net srities kurioje norėtų studijuoti, patariu savanoriauti. Eikite į privalomąją karo tarnybą, išmoksit naudingų dalykų, disciplinos. Be to galima savanoriauti visoje Europoje ir dar velniai žino kur, tik netingėkite ieškoti, tuo pačiu ir pakeliausite. O darbas svetur jums nepadės atsiskleisti, nebent sužinosite kuo nenorite būti, turiu ne vieną pavyzdį kai žmonės sakė, kad išvažiuoja tik metam užsidirbti studijoms ir atrasti save, jau tikriausiai treti ar ketveri metai kaip dirbą tą patį darbą ir sako kad vis dar mažai pinigų.

Kadangi tema nukrypo nuo kelionių (pats to neišbandžiau, tad pasidalinti mintimis negaliu) pabandysiu parašyti kas mano galva padėtų. Esu tik pirmo kurso studentas, tad visai ne senei pats labai kankinausi. :) Šiuo metu atlikinėju jau antrą praktiką ir manau, tik pačios specialybės išbandymas padeda suprasti ar tai tavo sfera, kaip bebūtų ar mokykloje ar univere tu pasirinki tik kryptį, kokius dalykus studijuosi ir t.t ir iki kokio trečio kurso vis dar nesupranti kas aš būsiu, kai užaugsiu. Be to univere mokaisi tik ~4metus, o dirbti reiks dar ilgai. Bet manau šiek tiek pasistengus, įmanoma susidaryti vizija. O tam būdų yra įvairių, manau apskambinus visas Vilniaus įmones, tikrai bent kelios noriai priims būsima studentą ir parodys ką veikia konkrečios srities specialistai, pasidalins kontaktais ar net duos kažką išmėginti. Toliau, patį univerą išsirinkti taip pat sunku, per atvirų durų dienas pamatai tik gražiąją pusę ir nieko konkretaus, tačiau tokie kaip VU, VGTU, KTU ir t.t. turi didžulias auditorijas (kur ne visi visus pažįsta :)) ) kur galima atsisėsti ir išklausyti kelias paskaitas, nieks neišvarys. O susiplanuoti tokią produktyvią savaitę, susidarant bendrą vaizdą ką aš veiksiu ateinančius 4 metus ir dar nemažą dalį gyvenimo, manau tikrai įmanoma tiek iš finansinės pusės, tiek praleidžiant kelias pamokas.
 
 
P.S dirbau aš juodus darbus nuo 14metų, tačiau nesužinojau kuo aš noriu būti, sužinojau, kuo nenoriu. :)

varykit i statyba per vasara padirbet. kai patampysit betona kibirais i penkta auksta, rudeni i mokykla kai ant sparnu leksit, islakstys visi nezinojimai ko norit :D
 
jei norit pakeliaut papigiai pasidomekit workaway B-)

Baigti kažką tikrai nėra gerai. Taip, gali nutikti ir taip, kad neatrasi ko nori, nesuprasti savęs ir toliau, tačiau per metus kelionių ir įvairių darbų įvairiose šalyse tikrai gali išmokti daugiau nei per 3-4 metus universiteto ar kolegijos suole skaitydamas vadovėlį ir žiūrėdamas į skaidres.
 
 
Studijuojant sąlygos yra, tačiau jos daug labiau ribotos nei keliaujant pačiam. Jei įstosi ten, kur tau neįdomu, tai ir išvažiavus pagal mainus nebus įdomu, nes tave sups daugiausiai tie žmonės, kuriems įdomi pasirinkta specialybė, reiškia, bendro intereso gali nebūti.
 
 
Mitas, kad Lietuvos diplomas bevertis. Žinoma, mokslo lygis gana žemas, tačiau diplomas dažniausiai iš viso yra bevertis, išskyrus valstybines įstaigas ar tas, kurių vadovai seno kirpimo.
Įdomus variantas ISM studijuoti teise... Ir dar nemokamai (reiškia, geri balai buvo, tad pasirinkt galėjo vos ne bet kurį universitetą). Šiuo metu ISM netgi nematau teisės mokslų. Matyt pats universitetas suprato, kad tai ne jų arkliukas. Bet šiaip nėra tekę girdėt, kad ten kas teisės mokslus būtų krimtęs, gal visgi kokią kitą specialybė to draugo sesė ten įgijo?
Teisės diplomas suteikia daug galimybių (be jo tikrai nebus galima verstis daugeliu veiklų net pagal įstatymą), tačiau konkurencija šioje srityje labai didelė ir norint turėti gerą darbą, susijusį su teisę, reikia nuolat tobulėti (įstatymai kinta vos ne kas dieną...) Kitu atveju geras darbas nešviečia. Apie tai dauguma nepamąsto.
Logistikos srityje mokslas turbūt reikalingas tik tiems, kurie norėtų įgyti specifinių žinių, tačiau ir čia abejoju, matyt kokie kursai vertingesni gali būt, o ir pigesni. Nepažįstama man ši sritis, daug komentuot negalėčiau.
 
50 žmonių grupės? Neteko su tokiom susidurt :) Kursai taip, o grupės tikrai būna mažesnės. Mano grupėj buvo ~20, baigė ~15 studentų. Informatika + mokytojo profesija (o taip, baigiau LEU, tik man dėl to ne gėda). Mokytojais dirbti žadėjo tik keli, jie arba jais jau dirba, arba tęsia studijas (magistrą šiais metais turėtų baigti). Didelė dalis kitų pasirinko ne mokytojo karjerą, tačiau glaudžiai susiję su IT. Yra keli programuotojai, keli įkūrė savo verslus arba kaip aš verčiasi individualia veikla, susijusia su IT. Žinau, kad yra dirbančių sistemų, serverių administratoriais, per 1-2 metus yra pakilusių iki nedidelių padalinių vadovų. Buvo dirbusių Barclay, bet perėjusių į geresnius darbus. Keista, bet iš karto po studijų, be didesnės patirties ar net visai be jos. Bedarbių baigusių grupiokų nežinau, reiktų pasidomėti plačiau, bet iš tų, apie kuriuos ką nors žinau bent 10 iš ~15, nei vieno bedarbio, valytojo ar maximos kasininko nėra.
 
 
Lietuvoje, ypač Vilniuje, situacija su darbais tikrai nėra bloga, reikia tik akis atmerkt. Įdomumo dėlei, darbo neteko ieškoti, o pasiūlymų sulaukiu bent 1-2 kartus per pusmetį. Nors nesu didelis spec'as, gerai žinomas ar pasižymėjęs studentas (buvau vos vos virš vidurkio turbūt).
 
 
Atsakant į temą, o ne tik jos komentarus - palaikau idėją, kad jei nėra minčių kur stoti, vertėtų skirti laiko savęs pažinimui įvairiose srityse, o kelionė aplink Europą bent jau, tikrai nėra blogas pasirinkimas, tačiau tai daryti reikėtų ne iš tėvų kišenės ar santaupų, o ieškant darbų, savonorysčių (savanoriams dažniausiai suteikiamas gyvenamas plotas, maitinimas, kartais apmokamos ir atvykimo / išvykimo išlaidos).

Turėčiau tau paploti už gebėjimą nusinterpretuoti, bet žmogus mato tai, ką nori matyti ;) Pats sakei, jog nestudijavai, tai man ir kilo klausimas, kuo remdamasis teigi, kad neįmanoma žinoti 40ties žmonių vardų? Jei tokiame klausime matai patyčias, tai čia jau tavo problema, matyt, kažkokie pasąmoniai kompleksai :) Šiaip bent paklausti žmogaus vardo, su kuriuo mokaisi 4 metus, yra elementarus mandagumas, o mes visi puikiai sutarėme ir tai nereiškia, kad visas kursas sėdi sulipęs, tačiau didesnis mažesnis ryšys yra su visais bendramoksliais, o jei tau neteko susidurti su bendraujančiais ir šiltais žmonėmis, tuomet užuojauta :)
Tai visada bus tokių, kur aiškins, kaip darbo nėra, koks mėšlas yra studijuoti ir kaip neįmanoma nieko uždirbti. Tokiems "valdžia bloga", visi blogi, tik aš geras. Kai tobulėji savo srityje, nuoširdžiai stengiesi ir nenusiteiki, jog pirmam darbe turi gauti 1000eu į rankas - tai patikėk darbų per akis :)

Netikėk, bet noro įpiršti priešingą nuomonę, kai pats suprantu išvis esi nestudijavęs, kiek juokinga ;) Šiaip mūsų kursas labai artimai bendravo, o kaip gali nežinoti kursiokų vardų, kai jų tik 40 - irgi sunkiai suprantu, nebent žmogus visiškai asocialus ir atsiskyręs :) Ir taip tie, kurie liko Lietuvoje, visi turi darbus pagal specialybę, tie kur išvyko svetur užima dar aukštesnes pareigas. Su dviem kursiokais aš pati vienoje darbovietėje dirbu. Jei tau atrodo, kad žali niekam nereikalingi, tai galiu pasakyti, kad aš jau bakalaure praktiką atlikinėdama, gavau pasiūlymą pasilikti dirbti toje kampanijoje :)

Miegi namie, dirbi namie, visas prekes priimi i namus, o laisvalaikiu kontaktuoji su visu pasauliu... budamas namie. Juk zmonems patinka ir i lauka islist. As, nors ir moku kelias kalbas, ir internete zinau, kaip ir kas veikia, nedaznai apsipirkineju online. Ir tam nera jokios reiksmingos priezasties, tiesiog islendu kazkur: ar tai vietine parduotuve kitapus gatves, ar tai tas pats Kauno akropolis. Savotiska socializacija, kuomet buni tarp kitu zmoniu. Man atrodo, kad ir ateityje isliks savotiska riba tarp interneto ir realaus pasaulio: net jei kazkam ir patogiau sedet namie ir viska gaut i rankas, kazkas to paties feirio eis i uz kilometro esancia parduotuve, nes jam tai savotiskas atsipalaidavimas nuo to, ka jis veike. Na, bet cia tik tokia nuomone. Niekada negalvojau apie tai, ar geriau maxima uz lango, ar maxima internete.

Kažkaip čia visi apsikrovę darbais ir niekas nieko apie Kalėdas nešneka.
Nemoku aš rašyti sveikinimus ar pačiam gražiai pasveikinti, tai parašysiu labai trumpai ir manau aiškiai.
Visus sveikinu su Šv. Kalėdom, linkiu daug uždarbio, meilės ir svarbiausia sveikatos!

Ne pirmą kartą šiame forume yra sukuriama tema su klausimu "Kaip priaugti masės". Pagalvojau, kad tai yra savotiškas asmeninis tobulėjimas, todėl čia visai tinka ši tema. Neseniai sukurtoje temoje daug žmonių dalino savo patarimus šiuo klausimu. Tačiau daugelis jų turbūt net nesportuoja. Nusprendžiau parašyti pagrindinius principus ką reikia daryti auginant masę.
 
Aš nesu ekspertas, todėl gali būti klaidų. Jei kažką praleidau, ar kažkur nusišnekėjau, prašau parašyti AŽ arba į temą. Būtinai papildysiu.
 
 
1. Eat big to be big.
 
Per naujo dviračio neišradinėsi. Norint priaugti masės - reikia valgyti. Niekada nepriaugsit masės sedėdami kalorijų deficite. Turite suvalgyti daugiau kalorijų, negu jų sudeginate. Kitaip neaugsite. Apskaičiuoti reikiamą kalorijų kiekį galite ČIA
2. Valgymus išskaidyk į 5-6 kartus.
 
Dauguma vis dar mano, kad galima valgyti 3 kartus per dieną surenkant reikiamą kalorijų kiekį. Žinoma, kad tokiu atveju augsite. Bet kodėl neišpešus daugiau naudos iš to pačio kiekio maisto? Kūnas turi gauti maisto medžiagų pastoviai. Organizmas turi tokia funkciją - jei negauna ilgesnį laiko kiekį maisto, jis pradeda kaupti riebalus. Tikisi bado. Tačiau kas 2-3 valandas valgant, jis pilnai pasisavina visas maisto medžiagas ir aprūpina raumenį. Be to, jei žmogui reikia surinkti 3000kcal, tai jam šį kalorijų kiekį surinkti būtų sunku per 3 valgymus.
 
3. Valgyk normalų maistą.
 
Auginant masę mitybą yra šiek tiek lengvesnė. Suvalgius bandelę nieko neatsitiks. Priešingai ryškinimui, kur kiekviena kalorija yra svarbi. Tačiau negalima piktnaudžiauti. Valgant vien mėsainius, kebabus ir traškučius tikrai neužsiauginsite kokybiškos masės. Mityba turi būti suderinta. Įdedu kaip maždaug atrodo mityba masės auginimo periodu. Kalorijų būtų daugiau, bet nebeįdėjau visokių daržovių prie vištienos ir panašiai. Man priešpiečiai gaunasi mokykloje, nes esu abiturientas.
Galima dar pavalgyti apie 10:00.
 

 
Kokteilio prieš miegą tikslas - apsaugoti raumenį nuo įrimo ir medžiagų apykaitos lėtinimas. Toks kokteilis po treniruotės netinka, nes varškę sudaro apie 80% kazeinas, kuris yra lėtai pasisavinamas baltymas. Po treniruotės reikia greitų baltymų.
Kaip matot maisto išeina tikrai nemažai. Neturint finansų gali būti sunku surinkti tiek kalorijų. Bet galima išsisukti valgant daug varškės ar perkant mėsą pigiau.
 
4. Angliavandeniai
 
Angliavandeniai yra pati svarbiausia maistinė medžiaga masės auginimo periodu. Paskaitykit gainerių sudėtį ir suprasit. Valgant andliavandenius labai gerai auga masė (būtent masė, o ne liesas raumuo). Taip pat surinkti reikiamą angliavandenių kiekį yra labai lengva. 100g ryžių turi apie 70g angliavandenių ir apie 300kcal. Avižinė košė taip pat.
 
5. Maisto papildai
 
Daugelis pradedančiųjų sportininkų susigundo papildais. Nusiperka proteino ir jau galvoja "va dabar tai užsikočiosiu". Dėja, maisto papildai ir yra PAPILDAI, nes jie papildo mityba. Proteino kokteilis yra gerai po treniruotės, nes suteikia raumenims greitų baltymų kol gryšit namo ir normaliai pavalgysit. Bet niekada neaugsit, jei gersit proteino kokteilius, bet valgysit tik sumuštinius. Turint normalią mityba pirmais metais nereikia jokių papildų, nes jėga pradžioje auga greit. Geriau vietoj 100lt, kuriuos išleisit ant papildų, nusipirkit vištienos.
 
Taip pat labai svarbi yra pati treniruotė. Turite dirbti su baziniais pratimais. Nešūdmaliauti salėje dvi valandas, o stenktis visą treniruotę atlikti per 45-60min. Reikia atiduoti 110%.
 
Tikiuos kažkam padės. Visa tai galite rasti kulturizmo forume, tačiau nežinau ar ten yra viskas sudėta į vieną temą. Kadangi nebuvo ką veikti parašiau viską čia. Jei turit ką papildyti, parašykit ir įdėsiu.
 

Artėjant metų pabaigai LažybųBirža.com sudarė sąrašą, kuriame pristatome geriausius 2014 metų tipsterius.
 
Sąrašas sudarytas remiantis statistika, asmenine ir kitų lošėjų patirtimi bei bendrais atsiliepimais. Taip pat buvo šiek tiek atsižvelgta į tokius kriterijus kaip bukmekerių pasirinkimas, statymų tipas ir argumentavimas, koeficientų prieinamumas. Ignoravau tipsterius, kurie ima beprotiškai didelį kiekį statymų, renkasi bukmekerius kaip marathonbet ir panašius ar šiaip pasirodė įtartini ir nepraktiški. Be abejo, visų tipsterių statistika yra tikra ir patvirtinta.
 
17. Rugbytipster. Turbūt vienintelis man žinomas ir vertas dėmesio regbio tipsteris. Rezultatai gana įspūdingi – 954 unitai ir 14% yield. Vidutinis statymas 6,8 unito. Kol kas per šiuos metus visi mėnesiai pelningi išskyrus vasarį, kai pralaimėjo 166 unitus. Į šią statistika nėra įskaičiuoti LIVE statymai, iš kurių taip pat buvo pelnas. Tinklapio minusas tas, kad gana sudėtinga yra gauti gerus koeficientus, kai statymai išsiunčiami. Taip pat, gana painus paslaugų pasirinkimas. 125€/mėnesis.
 
16. Betrush Premium. Per 2014 metus padarė 230 unitu pelno su 4,8% yieldu. Vienas statymas vidutiniškai yra apie 3 -3,5 unito, tad pelnas gana nemažas. Statymų kiekis didelis, vidutiniškai 135 statymai per mėnesį. Pickai imami tik iš gerų bukmekerių, todėl problemų nebūna. Minusas, kad statymai siunčiami ne emailu, o per RSS, kas ne visiems gali būti patogu.30€/mėnesis.
 
15. Chepicks. Šio vyruko iš Makedonijos požiūris į lažybas yra labai profesionalus. Pateikia įdomius ir peotingus aprašymus. Dažnai galima gauti itin vertingos informacijos, kuri nėra lengvai prieinama internete. Esu kelis kartus laimėjes ir koeficientus apie 20 su jo HT/FT statymais. Per 2014 metus uždirbo 82 unitus us 6,5% yieldu. Statymų nebūna daug. 30€/mėnesis.
 
14. Michael Phunesto. Dirba TipstersPlace platformoje. Šiais metais kolkas pastatė 325 statymus, uždirbo 66,24 unitus. Vidutinis statymas - 1,74 unito, todėl pelnas iš pažiūros atrodo nedidelis. Yieldas buvo net 13,7 %. Stato tik futbolą, daugiausiai Europos lygų. Kartais būna ir Pietų ir Šiaurės Amerikos futbolo lygų statymai. Beveik visi statymai būna statomi azijietiškais pranašumais, tad būtina turėti PinnacleSports arba Sbobet. 45€/mėnesis.
 
13. ItalianBettingInsiders. Tipsteris orientuojasi į galimai surartas ir įtartinas futbolo rungtynes. Dažnai ima overius su dideliais koeficientais arba HT/FT statymus. Nors dirbo su pertraukom per 2014 metus laimėjo 550 unitų su 12% yieldu. Norint sekti šį tipsterį patartina turėti Bet365 sąskaitą. 59€/mėnesis.
 
12. PSBets. Šiam tipsteriui metai prasidėjo gana prastai, bet nuo liepos mėnesio pelno kreivė stipriai kilo aukštyn. Iš viso per šiuos metus laimėjo 147 unitus su 8,6% yieldu. Statymų kiekis gana nedidelis, vidutiniškai 25 per mėnesį. 6,3 unito per statymą. Pagrinde ima futbolą iš įvairių lygų.89€/mėnesis.
 
11. Starbets. Krepšinio statymai. Dažniausiai imamos Suomijos, Danijos, Austrijos, Lietuvos ar Baltijos lygos. Kartais Eurochallenge arba Eurocup. Šis tipsteris dirba tik krepšinio sezono metu. Per 2014 metus uždirbo 90 unitų su 15% yieldu (vid. statymas 4 unitai). 70€/30 laimingų pickų
 
10. Brainbets. Paprastai ima po 1-2 statymus per dieną. Praktiškai visada iš itin žemų Europos futbolo lygų (Norvegų moterų futbolas, Čekijos jaunimo lyga ir pan.), todėl patartina turėti Bet365 sąskaitą. Per 2014 metus uždirbo 293 unitus ir turėjo apie 5,4% yieldą. Metų viduryje buvo papuolęs į gana juodą perioda, bet po trumpos pertraukėlės gryžo į savo ritmą. 79€/mėnesis.
 
Likę tipsteriai ir visas straipsnis: Mano nuoroda

Prieš pusmetį Simple Express paskelbė prie savo maršrutų sąrašo pridedanti dar vieną Europos sostinę – Prahą. Negalėjau praleisti progos neaplankyti šio miesto vos už 6 eurus, mat ir šiam maršrutui kompanija taiko akciją: pirmos penkios vietos autobuse vos po 3 eurus į vieną pusę. Pasikvietęs draugą vykti kartu, užsisakėme bilietus. Deja, kadangi maršrutas paklausus, juos teko pirkti pusę metų į priekį.
 
Iš Vilniaus autobusų stoties pajudėjome ketvirtadienio popietę. Ilgai laukta savaitgalio prasidėjo.
 
Simple Express autobusai
 
Galiu sutikti, jog Simple Express autobusai yra gana komfortabilūs ir modernūs. Priešais kiekvieną sėdynę įmontuotas planšetinis kompiuteris bei elektros lizdas daugeliui yra tikras išsigelbėjimas kelionėje. Skirtingai nei praeitos kelionės metu į Berlyną, interneto ryšys visąlaik buvo puikus. Filmų mėgėjai ir melomanai plašetėje ras iš anksto paruoštą muzikos ir filmų sąrašą, kuris, mano manymu, galėtų būti platesnis, mat beveik visi įrašyti filmai buvo matyti, o iš savo mėgiamos muzikos radau vos porą dainų. Skirtingai nei tarpmiestiniuose autobusuose Lietuvoje – šiuose veikia ir galima naudotis tualetu. Sustojimo vietose nenutolkite nuo autobuso ilgesniam laikui nei nurodė vairuotojas. Jei nors minutę pavėluosite grįžti iki nurodyto išvykimo laiko – jūs pasiliksite tarpinėje stotelėje.
 
Kelionė autobusu
 
Jei esate nelinkę autobuse praleisti apie 17 valandų sėdomis – tuomet tokio pobūdžio kelionės ne jums. Tačiau kai pamąstai, jog ~2400 km nuvyksti už 20 litų bei aplankai svetimą šalį, išsisklaido bet kokios abejonės nevažiuoti. Visa kelionė praėjo sklandžiai, išskyrus kuomet turėjome apie 30min laukti, kol bus atidarytas kelias po skaudžios avarijos automagistralėje. Pravažiuodami suskaičiavome 7 susidūrusius automobilius iš kurių 2 buvo nulėkę nuo kelio, o lauke tvirojo degėsių kvapas. Dėl šio įvyko galutinę stotelę taip pat pasekėme pusvalandžiu vėliau.
 
Praha
 
Į Prahą atvykome penktadienį 10 valandą vietos laiku. Couchsurfing.org svetainės pagalba susipažinome su Prahoje studijuojančiu Vojta. Su juo buvome susitarę susitikti gerokai po piet, tad turėjome šiek tiek laiko apžiūrėti miestą. Galiu pasakyti tik tiek, kad šis miestas turi labai gražų senamiestį: didinga Prahos pilis, nuo kurios atveria puiki miesto panorama, žydų kvartalas, Karolio tiltas, senamiesčio aikštė ir t.t. Keletas nuotraukų:
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9571.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9562.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9525.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9478.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9473.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9466.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9434.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9352.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9350.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9334.jpg
 
Vakarop susitikome su mus priimti sutikusiu Vojta ir jo mergina Katka. Vojta, geografijos magistrą studijuojantis čekas, gyvena trijų kambarių bute kartu su dar dviejais grupiokais ir vieno iš jų mergina, kurių, deja, nei vieno tą savaitgalį nebuvo. Vienas jo kambariokų – Petr – išmaišė pusę pasaulio tranzuodamas ir kitaip pigiai keliaudamas. Katka – taip pat geografijos studentė, tačiau atvykusi iš Slovakijos dėl aukštesnio lygio čekiškų universitetų. Palikę daiktus išėjome vakarą praleisti mieste, kur susitikome dar su vienu Vojtos draugu Jyri, kuris studijuoja ekonomiką, o laisvu nuo studiju laiku užsidirba mokydamas vaikus anglų kalbos bei kaip žaisti tenisą. Mums pasisekė – būtent tą vakarą vyko šviesos šou renginys, kurio metu visame mieste buvo vykdomos įvairios šviesos projekcijos. Pasigrožėję šou (kuris truko iki pat vidurnakčio), nuėjome į pub’ą šalia upės kranto ir paragavome čekiško alaus, kuris, galiu pasakyti, šiek tiek kartesnis nei lietuviškas. Maisto prekių parduotuvėje alus vidutiniškai kainuoja iki 2 litų. Keista tai, jog jie alaus stiprumą baruose matuoja ne laipsniais, o paprastais skaičiais, pavyzdžiui: 12 = 5 laipsniai, 10 = 4 laipsniai.
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9542.jpg
 
Kadangi gerokai po vidurnakčio parduotuvės jau nebedirbo, užkandome greito maisto ir atsisveikinę su Vojtos mergina Katka, parvykome į mūsų nakvynės vietą. Smagu, jog skirtingai nei Vilniuje, viešasis transportas Prahoje veikia visą parą. Išlenkę dar po vieną alaus, pasišnekučiavę, nuėjome miegoti.
 
Kitą rytą, atsikėlę, padėkojome Vojtai už šauniai praleistą vakarą bei už galimybę apsistoti jo bute, atsisveikinome ir išvykome. Nusipirkę suvenyrų ir čekiško alaus lauktuvių išskubėjome į autobusų stotį. Po šešiolikos su puse valandos kelionės autobusu mes ir vėl Lietuvoje.
 
Viešasis transportas
 
Jei mieste planuojate būti neilgai, tuomet vertėtų įsigyti paros arba trijų parų viešojo transporto bilietą, kuris galioja visoms transporto rūšims: metro, tramvajams ir autobusams.
 
Kainos:
 


 
24 valandų bilietas: 110 Čekijos kronų
72 valandų bilietas: 310 kronų
30 minučių vienkartinis bilietas: 24 kronos
90 minučių vienkartinis bilietas: 32 kronos

Vaikams nuo 6 iki 15 metų taikoma 50% nuolaida. Vaikams iki 6 metų bilieto nereikia.
 
Kelionės išlaidos:
 


 
20 Lt už autobuso bilietus,
14 Lt už 24h viešojo transporto bilietą,
~30 Lt maistas.

Didžiausią pelną atnešęs tapetas, tą dieną kažkas susišvietė, ir sugalvojau pastatyti tapetą, ką darau labai labai retais atvejais, o tokio dydžio (pagal įvykius) buvau nedaręs jau labai ilgą laiką.
 

Radau nuo mokyklos užsilikusį knygos konspektėlį mano darytą :)
 
Tikiuosi, kad kam nors padės! ;)
 
 
Balta Drobule.doc

Geria degtinę zuikis, vilkas, ir vėžlys. Nu ir baigiasi jiems ta degtinė, duoda vėžliui pinigų, ir liepia parnešti dar degtinės. Nu ir laukia valandą, laukia dvi, tris. Zuikis prabyla :
 
- Nu bl*, pasiuntėm vėžlį degtinės, dabar lauksim savaitę.
 
Iš už kampo vėžlio balsas :
 
- bl*, vyrai jei pyzdavositės išvis neisiu

Pirmiausia, apie save. Mano vardas Simonas, man yra 18 metų, esu iš Kauno. Ką aš veikiu? Aš esu SEO specialistas (turbūt dabar tai pati negerbiamiausia profesija, nes dabar SEO moka ir daro visi kas nori, tik klausimas ar daro teisingai?) ir taip pat esu savo įmonės direktorius (įmonės pavadinimo neatskleisiu, rašinėlis ne reklaminis, o kam reikia tas žino arba sužinos, jei norės). Tai, kuo esu dabar aš pasiekiau per 5-7 metų laikotarpį, kurį praleidau prie kompiuterio. Aš nesakau, kad pasiekiau daug, tačiau man vis tiek malonu pasidalinti savo nors ir menkais pasiekiamais, kurie galbūt įkvėps kitus siekti daugiau.
 
Istorijos pradžia. Kompiuteriniai žaidimai
 
Mano istorijos pradžia prasideda nuo kompiuterinių žaidimų. Dažnai šiuolaikinės mamos sako, kad vaikams negalima duoti žaisti kompiuterinių žaidimų diena iš dienos, nes tai jiems kenkia. Iš esmės tai yra tiesa, jeigu vaikui žaidimas tampa priklausomybe. Tačiau mano atveju (aš ir kažkada buvo priklausomas, bent iš dalies) kompiuteriniai žaidimai padėjo išsivystyti kaip žmogui.
 
Viskas prasidėjo kai man buvo 11-13 metų. Aš žaidžiau internetinį žaidimą Runescape. Nežinantiems, tai yra žaidimas, kuriame kiekvienas turi savo žmogeliuką, kelia jo level'į, ir taip atsirakina papildomus žemėlapius, ginklus, visokius kitokius niekus. Kitais žodžiais tariant - vaikų žaidimas (nors tada pažinojau ir ne vieną suaugusį, kuris žaidė tą žaidimą, ir greičiausiai jeigu norėčiau dar dabar rasčiau tokių užturėtų žmonių).
 
Dabar jūs greičiausiai klausiate savęs, kodėl šitas bičas pasakoja, kaip jis trylikos žaidė kažkokį vaikų žaidimą. Aš jums turiu paprastą atsakymą - šis žaidimas, buvo mano kaip žmogaus ir kaip specialisto pradžia. Jei ne šis žaidimas, aš nebūčiau turėjęs tokios puikios anglų kalbos. Žaidime dažnai tekdavo bendrauti angliškai, tad tai pagerino mano anglų kalbos įgudžius. Žaidime buvo vartojami daug bendrinėje kalboje naudojamų žodžių kaip lobster, shrimp, rope ir kt.
 
Kitas dalykas, su kuo mane supažindino šis žaidimas, tai internetinių svetainių kūrimas. Šio žaidimo, aš nežaisdavau vienas. Aš jį žaisdavau su draugais, su internetiniais draugais ar su kitais, kurių net nepažįstu. Aš sugalvojau sukurti žaidimo klaną, bet mums reikėjo svetainės (visi kiečiausi klanai, tuo metu turėjo savo svetainę). Taigi, pradėjau ieškoti, kaip kiti klanai pasidarė svetaines ir radau tokią forumo hostinimo platformą: http://www.invisionfree.com/ Taigi, susikūriau forumą, tada kilo klausimas, kaip padaryti gražų jo subdomeną (domenai tada dar buvo brangūs). Pažiūrėjęs kitų klanų puslapius priėmiau sprendimą naudoti ten.lt subdomeną, kuris tais laikais kainavo visus tris litus. Nebeatsimenu klano pavadinimo, nes tada dar buvau jaunais ir galvodavau vis kitus, bet manau esmę supratote. Galiausiai, sukūrus forumą, gavus domeną, iškilo paskutinė problema - dizainas. Tai buvo mano pirmieji žingsniai su HTML ir CSS - mes paiimdavo dizaino iš kitų klano, juos visus sumiksuodavome ir turėdavome unikalų dizainą, kurio niekur nebūdavo (net http://www.invisionfree.com/ dizainų lentoj jo nebuvo, ir taip mes buvome kiečiausi).
 
Ir galiausiai, trečias dalykas, kurio mane išmokė šis žaidimas - tai komandinis darbas. Aš buvau klano lyderis (tai buvo aukščiausias rangas). Aš vedžiau visus žaidėjus, ir jie sekė mane, kai ėjome "lupti" kitų. Pagrindinė užduotis būdavo visus reikiamu metu reikiamoj, vietoj pastatyti ir visiems vadovauti taip, kad visi paklusniai mane sektų. Tai buvo geros pamokos kaip bendrauti su žmonėmis, kad jų nesuerzintum, nes žmonės greit supykdavo, ir greitai išeidavo iš klano, jeigu su jais bendraudavai neteisingai.
 
Ir visų šių trijų dalykų (anglų, bendravimo bei lyderystės), manęs išmokė paprastas vaikų žaidimas. Aš šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad net maži dalykai jus gali išmokinti sąlyginai daug. Vieni žaidimus žaidžia, kiti kažką iš jų išmoksta. Bet manau lygiai taip pat yra ir gyvenime. Vieni gali kažko išmokti tiesiog stebėdami žmones, kiti gali kažko išmokti skaitydami knygas, tačiau yra tokių žmonių, kurie bus ant tiek nedėmesingi, kad nepaisant kokia priemone, niekada nieko neišmoks. Tad labai yra svarbu susikaupti ir bandyti surasti gilesnę prasmę net ir tuose dalykuose, kuriuose jos galbūt nėra.
 
Kažkuriuo metu sugedo mano nešiojamas kompiuteris.Kol jis buvo taisykloje, sedėjau dienom ir nieko neveikiau. Tačiau vieną dieną, atsitiko kažkas fantastiško. Namie radau seną kompiuterį, kuris turėjo net 128RAM. Taip pat turėjau palėpėj vieną monitorių, krūvą laidų nuo kitų kompiuterių, klaviatūrą ir vos beveikiančią pelytę. Aš sugalvojau viską susinešti į vieną kambarį ir pažiūrėti ar visą suneštą techniką priversti dirbti. Po maždaug valandos, kai viskas buvo sunešta, viskas sujungta, aš pabandžiau įjungti kompiuterį. Jis neveikė. Aš jį atsidariau, išjungiau visus laidus, viską prapučiau su fenu (švelniai, kad nebūtų karšta), ir vėl viską sujungiau. Šį kartą jis užsikūrė. Yay, galvoju, turėsiu veikiantį kompiuterį. Tačiau, viskas klostėsi ne taip gerai. Pamačiau, kad įjungus kompiuterį neįsijungia windows'ai. Iš kaimyno šiaip ne taip susiveikiau windows diską. Tada mėginau juos įdiegti. Sedėjau valandą, laužiau galvą, kaip priversti kompiuterį skaityti diską. Tačiau po valandos, man toptelėjo idėja, kad reikia paspausti F8 ir tada pasirinkti pasirinkimą boot from cd. Windows'us instaliavo apie dvi valandas, tačiau aš juos sugebėjau įrašyti, ir kompiuteris veikė. Yay!
 
Kokia yra to pamoka? Kai kažkas nesigauna, bandyk sugalvoti sprendimą, ir bandyk tai įgyvendinti. Gal ir patirsi nesėkmę, tačiau galiausiai, kažkada, vis tiek pavyks. Viskas prasideda nuo mažų dalykų, tik reikia juos sugebėti atsiminti bei pritaikyti. Jei aš nebūčiau žaidęs savo kompiuterinių žaidimų, aš nebūčiau taip gerai mokėjęs anglų kalbos, ir nebūčiau sugebėjęs įsirašyti windows’ų. Čia galima pritaikyti S. Jobs frazę “Connecting the dots”, nes viskas, kas vyksta gyvenime, vyksta ne be reikalo.
 
Kiekvienas žaidimas, moko kažko kito.
 
Jau susitvarkęs kompiuterį pradėjau žaisti populiarų žaidimą - Counter Strike. Tai pirmo asmens šaudyklė. Atsirado krūvos draugų, kurie taip pat norėjo pradėti žaistį šį žaidimą. Susikūrėme klaną, ir pyškindavom dienom.. Žaidimo subtilybių nepasakosiu, esmė tame, kad aš vel galiu įžvelgti, ką man konkrečiai davė šis žaidimas.
 
Žaidžiant žaidimą, man kilo idėja padėti kitiems žaidėjams. Tai nebuvo unikali idėja (tiesa sąkant visi rimtesni klanai tuo metu turėjo savo panašaus tipo svetainę), tiesiog aš turėjau tokį norą ir sukūriau svetainę pavadinimu PowerGaming.lt. Dar dabar yra archyve, kaip ji atrodė (http://web.archive.org/web/20080807040108/http://www.powergaming.lt/news.php galite pamatyti paspaudę šią nuorodą, aišku liko tik griaučiai)
 
Tai buvo mano pirmasis prisilietimas prie PHP-Fusion turinio valdymo sistemos. Aš pradėjau domėtis, kaip veikia FTP, žiūrėjau, koks yra kodas tiek sistemos failų, tiek templeit'ų. Buvo įdomu. Vienu metu, svetainę kažkas net buvo nulaužęs, tada aš turėjau MYSQL duomenų kopiją, viską atstačiau, ir įdėjau apsaugą, kad leistų prisijungti tik su nurodytais IP adresais.
 
Tuo pat metu net buvo pasikūręs megėjišką serverį (ten nebuvo jokio meno, tiesiog paspaust mygtuką reikėjo create server).
 
Šis žaidimas man šiek tiek praplėtė akiratį apie WEB’ą. Jei ne žaidimas, aš nežinočiau, kas yra FTP, MYSQL, PHP. Aš net dizainą nusipirkau iš dizainerio, samdžiau koduotoją, kad jį sukoduotų. Būtent tada supratau, kaip vyksta rimtesnių svetainių kūrimo procesas (svetainė tai nebuvo labai rimta, bet juk per freewebs nesukursi tokios svetainės, reikia žinoti bent basic'us HTML ir kūrimo per savo serverį).
 
Galiausiai, man kilo noras užsidirbti iš šio žaidimo. Aš panorau sukurti serverį, kuris būtų pasiekiamas 24/7. Nusipirkau serverį iš vpserver.net (dar tada buvo tokia įmonė Mikado komponentai, žiauriai gerai buvo), ir pradėjau skaityti pamokas, kaip reikia tai daryti. Kai paleidau serverį (o tai užtruko) buvau žiauriai patenkintas savimi, įdiegiau VIP modifikaciją, kad už sms žinutes eitų pasidaryti save VIP serveryje, ir turėtum papildomų galių.
 
Paskyriau savo draugus, būti serverio administratoriais (kiek vėliau sužinojau, jog tai buvo klaida, nes jie žaidė su cheat'ais aka kodais, kurie automatiškai šaudė ir taip žmonės išeidavo iš serverio, nes jiems buvo neįdomu). Reziumė, po pusės metų iš serverio neuždirbau tiek, kad viskas atsipirktų, tačiau tai man buvo gera patirtis dirbant su LINUX sistema, mokinatis, kaip naudotis putty ir kaip valdyti serverį per šią programėlę.
 
Žaidimai baigėsi. Man 15 metų. Nauja pradžia.
 
Suėjus 15 metų, mečiau žaidimus, ir pradėjau užsiimti kita veikla. Uždarbyje pamačiau, kad kilo paskolų vajus, ir jų daug kam reikia. tuo metu turėjau susitaupęs pinigėlių, tad pagalvojau, ar nebūtų gerai skolinti pinigus ir taip uždirbti. Tad susimečiau su draugu babkių, kad būtų daugiau, ir pradėjome teikti paskolas. Iš pelno pusės, buvo afigienai. Mes imdavome 4% per dieną, o tai buvo nerealu, nes paskolinęs 1000, per dieną uždirbdavai 40 Lt. Buvo labai daug norinčių. Žinoma, kai kas po šiai dienai nėra grąžinęs visko (bet man jau ir nereikia tų pinigų), bet pelnas padengavo tokius nuostolius. Pinigai gal ir buvo gerai, bet iš tiesų man pačiam buvo nesmagu, nes būdavai kaip lupikautojas, kuris prašo pinigų, o po to grasina. Dabar jau juokingiausias momentas, iš viso to laikotarpio, tai kai 15 metis grasina 25 metų pacanui, kad pasakys tėvam, jog yra įklimpęs į skolas. :D
 
Galiausiai, buvau priverstas susimąstyti, ir nusprendžiau paskolų forume nebeteikti, ir net pasiūliau jas uždrausti forume: http://uzdarbis.lt/t187649/priimta-uzdarbislt-paskolos-turi-buti-uzdraustos/
 
Pasiūlymas forume buvo priimtas.
 
Galiausiai, svetainės ir SEO.
 
Po kurio laiko, pradėjau domėtis tinklapių kūrimu. Kaip jis vyksta, kas yra geras puslapis ir t.t. Kaip tik tuo metu tėtis paprašė sukurti jam svetainę. Darbą aš apsiimiau, buvo sunku, dirbau gal maždaug savaitę, bet padariau kažką, kas visai neblogai atrodė tuo metu: http://www.kvapaiverslui.lt/old
 
Tai buvo pirmoji mano pažintis su svetainų kūrimu. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Tėtis paklausė manęs, kokie yra reklamavimosi būdai internete. Aš atlikau paiešką, ir nusprendžiau, kas geriausias būdas yra SEO. Tad taip ir pradėjau draugauti su SEO, buvo tikrai smagu. Pradėjau domėtis, kas įtakoja rezultatus, kaip gauti nuorodų į svetainę, kaip apskritai vyksta tas optimizacijos procesas. Tada tai atrodė kieta. Atrodė, kad SEO specialistai buvo vieni labiausiai gerbiamų specialistų šiame forume. Taigi, praleidau pusę pavasario ir pusę vasaros, kad gerai įvaldyčiau SEO.
 
Ir netrukus, jau kažkur vasaros viduryje, gavau savo pirmąjį užsakymą, t.y konsultaciją. Mano pirmoji konsultacija, kurią aš pardaviau, buvo verta visų 500 Lt. Man tada, prieš tris metus tai atrodė magiška. Kaip galima per porą valandų, gauti 500 Lt, už 5 puslapių tekstą. Afigienai. Mano pirmosios konsultacijos, buvo 5 puslapiai, kuriuose konkrečiai surašyta žingsiais ką, kur daryti. Tai buvo tikra zagatovkė programuotojams, ir aš padėjau žmoniems pasidaryti SEO daug pigiau. Tie žmonės, kuriems suteikiau konsultaciją (beje, su jais bendraujame ir dabar) buvo ir yra patenkinti mano darbu net iki dabar. Tiesa, konsultacija nuo tų dienų stipriai pasikeitė. Galbūt ir dėl to, jog pasikeitė pats algoritmas, bet iš esmės dabar pateikiu daug daugiau informacijos bei ją daug plačiau paaiškinu. Tad konsultacijos apimtys pasikeitė iki 20 puslapių.
 
Taigi, taip ir toliau tobulinausi savo kompetenciją apie porą metų, turiu begalę patenkintų klientų ir sugebėjau įgyvendinti savo svajonę. Dabar aš turiu savo SEO ofisą, kuriame pastoviai dirba 3-4 žmonės. Mes sugebėjome pagauti savo verslo stilių, ir dabar teikiame tikrai nuostabias paslaugas, kuriomis patenkinti yra dauguma žmonių. Tačiau, viso to neįmanoma pasiekti be daug sunkaus darbo, kurio įdėjau į savo tobulėjimą.
 
Manau, kad svarbiausia būti tikru savo srities specialistu ir tik tada reikia siūlyti savo paslaugas. Paslaugų kainą škarto reikia siūlyti solidžią. Maža kaina kenkia asmens kaip specialisto įvaizdžiui.
 
Mano patirtis bei sėkmingo darbo principai
 


 
Nėra tokio dalyko, kaip pilka masė. Yra tik žmonės, kurie yra išsiskiriantys arba neišsiskiriantys, ir kuriems sekasi arba ne. Tačiau jeigu žmogus stengiasi, jis galiausiai visada sužibės. Nesvarbu, kokios srities specialistas arba darbuotojas esi. Tavo klientu gali tapti net tas, kuris žinutę parašo j raidėm. Jeigu žmogus neatsakingai parašo tekstą, jis gali duoti ir pinigus lygiai taip pat neatsakingai.
 
Firminio stiliaus specialistas ir knygos “Meilė Užsakovui” autorius A. Chudinskis savo facebook puslapyje patalpino žinutę, kuriai aš pritariu, ir kuri labiausiai atspindi mano požiūrį į konkurentus bei užsakovus:
  
Jokie sušikti seminarai nesuteiks jums motyvacijos. Sėkmės istorijos ar straipsniai irgi nepadės. Tiesiog reikia dirbti tai kas patinka. Visiems pradžioje atrodo, kad iš to neina užsidirbti, tačiau kai dirbi darbą, ir tau jis patinka, tu visada būsi geresnis už kitus, kas ateityje reikš finansinę sėkmę. Kaip gali žmogus, kuris dirba darbą suraukta nosimi būti sėkmingesnis už tą, kuris dirba išsišiepęs tai kas jam patinka, ir tai, kas jam sekasi?
 
Į pasaulį žvelgti reikia su šypsena. Gyvenime visi patiriame nesėkmių. Tačiau nesėkmės - tai kelias link sėkmės.
 
Nemesk kelio, dėl takelio, nes tik pastovūs žmonės kažką pasiekia.
 
Jeigu klientas nepatenkintas - reikia grąžinti pinigus.
 
Neapsimkite per daug darbų, ir būtinai juos pristatykite laiku. Mes kiekvienas turime gerą vardą, bet ar sugebėsite jį išsaugoti?
 
Būtinai darykite pertraukas sėdėdami prie kompiuterio ar apskritai darydami sėdimą darbą. Jei ilgai sedėsit, pradėsit jaustis silpni, nes protinis darbas vargina labiau nei fizinis. Išeikit į lauką, pakvėpuokit, pasportuokit, ir tada jūsų darbas bus daug produktyvesnis.
 

 
Svarbiausia taisyklė. Būkite žmogiški ir bendraukite su klientu paprastai ir laisvai, neapkraukite jo nereikalinga informacija!
 
"Tūkstantmečio kelionė prasideda nuo vieno žingsnio",- mėgsta sakyti Ilja Laurs. Aš sakau, kad visi dideli darbai susiseda iš mažų žingsnelių.
 
Ačiū už dėmesį. Grįžkit prie darbų.

„Programuotojas – tai žmogus, kuris kiaurą parą, dažniausia naktimis, sėdi prie kompiuterio, nešioja storus akinius, yra spuoguotas, visas perbalęs, storas ir gyvenime daugiau niekas be kompiuterio jam neįdomu, - paklaustas, koks yra ir turi būti programuotojas su šypsena pasakojo vyr. programuotoju užsieniečių vadovaujamoje kompanijoje dirbantis Vidmantas Kabošis ir ilgai nelaukęs priduria - nepažįstu nei vieno, atitinkančio tokius stereotipus.“
 
26 metų gimtadienį netrukus švęsiantis V. Kabošis patikino, kad realybė yra kitokia. Programuotojų darbe svarbiausias yra smalsumas. Tad neretai programuotoju dirba jaunas, smalsumu pasižymintis, išsilavinęs, daug hobių turintis žmogus. Tiesa, mitas, kad programuotojai vis dėlto didžiąją laiko dalį praleidžia prie kompiuterio, nėra iš piršto laužtas. Anot V. Kabošiaus, 14 valandų praleistų prie kompiuterio – visiškai normalu.
 
Programavimas įkandamas ne tik „tiksliukams“
 
„Aš pats važinėju motociklu ir, kaip mano vienas pažįstamas yra pasakęs, su motociklais važinėja tik dviejų tipų žmonės – informatikai arba verslininkai. Nes visi kiti neturi pinigų. Tame yra teisybės“, - šyptelėjo vyr. programuotojas.
 
Pasak jo, programuotojo darbas nėra tik tiksliųjų mokslų mėgėjams tinkamas užsiėmimas: „Tai kūrybinis procesas. Bene vienintelė išlikusi pramonės sritis, kai žmogaus rankomis padaryti dalykai gali vienu metu daryti paveikti tokiam kiekiui žmonių. Tai nėra kažkoks konvejeris, tai žmogaus kūrybinių sprendimų rinkinys, neturintis jokių geografinių ribų. Jeigu nori, tu gali spręsti kaimynystės, Afrikos vaikų, finansų rinkos problemas, dirbti bioinformatiku. Tokios plačios pasirinkimo galimybės ir konkrečių ribų nebuvimas mane ir žavi.“
 
Pats jis po 8-9 darbo valandų prie kompiuterio, namuose jį įsijungia retai. Laisvą nuo darbų laiką verčiau praleidžia su žmona, dukryte, augintiniais arba ant motociklo. Tačiau pripažįsta, tam, kad užimtų tokias pareigas, turėjo nueiti nelengvą kelią. Kompiuteriais V. Kabošis susidomėjo dar 14 metų, tad jau 12 metų neapleidžia šio pomėgio.
 
„Mano tipinė darbo diena yra tokia: ateini į darbą tada, kada atsikeli, sėdi prie kompiuterio, pavalgai, vėl atsisėdi prie kompiuterio, pasėdi ir išeini namo. Nesu tipinis programuotojas, tad ne tik dirbu su kodu, bet ir turiu atsakyti už kitų žmonių darbą: paskirstyti užduotis, išspręsti personalo klausimus. Mano tikslas yra suderinti du polius: programuotojo ir verslininko. Programuotojas viską stengiasi padaryti idealiai ir kruopščiai, užsakovas – greitai ir už atitinkamus pinigus. Siekiu, kad ir avis sveika liktų ir vilkas sotus būtų“, - apie savo darbą pasakojo vyr. programuotojas.
 
Netenkama investuotojų iš užsienio
 
Vienos iš perspektyviausių specialybių Lietuvoje atstovas ne tik programuoja, bet ir užsiima naujų darbuotojų paieškomis. Neseniai paskelbęs konkursą į jaunojo programuotojo vietą jis sulaukė vos 3-4 rimtesnių CV. Tuo tarpu patyrusio programuotojo paieškos buvo bevaisės. Į skelbimą, siūlantį lankstų darbo grafiką, darbą su naujausia technika biure esančiame sostinėje, Vokiečių gatvėje, ir iki 10 000 litų į rankas mėnesinį atlyginimą neatsiliepė nei vienas kandidatas. „Ne įmonės renkasi patyrusius programuotojus, o jie renkasi įmones“, - apie informatikų rinkos tendencijas pasakojo V. Kabošis.
 
Jis pripažįsta, kad programuotojų poreikis rinkoje vis auga, tad net jeigu programuotojų Lietuvos universitetuose būtų ruošiama dvigubai daugiau, visiems jiems tikrai užtektų darbo. Nuo gausesnio informatikų skaičiaus rinkoje nenukentėtų ir jų atlyginimas, mat būtų pritraukta daugiau investuotojų iš užsienio.
 
„Aš asmeniškai žinau net keletą tarptautinių kompanijų, kurios neatėjo į Lietuvą tik dėl to, kad čia nesurinko komandos. Jie būtų mokėję kokius 4 kartus didesnius nei vidutinio lietuvio atlyginimus, tačiau tiesiog nerado tinkamų specialistų, nuo kurių galėtų viską pradėti. Trūksta suinteresuotų asmenų“, - pripažino V. Kabošis.
 
Programuotoju gali dirbti ir kultūros istorikas
 
Apie aukštojo mokslo svarbą informatiko darbe vyr. programuotojas kalbėjo kiek dviprasmiškai. Jo vadovaujamoje įmonėje programuotoju dirba ir fizikas, ir kultūros istorijos bakalauro absolventas. Pats jis yra baigęs Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studijų bakalauro specialybę – programavimo sistemos, tad aukštąjį mokslą vertina, bet nepervertina.
 
„Tik pabaigus universitetą, tau darbo niekas neduos. Net jeigu tu universitete mokysiesi tai, ką tau liepia, ir tai darysi labai sąžiningai – tik dešimtukais, darbo rinkoje pliusų tikrai negausi. Tu privalai papildomai domėtis naujausiomis programomis, rasti sau patinkančią sritį ir joje specializuotis. Jeigu neinvestuosi savo papildomo laiko, būsi ne didesnis specialistas nei tada, kai baigei 12 klasių. Teturėsi tik bendras bazines žinias. Studijos yra gerai dėl to, kad gauni ganėtinai neblogą teorinį pagrindą. Į naują darbo vietą atėjus informatikos bakalauro absolventui su juo susikalbėti yra lengviau, nes suvokimas, terminai yra vienodi. Taip pat universitetas duoda vertingą socialinį tinklą, tu pažįsti daug savo galbūt busimų kolegų, gali lengviau susirasti darbą. Kai aš mokiausi, visi kartu ketvirtame kurse buvę kolegos, maždaug 90, turėjo darbus pagal specialybę“, - apie palankias ateities perspektyvas kalbėjo V. Kabošis.
 
Pasigenda motyvacijos
 
Nors vyras pripažino, kad informatiką gali studijuoti ne kiekvienas, jo manymu, labiausiai apie darbą šioje srityje mąstantiems žmonėms trūksta ne pašaukimo, o tinkamos motyvacijos – trūksta stojančių į informatikos secialybes. Bene didžiausią klaidą būsimų programuotojų ruošime daro mokyklos, kurios nesuteikia galimybės mokytojams naudotis naujausiomis programomis.
 
„Informatikos programą reikia pritaikyti prie konkretaus žmogaus poreikių. Dabar mokyklose naudojami įrankiai yra labai pasenę, išleisti bene prieš 30 metų. Žmogui reikia prisitaikyti prie programos kalbos, o tai yra sudėtinga. Jau gal 20 metų egzistuoja programų kalbos, kurios yra daug natūralesnės žmogaus kalbai. Vietoj to, kad tektų skųstis: oi, aš čia nepadėjau kabliataškio ir man niekas nebeveikia, galima naudoti programas, kurios jūsų klausys. Tada žmogus netampa kompiuterinės sistemos įkaitu“, - pasakojo V. Kabošis.
 
Anot V. Kabošiaus, dabartiniams studentams, kurie susidomėjo informatiko specialybe, nebūtina mesti dabartines studijas, iš karto stoti į universitetą ir visą savo gyvenimą pašvęsti programavimui, nes savo žinias gilinti galima ir internetu.
 
„Dabar galima tiesiog pradėti skaitinėtis, žiūrėti, ar tau yra smalsu, kas ten vyksta iš tikrųjų vyksta, ar tai yra įdomu. Iki profesionalaus informatiko statuso atveda būtent smalsumas. Nereikia įsivaizduoti, kad programuotojas turi būti kažkoks matematikos ar informatikos genijus. Reikia ir paprastų darbuotojų, kurie palaipsniui įgyja patirties ir tampa savo srities specialistais“, - pasakojo V. Kabošis.
 
DELFI: http://mokslas.delfi.lt/technologijos/programuotojas-truksta-dirbanciu-ir-uz-10-000-litu-per-menesi.d?id=61253993#ixzz2RkjEHZgM

Geriau pasakyk ka tu esi nuveikes, o tada pakalbesim apie mane.
 
As gyvenu taip kaip man patinka, kaip as noriu. Tai kodel turiu dar lipt per save ir savo tarkim laisvalaikio laika skirti kazkokiem chujni mujni planams?
 
Seip nemegstu as anekdotu, bet i tavo sia tema labai sis tinka
 
Sveiką gyvenimo būdą propaguojantis žurnalistas. Eina Niujorko gatve. Ir prie vieno dangoraižio pamato rūkantį žmogų:
- Norėčiau užduoti keletą klausimų.
- Turit 4 minutes.
- Matau jūs rūkote. Kiek cigarečių per dieną?
- Darbas įtemptas. Apie 2 pakelius.
- Ir kiek kainuoja jūsų cigaretės?
- Apie 2 dolerius.
- Ar ilgai rūkote?
- Apie 30 metų.
Karštligiškai paskaičiavęs korespondentas nustebęs sako:
- Už tuo pinigus jūs galėtumėte nupirkti, na pvz., kad ir tą dangoraižį.
- Įdomu. Na, o jūs ar rūkote?
- Ne.
- Ir turite dangoraižį?
- Ne.
- O aš ir rūkau ir dangoraižis mano.

Sveiki.
 
Jau kelis metus sekmingai dirbu uzsienyje. Darbu pobudziu skustis negaliu - uzmokestis neblogas,karjeros laiptais pakilau gana greitai. Isvaziavau is Lietuvos kiek daugiau nei 2 metus atgal,vaziavau su mintimi uzsidirbti ir investuoti i savo svajone. Pinigu uzsidirbau. Ir puikiai suprantu,jog mano svajone greiciausiai (o gal klystu?) neuzdirbs man pinigu kuriuos uzdirbu svetur.
 
Is temos pavadinimo veikiausiai supratot,jog svajone yra tureti savo bara. Tikslaus ir issamaus baro pobudzio neatskleisiu,tiesiog uzteks zinoti,jog,jis gana unikalaus pobudzio,ne per dazniausiai pasitaikantis Lietuvoje. Perspektyvos nera neispasakytai dideles ar nerealios,bet dirbti pelningai tikrai pakanka.
 
Kaip ir minejau,investuodamas nesitikiu uzdirbti savo vaikam ir anukam,tai kiek labiau patenkinti savo gyvenimo troskima ir svajone.
 
Taigi,mieli forumieciai,primindamas jums,jog tai tik pasvarstymai ir mano preliminarus skaiciai nesusidurus su realia padetimi,neistyrus rinkos,o remiantis tik sausais skaiciais leisiu sau parodyti kokios investicijos tikiuosi i tai.
 
Kainos litais:
 
* UAB ar IĮ ikurimas. ~1000 Kas labiau tiktu,jusu nuomone? Istatinio kapitalo i kaina neiskaiciuoju,atsidarant UAB istatini kapitala ideciau be problemu.
 
* Patalpu nuoma ~9000 - patalpos bus nuomojamos buvusios kavines ar baro,su daugiau maziau pritaikytu vidaus interjeru ar virtuves - baro iranga. Tikiuosi moketi apie 2500-3000lt / men. Paminesiu,jog baras ne sostineje ar Palangoje,todel ir suma atitinkama. Kaina nurodziau iskart uzmokestinus uz kelius menesius i prieki. Mano nuomone NT agenturos praso moketi bent pora menesiu i prieki (pataisykit jeigu klystu),pavyzdziu tenkinanciu mano isivaizduojamu patalpu vaizda radau aruodas.lt
 
* Baro iranga ~10000 I kaina iskaiciuoju baro saldytuvus,indaplove,leduku generatoriu ir pan. Virtuve gamins tik uzkandzius prie alaus ar nesudetingus patiekalus paruosiamus greitai,virtuves asortimentu lankytoju tikrai nenudziuginsiu,todel atidesniems gali uzkliuti si pakankamai nedidele suma skiriama baro irangai.
 
* Aparatura ~10000 I kaina iskaiciuoju koloneles,grotuva (ne,tai nebus CDJ grotuvai ar koloneles pritaikytos naktiniam klubui) 2-3 televizoriai po 40inch t.y. 100cm istrizaines manau pakanka,kainuoja nebrangiai vos po tukstantuka,tad manau tureciau itilpti i sia suma.
 
* Baro baldai ~12000 Manau,cia isleisiu didziausia suma. Tai nebus labai imantrus baldu dizainas,bet jie nepigus,tad...
 
* Apdaila ~6000 Nezinojau,kaip apibudinti. I sia suma iskaiciuoju,iskaba,kosmetini remonta (jeigu reiketu),kaikurias interjero detales,detales sukuriancias bendrini vaizda. Galbut tai labai nekonkretu,tikiuosi,jog suprantate apie ka as.
 
* Pradinis maistas,gerimai ~5000 Tiekejai bendraujant nurode,jog apmoketi uz ju tiekiamas prekes galima sask. faktura,todel sia suma kaip ir galeciau nenurodyti i pradine investicija,nes galetume apyvartines lesas panaudoti butent siam dalykui. Ar as labai klystu su siuo sakiniu? Bet tai nera labai didele suma,tad as ja iskaiciuoju.
 
* Licencijos ~ 2000 Priesgaisrine saugos,higienos licencijos + licencija prekiauti alkoholiniais gerimais.
 
Sumoje gaunasi apie 55000 litu.
 
Taigi,as dar karta priminsiu,jog tai tik mano pasvarstymai,maziau daugiau paremti internete rastomis kainomis bei faktais,gali buti neatitinkanciais realybes.
 
Todel laukiu bet kokiu pataisymu,patarimu ka uzmirsau,ko nepridejau i butinuosius dalykus zinoma laukiu ir kritikos. Labai butu malonu,jog pateiktumete argumentus ar pavyzdzius.
 
Aciu labai uz jusu sugaista laika skaitant sia tema o dar labiau dekoju uz tai,jog atsakot i ja.
 
P.S atsiprasau,jog temoje nenaudojau lietuvisku raidziu.

Ar gali paaiškinti kokiais kriterijais remiesi, kad verini net dešimtųjų dalių tikslumu?

Kiek Amerika metu jau laisva, apie 300. Ten darboholikai visi buvo kaip reta ir daugelis sakydavo, kad jeigu mano vaikai dar gerai negyvens, anukai negyvens, bet anuku vaikai tai jau gyvens. Nu ir ka, gyvena gerai. O dabar pas mus tai jau blogai, kad Lietuvoj gimei. Kazka kurti tegalejom normaliai tik keliasdesimt metu per simtmeti, o ka kalbet apie 200 metu pries tai?...
Apie Afrikas neverta kalbet, mes vistik ne ta pasaulio salis, skaitomes arciau vakaru. Is geriausiu esame blogiausi :lol: Todel jauciame dideli diskomforta ir nusivylima. Jeigu butume is blogiausiu geriausi, tada bent dvasiskai geriau jaustumemes.