newguy

I tema :)

Dėmesiu aš tikrai nesiskundžiu, tiesiog didžiausia problema, kad esu LABAI LABAI LABAI išrankus!

Dvi man labiausiai patikusios citatos:
 
Dirbkite, dirbkite, o supratimas ateis vėliau (Ž.Dalambertas)
Patirtis yra tikrasis mokytojas (Leonardo da Vinčis)

O aš nepritariu Jūsų dejavimui. Pirmas dalykas tas, kad mokyklinė programa tikrai nėra sunki. Problema yra ne informacijos kiekyje, o tame, kad niekas nemoko vaikų, kaip reikia mokytis. Va čia yra pirmas žingsnis, ko kiekvienas turi išmokti. Tam yra angliškų knygų, kaip pagerinti atmintį, kaip išmokti sieti idėjas tarpusavyje, pasiskaito tegu moksleiviai calnewport.com/blog ; man padėjo daug straipsnių, jo knygos, kurias nusipirkau. Rezultatas buvo toks: mokiausi 6 dalykus A lygiu(biologija, chemija, matematika, anglų, lietuvių, fizika, ), egzaminus laikiau keturis ir išlaikiau labai gerai. O mokiausi minimaliai, nes pirma išmokau, kaip mokytis, ir tik tada mokiausi :)
 
Laisvu laiku mokiausi papildomai: skaičiau knygas universitetines anglų kalba, nes buvo įdomu, užsirašiau į coursera.org kursus, ir pakankamai laiko liko lauke pabūti :) Ir tikrai nesu genijus, labai toli iki to....atrodo IQ testas parodė 110 :)
 
Pirmas dalykas, ką moksleivis turi padaryti, kad sumažinti sau krūvio, tai sėdėjimą prie kompiuterio. Pats sėdėdavau dau prieš dvyliktą klasę ir jokios naudos iš to negavau. Pvz., mano tėvas mokydavosi irgi daug savo laikais, atrodo tiek pat dalykų, bet tuo pačiu sugebėdavo 80 knygų per metus perskaityti ir kasdien su draugais 100 km numinti dviračiais...krūvis irgi didelis, bet nesiskundė nė kiek.
 
Taip, kad šita reforma į naudą tiem, kurie pritingi, o kurie dirbo visada ir mokėsi turėtų būti dzin :)

Sorry, bet eina sau, žiaurios nuotraukos..
 
Kaip turėtų atrodyt normalus bendrabutis:

Pradėjau dirbti būdamas 17-os. Reklamos agentūroje, pagrinde prekybcentriuose siūlydamas žmonėms ką nors paragauti. Didžiausas privalumai tai, jog grafikas daugmaž laisvas ir dirbi tik savaitės gale, po kelias valandas. Alga nedidelė (dažniausiai nuo 6 iki 10lt už valandą), tačiau per ketvirtadienį-šeštadienį padirbęs po 3h gauni 50lt, o dirbti nesunku. Buvo, kad per 8h gavau 180lt. Taigi, patiko, tačiau pasikeitus vadybininkei ryšiai nutrūko.
 
Retkarčiais tenka dirbti kaip fotografu. Privalumas, jog per savaitgalį gali ir pusę tūkstančio litų uždirbti, tačiau technika daug kainuoja ir toks darbas manęs netraukia. Darbas vakarais-naktimis, o jei dar kokiam klube... tai saugokis, kad gyvas liktum, kad į nosį negautum ir objektyvo neužpiltų. :)
 
Pavasarį dirbau web programuotoju vienam žmogui. Įdomūs projektai, įgavau daug žinių, o ir uždirbti visai normaliai galima. Tačiau tekdavo aukoti visą laiką vien tam reikalui. Tekdavo vis mažiau miegoti, nes iš pradžių daug ko tekdavo tiesiog mokytis, ir tai atitolindavo rezultatą. Pasiimiau atostogų, taip ir nebegrįžau.
 
Dabar rašau įrašus vienai IT kompanijai. Smagiausias darbas, geras kolektyvas (kas tikrai svarbu!), daug galimybių, o dar ir šiaip galimybės atsivėrė imti interviu iš įvairių žmogelių. Gaunu pusšimtį už vieną įrašą, tačiau tai žymiai geriau nei rašyti tik savo tinklaraštį.
 
Pridursiu, kad dar mokausi gimnazijoje. Taigi, ir darbai atitinkami. :)

Karjera. Arba: kaip rasti teisingą kelią?
 
 
Prasidėjo ruduo, o jis man asocijuojasi su pradžia. Omenyje turiu tai, kad atėjus rudeniui dauguma mūsų pasineria į apmąstymus, į darbus ir kitą veiklą. Baigiasi vasaros džiaugsmai: studentai vėl grįžta į universitetus, mokyklos prisipildo mokinių. Įmonėse dauguma darbuotojų grįžta atgal prie tiesioginių darbų. Tai tarsi metas, kai vėl visi bando „įšokti“ į buvusį gyvenimo ritmą, kurį daugeliui išsibalansavo vasaros laikotarpis.
 
Rudenį ne tik gamta pradeda ruoštis pokyčiams, tačiau ir žmonės. Ne retas pirmakursis ir paskutinių kursų studentas dažnai pradeda iš lėto panirti į apmastymus: ar aš iš tiesų įstojau ten kur norėjau, ar po studijų sugebėsiu Lietuvoje rasti darbą ne už minimumą, kaip man pradėti savo karjeros kelią ir pan.
 
Tokiems apmastymams daugiau laiko atsiranda ir pas dirbančiuosius bei mokinius. Jauni ir seni – dažnai pagalvoja: ar jie iš tiesų užimu tas pareigas, kurių taip visados troškau. Ar šie žmonės gali ką nors pakeisti ir pradėti dirbti sau mielą, o gal net svajonių darbą?
 
 
Šį straipsnį mane įkvėpė parašyti viena, man nutikusi, istorija. Šią liepą sulaukiau netikėto skambučio iš vienos Latvijos kompanijos, kurioje dirba mano studijų laikų draugas. Su juo, studijų metais, praleisdavome nemažai laiko diskutuodami apie įvairius gyvenimiškus dalykus, kurdami mėgėjiškus, pirmuosius, projektus ir t.t. Skambutis buvo gana keistas, kadangi po Tomo (vardas pakeistas) išvykos į Latviją aktyviai nebendravome jau daugiau nei 2-jus metus. Pirmasis sakinys buvo pribloškiantis: -Ar gali padėti? Dirbu įmonėje ir šiuo metu joje patiriame krizę. Darbuotojai nebeturi motyvacijos dirbti, jų aistra dingo. Beje, įmonė užsiima per daug neišsiskiriančia veikla: kuria tinklapius, teikia SEO paslaugas Latvijos regione bei užsiima el. parduotuvių kuravimu ir pan.
 
Tomas nebuvo asmuo, kuris galėtų priimti svarbiausius sprendimus: reorganizuoti įmonės veiklą, atleisti bei samdyti naujus darbuotojus. Jis dirbo programuotoju, tačiau jautė, jog kažkas vyksta ne taip. Tomo pagalba man pavyko susisiekti su įmonės savininku-direktoriumi bei pradėti diskusiją apie įmonės padėti. Po keleto skambučių ir ilgų diskusijų sutarėme susitikti Lietuvoje.
 
Susitikimas buvo keistokas, tačiau produktyvus. Peteris – prasitarė, jog jaučia, kad kažkas įmonėje vyksta ne taip, tačiau jis tik eilinis programuotojas, kuris įkūrė įmonę, o ne psichologas, tad nesugeba suprasti kas yra ne taip. Iš esmės, tai labai blogas nusistatymas, ypač žmogaus, kuris yra vienas iš pagrindinių faktorių įtakojančių įmonės vidinį mikroklimatą. Nereikia būti psichologu, nereikia turėti ekstrasensinių sugebėjimų – vienintelis dalykas, reikia apčiuopti problemos pradžią bei pažvelgti į problemą darbuotojų akimis arba pasitelkti profesionalią pagalbą. Taigi po daug įvairių analizių ir brainstorm sesijų, kurias vykdėme nuolatiniu būdų – buvo nuspręsta, jog reikia motyvuoti pačius darbuotojus. Motyvuoti ne padidinant atlyginimus (kadangi nei vienas iš darbuotojų atvirai nesiskundė dėl per mažo atlyginimo) tačiau bandant motyvuoti juos – sukuriant geresnį mikroklimatą.
 
Nepasakosiu viso proceso, kadangi tai buvo įdomus, tačiau ilgas, daug mikro procesų ir įvykių apimanti veikla. Tačiau, galiausiai mes išsiaiškinome vieną iš pagrindinių priežasčių: darbuotojai nebematė direktoriaus buvusios aistros, keli iš programuotojų pradėjo svarstyti ar jie iš tiesų dirba norimą darbą ir t.t. Pats Peteris – suprato, jog jo „beveža“ pats darbas. Jam reikia kitos krypties, kitokio verslo. Po keleto eksperimentų, kurie vykdomi iki šiol – sugebėjome pakelti įmonės vidinę darbuotojų dvasią: įmonės savininkas atsitraukė nuo įmonės valdymo, paskirdamas vadovauti kitą asmenį. Naujasis vadovas buvo jaunas, tačiau perspektyvus programuotojas, kuris sugebėjo vadovauti, mielai sutiko priimti atsakomybę, jis turėjo užsidegimą pagerinti įmonės veiklą. Peteris – suprato, jog nebenori vadovauti tokio tipo įmonei, jam tas nebeįdomu. Šiandieninėmis mano žiniomis buvęs direktorius pradėjo naują veiklą: atidarę vegetarams skirtą kavinę. Kadangi vegetarizmu domėjosi jau ne vienerius metus ir senai viduje troško turėti ką nors tokio – kaip vegetariškų maisto produktų parduotuvę ar restoraną. Keli programuotojai taip pat išėjo iš darbo – pakeisdami savo specialybes. Vienas iš jų tapo SEO specialistu, kitas pradėjo siūlyti Online Marketing paslaugas. Šios istorijos moralas būtų vienas – visados reikia analizuoti save, tirti savo vidinį pasaulį ir išsiaiškinti ar iš tiesų TU esi taip trokštamoje vietoje.
 
 
Ši istorija, privertė mane pasidalinti savo mintimis ir asmenine patirtimi apie karjeros pradžią, apie svarbą , jog reikia suprasti save patį.
 
Galbūt kai kuriems iš Jūsų jau niežti pirštai parašyti tokio tipo komentarus: Tu per jaunas, kad kitus mokintum. Tu neturi Lietuvoje pripažintos įmonės, kad galėtum kitiems pasakoti, kaip pasiekti svajonės. Viso to manau nereikia, kadangi aš kaip ir daugelis – pradėjau nuo nulio, kol suradau savo kelią ir juo sistemingai einu. Galbūt jis ateityje pasikeis, tačiau šiai dienai jaučiuosi gerai. Aš esu jaunas, nesugadintas pripažinimo (kurio ir nesiekiu), nesugadintas milijoninių sumų, todėl dar puikiai suprantu kaip gyvena paprasti žmonės, kurie tikisi uždirbti keliasdešimt tūkstančių ir taip įsitvirtinti čia Lietuvoje. Nenori „dergti“ žinomų lektorių, kurie turi sėkmingas įmones, tačiau yra teisingas liaudiškas posakis: „Sotus alkano niekada neužjaus“. Tai galioja ir verslo pasaulyje.
 
 
Toliau nepatariu skaityti tiems, kurie tikisi surasti atsakymus ar problemų sprendimo būdus. Šio straipsnio tikslas tik vienas – priversti Jūsų smegenis truputėli dirbti – virpėti.
 
 
Taigi, kaip pradėti karjerą ar kaip jaustis laimingu.
 
 
Mano asmenine nuomone pirmieji žingsniai karjeros link prasideda jau vidurinėje. Kai mes esame priversti rinktis norimus dalykus, kuriuos toliau mokinsimės, vėliau seka laikytinų egzaminų pasirinkimas ir t.t. Jau šiame etape mes nejučiomis pradeda lipti karjeros laiptais. Pradedame lipdyti pirmąsias pamatines plytas, kurios sudarys visą esmę. Juk mokinys norėdamas tapti daktaru, stengsis mokintis dalykus, kurių egzaminų rezultatai jam padėtų įstoti į medicinos universitetą. Įstojęs į vadybos specialybę ir ją baigęs asmuo netaps astronautu ir pan.
 
Tad šie pirmieji sprendimai nors ir atrodo mažareikšmiai, ypač kai tau 16 metų, tačiau dėl tokios švietimo sistemos, kuri egzistuoja Lietuvoje, jaunuoliai privalo priimti brandžius sprendimus. Tad kiekvienas 16-metis privalo nuspręsti kokiu keliu norėtu keliauti toliau. Žinoma pasirinktas kelias yra labai platus ir jį galima koreguoti. Vienas iš įdomių, tačiau nemanau, kad labai veiksmingų būdų yra – karjeros testų pildymas. Jų apstu internete. Šių testų rezultatai galbūt padės jums apsispręsti, kokiu toliau derėtų eiti, kokius dalykus mokintis toliau.
 
Sekantis būdas – savo norų analizė, populiariausių ir daugiausiai uždirbančių specialybių analizė (Google paieškoje rasite kelerių metų populiariausios specialybes). Populiariausia specialybė gali reikšti vieną - po studijų bus sunku rasti darbą. Reikėtų pasidomėti pasaulinėmis tendencijomis, kokie mega projektai yra planuojami Lietuvoje ir kitose valstybėse. Kaip pavyzdį galiu pateikti: šiai dienai Kaliningrade ir Baltarusijoje trūksta inžinierių, kurie galėtų dirbti su branduolinio tipo projektais. Šiai dienai tai yra terpę, kurioje galima uždirbti didelius pinigus, bei susikurti labai gerą karjerą.
 
 
Sekantis apmąstymų etapas – stojimai baigus vidurinę. Nors ir stojimo galimybes apriboja valstybinių ar mokyklinių egzaminų rezultatai, tačiau net ir gavus norimus rezultatus dažnas gerai pasveria kiekvieną už ir prieš. Tad kaip išsirinkti specialybę ir kas svarbiausia – universitetą?
 
Atsakymas banalus ir paprastas – stenkitės dalyvauti Lietuvoje rengiamose parodose, lankykitės universitetuose per organizuojamas atvirų durų dienas. Stenkitės kalbėtis su vyresniais giminaičiais, draugais ar pažįstamais. Nebijokite parašyti keletą el. laiškų į Jus dominančius universitetus. Jeigu nuoširdžiai rinksite informaciją – atėjus stojimo lapelio pildymo momentui, atsikratysite daug abejonių ir nereikalingų minčių.
 
 
Aš nenoriu stoti!
 
 
Šią frazę šiuo metu ištaria vis daugiau ir daugiau jaunuolių. Mūsų visuomenėje tarsi yra nepriimta nesugebėti įstoti po vidurinės mokyklos. Ne retas patiria psichologinį spaudimą iš tėvų, giminaičių ir yra priversti stoti iškart po vidurinės. Bet, juk, jauni žmonės kartais nori pailsėti. Jeigu jaučiate, jog nesate pasiruošęs pradėti studijas, tikrai patariu pasiimti „Gap Year“. Per juos pasistenkite nedykaduoniauti, pakeliaukite po šalį, pagyvenkite įvairiuose miestuose. Jeigu turite ryžto iškeliauti į pasaulį, apžiūrėti įvairių šalių, susipažinti su skirtingomis kultūromis. Esu girdėjęs ne viena istoriją, kai jaunuolis norėjo stoti į užsienio universitetą, tačiau aplankęs tą šalį suprato, jog tai ne ta vieta, kurioje jis galėtų tobulėti, mokintis ir bręsti.
 
Daugelis bėga į Angliją, Airiją ar Daniją – tačiau aš manau, kad tai tiesiog yra masinė psichozė. Ten vykstama todėl, kad yra neblogos sąlygos mokintis bei rekomenduoja draugai. Bet kodėl retas pasirenka studijas: Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje ar Švedijoje? Galbūt ir TAU nevertėtų pasiduoti bandos jausmui, o stengtis atrasti sau mielą šalį ar miestą.
 
Įstojus prasideda įdomiausi ir kartu sudėtingiausi metai. Tai yra dar vieno karjeros laiptuko lipdymas, kuris yra daug svarbesnis nei prieš tai buvusieji. Studijuojant svarbu nepamiršti, jog tavo aktyvus dalyvavimas universiteto veikloje, bandymai nuo geriau atlikti praktikas (jos reikalaujamos tikrai visur), geras mokymasis (nebūtinai tik 10-ukais) gali patraukti būsimų darbdavių dėmesį. Kai kurie studentai studijuoja tik tam, kad gauti popieriuką, o kiti tam, kad gauti žinių ir tobulėti.
 
Nežadu kalbėti apie pirmąją rūšį, kadangi tai žmonės, kurie neverti dėmesio. Tad jeigu nusprendėte studijuoti tam, kad įgytumėte ne tik žinių, tačiau taptumėte savo srities „specu“, turiu keletą patarimų jums. Visų pirma kaip ir minėjau – stenkitės aktyviai dalyvauti universiteto veikloje, nepraleiskite galimybės pasinaudoti ERASMUS teikiamomis privilegijomis. ERASMUS jums padės ne tik pamatyti kitą šalį, tačiau išmokti gyventi savarankiškai, prisitaikyti prie kultūrinio šoko, išmokti susirasti draugų iš naujo bei užmegzti kontaktus su potencialiais darbdaviais ar net užsakovais/klientais.
 
Vėliau ne ką mažiau svarbus etapas – praktika. Priklausomai nuo universiteto ji trunka nuo 1 iki 3 mėnesių. Jeigu į šią užduotį nežiūrėsite pro pirštus ir susirasite Jums patrauklų darbdavį, turėsi gana daug šansų gauti kvietimą oficialiam bandomajam laikotarpiui. Praktika Jums padės pažinti kitus žmones, padės pamatyti Jums patrauklios įmonės vidų ir žinoma, priklausomai nuo Jūsų charizmos, sugebėjimu ir t.t., susirasti potencialių darbdavį.
 
Iki šiol aš kalbėjau apie mokymąsi, profesijos pasirinkimą. Tačiau dabar norėčiau pakalbėti apie suaugusio, dirbančio asmens tobulėjimą ir teisingo kelio pasirinkimą.
 
Jūs baigėte universitetą, dirbate iš pažiūros patinkantį darbą, tačiau nebejaučiate vidinės motyvacijos, nebeturite to „draivo“, kuris buvo pradžioje. Ką daryti? Ką keisti? O galbūt viskas gerai?
 
Visų pirma vertėtų atlikti kaip įmanoma nuodugnesnę savianalizę. Ją atlikti gana nesudėtinga ir paprasta. Pasiimkite baltą popieriaus lapą, ant jo parašykite Jūsų specialybę. Išvardinkite įgūdžius, kurie Jums reikalingi norint kokybiškai atlikti kasdienes užduotis – SPECIALYBĖS LAPAS.
 
Tada ant kito lapo atlikite savo SSGG analizę. Tai yra, Jūsų asmeninės stiprybės, silpnybės, galimybės (kur jus galite tobulėti ar ką planuojame naujo išmokti), bei grėsmės (kokie veiksniai įtakotų Jūsų asmenybės keitimąsi, karjeros esminiu pokyčius į neigiamą pusę).
 
Kitame lape surašykite kokias žinias Jūs įgijote universitete, dirbant ir laisvalaikiu – ŽINIŲ LAPAS.
Toliau, pasiėmę specialybės ir žinių lapus, iš specialybei reikalaujamų įgūdžių išbraukite tuos, kuriems Jūs turite žinių. Jeigu Jūs iš tiesų dirbate tinkamą darbą – specialybės lape turėtų būti išbraukti visi punktai. Jeigu jų lieką, peržvelkite SSGG analizės lapą, galimybių dalį ar Jūs planavote įgyti reikiamų žinių ar gebėjimų.
 
Toliau, pasiimkite kitą lapą ir surašykite tai, ko Jums trūksta dabartinėje veikloje: mažesnės darbų apkrovos, didesnės laisvės, geresnio bendravimo su kolegomis ir t.t.
 
Sekantis žingsnis – surašę esminius trūkumus peržvelkite dar kartą savo SSGG analizę, stiprinių ir silpnybių dalis. Paanalizuokite ar Jūs sugebėsite šiuos trūkumus panaikinti, juos paversti i teigiamas emocijas? Jeigu daugiau kaip 40proc. neigiamų trūkumų asmeniškai Jūs nesugebėsite pakeisti – Jums laikas rimtai pagalvoti apie veiklos keitimą. Tai nebūtinai reiškia, jog turite iš esmės pradėti dirbti visiškai kitose sferoje. Tačiau galbūt Jūs esate paskirtas vadovu, tačiau nesugebate susidoroti su tuo, o galbūt Jums laikas keisti įmonę, kuri stabdo Jūsų lipimą karjeros laiptais.
 
Tai yra tik keletas pastebėjimų ir būdų kaip tapti laimingu. Kaip pasiekti trokštamos karjeros aukštumų. Kiekvienas iš mūsų randame skirtingą sėkmės formulę. Deja, bet jomis niekas nesidalina ir nesidalins su Jumis. Raskite savo kelią. Nebijokite klysti – nes tik klaidos parodo tiesą.
 
 
Brainstorm

Lietuvis – mes pakėlėm PVM iki 21%;
Anglas mes sumažinom PVM iki 13%.
 
Lietuvis – mes pakelsim namu savikainą ir išgelbėsim kelis statybininkus draugus priversdami gyventojus renovuoti namus ir kristi amžiams į skolas bankams.
Anglas – mes sumažinom namų savikainą ir palūkanų dydį penktadaliu, kad gyventojai nekristų į skolas krizės laikotarpiu.
 
Lietuvis – mes mažinam pensijas ir socialines išmokas bei bedarbių išmokas iki 650 Lt, nes jie nebeieško darbo iš gero gyvenimo.
Anglas – baikit, jie gi pas mus numirtų iš sielvarto..
 
Lietuvis – mes studentams skyrėme dviem mokslo metams krepšelius bei pažadėjome iš bankų gauti 3% paskolas mokslui, o padarėme 11% paskolas, o krepšelius panaikiname, atiduodami perskirstyti mokslo įstaigoms.
Anglas – Mes remiame studentus, skiriame mokslui pilnas paskolas su 1,5% palūkanomis, negrąžinamas pašalpas knygoms, bendrabučiui, jei studentas neturi pakankamo pragyvenimo šaltinio, t.y. tėvai per metus uždirba mažiau nei 15000 svarų, o jei vargšas studentas pasirinko blogą specialybę bei 15 metų kasmet te uždirbs tik iki 15000 svarų, jam paskolos ir palūkanų grąžinti iš viso nebereikės.
 
Lietuvis – taip, žiemos šiemet šaltos, kelių nebespėjam valyti, kadangi per brangu, jų ir nebevalom, laukiam geresnio oro, bet va vairuotojai visai nebemoka važiuoti, arba patys užsimuša, arba kitus užmuša.
Anglas – taip, pas mus buvo net šeši laipsniai šalčio, uždarėme mokyklas, universitetus, daugelis parduotuvių neveikė, darbovietės nedirbo, nes gyventojai negalėjo pasiekti darbo vietų, nes kiemų nesugebėjome nuvalyti, technika kelius valė. Jei iš kiemo negali išvažiuoti, tai kaip į darbą gali atvykti. Ne, mes taip apsunkinti savo žmonių negalime….
 
Lietuvis – virusas kiaulių apstojo, gyventojai po 120-150 Lt visus vaistus nuo šio gripo išpirko, valstybės rezervas nukentėjo.
Anglas – jo, baisi liga, mes ligos gydymąsi ir biuletenius pasirašyti palikome patiems gyventojams, į gydymo įstaigas be reikalo nerekomendavome eiti, kad vieni nuo kitų neužsikrėstų, o paskambinus vaistus nuo kiaulių gripo vaistinės veltui gyventojams dalijo.
 
http://www.stasys.igs.lt/lietuva-ar-anglija-ka-rinktis/
 
O šiaip, manau, ir taip aišku ką rinktis.. Na, jeibent esi milžiniškas patriotas (kaip aš) ir tau čia tikrai gera, nepaisant visko B-)

Pacituosiu vieno protingo zmogaus is kito forumo mintis apie business studies, jei tave jos domina. Tikiuosi siek tiek pades.
 

Jei vieną dieną nesugebi pakentėt, kodėl gi ne? :D

Kas yra dragdis?
 
Dragdis yra papraščiausias būdas išsisaugoti ir atrasti turinį internete. Su dragdis: paveikslėlius, video, tekstus, bei nuorodas galite išsisaugoti su vienu paprastu "drag&drop" veiksmu. Vėliau, tai, ką išsisaugojote, lengvai surasti dragdis išmanios paieškos pagalba. Ir atrasti panašų turinį į tą, kurį išsisaugojai, su vieno mygtuko paspaudimu.
 
Dragdis spaudoje:
http://www.fwd.lt/20...kelias-sekundes
http://www.15min.lt/...cija-645-313992
http://vz.lt/article...ietuviu-irankis
http://www.verslas.i...ti-informacija/
http://www.fwd.lt/20...smecio-interviu
http://www.arcticsta...is-finally-here
http://www.thenextwe.../03/13/dragdis/
 

2014-01 Naujienos apie pilną produkto paleidimą.

 

Filmukas apie studijas Škotijoje - http://www.youtube.com/watch?v=GFCT8A55Mt8&feature=uploademail

Sveiki gyvi, uždarbiečiai!
 
Paskaitęs kitų narių prisistatymus, nusprendžiau nebeslėti savo privalumų ir išdėstysiu juos jums!
Labiausiai patiko ElvinasNET prisistatymas, tad nepyk, Elvinai, pasinaudosiu tavo "šablonu" :)
 
O štai šiek tiek informacijos apie mane!
 
Kaip matote iš nick'o, mano vardas yra Deividas. Esu beveik iš Šiaulių :D . Vis dar esu moksleivis, bet galvoje sukasi tokios idėjos, apie kurias mano bendraamžiai turbūt dar ilgai, arba niekada negalvos.
 
Pereikime prie pomėgių!
Taigi, priėjome prie svarbiausios šio prisistatymo dalies, tai pomėgių.
LABAI mėgstu mokytis kalbų, tad savarankiškai vystau kitas užsienio kalbas, kurių neišmoksi mokykloje. Šiuos privalumus panaudoju tekstų vertime.
Taip pat labai mėgstu krepšinį, seku įvairių lygų rezultatus ir turėdamas laisvo laiko pažiūriu istorinius rungtynių įrašus.
Programavimo srityje nesu asas, bet įsisavinta didesnis informacijos kiekis nei pradmenys.
Jau 7-erius metus groju gitara, tad įgūdžių tikrai netrūksta ir labai puikiai gaudausi muzikinėje erdvėje. Neapleidžiu ir kitų instrumentų, bet jiems skiriu mažiau dėmesio. Po gitaros eina klavišiniai, su kuriais taip pat "artimai" draugauju. :)
Taip pat teko parašyti kelis referatus/atsiskaitomuosius darbus, tad atrinkti informaciją taip pat pavyksta sėkmingai ir kas svarbiausia, toks darbas man patinka.
 
Reziumė būtų toks:
 
* Galiu atlikti įvairių tekstų, filmų vertimą. Įkainiai derinami asmeniškai. Mokslinio turinio straipsnių vertimu neužsiimu.
 
* Kadangi nesu susipykęs su lietuvių kalba, galiu padėti su klaidų taisymu.
 
* Galiu atlikti nedidelius programavimo darbus (PHP/HTML/CSS).
 
* Naujokams, norintiems išmokti groti gitara, galiu padėti siekti aukštesnio lygio (rengti pamokas, konsultuoti įvairiais klausimais).
 
* Galiu parengti įvairaus turinio straipsnius, arba mokymosi sferoje reikalingus darbus (referatai, atsiskaitomieji darbai).
 
Ir manau, kad parašiau dar ne viską, tad nelaužydamas makaulės, siūlau esant įvairioms problemoms tiesiog parašyti man AŽ, galbūt galėsiu padėti :)
 
Ačiū visiems, kas skaitėte mano "rašliavą" ir manau, jog būsiu šiltai sutiktas bendruomenės narių. Sėkmės :)
 
Dar pamiršau pridurti, jog http://s010.radikal.ru/i311/1208/7d/2b548d675051.jpg yra dar du "privalumai" :rolleyes:

Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
 
Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
 
Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
 
Žodyno plėtimas
Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
 
Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
 
Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
 
- Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
 
Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
 
- Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
 
Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
 
Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
 
Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
 
Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
 
Išgirsti ir suprasti: video
Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
 
Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
 
Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
 
Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
 
Išgirsti ir suprasti: audio
Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
 
Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
 
Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
 
Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
 
Pabaigai
Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
 
Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.

Sveiki,
Pagaliau susiruošiau prisistatyti šiam forume. Tiesiog gulėjau lovoje ir šovė mintis, kad reikia prisistatyti, tad šokau ir atsidaręs naršyklę pradėjau rašyti savo prisistatymą. Taigi, aš čia jau nuo 2010-ųjų vasaros, bet čia lankytis labiau pradėjau tik šią vasarą, todėl ir labai daug dar čia nediskutuoju. Šita bendruomenė man labai patinka, nes esant problemai neatsisako padėti ją iš spręsti, dažnai su sarkazmu, bet tai man labai patinka. Manau, kad greitai iš Uždarbio nedingsiu. :)
 
O dabar kiek daugiau apie save!
 
Aš esu šešiolikmetis Elvinas (turbūt tai pastebėjot iš slapyvardžio) iš Vilniaus. Čia gimiau, čia augau ir kažkiek laiko čia dar pabūsiu. Mokausi gimnazijoje, Vilniaus centre. Baigiau muzikos mokyklą, kelis metus lankiau ir programavimo mokyklą, bet supratau, kad esant norui savarankiškai galima daug daugiau išmokti, taigi nustojau.
 
 
Pomėgiai..
 
Kam rūpi, kam nelabai, bet vistiek surašysiu savo pomėgius, būsiu uždarbio "mainstreameris"
Mėgstu užduotis, kuriose reikia protinės veiklos (mėgstu turbūt dėl to, nes neblogai sekasi ). Dažnai piešiu dizainus internetinėms svetainėms (tai dabartinis mano pagrindinis uždarbis). Kartais paprogramuoju kažką, juk negalima užmiršti savo įgūdžių, kad ir kokie jie bebūtų! Na, galima suprasti, jog mėgstu muziką.. Groju gitara (taip žinau, kas dabar ja negroja..), bet aš ja groju lyg ir profesionaliai, ir manau, jog šiemet dalyvausiu gitaristų konkurse! Pamėgau sportą šią vasarą, tai kas antrą dieną žygiuoju į sporto salę ir išliejęs prakaitą šoku į baseiną Mielai leidžiu laiką su artimais žmonėmis. Mėgstu bendrauti, bet negaliu pakęsti žmonių kurie tuščiažodžiauja, meluoja. Jei sakai ir nedarai, kam sakyt!
 
 
 
Ateities planai!
Baigęs mokyklą noriu važiuoti studijuoti į užsienį. Norėčiau studijuoti Jungtinėje Karalystėje. Tik neapsisprendžiu ką studijuoti, renkuosi tarp IT ir finansų. Ankščiau buvau užtikrintas, kad noriu būti informatikas, bet pradėjęs skaityti knygas apie investicijas, tai mane taip sužavėjo, jog tikriausiai investicijos bus mano gyvenimo būdas. Po studijų noriu turėti įmonę, sukurti kažką unikalaus (aha, žinau, visi taip nori), turiu jau kelias idėjas, kurių dėl savaime suprantamų priežaščių nesakysiu jums. Taigi Jūs būsit mano liūdininkai, kad užsibrėžiau sau tokį tikslą!
 
Pabaigai..
Manau, kad atsibodo skaityti mano šią rašliavą, nes man jau atsibodo rašyti (LOL )
Pabaigai įdėsiu dainą, kurios klausydamas barškinau klaviatūrą
http://www.youtube.com/watch?v=27H07L01bnA
 
 
Tai tiek, chebryte, sekmės jums ir sekmės man
Iki susirašymo!

Na, už 900 pinigų per mėnesį galima panašios kokybės būtą nuomotis. :-)

Mokiausi labai daug ir reziume, ko gero, duoną valgau iš to, ko šaukėsi širdis. Iš viso nežinau, ar davė ką gero mokslai apart laiko gaišimo. Juk jei esi geras studentas, tai gyvenime darbinėje srityje kur tau reikės kokios info, tu ją ir taip prasistudijuosi greitai ir imliai. Šį temos klausimą siūlyčiau gal iš viso analizuoti per rinkos analizę, t.y. pakalbėti su protingesniais šeimos nariais, ar tėvų draugais, na kitaip tariant su tais, kurie matosi, kad užmynę ant sėkmės bangos, kad jie prašviestų sąmonę, kur kas kaip gyvenime iš ko darosi ir iš ko ateina. Nors..gal toks mąstymas ugdo verslumą, nežinau. Bet kad kitaip neina, jei nenori kas kart su nerimu laukti žinių ir bijoti, kad išgirsti dar kokią mokesčių naštos pataisą sunkinimo link. Aš einu link to, kad vis tik ko gero tik verslas gali duoti žmogui laisvą (sąlyginai, aišku), nepriklausomą (vėl sąlyginai) gyvenimą.
Bet aišku, tai tinka ne visiems, jei žmogus matosi, kad nori tarkime gydyti gyvūnus, tai su tokiom verslumo skatinimo šnekom aš tik nubaidysiu puikius potencialius veterinarijos specialistus :)
Gal vis tik tiems, kas nežino, ko nori (o pabaigus vidurinę, Dieve, iš kur ten žinot, apart giminių brukimų į "teisininkus" ir "daktarus", ai nu dar "stomatologus" ), vis tik reiktų pabūti metus rinkoje laisvu stebėtoju :) O kam jau l abai rankos kirba, prašome, išsiimkit individualios veiklos pažymą ir eikit pasižaisti su nekilnojamo turto tarpininkavimu. Čia visada yra kas veikti, krizė ar nekrizė. Bet tai nors žmogutis jaunas prakus, kaip rinkoje kas atrodo, į tą syk dar ir supras, ką nori studijuoti.
O kur studijuoti? Vienareikšmiškai ne Lietuvoje. Žiūrint į ateitį, visų Lietuvos mokslo įstaigų pažadai, kad šiųjų diplomai galioja užsienyje-yra marketinginis triukas. Praktiškai išbandyta, tiek VU, tiek MRU bent jau neįdomu užsieniui nei jokie tavo laipsniai, ten vis tiek turi atvykęs, norėdamas įsidarbinti pagal specialybę, turėsi praeiti bent metų ar dviejų mokslus.
Tokie neįpareigojantys pamąstymai ;) Kalbėjau iš tos pusės, ką aš patarčiau savo dukrai. Beja, jai dar būnant 6-metei, kai ji paklausė: "Mamyte, kuo man patartum būti užaugus?", - pamenu rytais prieš darbą veždama ją pas auklę automobilyje kas kartą rodydavau į verslo centrus ir sakydavau: Patarčiau daryti viską gyvenime taip, kad rezultate atsirastų tokie štai tavo pastatai ir tu per dieną tik atvažiuoji ir susirenki pinigus už nuomą :) o po to važiuoji kur nori, į sporto klubą, į grožio saloną ar tiesiog ramiai įmerkus kojas dienos metus prie ežero ramiai skaitai knygą :)) Šią istoriją prašydavo, kad pasakočiau ir pasakočiau :)

del to kad as ten gimes ,visi mano giminaiciai ten gyvena ,manim vieninteliu atsikrate , tenais daugiau galimybiu kazko gyvenime pamatyt ,pasiekt negu lietuvoi sedet uz 600lt ,tik egzistuot

Aš jau sau pažadą daviau, kad kada nors grįšiu čia :)

Aš niekada negėriau ir negersiu. Pašaipų susilaukti neteko, dažniausiai aš tyčiojuosi iš geriančių :D

Žmonės kurie geria viešosiose erdvėse, dažniausiai turi siaubingai didelį nepilnavertiškumo kompleksą. Nekalbu apie tuos, kurie gurmaniškai mėgaujasi alkoholiu ar tiesiog vartoja jį gerų draugų kompanijoje kaip nereikšmingą akcentą. Apskritai, mūsų visuomenėje megzti santykius su žmonėmis būnant negirtu/ai yra nenormalu. Normaliau yra nueit į klubą/tūsą etc. ir taip "nusikabinus" kokią mergą/čiūvą, turiningai praleist laiką. O kai prie tavęs tiesiog gatvėje, troleibuse ar dar kur nors kitur ar tada kai nesi girtas prieina žmogus ir pasako labas, koks tavo vardas, man gera tave matyti, tu man įdomus, norėčiau susipažinti - apsimest kad nieko nesupranti, palaikyt jį idiotu arba trenkt snukin.
 
Taip, atsakau į tavo klausimą teigiamai,nes aš pats apskritai nevartoju alkoholio jau bbz kiek laiko. Taip, pradžioje aplinkiniai į tave žiūrės kreivai, bet su laiku, jei tu laikysies savo žodžio, jie suvoks, kad tu esi stiprus ir valingas, kad tu pasakei ir tęsi. Jie įpras, o galiausiai pradės tave gerbti.
 
Mano dėdė pasikorė girtas, tėvas dėl alkoholio įklimpo į skolas. Vaikystėj man užtekdavo pamatyt barnius tarp tėvų, todėl dabar man nekyla jokių abejonių kodėl aš turėčiau negert. Atsakymas paprastas - dėl savo vaikų, kuriuos auginsiu ateityje. Ką aš jiem perduosiu, kokie jie išaugs - tai mano atsakomybė. Vietoj butelio kokiam nors tūse, aš pasirenku prasmingą pokalbį su taip pat negeriančiu žmogumi. Mes apsikeičiam naudinga informacija ir teigiama energija, kurią vėliau abu paskirstom žymiai naudingesniems dalykams.
 
Bet kaip sakoma - kiekvienam savo..

Aš pas Antaną dirbau 6 metus. Vienu iš akcininkų tapau po 2 metų. Akcijas jis dalina tik tiems, kurie stengiasi ir yra to verti, taip kad nosį krapštantis instruktorius TonyResort nuotykių parke vargu ar pataps akcininku, bet daugiau iniciatyvos rodantys žmonės tai tikrai.
 
Tai ne laužta iš piršto. Be to Antanas turi principą neduoti kyšio. Jis geriau už tuos pinigus parems Lietuvos rinktinę, nei duos politikams už tam tikrą jo verslui naudingą įstatymą. Nematau jokių sąsajų su H. Daktaru iš viso. Lietuvoje tokių verslininkų nėra ir nebus.

Aš vis dar akcininkas, nors jau nebedirbu. Akcijos yra turtas, kuris negali būti atimtas. Nebent nusprendi jas parduoti.
 
O su solidžiais atlyginimais galiu pasakyti, kad kai gauni 5000 Lt per mėnesį nedirbi daugiau, nei gautum 3500 Lt :) Pasijautus šiltoj vietoj labai dingsta motyvacija dirbti. Savo akimis mačiau ne vieną situacija, kai net didžiulis atlyginimas žmonių nemotyvavo dirbti geriau, našiau, efektyviau. Būdamas bendrasavininkiu jautiesi atsakingas už visos kompanijos sėkmę. Tada pradedi nemėgti tinginių, nes per juos tavo akcijos vertos mažiau... Darbuotojai stengiasi ir ragina kitus darbuotojus - nereikia jokių direktorių, vyr vadybininkų ir t.t.
 
Visa šita strategija veikia puikiai, patikėk. Tik kai daug darbuotojų, akcijų kiekiai gana nedideli. Kontrolinį paketą kažkam reikia laikyti...

Šneku iš asmeninės perspektyvos - atvažiavau benamis, bemokslis ir bedarbis, ką tik po vidurinės ir kelių mėnesių universitete. Nepraėjo pusantrų metų UK ir nereikėjo pirmo kurso baigt - turiu su savo specialybe susijusį darbą.
 
 
Hm, ačiū už pagyrimus :D Tu irgi turi mažą talentą pasakyt daug "įžeidžiančių" žodžių, bet gražioj formoj. Kritiką supratau :D
 
 
 
 
Kol kas turiu tik daug ką pasakyt, dar nežinau, kaip viską susistemint ir įrėmint video blog'ais. Šiaip ar taip - kiekvienas vlogas - maža dalis mano galvojimo, kol kas fokusuojuosi aplink problemą, nes pirmas žingsnis sprendžiant problemą yra jos pripažinimas :)
 
Per patarimus, kritiką, klausimus ir atsiliepimus bandysiu toliau formuot sekančius video ir paaiškint KĄ VISGI REIKIA DARYTI :D
 
 
Papasakosiu ir apie pardų lakstymus ir kultūrų skirtumus :)
 
 
Nežinau, kaip tavo kaimynai tokio amžiaus, bet maniškiai tai leidžia vasaras prie ežero už fabrike/kasoj uždirbtus pinigus.
 
Ką galiu paaiškint savo, tavo ir visiem kitiem kaimynam, kad nereikia super diplomų, kad rastum baltųjų darbą už kurį moka ne minimumą. Nes dauguma, su kuriais teko susidurt tesvajoja apie tai, kaip jie "prastums" studijų metus ir staiga gaus kažkokį nerealų darbą

Sveiki,
 
sėkmingai paleidau jau 3 video blog'us, ankščiau jų nebuvau daręs, tačiau pasirodė, kad mintys dėstomos žodžiais susilaukė kur kas daugiau dėmesio nei raštu. Nors jei kas nors manęs klaustų kiek susiję video blogai ir paprasti blogai, atsakyčiau, kad tai absoliučiai skirtingi dalykai. Bent jau mano nuomone.
 
Šiaip ar taip, šį kartą nusprendžiau su kamera pasikalbėti apie tai, kodėl žmonės po studijų neranda darbo. Didžiausiu įkvėpimo šaltiniu tapo mėnesio atostogos Lietuvoj ir pokalbiai su daugeliu buvusių bendraklasių/bendrakursių (kadangi pats keletą pirmų mėnesių studijavau Lietuvoje).
 
100x daugiau kritikos galėčiau pasakyti UK studentams, bet man jie nerūpi, o štai savo ateitį sieju su Lietuva, todėl norėčiau, kad čia kurtųsi kuo daugiau darbščių jaunuolių :)
 
Laukiu visokios kritikos, kaip galėčiau vlog'us dar pagerint :)
 
http://www.youtube.com/watch?v=plejHLP0R1c