Insofa

Kad iš nuotraukos atrodo, kad tau neblogai sekasi:) turint omenyje, kad kaulai jau slepiasi, o dar tik mėnuo

Siunti paso fotkę bičui kuris siūlė darbo offerį Facebooke?
Nuo kada paso fotkių emailu prašo? Autoriau, atsijunk internetą ir išmesk kompiuterį, nes pasinaudos tavimi per visus galus.

Daug nekomentuosiu, nuoširdžiai - nematau prasmės. Tiesiog, yra labai geras pasakymas, kurį pamėgink pritaikyt savo perspektyvoje..
 
"People use "follow your dreams" as an excuse to not working hard. As, apparently, following your dreams is nothing, but the hard work and dedication."
 
Esmė, ką supratau perskaitęs, kad tu šiuo metu esi įkalinęs save savotiškoje antipatijoje. Išankstinis nusistatymas, kad nenori mokytis, neduos jokios naudos. Traktuok dabartinę situaciją, kaip iššūkį sau - įrodyk, kad gali pasibaigti. Pamatysi, vėliau savimi didžiuosiesi, kad nemetei.
 
Apie tai, kad kiti sako, jog keliavimas praplečia akiratį - sutinku, tikrai keičiasi suvokimo diapozonas, tačiau, kaip ir kažkas minėjo, privaloma ne vien tik "having time of your live", bet ir kitokio pobūdžio nauda turi būti. Jeigu važiuosi tik tam, kad atitrūkti nuo visko, tai galiausiai grįžęs, pabuvęs mėnesį tame pačiame stagnacijos taške, pulsi į depresiją, nes atsiras mintys, kad gal galėjau ir produktyviau išnaudoti ir t.t. Aišku, kiekvienas žmogus yra skirtingas. Niekada nemėgau lygiuotis į kitus, nes tai jokios prasmės neturi. Būk geriausias, koks gali būti TU, o ne taikyk savo gyvenimą, palei kitų nugyventas vėžes. (Tiesa, man asmeniškai šypsena kaipmat pakyla, kai dalis lietuvaičių tapatina save, kad ir į tą patį Jobs'ą, į jo gyvenimą, požiūrį ir t.t., kai realiai vien tai, kad mes augome visiškai kitoje kultūroje, nei jis, mus totaliai keičia, kaip asmenybes, todėl bet kokie sugretinimai yra beprasmiai)
 
Kadangi jau išsiplėčiau, dar vieną nuoširdų patarimą duosiu. Tokioje savotiškoje stagnacijoje kurį laiką buvau ir aš. Vis dėlto, niekas kitas, kaip tik disciplina, imlumas naujovėms, prisivertimas daryti tai, ko nemėgsti, verčia išsijudinti iš tos komforto zonos ir tuo pačiu keičia požiūrį, kuris bet kokiu atveju natūraliai kinta. Nenori gyventi kaip kiti? Turi padaryti tai, ko kiti nedaro. Jeigu šiuo metu laiką leidi - kai neini į paskaitas - veltui, keisk požiūrį. Laikyk studijas, kaip investiciją, tuo labiau, kad tėvai tikriausiai viską padengia - kas iš to, kad nebūsi finansininku? Aš irgi finansų ekonomiką studijuoju, didelės iniciatyvos ateityje šioje srityje nerodau, bet teigti, kad tokio dalyko mokymasis nesuteikia naudos, kad ir buityje - na, tai būtų absurdiška.
 
Į šią rašliavą gali žiūrėti, kaip nori - kaip į patarimą, kaip į galimybę išsikapstyti, ar kaip motyvą rytoj nueiti į paskaitas. ;)

Skaitau temos autoriaus pranešimą ir šypsausi :). Man iškart kyla klausimas - ką tu veiki dienomis ir ką žadi veikti, metęs mokslus? Ar tau mokslai trugdo kažkokiai veiklai? Nori mesti juos tik dėl to, kad "nepatinka"? Ar čia, tavo manymu, yra geriausias būdas, spręsti problemas? Tai jei, tarkim, įkursi savo verslą, ir kas nors nepatiks, ką darysi? Mesi viską į šalį ir pradėsi naują verslą? Kažkaip kvaila atrodo atsiradus kažkokiems sunkumams, ar kai kas nors nepatinka, viską tiesiog mesti. Nelabai įsivaizduoju, kaip tu tada žadi verslą įkurti? Su tokiu mąstymu čia geriausiu atveju būtų tokio tipo verslas, kaip per filmus dažnai tenka pamatyt, kur maži vaikai stovi prie gatves ir savo spaustas apelsinų sultis pardavinėja.
 
"Nenori gyventi kaip kiti". O ką dėl to padarei, kad "negyventum kaip kiti?" Kodėl tas "kitų" gyvenimas yra blogas? Šiais laikais, pastebėjau, jaunimui į galvą yra kalama, mano manymu, labai durna mintis: "neatrandi savęs? Nežinai ką nori daryti? Nedaryk nieko, pakeliauk metus po pasaulį, sėdėk namie ir apmąstyk viską ir atrasi save." Nu o kas bus, jei neatrasi? Argi taip blogai pabaigti mokslus, įgauti specialybę, dirbti kad ir ne taip jau mėgstamą darbą, tačiau turėti galimybę kilti karjeros laiptais? Turėsi tvirtą pagrindą, laisvalaikiu galėsi mėgautis savo hobiais, šeima, draugais ir t.t., ar kad ir ieškoti savęs. Gal bedirbdamas atrasi save ir galėsi pradėti pagaliau daryti tai, ką nori. Mūsų tėvai sovietiniais laikais jau augo tokioje sistemoje, kur viskas buvo nuspręsta už juos, neturėjo beveik jokių karjeros galimybių ar pasirinkimų, ir dėl to nedejavo. Dabar, žiūriu, visi labai išlepę patapo. Skaitant tavo pranešimą tai atrodo, kad tau geriau yra išvažiuoti į ukus ir dirbti juodą darbą, negu kad čia pabaigti specialybę, įgauti diplomą ir dirbti kvalifikuotą darbą. Išvažiuoti į ukus visada spėsi. Na, o jeigu tau taip norisi, tai ką tu čia dar veiki? Mesk mokslus ir važiuok, tik nelabai suprantu, kuo šis sprendimas yra pranašesnis už mano pateiktą sprendimą.
 
Sakai, kad žinai, jog kuriant savo verslą reikės dirbti naktimis ir t.t. ir teigi, jog esi tam pasiryžęs, bet... kur tavo verslo idėja, planas? Panašu, kad šių dalykų neturi, o dirbti ofisinio darbo nenori. Tai ką siūlai? Mesti mokslus, sėdėt tėvam ant sprando ir skaityt "self-development" knygas? Ar važiuot į ukus ir dirbt juodą darbą? Kodėl tada pvz. tau netinka idėja išmokti kad ir programuoti ir dirbti freelanceriu? Dirbsi kiek norėsi, iš kur norėsi ir kam norėsi. Not that bad, is it?
 
Sorry, bet skaitant tavo pranešimą iš šono atrodo, kad tai tik eiliniai vaiko, kuris nori tapti dar vienu Stevu Jobsu nieko nedirbdamas. Tai, kad kažkas metė mokslus ir tapo labai sėkmingu žmogumi, nereiškia, kad ši sėkmės formulė tiks ir tau. Labai teisingai šiuo klausimu parašė Kamilė.

Įdomiai tu čia rašai, nori savo verslo, bet nenori dirbti 9-5 tipo darbo. Nepagalvojai, jog kuriant kažką savo, turbūt kartais reikės dirbti ir 20 valandų per parą, 7 dienas per savaitę, bent jau tol, kol viskas įsivažiuos (JEI įsivažiuos). Aš nenoriu teigti, jog nedaryk nieko, nes jei kažkas gyvenime netinka - tai keisk, o bet tačiau... Nepamiršk, kad nors verslininkai ir yra asociajuojami su 'risk-taking', dažniausiai ta rizika būna itin gerai apskaičiuota, tad prieš mesdamas mokslus apmąstyk kodėl verta ir kodėl neverta; nors dažnai girdime, kad itin sėkmingi verslininkai metė univerą/collegą (Jobsas, Gateas, Zuckerbergas etc), tačiau statistika apie verslą sako mums ką kitą - dažniausiai verslus kuria žmonės su patirtimi toje srityje, matydami, jog gali kažką pakeisti ir padaryti geriau (pigiau, inotyviau, efektyviau etc), tačiau apie tokius žmones mes negirdime, nes tai yra norma. Taigi, grįžtant prie tavo mokslų metimo temos ir rizikos - galbūt, jei taip trokšti būti verslininku, yra geriau turėti patirties kažkokioje specializuotoje srityje nei neturėti jos visai t.y. turėti finansų diplomą ir išmanyti kažką apie finansus nei tiesiog būti dar vienu, kuris nenusimano nieko, bet nori itin daug.
 
O jei nori kur nors išvažiuoti į užsienį - važiuok, ieškok galimybių dabar, mesk studijas ir susirask darbą (kad ir "juodą" - jei turi svajonių/siekių, toks darbas bus tik motyvacija, jog nori kažko daugiau, o ne tik fabrike klijuoti detales ar skaičiuoti sudėtus daiktus į lentynas sandelyje - kalbu iš savos patirties), pasitaupyk pinigų ir važiuok, kol esi jaunas. Forume buvo tema apie darbą Kinijoje - jei domina gyvenimas ten, parašyk tam žmogui; dabar kaip pasaulis po mažu tampa "be sienų", o internetas atveria puikias galimybes susirasti naudingos informacijos apie darbą svetur (ne tik Anglijoj ar Norvegijoj), pats laikas yra kažką keisti ir daryti. Esmė yra tik ta, jog turi turėti bent idėją, ką darysi. Mesti mokslų vien tam, jog mesti - ar verta? Kas iš to, jei mesi mokslus, tačiau dienom nieko neveiksi, nes, neva "aš ne toks, turiu kurti savo verslą". Aš pati mečiau mokslus, bet turėjau bent idėją ką veiksiu ir kodėl man neverta studijuoti x specialybės, nes savo ateities perspektyvoje man, galbūt, to, ką mokausi, visai neprireiks.
 
Žodžiu, kaip ten sakoma, gyveni tik kartą, tad daryk ką nori, tačiau gyveni tik kartą, todėl ir apgalvok ar tavo veiksmai suteiks kažkokios apčiuopiamos vertės/laimės ateičiai. Sėkmės!

Iprastai toks klausimas iskyla zmonems, kurie nera nieko dirbe. Tau klausimas: ar esi kur nors dirbes ir gaves atlyginima?
 
Saviugdos knygas reikia atsirinkti, nes jos dabar kaip popsas: masems. Svarbu parasyt, kaip bemoksliui pavyko milijonus vartyt.
 
Jei monotoniskas darbas nedomina, tai lieka arba verslas arba kurybinis darbas. Akivaizdu, kad verslas atkrenta, nes kitaip nebutu sitos temos. Del kurybos jau paciam svarstyt pagal gebejimus.
 
Maximoje ilgai dirbantys irgi negalvojo, kad ju gyvenimas toks bus.
 
Viska susimavus darau isvada, kad tikriausiai nesi tiek pranasesnis, kad galetum nedirbt monotonisko darbo. Biski atsibusk ir pasiziurek statistika, kaip zmogai Lietuvoj gyvena.
 
Gyvenimas purvo duobe, stenkis islikti jos virsuje.

Su šautuvu už nugaros stovėjo ar ne?

Sveikas, prieš savaite nusipirkau PC už 300 eur su 19 coliu monitorium.
PC parametrai:

nenori pasinaudoti paieška? tiek daug kalbėta, kad man atrdo niekas net nenori dar tą patį rašyt :)

Į SSD windows, reikalingiausios programos, o visi failai į HDD. :)

Išsiimk Visa virtuon iš seb ir išsigryninsi lengvai :)

Na, tai ne veltui turbūt kolegijoje studijavai, jei taip siaurai kalbi. :)
 
Svarbiausias egzaminas - matematika, kuris sudaro didžiausią svetinį koeficientą. Taip pat reikalingi lietuvių kalbos ir informatikos egzaminai. Nuo šių metų (ar kitų?) bus reikalingas bene dar vienas egzaminas jei nepjaunu grybo. :)
 
Matematika ir informatika nesusiję dalykai? :blink: Na, nežinau, ką programuoji, kad nei elementariausių žinių nereikia. Aš ir prie WEB sistemų, kuri kaip ir lengviausia sritis programavime, kartais esu priverstas ieškoti matematinių formulių siekiant kuo geriau optimizuoti darbą. :) Fizika gal kiek labiau į techniką nutolęs reikalas, bet ir tai kiekvienas padorus informatikas elektros pagrindus turi.
 
Dėl pagrindų nebūčiau linkęs taip kategoriškai teigti. Mokymo įstaiga gali ir plačiau pamokyti ar parodyti ilgesnį kelią. Bent jau aš tiek žinau. Tačiau dažnai skiriamas dėmesys vos kelioms kalboms ar keletai technologijų, labiau linkstama į bazinius informatikos ir kitų sričių aspektus. Programavimo kalbų mokymui nebus skiriamas itin didelis dėmesys net jei studijuosi gryną programavimą. Bus keletas programavimo paskaitų su skirtingomis kalbomis, ten turėtų tikrai plačiai mokyti, o ne vien tik pagrindų. Bet tiek ir težinosi, vos keletą kalbų, visa kita turėsi pats mokytis. Savarankiškai dirbti turėsi kaip arklys, jei nenorėsi būti tik vidutiniokas. :) Be to, aukštoji mokykla vargu ar suteiks gerą "gerų-blogų" praktikų bagažą, kas įgyjama tik irbant prie konkrečių projektų ir mokantis iš klaidų.
Atėjęs į aukštąją mokyklą nesitikėk išmanyti daugiau už visus net dirbdamas kaip žvėris. Orientuokis iš pradžių ne į programavimo kalbas, o į informatikos pagrindus. Jie labai reikalingi. ;) Kai jau nebūsi bukagalvis (visi tokie pradinukai yra), tada jau kibk programuoti. :) Aišku, PHP ir kitos žinios nepamaišys dėl tavęs paties, bet jei tokių kaip ši kalba ir bus mokymo programoje, tai tikrai ne 1 kurse. Pirmame gali tikėtis kažko iš C šeimos kalbų.
 
Jei pasakyčiau kas uždirba daugiausiai, tai paklausytum ir susigadintum gyvenimą, nes darbas ten juodas ir tikrai sunkus. :) Jei galvosi apie atlygį, sužlugdysi bet kokias savo viltis tapti geru informatiku.
 
Dėl darbo studijų metu vėl nereikia meluoti. Tikrai vaikšto į universitetus darbdaviai ir ieško darbuotojų. Ir jei krenti į akį dėstytojams, jie patys gali tave pasiūlyti įmonėms. Tiesa, lygis tų įmonių gal ir nėra pats geriausias. :rolleyes:
 
Programuotojas darbe gali ne tik sėdėti prie kompiuterio, bet ir plauti grindis, gaminti valgyti, vykti į susitikimus ir taip toliau. Prie kompiuterio irgi gali ne tik programuoti, bet ir testuoti, sudarinėti ataskaitas... Ribų nėra ir darbo sutartis nėra galutinis aprašas. O jei kalbėti vien apie programavimą, tai čia jau savaime suprantama, kad įsijungsi redaktorių ir rašysi kodą. Tokį:

http://1.bp.blogspot.com/_rkBB8V8TgZY/TNKe4liLvAI/AAAAAAAAAV4/-9BBj0o-GlM/s1600/62.png

 
Arba tokį:

http://www.catswhocode.com/blog/wp-content/uploads/2009/09/rsstotwittercode.gif

 
O gal tokį:

http://2.bp.blogspot.com/-xL-71kA5zXw/UDwZakajt8I/AAAAAAAADGw/7s8QYQhCsK4/s1600/o-day+java-exploit.png

 
Visa tai priklauso nuo srities, kurią pasirinksi. Programuotojų būna įvairių. :) Aišku, gali būti full-stack lygio ir programuoti viską, bet ar tu pajėgsi? :rolleyes: Rezultatą matysį įvairų - žaidimus, svetaines, mobilias ar darbalaukio programas, išorines sistemas, įvairius įrankius, net stakles, automobilius ir pan.
 
Kas kiek uždirba gali preliminariai pasitikrinti čia: http://www.kiek-gauni.lt/
Kad užsienyje uždirbama daugiau, tai čia neginčytinas dalykas, bet jeigu užtaikytum Lietuvoje įsidarbinti į užsienio kapitalo įmonę, pats uždirbtum ne vieną tūkstantį eurų. Bet apie pinigus dar nesvajok. :)
 
Ties šiuo klausimu turbūt reikėtų pasiūlyti tau nebedėti vilčių į šią sritį. Žinok, rimtiems programuotojams tai tik pusę darbo dienos. Dar pusę darbo jie padaro namuose ar dirbdami viršvalandžius (legaliai ar ne). :) Darbo metu gali būti visokie žaidimai organizuojami ar kitos pramogos, išvykos, seminarai, tai reiškia, kad nesėdėsi visą gyvenimą ant kėdės. Bet rimtoje įmonėje gaudamas rimtą atlyginimą tikrai arsi ilgiau nei oficialiai čia parašyta. :lol:
 
Kaip kažkas yra sakęs: programavimas, tai gyvenimo būdas. Jei galvosi apie tai kaip apie darbą, toli nenueisi. :)

Esu moteris, žadėjau rašyti mergina :D , bet tik dabar susizgribau, kad derėtų rašyti moteris, nes šendiena švesiu 32-ąjį gimtadienį, o ne 22-ąjį :blink:
 
Čia atsidūriau, turbut kaip ir daugelis, nes kažko ieškome. Ieškome tai kas leistų jaustis laimingais, tvirtais, pasitikinčiais ir t.t. Ieškome minties už kurios užsikabinę galėtume įgyvendinti savo tikslus, tobulėtume ar išmoktume... Nesame visi vienodi ir nevisi galime būti verslininkais ar menininkais, sodininkais ar gaisrininkais. Kas ieško patarimo kurti verslą, kas ieško darbo, kas ieško budo kaip įveikti visokias baimes, kas nori pasidalinti savo patirtimi.
 
Taigi ir aš ne išimtis, esu nuolatiniuose ieškojimuose. Šį puslapį atradau, nes ieškojau informacijos apie temą kuri buvo neseniai ir ne vienam aktuali, tai žalios kortos loterija į JAV. Bet atradusi šią temą radau ir kitų gerų minčių ir informacijos.
 
Esu baigus ir profesinę mokyklą ir aukštąją, dirbusi esu ir Lietuvoj ir Airijoje ir Anglijoje. Teko dirbti ir geresni darbą ir juodą darbą. Keičiau ir profesiją, nors esu baigusi dizainą sukau į grožio sritį. Vis nesijaučiu, kad esu vėžiose,nes kas patinka nežinau kaip tą išrutulioti, nes atsimušu arba į kažkokius Lietuvos valdžios nepalankius sukurtus barjerus, arba piniginius dalykus arba savo trukumus. O kai apsoliučiai visi aplinkui draugai ir pažystami jau gyvena įprastus gyvenimus sukurę šeimas dirbantys vienokius ar kitokius darbus, o pati vis ant vietos trypiu, tai labai supurto ir priverčia dar labaiu viską apmastyti.
Tai ir mano tikslas čia pasidalinti savo patyrimais ir atradimais ir taip pat rasti čia kažką kas gal būt padėtu man susidėlioti savo siekiuose ;)
 
"Gyvenime nebūna klaidų, tik pamokos. Nėra neigiamos patirties, tik galimybė tobulėti, mokytis ir eiti saviugdos keliu. Kovojant randasi tvirtybė. Net ir skausmas gali būti nuostabus mokytojas" (Robin Sharma)
 
Visiem sėkmės igyvendinant savo tikslus ;)

D raide padidink, nes jis is konteksto iskritus:) Ir spalva padaryk tokia pat kaip ir au io

Sveikas, patarčiau užsiregistruot www.99designs.com, ten rasi daugiau nei 1000 įvairių dizaino konkursų, gal dar pavyks laimėt ! :) Sekmės.

Sveikas, patarčiau užsiregistruot www.99designs.com, ten rasi daugiau nei 1000 įvairių dizaino konkursų, gal dar pavyks laimėt ! :) Sekmės.

Nusipirkęs kopiją, nesitikėk visų funkcijų :)

Gauni i funkcija eilute, ir tada skaitai po viena zodi ir tikrini ar jame yra raidziu, jei ju nera vadinasi tai skaicius :)

void IeskotiSkaiciu(string e)
{
string sk("0123456789");
string s(" /?.,()"); // skyrikliai
int zpr = 0, zpb = 0; //zpr - zodzio pradzia, zpb - zodzio pabaiga,
string zodis("");
int SK = 0;
zpr = e.find_first_not_of(s, zpb);
while (zpr != -1)
{
zpb = e.find_first_of(s, zpr);
zodis = e.substr(zpr, zpb - zpr);
SK = zodis.find_first_not_of(sk, 0); // jei zodyje nera raidziu, vadinasi jis yra skaicius
if (SK == -1)
{
cout << " Skaicius rastas - " << zodis;
}
zpr = e.find_first_not_of(s, zpb);
}
}
 
Manau, esme supratai ;)

Čia net nėra kalbos, žinoma rinkis valstybinį. (10% valstybinio > 10 iš mokyklinio)

Čia net nėra kalbos, žinoma rinkis valstybinį. (10% valstybinio > 10 iš mokyklinio)

Galbūt atrodo priešingai, tačiau programuotojas, dirbantis mažiau, iš tikro yra produktyvesnis programuotojas.
 

Diminishing returns - produktyvumo mažėjimas su įdėtu kiekiu darbo. Kaip ir daug kas paminėjo šioje temoje, tiesiog neapsimoka daug dirbti. Kiek laiko per dieną gali išdirbti su 90-100% produktyvumu? 4 valandas? O kas tada? Dar 8 valandos dirbant su 0-20% produktyvumu, o gal netgi blogiau - negatyviu produktyvumu (pridarydamas bug'ų ar architektūros klaidų, kurias teks taisyti ir refactorinti ilgiau, negu užtruko pridirbti)?
80/20 principas. 20% darbo duoda 80% rezultato. Ir atvirkščiai - 80% darbo duoda tik 20% rezultato. Verta peržiūrėti savo projektus ir identifikuoti kas patenka į 20% svarbiausių dalykų, o likusius dalykus... tiesiog išbraukti. Padarysi paslaugą ir sau, ir visam pasauliui - vartotojams patinka paprasti produktai. Be to, pabaigstas produktas yra vertas daugiau, negu nepabaigtas utopinis projektas. Štai, vienu prisėdimu sutaupei 80% Time to market laiko. Atostogos jau pasiekiamos :) Pomodoro technika - labai didelis psichologinis pranašumas, kai prisėdi prie vieno trumpo darbelio, o ne prie gąsdinančiai didelio TO-DO sąrašo. Praleidi daug mažiau laiko kaupdamasis sunkiam darbui.
Rekomenduoju įsirašyti Rescue Time - padės geriau įvertinti savo tikrą darbingumą bei atrasti kur dingsta laikas.
 
Knygoje "The Willpower Instinct" pasakojama, kad žmogus turi ribotą kiekį valios. Ją galima treniruoti, tačiau negalima išeikvoti. Išeikvojus valią programuojant, nebelieka jėgų atsispirti pagundomis ką nors aprėkti atsiradus menkiausiai progai, ar kitaip neatsilaikyti ganėtinai paprastiems išbandymams. Rekomenduoju šią knygą kolegoms programuotojams.

Prie kompiuterio praleidžiu jau 5 metus 10 valandų per dieną kai reikia į mokslus, 12-15 valandų, kai nereikia. Jokių savaitgalių be kompiuterio, jokių švenčių, balių ar kitų trali vali. Iš viso šito laiko atimkim gal 100-150 valandų, kuomet tiesiog privalėdavau dar kažkur išeiti su svarbiais reikalais. Ir viskas, tai metų "darbelis". Paskaičiavus prie kompiuterio per metus praleidžiu apie 4000 valandų. Tai lygu 167 paroms (iš 265 ar kiek). Per 5 metus tokio nolaifingo užsitarnavau apie 20.000 valandų.
 
Ką galiu pasakyti? Eina ###### ir tiek. Nervai nerealūs, priklausomybė dar didesnė. Svarbiausia, kad nei baliavoti norisi, nei dar kažką daryti. Arba prie kompiuterio būti arba kažkur išvykti ir dalyvauti pvž. kokiam susirinkime, kuris irgi susijęs su kompiuteriais. Viskas. Karjeristinis gyvenimas.
 
Nuraminsiu tave gio, kad tu ne vienas toks esi ir nesvarbu ar tu gersi vaistus, eisi pas gydytojus ar dar velniai žino ką darysi. Išvada viena - kol kompiuteris bus tavo gyvenimas, tol niekas nesikeis. Jokių stebuklų nebūna. Vaistai gal kiek atpalaiduoja, bet kam to reikia? Dirbtinai save slopintum ir tiek.
 
Mano dienotvarkė tokia (kuomet laisvos dienos):
1) 4 ryto keliuosi. Tipo pasportuoju.
2) Apie 5 valandą pradedu savo nolaifingą.
3) 13-14 valandą vykstu papietauti į restoraną. Kodėl ne namie? Todėl, kad kompiuteris namie :)
4) Grįžtu apie 15 ir nuo to laiko iki 20 valandos toliau dirbu.
5) Kas lieka vakare, tai pasimokau, dar kažką paveikiu ir jau 22 valandą miegu (vasarą tokiu laiku sunkiau užmigti).
 
Taip darau kiekvieną dieną, jokių išimčių nėra nesvarbu ar velykos ar kalėdos. Gaidys tos šventės, svarbiau karjera (visiškai sutinku su gio). Tiesiog jei mes esame konkretūs nolaifingo atstovai, turime šiek tiek planuoti dieną. Įterpkime į savo juodą darbą šiek tiek pramogų. Nepamaišys. Tik jokių vaistų ir kitų šūdų. Pas daktarus neverta lankytis, šūdą mals, sakys, kad per daug prie kompiuterio sėdi ir liksi demotyvuotas - juk jie sveikatą gydo, o ne iš žmonių karjeristus daro.
Relaksinė muzika geras dalykas, jis galbūt šiek tiek neigiamai veikia. Aš asmeniškai irgi klausaus jos, nes jei klausyčiau kokios skambesnės, tai negalėčiau susikaupti. Agresija nebūtinai kyla dėl kompiuterio, bet šiuo atveju tau supratau būtent dėl kompiuterio. Ar geri žaliąją arbatą? Jokių būdu nevartok alkoholio, kuris skatina depresiją ir daro kitokią neigiamą įtaką. Turėtum tiesiog atsipalaiduoti prie kompiuterio sėdėdamas. Nedirbk visą dieną, užsiimk ir kažkuo kitu - pasurfink internete, pajudėk po pornografines vietas ir t.t. Dar vienas LABAI svarbus dalykas - maistas. Dabar vasara - mažiau valgyk mėsos, ypač riebios. Grėbk vaisių, uogų, kad ir ledų (nors jie nėra geriausias pasirinkimas, tačiau neblogai pašaldo burną).
Kaip matau nesi mėgėjas kažkur atsipūsti po balius. Šiaip reikalingos kažkokios pramogos visada. Aš pats nepramogauju ir matau jų trūkumą, bet ką padarysi, ne tai ne. Svarbiausia nesimėtyti, per daug negalvoti apie tai ką darai, tiesiog daryti. Neanalizuok visą dieną savo klaidų, nevertink savo elgesio, nes iš programuotojo tapsi psichologu, dar kokią blyn knygą parašysi (nors tai nėra blogai).
Mūsų gyvenimas nelengvas, atsiskyrimas nuo visuomenės yra labai didelis. Tačiau mes PATYS pasirenkame tokį kelią, nekreipk dėmesio į kitus trydalus, kurie tik verkia "lipk nuo kompiuterio". Tokie trydalai nieko daug ir nepasiekia, tačiau atsimink, kad ir tu daug nepasieksi, jei tapsi savęs nesupratimo ir nervų maišu. Šiek tiek paįvairink savo dienotvarkę neišsižadėdamas kompiuterio, daryk ką sakiau ir turėtų viskas bent kuriam laikui pagerėti. Sveikata - kitas reikalas. Būkime teisingi - sveikatos nesusigadinti nolaifinant turbūt neįmanoma.
Manęs žmonės klausia: - kaip tu jautiesi būdamas atsiskyrusiu, ką tu darai, kaip elgiesi ir ar tau tai padeda. Ką aš jiems atsakau? - atsiskyrimas mane išlaisvina, suteikia stimulo tobulėti ir daryti tai, ko negali padaryti dauguma kitų žmonių, dėl to aš nesigailiu, kad ir koks būčiau. Nenuvertink savęs, nelabai kreipk dėmesio ne į visai protingus komentarus. Abejoju, ar daug čia žmonių, žinančių tikrąjį nolaifingo skonį.
Na, o paskutinis dalykas - dar kartą lepink save. Nepaisant savo modifikuotos dienotvarkės ir pan., bent kartą ar du kartus per metus išvyk kuo toliau nuo Lietuvos pailsėti, bent savaitei. Tai tau tikrai padės. Ši sritis ne tokia, kad per savaitę 5 dienas dirbdamas ir 2 pramogaudamas kažką pasiektum. Čia turi dirbti iš dienos į dieną, o pramogauti gali tik keletą kartų per metus. Sveikata ar karjera? Štai kur tikrasis klausimas.

Nieko konkrečiai negaliu pasakyti, bet mano akimis žiūrint, atrodo nekaip..

http://www.videocardbenchmark.net/high_end_gpus.html
 
Čia gali pasižiūrėti vaizdo plokštės "rating'ą".