Impaler

Tik GTA dėka galiu Didžiuotis, kad šiai dienai esu toks mandagus... :D
 
http://www.demotyvacijos.lt/media/demotivators/demotyvacija.lt_Mandagumo-pradziamokslis-_140740009693.jpg

Ne vienas toks ;) Pas mane labai daug žmonių, kurie iš kiemo draugų ir toliau liko draugais, tik vietoj to slampinėjimo kieme - dažniau pasėdi prie pc žaisdami kartu. Juk slapinėjant net baisiau dažniausiai nėra ką veikti....
 
 
Tai jo - neatšaukė, bet realiai kalbu tai, kad aplinkiniai - ne žaidėjai, nepripažįsta tokio dalyko kaip sporto ;)
Kas liečia šaudyklių treniruotę - deja, bet klysti... Pavyzdžiui esu pražaidęs virš 1k valandų kelias šaudykles. Rezultatas - labiau kreipiu dėmesį į smulkius garsus eidamas mieste. Kuo tai padėjo? Kelis kartus spėjau išgirsti parlekiantį dviratį ( kad jam neužlįsti ), keletą kartų mašinas išlekiančias iš už kampo ir t.t.. Žinoma, kas liečia refleksus - savotiški lavinami, tačiau vistiek jie tobulėja.
Dėl vaizduotės tai aš daviau tik kaip pvz fantastinius. Bet ir tai - ten nėra viskas užbaigta. Yra begalė variantų kur tobulėji, o ypač ten, kad savoje vaizduotėje gali prasiplėsti - tai yra įterpti keletą naujų elementų iš matyto kadro. Visai kaip kiti žmonės pamatę paveikslą su laivu svajoja, kad plaukia kur nors :) Na, o geresnis pavyzdys, tai būtų pavyzdžiui Minecraft, Terarria ir panašūs tokio tipo žaidimai. Juose tobulėja ir vaizduotė ir loginis mąstymas :)

Viso pasaulio pramonės yra linkusios gaminti, kad visuomenės žmonės vartotų. Taip pat ne išimtis yra alkoholio, tabako ir kompiuterinių žaidimų korporacijos. Šios trys pasaulinės pramonės, vartotojams sukelia priklausomybes nuo kurių yra sunku atsispirti.
 
Mes visi puikiai žinome kokia žalą mūsų organizmui daro alkoholis ir tabakas, bet ar kada nors susimąstėme kokios yra kompiuterinių žaidimų pasekmės mūsų organizmui ? Tikriausiai apie tai net nesusimąstėme ir net nemąstome. O gaila, nes vertėtų susimąstyti ne tik apie alkoholio ir tabako teikiamą žalą, bet ir apie kompiuterinius žaidimus. Tikriausiai juk jums rūpi jūsų vaikų ar net jūsų pačių sveikata ?
 
Tikriausiai jūs imsite ir norėsite man paprieštarauti, kad saikingai vartojamas alkoholis, tabakas ir kompiuteriniai žaidimai mūsų organizmui nepadarys didelės žalos. Taip aš su jumis visiškai sutiksiu, jeigu šiuos tris dalykus vartosite saikingai. Bet jeigu jūs imsite vartoti alkoholį, tabaką ir kompiuterinius žaidimus kasdien, tada jūsų organizmas po 10 ar 20 metų susidurs su vienokiomis arba kitokiomis ligomis. Jeigu jums labai įdomu su kokiomis ligomis gali susidurti alkoholikas, rūkorius ir noliferis, tada skaitykite toliau, nes apie kiekvieną iš jų trumpai aprašysiu.
 
Žmogus kuris ilgai vartoja alkoholį, jam gali išsivystyti tokios ligos:
1.Negryžtamas smegenų ląstelių pažeidimas.
2.Kepenų cirozė, kepenų nepakankamumas ir kepenų vėžys.
3.Širdės nepakankamumas, alkoholinę kardiopatija.
 
Žmogus kuris ilgai rūko cigaretes, jam gali išsivystyti tokios ligos:
1. Širdies ir kraujagyslių ligos.
2. Plaučių, gerklės, burnos vėžys.
3. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
 
Žmogus kuris ilgai žaidžia kompiuterinius žaidimus:
1.Regėjimo ligos.
2.Stuburo ligos.
3.Psichikos sutrikimai.
 
Aš nesakau, kad kompiuteris ir kompiuteriniai žaidimai yra labai blogas dalykas ir jo reikia atsisakyti. Gink dieve aš taip nesakau, nes aš pats asmeniškai prie kompiuterio praleidžiu gana nemaža laiko tarpą. Bet kyla klausimas ką jūsų vaikas ar jūs pats veikiate prie kompiuterio ? Žaidžiate kompiuterinius žaidimus, skaitote naujienas, mokotės dirbti su programomis, žiūrite filmus, YouTube kanalus ar sėdite socialiniuose tinkluose ? Atminkite, kad kompiuteris yra ne tik viena iš laisvalaikio priemonių, bet ir darbo priemonė.
 
Jeigu jūs kiekvieną dieną darbe praleidžiate prie kompiuterio, tai tikriausiai grįžus į namus prie kompiuterio neprisėsite ir pasirinksite kitokį laisvalaikio praleidimo būdą. Bet deja aš galiu ir klysti. Gal jūs esate toksai žmogus, kuris prie kompiuterio sėdite ištisas 12 valandų. Asmeniškai aš pats kai mokinausi mokykloje ir pamokose būdavo visos pamokos prie kompiuterio nuo 8h iki 16h. Grįžus į namus, atvirai pasakius prie kompiuterio net nenorėdavau prisėsti. Tiesiog įsijungdavau televizorių ir išsidrėbdavau į lovą ar vakare paskaitydavau gerą knygą.
 
Vaikams ar žmonėms, kurie dirba darbą ne prie kompiuterio yra visai kitaip. Jie grįžę iš mokyklos ar darbo laisvalaiki nori praleisti skaitydami naujienas, žaisdami kompiuterinius žaidimus, klausydamiesi muzikos, žiūrėdami filmus, YouTube arba sėdėdami socialiniuose tinkluose. Tokia yra realybė, retas kuris nori išeiti pasivaikščioti į lauką su šunimi, paskaityti gera knygą ar kaip nors kitaip praleisti laisvalaiki po darbo ar mokyklos.
 
Dabartiniame XXI amžiuje su kompiuteriu mes neišvengiamai susiduriame ir susidursime. Tik kyla klausimas ar mes sugebame save kontroliuoti sėdėdami prie kompiuterio ar kompiuteris mus sugeba kontroliuoti ? Jeigu mes kontroliuojame save prie kompiuterio tai viskas yra puiku, bet jei kompiuteris kontroliuoja mumis tada laikas sunerimti. Kaip alkoholikas kuris nesugeba nustoti gerti, rūkorius, kuris nesugeba mesti rūkyti arba noliferis kuris nesugeba atsitraukti nuo kompiuterio ekrano ankščiau ar vėliau susirgs vienokia ar kitokia viršuje paminėta liga. Tad viską vartokime saikingai nors ir pramonė mums kiša įvairiausius produktus.
 
Mano asmeninė svetainė

Priešingai, negu Jums buvo sakoma visą gyvenimą – seksas nieko neparduoda. Ką jis daro – tai generuoja susidomėjimą ir tai daryti jam sekasi puikiai.
 
Pavyzdžiui – Jūs paspaudėte ant šio straipsnio nuorodos, nes pats pavadinimas išprovokavo Jus tai padaryti. Tai reiškia, kad pavadinimas privertė Jus paspausti ant nuorodos, tačiau tai jokiais būdais nereiškia, kad straipsnyje rasite kažką seksualaus. Ir nors dauguma pardavėjų taip daro (tame tarpe – ir didieji naujienų portalai) – tai nėra vienintelis būdas pritraukti vartotojų dėmesį. Nežinau ar reikia Jums tai sakyti, tačiau tai, kokiais būdais pateiksite savo produktą (prekę/paslaugą) – atitinkamai ir potencialus klientas žiūrės į Jus per tą „pateikimo formos prizmę“.
 
Pateiksiu Jums vieną pavyzdį:
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/02/promo-mergina-680x1024.jpg
 
Esu praktiškai tikras, jog ši mergina buvo pasamdyta tam, kad reklamuoti šalia jos esantį automobilį. Pastebite tokį? Beje – koks tai automobilis? Atkreipkite dėmesį, kad nuotraukos yra tik merginos ir šiek tiek – automobilio. Ar tai – efektyvus marketingas? Štai Jums dar kelios nuotraukos iš tos pačios parodos:
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/02/promo-mergina-4.jpg
 
ir
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/02/promo-mergina-3.jpg
 
ar
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/02/promo-mergina-2.jpg
 
Tai koks ten automobilis? Beje, štai Jums nuoroda į visas nuotraukas (šaltinis). Gal tada atsakysite man į tą klausimą, kuris daugiau yra retorinis…
 
Ar galima būtų pasakyti, kad „marketingas“ šioje vietoje buvo sėkmingas? Nemanau. Sėkmingai galėjo pakilti merginos, kaip modelio, karjera, nes jos nuotraukos, o ne automobilio, yra internete. Galiu atsiminti ne vieną pavyzdį iš Vokietijoje vykstančios CeBIT parodos, kai teko ne kartą matyti vos ne nuogas merginas prie stendų tokių prekių ženklų, kurių už 10-ies minučių neatsimeni, nes eilė buvo ne prie produkto, o prie to produkto (o dažniausiai – net ne jo) pateikimo.
 
Kadangi jau aišku, apie ką kalbame – leiskite man išsklaidyti kelis mitus, kuriuos Jums kiša marketingo skyrius ir „marketingistai“:
 
Seksas parduoda
 
Ne, seksas nieko neparduoda. Provokuojantis turinys sukelia susidomėjimą. Jis gali atvesti Jums (ar prie Jūsų) klientą, tačiau neišlaikys to kliento ir, tuo labiau, neparduos jam produkto. Kad ir kaip bebūtų – klientui turi būti pasiūlyta kažkokia išliekamoji vertė, pasiūlytas sprendimas jo problemai. Tai, kad jis yra spuoguotas paauglys technologijų parodoje ir niekada neturėjo merginos – išspręs ta pusnuogė mergina, esanti Jūsų stende. Na, sąlyginai išspręs. Tas vaikinas „paturės ją“ savo mintyse ir jo „susidomėjimas“ dings per maždaug 30 sekundžių. Pusnuogė mergina (ar vaikinai) neatsakė į pagrindinį klausimą versle – „kokią problemą man gali padėti išspręsti šios kompanijos produktas?“.
 
Jeigu marketingas yra seksualus, o produktas – ne, tuomet Jūs per daug prisižadėjote ir nesugebėjote įvykdyti savo pažado. Kas reiškia neigiamą požiūrį į Jūsų prekės ženklą. Ir mes visi žinome, ką tai reiškia.
 
Puikūs produktai patys save parduoda
 
Toks pasakymas mane priverčia suklusti ir apsidairyti, ar nepapuoliau į kokią sektą ar tinklinio marketingo (tiksliau – piramidės) būdu dirbančią įmonę. Kad ir ką parduodate – tai daro žmonės. Tik puikūs pardavėjai ir puikus marketingas parduoda produktus, o ne „puikūs produktai“.
 
Rinkoje, visu pirma, Jus atpažįstami pagal savo žmones, pagal Jūsų reputaciją verslo pasaulyje. Yra kompanijos, kurios stato savo prekės ženklo įvaizdį pirmu numeriu, tačiau pastoviai gauna smūgius per savo reputaciją (pvz. McDonald’s). Geriausia rekomendacija yra iš vieno žmogaus – kitam. Tačiau nereikia savo verslo marketingo plano paremti vien šia strategija. Yra dar eilė marketingo būdų, kaip perteikti savo produktą visuomenei. Ir tam nebūtina rodyti kažkieno krūtinę.
 
Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad seksas nieko neparduoda. Kaip ir negaliu kategoriškai teigti, kad gerų produktų žmonės patys negraibsto. Viskam yra savos išimtys. Tačiau nereikia perlenkti lazdos ir tapti tokiu verslu, kurio, kažkieno iškilumų dėka, pavadinimo atsiminti net ir norint neišeina.
 
Gero Jums verslo!

Žakas Fresko.
Garantuoju, kad daugeliui jūsų tai bus įdomiausia ką esate girdėję.
https://www.youtube.com/watch?v=zhHe1FeN6mc

Šiandien gavau SMS iš LABAS:
 
Nuo plano pratęsimo dienos vidutiniškai prakalbėta po valandą per parą. Paskambinus 1351 numeriu pradėjo suokt kažką apie sąžiningo naudojimosi taisyklę, kurios normaliai dar ir suprast neįmanoma: reiškia jei aš prakalbu valandą su kitu tinklu, tai ir man turi kažkas turi skambint iš kito tinklo ir kalbėt tiek pat......
 
Po 10 metų naudojimosi LABAS paslaugomis štai toks finalas.
 
Fu*k you BITĖ, LABAS su savo "BEGALYBĖM"
 
Sunervino.......

Tai imk paskolą rubliais :)

Visi, turbūt, atsimenate tą darbo pokalbio momentą, kai Jūsų pasiteiraujama: „ar turite kokių nors klausimų?„. Ir Jūsų atsakymas, dažniausiai, būna „ne, viskas kaip ir aišku„. Ar tikrai?
 
Esu beveik tikras, kad Jus nustebins klausimai, kuriuos turėtumėte (greičiau – net privalėtumėte) užduoti savo potencialiam darbdaviui. Juos reikia užduoti ne tik tam, kad nustebinti Jus kalbinantį žmogų (o tą efektą pasieksite tikrai nesunkiai), tačiau ir tam, kad geriau suprastumėte apie darbo vietą, į kurią pretenduojate eiti dirbti.
 
1. Įsivaizduokime, kad praėjo bandomasis laikotarpis (įprastai – trys mėnesiai) nuo tos dienos, kai pasamdėte naują žmogų į šias pareigas ir tas žmogus jau yra išsprendęs tam tikras Jūsų įmonės problemas. Kokios tai problemos, kurias naujasis Jūsų darbuotojas turi būti išsprendęs, kad būtumėte tikri, jog pasamdėte tinkamą žmogų?
Siūlau pradėti nuo šio klausimo. Atsakymo į jį dėka sužinosite, kokios yra įmonės problemos, kas pas juos yra „skubių darbų sąraše“ ir kam jiems reikalingas naujas darbuotojas. Bus aišku, nuo ko reikėtų pradėti darbus ir tuo pačiu – galite įvertinti savo žinias/patirtį srityje, kurioje įmonė turi sunkumų.
 
2. Ar galėtumėte pasidalinti šios darbo vietos priešistore? Ar tai naujai kuriama pozicija Jūsų įmonėje, ar tiesiog samdomas naujas žmogus į jau esamas pareigas? Jeigu kažkas jau dirbo šioje pozicijoje – kur šis žmogus yra dabar?
 
Šio klausimo darbdaviai nesitiki. Čia panašus klausimas, kaip kad sulaukia kandidatai apie tai, kodėl jie išėjo iš buvusios darbovietės, tik pateiktas atvirkščiai. Jeigu šioje pozicijoje dirbantis žmogus išėjo kitur – tuomet kodėl jis tai padarė? Nepamirškite esminio dalyko – darbo pokalbis yra testas ne tik Jums, ar Jūs esate tinkamas kandidatas, tačiau ir darbdaviui – ar jis yra tinkamas Jums.
 
3. Kokiu būdu vyksta komunikacija įmonėje – elektroniniu paštu, akis į akį, telefonu ar kitais būdais?
 
Tai nėra esminis klausimas, tačiau atsakymas į jį parodys, kiek dėmesio yra skiriama darbuotojams, kokia yra įmonės „hierarchinė struktūra“ ir panašiai.
 
4. Kokiais būdais planuojate vertinti šioje darbo vietoje dirbančio žmogaus darbo rezultatus?
 
Šis klausimas yra labai svarbus. Atsakymas į jį turi parodyti, kaip įmonėje vertinamas darbas ir kokie keliami tikslai darbuotojui, kurių įgyvendinimas parodys jos tinkamumą darbui. Žinoma, pagal atsakymą taip pat galite įvertinti ir savo galimybes – ar realu pasiekti keliamus tikslus.
 
5. Gal galite pasakyti, ar vyks apmokymai, kad „įeiti į situaciją“? Jeigu taip – kaip (kokiu būdu) jie vyksta, kas mane mokytų ir kiek laiko?
 
Po atsakymo į šį klausimą, Jums taps aišku, ar būsite „įmestas į bendrą katilą“ ir jau darykite ką norite, ar, visgi, būsite supažindinti su darbu, jo subtilybėmis ir panašiai. Nenoriu plėstis apie įmones, kurios jokių įvadų neatlieka, tačiau tikiuosi, kad supratote mane.
 
6. Greičiausiai, Jums reikia pateikti aukščiausias pareigas užimantiems žmonėms savo nuomonę ir argumentus apie kandidatą, kuris Jums atrodo tinkamas užimti siūlomas pareigas. Kokie būtų Jūsų pagrindiniai argumentai?
 
Čia galite pajuokauti, kad Jūsų pašnekovas (-ė) gali pasijausti kaip darbo pokalbyje. Na, galų gale – juk tai ir yra darbo pokalbis, ar ne? Iš atsakymo į šį klausimą sužinosite, kokioms kandidato vertybėms įmonėje yra suteikiamas prioritetas.
 
7. Įsivaizduokime, kad Jūsų pasamdytas kandidatas yra tikrai tinkamas, demonstruoja puikius rezultatus ir esate labai juo patenkinti. Kokios yra kandidato karjeros galimybės?
 
Klausimo esmės, manau, aiškinti nereikia.
 
8. Ką norėtumėte pasakyti kandidatui apie savo įmonę? Ką aš, Jūsų manymu, turėčiau žinoti?
 
Sunku prognozuoti atsakymą į šį klausimą, tačiau jeigu Jums pradedama pasakoti apie įmonės pasiekimus – siūlau tyliai ir ramiai ieškoti kito darbo, nes čia svarbiausią vietą užima tikrai ne darbuotojai ir jų gebėjimai spręsti problemas.
 
O kokiais klausimais galite pasidalinti Jūs?

Kolegos! Problema ne tame ar žmonės tiki ar netiki vienu ar kitu, o tame, kad daugelis nesugeba mastyti blaiviai, savo galva. Ar tu tiki konspiracijomis ar tu tiki valdžia ar visagaliu dievu, tai nėra svarbu, svarbu tai kaip tu sugebi priimti informaciją.
 
Ką aš turiu galvoje? Jei aš tikiu mokslu, tai nereiškia, kad Senovės Egyptiečiu ar Tibetų šimtus metų praktikuota Chi energija tai paskutinis šlamštas, išsigalvojimas. Jei nori kažko išmokti reikia įdėti į tai pastangų, jei nori diskutuoti, reikia išklausyti ir suprasti kito žmogaus nuomonę ir faktus ir jei nuomonės priešingos, pateikti savuosius. Tokie dalykai turėtų būtų mokomi nuo pradinių klasių, tuomet užaugtų žmonės, kurie mokėtų kalbėtis ir diskutuoti. Kodėl tai susija su šia tema? Nes daugelis žmonių nemoka priimti informacijos, ko pasekoje turime gausybę nesusipratimų, pykčio ir egoizmo, per kurį vėliau labai sunku perlipti.
 
Mačiau dešimtis tokių pavyzdžių kaip "Penn & Teller: Bullshit!" bet peržiūrėjau beveik visą epizodą dėl to, kad geriau suprasčiau autoriaus poziciją. Dabar paaiškinsiu kodėl manau, kad jų laida yra būtent tas paskutinis žodis, kurį jie naudoja savo laidos pavadinime.
 
1. Laida yra PRAMOGINĖ, jei to dar nepastebėjote. Tai suprasdami, turėtumėt suprasti ir tai, kad tokio tipo laidos nėra edukacinio tipo, jose nėra kontra argumentų ar faktų, kurie paneigtų taip vadinamas "konspiracines teoremas" (jei aš to nepastebėjau, prašau nurodykit laiką, kur buvo pateikiami argumentai prieš, peržiūrėsiu tai būtinai)
 
2. Laidoje akivaizdžiai pašiepiami žmonės, jiems "užkabinami" kvaili epitetai, sukuriama atmosfera, kurioje žmonės niekinami. Mano akimis jie parodomi, kaip paskutiniai idiotai, o šitoks veiksmas yra tikrų tikriausia ir seniausia propagandos rūšis ar buvęs populiarus elementas(pasiskaitykit ką reikšia propaganda ir tuomet paieškokit pavyzdžių).
 
3. Koks šios laidos tikslas? Paneigti konspiracines teoremas? Kur faktai, kurie tai paneigia? Manau kiekvienas pažiūrėjas turėtų suprasti, kad tikslas vienas - propaganda. Po šitokių laidų reikėtų savęs paklausti klausimo? KO AŠ IŠMOKAU IŠ TO, KĄ AŠ SUŽINOJAU? "Sužinojau, kad konspiracines teoremas kuriantys žmonės yra buki, kad jie idiotai nežinantys apie ką kalbą ir kad iš jų turėčiau tik šaipytis ir juoktis, o ne kreipti dėmesį".
 
Kitas dalykas - Konspiracija. http://lt.wikipedia.org/wiki/Konspiracija Kas sugalvojo žmones, kurie tiki faktais, naudoja kritini mastymą vadinti konspiratoriais? http://dictionary.reference.com/browse/conspirator . Prašau pasidomėkit kokia to žodžio tikroji reikšmė ir kilmė galų gale, kaip tai liečia žmones, kurie vadinami taip?
 
Kitas labai svarbus reikalas. Ko reiktu mokyti vaikus mokykloje? Pažinti pasaulį ir išmokti bendrauti būtiniausiai. Padėti suprasti, kad pasaulis - tai jie, kad valstybė, tai jie. Nemanau, kad vaikai nuo pat mažų dienų mokinami apie pasaulį, kultūras, bendravimą, būtų tokie bukapročiai, kokių galima rasti šiuo metu. Žmogus nėra superherojus, gaisrininkas, mechanikas ar bankininkas, jis yra žmogus. Kodėl vaikai integruojami į sistemą? Kodėl jiems aiškinama, kad būk geras, nenusikalsk, stenkis, dirbk, turėk gerą darbą, būtinai pabaik mokslus(kuo aukšteniu lygiu) susituok ir BŪK LAIMINGAS! Kas tai? Kodėl vaikų nuo pat mažų dienų nemoko, kad jie tai pasaulis, kad kiti žmones yra tie patys žmonės, kad žmonės keičia pasaulį, NE ŠALIS, NE VALDŽIA, NE KAŽKOKS BARZDOTAS VISAGALIS VYRAS DANGUJE! Kodėl mes skundžiamės savo vaikais, kad jie nesubrende, jie nežino ką daro, jie tik vaikai, juos reikia auklėti? Todėl, kad nuo pat pirmų dienų elgiamės su jais kaip su paskutiniais bukapročiais(atleiskit už išsireiškimą) kalėdų seneliai, laumės, princesės, miki mausai, stebuklai? Kas tai? Pasidomėkit kiek yra expermentų ir praktikų su vaikais atlikta, ką jie iš tikrųjų sugeba ir ko mokyklose juos moko? Problema ne juose - problema sistemoje, kuri augina nieko neišmanančius tėvus, kurie visą šitą nesamonę perduoda savo vaikams. Problema ne tame, kad jie nesupranta daugelio dalykų, o tame, kad tėvai nemoka nieko paaiškinti nemeluodami ir neišsigalvodami pasakų. Dar blogiau - tėvai net neturi tam laiko, vaikai "metami" į vaikų darželius, kuriuose vėl visos šitos bukos vertybės mokomos, dar kitą laidą jie praleidžią prie TV, kuris bruka baisiausią šlamštą į smegenis ir padeda vaikams sukurti VERTYBES ar žmonės supranta tai? Ar jie supranta kiek tai yra svarbu?
 
Šiek tiek nukrypau nuo temos, gryšiu prie Konspiracijos. Vakarai - Amerika? Žodžio laisvė? DAUG laisvių! Tai kodėl jei tu bandai faktus susirasti pats, mastyti savo galva ir tai pateikti viešai tave "nukiša" į "konspiratorių" kategoriją? Tame ir problema žmonės. Psichologų įrodytą, kad žmogus linkes viską grupuoti į kategorijas, nes taip smegenys lengviau įsisavina ir atgamina informacija. Todėl ir turime KONSPIRACIJA IR TIESA, BLOGĮ IR GĖRĮ, TEISINGA IR NETEISINGA. Todėl visada ieškome kur "įlysti", "kuriai daliai aš priklausau?" Būtent dėl to, kai žmonėms buvo pristatytas Venus projektas, jie masiškai puolė tapatinti tai su komunizmu, nes apie tai jau buvo žinoma ir įsivaizduoti kažko ko nėra dar buvę - negali, kad ir kiek fantastinių filmų žmogus peržiūrėjas. O kam naudingas šitas kategorijų pasiskirstymas ir "karas" tarp žmonių? Viena aišku - tikrai ne žmonėms. Kai B. Obama bandė prakišti naują sveikatos draudimo įstatymą(ar pataisą nepamenu) jis varžėsi su kitu oponentu, tai buvo moteris(kurios nepamenu dabar duomenų, pasidomėkit kam įdomu)kuri, vėliau paaiškėjus("konspiratorių" dėka) siūlė visiškai identišką naują sveikatos draudimo įstatymą. Ir lygiai taip kaip vyko B. Obamos rinkiminės kompanijos prieš jo oponentus. Pasodinamas kažkoks "klounas" prieš kurį, prezidentas Obama, parodomas kaip dydvyris. Keista, kad šitokia senų laikų propaganda dar taip stipriai veikia žmones.
 
Religija, apie kurią daug neišsiplėsiu, taip pat vaidino, vaidina ir dar ilgai(manau) vaidins svarbią rolę žmonių socialiniame gyvenime. 325(Po Kristaus)Romoje, imperatorius Konstantinas įtikino Naizėjos konsulą ir taip gimė "POLITINIS DIEVAS". Ką jie tuo pasiekė? 1600 metų krikščionybės valdymo(socialinio valdymo)per beveik visą Europą, į šitą laikotarpį "įeina" ir kryžiaus žygiai ir "Tamsieji Laikai" su visais jų kankinimais ir beprotybėm. O dabar paklauskim savęs - Kas iš to liko mums? Ogi tokie dalykai, kaip "Dievulis viskuo pasirūpins", "Mes tik mirtingieji, paprasti žmogeliai" ir dar kitos beprotybės. Atrodytų tikėjimas nieko dėtas, kaip tai susija su problemomis pasaulyje šiuo metu? Tikėjimas ir tas barzdotas vyras danguje tiesiogiai susijas su žmonėmis. Kodėl mes negalim išspręsti šitiek baisių problemų pasaulyje? - Nes dievulis viską sutvarkys, nes afrikos vaikai mirštą dėl nuodėmių, nes katik gimę miršta už tėvų nuodemes, nes žemės drebėjimai, ugnikalniai ir potvyniai, dievo ženklas, kad mes blogai elgiamės, nes milijonai žmonių, vaikų, mirė per karus todėl, kad...Kaip sveiko proto žmogus gali tikėti tokiomis nesąmonėmis?
 
 
O kokia Amerikos istorija tuomet?
 
1775m. Prasideda Amerikos revoliucija. Priežastis(viena iš daugelio žinomu priežasčių)? Karalius Džiordžas 3-sis uždraudė gaminti valiutą, kuri buvo nepriklausoma, kitaip tariant kolonijos gaminosi valiutą sau, savo reikmėms, nemokėdami niekam kitam. Ir vietoj to buvo išleistas naujas įstatymas - valiuta bus skolinama iš centrinio anglijos banko SU PROCENTAIS(Priaugiu). Jei centrinis anglijos bankas valdė pinigus ir įstatymas nurodė, kad pinigai gali būti skolinami tik iš šio banko su tuometiniu priaugiu, kaip jūsų manymų žmonės turėjo atiduoti pasiskolintos sumos priaugį? Teisingai! Skolintis dar!
 
Ankstyvieji 1900m. J.P Morganas(vienas bankinikų, kurie tuo metu valdė kartu su Rockfellers, Walbergs, Rothchilds šeimomis) paskelbė, kad tuom metu vienas iš populiariausių ir pagrindinis New York bankas, neva yra netoli bankroto ir skendi skolose. Dėka Morgano įtakos žmonės masiškai ėmė rinktis savo įdėtus depozitus taip priversdami bankus reikalauti iš žmonių gražinti paskolas tuoj pat, o žmones tai atvedė į bankrotą, nuosavybių praradimą ir t.t. taip sukurdami 1907m. "mažąją" depresiją.
 
1910m. Džiordžios krante(Jekkyl saloje)Įvyko slaptas tuo metu valdžiusiu bankinikų susitikimas, kuriame taip pat dalyvavao senatorius(kuris buvo vyriausybės tarnautojas) Nelsonas W. Aldrichas(kuris vėliau tapo vienas iš Rockfellerių šeimos narių). Šio susitikimo metu BANKINIKAI(kas kuria įstatymus?) "sukūrė" ir pasirašė naują įstatymą dėl "Federal Reserve Act" veikimo(įgaliojimo) šalyje.
 
1913m. Su milžinišku bankinikų finansavimu Woodrow Wilsonas tapo prezidentu iš anksto pažadėjas įgalioti "Federal Reserve(FR) Act". Gruodžio 22d. įstatymas buvo priimtas! Kai kurie kongresmenai rašė apie tai, bet žmonės buvo įtikinti, kad Federal Reserve bankas išgelbės ir padės išklaikyti stabilią ekonomiką.
 
1914 - 1919m. FR bankas padidino pinigų apyvartą beveik 100%. Pinigai buvo skolinami daugybei banku. 1920m. FR bankas pareikalavo bankų gražinti pinigus(teisėtų būdų) o tai privertė bankus(DAR KARTĄ) priversti žmones(teisėtai) gražinti skolintus pinigus tuoj pat. Daugiau, nei 540 bankų žlugo, kas be abejonės, buvo ganėtinai gera pergalė FR bankinikams.
 
1921 - 1929m. FR bankas dar kartą padidino pinigų apyvartą daugiau nei 60%. Situacija pasikartojo, paskolos žmonėms ir bankams, tačiau rinkoje atsirado ir naujovių. "Margin loan" - galimybė padengti savo pirktą akciją 90-čia procentų. Jei žmogus pirko akciją vertą 1000 dolerių, tai su šiuo 'ginklu" galėjai turėti tik 100 dolerių, likusią 90-ties procentų dalį padengė "Margin loan". Kur paslaptis? Norint laimėti, brokeriams reikėjo parduoti akciją su paskola, tačiau FR bankas pasiliko sau teisę BET KADA reikalauti gražinti šitą paskolą per 24 valandų laikotarpį. Ir ką jūs manot? Žmonės manė, kad uždirba.
 
Du mėnesiai prieš 1929m. Spalio 24d. J.D Rockfeller'is tyliai pasišalino iš rinkos. Ir 1929m. Spalio 24d.FR bankas pradėjo masiškai reikalauti paskolų gražinimo. Kas tą kartą lėmė ne tik žmonių ar bankų bankrotą, tačiau ir nuosavybių, verslų masišką nuvertėjimą, kuris leido žmonėms valdantiems pinigus pirkti kompanijas "už centus". Įdomus dalykas, kad FR bankas ne tik, kad ne didino pinigų apyvartos po šito žingsnio, bet "sutraukė" pinigus "į save" neleisdamas įmonėms, žmonėms, bankams išsigelbėti. Žlugo daugiau, nei 1600 bankų. To pasekoje buvo sukurta "Didžioji depresija". Po šitų įvykių kongresmenas Lois McFadden, neatlaikęs tokio elgesio su žmonėmis viešai pareiškė ir iškritikavo FR banką ir jo "atstovus", paaiškindamas jiems, kas tai buvo per sąmokslas ir kokie buvo to tikslai. Po dviejų nesėkmingų bandymų pasikesinti į Lois, trečiasis buvo lemtingas - "nunuodytas" pokylyje.
 
1933m. Pagal papildytą "Federal reserve act" žmonės privalėjo pristatytą visą savo turėtą auksą į vietinį iždą, išleisdami įstatymą su bausme - 10-ties metū kalėjimo bausmė. 1933m. pabaigoje auksas buvo visiškai pašalintas iš rinkos ir tuomet... Susikurė pats demokratiškiausias, pats saldžiausias ir LAISVE primenantis DOLERIS, kuris buvo teisėta mokėjimo priemonė! Ir tuomet prasidėjo "VALIUTOS SPAUSDINIMAS IŠ ORO!".
 
Ir jei galvojat, kad Amerika(kaip ir daugelis kitų šalių) yra prasiskolinusi, būtent dėl kelių žmonių iniciatyvos, dar blogiau, ne tik prasiskolinusi, bet toliau brenda į skolas JŪS ESATE...TEISŪS. Ir jei manote, kad pinigų atsiranda tiek, kiek ekrane bus parašyta JŪS ESATE...TEISŪS. Ir jei manote, kad Federal Reserve bankas, kuris yra PRIVATI KOMPANIJA valdoma kelių žmonių, skolina pinigus valstybei SU PRIAUGIU ir kad Amerikiečiai moka mokesčius dėl to, kad padengti skolą, kurios ne5manoma padengti, nes pinigai padengti skolai reikalingi vėlgi iš FR banko, kuris skolina juos SU PROCENTAIS taip sukurdamas besitesiančią skolą JŪS ESATE TEISŪS !!!
 
Amerikos veikla pasaulio karuose LABAI trumpai!
 
1-sis pasaulinis karas. Į vokiečių valdomus karinius vandenis Nusunčiamas laivas "Luciana" su 1200 amerikos piliečių. Laivas atakuojamas povandeninių torpedų, keleiviai žūsta. Amerika pasipiktinusi, puikus pretekstas pradėti karą. Su parsidavusių senatorių ir patarėjų pagalba iš neutralios pozicijos persikelia į aktyvią ir įsijungia į karą. Nauda? J.D Rockfeller'is "pasidarė" 200'000000 dolerių. Pirmasis pasaulinis karas Amerikai kainavo 30 bilionų dolerių. Apart pelno karas nusinešė 323'000 amerikiečių gyvybių. Vyriausybės persidavėlių pagalba bankininkai uždirbo iš karo.
 
2-sis pasaulinis karas. Prezidentas Rosveltas(kurio dėdė buvo tiesioginis Federal Reserve banko valdytojas) sustabdė visus importus, exportus, prekyba ir apart to tiekė Japonijos priešams(Britams ir Kinams)ginklus ir finansine pagalba, kas buvo prieš "tarpautinio karo taisykles". 1941m. Gruodžio 7d. Japonai atakavo amerikiečių laivyną garsiajame Pear Harbore. Trys dienos prieš puolimą Australai bandė įspėti prezidentą Rosveltą, šis visa tai ignoravo. Prieš Pearl harboro ataką, daugiau nei 85% Amerikos piliečių nenorėjo tūrėti nieko bendro su karu, po atakos - daugiau nei milijonas amerikiečių pasisiūlė "padėti galvas" savo noru. Amerika įsijungė į karą. Yra dar šis tas - J.D Rockfeller'io "standart oil" remė vokiečius kare, sudarydami milioninius kuro sandorius. Korporacija "Union banking corp. of New York" vokiečiams teikė finansinę paramą, plovė jų pinigus. Kas buvo šios korporacijos direktorius ir vice prezidentas? Presccot Bush. Neabejoju, kad pavardę daugelis kažkur girdėjo, nes tai buvusio amerikos prezidento Džiordžo Bush'o senelis.
 
Vietnamo karas. 1964m. Oficiali karo deklaracija sukelta incidento kilusio Tonkino įlankoje. Neva 2 amerikiečių eskadriniai mininkai buvo atakuoti, vietnamiečių, benzininių torpedų laivų(pt boats). Dar vienas pretekstas pradėti karą ir išlaipinti masinius kiekius karių. Po kelių metų buvęs amerikos gynybos sekretorius Robertas Mcnamera kartu su kitais vėliau tai patvirtinusiais sekretoriais ir kongresmenais pateikė, kad tai buvo klaida, dar vėliau kongresmenai išsiaiškino, kad tokio įvikio net nebuvo. Dar įdomiau - neva vietnamiečiai "išleido naujas žaidimo taisykles" kuriose amerikiečiai negalėjo atlikti daugelio karinių manevrų, ko pasekoje karas būtų pasibaigęs daug greičiau. Jei tais laikais laikraštis galėjo įtikinti žmones guldyti savo galvas dėl keletos nesveikų žmonių ambicijų ir noro pasipelnyti, pagalvokit kaip žmones veikia dabartinės žiniasklaidos priemonės ir jei tuo pasidomėsit, pasidomėkit ir kam jos priklauso. Rezultatas? 58'000 amerikiečių gyvybių ir 3 MILIJONAI vietnamiečių aukų.
 
 
Karas Afganistane/Irake? Šitai paliksiu patiems išsiaiškinti, kam dar neaišku. Kodėl 9/11 ir "DEMOKRATIJOS ĮVEDIMAS" iškart po to. Dar reiktu paklausti, kodėl šis karas trunka tiek ilgai? Gal todėl, kad jei jis baigtusi, nebebūtų tokio stipraus pelno generatoriaus? Domėkitės šitais įvykiais ir rinkit FAKTUS. Tik prašau nebežiūrėkit žiniasklaidos ir nesiklausykit ką jie ten kalba, nes galit netyčia suprast, kad jūsų kaimynas, kurį pažystat 40 metų ištikrųjų yra teroristas.
 
 
Žmonėms reikia suprasti, kad tokio dalyko kaip "karas" nebuvo, buvo tik žmonės, kuriems tai buvo biznis. Žmonės tiek suklasifikuoti, sudėti į kategorijas ir tiek "pjaunami", kad nebesupranta kas yra jų tikras priešas. IŠMOKIT ATSIRINKTI INFORMACIJA. Sugaišau daug laiko rašydamas tai, ačiū tiems, kurie netingės paskaityti ir apsišviesti.
 
Yra tūkstančiai temų vertų diskusijos, tik gaila, kad viskas ką daugelis mato yra "funny catz videos" ir "Nicky Minaj su Justin Bieber". Jau greitai turėtų pasirodyti dokumentinis filmas lietuvių kalba, kuriame pabandysiu viską labai paprastai sudelioti, kad be didelių vargų galėtų suprasti visi.
 
 
Šaltinis buvo vien tik pirma dalis iš filmo "Zeitgeist" kas liečia centrinį banką, karus ir įtakingas šeimas.

Sveiki,
 
Noriu pristatyti naujai atgimusią seriją nuorodų apie internetinį verslą. Kažką panašaus jau dariau prieš pusmetį, bet tuo metu neturėjau tikslinės auditorijos, dabar naujienlaiškis grįžta į eterį su nauju brandumo lygiu.
 
Kasdien per skaitau nemažai straipsnių apie verslo vystymą internete, tai negaliu nepasidalinti geresniais skaitiniais, iš to ir gimė ši mintis.
 
Taigi, pirma serija:
Web-verslas #1: Paysera įkainiai, Mashable investicija ir kaip mūsų smegenys “supranta” kainas
 
Jei norite tokių nuorodų santrauką gauti el.paštu kas savaitę, prenumeruokite naujienlaiškį - jau yra 118 prenumeratorių.
 
Ir jei turite kokių pastabų ar pageidavimų po šios pirmos serijos, pirmyn prie komentarų.

Mandagu, mandagu ir dar kaip mandagu, jie dar ne tiek iš žmonių info ištraukia :D

Mandagu, mandagu ir dar kaip mandagu, jie dar ne tiek iš žmonių info ištraukia :D

Neseniai rašiau straipsnį apie tai, kaip lyderiauti ryklio stiliumi ir sulaukiau nemažai atsiliepimų, kad straipsnis tikrai geras, ir man reikėtų parašyti tokių daugiau. Šiandien, pateikiu Jums palyginimą su vienu iš mano labai gerbiamų žmonių: pasaulinio garso šefu ir verslininku – Gordonu Ramziu (Gordon Ramsaynofollow).
 
Dauguma žmonių yra girdėję apie „Pragaro virtuvę“ (Hell’s Kitchen), Gordono Ramzio virtuvės košmarus (Kitchen Nightmares) ar kitas realybės TV laidas, kuriose dalyvauja G. Ramzis. Noriu atkreipti Jūsų dėmesį būtent į „Virtuvės košmarų“ laidas, kurių metu p. Ramzis atvyksta pas savo viešojo maitinimo verslą turinčius žmones ir padeda jiems atgaivinti mirštantį verslą.
Kaip jam tai pavyksta? Juk tai – milžiniškas iššūkis. Žemiau, pasistengsiu apibendrinti, ką daro Gordonas ir kaip tai gali padėti Jūsų verslui, net jeigu jis nėra susijęs su viešuoju maitinimu.
 
Suraskite problemą
 
Vienas iš mane labiausiai žavinčių Gordono gebėjimų yra pastabumas. Tikrai yra ko pasimokyti. Atvykęs į sunkumų turintį restoraną, jis iš karto pradeda analizuoti verslą ir identifikuoti problemas. Ko Gordonas ieško?
 
Kadangi darau tą patį su savo klientais – pasakysiu (greičiau – pasikartosiu) Jums: reikia mokėti pažiūrėti į savo verslą ne savininko akimis. Kaip verslo savininkas, Jūs, greičiausiai, savo verslą mylite ir negalite matyti jo kritiškai ar net realiai. Kaip identifikuoti problemas:
 


 
Restorane Gordonas žiūri, ar restorano interjeras yra pasenęs/neatitinka veiklos pobūdžio. Jeigu Jūsų verslas yra ne viešojo maitinimo sektoriuje – Jums reikia žiūrėti į savo įvaizdį kitaip: ar Jūsų interneto svetainė yra tvarkinga? Ar joje pateikiama teisinga informacija (ir be klaidų)? Ar Jūsų biurai yra tvarkingi? Kaip atrodo Jūsų verslo prekės ženklas – ar jis tvarkingas? Ar yra vizitinės kortelės, ar jos atspindi Jūsų veiklą?
Meniu pateikiama per daug patiekalų? Arba: ar Jūs siūlote savo klientams per daug produktų/paslaugų?
Kokias problemas mato darbuotojai? Arba: kaip Jūsų darbuotojai mato verslą? Ar jie mato problemas? Ar darbuotojų pastabas kas nors išklauso?
Ką sako buvę darbuotojai? Arba: kokie atsiliepimai apie Jūsų verslą? Buvusių darbuotojų? Buvusių klientų? Internete, anoniminių komentatorių? Konkurentų? Ar girdite kritiką? Ar esate pasirengę ją išklausyti? Ar esate pasirengę keistis?
Koks maisto skonis? Arba: ar Jūsų prekės/paslaugos tikrai reikalingos klientams? Ar jos yra aukštos kokybės? Ar jos kuria kažkokią vertę, sprendžia klientų problemas, padeda jų išvengti (problemų, o ne klientų)?
Kokias problemas mato restorano savininkas? Arba: ar Jūs esate atviri patys sau? Ar žinote, koks Jūsų indėlis į verslo sėkmę ar nesėkmes? Ar esate pasirengę prisiimti atsakomybę, o ne suversti ją kitiems?
Ką apie restoraną sako svečiai? Arba: ar siekiate klientų atsiliepimų apie Jūsų verslą? Ar atsiliepimai nuoširdūs? Ne, mamos ir draugų atsiliepimai nesiskaito. Ar atsižvelgiate į klientų atsiliepimus, pastabas, pasiūlymus?

Tai – pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia sau užduoti, norint atlikti verslo analizę. Žinoma, klausimų yra daug daugiau, tačiau norėjau pateikti Jums pagrindą, tą vadinamą „skeletą“.
 
Raskite efektyvų problemos sprendimą
 
Dažniausiai, pagrindinė problema versle yra nesusijusi su „nepakankama kvalifikacija“. Virėjai moka gaminti maistą, tik jie to… nedaro. Darbuotojai žino, kaip reikėtų elgtis restorane, tik jie neturi palaikymo, teisės išsakyti nuomonę, prisidėti prie verslo procesų gerinimo, neturi tam reikiamų įrankių, įgaliojimų ir panašiai. Kartais – tiesiog esate blogoje vietoje. Jeigu Jūsų verslas yra kokios nors miegamojo rajono gatvės pabaigoje, o verslui reikalingas žmonių srautas – privalote suprasti, kad parinkote blogą vietą.
 
Blogiausiai yra tai, kad verslo savininkai nesugeba pripažinti, jog:
 


 
verslas susidūrė su didelėmis problemomis;
problemos (dažniausiai) atsirado ne dėl „išorinių sąlygų“ (ne dėl rinkos pokyčių, konkurentų veiklos ir panašiai);
visiškai nesuderinti svarbiausi faktoriai: kainodara, produktas/paslauga, reklama ir pozicionavimas/vieta;
versle dirba netinkami žmonės arba jie atlieka ne tai, ką tikrai moka/gali;
darbuotojai neturi pakankamai įgaliojimų, kad atlikti būtinus pokyčius;
pokyčiai yra būtini ir tai turi suprasti (bei sutikti su tuo) visi – nuo paprasto darbuotojo iki verslo savininko.

Gordonas puikiai pritaiko vieną iš žinomų veiksmų, reikalingų paskatinti pokyčius – psichologinį šoką, dar vadinamą „konfrontacija su realybe“ (angl. – reality check). Jis sukviečia pilną restoraną svečių, apkrauna darbuotojus darbu, sukelia įtemptą darbo atmosferą virtuvėje ir… viskas griūna savininkų akyse. Restorano savininkai mato, kaip blogai vyksta darbas (o tiksliau – jis nevyksta), girdi klientų atsiliepimus ir tai sukelia „psichologinį skausmą“. Jūs turite suprasti (ir išklausyti) kritiką apie Jūsų verslą, nes tik joje išgirsite tai, ką reikia (netgi – būtina) keisti.
 
Nors akivaizdūs verslo rezultatai parodo, kad versle yra problemos – savininkai retai kada sugeba tai pripažinti ir yra linkę kaltinti viską (ir visus) aplinkui save. Atleiskite, tačiau problema slypi tik Jumyse. Tik Jūs valdote savo verslą, tik Jūs priimate sprendimus, tik Jūs samdote (netinkamus) žmones ir tik Jūs esate už viską atsakingi. Kai suprasite tai – tada galima pradėti keistis ir spręsti problemas.
 
Nustatykite procesų tvarką, kad išlaikyti naujus standartus
 
Sakykime, kad supratote problemą ir norite ją spręsti. Tai – pusė darbo. Dabar, Jums reikia išmokti valdyti savo verslą teisingai. Turite išmokti valdyti savo verslą taip, kad tie pokyčiai išliktų ir toliau. Kitaip – grįšite ten, kur buvote prieš suprantant problemą ir antro šanso, greičiausiai, nebeturėsite.
 
Už ką labai gerbiu Gordoną Ramzį, tai už tai, jog jis puikiai moka parodyti, kokios yra problemos, pasiūlyti sprendimą joms ir nustatyti naują standartą restorane, kurio visi privalo laikytis. Tiesa, pats Gordonas nedaro jokio darbo už tuos, kuriems padeda. Jis nustato standartą ir viskas. Tai neginčyjama ir taškas. Viską, kas veda link to standarto, privalo padaryti restorano savininkai ir jo darbuotojai. Tik taip jie supras, kur buvo padarytos klaidos. Manau, kad prieš maždaug 10 metų žiūrėtos laidos man tikrai padėjo daug ką suprasti verslo procesuose ir todėl, manau, dalinuosi savo pastebėjimais su Jumis.
 
Standartai
 
Gordonas puikiai randa darbuotojų stipriąsias (ir silpnąsias) vietas ir nurodo jiems daryti tai, ką tie žmonės daro geriausiai. Jeigu žmogus, kuris puikiai gamina, dirba restorano metrdoteliu – ar gali restorano maistas būti geras? Jeigu restorano savininkas visą laiką praleidžia virtuvėje – ar jis gali matyti (ir žinoti), kas vyksta pačiame restorane, kaip apie restoraną atsliepia klientai dar prieš tai, kaip jie parašys apie tai internete? Kartais reikia sukurti ir naują produktą; kartais – reikia visiškai pakeisti interjerą (kas, beje, daroma už Gordono pinigus); kartais – pakeisti darbuotojus; kartais – visiškai pakeisti restorano kryptį. Tačiau visi šie sprendimai yra vedantys prie naujo standarto, kurio vėliau reikia laikytis. Verslo savininkams ir darbuotojams parodoma (ir įrodoma), jog naujasis standartas veikia, ir vėliau, gavę visišką autonomiją, jie turi visa tai išlaikyti vardan to, kad verslas būtų pelningas.
 
Procesai
 
Kai visi supranta, ką reiškia „aukščiausia kokybė“ – tos kokybės siekimas tampa savotišku „procesu“, kurio reikia laikytis besąlygiškai. Kokybės gerinimo procesai niekada nesibaigia ir pastovūs pokyčiai yra būtini, kad Jūsų verslas išliktų aukštumoje. Tačiau tam reikia imtis tų pokyčių, žengti tą žingsnį ir pajusti, ką reiškia gauti teigiamus atsiliepimus apie Jūsų verslą, prekes ar paslaugas bei aptarnavimo kokybę. Ir čia – Gordonas niekada nevadovauja restoranui, o leidžia jo savininkams nustatyti procesus, kurie vestų prie naujojo standarto palaikymo.
 
Ar Jūsų verslas yra toks sėkmingas, kokio Jūs norite? Galbūt pats laikas samdyti Jūsų srities „Gordoną“, kad padėtų ir Jums. Kaip jau minėjau aukščiau: problemų pripažinimas ir noras jas spręsti – tik pusė darbo.

Meti savo stand-up į Youtube, ne tik uždirbsi bet ir praskaidrinsi gyvenimą žmonėms.
 
Tave gal tiesiog kas nors prajuokina tame procese, pamėgink suprasti kas.

Kai asmuo politikoje užima itin aukštas pareigas (Prezidento, Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko ar Ministro) – jam turėtų būti paaiškinta (ir, manau, kad yra, kas tai paaiškina), jog didžiausius darbus reikia padaryti per pirmąsias 100-tą dienų, kai esi išrenkamas (ar paskiriamas į tas pareigas). Ne veltui Lietuvoje yra įprasta „pristatyti 100-to dienų darbų ataskaitą„. Šimto dienų praktika yra taikoma ne tik Lietuvos politikoje, tačiau didžiojoje daugumoje pasaulio šalių. Ir nors tai puikiai veikia politikoje (atsiminkite – tik aukštose pareigose!) – versle, kita vertus, viskas yra kitaip.
 
Jūs tapote įmonės vadovu
 
Visiškai nesvarbu, kaip tai atsitiko – per pažintis, dėka Jūsų žinių, per krūvą atrankų ir pokalbių su personalo atrankos specialistais, įmonių akcininkais ir panašiai. Jūs tapote įmonės vadovu. Realūs šansai yra tokie, kad dvidešimt procentų iš Jūsų šiose pareigose neišbus nei metų laiko, o po dviejų metų – įmonių vadovais nebedirbs net 40 procentų į šias pareigas paskirtų žmonių. Gal todėl naujieji vadovai imasi daryti pokyčius per pirmuosius mėnesius po savo paskyrimo į vadovaujančias pareigas? O gal kaip tik pokyčiai, kuriuos bandoma padaryti skubotai, ir yra darbo netekimo priežastimi?
 
Kai Jus paskyrė vadovu – reikia pradėti galvoti visiškai kitaip, nei galvoja vadybininkai, pardavėjai, klientai ir kiti versle dalyvaujantys asmenys. Turite nebegalvoti apie užduotis (ir kaip jas atlikti). Esant vadovu – būtina galvoti apie tikslus ir siekius. Nereikia stengtis įtikti žmonėms (tiek verslo savininkams, tiek darbuotojams), reikia stengtis, kad Jumis tie žmonės pasitikėtų. Mažiau kreipkite dėmesį į pokyčių įvedimą ir daugiau – į tai, kaip teisingai perteikti reikiamus pokyčius, kad jie būtų priimti ir suprasti. Ir kuo mažiau stenkitės įtvirtinti savo autoritetą. Pradžioje – Jums reikia daugiau klausyti, negu kalbėti, nes labai rizikuojate priimti skubotus sprendimus ir vienas problemas pakeisti kitomis.
 
Kaip elgtis ir ką daryti, kai Jus paskiria vadovu
 
Pateiksiu kelis esminius patarimus, kurių dėka Jums bus ne tik patiems lengviau apsiprasti naujose pareigose, tačiau ir darbą atliksite efektyviau.
 


 
Bendraukite. Verslas yra komandinis darbas. Vienas lauke – ne karys. Todėl, pirmas darbas – susipažinti su kiekvienu Jūsų komandos nariu. Ne, „labas, aš esu tavo naujas bosas„, yra ne susipažinimas ir iš esmės – klaidingas būdas pradėti pokalbį. Bendravimas susideda iš… bendravimo. Kalbėkite su kiekvienu Jums tiesiogiai pavaldžiu darbuotoju atskirai. Užtikrinkite jį/ją, kad judviejų pokalbis yra privatus ir niekas apie pokalbio turinį nežinos. Privalote ne demonstruoti savo kompetenciją, o parodyti, jog esate įmonėje tam, kad suprasti problemas bei pasiūlyti sprendimus. Todėl, reikia daugiau klausyti, nei kalbėti. Nekalbėkite apie tai, ką Jūs baigėte, kur dirbote ir panašiai. Nekalbėkite apie save, nes pokalbis nėra apie Jus. Gilinkitės į problemas, nes tų problemų sprendimas ir yra Jūsų tiesioginis darbas. Kai tik pradedate dirbti vadovu – savo tinkamumą šioms pareigoms reikia ne parodyti, o leisti, kad Jūsų pavaldiniai tokios išvados prieitų patys. Jie turi laikyti Jus lyderiu ir tai pasieksite tik tokiu atveju, jeigu gilinsitės į tai, ką reikia išspręsti.
Neskubėkite kritikuoti. Pačioje pradžioje, tikrai nežinosite pakankamai, kad suprasti, kodėl vieni ar kiti dalykai yra taip, o ne kitaip. Labai dažnai padaroma klaida, kai pakeliamas balsas ant pavaldinių dėl to, ką jie daro pastoviai ir yra įpratę daryti, o naujai paskirtas vadovas tą darbą įsivaizduoja visiškai kitaip. Privalote atsiminti ir suprasti, kad kai kurių procesų (kuriuos Jums taip norisi pakeisti) dėka, gyvuoja visas verslas. Žinoma, jeigu įžvelgiate tų procesų žalą ir norite juos pakeisti – tai reikės padaryti, tačiau neskubėkite. Pirma – stenkitės suprasti, kodėl yra taip, kaip yra.
Mokykitės. Būkite kaip sausa kempinė baloje – „sugerkite“ visų versle dalyvaujančių pusių nuomones: klientų, darbuotojų, tiekėjų, akcininkų ir taip toliau. Informacijos niekada nebus per daug. Tik tokiu būdu sužinosite viską apie tai, kokią vertę kuria Jūsų valdomas verslas, ko iš Jūsų norima, ko tikimąsi, ką apie tai mano tiekėjai, klientai ir net kaip elgiasi konkurentai. Jeigu skirsite šiai fazei pakankamai laiko – gauta informacija labai atsipirks.
Priimkite akivaizdžius sprendimus. Kai bendrausite su visomis versle dalyvaujančiomis šalimis – išgirsite daug nuomonių ir dar daugiau požiūrių. Dažniausiai – problemų sprendimai ateis į galvą vien klausantis kitų žmonių (kažkodėl prieš akis iškilo serialas Dr. House). Įprastai, yra nemažai sprendimų, kurių dėka padarysite darbuotojų darbus lengvesniais, tačiau efektyvesniais, o jiems keliamos užduotys turės prasmę. Didesnėse kompanijose, kad tai pasiekti, reikės atsisakyti nemažos dalies susitikimų, konferencijų, pasitarimų ir panašaus laiko švaistymo. Organizacines problemas lengviausia spręsti tuomet, kada jas sukūrėte ne Jūs, tačiau pasistenkite nerodyti, kad „va, aš tai išsprendžiau“. Tai bus pastebėta ir be to, tiesiog darykite savo darbą ir spręskite problemas, apie kurias Jums buvo sakyta. Tai – „saugūs sprendimai“, nes kitų akimis – Jūs atnešate į verslą naujoves, nors iš tikro – tiesiog sprendžiate įmonėje esančias problemas. Tokių problemų sprendimai užtarnaus Jums gero vadovo reputaciją įmonėje ir darbuotojai patikės Jums vis daugiau problemų.
Pagirkite kitus už jų nuopelnus, gaukite per nagus už jų padarytas klaidas. Keista, ar ne? „Kodėl aš turiu gauti per nagus, kai kažkas pridarė nesąmonių?„. Čia, žinokite, galioja tokios pačios taisyklės kaip politikoje: jeigu girtas policininkas užmušė žmogų – generalinis komisaras netenka darbo. Tik šiuo atveju – gal taip ir nebus, tačiau turite būti pasiryžę „gauti kulką“ už savo darbuotojus. Nuo politikos verslas skiriasi ir tuo, kad politikoje norima prisiimti laurus už darbus, kurių nepadarei. Versle – geras vadovas visuomet pamatys, kas atlieka darbą gerai ir parodys darbuotojui, jog tai buvo pastebėta. Panašiai yra ir tuomet, kai nutinka klaidos. Komanda žino, kas joje pridarė klaidų (ir paprastai – nebūna vienas kaltas), tačiau jeigu Jūs prisiimsite kaltę – ta komanda griebsis daryti viską, kad tas klaidas ištaisyti bei išsaugoti tokį gerą vadovą.

Blogiausias scenarijus yra tuomet, kai Jūsų darbuotojai pradeda „rinkti įkalčius prieš Jus“. Elkitės su darbuotojais taip, kaip norėtumėte, kad elgtųsi su Jumis, jeigu sėdėtumėte kitoje stalo pusėje. Jeigu viską darysite teisingai – komanda Jus gerbs, mylės ir seks iki galo. Jeigu ne – tuomet galite net neišpakuoti savo daiktų biure, nes jame galite neišbūti net pradinių 100-to dienų.
 
Sėkmės versle!

Internetas pilnas įvairiausių straipsnių, patarimų, įžvalgų, mitų ir teisybės, konsultacijų ir konsultantų (ar norinčių jais būti). Visi kažkuo dalinasi, nors didžioji dauguma – pateikia bendrą informaciją, o už gilesnes įžvalgas (nors, tiesą sakant, tai bus lygiai ta pati bendra informacija) prašo susimokėti. Bet dar niekur neteko pamatyti straipsnio apie pačią didžiausią (šiais laikais) verslo klaidą. Kadangi verslas galimas tik tada, kai yra paklausa ir pasiūla – pateikiu Jūsų teismui straipsnį apie tai, apie ką dar niekas nerašė.
 
Didžiausia klaida versle
 
Turėčiau pradėti nuo to, kad dauguma verslininkų to nesupranta ir nenutuokia, kokia galia slypi internete. Įdomiausia, kad patarimo ieškoma tik tuomet, kai tai nutinka. O kai pasakai jaunam verslui, kad turėtų atkreipti į tai dėmesį – tada sulauki atsakymo, kad „ai, man tai negręsia“. Gręsia, mielieji. Tikrai gręsia.
Tai kas gi tai per klaida? Norėčiau, kad labai rimtai perskaitytumėte tai, ką aš rašau ir įsigilintumėte bei pasiruoštumėte tokiam galimam scenarijui. Mano manymu – didžiausia verslo klaida yra ta, kad nėra dedama pakankamai (o dažniausiai – iš viso) noro ir/ar pastangų tam, kad auginti, saugoti ir tinkamai tvarkyti savo verslo skaitmeninę reputaciją.
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/01/atsiliepimai.jpg
 
Kaip bebūtų keista – verslininkai investuoja laiką, pinigus ir pastangas, kad augintų savo verslą, užkariautų įvairias rinkas ir net nugalėtų, atrodo, neįmanomas kliūtis pakeliui į sėkmę. Jie aukoja savo santaupas, užstato savo asmeninį turtą, atsisako laisvo laiko, kurį galėtų praleisti su šeima ar draugais tam, kad galėtų sukurti savo ateitį. Ir nei vienas iš pradedančių verslą nedirba „tik“ 8-ias valandas per dieną. Kai kurie net neranda laiko pavalgyti, ką jau kalbėti apie taip reikalingą poilsį! Ir viena vienintelė klaida gali kainuoti viską – laiką, pastangas, santaupas, pinigus, reputaciją ir verslą.
 
Kodėl reikėtų saugotis
 
Taip, tai kainuoja pinigus, tačiau tai turėtų būti natūralu ir laikoma kaip savaime suprantamos išlaidos verslui. Juk mokate už reklamą? Mokate mokesčius? Mokate nuomą ir komunalines išlaidas? Mokate savo darbuotojams? Apmokate telefonų ir interneto paslaugų sąskaitas? Mokate už įrangą, įrankius ar darbo priemones? Mokate už darbuotojų mokymus? Kodėl visa tai darote?
 
Todėl, kad norite, jog Jūsų verslas augtų. Juk teisingai sakau, ar ne? Tai – savaime suprantamos išlaidos. Lietuvoje, tiesa, dar retas verslas apsidraudžia savo veiklą, darbuotojų atsakomybę ir kitus dalykus, kuriems draudimas kitose šalyse yra privalomas, tačiau dabar – ne apie tai.
 
Tiek daug investuojate į savo verslą, o nenumatote to, kad jį gali sugadinti tik vienas iš penkių individų tipų:
 
Piktas konkurentas
 
Tai toks žmogus, kuris norį Jūsų verslo rinkos dalies, nors rinkoje esate tik Jūs dviese.
 
Išprotėjęs klientas
 
Tai toks žmogus, kurio norų tiesiog neįmanoma patenkinti ir jo keliami reikalavimai nei iš tolo neatitinka mokamų pinigų sumos.
 
Nepatenkintas darbuotojas
 
Tai toks žmogus, kuris nusivylęs darbu, Jūsų vadovavimu, atlyginimu ar net savimi, tylintis savyje, tačiau turintis labai daug sukaupto pykčio ir/ar nepasitenkinimo.
 
Nežinau, ar reikia dar smulkiau aiškinti kitus du, potencialiai keliančius milžinišką pavojų Jūsų verslui, tipažus:
 


 
Buvęs/buvusi (vaikinas/mergina, meilužis/meilužė, sugyventinis/sugyventinė, vyras/žmona ir panašiai)
Pavydus (kaimynas, vaikų krepšinio treneris, mokytojas ir visiškai nesvarbu, kas)
 

Blogiausia yra tai, kad žmonės pasižymi tokiomis šlykščiomis savybėmis kaip šmeižtas (kas, beje, yra tikrai sunkiai įrodoma teisme), pavydas, asmeninių duomenų paskelbimas viešoje erdvėje ir panašiai. Įvairiuose puslapiuose rašomi komentarai apie tai, koks Jūsų verslas yra neetiškas, kaip nemokate atlyginimų darbuotojams, koks esate vagis, sukčius ir apgavikas, kaip mokate vokeliuose… Čia būtų galima tęsti ir tęsti. Tačiau baisiausia – ne tai. Baisiausia yra tai, kad verslo savininkas, pamatęs tokius komentarus apie savo verslą (ar save), tuojau pat pagalvoja „suknisti konkurentai!“ ir puola rašyti panašius komentarus apie juos. Nors dažniausiai – internete esanti situacija realiai atspindi Jūsų verslo etiką ir tikrąją situaciją įmonėje.
 
Labai bauginanti statistika
 
Kaip ir daugelyje atvejų – pateiksiu ne visai lietuviškus duomenis (mūsų šalyje tik atliekami tyrimai, kodėl maisto produktai Vokietijoje kainuoja mažiau, nei Lietuvoje ir ar patenkinti pensininkai dabartiniu gyvenimu, ar prie „ruso buvo geriau“), tačiau esu beveik tikras, kad jie pilnai atsipindi ir mūsų šalyje vyraujančias tendencijas. Galų gale – visi mes esame žmonės:
 


 
65% interneto vartotojų laiko interneto paieškos rezultatus patikimiausiu informacijos šaltiniu, kai ieškoma informacijos apie verslą ar žmones (Edelman Trust Barometer tyrimas);
85% vartotojų, prieš atlikdami pirkimą, ieško informacijos apie produktą internete (Yelp tyrimas);
78% įmonių ar personalo atrankos vadovų ieško informacijos apie kandidatus internete ir 35% atmetė kandidatūras, remiantis surasta informacija paieškos variklių pagalba;
90% vartotojų pasitiki kitų asmenų atsiliepimais (Forrester tyrimas), tačiau 78% perskaito mažiau kaip 5 atsiliepimus apie produktą ar verslą;
Iš 75% JAV gyventojų, kurie ieškojo duomenų apie save Google paieškos variklio pagalba, daugiau kaip pusė rado neigiamos informacijos apie save.

Kitais žodžiais tariant – vienas blogas atsiliepimas (nebūtinai net teisingas) ir Jūsų verslas gali pasibaigti. Deja, tačiau statistika nemeluoja. Stebėkite informaciją apie save ir savo verslą, saugokite savo privačius duomenis ir kovokite dėl savo ir Jūsų verslo reputacijos.

Tiek, kad dirbdamas žinotum, jog turi šansų kilt aukščiau.

Sveiki visi, iš kart atsiprašysiu, kad teko taip ilgai laukti, tačiau manau apsimokėjo :)
 
Taigi, 2014 metais Metų Forumiečiu tapo narys "IdejosVerslui" (Arnoldas). Šį kartą, atsižvelgęs į ankstesnius "Metų Forumiečio" interviu straipsnius nusprendžiau, kad juose kažko trūksta, gyvumo. Todėl sugalvojau, kad šiais metais konkursą noriu organizuoti aš ir interviu paimti gyvai, pamatyti kas tai per žmogus ir pateikti tai raštiškai. Galiu pasakyti, kad nei kiek nenusivyliau, labai džiaugiuosi, jog Arnoldas skyrė man laiko. Per kiek daugiau nei valandą laiko jis man papasakojo labai daug įdomių dalykų, mes skaniai pasijuokėm, bet deja, visko, apie ką kalbėjome - čia neišvysite. Taigi, malonaus skaitymo :)
 
Trumpas prisistatymas forumo lankytojams:
 
Sveiki, esu Arnoldas, man 34 metai, esu laisvai samdomas verslo vystymo ir plėtros konsultantas. Turiu savo portalą (Verslo.Guru), kuriame rašau straipsnius ir dalį jų talpinu čia, uždarbio forume.
 
Kokie įspūdžiai tapus metų forumiečiu?
 
Nesureikšminu to. Aišku, įdomu buvo, nebuvau tikras ar laimėsiu. Keista buvo, kad konkuruoti reikėjo su vaistininku, nes tai, ką jis daro yra komercinės paslapties atskleidimas. Mums, "paprastiems žmonėms", yra įdomu, kas vyksta tokių verslo ryklių, kaip farmacijos kompanijos, užkulisiuose. Tačiau faktai lieka faktais - tai yra komercinės paslapties atskleidimas. Ir mano subjektyvia nuomone - tai jam geruoju nesibaigs. Suprantu, kad galiu susilaukti įvairių nepritarimo komentarų, tačiau reikia į tai pažiūrėti kiek kitaip: jei kas nors iš mūsų valdytų šį verslą, ar mums patiktų, kad ši informacija nutekėtų? Tam ir reikalingos konfidencialumo sutartys darbuotojams. Manau, kad ir jis yra panašią pasirašęs. Vieną faktą jau žinau - tai nėra Gintarinės Vaistinės darbuotojas. Liko dar keli tinklai <nusišypso>.
 
Kalbant apie straipsnius, forume daliniesi iš ties naudinga medžiaga, kurios pateiki nemažai ir dažnai. Ar tau iš to yra naudos? Ar tai tik atsidavimas, tavo pomėgis?
 
Naudos nejaučiu. Svetainė ir taip turi lankytojų srautą, forumas nesudaro didžiosios dalies, nors gali atrodyti kitaip. Kanalai siekia delfi, Facebook ir kitus tinklus. Tačiau uždarbyje lankosi man artimiausia auditorija - jauni, ambicingi žmonės, norintys turėti verslą ir kažką dėl to darantys. Jau vien tai, kad jie yra čia, parodo, kad pirmieji žingsniai yra žengti.
 
Mano nuomone forumas turi savo autoritetą verslo pasaulyje. Netgi pats esu įsirašęs į „LinkedIn“ profilį, kad esu „2014 Metų forumietis“ ir drąsiai įvardinu tai savo klientams ar darbdaviams. Forume susipažinau su autoritetingais žmonėms, tokiais kaip Tele2 viešųjų ryšių direktoriumi Baltijos šalims Andriumi Baranausku ir panašiai. Forumas man suteikė daug naudos. Ir pats, žinoma, esu dirbęs su forumo nariais - Simonu (buvęs Kofemanas), Host321 ir kitais. Esu ir pasamdęs iš čia kelis darbuotojus savo klientams.
 
Narystė „uždarbyje“ prasidėjo nuo žmonių paieškos, kurie atliktų tam tikras užduotis, kurių aš negalėjau atlikti pats, o jos turėjo būti padarytos vardan to, kad man klientų verslas augtų. Ir atėjo laikas, kai supratau, kad noriu dalintis savo patirtim, gal būti savotišku lektorium. „Uždarbis“ - vieta, kur ne tik atiduodu save, tačiau ir gaunu ne mažiau.
 
Visi mano rašomi straipsniai ar komentarai yra iš patirties. Mano žmona, kuri skaito mano straipsnius, sako: "galiu viską susieti su Tavo gyvenimu". Straipsniai yra mano patirtis ne tik versle, tačiau ir asmeniniame gyvenime.
 
Gal todėl kiekviename straipsnyje stengiuosi rašyti pirmu asmeniu – „aš manau“. Iš straipsnių, ko gero, eina pamatyt, kad aš turiu savitus įsitikinimus versle. Aš manau, kad pardavėjai buitinės elektronikos skyriuje turi puikiai nusimanyt, ką jie parduoda ir suteikti klientams konsultaciją, o ne atlikti pardavimą.
 
Šioje vietoje šiek tiek nukrypome nuo temos ir Arnoldas man papasakojo gana įdomią istoriją, kuomet jis žvalgėsi naujo šaldytuvo:
 
Atėjau į Kauno Akropolyje buvusį Elektromarkt apsižiūrėti. Matau - stovi visiškai naujas šaldytuvas, o šalia jo - tokios tuščiavidurės plastikinės dėžutės. Kam jos skirtos – žinojau puikiai, tačiau nusprendžiau "patikrinti konsultanto žinias". Konsultantas man pasakė, kad tai - "na, tokios plastmasinės talpos, kurias užpildote vandeniu, įdedate jas į šaldymo kamerą, tas vanduo sušąla ir tada galite dėti tuos plastikus į savo kelioninį šaldytuvą ir jame bus šalta". Kadangi žinojau, jog prieš mane tikrai ne tai, kas man sakoma, paprašiau konsultanto parodyti man, kaip tos talpos įsideda į šaldymo kamerą. Geras 10 minučių nuoširdžiai juokiausi, nes talpos niekaip netilpo į šaldytuvą. O ir kur Jūs matėte kelioninius lauko baldus šaldymo kameroje? (Ar tai buvo baldai?!) Taip... Tai buvo šaldytuvo gamintojo dovana - sudedamos plastikinės kėdės. :lol:
 
Čia pradėjome kalbėtis apie intelektą ir kodėl nutiko taip, kad „konsultantas“ nežinojo ką parduoda. Iš to išsirutuliojo gana įdomi diskusija ir privalau pateikti jums vieną įdomesnių diskusijos vietų:
 
"kaip tapti protingesniu" - tai yra antra frazė pagal populiarumą Google paieškoje, kuri atveda lankytojus į mano portalą. Ar tai yra protingas žmogus? <juokiamės abu> Aš bandau įsivaizduoti, koks žmogus ateina prie kompiuterio, jį įsijungia ir veda į Google paiešką frazę - "kaip tapti protingesniu". <vėl juokiamės> Ta prasme - rimtai?! Ką jis tuo metu sau galvoja? Ar jį aplankė kažkoks nušvitimas? Ir tai priverčia pagalvoti dar apie kai ką - ar man džiaugtis, kad mano portale esantis turinys atsako į tą klausimą, ar man liūdėti dėl to, kokius žmones man tokia paieška atveda? Čia jau kaip į tai pažiūrėsi.
 
Kas tau yra originalumas?
 
Realiai? Nieko (tuo ir galėjome užbaigti, bet nusprendėme pasigilinti į tai). Versle galioja 2 taisyklės: arba kuri unikalų produktą, arba tu gerini jau esamą (savotiškai - vagi idėją).
Mano straipsniai yra unikalūs, tačiau mano portalas - jis nėra unikalus. Galima išvardinti šimtus, jei ne tūkstančius panašių portalų, kurie dalinasi patarimais verslui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks tas turinys. Šiai dienai - unikalumo, esant 7-iems milijardams žmonių, yra itin sunku rasti. Nors ir kiekvieną dieną yra kažkas sukuriama.
 
Dabar sulaukiu netikėto klausimo iš Arnoldo: o kas yra unikalumas, kas iššaukia unikalumą? Iš pradžių mėginau į jį atsakyti, tačiau vis sulaukdavau atsakymo, kad esu ne visiškai teisus, "kapstau per daug paviršutiniškai".
 
Atsakymas paprastas – tingėjimas. Tingėjimas yra pati didžiausia kūrybiškumo galia. Kalbant apie tingėjimą – versle pasiseks tiems, kurie dar labiau padės žmonėms tingėti. Kam eiti į boulingą, kai namie gali turėti Nintendo Wii? <garsus juokas> Kam eiti į kino teatrą, kai namie pažiūrime filmą? Kam eiti į koncertą, kai galime tiesiogiai jį žiūrėti per televiziją? Tingėjimui ribų nėra.
 
Kaip įsivaizduoji ateitį verslo atžvilgiu?
 
Labai stipriai nukentės paslaugų sfera, ypač kas liečia darbuotojus - tai mano subjektyvi nuomonė.
 
Kodėl?
 
Nes pardavėjus, padavėjus keičia robotika. Mes dabar žengiam į robotizacijos erą. Pacituosiu A. Enšteiną, kurio pasakyti žodžiai, manau, šiuo metu į temą – „aš nežinau su kokiais ginklais bus kariaujama III pasauliniame kare, bet IV-ame - tai bus pagaliukai ir akmenukai“. Ir mes, žmonija, žlungame dėl mūsų pačių išradimų, padarytų dėl tingėjimo, tobulėjimo. Mes tobulėjame protiškai, bet kenčia mūsų organizmai, mes pamirštame judėti, nes galima to nedaryti. Kam eiti, jeigu galima važiuoti?
 
Ar esi girdėjęs frazę – „žinai informaciją - valdai situaciją“?
 
Ne, bet tai yra du skirtingi dalykai – informacijos žinojimas ir situacijos valdymas. Nes informacijos žinojimas yra intelektinis dalykas, na, o jos mokėjimas valdyti, yra emocinis dalykas.
 
Dabar mes vėlgi nukrypome nuo temos ir pradėjome įdomią diskusiją apie žmogaus prigimtį ir patį žmogų, šioje interviu dalyje Arnoldas atsiveria šiek tiek daugiau apie save.
 
Žmogus, kuris gali pripažinti klaidas yra pats stipriausias žmogus. Yra jau ne kartą tekę matyti forume, kai žmonės mane traukia per dantį, rašo komentarus, kad aš sakau nesąmones ir panašiai. Praeina kažkuris laikas - žiūrėk, rašo AŽ, jog atsiprašo ir klydo. Aš atsakau: "ką tik mano akyse labai pakilai". Deilas Karnegis (Dale Carnegie) yra pasakęs: "žmogus yra toks sutvėrimas, kuris visuomet, bet kokia kaina, yra linkęs suversti savo kaltę bet kam kitam, tik ne sau". Ir jeigu sugebi pasakyti, kad esi kaltas ir atsiprašyti, bandom ištaisyti savo kaltę - toks žmogus jau pakyla, jis savo gyvenime jau žengia kitą žingsnį.
 
Kur pats esi suklydęs ir ištaisęs tai, pripažinęs savo klaidą?
 
Oi, mano gyvenime buvo labai daug klaidų <juokiasi>. Viena iš tokių, kurią galėčiau pritaikyti tikrai nemažam kiekiui žmonių, tai rūkymas. Pats rūkiau 14-ka metų. Ir išbandžiau viską, kad mesti rūkyti. Buvo belikę tik 2 būdai, kurių dar nebuvau išbandęs. Bandžiau valią - tipo "metu ir viskas". FAIL. Bandžiau nikotino lipdukus - FAIL. Beje, Jungtinėje Karalystėje jie dalinami nemokamai. Rūkiau daugiau negu rūkiau be jų :D. Kramtoma nikotino guma -FAIL. Netgi skaičiau žymiąją Alan'o Carr'o knygą "Lengvas būdas mesti rūkyti" - psichologiškai labai stiprus veikalas ir padėjo mesti rūkyti pusei metų. Bet po pusės metų pasirodė, jog mano potraukis nikotinui yra stipresnis nei skaityta knyga ir toliau rūkiau. Tad liko du būdai - hipnozė ir akupunktūra. Nėjau į akupunktūrą - nes nežinau rytų medicinos specialistų. Gal dėl to, jog mumyse egzistuoja kažkokie išankstiniai nusistatymai, kurių mes patys netgi valingai negalime valdyti? (Ta prasme?) Na... Sakykime - ta pati akupunktūra. Juk tai - rytų medicina, teisingai? Automatiškai, smegenys diktuoja, jog įžengęs į rytų medicinos praktikos kabinetą, tu tikiesi ten pamatyti azijietiškos kilmės gydytoją. O to nepamatai. Ir tada, kad ir kaip tai būtų juokinga, savo galvoje pradedi "teisti" priešais tave stovintį žmogų, kad jis, greičiausiai, nepakankamai žino. Turbūt todėl, kad jo akys nėra siauros <vėl garsiai juokiasi>. Tai va. Bet vis tiek turėjau tuos du būdus ir norėjau juos išbandyti. Ir, staiga, mano gyvenime atsiranda mano žmona. Tada, dar būdama sužadėtinė, ji nusivežė mane į Palangą pas vieną žmogų, kuris užsiima bioenergetika. Kuomet atėjome ir pasisveikinome, tas žmogus atsisėdo priešais mane ir sako:
 
- Tu rūkai.
- Taip - atsakau.
- O kodėl rūkai? - klausia.
- Nežinau. Gal todėl, kad negaliu mesti?
- Tai kada metam?
 
Aš pasakiau tam žmogui, kad aš išbandžiau viską ir man liko du būdai, kuriuos anksčiau paminėjau. Jis sako man:
 
- O tu žinai, kad žmogus, kuris neturi valios, gyvenime nieko nepasieks?
 
Aš nežinau kas mane taip paveikė, bet šie žodžiai privertė labai stipriai susimąstyti, privertė nugalėti tą potraukį. Ir kai mes išėjome iš to žmogaus namų, prie laiptinės sėdėjo benamis. Toks "padaręs gramą" šiek tiek ir sako man: „ė pavaišink cigarete“. Aš padaviau visą pakelį, žiebtuvėlį ir palinkėjau jam sėkmės. Septyni ar aštuoni mėnesiai kaip nerūkau. Ir nenoriu. Taip, pradžioje buvo beprotiškai sunku, bet aš paklausdavau savęs: "ar aš noriu gyvenime kažką pasiekti?". Tai buvo birželio 23 diena. Liepą atsirado verslo.guru. Aš manau, kad pradėjau skaidriau galvoti.
 
Minėjai, kad augai Jungtinėse Valstijose. Ar gali trumpai mus apšviesti ką ten veikei, kiek laiko ten buvai ir kodėl ten išvažiavai?
 
Buvau ten daugiau kaip 10 metų, gyvenau, mokiausi ir dirbau Niujorke. Ten, matyt, ir buvo pati pirmoji mano darbo patirtis. Teko dirbti telemarketingo agentu Niujorko Geltonuosiuose Puslapiuose. Kas per darbo šlykštumas, tai sunku pasakyti. Tokia buvo mano nuomonė tuo metu <juokiasi>. Dabar suprantu, kad tai - pati geriausia patirtis mano gyvenime. Tokiame darbe tu labai greitai supranti savo vertę, savo norą augti, tobulėti. Per dieną atlieki apie 200 skambučių. Kartais - daugiau, kartais - mažiau. Ir jų metu - girdi labai daug neigiamų emocijų savo atžvilgiu. Su tavimi nekalba, keikiasi, meta ragelį, pasiunčia ir panašiai. Ir jeigu nepasiduodi - dirbi, pasieki savo. Tai buvo nuostabios pamokos mano gyvenime. Išėjau iš darbo po pusantrų metų, nes norėjau koncentruotis į mokslus.
 
Neseniai, sausio 2 dieną, paskelbei, kad sausio 3 dieną įvyks tavo vestuvės, kuriomis, žinoma, džiaugiesi ir noriu dar kartą pasveikinti tave nuo mūsų visų. Tačiau kodėl nusprendei apie tai pranešti forume?
 
Mano žmona manęs klausia to paties <juokiasi>. Tai yra saviraiška. Kiekvienas iš mūsų nori būti svarbus, nori būti pastebėtas. Tokia yra žmogaus prigimtis. Ir tas noras pasireiškia įvairiausiais būdais: vieni dažo plaukus, kiti segasi auskarus, spynas į ausis; treti tampa forumo troliais; ketvirti - rėkauja girti ant viso rajono; penkti - realizuoja save sporte ir panašiai. Visa tai yra kiekvieno žmogaus noras "būti svarbiu ir pastebėtu". Mus, kaip individus, skiria tik saviraiškos būdas - kaip mes tai realizuojame, kaip mes tą norą išreiškiame? Pavyzdžiui aš - sutikau savo antrą pusę ir tai yra tas žmogus, kuris privertė mane užsimanyti "tapti svarbiu" dalinantis savo žiniomis ir patirtimi. Tai yra mano saviraiškos būdas. Forumas yra mano asmenybės dalis ir, greičiausiai, norėjau, kad ir jūs pasidžiaugtumėte kartu su manimi. Galų gale - juk tai tikrai geresnės naujienos, nei rodo per televiziją <vėl juokiasi>
 
Forume, skiltyje "Apie save", esi parašęs: - "Smagu, kad galva ant pečių yra ne tik tam, jog į skrandį neprilytų... Tačiau liūdina tai, kaip žmonės linkę idėjas nusavinti." - ar tai reiškia, kad kažkada teko susidurti su idėjos pasisavinimu, materialinių vertybių praradimu ir panašiai?
 
Nebuvo, kad mane apgautų. Bet buvo bandymų – manęs klientas klausė: "kaip įsivaizduoji tai padarysi?". Ir aš pasakiau. Ir manęs nesamdė. Ir bandė patys. Paskui skelbia bankrotą, o dar po kiek laiko skambina ir aš turiu tai tvarkyti. Iš šios situacijos galima teigti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
 
Karma?
 
Nežinau, ar tuo tikiu. Man buvo nepasisekę. Ir ne vieną kartą. Man yra tekę dvi naktis miegoti Kauno autobusų stotyje, ant suoliuko. Bet yra taip - tu nepralaimi kai tave nugali, tu pralaimi tada, kada tu pasiduodi. Aš nepasidaviau ir rezultatai matosi dabar. Aš net parduotuvėje, matydamas kai senyvas žmogus perka „Optimos“ cukrų, makaronus, sviestą ir panašiai, už jį sumoku. Net jeigu tai būtų mano paskutiniai pinigai – juk man tik šiek tiek daugiau nei 30 metų, aš dar spėsiu užsidirbti, o kur užsidirbs ta senutė ar senukas? Ir vasaros dienomis, kuomet valgau kokioje lauko kavinėje ar restorane Laisvės Alėjoje, pamatęs benamį - aš jį pasikviesiu prisėsti, pavalgyti kartu. Paklausiu jo, kas tokio nutiko jo gyvenime, kad jis dabar toks, koks yra ir ten, kur yra. Jis verks, verksiu ir aš. Bet tai yra gyvenimo istorija, tai - kažkieno kito patirtis ir pamokos, kurias aš stengiuosi išmokti nepatirdamas to paties. Kad ir ką man papasakoja - tai vis tiek bus geriau nei "Naujųjų Pupyčių" koncertas ar pokalbis su jomis <juokas>. Ir apskritai, Lietuvoje tikrąsias žvaigždes parodo du kartus per metus – tai per „Lietuvos garbė“ ir „Auksinė širdis“ renginius. Visa kita - pompastika, tuštybės ir pasipūtėlių šou.
 
Koks tavo gyvenimo credo?
 
Jei nebūtų geresnių - būčiau pats geriausias. Dažnai taip sakau, kai man yra dėkojama už kažką ar sakoma, kaip čia "kietai sugalvojau".
 
Galiausiai - ką palinkėsi, perduosi visiems forumo lankytojams?
 
Kadangi dabar yra ožkos metai - tai šių metų talismanu galima laikyti kalnų ožį. Ir siūlau forumiečiams įsivesti į YouTube – „mountain goat climbing“. Ir pažiūrėti, ant kiek tas ožys yra užsispyręs ir kaip jis lipa granitiniais skardžiais. Nepasiduoti. Žmogus stovėdamas ir žiūrėdamas į tokį skardį pasakytų, kad yra neįmanoma taip užlipti, kaip tas ožys užlipa. Bet nei manęs jis klausys, nei jam įdomu, ką tas žmogus kalba. Jis užlips, nes jam taip reikia ir jis tiki savimi.
Nelinkiu tapti ožiais :D Noriu tiesiog palinkėti visiems tokio pat užsispyrimo. Nepasiduot neigiamai aplinkos įtakai, tikėti tuo, ką darote ir lipti į viršų.
 
P.S. tai yra dar vienas narys jau turintis Uždarbis.lt marškinėlius su talismanu :) čia reikėtų dėkoti administracijai, o jei konkrečiau, tai Tadui

„Tamsioji Vladimiro Putino pusė“ (orig. „Vladimir Putin's Long Shadow“) – tai nacionalionio kanadiečių transliuotojo CBC sukurtas filmas apie mažai kam žinomą Vladimiro Putino istoriją iki jam tampant Rusijos prezidentu. Kuo jis užsiėmė? Kaip kilo karjeros laiptais? Su kuo bendravo ir bendradarbiavo? Į šiuos ir kitus klausimus žurnalistai ieško atsakymų filme „Tamsioji Vladimiro Putino pusė“. Gero žiūrėjimo:
 

Jungtinėse Valstijose, maždaug 1980-aisiais, buvo labai madinga versle siekti tapimo „rykliu“ (angl. – shark). Visi to siekė, nes tai – savotiškas pripažinimo statusas. Lietuvoje, berods, prieš kelis metus buvo rodomas JAV kurtas teisinis serialas tokiu pat pavadinimu – „Ryklys“. Einant laikui, šio žodžio prasmė verslo (ir teisės) pasaulyje neprarado savo žavesio ir/ar prasmės. Būti pavadintam „rykliu“ versle ar teisėje – pripažinimo ženklas. Mano manymu – tai dar vienas žingsnis lyderystės link.
 
Jūs galite paklausti: „kaip žuvis, turinti (beveik) neribotą dantų skaičių ir neturinti jokios kantrybės, gali atspindėti tikrą lyderį?„. Atsakymas paprastas: dantys ir kantrybė čia ne prie ko. Kai sakau, kad „buvimas rykliu daro Jus lyderiais“ – kalbu apie ryklį, kaip apie „vandenynų karalių“ (juk liūtas – žvėrių karalius?). Jeigu kam teko žiūrėti laidas apie ryklius – tai žuvys, kurios yra gudrios, paslaptingos ir pavojingos… Ir tai – tik kelios iš savybių, kurias turi turėti tikras lyderis ir kiekvienas ryklys.
 
Visuomet judėkite tik į priekį
 
Turiu savo skaitytojams iššūkį: suraskite ryklį, kuris plauktų atgal. Neįmanoma, ar ne? Rykliai plaukia tik į priekį ir didžioji dauguma iš jų niekada net nesustoja. Jie net nemoka sustoti. Tai reiškia, kad nuo tos dienos, kai jie gimsta (keistai įdomus procesas), iki pat tos dienos, kai miršta (natūralia mirtimi, kovoje, arba nuo žmogaus rankos) – jie visuomet juda į priekį.
 
Turiu ir antrą iššūkį: grįžkite atgal į praeitį ir apsaugokite ką nors nuo nenatūralios mirties. Negalite, ar ne? Bent jau – kol kas. Tai reiškia, kad mes (vėlgi – kol kas?) esame užstrigę laiko tiesėje, kuri veikia paprastu principu: veiksmas = atoveiksmis.
 
Kadangi esame strigę tokioje laiko tiesėje – tai reiškia, kad tai, ar Jūs esate įtakingi/protingi/turtingi/sėkmingi (ir kitokie „-ingi“) tiesiogiai priklauso nuo to, ką Jūs darote. Pavyzdžiui – kai kuriais savo pasiekimais aš tikrai didžiuojuosi, tačiau negaliu juk apsiriboti tuo, ką esu padaręs ar pasiekęs prieš metus, du ar kelis. Visą laiką privalau judėti į priekį, stengtis numatyti mano veiksmų (ar atvirkščiai – neveikimo) atoveiksmius ir kas susitiks LKL finale šiais metais. Juokauju. Man tai visiškai nesvarbu, nes čempionas bus Žalgiris. Sakau Jums tai kaip kaunietis (ar reikia parašyti, kad juokauju, kol Lietuvos Ryto fanai nenulaužė mano portalo?).
 
 
Ta pati taisyklė galioja ir Jums: jeigu kažką pasiekėte 2014-aisiais – tegul tai ir lieka 2014-uosiuose. Dabar – 2015-ieji: naujų pasiekimų laikas. Ši formulė galioja ne tik metams, tačiau ir mėnesiams, savaitėms, dienoms ir net valandoms ar minutėms. Beveik visada galima pagauti stambesnę žuvį. Tačiau to nepabandę – nesužinosite, ar tai yra iš viso įmanoma.
 
 
Darykite viską, kad pasiektumėte tikslą
 
Judėjimas į priekį yra gerai. Bet mažiau savimi pasitikintys užduos sau klausimą: „ar man tikrai pasiseks?“. Dar kartą pažiūrėkime į ryklius: tyrimai rodo, kad ryklių „uoslė kraujui“ yra tokia, jog jie gali aptikti golfo kamuoliuką (42.67 mm) Loch Neso ežere (56,4 km²). Tokiu nuotoliu pajutę kraują – rykliai tikrai atplauks ir pasiims tai, kas (jų manymu) „yra jų“. Kad ir kaip kvailai tai skambėtų – tai praktiškai reiškia, jog ryklį gali supti šimtai sveikų žuvų ir kai tik ryklys pajus kažkur kraują – jis plauks būtent ten. Pagalvokite apie tai.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/01/ryklys-su-zuvimis.jpg

 
Todėl ir mano patarimas Jums: darykite absoliučiai viską, kad pasiektumėte savo tikslų. Jeigu „užuodžiate“ naują galimybę savo verslui – imkitės jos. Jeigu ieškote darbo ir Jums tinkamas darbas yra ne Vilniuje, o Klaipėdoje – kandidatuokite. Potencialios galimybės yra praktiškai neribotos. Dabar – galima dirbti Indijos kompanijai iš Joniškyje esančio buto. Technologijos atveria mums neribotas galimybes, reikia tik mokėti jas pažaboti sau ir… nebijoti daryti viską, ką tik galite.
 
Reputacija eina pirma Jūsų
 
„Atsargiai! Pugžlys!“ – išgirsite paplūdimyje ir nusijuoksite. „Atsargiai, ryklys!!!“ – ir paplūdimyje esantys žmonės bus krante. Vien tik žodis „ryklys“ verčia žmones truputį „myžtelėti“ į apatinius. Tai – kietas žodis. Kietas pavadinimas. Savo kietumu puikiai atitinkantis padarą, kuris tuo žodžiu apibūdinamas. Pamatote peleką, išlindusį iš vandens ir iš karto pagalvojate apie ryklį, o ne delfiną, teisingai? Ryklio reputacija mūsų, žmonių, pasaulyje yra jau kaip reikiant „įtvirtinta“. Patiems rykliams ji nieko nereiškia, tačiau žmonės, kita vertus, puikiai žino, ko reikia saugotis būnant vandenyje. Didelės bangos, raudona vėliava ir net medūzos ramiai sau „sėdi pavėsyje ir rūko“, palyginus visa tai su rykliais ir jų reputacija tarp žmonių.
 
Šiais laikais – viskas, ką mes darome, gali atsirasti internete. Tai, kaip pribloškėte direktorių tarybą ar krapštėte nosį ir sprigtu šaudėte jos turinį ant lubų – gali atsidurti internete. Beveik visi turime savo „skaitmeninį antspaudą“, kad ir kas tai bebūtų – mūsų socialinių tinklų profiliai, Twitter paskyra, Pinterest interesai, YouTube video klipai, gyvenimo aprašymas LinkedIn’e ir panašiai. Visa tai – yra Jūsų reputacija. Ir Jūsų reputacija eina pirma Jūsų, kad ir ką bedarytumėte, kad ir koks žmogus bebūtumėte – geriausias ar tragiškiausias. Ir lyderiai moka rūpintis savo reputacija, nes jie žino, ką ji reiškia. Ypač – šiais laikais.
 
Trys paprastos lyderystės pamokos iš vandenyje gyvenančios žuvies. Tiesa, dar kai kas – rykliai neturi baimės jausmo, o didžioji dauguma Jūsų – bijo vorų. Nepaisant to – Jūs vis tiek galite būti rykliais savo pasaulyje. Tereikia Jums iš savo komfortiško ir saugaus akvariumo išplaukti į vandenyną.

Prieš kelias savaites, kai dar buvo aptarinėjama tapatbės pasitvirtinimo sistema, uzdarbis.lt administratorius Kernius pateikė savo surinktų forumų TOP 10 PAGAL PRANEŠIMŲ KIEKĮ.
 
Aš jį kiek pataisiau.
 
Galutinis TOP 10 po šiai dienai atrodo taip:
 
1 BitePlius.lt – 19 363 000
2 SuperMama.lt – 13 262 000
3 Uždarbis.lt – 1 441 000
4 Lrytas.lt – 1 439 000
5 TindiRindi.lt – 1 312 000
6 Draugas.lt – 1 272 000
7 Tax.lt – 869 000
8 Infolex.lt – 722 000
9 DjScene.lt – 658 000
10 EuroFootball.lt – 594 000
11 AudiKlubas.com – 580 000
12 Diskusijos.lt – 576 000
13 Travian.lt – 555 000
14 Linksmas.net – 546 000
15 Klase.lt – 481 000
16 Miestai.net – 468 000
17 Elektronika.lt – 454 587
18 22.lt – 381 000
19 HondaKlubas.com – 353 000
20 Ferrum.lt – 334 000
21 BodyBuilding.lt – 297 000
22 Chatas.lt – 296 000
23 Imagination.lt – 291 000
24 Auksarankes.lt – 290 000
25 Mama.lt – 285 000
26 MotoManai.lt – 284 000
27 TavoVaikas.lt – 269 000
28 Aistra.lt – 263 000
29 PlayManija.lt – 248 560
30 Music.lt – 242 000
31 ComputerBild.lt – 230 000
32 Kulturizmas.net – 215 000
33 Tavo.lt – 208 000
34 Spekuliantai.lt – 204 000
35 Ieskok.lt – 195 000
36 Studijos.lt – 190 000
37 GerasDviratis.lt – 183 000
38 Zebra.lt – 181 000
39 BMWFan.lt – 158 000
40 RojausSodai.lt – 150 000
 
Gal koks nors šį sąrašą gali papildyti ar patikslinti? Gal tavo forumą pamiršau pridėti? :) Kernius patikslino kaip reikiant.

Svetainės „How-to Geek“ specialistai, bandantys savo skaitytojus išmokyti kompiuterinio raštingumo ir programinės įrangos higienos, niekada nerekomenduoja į kompiuterį diegtis nemokamos programinės įrangos – nemokamas sūris juk būna tik spąstuose. O norėdami parodyti, kad jų rekomendacijos ne iš piršto laužtos, jie į savo kompiuterį įdiegė populiariausias nemokamas programas iš „download.com“ svetainės.
 
Kaip programinės įrangos šaltinis svetainė „download.com“ pasirinkta neatsitiktinai: ji priklauso puikios reputacijos IT naujienų leidiniui „Cnet“, be to, svetainės politikoje aiškiai parašyta, kad jokių programų, kuriose yra piktybinių elementų, neplatinta: patiems kūrėjams draudžiama į svetainę įkelti bet kokius produktus, kuriuose esama virusų ar kitų piktybinių programų, kurie įsidiegia savaime be vartotojo sutikimo, kurie nuolat renka informaciją apie naudotoją, kurie keičia vartotojo numatytąją naršyklę ar naršymo pradžios svetainę, privatumo nustatymus, kurie įsidiegia slapčia, vartotojui nesuteikiant galimybės perskaityti programos naudojimo taisyklių ir kurie neatlieka funkcijų, nurodytų aprašyme
 
Visa programinė įranga buvo diegiama į „šviežiai sukurtą“ virtualią mašiną, diegimui naudojant numatytuosius nustatymus. Ir rezultatas, kaip iš anksto prognozavo „How-to Geek“, baisus.
 
Skaitytojus įspėjame – jei patys norėsite atlikti panašų eksperimentą – jokiu būdu nenaudokite tam savo pagrindinio kompiuterio, nes jis gali tapti beverte metalo krūva. O jeigu smalsumas nugalės – specialiai eksperimentui susikurkite virtualią mašiną.
 
Taigi, kokios programėlės pateko į download.com „Top-12“ sąrašą? Pačiame jo viršuje tūno dvi antivirusinės programos – „Avast“ ir AVG. Tiesa, joks sveiko proto kompiuterio naudotojas dviejų tokių programų vienu metu niekada nenaudos, todėl ir „How-to Geek“ pasirinko jiems jau pažįstamą ir gerai įvertintą „Avast“.
 
Bet jau čia prasidėjo nelabai pageidaujamų dalykų virtinė: „Avast“ rekomenduoja kartu įsidiegti ir „Dropbox“. Žinoma, ir debesinė duomenų saugykla nėra blogas dalykas, juolab, kad „Dropbox“ taip pat patikima, bet čia reikia įsisąmoninti vieną dalyką: iš papildomų pasiūlymų įsidiegti kokią nors kitą programą patys programinės įrangos gamintojai uždirba kur kas daugiau nei iš savanoriškai pasirenkamų papildomų mokamų paslaugų. Na, šįkart bent jau papildomas pasiūlymas nėra prastas.
 
Pradėjus veikti „Avast“ diegiamas „KMPlayer“. Ir pradėjus diegti šią programą atsidaro informacinis langas, kuriame siūloma „Sutikti ir įdiegti“. Kada nors skaitėte, kas parašyta tuose informaciniuose languose? Ne? O derėtų – jei sutikote ir įdiegėte, sveikiname, jau turite bendrovės „Spigot“ naršyklių įskiepių visiems gyvenimo atvejams. Ir tai dar ne viskas – iškart po to, kai sutikote, atsidaro dar vienas panašus langas. Vėl „Sutikote ir įdiegėte“? Vadinasi, turite ir „PC Pro Cleaner“ programą. Kitas žingsnis? Būkite mieli, sutikite įsidiegti „Search Protect“. Turėsite dar vieną „naršyklės priežiūros įrankį“, panašų į „Spigot“ produkciją – nors ir nežinia, kaip du konkuruojantys naršyklės hijackeriai veiks viename kompiuteryje.
 
Sutikus su visais šiukšlių (kurių diegimą oficialiose taisyklėse download.com draudžia) diegimo pasiūlymais ekspertai savo kompiuterio ekrane pamatė klaidos pranešimą – į kompiuterį norėjo patekti dar vienas naršyklės vagis „WajamPage.exe“, bet kažkodėl jis nulūžo. Gal taip ir gerai – sukčių kreivi pirštai apsaugojo kompiuterį nuo nepageidaujamo sukčių produkto.
 
Tuo metu baigėsi „PC Pro Cleaner“ diegimas. Programa pradėjo kompiuterio tikrinimą ir (prisiminkite, tai buvo naujutėlaitė virtuali mašina) atrado daugybę grėsmių. O kad vartotojas netyčia nepraleistų tų grėsmių pro akis, programa apie prakalbo žmogaus balsu. Ir ji dar ne kartą bandė apie save pranešti balsu – atsitiktinai pasirinktu metu ji per kolonėles pareikšdavo, kad kompiuteris pilnas klaidų ir laikas jį taisyti.
 
Taigi, kol kas rezultatas toks: 1 antivirusinė programa, 1 vaizdo rinkmenų leistuvas, 2 naršyklės vagys, 1 „kompiuterio valytojas“, kuris pats yra daugiau šiukšlė nei valytojas.
 
Ketvirtas įrašas sąraše - „YAC Anti-Malware“. Įsidiegė gražiai, be jokių papildomų dovanėlių. O po kelių sekundžių ekrane atsirado mažas kažką stebintis langelis. Ir pranešimų centras pradėjo be paliovos pranešinėti, apie tai, kad stebėjo kažkokį procesą ir jį leido. Džiugu bent jau tai, kad tie pranešimai pasirodo labai trumpam..
 
Penktoje sąrašo vietoje – patikima programa „CCleaner“. Ją „How-to Geek“ ekspertai savo skaitytojams yra rekomendavę ir anksčiau, o šįkart ji įsidiegė be jokių nemalonių staigmenų ir veikė kaip tikėtasi.
 
Šeštoji – „YTD Video Downloader“ duomenų siuntimosi įrankis. Įsidiegti nepavyko - „Avast“ griežtai atsisakė leisti jį diegti. Vėliau paaiškėjo, kad „Avast“ pasielgė labai gerai, bet kodėl gi ji neveikė kai į kompiuterį įsliuogė „KMPlayer“ prielipai?
 
Septinta vieta sąraše „Free YouTube Downloader“. Diegimui koją vėl pakišo „Avast“. Kas gi per nesąmonė – programos iš to paties populiariausiųjų sąrašo, bet pirmoji draudžia diegtis paskesnes? O jeigu tai virusai ir piktavališka įranga, kodėl jas platina download.com? Galbūt ir šios svetainės valdytojai, kaip ir įprastiniai vartotojai, tiesiog užsimerkia ir spaudžia mygtuką „Leisti“?
 
Aštuntoje sąrašo vietoje - „Driver Booster “, nors „How-To Geek“ anksčiau buvo informavę, kad tvarkyklių atnaujinimo įrankiai yra blogiau nei nieko nedarančios programos. Na bet eksperimentas yra eksperimentas. Diegiame. Kartu su kažkuo, kas vadinasi „Advanced SystemCare Free“, nes taip pažymėta numatytose nuostatose. Pasirodo, ši programa buvo ir taip buvo sąraše, 9 vietoje.
 
Dešimtoje sąrašo vietoje - programa, kurios po tokio eksperimento tikrai prireiks: „IObit Uninstaller“, spėjant pagal pavadinimą – programų šalinimo pagalbininkas. Na jei jau jie padeda kompiuterį apvalyti, tai negali patys jo prišiukšlinti, ar ne? Ogi visai ne! Diegimo lango apačioje – sunkiai įžiūrima varnele papuoštas langelis, informuojantis, kad kartu bus įdiegtas ir „IObit Malware Fighter“.
 
Tada apie tai, kad ji nėra visiškai bevertė, priminė YAC. Programa informavo, kad kažkas kiša nagus prie interneto naršyklės nustatymų. Tik kad pranešimas apie tai ekrane matėsi labai trumpai ir nebuvo labai informatyvus. Ir jam išnykus nebuvo galima rasti jokios pranešimų istorijos. Taip ir liko neaišku – ar pagrįstai gąsdina, ar taip daro siekiant pateisinti savo egzistavimą.
 
Įdiegus programą „Virtual DJ“ (ji ekspertus nustebino tuo, kad nebuvo prie ko prikibti), eksperimento pabaigai liko „Download App“. Panašu, kad ją sukūrė patys download.com šeimininkai. O ją diegiant – vėl langas teksto, parašyto painiu teisiniu žargonu. Apie kažkokius „Spigot“ produktus. Bet juk jie jau yra kompiuteryje?
 
Vėl suspigo YAC – pranešė, kad kažkokia programa SP.exe bando pakeisti naršyklės namų puslapį. Tai gerai, kad YAC šį veiksmą uždraudė.
 
Ir tai buvo tik kelias minutes trukusios kovos pradžia – YAC, „Search Protect“ ir „Spigot“ įskiepiai bandė išsiaiškinti santykius – kuris iš jų svarbesnis. O YAC apie kovos rezultatus pranešimais informavo kas kelias sekundes. „Search Protect“ ir „Spigot“ pakaitomis bandė nustatyti naują naršyklės puslapį, o YAC jį atkeitinėjo atgal. Štai kur titanų kova!
 
Bet tuo metu kompiuterio ekranas užsipildė iššokančiais langais, todėl nuspręsta jį perkrauti. Juk tai turėtų padėti, ar ne?
 
Vos užsikrovus „Avast“ užblokavo grėsmę, vardu „Conduit“. Puikus darbas. Tik jį tikriausiai reikėjo atlikti dar to „Conduit“ diegimo metu?
 
Ir nors „Trovi/Conduit“ buvo užblokuota kaip virusinė įranga, jos padaryti pakeitimai liko - „Internet Explorer“ namų langas buvo trovi.com.
 
Norėdami padaryti tai, ko nepavyko anksčiau, ekspertai nusprendė atjungti visas kreivai-šleivai veikiančias apsaugas ir įdiegti anksčiau užblokuotą „YTD Video Downloader“. Ir po sėkmingo diegimo išnyko galimybė pasinaudoti interneto naršykle: kaskart bandant ją įjungti pasirodydavo pranešimas, kad kažkas bando atidaryti tinklo turinį neapsaugotu režimu.
 
Pasirodo, ne be reikalo: leidus atidaryti šį turinį į kompiuterį įdiegiami nurodymai visus interneto duomenis siųsti per „proxy“ tarnybinę stotį. Kas yra labai, labai blogai.
 
Reikia paminėti, kad „Avast“ veikė patenkinamai – pačią pikčiausią piktybinę programinę įrangą blokavo, bet didžiąją dalį naršyklės grobikų ir šnipinėjimo įskiepių praleido.
 
Pamokos
 
Reikia tikėtis, iš šio eksperimento bus išmokta kelių svarbių dalykų. Nemokamos programinės įrangos platintojai beveik visas savo pajamas gauna į savo galimai naudingos programinės įrangos paketą įtraukdami ir visiškai nereikalingas programas, kurios užsiima vartotojų gąsdinimu ir vilioja iš jų pinigus už tariamai būtiną kompiuterio išvalymą. Bet pats geriausias patarimas šiuo atveju – kad nereikėtų valyti šiukšlių, tiesiog vengti jų patekimo į kompiuterį. Kitaip tariant, nemokamos programinės įrangos vengti kaip maro.
 
Imuniteto nuo šiukšlių patekimo į kompiuterį nesuteikia jokia „How-to Geek“ išbandyta antivirusinė programa, todėl, ypač jeigu nesate kompiuterių ekspertas, į savo kompiuterį nediekite nieko, ant ko didelėmis raidėmis parašyta „NEMOKAMAI!“
 
Svetainių, kurios leistų atsisiųsti „švarią“ nemokamą programą, tiesiog nėra: nemokamų programų kūrėjai savo produktus apkarsto jiems pinigus uždirbančiomis šiukšlėmis, o nemokamų programų siuntimosi svetainės savo pelno dalį uždirba tuos produktus apkarstydamos dar vienu šiukšlių sluoksniu.
 
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/patikrino-kas-nutinka-kompiuteryje-idiegus-12-populiariausiu-nemokamu-programu-pasiurpo.d?id=66884552#ixzz3OdaBwlB3

Nusipirk alfa vyro mokymus :D o siaip patarciau atsipalaiduoti kadangi kaip supratau dar laankai mokykla. Tai patikek cia tau atostogos db palyginus su tuo kas laukia kai ja baigsi. Arba maziau kreipk demesi ka apie tave mano aplinkiniai.

Šiek tiek sugrįžau mintimis į praeitį ir nutariau tais prisiminimais pasidalinti su jumis, mano puslapio skaitytojai.
 
Senais senais laikais, kai dar nebuvo tinklinių vaistinių, joms vadovauti negalėjo žmogus, neturintis farmacinio išsilavinimo. Matyt, geras yra posakis: “kiekvienas tegul dirba darbą, kurį išmano ir moka geriausiai“. Visus reikalus, susijusius su vaistinės darbu, spręsdavo vaistinės vedėjas ar vedėja. Reklamų nebuvo, o ir reklamuoti nebuvo ką – vaistai buvo pigūs, daugelis iš jų buvo deficitiniai, be to, ir reklamos nereikėjo, nes žmonės į vaistines ėjo tik reikalo prispirti, o dabar daugelis eina “dūšios atverti”, pasiguosti, apie politiką ir valdžią pasišnekėti ir, be abejo, reklamuojamų produktų prisipirkti.
 
O kai atėjo nauji, dabartiniai laikai, vaistines užvaldė tie, kurie įžvelgė būsimą pelną. Ir matau, kad jiems neblogai pavyko.
Kokia strategija buvo vykdoma, kai savininkas buvo ne farmacininkas, o ir jo komandą sudarė visokios buvę bankų ir “Senukų” vadybininkės, galite pamatyti, pasižiūrėję į ruoštą reklaminį vaizdo klipą. Ir tai buvo vaistinės reklama!
 
O kai tas projektas su vištomis buvo paleistas į gyvenimą (trumpai priminsiu tiems, kurie nežino apie tą projektą – žmonės, vaistinėje apsipirkę už tam tikrą pinigų sumą, gaudavo kuponus, suteikiančius galimybę pigiai nusipirkti vištų vieno paukštyno parduotuvėse), mes tiek prisiklausėme pasiūlymų, ką dar galėtumėme pridėti į žmonių pirkinių krepšelį. Daugelis kraipė galvas, kaip tokie dalykai įmanomi, mes irgi prastai jautėmės, nes tai nė iš tolo nebuvo panašu į vaistinę, greičiau į eilinį turgų.
 
Bet reikia pasidžiaugti bent tuo, kad farmacijos bendrovėje buvo farmacinės veiklos vadovas, kuris sustabdė dar vieną neprotingą žingsnį. Dėl pinigų ir pelno tiems kūrybiniams darbuotojams visai buvo protas pasimaišęs, nes vadovas pareikalavo nupirkti ir į kiekvieną vaistinę pristatyti po mažą šaldytuvą šaldytoms vištoms laikyti, kad mes, vaistinės darbuotojai galėtume iš karto ir parduoti tas vištas už jų ką tik įsigytus kuponus! Tai kategoriškai uždraudė žmogus, atsakantis už farmacinę veiklą savo licencija. Įsivaizduokite tikrintojų veidus, kai, atidarę šaldytuvą, vaistinėje jie būtų radę šaldytų vištų!
 
Apačioje pateikiamas susirašinėjimas, tarp vadybininkų, tekste redaguotas tik vaistinės pavadinimas:
 
 
Ir dar keli laiškai, kurie skirti mums, vaistininkams. Tikriausiai tam, kad pamokyti, kaip turime dirbti. Matyt tuos laiškus kuria visiški nevykėliai, manantys, kad mes esame tikrai tik eiliniai pardavėjai, neturintys savo nuomonės, didelio krepšio žinių arba marionetės, kurios, patampius už siūlelių daro tai, ko iš jų reikalaujama…
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Tai va, tokia realybė…
 
Dar buvo organizuojamas PRIVALOMAS seminaras, kuris vyko dvi savaitgalio dienas. Jame turėjo sudalyvauti visi darbuotojai. Seminarą vedė iš Latvijos atvykęs lektorius. Jis taip pat mus mokė, kaip turime dirbti, kad kuo daugiau parduotume. Buvom suskirstyti į būrelius ir “žaidėme” pirkėją ir pardavėją. Mus stebėjo iš šono, taisė mūsų klaidas, mokė, kaip turime viską daryti teisingai, paprasčiau sakant, kaip daugiau “prikabinti makaronų ant ausų” pirkėjui. Kai įsivėliau į atvirą diskusiją su tuo lektoriumi ir paklausiau jo, ar jis norėtų, kad jo žmona, atėjusi į vaistinę nusipirkti tik citramono, mano dėka išeitų su pilnu “Maximos” maišu nesąmonių, jis man pasiūlė padiskutuoti po paskaitos. O po paskaitos pasakė, kad jis viską supranta, bet toks yra biznis. Ir dar pridėjo, kad po paskaitų mes pasijusime labai laimingais ir visai kitokiais, pasikeitusiais, su kitu požiūriu. Ir kai baigėsi seminaras, jis manęs paklausė:
 
– Ar gavai naudos, ar lengviau bus dabar dirbti, nes tiek patarimų naudingų gavai?
 
Beliko tik nusišypsoti ir liūdnai pranešti:
 
– Netapau laimingesnis žmogus, paskaitos nepakeitė požiūrio į darbą ir jeigu dirbu 20 metų, tai joks profesorius ar mokslų daktaras nesugebės manęs pakeisti, o jūs iš manęs atėmėte dvi pačias nuostabiausias savaitgalio dienas, o aš jas atėmiau iš savo šeimos ir kito laisvo savaitgalio jau neturėsiu, nes turėsiu dirbti.
 
Taip ir išsiskyrėme su savo mintimis, ir savo tikslais. Negaliu kalbėti už visus savo kolegas, kad paskaitos buvo šlamštas. Manau, kad kažkam tikrai buvo įdomu ir naudinga, bet aš pasijutau kaip sektoj, kai tau kažką bando įteigti ir dar garsiai pakartoti, kad pasižadi nuo šios minutės elgtis tik taip, ir ne kitaip:)
 
Vaistininko užrašai

Užkalnis rašo tai, su kuo kiti rezonuoja ir yra sąskambis, jei tu kažką parašytum, tai su tavimi irgi ne visi rezonuotų.
 
Aš irgi ankščiau to nesupratau, bet dabar suprantu. Aš nenoriu būti publicistas ir rašyti ten į laikraštį, tiesiog noriu papasakoti kaip reikia būti blaiviai girtam, kad nereikėtų išsiblaivyti. :)