Impaler

Išmokysiu dešimt talentingų žmonių verslo pagrindų.
 
Tie, kurie nori dirbti ant savęs, individualiai. Self-branding.
 
Mokysiu, nes man lengviau išmokyti dešimt žmonių, nei įsteigti dešimt firmų.
 
Jei domina, pagooglinkite mane ir parašykite email.
 
Ieškau draugų, turiu viską ko reikia, kad išmokyti, net išsilavinimą, kurį sudeginau, nes jis nieko vertas. Pedagogo išsilavinimo neturiu, prarasti ir taip neturiu ką ir tai bus geriau, nei kažkokie seminarai apie motyvaciją ir verslą iš žmonių, kurie pasakoja pasakas už pinigus. Aš tai darau dykai, tik manęs niekas nežino.
 
Nes šiandien yra mano pirma tokios veiklos diena.
 
Noriu būti žinomas ir turėti daug draugų, kurie nenusisuks nuo manęs, nes aš tai tikrai niekada nenusisuksiu - nebent būsite įkyrus idiotas.
 
Esu intelektualaus marozo stiliaus žmogus - nes man taip patinka, bet mano batai kainuoja daugiau nei moterų garderobai. Tik jos nesupranta mados.
 
Aišku, jei Jūs nenorit ir geriau eisit išleist milijoną pas kitus žmones, kurie jau tai pasiekę, tai eikit.
 
Man reikia tokių, kurie nori nemokamai arba barteriu.
 
Turi būti talentingas ir gabus, nes tokių dalykų išmokyti nemoku.
 
Visi kam neįdomu, prašau nesakykit ką man daryti - nes aš kvailys ir kad tai padaryčiau man dreba kinkos, bet jei nepadarysiu - tai pražūsiu, be Jūsų.
 
Pasiilgau savo sielų.

Sveiki, mieli draugai, pažįstami, kolegos ir šiaip prijaučiantys :)
 
Šį kartą - kiek nebūdingas mano prašymas Jums:
 
Esu apstebėjęs ne vieną diskusiją apie neigiamą informaciją viešojoje erdvėje - apie tai, kad net šventiniu periodu, mūsų "visuomenės informavimo priemonės" mirgėjo pranešimais, kaip kažkas kažką nužudė, kaip kažkas kažko bijo ir kaip viskas aplink yra blogai.
 
Blogai yra todėl, kad patys, matyt, nenorime daryti taip, jog būtų geriau. Todėl...
 
Ieškau žmonių, kuriems reikia pagalbos. Galbūt - reikia pagalbos sutvarkant namus, nes patys to padaryti negali. Galbūt - reikia pagalbos, nes žmogus neturi darbo, o yra šeima, kurią maitinti reikia. O galbūt - kaip tik turi du ar tris darbus, tačiau gaunamų pinigų neužtenka tam, kad išmaitinti šeimą. Galbūt - reikia pagalbos sveikatos klausimais. Galbūt - tiesiog reikia su kuo nors pakalbėti.
 
Trumpiau tariant - ieškau žmonių, kurie nusipelno, kad jiems būtų padėta. Žmonių kurie tos pagalbos nusipelnė ir jos negauna.
 
Parašykite man asmeniškai:
 


 
Kam reikia pagalbos (vardą, pavardę, tel nr. adresą ir kitus rekvizitus galėsite parašyti vėliau, kai paprašysiu) ir kokia Jūsų sąsaja su tuo žmogumi?
Kodėl, Jūsų manymu, tam žmogui (ar žmonėms) reikia padėti?
Kokia pagalba yra reikalinga?
Kuo Jūs patys galėtumėte padėti kitiems, visiškai svetimiems žmonėms? Už paprastą, nuoširdų "ačiū".
 

Tai nėra kažkoks komercinis projektas ir panašiai. Atėjo laikas realizuoti save, "įdarbinti" savo galimybes, kontaktus, įtaką (kiek ten jos belikę) ir tiesiog mėgautis gerų darbų vaisiais. Žinoma, galite pasidalinti šiuo pranešimu su savo draugais.

SearchMetrics paskelbė savo kasmetinių Google paieškos rezultatų tyrimų rezultatus. Tyrimo analizę su išsamiu aprašymu anglų kalba galite parsisiųsti čia.
http://seopaslaugos.com/wp-content/uploads/2014/09/Google-seo-2014.png
 
 

Trumpai apie save ir studijų laikus Lietuvoje
 
Trumpai pradžioje prisistatysiu. Prieš porą metų buvau baigęs VGTU (Vilniaus Gedimino Technikos Universitetą). Dar, turbūt, kokiam pirmam kurse jau supratau, kad pagal specialybę nedirbsiu, nes visiškai netraukė ir nesudomino pasirinkta studijų programa. Kadangi aš pats žmogus, kaip sakant, prie kūrybos, tai man toks savotiškas „smegenų plovimas“ tikrai įdomus nepasirodė ir daug vilčių neteikė. Iš senų konspektų dėstytojų „dėstomos“ paskaitos visiškai nežavėjo. Na, bet visgi, mokslų nemečiau. Nemečiau dėl to, nes tuo metu paprasčiausiai nežinojau per kur savo kūryba galėčiau save realizuoti ir tiesiog, paprasčiausiai nežinojau ką noriu daryti gyvenime. Beto, pripažinkim, Lietuva tikrai nėra ta valstybė, ta terpė, kurioje „kūrybinis žmogus“ yra labai vertinamas ir kuriam yra mokami milžiniški honorarai. Tad, blaiviai pamasčius ir apsvarsčius visus už ir prieš, studijas nusprendžiau tęsti, bet nežinojimas kas bus toliau visada buvo šalia.
 

http://www.bernardinai.lt/file/e98bc57396e614a71b5bf948ac7f40cef34c69d4_article.jpg


(foto paimta iš interneto)


 
Pamenu, dar kai pirmąją rugsėjo dieną vienas dėstytojas sakė mums, visiems susirinkusiems pirmakursiams, kad mes įstojom krizės laikotarpiu (buvo 2008m.) ir sakė, kad mums, realiai, pasisekė, nes, kai baigsim mokslus, krizė jau bus prašuoliavusi. Kagi, ilgai netrukus, prabėgo tie ketveri meteliai universitete. 2012 – ieji. Bedarbių Lietuvoje 10-12% (palyginti su 2006m. kai Lietuvoje buvo apie 5-6%). Prognozės nekokios, netgi, sakyčiau, dar liūdnesnės negu buvo prieš įstojant. Baigus studijas kurį laiką nedirbau, bet po kurio laiko, visgi, pavyko susirasti vieną kitą darbelį. Keletą mėnesių padirbus supratau, kad esamame darbe toli nenueisiu, o apie kažkokį karjeros darymą nebuvo nė minties. Tai buvo tarsi paskutinis lašas jūroje, nes viduje jaučiau, kad noriu gyvenime nuveikti kažką idomesnio, kažkur išvažiuoti. Tuo metu labai pasisekė, nes kaip tik norėjau palikti esamą darbą, o viena grupiokė, iš studijų laikų, pasiūlė padirbėti Vokietijoje. Prisipažinsiu, dvejonių buvo, bet velniškai norėjau kažką pakeisti.
 
Gyvenimas Vokietijos bendrabutyje
 
Praėjus kelioms savaitėms atvykau į Vokietiją. Tiesa pasakius, nežinojau, kur tiksliai gyvensiu, žinojau tik tiek, kad bus barakas (bendrabutis) ir bus šiokia tokia pastogė virš galvos. Na, gerai galvoju, gerai bus ir taip, bet atvykus ir pamačius kas tai per vietelė, gera nepasidarė. Pripažinsiu – aplinka tikrai graži: grynas oras, ankstyvas pavasaris, visur medžiai... Gyvenamoji vieta tai tokia – penki bendrabučiai vidurį miško. Šalia – futbolo stadionas, krepšinio mini aikštelė (kurioje niekas nežaidė), nebloga paplūdimio tinklinio aikštelė, mediniai rastiniai suoliukai pasisėdėti, laužavietė. Virtuvė buvo skirta kokiems 15-20 žmonių, bet kadangi būdavo skirtingos darbo pamainos, tai pasigaminti kažką rimtesnio būdavo tikrai galima, nors tikrai nervindavo tas faktas, kad virtuvėj sėdi kokie 8 žmonės ir pastoviai kažką pjausto, eina, daro. Didelė „trintis“ gaudavosi. Tualetai ir dušai, tiek vyrams tiek moterims, buvo atskirai. Kadangi tualetai ir dušai buvo nesenai renovuoti, sąlygos buvo visai neblogos. Internetas praktiškai buvo tik pirmas kelias dienas. Vėliau barakų savininkas matyt pradėjo piktnaudžiauti ir internetą visiškai sulėtino. Internetas būdavo toks lėtas, kad greitis siekdavo ne daugiau kaip 2-4 kb/s. Labai dažnai interneto net nebūdavo, o nebūdavo todėl, kad atvažiuodavo vietiniai vokiečiai pailsėti į šalia esančius, specialiai jiems skirtus, barakus. Matyt, mes nebuvom laikomi „aukščiausios prabos“ žmonėmis, todėl mums tiesiog atjunginėdavo, ko pasekoje, internetas sėkmingai ir magiškai atsirasdavo tuose barakuose, kur niekada jo nebūdavo.
 




(Foto iš bendrabučio kambario)


 




(Foto iš bendrabučio kambario)


 
Taip pat, kas labiausiai nervindavo, tai faktas, kad artimiausia parduotuvė yra už kokių 3-4 km. Kadangi mes atvykom ne su savo nuosavu automobiliu, tai toks dalykas mus labai erzindavo. Įsivaizduokit, eiti į parduotuvę tokius atstumus ir temti didelius ir sunkius maišus po sunkios fizinio darbo dienos. Tikrai ne kažką.
 




(Foto iš bendrabučio virtuvės)


 




(Foto iš bendrabučio virtuvės)


 
Na, žodžiu, visumoj, vieta gal ir nebloga, bet buvo vienas BET. Gyvenom tik dviese tarp lenkų. Šiaip, pripažinsiu, teko girdėti labai daug gandų jau Lietuvoje, o ypač darbe, kad lenkai barake triukšmauja, geria ir panašiai, bet tie lenkai, kurie atsikraustė maždaug panašiu laiku kaip ir mes, tai buvo superiniai žmonės. Nei jie šūkaudavo, nei jie kažkaip trukdydavo, nei jie kabinėdavosi ar per daug išgerinėdavo. Tikrai ne. Jiems dar buvo kaip tik įdomu su mumis bendrauti angliškai ir taip, galbūt, tiesiog gilinti anglų žinias. Ne kartą kviesdavo ir į „parčius“ (vakarėlius). Aišku, toks gyvenimas ilgai nesitęsė. Bendrabutyje žmonės nuolat keičiasi: kas susiranda butą vietiniame miestelyje/kaimelyje, kas tiesiog išvažiuoja kitur geresnio darbo ieškoti. Taip ir išsiskyrė mūsų keliai, o, mes, vis dar likom gyventi ten. Per visą mūsų egzistencijos bendrabutyje laiką, pasikeitė gal 3 ar 4-ios, taip mūsų vadinamos, „gyventojų kartos“ , bet, turbūt, nė su vienais taip gerai nesutarėm kaip su pačiais pirmaisiais žmonėmis. Vėliau prasidėjo ir dažni išgėrinėjimai virtuvėje, ko pasekoje, nesinorėdavo net valgyti eiti darytis, dažnas rūkymas virtuvėje užsidarius langą (aš pats nerūkantis, bet, dažnai prisikvėpavus dūmų, jau kurį laiką atrodydavo, kad nejučiom ir pats pradėjau rukyti), šūkavimai, lėbavimai. Paskutiniomis dienomis net matėm per langus kaip lenkai kokainą uosto į eilutę sustoję. Na, vaizdelis kaip iš filmo, nors ir nelabai koks. Tačiau, nepaisant visų šitų blogybių, mums dar pasisekė, nes kiek teko girdėti iš vietinių lietuvių, tuose barakuose būdavo ir dar baisesnių atvejų.
 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 
Darbas Vokietijoje („RHENUS“ logistikos sandėlyje)
 
Kadangi, manau, vis tiek čia yra nemažai skaitančių žmonių, kurie dar nėra emigravę ir galvoje, turbūt, kirba begalės klausymų, pamėginsiu kuo daugiau ir smulkiau papasakoti apie visą įdarbinimo procesą ir aplamai, tiesiog, darbą sandėlyje.
 




(Pakeliui į vietinį kaimelį)


 
Iki darbo tekdavo važiuoti susikooperavus su kitu žmogumi. Atstumas nuo bendrabučio iki darbovietės 12-15 km.
 
Na, tenka pripažinti, pirma diena buvo tikrai nerami. Galvoje – begalės minčių, klausymų ir panašiai. Koks darbas, ar sunkus fiziškai, ar patemsiu, ar nenugriūsiu kur nors nualpęs ir panašiai, kadangi Lietuvoje nėra tekę dirbti jokio labai sunkaus fizinio darbo.
 
Atvykus į darbą, prie sandėlio tiesiog gavome laukti, kadangi taip paprastai į pastatą nepateksi. Laukėm nė pats neatsimeno ko, bet mums pasisekė, nes, pasirodo, tą pačią dieną buvo įdarbintos ir dar kelios dešimtys lenkų. Kadangi lenkų darbe buvo kur kas daugiau nei lietuvių, tai jie turėdavo kelis atstovus (žmones, kurie būdavo atsakingi už lenkų įdarbinimą įmonėje). Taigi, taip ir įėjome į darbovietę kartu su būrelių lenkų. Viduje, kiek pamenu, teko truputį palaukti. Po kurio laiko pakvietė mus, du lietuvius. Turiu pripažinti, vokiečiai – ne tie žmonės, kurie mielai mokytųsi užsienio kalbos (na bent jau taip pasirodė toje Vokietijos dalyje, kur gyvenom). Nelabai anglų mokėjo ir tie asmenys (vokiečiai), kurie mums vokiškai aiškino, turbūt, darbo taisykles ir panašiai. Laimei, mums pasisekė vėl. Kartu su mumis buvo ir dar du lietuviai, iš kurių vienas šiek tiek mokėjo vokiškai, tad, pavertėjavęs, padėjo užpildyti visus popierius. Pasirašius visus reikalingus kontraktus, buvome iššiųsti į šalia esantį kitą office`ą. Ten mums reikėjo pasiimti darbinę aprangą: kelnias, maikutes, megztinius, batus. Beje, kalbant apie batus, iš karto pasakysiu, kad darbiniai batai ne visiems “prigyja”. Man, asmeniškai, po savaitės kojų nykščiai nutirpo taip, kad jų tiesiog nebejaučiai. Taip pat pėdos labai pavargdavo, nekvėpuodavo, labai prakaituodavo, todėl teko nusipirkti kitus. Paaukojau 70 eurų, bet, užtad, koks kaifas buvo lakstyti!
 




(„Selfiukas“ iš sandėlio)


 
Tą pačią pirmą dieną pradėjome darbus. Apsirengus darbinę aprangą išskubėjom į sandėlį. Pirmas įspūdis buvo iš ties įdomus. Sandėlys buvo tikrai didelis. Visur aplinkui žmonės dirba, autokrautuvai zuja, žmonės važinėjasi taip vadinamais „longauferiais“. Na, žodžiu, veiksmas verda.
 
Mums, kaip pradedantiesiems, teko eiti į, taip vadinamą, antrą aukštą, kur darbas buvo laikomas pačiu sunkiausiu ir neįdomiausiu (nors, dabar kaip pagalvoju, koks darbas iš vis gali būti įdomus sandėlyje, dirbi ir tiek).
 
Pats darbas buvo iš ties paprastas. Turi skenerį rankoje, čiumpi tokį nemažą vežimėlį (kuriame dažniausiai būna 8 dėžės) ir varai. Pagal duotas lentynų pozicijas skenerio ekrane turi, paprasčiausiai, rinkti knygas, CD/DVD diskus ar šiaip kokius kanceliarinius niekniekius ir dėti į atitinkamas vežimo dėžes. Pripažinsiu, darbas, pirmaisiais mėnesiais, buvo iš ties monotoniškas ir labai varginantis. Kiekvieną dieną, grįžę namo, keikėm pačiais pačiausiais žodžiais. Dažnai grįžę namo net neturėdavom jėgų niekur eiti. Tiesiog valgėm ir gulėjom. Po kurio laiko su darbu apsipratom fiziškai. Plius, dar pradėjom važinėtis su, prieš tai jau minėtais, „longauferiais” (elektra varomos mašinėlės) taip vadinamam „nuliniam“ aukšte. Darbas „nuliniam“ aukšte buvo kur kas lengvesnis nei antrame. Tau nereikėjo daug vaikščioti ar sunkiai tampyti vežimus. Tiesiog, stovi, važinėji, skenuoji ir dedi. Tokio dalyko, kaip „pick`ų“ rinkimas, ten nebuvo, alga nuo tavo darbo greičio nesiskirdavo, net bonusų neduodavo už tai, kad greičiau dirbi, bet, aišku, visą dieną nestovėsi sustojęs, dirbti vis tiek reikia. Kolektyvas darbe tikrai super. Labai geri žmonės, paslaugūs, visada paaiškins jeigu kas ne taip, kad ir ne su tais „aukštaisiais mokslais“, bet vis tiek įmanoma puikiai bendrauti. Dauguma lenkų netgi stebino, nes, palyginus, daug kas mokėjo anglų kalbą ir šiaip buvo tikrai tvarkingi žmonės. Aišku, vėliau, prieš šventes, plūstelėjus didesniam darbuotojų iš lenkijos srautui, jau pamačiau, kad firmos, kurios atsakingos už darbuotojų įdarbinimą, daug dėmesio darbuotojų atrankai neskiria, bet pripažinkim, ar daug normalių žmonių, kurie yra išsilavinę ar bent kažkiek mąstantys šitam mūsų sviete norės dirbti tokį š*diną darbą? Aplamai, darbas nebuvo kažkoks ypatingai sunkus, veikiau atvirkščiai, po kurio laiko, kai jau buvom apsipratę, ganėtinai lengvas, nors turėjo praeiti nemažai laiko. Taip pat buvo galima darbo metu dažnai sustoti, pasišnekėti su bendradarbiais kur nors paėjus į šoną. Tai labai padėdavo psichiškai, nes pats darbas labai vargindavo, kadangi darai tą patį per tą patį. Darbo laikas kiekvieną savaitę skyrėsi. Vieną savaitę darbas būdavo 05:00 – 13:45, kitą 14:00 – 22:45. Aišku, būdavo visko. Buvo ir taip, kad mus valanda ar dviem paleisdavo anksčiau namo. Tuomet tu susirenki taip vadinamus „minusus“ arba tiesiog „minusines valandas“, kurias vėliau privalėdavai atidirbti. Na, bet, laimei, labai dažnai namo nepaleisdavo, tai dirbdavom tiek kiek priklausydavo.
 




(„Longauferis“)


 
Ten, kur mes dirbom, buvo vienas vokietis ir vienas lenkas prižiūrėtojai. Jie karts nuo karto pravažiuodavo ir tiesiog patikrindavo bendrą tvarką ar visi sveiki, ar nėra sužeistų, ar niekas netinginiauja.
 
Alga ir pragyvenimas
 
Alga tai taip ir nesupratau kokia buvo tiksliai „ant popieriaus”, nes vokiškame sutarties variante ji buvo nurodyta vienokia, o lietuviškame variante vėl kitokia (matyt jie taip tiesiog atspausdindavo iš seniau likusį šabloną ir paduodavo). Bet esmė tokia, kad pirmą mėnesį atlyginimas buvo 695 eurai į rankas. Nieko nesupratom nei kas nei kodėl toks atlyginimas, mėginom eiti į buchalteriją aiškintis, bet mus tiesiog gražiai „suvartė“ ir pasakė, kad likusią sumą bus galima susigrąžinti metų gale. Ką tiksliai turėjo omeny, tai net ir pati buchalterė nemokėjo turbūt paaiškinti arba mes tiesiog nesupratom. Gal su mokesčių susigrąžinimu kažką turėjo omeny, bus matyti, nes artimiausiu metu planuoju būtent tai ir padaryti.
 
Vėliau atlyginimai buvo normalūs. Mokėjo po ~1040 euru į rankas. Gal ir nedaug, bet tikrai užteko ir gyventi, ir susitaupyti, turint omeny, kad Lietuvoje tiek niekada neuždirbdavau. Per mėnesį pavykdavo susitaupyti ir atsidėti apie 2000 Lt (579 eurus) atskaičiavus pragyvenimo išlaidas. Maistui išleisdavom vidutiniškai iki 130-150 eurų per mėnesį (vienam žmogui). Labai daug į kainas nežiūrėdavom, pirkom, mano akimis žiūrint, normalų maistą. Beje maisto produktų kainos Vokietijoje yra beveik tokios pačios, kaip Lietuvoje, dažnai net ir mažesnės. Nuomos kaina, kaip tokiame bendrabutyje, buvo tikrai neadekvačiai didelė. Mokėdavom 210 eurų už galvą, vėliau nuomos kainą padidino iki 230 eurų, nes sakė, kad žada internetą „tobulinti“, bet jokio „patobulinimo“ taip ir nepajautėm. Daugelis žmonių už nuomą kokiame didesniame mieste (44 tūkst. gyventojų) mokėdavo iki 200 eurų, labai dažnai net iki 150 eurų ir mažiau. Tai, kaip matot, yra su kuo palyginti. Taip pat skirdavom apie 50 eurų neplanuotoms išlaidoms bei 30 eurų susimetimui už kurą. Taip gerai sekėsi taupyti turbūt dar ir dėl to, kad niekur daug nevaikščiodavom, tiksliau, nebuvo net kur išeiti, tai automatiškai nebuvo kur tų pinigų leisti. Na, nebent, į vietinę kavinukę pasisėdėti dėl geresnio interneto... O ir tikslas buvo nuvažiuoti, susitaupyti ir grįžti. Ilgesniam laikui net neplanavom pasilikti. Iš viso išdirbom daugiau nei pusę metų.
 
Verdiktas
 
Ką galiu pasakyti, tai, kad, jeigu esate nusiteikęs tikrai išvažiuoti į užsienį ir norite, taip sakant, pasižmonėti ir šiek tiek užsidirbti, tai nedvejokite. Tai, bet kokiu atveju, puiki patirtis žmogui, o ypač jaunam, kuris dar nelabai žino ką nori veikti gyvenime. Manau, tai puiki patirtis ir galimybė atrasti savąjį „Aš“, nors, pripažinsiu, daugelis ten jau dirbančių žmonių dirba tiesiog, kad nesedėti be darbo, o ne dėl to, kad išsiaiškintų ką norėtų veikti toliau. Taip pat tai puiki galimybė pamatyti kitos šalies kultūrą, bendravimo ypatumus bei susipažinti su vietiniais žmonėmis. Ką rekomenduočiau, tai, geriau, susirasti savo būstą iš anksto, nuomotis kambarį jau kokiam miestelyje arba, jeigu nėra galimybės iš karto to padaryti, tai bent jau neužsilikti bendrabutyje, nes ten, prie tokio gyvenimo būdo labai greitai galima priprasti net nepastebint kaip pats pradedi degraduoti.
 
Jeigu turite kokių klausymų, mielai į juos atsakysių. ;)

Sveiki,
 
Kadangi Lietuvoje pakeitėme valiutą iš LT į € būtų pats laikas išmokti parašyti šį simbolį :)
 
Taigi, galimi variantai yra tokie: ( Skliaustuose klaviatūros kalbos )
Windows:
AltGR + 4 ( UK )
AltGR + 5 ( US )
AltGR + E ( LT )
CTRL + ALT + 4 ( UK )
CTRL + ALT + 5 ( US )
CTRL + ALT + E ( MS Word programoje su US klaviatūra, taip pat ir LT klaviatūrą visur )
ALT + 0128 ( Windows sistemoje )
CTRL + Shift + U tada 20ac ( Chrome OS )
CTRL + K tada =e ( Vim text editor )
 
Mac OS:
⌥ Option + 2 ( UK )
⌥ Option + Shift + 2 ( US )
⌥ Option + $ ( French )
 
Ir nepamirškim, kad sumos rašomos ne 3,5€ , o €3,5 :)
Visgi klydau perskaitęs informaciją, kainos rašomos yra 3,5€, o sąskaitose rekomenduojama rašyti 3,5 EUR ( bent jau didžioji dalis sąskaitų bei šaltinių turi ne € ženklą, o EUR kodą ) :)
 
Nario knoppkius papildymas:
Apibendrinimas iš http://publications....t/lt-370303.htm
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Matau, jog iki metų pabaigos darbų pabaigti nespėju. Akivaizdu, jog sparta nėra pagrindinis prioritetas. Kas tuomet yra? Išbaigtumas.
 
Didžiausias iššūkis, dėl kurio atnaujinimo tenka laukti taip ilgai, - tai kaip šį nešlifuotą ledo luitą paversti gražia skulptūra: kaip pašalinti tai, kas nebūtina, kad išryškėtų tai, ką mes čia turime geriausio. To neišeina padaryti nei su dabartiniu forumo varikliuku (IP.Board), nei su bet kokia kita (mokama ar nemokama) turinio valdymo sistema. Viską reikia kurti nuo pagrindų - apsvarstant kiekvieną funkciją ir jos reikalingumą.
 
Prieš kelias dienas rašiau apie tai, kaip kardinaliai keisis diskusijos, - tik tuo metu neakcentavau, jog jos sudarys vos 1/5 naujojo Uždarbis.lt.
 

 
Nemažiau - o tikriausiai gerokai daugiau - dėmesio svarstant smulkiausius aspektus reikalauja Aukcionai, Darbai, Verslai ir Susitikimai.
 
Lengva būtų kelią sutrumpinti pasirenkant pirmus į galvą šovusius sprendimus - dažniausiai kitų portalų kopijas - bet per paskutinius porą metų jau ne kartą įsitikinau, jog sukoncentravęs dėmesį į problemą pakankamai ilgai gali atrasti nuostabias išeitis, - kurios dažniausiai stebina savo paprastumu. Ir tokių išeičių reikia, nes Uždarbis.lt gyvuoja vieną ir gyvuos dar daugybę dešimtmečių. Šis atnaujinimas - investicija į ateitį, kuria, tikiu, dar spės pasidžiaugti ir mūsų vaikai, - todėl jam skirtas laikotarpis negali būti per ilgas.
 
Kartu yra ir techniniai iššūkiai - padaryti svetainę pilnaverte per bet kurį mobilųjį įrenginį - jau egzistuojantį ar dar net nesukurtą - nekišant apps'ų (kai jie nebūni) ar apkarpytų mobiliųjų versijų (kaip dabartinė Uždarbis.lt). Norisi pasiūlyti viską - įskaitant Facebook-tipo asmeninius susirašinėjimus realiu laiku.
 

 
Galiausiai, nesijaudinu, jog senesni nariai mažiau laiko praleidžia forume. Jie grįš, kai tik Uždarbis.lt vėl turės jiems ką pasiūlyti, - kaip tuomet, kai jį atrado. Ir grįš jau kitokie - galėdami pasidalinti nauja patirtimi, kurią įgijo už forumo ribų.

Naujų metų proga palengvinsiu gyvenimą Prestashop parduotuvių turėtojams. Prisegu script'ą, kuris atnaujins visas prekių kainas.
 
Kaip panaudoti:
1. Atsisiunčiame failą
ceuras.php
2. Išjungiame parduotuvę.
3. Pasidarome duomenų bazės kopiją! (būtinai)
4. Jeigu nėra sukuriame valiutą Euro
5. Perjungiame pagrindinę valiutą į Euro.
6. Įkeliame failą į serverį, kad būtų šalia index.php
7. Per naršyklę įvedame: http://*Jūsų parduotuvės adresas*/ceuras.php
8. Patikriname ar viskas tvarkoje
9. Nepamirštame įjungti parduotuvės!
*Jokių garantijų dėl script'o veikimo nesuteikiu, už sugadintus duomenis neatsakau!
Gerų Naujųjų metų!
 
P. S. Jei bus pageidavimų, galėsiu pateikti modulio pavidalu šį script'ą.

6 litrai - tiek vandens standartiškai išnaudojame vienu kartu nuplaudami unitazą.
 
Sakykim, šeimoje gyvena trys žmonės. Įsivaizduokim, kad į tualetą namie jie eina po 4 kartus per dieną, taigi vandeniu nuplauna unitazą 12 kartų.
 
Per dieną taip išnaudojami 72 litrai geriamo vandens.
 
Per mėnesį - 2160 litrų geriamo vandens = 2.1 m3
 
Vandens kaina Vilniuje šiuo metu yra 5,88 m3
 
Per mėnesį: 12.34 lt
Per metus: 148.08 lt
 
Suma gal ir neatrodo labai įspūdinga kai imi vieną namų ūkį. Tačiau padauginkim iš 1000:
 
25920 litrų (vienos šeimos geriamo vandens unitaze išnaudojamas kiekis per metus) * 1000 (šeimų) = 25920000 litrai = 25920 m3 * 5.88 lt = 152409.6 lt
 
Bet esmė čia ne pinigai, o pats vanduo, kuris nėra amžinas dalykas. Kiek man yra tekę būti užsienio didmiesčiuose - niekur vanduo iš krano nebuvo geriamas. Na, gal ir galima jį gerti, bet chloro skonis tiesiog vimdo.
 
Aš tiesiog susimąsčiau apie tai, kad turime neįkainojamą turtą, kuris ateityje gali būti vertinamas labiau, nei dabar nafta.
 
Idėja paprasta:
 

 
Gal tai galėtų išaugti į verslą? Visas sistemos sumontavimas ir pajungimas neturėtų brangiai kainuoti. Tik, žinoma, problema būtų tokios sistemos pritaikymo senos statybos daugiabučiams.

Ne pirmą kartą šiame forume yra sukuriama tema su klausimu "Kaip priaugti masės". Pagalvojau, kad tai yra savotiškas asmeninis tobulėjimas, todėl čia visai tinka ši tema. Neseniai sukurtoje temoje daug žmonių dalino savo patarimus šiuo klausimu. Tačiau daugelis jų turbūt net nesportuoja. Nusprendžiau parašyti pagrindinius principus ką reikia daryti auginant masę.
 
Aš nesu ekspertas, todėl gali būti klaidų. Jei kažką praleidau, ar kažkur nusišnekėjau, prašau parašyti AŽ arba į temą. Būtinai papildysiu.
 
 
1. Eat big to be big.
 
Per naujo dviračio neišradinėsi. Norint priaugti masės - reikia valgyti. Niekada nepriaugsit masės sedėdami kalorijų deficite. Turite suvalgyti daugiau kalorijų, negu jų sudeginate. Kitaip neaugsite. Apskaičiuoti reikiamą kalorijų kiekį galite ČIA
2. Valgymus išskaidyk į 5-6 kartus.
 
Dauguma vis dar mano, kad galima valgyti 3 kartus per dieną surenkant reikiamą kalorijų kiekį. Žinoma, kad tokiu atveju augsite. Bet kodėl neišpešus daugiau naudos iš to pačio kiekio maisto? Kūnas turi gauti maisto medžiagų pastoviai. Organizmas turi tokia funkciją - jei negauna ilgesnį laiko kiekį maisto, jis pradeda kaupti riebalus. Tikisi bado. Tačiau kas 2-3 valandas valgant, jis pilnai pasisavina visas maisto medžiagas ir aprūpina raumenį. Be to, jei žmogui reikia surinkti 3000kcal, tai jam šį kalorijų kiekį surinkti būtų sunku per 3 valgymus.
 
3. Valgyk normalų maistą.
 
Auginant masę mitybą yra šiek tiek lengvesnė. Suvalgius bandelę nieko neatsitiks. Priešingai ryškinimui, kur kiekviena kalorija yra svarbi. Tačiau negalima piktnaudžiauti. Valgant vien mėsainius, kebabus ir traškučius tikrai neužsiauginsite kokybiškos masės. Mityba turi būti suderinta. Įdedu kaip maždaug atrodo mityba masės auginimo periodu. Kalorijų būtų daugiau, bet nebeįdėjau visokių daržovių prie vištienos ir panašiai. Man priešpiečiai gaunasi mokykloje, nes esu abiturientas.
Galima dar pavalgyti apie 10:00.
 

 
Kokteilio prieš miegą tikslas - apsaugoti raumenį nuo įrimo ir medžiagų apykaitos lėtinimas. Toks kokteilis po treniruotės netinka, nes varškę sudaro apie 80% kazeinas, kuris yra lėtai pasisavinamas baltymas. Po treniruotės reikia greitų baltymų.
Kaip matot maisto išeina tikrai nemažai. Neturint finansų gali būti sunku surinkti tiek kalorijų. Bet galima išsisukti valgant daug varškės ar perkant mėsą pigiau.
 
4. Angliavandeniai
 
Angliavandeniai yra pati svarbiausia maistinė medžiaga masės auginimo periodu. Paskaitykit gainerių sudėtį ir suprasit. Valgant andliavandenius labai gerai auga masė (būtent masė, o ne liesas raumuo). Taip pat surinkti reikiamą angliavandenių kiekį yra labai lengva. 100g ryžių turi apie 70g angliavandenių ir apie 300kcal. Avižinė košė taip pat.
 
5. Maisto papildai
 
Daugelis pradedančiųjų sportininkų susigundo papildais. Nusiperka proteino ir jau galvoja "va dabar tai užsikočiosiu". Dėja, maisto papildai ir yra PAPILDAI, nes jie papildo mityba. Proteino kokteilis yra gerai po treniruotės, nes suteikia raumenims greitų baltymų kol gryšit namo ir normaliai pavalgysit. Bet niekada neaugsit, jei gersit proteino kokteilius, bet valgysit tik sumuštinius. Turint normalią mityba pirmais metais nereikia jokių papildų, nes jėga pradžioje auga greit. Geriau vietoj 100lt, kuriuos išleisit ant papildų, nusipirkit vištienos.
 
Taip pat labai svarbi yra pati treniruotė. Turite dirbti su baziniais pratimais. Nešūdmaliauti salėje dvi valandas, o stenktis visą treniruotę atlikti per 45-60min. Reikia atiduoti 110%.
 
Tikiuos kažkam padės. Visa tai galite rasti kulturizmo forume, tačiau nežinau ar ten yra viskas sudėta į vieną temą. Kadangi nebuvo ką veikti parašiau viską čia. Jei turit ką papildyti, parašykit ir įdėsiu.
 

„Negaliu sau to leisti“
 
Kiek kartų sau tai sakėte? Draugams? Artimiesiems? Pardavėjams? Taip, tikrai egzistuoja dalykai, kurių mes tikrai negalime sau leisti. Pavyzdžiui – negaliu sau leisti daugiau kaip 500,000 LTL kainuojančio Bentley Continental GT. Arba nuosavo namo už porą milijonų litų. Tačiau man tokių dalykų ir nereikia. Gal… Na, Bentley tai tikrai nereikia. Bet noriu.
 
Tačiau yra du dalykai, į kuriuos galiu ir privalau investuoti – tai į save ir savo verslą.
Prieš eilę metų, kai išėjau iš samdomo darbuotojo pozicijos ir pradėjau savo pirmąjį verslą, aš supratau, kad jeigu aš noriu, jog man pavyktų – aš turiu veikti globaliai, o ne apsiriboti tik vietine rinka. Teisybės dėlei, turiu paminėti, kad man nepasisekė. Kaip ir sekančius kelis kartus. Tačiau, per tas klaidas aš išmokau labai svarbias pamokas apie nuosavą verslą (kuriomis ir dalinuosi savo portale). Ir viena iš pagrindinių tokių pamokų – būtina investuoti į save ir savo verslą. Reikia pačiam tobulėti arba samdyti tam tikros srities profesionalus, kad atliktų užduotis taip, kaip kad jos privalo būti atliktos. Svarbiausia šioje vietoje – mokėti paminti savo kvailą principą „niekas už mane to nepadarys geriau„. Padarys, galiu Jus tuo užtikrinti. Ir po tiek metų, mano vartojamoje kalboje atsirado dar vienas išsireiškimas: „jeigu nebūtų geresnių už mane – būčiau pats geriausias„.
 
Ar galėjau sau leisti investicijas į save ar savo verslą? Absoliučiai ne! Čia kaip tame anekdote: „Orai šnabžda: reikia naujo palto… Atlyginimas atsako: ai, ir taip šilta„.
 
Reikėjo skolintis, naudotis sutaupytais pinigais, prašyti pinigų pas artimuosius ir daryti viską, kad mano versle būtų priimti teisingi sprendimai. Tačiau aš to nedariau. Neinvestavau, nemaldavau, neturėjau santaupų. Ir vaidinau „pasaulio bambą“ – kad viską moku pats, padarysiu pats ir už mane geresnių nėra. O buvo. Ir tai tapo pirmojo mano bankroto priežastimi.
 
Investicija į save ir savo verslą yra būtina. Ir ji tikrai bus protinga, jeigu tik suprasite, ko Jums reikia ir ką norite už tuos pinigus (ir laiką) įsigyti. Jeigu jaučiate, kad nieko nesuprantate SEO srityje, tačiau Jūsų verslas priklauso nuo lankytojų skaičiaus Jūsų interneto svetainėje – investuokite pinigus į SEO specialistus. Jeigu Jūsų verslas priklauso nuo pardavimų – investuokite į gerą pardavimų vadybininką, konferencijas (kurių metu gausite taip reikalingas pažintis), naujas pardavimų technologijas ir panašiai.
 
Ar po to, kai tai supratau ir pradėjau investuoti pinigus į save ir savo verslą, aš atsidūriau ten, kur noriu būti? Ne. Tikrai ne. Tačiau… Esu daug arčiau to, ko noriu (ir kuo noriu būti), nei kad buvau prieš kelis metus. Ir visa tai yra dėka to, kad padariau reikiamas investicijas, kurių negalėjau sau leisti.
 
Kokios tos investicijos? Pabandysiu paaiškinti.
 
Kokia yra samdomo darbuotojo vertė?
 
Visu pirma – pažiūrėkite į tai, kur Jūs esate šiandien. Ar dirbate? Ar darote tai, kas Jums patinka? Ar sukuriate pridėtinę vertę savo (ar kažkieno kito) verslui? Kiek uždirba Jūsų konkurentai? Kiek uždirba žmonės, dirbantys toje pačioje srityje, turintys tokias pačias žinias ir patirtį? Teko matyti kažkokią interneto svetainę, kuri sukurta neva tam, kad pateikti informaciją, kiek uždirba žmonės vienoje ar kitoje pozicijoje, tačiau ji dar tinkamai neveikė. Gal mano skaitytojai komentaruose parašys tos svetainės adresą (jeigu ji veikia) ir galėsite pasinaudoti joje pateikiamais duomenimis.
 
Duosiu Jums vieną pavyzdį: ar bent įsivaizduojate, kiek yra verta „namuose sėdinti mama„? Dauguma tokių moterų galvoja (arba – šalia jų esantys vyrai taip sako), kad jos „nieko nedaro“. Pabandykime paanalizuoti:
 
Pastoviai namuose būnanti moteris, auginanti vaikus, atlieka keletą funkcijų ir užduočių, kurias atlieka ir tam tikrų sričių specialistai, kuriuos galime pasamdyti:
 


 
Darželio auklėtoja
Vadovė
Psichologė
Virėja
Namų tvarkytoja (valymas, skalbimas ir pan.)
Vadybininkė
Sodininkė
Vairuotoja
Auklė

ir taip toliau…
 
Net jeigu moterys atlieka aukščiau išvardintus darbus „tik po kelias valandas per savaitę“ – turite paklausti savęs, kiek kainuotų samdyti tos srities specialistus net ir toms kelioms valandoms, kad atlikti tam tikrus darbus? Asmeniškai man – baisu net ir pagalvoti. Manau, kad mano antroji pusė, jeigu ji neturėtų savo verslo, būtų verta mažiausiai 6-8 tūkstančių litų per mėnesį (bijau gauti per sprandą už tai, kad parašiau taip mažai). O ji man sako, kad „sėdėdama namuose, ji nieko nedaro“.
 
Turite suprasti, kokia yra Jūsų vertė. Turite tinkamai įvertinti savo laiką, žinias, pastangas, patirtį ir panašiai. Turite žinoti, kas vyksta aplink Jus ir ar Jums verta kažką keisti. Galbūt – Jums reikia investuoti į save kelis šimtus litų, tačiau Jūsų, kaip samdomo darbuotojo, vertė pakils tais pačiais keliais šimtais per mėnesį. Investicija bus vienkartinė, o grąža – ilgalaikė.
 
Kokia yra verslo savininko vertė?
 
Jeigu patys esate versle – įprastai viską skaičiuojate (tikiuosi) pagal senai įprastą (ir pasiteisinusią) formulę: viskas dauginama iš trijų:
 
Pirma dalis – Jūsų uždarbis. Nustatykite, kiek norite gauti pinigų „į rankas“, kad Jūsų poreikiai būtų patenkinti. Jeigu esate moteris – prie šio skaičiaus dar pridėkite papildomus 20% ar net 30%, nes moterys, paprastai, yra linkusios save nuvertinti.
Antra dalis – verslo išlaikymo kaštai. Tai – Jūsų biuras, darbuotojai, mokesčiai ir panašiai.
Trečia dalis – investicinė dalis. Tai yra pinigai, kuriuos reikia investuoti į save ar savo verslą: reklama, renginia, mokymai, marketingas, viešieji ryšiai ir panašiai.
 
Investicija ir jos grąža
 
Kaip jau minėjau anksčiau – jeigu esate samdomas darbuotojas, Jums tereikia paanalizuoti rinką ir sužinoti, kokia yra Jūsų pareigybių vertė toje rinkoje. Ar gaunate tai, ką vidutiniškai gauna tokias pačias pareigas užimantys ir tokius pačius darbus atliekantys žmonės? Ar Jums reikia investuoti į save? Ar investicija į save yra to verta? Paskaičiuokite: jeigu kažkokie kursai/mokymai/seminarai kainuoja X sumą – kiek reikia uždirbti, kad investicija atsipirktų? Ar tie kursai/mokymai/seminarai padės Jums gauti didesnį atlyginimą? O gal jie pakels Jūsų produktyvumą ir taip pasididinsite savo priedus ar komisinius? Per kokį laiko tarpą tai galima pasiekti? Terminus skaičiuoti yra privaloma ir būtina!
 
Kaip verslo savininkas, Jūs žiūrite į tai panašiai: kokio dydžio investiciją reikia padaryti? Kiek reikia gauti papildomų klientų ar kiek atlikti papildomų pardavimų, kad investicija atsipirktų? Per kiek laiko tai realu pasiekti? Ar realu tai pasiekti? Ar investicijos atneštas rezultatas bus ilgalaikis? Žiūrėkite į tai realistiškai.
 
Kaip žmogui – ką Jums reikia atlikti ar išmokti, kad pasijaustumėte stipresni, pasitikintys savimi, turintys didesnę savivertę savo ir kitų akyse? Nepaisant to, kas esate gyvenime – jeigu Jūs savęs neįvertinsite pakankamai – niekas kitas to tikrai nepadarys. Galiu drąsiai pasakyti, kad asmeniškai aš – labai jaučiu, kai žmogus pasitiki savimi, kai žino savo vertę, turi tikslus. Su tokiais žmonėmis yra malonu bendrauti, malonu turėti su jais reikalų ir daryti verslą.
 
Niekada negausite daugiau, jeigu nemanote, kad to nusipelnėte. Negalite derėtis dėl didesnio atlyginimo, jeigu nepasitikite savo sugebėjimais ir savimi. Niekada negausite ir geresnio darbo. Žmonės ir toliau Jus stumdys ir duos Jums daryti tai, ką iš tikro turi, tačiau nenori, padaryti patys.
 
Todėl, prieš sakydami sau „aš negaliu sau to leisti„, pažiūrėkite į tai, ką galite dėl savęs padaryti. Ir ką leidžiate sau, nors nereikėtų to daryti? Ar Jums tikrai reikia to medžioklinio peilio, neveikiančio Xbox’o ir naujos odinės striukės, kurią gavote dovanų, tačiau ji Jums per maža? Gal geriau visa tai parduoti ir gautus pinigus investuoti į save ar savo verslą?
 
Jūs esate to verti. Ir Jūs privalote (taip, privalote!) ne tik sau, bet ir likusiam pasauliui pateikti pačią geriausią, naujausią ir moderniausią savo versiją, kokia tik galima tapti. Nes vienintelis dalykas, kuris gali Jus sulaikyti – esate tik Jūs patys.

Pradėjau bendrauti užsienio forumuose ir visokiuose community apie verslą. Ir matau didžiulį skirtumą tarp mūsų lietuviško interneto ir užsienio. Viskas paprasta: ten nėra trolių! :)
 
Tiksliau, kritikos ten yra, žmonės dažnai net specialiai prašo kritikos. Tai sakykim, ta pati situacija LT forume/community ir US.
 
US/UK: "Just launched a new website, could you give me some feedback?"
Atsakymas: "Wow, this is great congrats! What I would improve though is X, Y, Z. Also, have you considered partnering with X or using tool X? It would help you make a website look awesome. Keep up and let me know about the progress!"
 
- - - - - -
 
LT: "Paleidau naują svetainę, gal galit įvertinti ir pasakyti savo nuomonę?"
Atsakymai: - "Ai tai čia jau padaryta X ir Y svetainėse, kam tu išvis darei".
- "Klaida tekste čia ir paveiksliukas kreivas".
- "Tu iš mobilaus savo puslapį matei???"
- "Mjo, ir tokie dar save verslininkais vadina".
- "O tai iš ko tu pinigus ruošiesi uždirbti? Tipo pirks iš tavęs kas nors?"
- "Gaidys kažkoks. [įkelia paveiksliuką su Romanovu ir užrašu 'kažkokis b*bis gavosi']"
 
Nu bet rimtai :) Nepastebite tokios tendencijos?

Sveiki, gavau laiska is Egu.lt svetaines, kad butu galima naudotis VIP paslaugomis (ne visi gavo si laiska, o esantys ka nors uzsisake is ten).
VIP paslauga - tai galimybe metus laiko ziureti kokius tik nori seminarus.
VIP paslaugos kaina 600LT, bet dave koda, kuri ivedus, gauciau gold VIP uz 300LT.
Nusipirkus VIP naryste bus galima ziureti nemokamai esancius mokamus seminarus is egu.lt ir verslokursai.lt svetainiu. Ju yra per 300 seminaru.
 
Renku zmones, kurie noretu mestis ant VIP narystes.
 
Parasykite AZ, arba parasykite sitoje temoje kad noriu VIP, ir tada 300LT dalinsim is zmoniu kiekio ir reiks kiekvienam sumoketi ta mokesti, tai gausis daug pigiau nei pirkti kiekvienam VIP naryste.
 
Pinigus reikia sumoketi iki Gruodzio 27d, o nuo Sausio 5d galesime naudotis VIP paslaugomis (taip rase laiske)
 
Dalintumemes mano accountu, duosiu prisijungimus :)

Baisiausias dalykas - Flash reklamos, kurių pilna visuose didžiuosiuose Lietuvos portalas. Senas kompiuteris iš karto užkaista, tai net baisu darosi lovoje naršyti, kad neišsijungtų nuo perkaitimo.
 
Na, o jokie turinio blokavimai AdBlock vartotojams niekur nenueis, nes AdBlock visada bus priekyje. Backend'e niekaip niekas nesužinos ar vartotojas naudoja AdBlock ar ne, tad jei turinys bus užblokuotas frontend'e - jį lygiai taip pat bus galima atblokuoti. Na, bet gal geriau visai tokiame puslapyhe nesilankyti?
Gal verta permąstyti kaip, kur naudoti reklamas vietoj tiesiog akinančių reklamų kiekvienoje tuštesnėje vietoje? Gal bandyti bendrauti su lankytojais? Aš asmeniškai neturiu problemos išjungti AdBlock'ą paprastuose puslapiuose, bet to tikrai nesulauks puslapiai, kur background paveikslėliai pakeičiami nuorodomis, žibančiais X MB užimančiais paveikslais.
 
Teisingas požiūris iš acceptableads.org:

Na, pvz. Facebook aš esu išjungęs reklamų blokavimą. Nes man tos reklamos visai netrukdo. Kur trukdo - ten įjungiu blokavimą.
 
Viską darant protingai galima pasiekti norimų rezultatų. Pvz. dalis portalų vietoje reklamų tiems, kurie jas blokuoja, rodo spec. pranešimus kodėl ta reklama yra svarbi projektui.

Vartotojams šiuo metu prieinama eilė sprendimų, kurie leidžia blokuoti įkyrią reklamą internetiniuose puslapiuose. Vienas iš tokių yra „Adblock Plus“, tačiau panašu, kad prieš šios programos kūrėjus nusitaikė online reklamos gigantai, rašo AFP.
 
Prancūzų kompanija „Eyeo“ nusprendė paduoti į teismą „Adblock Plus“ kūrėjus, o prie ieškinio nutarė prisidėti ir tokie technologijų milžinai, kaip „Google“ ir „Microsoft“.
 
Minėta prancūzų kompanija, kuri valdo populiarų laikraštį „Le Figaro“, tikina, kad neteko milžiniškų pinigų sumų dėl didžiulio „Adblock Plus“ populiarumo (šiuo reklamų blokavimo įrankiu vien Prancūzijoje naudojasi apie 5 mln. vartotojų).
 
Ekspertų teigimu, toks ieškinys iš dalies suprantamas, kadangi daugybė leidinių šiandien gyvena iš interneto reklamos, atnešančios didžiąją dalį pajamų.
 
Iš kitos pusės, ne visai aišku, kaip bus formuluojamos pretenzijos „Adblock Plus“ kūrėjams – naudotis šiuo reklamų blokavimo filtru ar ne, sprendžia kiekvienas vartotojas individualiai. Be to, už atskirą mokestį kompanijos gali pašalinti savo reklamą iš blokuojamų sąrašo.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/microsoft-ir-google-pradejo-puolima-pries-adblock-plus-kurejus-646-473329?cf=df

Praeitas mano straipsnis (Kada keisti darbą) sukėlė diskusijas ir vertinimus, kad jis „neišbaigtas“, „neaiškus“, kad „visi verslininkais nebus“ ir panašiai. Tikrai taip. Visi negali būti verslininkais. Niekada jais visi ir nebus. Yra žmonės, kurie dirba ir žmonės, kuriems dirba. Na, dar yra ir bedarbiai, vagys ir pan. Tačiau šiandien – ne apie tai.
 
Nerašysiu, ką reiškia dirbti „normalų darbą“. Ką reiškia būti samdomu darbuotoju ir panašiai. Diskomfortą samdomame darbe jaučia tik tie, kurie nori savo verslo. Ir esant tokiems startuolių pakilimo tempams (apie jų kritimus, kažkaip, mažai kas kalba, tiesa?) – dauguma nori atsisveikinti su savo buvusiu darbdaviu ir pabandyti turėti savo verslą, sekti savo tikslų, savo aistrą ir įgyvendinti savo norus. Taigi – straipsnis tiems, kurie kol kas dar tik svajoja apie nuosavą verslą. Jį turintys – straipsnyje tikrai ras save.
 
Laisvė
 
Laisvė – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl aš visuomet norėjau pradėti savo verslą. Nenorėjau, kad kažkas man aiškintų, kada aš turiu keltis, kada važiuoti į biurą, ką jame daryti ir kaip tai daryti. Nenorėjau, kad mano ateitis, mano gerovė, priklausytų nuo „kažko“. Norėjau pats viską kontroliuoti.
 
Tik viskas buvo ne taip, kaip tikėjausi. Labai daugeliu atvejų – nuosavas verslas kaip tik atima visą „laisvę“. Verslo pradėjimas – tai kaip vaiko atsiradimas šeimoje – laukia bemiegės naktys, kainuoja beprotiškus pinigus ir beveik niekada negali jo palikti vieno.
 
Kai tik pradedate savo verslą, ypač pačioje pradžioje, anksti keliatės (nes darbų reikia daug padaryti) ir vėlai einate miegoti (nes paroje per mažai valandų); dirbate visas 7-ias dienas per savaitę. Ir, dažnai, ne todėl, kad norite, o todėl, kad taip reikia. Jeigu Jūs to nepadarysite – už Jus to tikrai niekas nepadarys. Apie atostogas (jeigu neturite ilgai dirbančios ir patikimos darbuotojų komandos) galite tik pasvajoti. Jeigu ir galite „atitrūkti“ – vis tiek savo „kūdikį vežatės kartu“. Ir tikrai būna sunku matyti savo draugus, kurie gali išvykti visam mėnesiui, o pats esi vos ne prirakintas prie darbo stalo. Lygiai taip pat jaučiasi ir naujai iškepti tėvai.
 
Tiesa, mano atveju, aš jaučiuosi laisvas. Aš galiu važiuoti, kur noriu, galiu keltis kada noriu, galiu tvarkyti savo reikalus ar padėti tai daryti savo antrąjai pusei. Dirbu tada, kada noriu, kaip noriu. Dirbu daug ir sunkiai, nes to noriu ir man patinka tai, ką aš darau. Ir darau tai ne todėl, kad kažkas iš manęs to tikisi (nors, giliai širdyje, tikuosi, jog bent vienas iš mano skaitytojų laukia mano straipsnių). Ir nors man tikrai dar reikėtų patobulėti randant teisingą asmeninio/darbinio gyvenimo balansą – man patinka tvarkytis asmeninius reikalus neprašant niekieno leidimo.
 
Pinigai
 
Kažkur esu skaitęs išsireiškimą “niekada nebūsi turtingas, jeigu dirbsi kažkam kitam, o ne pats sau”. Ir po to – sužinojau, kad tai – netiesa. Pilnas pasaulis milijonierių, kurie turi bosą. Tačiau man vis tiek atrodo, kad aš pradėjau savo verslus (esu minėjęs apie 4 bankrotus) dėl pinigų.
 
Realybė yra tokia – atsisveikinti su stabiliu mėnesiniu (ar savaitiniu) atlyginimu yra itin sunku. Dažniausiai – pinigai kelias iš kišenės daug didesniais greičiais nei į ją ir tai truks tikrai netrumpai. Kitais žodžiais tariant – Jūs prarasite daug pinigų. O jeigu dar ir nežinote, ką darote – tai gali baigtis itin blogai. Tuomet, norisi būti merdinčiu ligoniu šalyje, kurioje įteisinta eutanazija – kad kuo greičiau būtų galima užbaigti tas kančias.
 
Net jeigu ir uždirbate pinigus – Jūsų uždarbis, greičiausiai, bus apgailėtinas. Pradžioje – tai tikrai. Ir žmonės, dirbantys Maximoje už minimalų atlyginimą, mėnesio pabaigoje gaus daugiau nei Jūs, turėdamas savo verslą. Ir tai labai slegia – dirbi 7 dienas per savaitę, vos ne 24 valandas per dieną, o gauni mažiau, nei pusę etato dirbanti valytoja.
 
Tačiau… Jeigu pakentėsite pirmus metus, antrus metus ir dar (gal) trečius – galimybės uždirbti didėja. Ir tokias valytojas galite samdyti patys. Čia – reikia tiesiog pakentėti…
 
Jeigu neišeina gauti kažko greitai – atsiminkite, kad Rolls-Royce yra pagaminamas per 6 mėnesius, o Toyota – per 13 valandų.
 
Motyvacija
 
Visada galvojau, kad kai dirbsiu sau – tai mane palaikys, bus mano „varomoji jėga“, bus mano motyvacija. Nes tai – mano ir mane varys į priekį tai, kad mano verslas auga. Iš dalies – tai yra teisingas požiūris. Galiu tai pasakyti net dabar – praėjus labai daug metų nuo pirmo karto, kai mane aplankė tokia mintis.
 
Tačiau niekada nesitikėjau, kad reikės taip stipriai pasikaustyti psichologijoje. Jūsų psichologinė būklė turi patį tiesiausią ir įtakingiausią rolę Jūsų verslui. Ir jeigu Jūs nervinatės (ar, neduok Dieve, depresuojate) – tai labai skaudžiai atsilieps Jūsų verslui.
 
Turite mokėti susitvarkyti su itin dideliu stresu, sukeliamu tokių dalykų kaip apyvartinių lėšų trūkumas (o kaip gerai buvo tam tikrą dieną gauti į banko sąskaitą tam tikrą sumą pinigų!), neapmokėtos sąskaitos ir apmąstymų, kaip ir iš kur gauti pinigų, kad visa tai apmokėti. Reikia tikrai plieninių nervų, kad sugebėti blaiviai mąstyti, priimti logiškus sprendimus ir ramiai stengtis viską sutvarkyti.
 
Taip pat negalite atvykti į darbą ir laukti, kol kažkas Jums pasakys, ką reikia daryti. Reikia mokėti organizuoti darbą pačiam sau, suformuluoti užduotis ir rasti jų atlikimo būdus. Dabar, turėdamas tiek daug patirties, galiu pasakyti, kad nuosavas verslas yra kaip maratono bėgimas. Reikia bėgti toliau, nors finišo linijos net horizonte nesimato. Ir tai – turi būti Jūsų varomoji jėga. Bent jau taip yra pas mane. Man patinka iššūkiai, patinka parodyti žmonėms, kad ne viskas yra prarasta, kad viskam yra sprendimo būdai. Ir reikia toliau siekti savo tikslų, o esant būtinybei – „palikti skęstantį laivą ir plaukti valtimi toliau“.
 
Rekomendacija
 
Ar galiu konkrečiai rekomenduoti Jums turėti savo verslą? Tai tikrai priklauso ne nuo manęs. Tiesiog Jums reikia perskaityti tai, kas rašoma, suprasti tai ir dar kai ką: kai gyvenime tari kažkam „taip“ – tenka kitam tarti „ne“.
 
Ir tik Jūs galite žinoti, ką esate pasirengę paaukoti tam, kad gauti tai, ko norite.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Prieš kurį laiką turėjau diskusiją su savo sužadėtine apie tai, kad kai kurie žmonės dirba viename darbe per ilgai. Pavyzdžiui – žinau žmogų, kuris dirba vienoje įmonėje jau 7-erius metus: tose pačiose pareigose, kaip ir prieš 7 metus. Žinau ir žmonių, kurie dirba taip jau 12 ir net 16 metų. Jokių karjeros perspektyvų, jokių pasiekimų, jokių ambicijų. Jokios savivertės…?
 
Prieš keičiant darbą reikia apsvarstyti tikrai nemažai dalykų. Visu pirma – reikia įvertinti faktą „kur ir kas esate dabar“. Ką pasiekėte? Kur/kuo norite būti ateityje? Atsimenu vieną darbo pokalbį Londone, kai bendravau su pardavimų skyriaus vadove ir ji uždavė man klausimą:
 
- Kur save įsivaizduojate po dviejų metų?
- Štai čia, – atsakiau, pirštu rodydamas į kėdę, kurioje ji sėdėjo.
- Kaip tai čia? – nustebo ji.
- Aš turiu karjeros ambicijų ir po dviejų metų planuoju kaip minimum sėdėti šioje kėdėje. Jeigu Jūs po dviejų metų vis dar joje būsite – vadinasi Jūs neturite karjeros ambicijų arba ši kompanija tokių galimybių nesuteikia. Vienu ar kitu atveju – tada manęs darbas tokioje kompanijoje nedomina.
 
Žinoma, darbo aš negavau. Kodėl? Neužduodu sau šio klausimo, nes manau, kad mano atsakymas darbo pokalbio metu buvo teisingas. Beje, kai priėjome prie „ar turite kokių nors klausimų mums“ pokalbio dalies – aš paklausiau jos, kiek laiko ji dirba toje kompanijoje. Taip, ji ten buvo jau virš 12-os metų. Tos moters 12-os metų darbas buvo įvertintas tik pardavimų vadovės pozicija.
 
Ką reikia suprasti
 
Užduokite sau eilę klausimų – kas Jums patinka dabartiniame darbe? Kas jame Jums nepatinka? Ko, Jūsų manymu, trūksta? Kokia darbinė veikla Jums patinka? Ką laikytumėte idealiu darbu? Ne, „nieko nedaryti ir gauti už tai pinigų“ – netinka. Kad gautumėte tokį darbą – reikia laimėti rinkimus…
 
Kokie yra Jūsų ilgalaikiai tikslai? Kokias pareigas norite užimti? Kas Jums trukdo tai padaryti? Patirties stoka? Amžius? Žinios? Išsilavinimas? Ką galite padaryti, kad pašalinti trukdžius?
 
Bandykite atsakinėti į šiuos klausimus logiškai. Pasitelkite į tai savo draugus, artimuosius ar karjeros specialistus. Užsirašykite atsakymus ar kažkokiu kitu būdu juos fiksuokite. Paklauskite kitų nuomonės apie Jūsų būdą, karjerą, galimybes. Pasidomėkite, kaip esate vertinami charakterio atžvilgiu. Galų gale – sukurkite anoniminę apklausą internete ir paskelbkite nuorodą į ją savo Facebook profilyje, paprašykite draugų ją užpildyti. Žinoma, jeigu esate žinomas žmogus ir turite dvi anketas po 5,000 draugų, iš kurių realiai žinote tik 3 – nelabai kas gausis.
 
Atlikite (labai sąžiningai) savo asmenybės testą. Tai padės Jums labiau pažinti save. Kai turėsite visus rezultatus (draugų apklausos ir savo asmenybės testo rezultatus) – bus žymiai paprasčiau vertinti save ir savo galimybes, nes viską turėsite priešais save raštu.
 
Žinoma, be asmeninių motyvų, egzistuoja ir kitos priežastys, dėl kurių galima (ar reikia) keisti darbą:
 


 
finansiniai Jūsų darbdavio sunkumai (vėluojantys atlyginimai, apgaudinėjimas dėl priedų ir pan.);
įmonė, kurioje dirbate, linksta link Jums nepriimtinų darbo metodų;
įmonėje pasikeitė valdymo struktūra ar veikla, nes įmonė buvo perimta didesnės įmonės ar reorganizuota;
nerandate bendros kalbos su bendradarbiais ar vadovais;
kitos priežastys, kurios tiesiogiai nuo Jūsų nepriklauso.

Kada yra tinkamas laikas pokyčiams
 
Pats išėjimas, atliktas netinkamu momentu, suduos smūgį per Jūsų finansus. Pavyzdžiui – jeigu išeinate prieš tai, kai įmonėje įprastai skiriami priedai – būtų neprotinga. Taip pat reikia labai gerai apsvarstyti išėjimą, jeigu Jums mokama už darbą „į priekį“ ar „kas savaitę“. Jeigu esate suplanavę atostogas – taip pat būtų neprotinga įteikti prašymą atleisti iš darbo prieš jas. Nebent labai pykstatės su darbdaviu ir paskutinias dvi savaites, kurias reikia atidirbti (kartais – ir mėnesį), norite palikti darbdavį „ant ledo“.
 
Dauguma žmonių planuoja savo atostogas žiemą ir vasarą. Žiemą – dėl šventinio periodo, o vasarą – dėl gero oro. Todėl, darbo paieškai labiausiai tinkami yra gegužės ir spalio mėnesiai. Darbdaviai tuo metu yra linkę priimti naujus darbuotojus, apmokyti juos ir jais užpildyti „darbuotojų trūkumą“ atostogų piko periodu.
 
Išėjimas pakelta galva
 
Kai jau nusprendėte, kad norite išeiti iš darbo – gerai būtų, kad turėtumėte kur eiti. Nereikia pasiduoti emocijoms ir išeiti iš darbo dėka savo karštakošiškumo, nes galite pakišti sau koją. Tikrai yra daug lengviau rasti kitą darbą, kai dar dirbate senojoje darbovietėje. Be to – ilgi laiko tarpai tarp darbų sukelia bereikalingų abejonių potencialiam darbdaviui – kodėl išėjote iš darbo ir panašiai. Tokie dalykai gali palikti Jus be darbo dar ilgesniam laikui, nei manote.
 
Čia kaip su greitųjų kreditų bendrovėmis – „įvertinkite savo galimybes grąžinti kreditą“ ir taip toliau. Taip ir darbo rinkoje: įvertinkite savo galimybes gauti kitą darbą. Kad ir kaip Jums nepatinka dabartinis darbdavys – turite žiūrėti savo gerovės ir, kartais, tikrai yra protingiau (specialiai nerašau geriau) šiek tiek pakentėti.
 
Pinigai neturėtų būti vienintelė priežastis
 
Jeigu pagrindinė Jūsų noro keisti darbą priežastis yra pinigai – turėkite pakankamai drąsos, kad iškelti šį klausimą savo dabartiniam darbdaviui. Pasidomėkite rinkoje vyraujančiomis Jūsų užimamos pozicijos (žinių, patirties ir pan.) „kainomis“ ir, jeigu jaučiate, kad Jums mokama nepakankamai – kalbėkite apie tai su savo vadovais. Kai kuriems žmonėms tai tikrai gali būti labai baisi patirtis, tačiau blogiau juk nebus. Jeigu jau Internet Explorer turi pakankamai drąsos paklausti, ar norite paskirti jį Jūsų pagrindine naršykle – tai paprašyti didesnio atlyginimo tikrai neturėtų būti baisu.
 
Blogiausia, kas gali atsitikti – tai liksite su darbu ir tuo pačiu atlyginimu, koks buvo ir anksčiau. Ir tai bus puiki proga pradėti galvoti apie naujo darbo paieškas. Gal ir už tuos pačius pinigus, tačiau su galimybėmis augti, tobulėti ir turėti karjerą.
 
O gal – tai bus postūmis pradėti savo verslą?
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Sveiki, aš Domas.
 
 
trumpai papasakosiu apie savo idėją ir kaip ji gimė.
Viską dėstau ant "karšto" tad tikėtina, jog nelabai sklandžiai viską nupasakosiu, tačiau esu užsidegęs ir noriu kuo greičiau išgirsti kitų nuomonę.
 
Praeitą vasarą mūsų kieme, ant stulpo gandrai pradėjo sukti savo lizdą. Pradėjau domėtis gandrais. Buvo padėti kiaušiniai ir man labai knietėjo pasižiūrėti viską iš viršaus.. Taigi -
 
http://scontent-a-ams.xx.fbcdn.net/hphotos-xap1/v/t1.0-9/q84/s720x720/10411815_895551143804238_23952220538539482_n.jpg?oh=860dc46e144b5cef207a246fc302ae5e&oe=54FF0FDB
 
http://fbcdn-sphotos-h-a.akamaihd.net/hphotos-ak-xap1/v/t1.0-9/s720x720/1525493_896177513741601_2911782585477902256_n.jpg?oh=a4c8d855b5f2e1db72b89b9d847c8ee7&oe=5504F62D&__gda__=1426524932_cbe8706ef0204e31959d3f0cbb54b55f
 

 

 
 
Vėliau sumontavau go pro ir galiausiai susukau klipuką - https://www.youtube.com/watch?v=4TG1Hk_ha1k
 
 
Apie visą istoriją gal kiek vėliau, dabar noriu išdėstyti savo viziją.
 
Šio pavasario užgaida - pastatyti kamerą ir transliuoti gandrų lizdą viešai, internete, visam pasauliui, visą parą!
Panašus projektas - Naisių vasara - gandrai live
 
Dėl susidomėjimo per daug neabejoju, gandrai Lietuvoje turi vertę t.y. susidomėjimą, ypač tarp miesto žmonių. Užsieniečiams tai irgi gan įdomu. Taip sprendžiu todėl, jog pasidomėjau tuo "naisių vasaros" projektu.
 
Taigi mano vizualiacija būtų tokia: atsidarai www.gandriukai.lt, matai švarų playerio langą. Po apačią - online chat realiu laiku arba facebook integracija. Jei ateitį tai susilauktų didesnio susidomėjimo - reklama, baneriai tinklapyje.
 
Techniniai klausimai - didžiausia problema, tai yra interneto ryšys. Naudoju "erdvių" paslaugas, tad greitis netenkina. (download - 2mb/s, upload (tai yra svarbiausia) - 0,6 mb/s) bet realiai torentuose siunčia ne daugiau 300kb/s.
Jei ir pakaktų tokio greičio, mano interneto linija būtų visada naudojama. Antro vartotojo pirkti nesiryžtu, neturiu tiek daug lėšų. Galbūt "erdvės" sutiktų paremti tokią idėja, nes aukščiau paminėtas projektas, rėmėjų sarašę turi "erdves"
 
Omnitel 3g veikia pakankamai spračiai mano vietovėje - bandžiau transliuoti, tai susitvarkė net su 720p (be lago). Gaila, tačiau omnitelyje viskas labai limituoa, mažai duomenų. O man jų reikia tikrai daug. Jokio kito interneto tiekėjo pasirinkti negalime, nes nėra tam galimybių.
 
Kamera - galvoju atsisiųsti iš ebay ip camera, waterproof, su nightvision (IR). IP camera - Ebay nuoroda
Jos veikimo principas - vartotojas prisijungia prie jos, vesdamas į naršyklės langą 192.168.... kaip suprantu, ji mano tinkle sukuria serverį. Kėbliausia - kaip reikėtų tą vaizdą perkelti į mano tinklapį. Planuoju naudotis "ustream" paslaugomis, tačiau kiek užmačiau, 30 dienų free, o vėliau 99usd. Tad teks ieškotis kažkokių alternatyvų.
 
Taigi manyje dar tikrai daug techninių klausimų ir ne tik, tačiau noriu jog jūs, uzdarbiečiai, pasakytumėt ką nors, nes dažnai kiti pažiūri kiek iš kito šono ir pastebi tai, ko pats niekada nepagalvočiau.
 
 
Jeigu ką, mane galite susirasti facebooke - Domantas Kancleris

Naujienos apie mažąsias bendrijas - antradienį bus sprendžiamas jų likimas, o šiandien LRytas.lt pagaliau paviešino medžiagą ir video interviu iš trečiadienio press konferencijos savaites aktualijose:
 
Mažasias bendrijas palaidos įmokų „Sodrai“ antkapis?
http://tv.lrytas.lt/?id=14179618521416025844

Ačiū už palaikymą. Ir pritariu, kad yra nemažai neįvertintų profesijų atstovų. Ir visus juos palaikyčiau, patekusius į panašią situaciją.
 
 
Taip, yra dalis tiesos. Daugelis yra pasiėmę paskolas, kiti – tikisi, kad kas nors pasikeis, dar kiti – labai myli savo darbą. Visi turi tam tikrų priežasčių elgtis vienaip ar kitaip. Mano priežastis dar šiek tiek pasilikti - nutariau rašyti tinklapį, kad ištraukčiau tam tikrus faktus į dienos šviesą. Ir privalau dirbti vaistinėje, nes kitaip jūs nesužinosite tiesos.
 
Štai ir antra šio straipsnio dalis (pabaiga). Gal kažkams bus įdomu :)
 
Pabaiga

Ne skaiciuje esme, o ju darbo efektyvume, koks skirtumas, ar turesime 100 ar 1000 nekompetetingu, nesugebanciu organizuotai dirbti, priimti sprendimus zmoniu. Drįsčiau pasakyti kad šių dienų valstybės tarnautojai yra "bekiaušiai", bijantis priimti sprendimus, tesugeba išstenėt kas parašyta įstatymuose ir teisės aktuose, nors kai kurie sprendimai paprastam žmogui padėt galimi ir be biurokratijos barjerų, tereikia tvirtesnio žodžio, sprendimų, susiteklkimo ir noro padėti o ne vykdyti "įstatymų funkcijas". Taip ir gyvename su armija bailių, nemotyvuotų parzitų. Aišku yra ir išimčių.
 
Ar galima tikėtis ir tokio žmogaus realios, greitos ir kompetetingos pagalbos? Čia kaip robotas su normaliai neveikiančia programinė įranga.

Buvom Seime ir gynėme MB interesus, ir kaip tai svarbu jauniems žmonėms kuriantiems verslą.
 
Pilnas pranešimas spaudai - Seimo narių R. Šimašiaus ir D. Kreivio pranešimas: „Turime užkirsti kelią smulkiųjų verslų laidojimui“
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=618&p_d=153247&p_k=1
 
Reportažas apie MB (nuo 2:50):

Geros naujienos :)

Seime svarstomas Kibernetinio saugumo įstatymas paskutinę minutę pataisytas taip, kad jame neliktų nuostatų dėl interneto vartotojų duomenų rinkimo be teismo sankcijos ir galimybės policjai vos nujaučiant, kad žmogus gali užsiimti kažkuo netinkamu, dviems paroms palikti jį be interneto ryšio.
 
Tokių pataisų paskutinę dieną prieš įstatymo priėmimą trečiadienį ėmėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
 
Anksčiau tas pats komitetas buvo linkęs patikėti Policijos departamento pareiškimais, kad pareigūnai nesiims persekioti bet ko, kas internete žiūri pornografiją, nelegaliai siunčiasi muziką ar filmus, nors ir turės teisę tai daryti nė nepaklausę teismo leidimo.
Taip pat komitetą anksčiau įtikino pareigūnų įtikinėjimai, kodėl svarbu turėti galimybę galimą kibernetinį nusikaltėlį atkirsti nuo interneto ryšio be jokių oficialių įtarimų ir teismo sankcijos.
 
Tačiau trečiadienį komitete buvo gautos Seimo Teisės departamento išvados, kad policijai suteikdamas galias sekti ir palikti vartotoją be interneto ryšio teismo nė neatsiklausus, Seimas pamintų Konstituciją.
 
„Manome, kad minėtos nuostatos nesiderina su konstituciniais teisinės valstybės bei privataus gyvenimo apsaugos principais“, – savo išvadose rašo Teisės departamentas.
 
Be to, buvo apsvarstytos ir liberalo Remigijaus Šimašiaus pataisos, pagal kurias policijos galias taip pat siūlyta siaurinti.
 
Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį suskubo atsižvelgti į šias pastabas ir pataisė Kibernetinio saugumo įstatymą taip, kad sekimui ir interneto atjungimui teismo sankcija būtų privaloma.
 
„Šis straipsnis buvo iš esmės perrašytas ir sukoncentruotas dėmesys į kibernetinius incidentus ir informaciją apie juos, o ne apskritai apie viską turi būti teikiama ir tik su teismo sankcija. Teismas juk gali ir jos neduoti“, - teigė komiteto narys Arvydas Anušauskas.
 
Anot jo, komitete prieštaraujančių nuostatų taisymui trečiadienį nebeatsirado.
 
A.Anušauskas pripažino, kad, jei šie pakeitimai nebūtų patvritinti komitete, Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimą būtų buvę prašoma atidėti ar prašyti pertraukos.
 
Dabar Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimas numatomas ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje.
 
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/paskutines-minutes-pataisomis-seimas-ryzosi-del-kibernetinio-saugumo-neaukoti-laisves-56-470814#ixzz3KrC8iqe3

https://www.youtube.com/watch?v=jwslDn3ImM0
 
Geriausia žinia šią savaite :)
Ir vartotojui patogu ir puslapio savininkams saugu :)