Kada keisti darbą

Prieš kurį laiką turėjau diskusiją su savo sužadėtine apie tai, kad kai kurie žmonės dirba viename darbe per ilgai. Pavyzdžiui – žinau žmogų, kuris dirba vienoje įmonėje jau 7-erius metus: tose pačiose pareigose, kaip ir prieš 7 metus. Žinau ir žmonių, kurie dirba taip jau 12 ir net 16 metų. Jokių karjeros perspektyvų, jokių pasiekimų, jokių ambicijų. Jokios savivertės…?

Prieš keičiant darbą reikia apsvarstyti tikrai nemažai dalykų. Visu pirma – reikia įvertinti faktą „kur ir kas esate dabar“. Ką pasiekėte? Kur/kuo norite būti ateityje? Atsimenu vieną darbo pokalbį Londone, kai bendravau su pardavimų skyriaus vadove ir ji uždavė man klausimą:

- Kur save įsivaizduojate po dviejų metų?

- Štai čia, – atsakiau, pirštu rodydamas į kėdę, kurioje ji sėdėjo.

- Kaip tai čia? – nustebo ji.

- Aš turiu karjeros ambicijų ir po dviejų metų planuoju kaip minimum sėdėti šioje kėdėje. Jeigu Jūs po dviejų metų vis dar joje būsite – vadinasi Jūs neturite karjeros ambicijų arba ši kompanija tokių galimybių nesuteikia. Vienu ar kitu atveju – tada manęs darbas tokioje kompanijoje nedomina.

Žinoma, darbo aš negavau. Kodėl? Neužduodu sau šio klausimo, nes manau, kad mano atsakymas darbo pokalbio metu buvo teisingas. Beje, kai priėjome prie „ar turite kokių nors klausimų mums“ pokalbio dalies – aš paklausiau jos, kiek laiko ji dirba toje kompanijoje. Taip, ji ten buvo jau virš 12-os metų. Tos moters 12-os metų darbas buvo įvertintas tik pardavimų vadovės pozicija.

Ką reikia suprasti

Užduokite sau eilę klausimų – kas Jums patinka dabartiniame darbe? Kas jame Jums nepatinka? Ko, Jūsų manymu, trūksta? Kokia darbinė veikla Jums patinka? Ką laikytumėte idealiu darbu? Ne, „nieko nedaryti ir gauti už tai pinigų“ – netinka. Kad gautumėte tokį darbą – reikia laimėti rinkimus…

Kokie yra Jūsų ilgalaikiai tikslai? Kokias pareigas norite užimti? Kas Jums trukdo tai padaryti? Patirties stoka? Amžius? Žinios? Išsilavinimas? Ką galite padaryti, kad pašalinti trukdžius?

Bandykite atsakinėti į šiuos klausimus logiškai. Pasitelkite į tai savo draugus, artimuosius ar karjeros specialistus. Užsirašykite atsakymus ar kažkokiu kitu būdu juos fiksuokite. Paklauskite kitų nuomonės apie Jūsų būdą, karjerą, galimybes. Pasidomėkite, kaip esate vertinami charakterio atžvilgiu. Galų gale – sukurkite anoniminę apklausą internete ir paskelbkite nuorodą į ją savo Facebook profilyje, paprašykite draugų ją užpildyti. Žinoma, jeigu esate žinomas žmogus ir turite dvi anketas po 5,000 draugų, iš kurių realiai žinote tik 3 – nelabai kas gausis.

Atlikite (labai sąžiningai) savo asmenybės testą. Tai padės Jums labiau pažinti save. Kai turėsite visus rezultatus (draugų apklausos ir savo asmenybės testo rezultatus) – bus žymiai paprasčiau vertinti save ir savo galimybes, nes viską turėsite priešais save raštu.

Žinoma, be asmeninių motyvų, egzistuoja ir kitos priežastys, dėl kurių galima (ar reikia) keisti darbą:

• 
   
  
• finansiniai Jūsų darbdavio sunkumai (vėluojantys atlyginimai, apgaudinėjimas dėl priedų ir pan.);
  
• įmonė, kurioje dirbate, linksta link Jums nepriimtinų darbo metodų;
  
• įmonėje pasikeitė valdymo struktūra ar veikla, nes įmonė buvo perimta didesnės įmonės ar reorganizuota;
  
• nerandate bendros kalbos su bendradarbiais ar vadovais;
  
• kitos priežastys, kurios tiesiogiai nuo Jūsų nepriklauso.
  

Kada yra tinkamas laikas pokyčiams

Pats išėjimas, atliktas netinkamu momentu, suduos smūgį per Jūsų finansus. Pavyzdžiui – jeigu išeinate prieš tai, kai įmonėje įprastai skiriami priedai – būtų neprotinga. Taip pat reikia labai gerai apsvarstyti išėjimą, jeigu Jums mokama už darbą „į priekį“ ar „kas savaitę“. Jeigu esate suplanavę atostogas – taip pat būtų neprotinga įteikti prašymą atleisti iš darbo prieš jas. Nebent labai pykstatės su darbdaviu ir paskutinias dvi savaites, kurias reikia atidirbti (kartais – ir mėnesį), norite palikti darbdavį „ant ledo“.

Dauguma žmonių planuoja savo atostogas žiemą ir vasarą. Žiemą – dėl šventinio periodo, o vasarą – dėl gero oro. Todėl, darbo paieškai labiausiai tinkami yra gegužės ir spalio mėnesiai. Darbdaviai tuo metu yra linkę priimti naujus darbuotojus, apmokyti juos ir jais užpildyti „darbuotojų trūkumą“ atostogų piko periodu.

Išėjimas pakelta galva

Kai jau nusprendėte, kad norite išeiti iš darbo – gerai būtų, kad turėtumėte kur eiti. Nereikia pasiduoti emocijoms ir išeiti iš darbo dėka savo karštakošiškumo, nes galite pakišti sau koją. Tikrai yra daug lengviau rasti kitą darbą, kai dar dirbate senojoje darbovietėje. Be to – ilgi laiko tarpai tarp darbų sukelia bereikalingų abejonių potencialiam darbdaviui – kodėl išėjote iš darbo ir panašiai. Tokie dalykai gali palikti Jus be darbo dar ilgesniam laikui, nei manote.

Čia kaip su greitųjų kreditų bendrovėmis – „įvertinkite savo galimybes grąžinti kreditą“ ir taip toliau. Taip ir darbo rinkoje: įvertinkite savo galimybes gauti kitą darbą. Kad ir kaip Jums nepatinka dabartinis darbdavys – turite žiūrėti savo gerovės ir, kartais, tikrai yra protingiau (specialiai nerašau geriau) šiek tiek pakentėti.

Pinigai neturėtų būti vienintelė priežastis

Jeigu pagrindinė Jūsų noro keisti darbą priežastis yra pinigai – turėkite pakankamai drąsos, kad iškelti šį klausimą savo dabartiniam darbdaviui. Pasidomėkite rinkoje vyraujančiomis Jūsų užimamos pozicijos (žinių, patirties ir pan.) „kainomis“ ir, jeigu jaučiate, kad Jums mokama nepakankamai – kalbėkite apie tai su savo vadovais. Kai kuriems žmonėms tai tikrai gali būti labai baisi patirtis, tačiau blogiau juk nebus. Jeigu jau Internet Explorer turi pakankamai drąsos paklausti, ar norite paskirti jį Jūsų pagrindine naršykle – tai paprašyti didesnio atlyginimo tikrai neturėtų būti baisu.

Blogiausia, kas gali atsitikti – tai liksite su darbu ir tuo pačiu atlyginimu, koks buvo ir anksčiau. Ir tai bus puiki proga pradėti galvoti apie naujo darbo paieškas. Gal ir už tuos pačius pinigus, tačiau su galimybėmis augti, tobulėti ir turėti karjerą.

O gal – tai bus postūmis pradėti savo verslą?

Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Žinau ir žmonių, kurie dirba taip jau 12 ir net 16 metų. Jokių karjeros perspektyvų, jokių pasiekimų, jokių ambicijų. Jokios savivertės…?

O kodel zmogus turi keisti darboviete, jei ji tenkina salygos ir patinka tai, ka jis daro? Zinau zmoniu, kurie ir 30 metu toje pacioje pozicijoje dirbo... Tipo neturi savivertes? Jeigu man patinka technika, tai is manes tikrai nebus puikaus vadovo. Arba jei esu vadovas - is manes nebus puikaus inzinieriaus.

O kodel zmogus turi keisti darboviete, jei ji tenkina salygos ir patinka tai, ka jis daro? Zinau zmoniu, kurie ir 30 metu toje pacioje pozicijoje dirbo... Tipo neturi savivertes? Jeigu man patinka technika, tai is manes tikrai nebus puikaus vadovo. Arba jei esu vadovas - is manes nebus puikaus inzinieriaus.

Jeigu esi patenkintas - tada ir darbo keisti nereikia, teisingai? Čia ne apie tai eina kalba. :)

Jeigu esi patenkintas - tada ir darbo keisti nereikia, teisingai? Čia ne apie tai eina kalba. :)

Tik va, kad ir kaip skaitau, tavo tekstas skamba, jog jei viename darbe sėdi, reiškias neturi savivertės. Jei buvo rašyta su mintimi, jog viduje kirba mintis, kad sedi ne savo rogėse ir dėl to reikia keisti darbą ir kažko siekti daugiau, tai tekstas to neatspindi. Trūksta bent poros sakinių įžangoje ;)

Tik va, kad ir kaip skaitau, tavo tekstas skamba, jog jei viename darbe sėdi, reiškias neturi savivertės. Jei buvo rašyta su mintimi, jog viduje kirba mintis, kad sedi ne savo rogėse ir dėl to reikia keisti darbą ir kažko siekti daugiau, tai tekstas to neatspindi. Trūksta bent poros sakinių įžangoje ;)

Kad ir kaip grubiai tai skambėtų - yra "mąstytojai" ir yra "vykdytojai". Ir kai esi "vykdytojas" - tada ir ambicijų nėra, ir sukioji MAZ'o "baranką" visą dieną, keikdamas tuos, kas naujais automobiliais važinėja. Tokių žmonių yra dauguma ir jie nemoka vieno dalyko - pažiūrėti į tai, ką jie daro ir kodėl tai daro. Ir - kad viską pakeisti gali tik jie patys.

Niekas niekada negali Tavęs sulaikyti taip stipriai, kaip kad pats gali tai padaryti.

Antraštė turėtų skambėti Kaip keisti darbą, kadangi jokios informacijos apie tai, kada keisti darbą, neradau. :)

Jeigu esi patenkintas - tada ir darbo keisti nereikia, teisingai? Čia ne apie tai eina kalba. :)

tai kodėl drąskai akis tai vadybos vadovei iš Londono? Ji 12metų dirba mėgstamą darbą, ir tu ją tiesiog ižeidei, kur jau gausi darbą taip drąskydamas akis? Kaži kaip toli nueisi keisdamas darbą kas du metus, būsi pasenes, nupezes senis, kuris esi niekam nebereikalingas. Džiaugsies turėdamas darbą ir ramiai sulaukęs pencijos.

Mano akimis straipsnis nelogiškas ir labai grubus

Prieš kurį laiką turėjau diskusiją su savo sužadėtine apie tai, kad kai kurie žmonės dirba viename darbe per ilgai. Pavyzdžiui – žinau žmogų, kuris dirba vienoje įmonėje jau 7-erius metus: tose pačiose pareigose, kaip ir prieš 7 metus. Žinau ir žmonių, kurie dirba taip jau 12 ir net 16 metų. Jokių karjeros perspektyvų, jokių pasiekimų, jokių ambicijų. Jokios savivertės…?

 

Prieš keičiant darbą reikia apsvarstyti tikrai nemažai dalykų. Visu pirma – reikia įvertinti faktą „kur ir kas esate dabar". Ką pasiekėte? Kur/kuo norite būti ateityje? Atsimenu vieną darbo pokalbį Londone, kai bendravau su pardavimų skyriaus vadove ir ji uždavė man klausimą:

 

- Kur save įsivaizduojate po dviejų metų?

- Štai čia, – atsakiau, pirštu rodydamas į kėdę, kurioje ji sėdėjo.

- Kaip tai čia? – nustebo ji.

- Aš turiu karjeros ambicijų ir po dviejų metų planuoju kaip minimum sėdėti šioje kėdėje. Jeigu Jūs po dviejų metų vis dar joje būsite – vadinasi Jūs neturite karjeros ambicijų arba ši kompanija tokių galimybių nesuteikia. Vienu ar kitu atveju – tada manęs darbas tokioje kompanijoje nedomina.

 

Žinoma, darbo aš negavau. Kodėl? Neužduodu sau šio klausimo, nes manau, kad mano atsakymas darbo pokalbio metu buvo teisingas. Beje, kai priėjome prie „ar turite kokių nors klausimų mums" pokalbio dalies – aš paklausiau jos, kiek laiko ji dirba toje kompanijoje. Taip, ji ten buvo jau virš 12-os metų. Tos moters 12-os metų darbas buvo įvertintas tik pardavimų vadovės pozicija.

Pažįstama situacija. Darbinausi vienoje įmonėje Lietuvoje. Mane kalbino skyriaus vadovė ir superviser'ė. Kada paklausė manęs, kur tu save matai po 2 metų, dūriau pirštu į superviser'ę. :)

Darbo negavau, tačiau gavau feedback'ą iš HR skyriaus - nepatiko per "dideli" ateities planai. Specialisto pozicijoje reikia pradirbti apie 3-4 metus, kad taikyti į supervisor :) Todėl paėmė internal aplikavusį žmogų :)

Tai perskaicius sita tema, kokia ideja turetu kilti visiems mokytojams, policininkams, gaisrininkams, gydytojams ir dar kitu profesiju zmonems? Visi virsininkais gi nebus. Tai taip iseina jie nugyveno beverti gyvenima be jokios savivertes?

pliusas uz pastangas, minusas uz "the message was not clear / not delivered"

čia spėju daugiau kalba eina ne apie profesijas, kur nėra galimybių tobulėti (slaugytoja ne galės tapti daktaru, kaip ji gerai ne dirbtu, o tik vyr slaugytoja, ir tai šansu mažai, nes jeigu kas gauna ta postą, tai jau iki mirties ten tupi), ar pvz vairuotojas - kur jis gali tobulėti? Jeigu nėra išsilavinimo kokio nors, tai pasirinkimas mažas, galima rinktis nebent tarp nekvalifikuoto darbo profesijų, kur pinigai bus tokie pat, tačiau bent sugebėtum sau priimtinesne aplinką darbo vietoje pasirinkti.

Kas liečia straipsnį, tai čia manau turima omeny, ką daryt jeigu dirbi ten, kur YRA galimybės tobulėti (tarkim turi verslo vadybos magistro diplomą, bet dirbi personalo skyriuje žemiausiose pareigose jau kelis metus). Čia jau galima sakyti negerbi savęs, kadangi turi potencialą ne tik vidinį bet ir išsilavinimas leidžia keliauti iki bent jau skyriaus vadovo sosto. Tiesiog daug kur tas neįmanoma, kadangi vietos užimtos iki "grabo lentos" ir tave suvalgys, jeigu bandysi pretenduoti į aukštesnes pareigas. Tuomet manau ir reikia keisti darbą, kadangi tiesiog prarandi galimybę tobulėti bei pinigus. Autoriui pliusikas, geras straipsnelis, buvo labai malonu pasiskaityt!

čia spėju daugiau kalba eina ne apie profesijas, kur nėra galimybių tobulėti (slaugytoja ne galės tapti daktaru, kaip ji gerai ne dirbtu, o tik vyr slaugytoja, ir tai šansu mažai, nes jeigu kas gauna ta postą, tai jau iki mirties ten tupi), ar pvz vairuotojas - kur jis gali tobulėti? Jeigu nėra išsilavinimo kokio nors, tai pasirinkimas mažas, galima rinktis nebent tarp nekvalifikuoto darbo profesijų, kur pinigai bus tokie pat, tačiau bent sugebėtum sau priimtinesne aplinką darbo vietoje pasirinkti.

 

Kas liečia straipsnį, tai čia manau turima omeny, ką daryt jeigu dirbi ten, kur YRA galimybės tobulėti (tarkim turi verslo vadybos magistro diplomą, bet dirbi personalo skyriuje žemiausiose pareigose jau kelis metus). Čia jau galima sakyti negerbi savęs, kadangi turi potencialą ne tik vidinį bet ir išsilavinimas leidžia keliauti iki bent jau skyriaus vadovo sosto. Tiesiog daug kur tas neįmanoma, kadangi vietos užimtos iki "grabo lentos" ir tave suvalgys, jeigu bandysi pretenduoti į aukštesnes pareigas. Tuomet manau ir reikia keisti darbą, kadangi tiesiog prarandi galimybę tobulėti bei pinigus. Autoriui pliusikas, geras straipsnelis, buvo labai malonu pasiskaityt!

Džiugu, kad atsirado suprantantis :)