Hopeidea

Uztikau siame straipsnyje pamineta www.airbnb.com projekta. Ir kaip tik siandien lryte skaiciau straipsni apie lietuvius dirbancius silicio slenyje, vienu is ju kaip tik paminejo si projekta, jog jis visai neseniai sulauke 112 mln. doleriu investiciju. Pasziurejau kuo gi uzsiima si svetaine. Ogi padeda isnuomoti/issinuomoti privaciu apartamentus, vilas ir t.t. Pati ideja kaip ir nenauja (paciam teko ne karta naudotis holiday-rentals.co.uk), taciau nuo daugelio panasiu puslapiu skiriasi tuo, kad jie patys priima mokejimus ir papildomai taiko 10% aptarnavimo mokesti, kuri moka nakvyne uzsakantis zmogus.
Tad kyla daug minciu. Visu pirma tai puikus pavyzdys, kad net ir neypatingai originalios idejos, tampa sekmingomis. Antra, atrodo, kad daugelis projektu turi siokia tokia baime ir apsiriboja paslaugos suteikimu uz labai minimalu mokesti arba isvis netaiko jokiu paslaugos mokesciu ir bando verstis parduodami reklaminius plotus, kai tuo tarpu net 10% procentu mokestis, kuris vidutiniskai sudaro 15-40 doleriu, neatbaido vartotoju naudotis sia paslauga.
Trecia, kodel butent sis , o ne takim sis www.housetrip.com sulauke tokiu investiciju. Abu puslapiai atrodo pakankamai patogus naudoti, teikia tokias pacias paslaugas, o pastarasis, netgi ima trigubai mazesni aptarnavimo mokesti.
Ir ketvirta, ar nera visa tai pervertinta, kiek laiko uztruks 112 mln. doleriu investicijos atsipirkimas (cia as mastau primityviai). Nebent sios investicijos yra tam, kad veliau projektas butu perparduotas uz dar didesnius pinigus kitiems investuotojams.

Nustok po galais verkšlenti ir dejuoti, neturėtų taip būti, bet mane nervina tokios muilo operos. Tau žmonės siūlo ką daryti, o tu ieškai kabliukų, kad va čia to nesugebėsi, va tas blogai ir t.t.. Vyras esi, ne merga, užteks dejuoti, ir vaidinti nuskriaustą. Pats prisišikai, pats išsivalai, o išsivalyti sugebėsi, jei darbo idėsi

relanium, nenoriu įžeisti, bet nebūk senas krienas. Tu kaip ir dauguma darbdavių: jeigu turi daug patirties - esi specialistas. Mačiau aš tokių specialistų, kurie dirba įmonėje po keletą metų ar dešimčių ir atėjęs naujokas su minimalia patirtimi perspjauna visus.
 
 
Manau, kad ne patirtyje yra esmė, o kaip žmogus sugeba dirbti.
 
Ką tu laikai patirtimi?
1. Laiką, metais, kurį praleidai toje sferoje?
2. Projektų, prie kurių dirbai svarbą ir sudėtingumą, bei sugebėjimą variuoti tarp skirtingų sričių?
 
Aš sakau, kad antrasis šiek tiek svarbiau yra. Taip pat yra labai svarbu mokėti pajudinti tą pilką masę galvoje, kuri vadinasi smegenys.
O kuo patirtis, skaičiuojama metais ateis su laiku.
 
P.s. pastebėjimas, kad aš kažką mokau visiškai netinka. Aš nei viename savo porte nieko nemokau, mano tikslas vienas - kad žmonės galbūt į savo veiklą pažiūrėtų kitaip ir jeigu mano rašomi pranešimai tą padės padaryti - labai džiaugsiuosi. Dauguma verslininkų yra sustabarėja, susiduria su daugybę problemų, tačiau nenori suvokti ir ieškoti jų kilmės. Galbūt tokios temos truputi padės pažiūrėti į pasaulį kitaip.
 
O pastebėjimas, kad reklamuoju paslaugą savo - taip tai darau. Nes kaip kitaip žmonės apie mane sužinos :)
 
Sėkmės ;)

5 būdai pradėti savo verslą (nemetant savo kasdienio darbo)
 
 
 
 
Kiekvienas iš mūsų svajojame pradėti savo verslą, tapti nepriklausomais ir elgtis taip, kaip mes patys norime.
Štai penkti būdai kaip galite pradėti naują nuotykį neatsisekant seno įpročio.
 
 
 
Jeigu tai skaitot, reiškia yra galimybė jog Jūs visada norėjote pradėti asmeninę veiklą ir tapti nepriklausomais. Remiantis nepriklausomais tyrimais 40proc. žmonių Europoje nori pradėti savo verslą ir tapti „PSB - Pats Sau Bosas“.
 
 
Dėl kylančių įvairių abejonių, jūs vis vien šiandiena dirbate kažkam kitam. Galbūt Jūs bijote prarasti pastovų pajamų šaltinį. O galbūt Jūs paniškai bijote atsidurti tokioje vietoje, kai Jūs nuolatos suksitės, pajamos priklausys tik nuo Jūsų indėlio, jus atakuos agresyvūs konkurentai, nuolatos sulauksite piktų laiškų iš savo kreditorių, o galbūt jūsų veikla neturės didelio potencialo? Kokia iš tų priežasčių bebūtų tai gali reikšti, jog galbūt jūs nesubrendote naujai asmeniniai veiklai.
 
 
 
Tačiau nors ir kyla tokios, baimės galima rasti išeitį, kuri padės sukurti kažką savo. Dirbant kasdienį darbą ir turint begalinį norą sukurti kažką savo gali būti be galo sunku, kadangi dažnai norima sukurti tai, ką geriausia išmanote, o sritį, kurią išmanote Jūs dirbate dabar. Šioje vietoje gali tapti ypač kėblu, turint omenyje galimus nesutarimus su darbdaviu, ypač jeigu tarp Jūsų yra apsirašytas susitarimas dėl nekonkuravimo ir dėl draudimo vilioti esamus darbuotojus į kitą kompaniją. Iš tiesų, viskas ką jūs sukursite bėgant laikui, gali tapti Jūsų boso nuosavybe. Tokių istorijų yra nusitikę, kai darbuotojas kūrė naują įmonė, kuri prekiavo tuo pačiu kuo ir darbdavio kompanija, tačiau dėl vykusių teismų naujoji kompanija buvo uždaryta ir darbuotojas išmestas iš darbo su labai bloga rekomendacija, kuri vėliau trukdė rasti normalų darbą. Tačiau jeigu Jūs tirkai norite kažko – privalote siekti.
 
 
 
Dirbant tam tikroje srityje ir norint sukurti kažką savo susijus su ta veikla – yra didelis privalumas. Kadangi Jūs galite atlikti rinkos analizę, išsiaiškinti galimus tiekėjus, surasti potencialių pirkėjų ir net darbuotojų.
Todėl noriu papasakoti apie 5 būdus kaip galite sukurti savo verslą nepaliekant esamo darbo.
 
 
1. Naudok savo atlyginimą kaip pirmąją investiciją
 
Gregory Moore finansavo savo idėja iš kiekvieną mėnesį gaunamo atlyginimo.
 
 
Gregory Moore turėjo aiškią viziją ir utopinę, tuo metu, idėją – sukurti kompaniją, kuri galėtų saugiai ir patikimai perduoti pacientų ir mokėjimų informaciją taro ligoninių, daktarų ir draudimo kompanijų. 2000-aisiais jis šią idėją pasiūlė vienai programų kūrimo kompanijai TeraHealth, kurie jį nusamdė, kad šis projektas taptų realybę. Tačiau darbdavys nesistengė dėl naujo projekto, todėl Gregory pradėjo veikti pats. Jis naudojo gaunamą atlyginimą, programuotojo samdymui ir praleido ilgas naktis ir savaitgalius pildydamas registravimo ir kitus reikiamus dokumentus, kurdamas brošiūras. Jis netgi įsikūrė ofisą.
 
Tą pačią dieną, kai jis paliko TeraDealth kompaniją, 2011 metais kovą, jo naujoji kompanija Harbor Healthcare pradėjo savo veiklą. O pirmasis pelnas buvo gaunas jau po pirmo veiklos mėnesio. Žinoma buvęs darbdavys supyko, tačiau Moore turėjo visus įrašus, kad ši verslo idėja jam kilo mintyse daug ankščiau nei jis buvo nusamdytas.
Gregory teigimu: „naudokite savo gaunamą atlyginimą verslo pradžiai tiek, kiek yra įmanoma prieš pradedant veiklą atskirai“.
 
 
 
2. Įprastinius skundus paverskite verslo planu
 
Jeff Galinno ir Cliff LaCoursiere nusprendė duodi klientams tai, ko jie iš tiesų nori.
 
 
Ar žinote jo Jūsų esami klientai nuolatos prašo ir reikalauja? Jeigu Jūsų darbdavys to negali suteikti, galbūt galite Jūs?
 
Būtent tai ir padarė Jeff Galinno ir Cliff LaCoursiere 2001-aisiais šie du vyrukai dirbo kompanijoje ThinkEngine Networks, Bostono mieste tiekiančia telekomunikacijos.Gallino buvo atsakingas už santykius su operacinių sistemų partneriais, o LaCoursiere buvo atsakingas už pardavimus. Jie du išgirdo, jog klientai prašo galimybės skaitmeniniu būdu peržiūrėti įrašytus skambučius ir juos išanalizuoti.
 
Gallino ir LaCoursiere šia idėja pristatė savo darbdaviui, tačiau neliko išgirsti ir sulaukė tik dalinio atsakymo. Taigi, jie griebėsi rašyti verslo planą, aukodami savo laisvą laiką ir galiausiai 2002-aisiais paliko kompaniją, įkurdami savąją, pavadinimu „CallMiner“, kompanijos įkūrimui abu panaudojo santaupas kurias kaupė visus metus.
Gallino sukūrė pirmąją programos versiją, kurios dėka galima buvo susidaryti bendrą vaizdą, kas buvo kalbama naudojant kalbos atpažinimo, esminių frazių paieškos ir signalo analizės metodus. Naujas produktas iškart pritraukė daug naujų investuotojų . Šiandiena CallMiner programa yra naudojama oro linijų, energijos ir telekomukacijų linijų tiesimo bendrovių, kad šios galėtų suskirstysi į kategorijas pagalbos linijos centro skambučius. O tuo metu valstybinės kompanijos išvystė šį produktą, kad jis galėtų automatiškai rinkti informaciją susijusią su asmens nustatymu.
 
 
 
 
3. Tegul Jūsų viršininkas tampa bandomuoju triušiu
 
David Bookspan sukūrė naują paslaugą, be kurios jo darbdavio kompanija negalėjo gyventi.
 
 
Dirbant vienoje iš Filadelfijos teisinių firmų, 1990-aisiais išsiaiškino kaip naudojant vietinio teismo rūmų bylas galima pradėti naują verslą. Bookspan iškart suprato, kad už tokią sistemą kiti teisininkai mielai mokėtų pinigus, kad tik turėtų galimybę prieiti prie sistemos.
 
Darbdavys ganėtinai keistai žiūrėjo į šį Davido norą, kadangi jautė, jog atsidavimas naujam projektui atitrauks pagrindinį darbuotojo dėmesį nuo tiesioginio darbo. Tačiau Davidui buvo leista pradėti projektą su viena sąlygą, jog tiesioginis darbas bus pirmoje vietoje. Bookspan teigia: „Žiūrėkite į savo darbdavį kaip į draugą“.
Jis įkūrė kompaniją MarketSpan 1996-aisiais, tačiau dar metams liko dirbti senajame darbe. Kuriant naują kompaniją teko darbuotis naktimis ir išnaudoti visą laisvą laiką, tol kol su partneriu sukūrė produktą, kurį galima buvo pasiūlyti plačiajai rinkai. Po ketverių metų klientų sąraše Davido kompanija turėjo 100 teisinių kompanijų, kurios buvo rinkos lyderės, o vėliau jo komponija su programa CourtLink buvo parcuota uz 35 milijonus dolerių.
 
 
 
 
4. Pasinaudokite savo kompanijos reputacija
 
 
Dan Connors pasinaudojęs situaciją sukūrė savo kapitalą.
 
 
Po 11 metų praleistų LucasArt, video žaidimų kompanijoje, dukterinėje LucasFilm kompanijoje , Dan‘as nusprendė kad jau gana. Tikėdamasis sukurti sukurti žaidimą, kuris patrauks dėmesį savo istorija ir epizodiškumu, vietoj ko, kad patraukti pirkėjus žiaurumu ir pan., jis buvo nuviltas kai kompanija nutraukė jo projektą, kuris buvo paremtas animacijos stiliumi ir kompanija skyrė visas savo jėgas kuriant Star Wars žaidimą. Tačiau tuo pačiu metu mažėjo ir kompanijos reputacija bei pati kompanija traukėsi. Todėl apsispręsti dėl jos palikimo buvo labai paprasta.
2004 metais Balandį, Connors pradėjo savo kompaniją, būdamas vieninteliu darbuotoju. Kompanija pasivadino Telltale. Po keleto metų, kai buvę kolegos taip pat paliko LucasArt, Dan‘as nieko nelaukęs nusamdė juos.
 
Dėka LucasArt reputacijos mažėjimo Dan‘o kompanijai nebuvo sunku surasti naujų klientų. Po devynių mėnesių Telltale gavo įspūdingą pasiūlymą, dirbti su Ubisolf prie naujo žaidimo, kuris paremtas gerai žinomi TV serialu CSI. LucasArt reputacija padėjo lengviau pritraukti ir investicijas, kurios siekė 1,4 milijono dolerių. Connors teikia: „Sunku įvertinti buvusio darbdavio kompanijos vardo svarbą, tačiau ji egzistavo“.
 
 
5. Paverskite savo darbdavį nuosavo verslo partneriu
 
Jeff Hilbert nuo pasmerktos veiklos į sėkmingą biznį.
 
 
2002 Jeff Hilbert vadovavo Covertor dizaino padaliniui, jis buvo atsakingas ši kompanija teikė mikroschemų dizaino programinė įrangą. . Nors ir kompanija dirbo sėkmingai Jeff pastebėjo jog pastaruoju metu jis gauna daug užsakymų iš kompanijų kurios gamina bevieles technologijas. Taigi, paprašęs darbdavio leidimo įkurti atskirą padalinį ir pačiam jame veikti, jis gavo leidimą.
 
Pagrindiniai akcininkai sutiko su šia idėja ir suteikią pagalbos pradedant veiklą kuri dabar vadinasi WiSpry. Šiai kompanijai dabar priklauso patentų ir kitą intelektualinė nuosavybė verta virs 9 milijonų JAV dolerių. Septyni darbuotojai, keli šimtai tūkstančių dolerių ir ofisai Irvine bei Calife ir visa tai tik už keletą procentų naujos kompanijos akcijų atiduotų darbdaviui. Šiandiena Jeff‘as yra savo įmonės CEO ir toliau sėkmingai kuria specialias mikroschemas skirtas mobiliesiems telefonams, kurios gali prailginti baterijos gyvavimo laiką nuo 20 iki 40 procentų. Jeff‘o patarimas: neįsijauskite per daug į duodamą naują ar pinigus, kiekvienas naujas biznis anksčiau ar vėliau privalo apsirūpinti save pats.
 
 
Straipsnio autorius: nežinomas.

Na Justinai, tu ir skeptiškai dėjai... Aš pats laiko nerasčiau tinkliniam marketingui, bet nematau, kaip galima prarasti orumą dirbant tokį darbą... Jeigu žmonės apsiima tokia veikla, vadinasi apsimoka, o jei kiti perka, vadinasi, taip pat, apsimoka :)
O tokį darbą dirbant, galima įgyti labai gerų bendravimo ir prekės pristatymo įgūdžių, kurie tikrai pravers kuriant verslą ;)

Sveiki,
 
Pakalbėkim apie idėjas, kurias lietuviai taip mėgsta ir vertina - tame tarpe ir aš pats. Nors apie save šia tema turėčiau kalbėti būtuoju laiku, kadangi kąsnelis patirties atvėrė akis.
 
Kodėl idėjos nieko vertos?
 
Ilgą laiką, kaip daugelis šiame forume, labai norėjau sukurti savo verslą, uždirbti daug pinigų, tad užsiregistravau čia ir pradėjau skaityti... ir perskaitęs begalybes įvairiausių žmonių pranešimų supratau, kad norint tai padaryti, svarbiausia yra "rasti gerą/orginalią/perspektyvią (įterpkit savo žodį) idėją!". Kadangi man su fantazija problemų nėra, tai aš ir pradėjau - įvairiausios idėjos pradėjo pas mane piltis. Tiesą sakant jų pradėjo atsirasti tiek daug, kad net atskirą sąsiuvinį užsivedžiau:
 
http://img38.imageshack.us/img38/996/20120303072531.jpghttp://img849.imageshack.us/img849/5027/20120303072349.jpg
 
Kiek tai tęsėsi? Bent porą metų. Kuo tai baigėsi? Dar didesniu kalnu idėjų, bet nei vienos neįgyvendinau. Bet palikim mane sekundei ir peržvelkim kitus forumo narius, čia "idėjų" irgi, atrodo, netrūksta:
 
Galime pastebėti, kad visur tiesiog sprogsta šitas skambus žodis. Pagrindinės problemos čia atsiskleidžia:

Žmonės apsėsti sugalvoti kokią nors idėją
Mano, kad jų sugalvota idėja iškarto neš nerealius pinigus ir visi bandys ją pavogti
Idėją aprašo vos pora sakinių per daug niekur nesigilindami, nes ji juk pati savaime nereali, visi tie skaičiavimai ir apmąstymai tėra smulkemos
Dauguma galvoja, kad savo idėjai įgyvendint jiems būtinai reikės partnerio. Taip, mintis gera, tačiau ieškodami daro dar vieną klaidą - ieško žmonių "norinčių prisidėt", o taip atsitinka todėl, kad žmonių galinčių prisidėt jie tiesiog tingi ieškot, nes norisi savo idėją įgyvendint greičiau nei kiti, kol niekas bloga akim nenužiūrėjo ir nepavogė.

 
Ką iš to gauname? Užburtą nuolatinį idėjų generavimą ir komentavimą, tačiau vos keli procentai piliečių pereina prie idėjos įgyvendinimo fazės. Taip gaunasi todėl, kad pats idėjų mąstymas ir lyg narkotikas - kai sugalvoji vieną, pabandai į ją pasigilinti, supranti, kad ji ##### ir galvoji antrą, tada pakapstai antrą idėją ir supranti, kad ši taip pat #####, todėl mąstai trečią, o, kad sutaupytum laiko sumąstai dar ir ketvirtą bei penktą, nes jei kuri nors idėja pasirodys vėl nieko verta, turėsi dar dvi likusias.
 
Žodžiu taip ir žaidi mąstydamas vis daugiau ir daugiau idėjų, bet nustoji jas vertint ir bandyt/galvot kaip įgyvendint, todėl tiesiog lieki prie jų generavimo.
 
Kas yra kažko verta?
 
Kas tikrai yra kažko verta, tai darbas ir veiksmai. Jei turit idėjų susijusių su svetainių kūrimu, nustokit malt šūdą ir ieškot suknistų partnerių, sėskit mokytis programuot ir piešt. Gana verkt, kad matematikoj nesat gabūs ir gimėt su abiem kairėm rankom todėl piešt nemokat ar "neturit meninių gebėjimų", todėl jūsų dizainai atrodo lyg iš atsilikėlių mokyklos konkurso. Viskas įmanoma. Jei sugebat valdyt abi rankas ir turit pilnai funkcionuojančią galvą tai tik laiko klausimas, kada abiejų dalykų išmoksit. JEI BANDYSIT.
 
Jei turi idėjų susijusių su pirkimais-pardavimais, tai nustok ieškot tų tobulų prekių (juokingiausia, kad tokios paieškos yra paklaust forume "a kas daba gerai aina?"), o pasitaupykit pinigų - t.y negerkit ir nerūkykit savaitgalį, arba tėvų duodamus "pietų" pinigus taupykit ir ieškokit ką dabar galit nusipirkt gana nebrangiai ir parduot su šiokiu tokiu antkainiu. Esmė nėra iš karto pasidaryt 10 000 per mėnesį, o suprast kaip pirkėjas mąsto, kaip galit gaut geresnes kainas, kaip tinkamai reklamuot savo prekes ir tūkstantį kitų esminių verslo elementų.
 
Jei turit kitokių minčių, ne ieškokit tos savo "tobulosios nušvitimo akimirkos", kada verslo planas tiesiog pats pasirašys ir visi jums neš milijonus, bet imkitės daryti bet ką, kas nors truputėlį suvokimo visoj toj srity atneštų. Ką nors remontuot - išrinkit savo dviratį ir bandykit surinkt, kad neliktų laisvų dalių, vest renginius - suorganizuokit kam nors gimtadienį tokį, kad visas kaimas atsimintų, verst knygas - pasiimkit anglišką knygą patinkančia tema ir išverskit pirmą skyrių.
 
Idėjos dažnai labai gražiai atsisijoja, kai savo fantaziją šiek tiek pagardini realybe. Atsiranda patirtis, naujos idėjos, pažintys, pinigai na ir tada normalus idėjų įgyvendinimas bei pinigai, apie kuriuos visi svajojam.
 
O jei po viso šito jūs vistiek norėsit rasti tuos savo milijonais besišvaistančius investuotojus, juos vistiek turėsit įtikint ne tik idėja, bet ir kodėl būtent TU gali ją įgyvendint. O ją įgyvendinti galėsi tik tūkstantį kartų bandęs ir dar tiek pat suklydęs. Nes tai neišvengiama. Jei nori kažką mokėti, turi turėti daug patirties, o vienintelis kelias jos įgyti - daryti kažką ir mokytis iš savo padarytų klaidų.
 
Galvokit apie mums jau gerai žinomus pavyzdžius, Gates'ą, Jobs'ą - juk tokias kompanijas sukūrė, bet pradžioj Bill'ui forumuose nereikėjo rašinėti, ką kiti mano ir ar įmanoma uždirbti, jei kompiuteris turėtų operacinę sistemą, nei Jobs'as klausė "kur būtų galima realizuot asmeninį kompiuterį"? Jie kūrė, mokėsi ir darė ir ne su "norinčiais prisidėti prie projekto", bet su tais, kurie galėjo ir mokėjo kažką daryti ir tikėjo ta pačia idėja.
 
Ką daryti toliau?
 
Paskaitykit:
Kodėl neverta bijoti, kad kas nors pavogs jūsų idėją. Bei kaip visada šaunų Kerniaus komentarąta pačia tema.
 
Pažiūrėkit:
 
Kaip visad gera Ilja Laurs kalba. Rekomenduoju šitą, nes jis mėgsta save vis kartoti kiekvienam video, o čia dauguma jo idėjų sudėta į vieną. O jei esat tikrai alkani, tai pažiūrėkit dar ir šitą, kuris yra gana panašus į pirmąjį, bet su keletu naujų įžvalgų, bei šitą, mano mėgstamiausią, peržiūrėtą gal 3 kartus.
 
Šitą būtinai - apie verslininkų didžiausias klaidas ir svarbiausias savybes.
 
Mokymuisi:
Programuoti galit pradėti mokytis:
http://www.codecademy.com
http://www.theninjaofweb.com/ - šiek tiek įvairių web develop'inimo pradmenų
http://www.codeschool.com/courses - čia yra tiek mokamų, tiek nemokamų kursų. Jei tikrai norit išmokt programuot, tačiau vis negalit normaliai prisiverst, siūlau nepagailėt šiek tiek pinigėlių. Motyvacija visai kitokia bus, kai žinosit, kad jau susimokėjot.
Įvairių mokamų/nemokamų kursų, kurie padės jums tobulėti galit rasti čia:
http://www.khanacademy.org/
http://www.udemy.com/ - čia vis akcijos programavimo kursam pasitaiko.
 
Jei kas dar nesinaudojat:
laisvą laiką labai verta leisti http://www.ted.com ir http://ecorner.stanford.edu/
 
Jei vistiek nežinot nuo kurio galo pradėt:
http://uzdarbis.lt/t157323/verslo-internete-ideju-schema/
http://uzdarbis.lt/t43883/rimti-darbo-budai-internete/
http://uzdarbis.lt/t149675/investicijos-i-ateiti-it-verslas/
 
Ką turit pridėti?
 
Pabaigai...
 
Niekieno nenorėjau įžeisti šituo pavadinimu, nes forume yra tikrai labai stiprių asmenybių senokai sukūrusių savo verslus ir sėkmingai juos plėtojančių. Čia skirta visiems tiems "idėjų medžiotojams" laukiantiems išganingosios minties. Nes žinau, ką tai reiškia, kadangi pats ten buvau. Taip pat žinau, kad iš to pagyti beveik neįmanoma, tačiau įmanoma su tuo susigyventi ir šio bei to pasiekti. Įmanoma kurti naujas idėjas, tačiau išmokti kartų vieną po kitos jas įgyvendinti. Didžiausias vaistas nuo šitos bjaurasties yra savo idėjos užauginimas ir pavertimas jos sėkmingu verslu.
 
Labai džiaugsiuos, jei bent vieną žmogų tai įkvėps imtis darbo pagaliau
 
Justinas

Tema labai aktuali ir gera. Užduodami teisingi klausimai, pateikiami svarūs atsakymai. Tačiau... Taip jau yra (ir ne tik Lietuvoje), kad idėjos yra vagiamos. Teko susidurti su vienos įmonės vadovu, su kuriuo kalbėjome apie galimybes įsidarbinti pas jį. Jis puikiai žinojo, kad mano pastangomis buvo sukurtas visas tinklas toje pačioje srityje, kurioje jis irgi pradėjo dirbti (jau po to, kai aš tą tinklą sukūriau) ir žinojo, kad galiu ir jo verslą pakelti į tą patį lygmenį. Ir jis man sako: "Pasakyk, kaip tu tai padarysi, o tada aš pagalvosiu ar tave darbintis" :D Aš jam abstrakčiai nupasakoju, kas gali būti padaryta, tačiau neatskleidžiu kaip. Jis man vėl sako: "na, tai pasakyk, kaip tai darosi". O aš jam sakau - "už tai, ką aš pasakysiu - mokami pinigai". Nesumokėjo. Ir nepasakiau. Dabar parduoda savo verslą :)
 
Tai - vienas iš tokių pavyzdžių, kaip žmonės stengiasi gauti idėjas "už dyką" ir jas nusavinti. Ypač tie, kurie turi pinigų tas idėjas įgyvendinti. Kitas pavyzdys - ieškojau investitoriaus verslo idėjai. Paskambino tipas, pradžioje išreiškė nepasitikėjimą idėja, jos kuriama pridėtine verte, veikimo schema. Paskui, išklausęs viską iki galo, sako: "Super. Susitinkam, aptarsim detales ir reikia daryti. Pasuksiu už kelių valandų". Aha. Spėkite iš trijų kartų, "pasuko"? Greičiau - "nusuko". Todėl irgi itin nepasitikiu tokiais "investitoriais", "partneriais" ir kitais veikėjais.
 
Trečias pavyzdys. Gimė dar viena puiki idėja būnant Anglijoje. Pradėjau jos vystymą. Buvo paleisti programavimo darbai, sukurtas portalas ir prasidėjo įmonės kūrimas. Kadangi pavadinime buvo žodis "national" - teko kreiptis į tam tikras valdžios institucijas, nes įstatymiškai turi gauti leidimą naudoti žodį, kuris gali suklaidinti galutinį vartotoją ir priversti jį pamanyti, jog susidūrė su valstybine įstaiga. Taigi, leidimas gautas nebuvo, nes "valstybinė institucija" (beje, tiesiogiai susijusi su to verslo sritimi) išpeikė verslo planą kaip netinkamą ir nedavė leidimo naudoti reikiamo žodžių junginio. Po 6 mėnesių pati valstybinė institucija įgyvendino mano pateiktą projektą. Tik apsišovė vienoje vietoje - Anglijoje galima puikiai apsaugoti savo idėją ir įrodyti, kad ji tavo, o ne kažkieno kito: atspausdini verslo planą, dedi į voką ir registruotu paštu siunti pats sau. Gautą voką saugoji ir neatplėši jo. Pagal Anglijos įstatymus, viskas, kas eina paštu (būtent Royal Mail) ir yra vis dar uždarytame laiške - (siuntoje ar kt.) - yra Jos Didenybės (Anglijos Karalienės) nuosavybė. Na, o lipdukai and laiško atidarymo vietų įrodo "registravimo datą". Ir teismų sistema Anglijoje yra kitokia nei šioje bananų respublikoje. Out-of-court settlement buvo geras ;)
 
Taigi, idėjas (ypač - geras) vagia visi. Ne tik lietuviai, ne tik fiziniai bei juridiniai asmenys, bet net ir valstybės institucijos. ;)
 
Mano manymu, schema ganėtinai paprasta. Formuoji UAB, gauni kontrolinį paketą, paskui "investitorius" duoda tam tikrą sumą (tegul nedidelę). Atlieki tai, kas reikalinga, pateiki informaciją kas padaryta ir lauki sekančios "investicijos" dalies. Negalima atskleidinėti idėjos ir/ar jos vykdymo. Niekam. Žinau net bankuose yra "darbuotojai", išduodantys paskolas: "oi, ne, šitas verslo planas negeras, nieko čia nebus". Po kelių mėnesių - žiū, jau veikia tavo schema. :D

Labai gera tema.
 
Pirmiausia: jeigu tavo idėja gera, ją anksčiau ar vėliau vis tiek nukopijuos, - tai neišvengiama. Jei sukursi pirmas, tai vis tiek klonas atsiras po kelių mėnesių - jei visi matys, kad tavo projektas sėkmingas.
 
Du svarbūs dalykai, kuriuos, norėčiau, kad suvoktų kiekvienas žmogus, turintis idėjų, bet negalintis jų pats įgyvendinti:
 

Idėja yra tik pradžia, pradinis taškas. Ją įgyvendinant atsiranda daugybė pakeitimų ir galutinis rezultatas retai kada bus lygiai toks, apie kokį galvoji prieš pradėdamas. Esmė - tavo idėją gali pavogti, bet tavo proto - ne. Šie žodžiai reikalauja išsamesnio paaiškino, todėl siūlau perskaityti nuostabų straipsnį: They Will Steal Your Idea. They Cannot Steal What Really Matters. Jei idėja yra techninė (reikia programavimo žinių) ir tu pats jos negali įgyvendinti, tau reikia ne darbuotojo, o partnerio (cofounder). Bet koks projektas internete niekada nėra baigtas - visada atsiras klaidų, trūkumų ar naujų funkcijų, kurias reikia sukurti. Paleisti projektą toli gražu nėra jį pabaigti kurti. Tai reiškia, kad tau programuotojo reikės visą projekto gyvavimo laiką. Ar tu nori jam nuolatos mokėti, dar nežinodamas, ar projektas bus sėkmingas? O kiek problemų bus, jei įdarbintas programuotojas vėliau dings ir reikės ieškoti kito? Turėdamas techninį partnerį gali būti ramus, jog darbas nenutrūks, nes abu siekiate tų pačių tikslų. Jei vidury nakties tavo projektas "nuluš", tai techninis partneris bus žmogus, kuris miegos apsikabinęs kompiuterį ir darys viską, kad jis veiktų kuo greičiau. Paprastam samdomui žmogui - tai ne darbo valandos ir ne jo projektas, jis miegos ramiai ir pradės dirbti iš ryto – nebent pulsi mokėti daugiau. Tiesa, gerą programuotoją rasti sunku. To paties autoriaus straipsnis: What To Look For In A Technical Co-Founder
O dabar tikra istorija situacijos, kurios tu bijai.
 
Keli vaikinukai turėjo idėją, bet nebuvo programuotojai. Savo universitete jie rado programuotoją, nupasakojo idėją ir sutarė, kad per porą mėnesių jis darbą atliks. Visą tą laikotarpį programuotojas juos informuodavo, kad "darbai klostosi puikiai". Galiausiai atėjus pabaigimo laikui jis pranešė, kad atsisako darbo ir jo nebaigs. Dar po kelių dienų jie išvysta savo idėją įgyvendintą - tik kitu adresu. Tas programuotojas - Mark Zuckberg, ta idėja - Facebook.
 
Visą istoriją (tikrai įdomi) galima išsamiai aprašytą rasti čia: http://en.wikipedia....Mark_Zuckerberg
 
Pats Markas to niekada nepaneigė ir neseniai tiems vaikinukams (broliams dvyniams) numetė keliasdešimt milijonų: http://en.wikipedia....cebook_lawsuits (dar eilinį kartą juos šiek tiek išdurdamas)
 
Išvada: turėdamas idėją, ieškok ne darbuotojo, o partnerio-kolegos, su kuriuo kartu ją įgyvendintumėte. Antraip dar prisišauksi antrą Zuck'ą :)

Jeigu kalbant labai atvirai, manau daug kokybiškesni mokymosi produktai yra išvystyti anglų kalba, tad jeigu turi bent vidutines anglų kalbos žinias, būtų puiki galimybė pagerinti pastarąsias ir išmokti švedų kalbą. Pats asmeniškai daug laiko praleidau ieškodamas danų kalbos pamokų lietuvių kalba, tačiau nieko doro nepavyko rasti ir visi keliai vedė į angliškus produktus, o žinant faktą, jog danų ir švedų kalbos yra beveik vienodos ir jie susikalba, nemanau, jog ir čia situacija kitokia. :)
 
Vargiai rasi lietuvaitį, kuris daugelį metų praleidęs Švedijoje ir tikrai įvaldęs kalbą bei sumąstęs parengti mokymo programą, o mokytis iš nekokybiškų produktų tai tik laiko švaistymas ir nervų gadinimasis. Manau, jog nenori investavęs begalę laiko nukeliaut pas švedą ir nesugebėt net apie orą pakalbėt, kai šis stebėsis, iš kur tavo tokios žinios. Galbūt ir klystu... :)

the pursuit of happyness

Galbūt tai yra geras būdas išmokti kalbą, tačiau norint tikrai gerai išmokti šnekėti, reikia bendrauti su žmonėmis, kalbančiai ta kalba, kuria pats nori išmokti. Manau, kad ne vienam tai yra problematiška, tai geriausia yra klausytis radijos. Būtent taip aš išmokau britiško akcento ir naujų angliškų žodžių. Visą laiką sėdėdamas prie kompiuterio pasileisdavau BBC radiją http://www.bbc.co.uk/radio/
 
Iš tiesų tai net naudinga ne dėl kalbos mokymosi, bet dėl naujai sužinotų dalykų, bei padeda susipažinti su kitomis kultūromis.

kaip nekenciu to verslas.in
taip ziauriai viska vercia ir po to dar deda savo logotipa - tipo teksto autoriai.
 
GEDA

Uz kursus sumokesi +- 500lt
Geriau paimti uz koki 100$ premium acc kokio nors online learning. Ir sutaupysi, ir mokytis galesi 24/7 24h per para + forumai ir ivairi pastoviai atnaujinama medziaga bei live mokytojai.
 
Kursai - nesamone. Pinigai i bala.

Viskas kaip ir tvarkoj, tik kodėl "kaip"?
 
Jeigu padarai darbą kažkam, gauni užmokestį vieną kartą. Jeigu padarytum sau ir padarytum "kaip sau", tas darbas tau gali nešti pelną pastoviai.

Šaunūs patarimai, sutinku praktiškai su viskuo, jei laikome pavyzdį reliatyviu - ne visiems netalentingiems sekasi, o talentingiems - nesiseka. :)
 
Man užkliuvo vieta, kurią pacitavau. Pati, būdama laisvai samdoma dizainere jau ne vienerius metus, pastebėjau, kad visada būti pasiekiama - ne išeitis. Bent jau - ne mano atveju. Kažkada būtent taip, kaip rašai ir elgiausi - vos gaunu e-meilą - puolu dirbt, nesvarbu ar šeštadienis, ar vienuolikta valanda vakaro - maniau kad tai sustiprins pasitikėjimą manimi, kad taip elgtis teisinga ir profesionalu. Anaiptol - užsakovui tai dažnai nėra mirtinai būtina, o kitą dieną, parašius kitam užsakovui, nebegalėsiu pasakyti kad esu neišsimiegojusi, nes vakar naktį dirbau iki trečios valandos su kitu klientu - teisintis juk negalima. :)
Reikia protingai apskaičiuoti savo darbo grafiką, pasiliekant laiko poilsiui, ir tas grafikas turi būti gana griežtas, keičiamas tik esant neišvengiamai būtinybei, papildomam užmokesčiui. Pavyzdžiui aš nedirbu savaitgaliais, o paprastomis dienomis dirbu iki tam tikros valandos. Mano klientai žino mano darbo grafiką, ir gerbia mano teisę į poilsį - neturiu jokių problemų, kiek žinau visi patenkinti. Žinoma, tai nėra visiškai absoliutu, kartais sutinku imtis degančio projekto, ir dirbu ties juo savaitę po 16 valandų per dieną - bet tai jau priklauso nuo atskiro susitarimo. Kartais užsisėdžiu prie kompiuterio ilgiau - tuomet neignoruoju "per vėlai" parašiusio kliento - jei darbelis nedidelis - atlieku, jei didesnis - parašau kada galėsiu atlikti, pasiteirauju ar tinka mano terminas.
 
Reziumė - manau būtina turėti konkretų darbo grafiką (bent jau tiems freelanceriams, kurie turi darbų pastoviai), kitaip nebepavyks visko sukontroliuoti, atsiras ir tokių klientų kurie tiesiog užlips ant galvos - pamatę kad esi pasiekiamas kiaurą parą, išsisemsi, prarasi motyvaciją, nuvilsi kitus klientus (kurie be viso kito galbūt būtų buvę geresni, nes gerbė Tavo laiką nuo pat pradžių). :)
 
Žinoma tai, kad dizaineris turi darbo grafiką nereiškia kad jis gali būti nepareigingas. Pati laikausi principo - padaryti viską, kad kiekvienas darbas būtų atliktas kiek įmanoma geriau, ir kiek įmanoma greičiau. Laikytis žodžio privaloma visuomet, o jei dėl kažkokiu force major'ų neįmanoma - reikia nedelsiant informuoti apie tai klientą, kaip dealeris rašė, pasiūlant sprendimą.
 
Dar vienas dalykėlis - taip, kiekvienas klientas yra svarbus, bet kiekvieno užsakymo neaprėpsi. Reikia mokėti rinktis, ir ne tik pagal užsakymo dydį, projekto kainą, termino ilgumą - dar ir pagal patį klientą. Esu turėjusi užsakovą, kuris mokėdavo nedaug, bet nuolat reikalaudavo kad viską mesčiau, spausdavo, terorizavo visomis prasmėmis. Maniau - pakentėsiu šiek tiek, jis pradės mokėti geriau, būsim susidirbę... Kur tau :)
 
Džiaugiuosi, kad dabar dirbu su žmonėmis, kurie moka maloniai bendrauti, gerbia mane, stengiasi derinti laiką iš anksto, įvertindami faktą, kad galiu turėti ir kitų užsakymų, ir apskritai - ne patys spręsdami kiek laiko užtruks sukurti vieną ar kitą darbą, bet tardamiesi kiek laiko tam dizainui atlikti reikės. Žodžiu manau kad dirbti su žmonėmis kurie vargina tiek protiškai, tiek fiziškai - neverta. Net jei jie moka neblogai (nors kiek man teko sutikti - būtent tokie ir nemoka daug).
 
Yra daugybė fainų žmonių, su kuriais dirbt bus vienas malonumas, tiesiog jų niekada nesutiksi, o jei ir sutiksi - atsisakysi jų užsakymo, jei ant galvos turėsi vieną ar kelis klientus-teroristus, su besikartojančiomis frazėmis: "tu dabar prie kompiuterio? Man reikia už valandos čia tokio logotipo, padaryk. Ir būtų gerai kad padarytum vardan ateities mūsų bendradarbiavimo - nemokamai... Na gerai, šimtą litų sumokėsiu".
 
Pabaigai pridurti galėčiau tiek, kad viskas susiveda į vieną vienintelę tiesą - Tau turi patikti tai, kuo užsiimi. Tada Tu dirbsi "kaip sau" ir darbai bus kokybiški, tada neatidėliosi, nes dirbsi su malonumu, užsidegęs, tada - pastoviai tobulėsi, augsi, būsi kasdien profesionalesnis ir t.t. Raskite mėgstamą darbą, ir nei vienos dienos nebereikės dirbti - gaila nepamenu kieno ši citata, bet ji tobula.

Šaunus straipsnis, ypač patiko: NESITEISINK, tikrai sutinku su šiuo dalyku. Papildydamas norėčiau pasakyti: Kad 10 procentų žmonių galvoja ir mąsto, o likę tiesiog nemoka mąstyti.
 
dar vienas blogo įrašas į temą: kodėl vieni žmonės uždirbą daugiau, o kiti ne:
http://www.commonsense.lt/2011/02/27/triusiuku-ir-papugeliu-hibridai/

geras straipsnis dealeri, deja siek tiek ne Lietuvos rinkai (na nebent isskyrus IT sfera). kodel? nes cia svogeriu krastas. ir gali tu nors ir ant galvos vaikscioti - paaukstinimo gali negauti, nes va vadovo zmonos drauge siuo metu bedarbe ir.... ;) ir kalbu ne tik apie smulkias saraskino kontoras. tai galioja ir didelese imonese :) o kodel isskyrus IT? nes ten jau reikia specifiniu ziniu, o ju neturedamas nieko ten nenuveiksi. taigi ir ikisti kokiu dunduku nelabai iseina. apskritai mano nuomone tik skruzdeliukas gali dirbti kitiems. dirbdamas kitiems tu niekada nieko neturesi. nesenai skaiciau biografija vieno zmogaus, kuris dbr uzsiima nuskendusiu laivu (suprask lobiu) paieskom. kazkada jis buvo tarptautines kompanijos atstovas, keliavo po visa pasauli, turejo nama, gera automobili, visas soc. garantijas, zmona, 2 vaikus, pinigu. bet eme ir mete ta darba. jau tas pacias Kaledas dovanoms jis beturejo 20euru. tai tik parodo kaip esi priklausomas nuo to darbdavio. ir jei iseini is tos sistemos - tampi niekas. todel reikia kurti sau ir dirbti sau. tik taip gali kazka tureti. na ir zinoma pakankamai kulturingoj ir intelektualioj terpej. Lietuva siuo metu tokia nera.

Nusprendžiau parašyti straipsnį ir pasidalinti savo nuomone, kodėl didžioji dalis žmonių dirbdami tokį patį darbą kaip ir jų kolegos uždirba žymiai mažiau arba išvis sunkiai randa darbą.
 
Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?

 
Visiems turbūt teko pastebėti, kai tų pačių sričių specialistai vieni sėdi be darbo, kiti turi eiles keliems mėnesiams į priekį, pavyzdžiui: tikrai talentingas web dizaineris gauna vieną arba du užsakymus per mėnesį, kai tuo tarpu jo kolega, neturėdamas ypatingo talento ir perdarydamas šablonus yra užverstas darbais. "Talentingasis" web dizaineris greičiausiai galvoja, kad kolegai tiesiog sekasi, nors jis ir nevykęs specialistas ir linki paspringti tais darbais. O "netalentingasis" web dizaineris galvoja, svarbiausia patenkinti klientai, jeigu kartais nespėsiu pats arba reikės kažko išskirtinio kreipsiuosi į kolegą "talentingąjį".
 
Taigi kuo skiriasi "talentingasis" ir "netalentingasis" web dizaineris


 
"Talentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbiausias visatoje ir laiko klientus idiotais "Netalentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbus ir mėgsta padėti žmonėms, kiekvieną klientą gerbia ir taip pat supranta, kad žmonės būna skirtingi
"Talentingasis" web dizaineris niekada nebūna kaltas, jeigu dėl kokių nors priežasčių vėluoja, nesilaiko žodžio visada pasiaiškina pateikdamas labai svarbias asmenines priežastis "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi laikytis žodžio, tačiau nepavykus, atsiprašo ir stengiasi kuo greičiau išspręsti kilusias problemas
"Talentingasis" web dizaineris iškarto supranta ko klientui reikia ir jis nieko papildomai nesiaiškina "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi atsistoti į kliento vietą ir kuo nuodugniau išsiaiškinti ko klientui reikia
"Talentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą tris dienas sau leidžia būti visiškai nepasiekiamas "Netalentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą iškarto pradeda darbą ir jo pasiekiamumas nesikeičia
"Talentingasis" web dizaineris kilus klausimui dėl apmokėjimo primygtinai reikalauja 50% avanso "Netalentingasis" web dizaineris įvertina kliento patikimumą ir jeigu nekyla klausimų dėl reputacijos su mielu noru sutinka gauti apmokėjimą po atlikto darbo
"Talentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, griežtai praneša, kad tai papildomai kainuos ir per ateinančias 7 savaites bus įvykdyta "Netalentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, įvertina ar tai stipriai skiriasi nuo to ko klientas norėjo, jeigu pakeitimai nesudėtingi, valandos bėgyje padaro pakeitimus
"Talentingasis" web dizaineris pastoviai primena klientui, kad 15min. vėluoja apmokėti darbus ir pateikia stiprius asmeninius argumentus kodėl jam būtinai reikia dabar "Netalentingasis" web dizaineris paprašęs apmokėjimo, primena ankščiausiai po 3 dienų ir niekada neišsiduoda,kad jam tų pinigų labai reikia

 
Po šių palyginimų, jau turėtumėte suprasti į kurią pusę lenkiu ir apie ką eina kalba. Šie palyginimai taip pat puikiai tiktų ir dirbant pas darbdavį, kad ir valytoju, tiesiog pasirinkau IT srities specialybę.

Taigi galime pereiti, prie konkrečių patarimų, ką daryti, kad būtum reikalingas, įsidarbintum, sėkmingai teiktum paslaugas.



 
Visada įdėmiai KLAUSYK ko tavęs prašoma ir gerai įsigilink į kito žmogaus situaciją, kad suprastum kaip būti maksimaliai naudingam
 
(Patyręs darbdavys/klientas niekada tavęs nepasirinks, jeigu mato jog tau visiškai neįdomu ko jis nori ir tu žiūri kaip tik nuplėšt nuo jo pinigų. Taip pat nepamiršk, į savo pareigas žiūrėti darbdavio\kliento akimis. Pačiam dažnai gali pasirodyt, kad vienos ar kitos smulkmenos yra nesvarbios, tačiau ar tą patį galvoja ir tavo klientas\darbdavys?)
 
 
NESIBLAŠKYK, neklausinėk nereikalingų klausimų vien todėl, kad palaikyti pokalbį, nepasakok asmeninių dalykų
 
(Klientui/darbdaviui nėra visiškai jokio intereso sužinoti, kaip tau sekėsi arba nesisekė arba atsakinėti į kvailus klausimus, taip tik susidarys prastą nuomonę apie tave. Prieš kažko klausdamas gerai pagalvok ar tikrai nesugebėtum per kelias minutes atsakyti šito klausimo pats. Asmeniškesnis bendravimas gali prasidėti tik praėjus kažkiek laiko, kai darbdavys/klientas pradeda tave vertinti kaip naudingą ir įdomų žmogų.)
 
 
Parodyk PASITIKĖJIMĄ savimi, ŽINIAS ir PATIRTĮ
 
(Niekas nenori turėti reikalų su žmonėmis, kurie patys dėl savęs nėra garantuoti, parodyti pasitikėjimą savimi ir srities išmanymą yra vienas iš svarbiausių dalykų. Dažniausiai žmogus ieškodamas darbo, siūlydamas paslaugas, nenurodo nei reikalingos patirties, nei pasiekimų, todėl klientui/darbdaviui pačiam aiškintis kiekvieno kandidato savybes tiesiog per sudėtinga ir tu garantuotai esi praleidžiamas.)
 
 
Rodyk iniciatyvą - DIRBK KAIP SAU
 
(Didžiulį pliusą visada pridės protingas iniciatyvos rodymas, kaip pvz: pasiūlyk padaryti papildomus, bet nesudėtingus darbus nemokamai, pristatyk ataskaitas kurių neprašė(norės pažiūrės, norės ne), pasiūlyk kaip patobulinti/optimizuoti vieną ar kitą darbą, paklausk, ką dar naudingo galėtum nuveikti, vietoje laiko gaišimo facebooke. BET prieš rodant iniciatyvą reikia gerai suprasti ar tai bus naudinga darbdaviui/klientui, nes bandymai pamokyti visiškai nesvarbiuose dalykuose gali pasirodyti kaip įkyrumas ir padlaižiavimas.)
 
 
Niekada, niekada NESITEISINK
 
(Jeigu kažką nepavyko padaryti, vėluoji ar iškilo problema trukdanti viskam, niekada nesiteisink. Jeigu įmanoma išspręsti problemą, tiesiog atsiprašyk už nepatogumus, siūlyk kompromisą ir imkis veiksmų. Jeigu įvyko kažkas tikrai svarbaus, kad negali atlikti savo pareigų, kaip pvz:važiuojant į darbą sudaužei mašiną, o darbe laukia labai svarbūs ir skubūs darbai. Nedelsdamas pranešk klientui/darbdaviui, perspėk, kad negalėsi atlikti savo pareigų ir jeigu įmanoma pasiūlyk sprendimą. Pranešdamas jokiais būdais neparodyk, kad gailiesi ar atsiprašai dėl kažko, nes tai turi būti ne pasiaiškinimas, o pranešimas.)
 
 
Parodyk PASTOVUMĄ, PAREIGINGUMĄ ir visada būk PASIEKIAMAS
 
(Kad parodyti pastovumą, reikės laiko, bet tai paspartinti gali padėti, jeigu parodysi praeityje atliktus darbus. Įtikink darbdavį/klientą, kad dirbsi su juo ne tol kol nusibos, bet tiek kiek reikės. Dažniausiai žmonės dirbdami vienoje vietoje laikui bėgant praranda susidomėjimą/motyvaciją ir pareigingumas pradeda dingti kartu, suprask, kad nesikeičiantis pareigingumas yra tavo raktas į geresnę ateitį. Tie 90% žmonių apie, kuriuos čia kalbama laikui bėgant aptingsta ir poto skundžiasi, kad 10 metų dirba tą patį darbą ir jų niekas nepaaukština, o atėję nauji žmonės keliauja laipteliais aukštyn. Labai svarbus dalykas yra pasiekiamumas, kiekvienas darbdavys/klientas nori turėti reikalų su tokiais žmonėmis, kurie jiems bus pasiekiami kai jų labiausiai reikės. Geras pavyzdys yra duoti savo asmeninį telefoną svarbiam ir geram klientui ir pasakyti jam:štai mano asmeninis telefonas, jeigu kartais atsirastų extra atvejis, skambink, bus išspręsta iškart. Klientas greičiausiai 10 metų neskambins, bet tai sukuria didžiulį pasitikėjimą.)
 
Pastoviai TOBULINKIS savo srityje
 
(Kuo bebūtum ar konsultantu ar fabriko direktorium, turi pastoviai tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Direktoriui galbūt reikia domėtis lyderyste, darbo našumo organizavimu, pardavėjui aktualiau derybų menas ir bendravimo su klientais įgūdžiai. Tik eilės darbo biržoje stovi vietoje, visa kita keičiasi, todėl turi pastoviai domėtis ir tobulintis savo srityje.)
 
RINKIS protingai
 
(Viršuje aprašytos savybės ir principai yra auksinio ir itin naudingo žmogaus bruožai,jeigu pritaikomi visi kartu, bet vien būti auksiniu žmogumi neužteks. Turi rinktis protingai ir teisingai apsispręsti su kuriais žmonėmis tau yra pakeliui, o su kuriais ne. Taip kaip yra 90% žmonių, kurie nėra itin naudingi, panašiai yra ir 90% klientų/darbdavių, kurie taip pat nėra naudingi, todėl laikui bėgant turi išmokti atsirinkti, nes gali 10 metų pravergauti parazitui darbdaviui arba 5 metus dirbti su nemokiais, problematiškais klientais. Tačiau laikydamasis visų principų, ankščiau ar vėliau būsi pastebėtas ir pastoviai lipsi laipteliais aukštyn.)

 
Šie principai yra universalūs ir surinkti iš mano kuklios patirties, tikiuosi, kad kažkam gyvenime padės ir kviečiu diskutuoti bei pareikšti savo nuomonę.
p.s.Jeigu bus susidomėjimas gal parašysiu šį bei tą naudingo kitomis temomis.

Manau, kad pati didžiausia ir stipriausia motyvacija yra pats paprasčiausias noras. Jei tikro kažko labai labai nori, tai to ir pasieksi, o jei ne- tai visuomet surasi kažkokių pasiteisinimų (nėra laiko nemoku, nepavyks ir t.t.)

Apie tai ir kalbu ir ką norėjau užakcentuoti, tai
 
Didžiausia problema yra ta, kad daugelis žmonių neturi vaizduotės. Argi "normaliam" berankiui šautų į galvą, kad reikia mokytis skraidyti? Ne! "Normaliems" užtenka vaizduotės tik tiek, kad reikia raudoti ir visiems skųstis gyvenimu - kaip viskas blogai ir galop padaryti išvadą, kad "nieko neįmanoma pakeisti". Todėl jie visą gyvenimą ir lieka tik "normalūs" :)

Tema "Pažadai sau 2011", tapo gana populiari. Aš asmeniškai sau pažadų neduodu, todėl prie šios temos neprisidėjau, tačiau kitų žmonių norus buvo labai įdomu paskaityti. Radau panašių tikslų, kuriuos keliu ir sau, bet 'nepažadu' jų įvykdyti.
 
Aš sau tikslus keliu nuolat - išmokti groti vienu ar kitu instrumentu, pradėti sportuoti, sveikiau maitintis, įkurti pelningą projektą. Tačiau susiduriu su daug sunkumų.
 
Pirmiausia - tų norų žiauriai daug. Nežinau nuo ko pradėt...todėl dažniausiai nė nepradedu.
Kitas sunkumas - jei ką ir pradedu, tai tuoj jėgos pasibaigia ir nė nepajaučiu, kaip vėl praleidžiu pusę dienos facebook'e, youtube, skype ar kokiam forume...
 
Pastaruoju metu ypač aktyviai pradėjau ieškoti būdų ir papildomų teorinių žinių, kaip savo tikslus visgi pasiekti. Suprasdamas, kad ši problema kamuoja ne tik mane, nusprendžiau pasidalinti tuo, ką sužinojau čia- su jumis. Labai tikiuosi, kažkam padėsiu. O jei turit kokių nors minčių nuo savęs - mestelkit post'ą - papildysiu čia.
 
Sėkmė man, tai nuolatinė kova dėl man svarbaus tikslo.
 
Sėkmė nėra tik tikslo pasiekimas, nes tokiu atveju niekada negalėtume būt tiesiog sėkmingi. Savo gyvenime kiekvienas žinom žmogų, kuris atrodo sėkmingas. Tiesiog sėkmingas. Tačiau jis irgi klysta ir labai stipriai…bet vistiek atrodo sėkmingas.
 
 
Ankščiau sau keldavau tikslus labai paprastai – pagalvoji, ko norėtum ir pasakai sau – va, čia bus mano tikslas, reik siekt. Kas atsitikdavo? Kokių 90% tokių tikslų nė nepradėdavau, nekalbant apie jų įvykdymą.
 
Kaip stengiuosi išsikelti savo tikslus dabar:
 
1) Išsikeliu sau labai konkrečius, detaliai apgalvotus tikslus. Jei mąstai apie sveikesnę mitybą, susirask internete konkrečius patiekalus, kuriuos valgysi, kaip juos ruoši, kada juos valgysi ir pan. Pagalvok apie kiekvieną smulkmeną, susijusią su šiuo tikslu.
 
2)Išsikeliu sau apskaičiuojamus tikslus. T.y turi būti įmanoma pamatuoti patobulėjai ar ne, kadangi "sveikiau maitintis" nėra savaime tikslas, kadangi negali pasakyti ar jau "sveikiau" maitiniesi ar ne. Apskaičiuojamas tikslas gali būti - mėnesį laiko nevalgysiu picos, vietoje jos rinkdamasis vaisius.
 
3)Išsikeliu sau pasiekiamus tikslus. Pasaulis nuolat skamba nuo visokių “self-developerių” šūkių, kaip kiekvienas gali pasiekt bet ko. Tik jau nereikia, aklas žmogus niekada nebus lakūnu. Kaip ten bebūtų, kiekvienas žmogus gali pasiekti kur kas daugiau, nei įsivaizduoja. Jei kažko labai labai labai nori, ko gero, gali tai ir pasiekti. Yra geras žinomos firmos šūkis: “Just do it”.
 
4)Jei tikslas bus konkretus, apskaičiuojamas ir pasiekiamas - laiko klausimas, kada jį pasieksi.
 
Tikslai gali būti trumpo, vidutinio arba ilgo laikotarpio.
 
* Trumpalaikiai tikslai – tai tikslai, kuriuos pasiekt užtrukt turėtum ne ilgiau kaip 12 savaičių.
 
*Vidutinio ilgumo tikslai – tikslai, kuriuos turėtum pasiekt per pusę metų (6 mėn)
 
*Ilgo laikotarpio tikslai – tai tokie tikslai, kuriems pasiekt prireiks ne mažiau, kaip metų (12 mėn)
 
Jei į klausimą “ Ką aš nuveikiau šiandien, kad būčiau vienu žingsniu arčiau savo tikslo?” – turėsi kažkokį atsakymą, kad "taip, šiandien dėl savo padariau [x]" - nėra įmanoma, kad savo tikslo nepasieksi.
 
Klausimas “Ką aš nuveikiau šią savaitę?” skirtas vidutinio ilgumo tikslui.
“Ką aš nuveikiau šį mėnesį?" - ilgalaikiam tikslui.
 
***
Dealeris:
Turi aiškiai matyti savo kelią link tikslo, galvoje negali būti minčių maišalynė, į tai įeina:


 
Aiškūs darbai ir užduotys, kuriuos reikia įgyvendinti, įvertinti pagal svarbumą, suskirstyti prioritetais, kad nereikėtų tikslo siekimo priemonių kiekvieną kartą prisiminti ir bandyt iškrapštyti iš galvos.
Aiškūs finansai, jeigu tikslui pasiekti reikalingi pinigai, turi nusistatyti biudžetą, išlaidas įvairioms sritims, įplaukas, kad visi balansai ir finansiniai skaičiai nekabėtų tavo galvoje.
Aiškus laiko paskirstymas, kad visą laiką žinotum kur tavo darbo ir poilsio ribos, pats dienos darbų grafiko nesusidarinėju, bet visą laiką žinau, kad bent 3 dienas per savaitę skirsiu darbui.
 

 
Apibendrinant tikslų siekime yra svarbiausia: aiškumas ir švarus mastymas, nes viską laikant galvoje atsiranda stresas, motyvacijos trūkumas, nesijaučia judėjimo į priekį, laikas neoptimaliai išnaudojamas.

Atrandi tikrąjį gyvenimą? Čia labai slidus reikalas. Matai, tokio dalyko, kaip tikrasis gyvenimas nėra. Tau pasisekė būti gyvenimo laikotarpyje, kuriame Tavo suvokimas sutampa su realybės burbulu, esančiu aplink Tave. Tačiau tai, kad jie sutampa yra atsitiktinumas. Kai jie išsiskirs - gali pasidaryti sunkoka.
 
Kaip ir kiti sakė - siūlyčiau analizuoti. Pradėk rašyti dienoraštį su savo mintimis. Kad galėtum po trijų mėnesių pasižiūrėti į dabartinį save. Pradžioje bus sunku, nes pats savo minčių užrašymas yra sunkus reikalas. Tada po kurio laiko galėsi matyti save, kaip matai kitus forumo gyventojus ir galvosi "what the f.u.c.k šitas čiuvas mąsto?".
O skaityk viską iš eilės. Pradedant populiariąja psichologija, wiki straipsniais, įvairiom NLP šūdknygėm ir baigiant rimtais filosofiniais ir psichologiniais veikalais, tokiais, kaip I. Kanto "Grynojo proto kritika". Jei gali šimtą litų investuot - nusipirk universitetinį psichologijos vadovėlį. Man pagal programą teko mokytis iš Myers. Nusipirk popierinį. Skaityk ir žymėkis puslapius, kuriuose radai kažką naujo - ko ligšiol nežinojai. Kad ir kiekvieną puslapį. Kad vėlgi galėtum vėliau sugrįžti ir matyti, ko kažkada nežinojai ir kiek pasistūmėjai. Gyvenime nėra "seivų" kaip kompiuteriniam žaidime, tačiau stengiesi juos susikurti, kad galėtum nuo "seivo" tą pačią situaciją kitu keliu praeiti.
 
Bet vadovėlis yra skirtas supažindinti tik su pačia Psichologija kaip mokslu: jos istorija ir įvairiomis kryptimis. Nupiešiamas vaizdas, kad va "psichologai yra labai šaunūs ir protingi dėdės". Tau reikia turėti naglumo, kad pats bandytum atkartoti jų minčių eigą. Imi ir fantazuoji, kaip galėtų būt su tokiais duomenimis, kokius turi. Tada žiūri, kiek tai atitinka vadovėlinius modelius, kiek realybę.
 
Beje, kad prieitum prie tų išvadų, kurios parašytos įvairiose knygose savo galvoje turi turėti dešimteriopai daugiau su tuo susijusios, bet rašant atmestos informacijos. Tiesiog toks naudingos ir nenaudingos informacijų santykis. Lyg ir Pareto principas galioja, tik čia koncentracija ties tuo reikiamu dešimtadaliu įmanoma tik po to, kai įsisavinai visą 100%, nes tik tada gali atsirinkti, kurie 10% ar 20% yra vertingiausi.

Namie ir kai vienas būnu tada lietuviškai.. O kai bendrauti tenka su kitais tada angliškai
 
Sapnuoju lietuviškai :) Su rusiškais keiksmažodžiais

Pritariu tik is dalies.(nekalbu apie e-versla su juo nesu susidures) Turbut tikrai zinai kas yra individuali imone, ja ikurt nera sudetinga, ta esu bandes(del asmeniniu priezasciu nesiplesiu toliau). Deja bet lietuvoje norint saziningai uzdarbiaut beveik nera galimybiu tai pradeti nuo nulio. net ir po kurio laioko norint turet bent minimalu pelna esi priverstas slept mokescius. Pradedanciajam verslininkui praktiskai nesuteikiamos jokios lengvatos, to lietuvoje tikrai truksta. Galbut beda, kad nesu verslus zmogus, bet saziningai pelna pasiekianciu zmoniu yra vienetai ir sveikinu juos.
 
 
edit:
Zinoma tai tik mano pesimistine nuomuone, kuri rasyta eksprontu pilnai neapmascius visko. Baiges skaityt straipsnius siek tiek susimasciau, taciau vistiek manau, kad lietuvoje nuo nulio pradet versla labai sunku, tam reikia istatinio kapitalo (zinau kad lietuvoje ji gauti imanoma is tam tikros organizacijos, deja dbr nepamenu kaip ji vadinasi, bet cia prasideda nauji niuansai) Galimos paskolos is banku, taciau net ir ja gavus kas labai sunku, tai beveik lygu savizudybei( isipareigoji bankui xx metu). Siuo atveju manau jau geriau pora metu padirbti "vergoveje" ir uzsidirbti sioki toki kapitala.
 
Kad nesikirtu nuomones reiktu pamineti, kad verslas verslui nelygus, cia kalbejau apie minimalias individualias imones, kuriu paslaugos skirtos ribotui kiekiui zmoniu.

Sveiki,
 
Taigi norit turėt savo projektą, bet nežinot net nuo kur pradėt? Leiskit trumpai papasakosiu savo istoriją.
 
Sutikau Gediminą šiam uždarbio forume, kai ieškojo pagalbos patobulint ir kažkaip monetizuot jo turėtą, bet jau apleistą projektą "vipblogas". Bandėm bandėm, darėm darėm, bet matėm, kad šūdų krūva gaunasi, pradėjom ieškot kokios nors kitos web puslapio idėjos. Tas vipblogas Gėdiminui ėdęs daugybę laiko ir neatnešęs jokios finansinės naudos, buvo pirmas, o aš, tuo tarpu, be keleto savo kurtų asmeninių tinklaraščių irgi patirtim nepasižymėjau.
 
Bet abu labai norėjom turėti kažką savo. Gedas pasiūlė, o kodėl gi nepabandžius sukurti viktorinos žaidimo - įdomu žaisti, sukūrus pakankamai nedaug administruoti reikėtų, o gal žiūrėk dar ir kapeiką, kitą uždirbtume.
 
Bėda buvo ta, kad nei aš nei jis nebuvom programuotojai ar dizaineriai. Todėl teko ieškot, kas tą žaidimą sukurtų. Tikėjomės, kad viskas kainuos nedaug, tai ieškodami pirmųjų specialistų tikrai stengėmės taupyt.
 
Mano svarbiausia išmokta pamoka dar iki tos vietos - nesistenk kurti visko vienas. Jei ne Gediminas ir jo įdėtas darbas, tas žaidimas tikrai nebūtų dienos šviesos išvydęs, o ir smagumo kurti būtų buvę mažų mažiausiai pusė tiek.
 
Taigi, darbai pradėjo judėti, atsirado pirmieji žaidimo dizainai, o mes džiaugėmės kaip vaikai, svajojom, kaip žaidėjų neatsiginsim ir visas pasaulis tiesiog kris po kojom. Na gerai, ne visai taip buvo, bet jausmas matyti savo mintis tampant kažkokia materialia realybe buvo neapsakomas.
 
Paskui radom programuotoją, jis visus dizainus pavertė žaidimu. Šitam etape išmokau antrą savo didžiąją pamoką - Negailėti Laiko Planavimui. Beprogramuojant kilo vis naujų idėjų ir žaidimą kartas nuo karto tekdavo gerokai pakoreguoti, o tai ne tik tolino atidarymod datą, bet ir stipriai kėlė visų darbų kainą.
 
Galiausiai, paleidom pirmąją versiją. Tikrai džiaugėmės nuveiktu darbu, neskaitant jau paminėtų pamokų šiaip įgavom patirties, o svarbiausia - pajautėm ką reiškia materealizuoti savo mintis. Tai įkvepia labiau nei bet kas kitas.
 
Štai taip atrodė pirmasis žaidimo variantas:
http://img593.imageshack.us/img593/3875/6zaidimas.png
 
Tačiau po paleidimo rezultatai šiek tiek nuvylė: ketinom pagrindines pajamas gauti iš mokamų sms, jų šiek tiek pardavėm, bet mokėjimai.lt pasiimdavo daugiau nei pusę sumos nuo kiekvieno iš jų, tad nelabai kas belikdavo. Gautos pajamos nepadengė nė dešimtadalio to, ką išleidom, todėl mintis apie pelną greit teko palaidot, nes sėdėjom minuse.
 
Bet nuleist rankų neketinom. Sulaukėm nemažai patarimų, kritikos ir idėjų, kaip viską patobulint. Pasimokėm iš klaidų ir dirbom toliau - pergalvojom visą žaidimo eigą, pažiūrėjom į tai, kas vartotojams patiko, kas nepatiko ir darėm išvadas. Nusprendėm susirasti rimtą dizainerį, netyčia susidūrėm su nebula44 dizaineriu ir nors jo įkainiai buvo didesni, nusprendėm nebeužlipt ant to grėblio du kartus ir padaryt viską normaliai. Trečioji pamoka - Skūpas TIKRAI moka du kartus.
Pataupėm pirmą kartą su dizainu, programavimu, todėl dabar teko dar labiau kratyt kišenes. Tačiau nesuklydom, dizaineris pasirodė esąs nuostabus savo srities žinovas, ne tik viską atliko greit ir labai kokybiškai, bet dar ir daugybę patarimų žaidimo patobulinimams bei marketingui davė. Taip pat pasiūlė ir web bei žaidimo programuotojus, kurie savo darbą irgi atliko be priekaištų.
 
Atsirado daugybė idėjų atnaujinimui: kad būtų smagiau žaisti nusprendėm rodyt teisingą atsakymą, skaičiuot taškus už kiekvieną gerai atsakytą klausimą (nes pamatėm, kad žiauriai užknisa, kai neatsakai 3 ar 4, bet ne 5 iš eilės, kad taškai išsisaugotų ir taip lieki be jokių taškų - tada iš karto pirma mintis "JUNKT LAUK ŠITĄ NESĄMONĘ!!") bei daugybė daugybė kitų minčių, kurių niekaip nebūtume sugalvoję ir atradę, jei ne pirmas visai neskėmingas bandymas. Čia atėjo ketvirtoji pamoka - geriau padaryti ######nai, negu visai nedaryti. Daug kas nepradeda ar dar blogiau - neužbaigia savo projektų ir idėjų dėl to, kad atrodo, jog dar ne tobula, dar ne, dar ne, dar ne... ir lieka išviso be nieko, nes bijo "pasidaryt gėdos" ir sulaukt daug kritkos.
 
Ir štai taip atrodo šviežiai paleista versija:
http://img513.imageshack.us/img513/4723/iminiusatnaujintas.png
 
Taigi taip iš paprastos idėjos, neturėdami jokios ankstesnės patirties ėmėm ir sukūrėm savo pirmąjį žaidimą. Sakysit, anokie jūs čia kūrėjai, pinigus sumokėjot ir tipo kažką čia padarėt. Na, taip - visi tie, kurie dirbo mums buvo lygiai tokie patys kūrėjai, tačiau programuotojai, dizaineriai ir kiti specialistai ateina ir išeina, o mes, kurie patikėjom ta idėja, kurią nešiojom ir tebenešiojam galvose kiekvieną dieną, liksim su ja. Nežinau, kur nuves antroji versija, galbūt prie dar vieno atnaujinimo reikalaujančio dar didesnių išlaidų, bet mes ja tikim ir trauktis nebėra kur.
 
O tiem, kas klausiat iš kur pinigų paimt tiem projektam, atsakau - dirbt. Kai žinai, kad atiduodi savo prieš tai fiziniu darbu uždirbtus pinigus, visai kitoks įkvėpimas kažką daryti.
 
Todėl kurkit ir neklauskit kitų nuomonės tol, kol neturėsit ką parodyt. Kiti pasakys kokia idėja yra šlamštas ir kokia ne, kai galės kažką pačiupinėt. Iki tol - visos idėjos vienodai geros ir visos vienodai nieko vertos.
 
Sėkmės,
 
Justinas