O as galima sakyt visus 2011 dedu pamatus todel tikiuos 2012 man bus labai sekmingi metai nes prasideda naujas gyvenimo etapas. Gruodzio 30 vestuves, Vasario pabaigoj man gims sunus, Sausio pradzioj startuos pora mano nauju projektu/verslu :) Zodziu metai prasides su trenksmu, ziuresim ar galesiu kitu metu pabaigoje kazkuo pasigirt :)
O aš savo balsą atiduodu už TekstuVertejas. Nežinau, ar čia tik atsitiktinumas ir aš pastebiu tik jo "geruosius postus", bet jo pranešimai yra tikrai informatyvus, padedantis bei kuriantis forumo gerovę (pavyzdžiui, kaip šis : http://uzdarbis.lt/t166704/lietuvos-ateitis-kokia-ji/page__st__95 ). Manau, toks ir turėtų būti metų forumietis :)
O man atrodo, kad daugelio žmonių "realybė" susiveda į Lietuvos palyginimą su Norvegija (šalimi, kuri dėl neproporcingų gamtinių resursų - visų pirma, naftos - gali sau leisti sukaupti biudžetą N metų į priekį) ar D. Britanija (šalimi, kuri vystymuisi turėjo visiškai kitokias istorines aplinkybes) ar kuria nors kita emigracijai palankia šalimi. Kokia Lietuvos realybė? Tokia, kad esame tarp 20% labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Tokia realybė, atsižvelgiant į neseną mūsų istoriją, yra geresnė nei gera. Absoliuti dauguma indikatorių rodo, jog mūsų progresas per tuos 20 nepriklausomybės metų yra akivaizdus. Jis man akivaizdus tiek iš tų statistinių indikatorių, t.y. "teoriškai", tiek iš to, kokį gyvenimą prisimenu savo vaikystėje, t.y. praktiniu požiūriu.
Bet gal kažkam labiau patinka užsiimti mazochizmu. Ar nors kartą mūsų valdžia buvo gera? Kai valdo socdemai, blogai. Kai valdo konservatoriai, blogai. Gal kai kuriems iš mūsų gerai tiesiog nebūna? M? Jau nekalbant apie tai, jog 1/2 Lietuvos net maždaug vidutiniškai 200-300 metrų iki balsadėžės per rinkimus nesugeba nueit arba savo balsą parduoda už rūkytą karšį ar "bambalį" alaus, bet paskui visą kadenciją butelį degtinės apsikabinę prie televizoriaus ekrano patogiai ant sofutės rėkia net apsiputodami, kokie visi čia "vagys". Kiek iš mūsų skaito rinkimines programas (taip, ilgus ir nuobodžius dokumentus), o kiek balsuoja pagal tai, tą žmogų apskritai yra girdėję ar ne (o po stebimės, kai Seimas virsta šou arena)? Tęsti ir tęsti.
Negaliu teigti, kad šios mano mintys yra konkretus pasiūlymas. Kita vertus, pakankamai konkrečius pasiūlymas esu pateikęs daugeliui ryškiausių Lietuvos politiką rašydamas jiems ištisas poemas. Mano laiškus yra gavę D. Grybauskaitė (kai dar buvo EK narė, o ir po to, kai tapo prezidente), dabartinis premjeras, buvęs Kauno meras (kai dar meru nebuvo ir po to, kai juo tapo) ir daugelis kitų. Yra tekę ir su premjero patarėju ekonomikos klausimais kalbėtis telefonu. Jo iniciatyva po mano parašyto laiško. Žodžiu, prisidedu tuo, kuo galiu. Tad, grįžtant prie pasiūlymo arba bent jau pasamprotavimų, aš galvoju, jog mes turėtume palyginti viešąjį sektorių su privačiuoju. Ar pastebite, jog privatusis sektorius veikia gerokai efektyviau? Jei nerodai rezultatų, esi atleidžiamas. Darbe esi motyvuojamas tobulėti ir rodyti kuo geresnius rezultatus, privačiame sektoriuje gerokai mažesnis nepotizmo lygis, tame sektoriuje aiškus organizacijos plėtros ir pelno siekis, o tuo analogiškos valstybinės įmonės neatrodo suinteresuotos (dėl pelno galima suprasti, jos prisidengia viešuoju interesu, bet dėl plėtros - ne) ir t.t. Todėl galėtume imti ir tiesiog papunkčiui palyginti šiuos du sektorius bei pagalvoti, kokie skirtumai būtent lemia tai, jog privatusis sektorius nesusiduria su tomis problemomis, su kuriomis susiduria viešasis. Kitaip sakant, valstybė galėtų pamėginti perimti gerąją verslo praktiką.
Vieno iš mano laiškų pavyzdys (siųsta kaip atsiliepimas į šią iniciatyvą):
Sveiki, Prieš ~3 metus pradėjau rašyti motyvacinius laiškus. Per tą laiką teko parašyt daugiau nei 100 motyvacinių laiškų į užsienio universitetus ar darbovietes:). Kadangi sukaupiau nemažą patirtį, nusprendžiau parašyt knygutę apie motyvacinių laiškų rašymą. Na ir prieš išleisdamas, noriu pasidalint savo idėjom ir mintim su uždarbiečiais:). Tikiuosi, kad nors šiek tiek padės ateity ieškantis darbo;).
Įvedus į google "motyvacinis laiškas", iš karto akį patraukia dažnai pasikartojantis apibūdinimas.
Motyvacinis laiškas (lydintis laiškas) - skirtas parodyti Jūsų motyvaciją, norą dirbti tam tikrą darbą.
Gražus, paprastas apibūdinimas. Viena bėda - absoliučiai neteisingas.:) Motyvacinis laiškas yra skirtas parodyti ne tavo motyvaciją ir norą dirbti, o darbdavio motyvaciją tave priimti. Kitaip tariant, motyvacinį laišką reikia koncentruoti aplink darbdavį, o ne aplink save. Būtent dėl šio klaidingo suvokimo apie motyvacinio laiško paskirtį, dauguma ir nesugeba įsidarbinti. Kai man tenka taisyti motyvacinius, dažnai užmatau tokius sakinius, kaip "mane ypač motyvuoja faktas, kad Jūsų įmonė yra pirmaujanti X sektoriuje". Aš labai gerai įsivaizduoju žmones, dirbančius personalo valdymo skyriuje, kurie perskaitę tokį sakinį galvoja "thanks for tellings us, we didn't know that -.-". Deja, šis sakinys absoliučiai nieko nereiškia. Net jeigu tave tai IŠ TIESŲ motyvuoja, tai gali tikti visiems ieškantiems darbo. Jau nekalbant apie tai, kad pirmaujančiose įmonėse tai jau yra suvokiama "po default'u".
Realybė yra tokia, kad žmonės meluoja motyvaciniuose laiškuose/CV. Tai sukelia labai daug problemų darbdaviams, kadangi šiais laikais ypač sunku atskirti tiesą nuo melo, kadangi daugiau nei 90% yra fikcija, arba bent jau "pakoreguota tiesa". Sakinį "Esu komunikabilus, darbštus, atsakingas, mėgstu komandinį darbą ir t.t. ir pnš" gali parašyt bet kas. Mario Monti ir Antanas iš Jonavos technikumo gali parašyti lygiai tą patį sakinį ir nei vienas nebus pranašesnis. Tad nei vienas darbdavys rimtai nežiūri į šiuos sakinius. O kadangi pas kai kuriuos tokios beletristikos užima visą motyvacinį laišką, nenuostabu, kad darbo paieškos tampa vis sunkesnės.
Taigi, kaip tinkamai parašyt motyvacinį laišką? Visų pirma, svarbu suvokti, kad motyvaciniame laiške gali rašyti BET KĄ. Vienas kriterijus - visa rašliava turi parodyti darbdaviui kodėl jis turi priimti būtent tave. Jeigu nori, gali išmesti visas struktūras, visus patarimus kuriuos vėliau duosiu ir tiesiog parašyti tai, kas sukasi galvoje. Motyvacinis laiškas, skirtingai nei CV, nėra suvaržytas tavo praeitimi ir patirtimi. CV yra labai konkretus darbas, tavo gyvenimo aprašymas. Jeigu nori gero CV - nugyvenk gerą ir turiningą gyvenimą. Tačiau su motyvaciniu laišku viskas yra kiek kitaip. Net ir neturėdamas patirties gali tiesiog išdėstyti savo mintis ir požiūrį į būsimą darbovietę/darbo sferą/visuomenėje esančias problemas. Ir tai bus 100x geriau nei paprastas būdo bruožų išvardyjimas. Kita vertus, jeigu turi pakankamai patirties, verta skirti 50% motyvacinio laiško turinio savo požiūrio dėstymui, o kitus 50% - įgytai patirčiai apibūdinti (dar liko 40%.. :) ). Tačiau iki tam tikros ribos - kai turi labai daug patirties, CV puikiai atlieka savo darbą ir darbdaviams tada žymiai svarbiau pažinti tavo asmenybę (Čia jau kalbu apie aukštesnes pareigybes).
Jeigu perskaitei iki šitos vietos, reiškias nepasinaudojai mano patarimu nesinaudoti iš anksto sugalvotais planais. :) Darbą šiek tiek pasunkinsiu ir neduosiu išsamios struktūros, bet galiausiai tavo darbas bus bent šiek tiek individualesnis.:) O struktūra yra labai paprasta - Pradžia (1 paragrafas), Dėstymas (3-4) ir Pabaiga (1).
Pradžia yra bene pati svarbiausia motyvacinio laiško dalis. Jos paskirtis - patraukti skaitytoją. "Nuo vaikystės mane žavėjo miltų sijojimo aparatų taisymas" - wrong. "Manau, kad esu vertas kandidatas į staliaus padėjėjo pareigas" - double wrong. "Prieš porą metų tapau Somalio piratų įkaitu" - win. Be abejonės, čia yra truputį perdėta, bet manau, kad visi pasieškoje savo gyvenime rastume tokių įvykių, kurie yra įdomūs ir kurie pakeitė mūsų gyvenimą. Būtent tokie įvykiai ir prikausto darbdavius prie motyvacinio laiško ir priverčia jį išsiskirti iš pilkos visumos. Net jeigu ir tavo gyvenime nebuvo nieko įsimintino, yra daugybę kitų būdų kaip sudominti skaitytoją. Paprasčiausias pavyzdys, kurį aš pats esu naudojęs - istorija apie Dr. K. Anders Ericsson atliktą eksperimentą ( http://www.squidoo.com/10000-hour-rule ), ar Tom Hilfiger sėkmės istorija (susirasit, jei įdomu :) ). Aišku, vien tas faktas, kad buvai paimtas įkaitu nieko apie tave nepasako, tačiau tai suteikia pretekstą vystyti istoriją toliau ir galiausiai nutiesti loginę nuorodą į gautas ar išlavintas būdo savybes. Būtent to ir ieško darbdaviai - ne tik tavo būdo bruožų sąrašo, bet ir patirties, kuri lėmė jų vystymąsį.
Sukūrus pritraukiančią pradžią, būtina sukurti perėjimą tarp paragrafų. Visas motyvacinis laiškas turi būti kaip įmanoma nuoseklesnis. Nors vienas minties šuolis ir darbdavys pradeda mąstyti į priekį, peršoka kitas mintis. Jeigu pradžia buvo skirta iš esmės vien įdomios (ir darbdaviui naudingos) istorijos pasakojimui, dėstymas koncentruojasi į patirtį susijusią su darbu/universitetu. Skirtingai nei CV, tai turėtų būti ne visa patirtis, o tik ta, kuri turėjo tau didžiausią įtaką, privertė keistis, išmokė ko nors ar įskiepijo norą dirbti bei kilti karjeros laiptais. Patirties dėstymas yra tik vienas būdas, kaip galima struktūrizuoti motyvacinio laiško paragrafus. Aš dar dažnai naudoju įgūdžiais paremtą sistemą. Tai yra, išrenku įgūdžius, kurie yra svarbiausi (tarkim, darbas komandoje ir kritinis mąstymas), ir tuomet pateikiu patirtį, kurios metu žmogus įgavo/patobulino įgūdžius. Kitas, labai nestandartinis būdas yra aprašyti tipišką darbo dieną. Tai ypač gerai tinka, jei žmogus ieško darbo konkurencingoje įmonėje. Tokiu būdu darbdavis susidaro įspūdį apie jo profesinius ir asmeninius įgūdžius bei, kas svarbiausia, užduotimis, kurios jam būdavo patikimos. Kaip jau minėjau, motyvacinio laiško rašymo būdų yra begalės, tad visąlaik galima atrasti ką nors naujo.
Pabaiga, vėlgi, yra be galo svarbi. Paskutinis perskaitytas sakinys sudaro 50% viso bendro motyvacinio laiško įspūdžio, tad visada apsimoka pabaigti gilesne, visą motyvacinį apibendrinančia mintimi. O jeigu ji dar siejasi su motyvacinio laiško pradžia, darbdavio galvoje išliks daugiau informacijos. O tai gali lemti skirtumą tarp norimo darbo ir eilės darbo biržoje:).
Na ką, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nuspręndžiau pasidalinti ta „žymiaja“ istorija, kurią parašiau dar 2006 metais.
Tikriausiai vienintelė priežastis, kodėl ji tapo tokia populiari buvo ta, kad tais laikais uždarbis internete buvo kaip Sovietų Sąjunga... Visi ieškojo greitų būdų užsidirbti, apgaudinėjo vienas kitą ir šiaip, vyravo tamsusis amžius. Spaudinėdavai reklamas už dešimtadalį cento, o sulaukus emailo, kuris siūlo net 1ct, jauteisi kaip aukso ieškotojas atradęs pilną kapą brangenybių .
Tekstas yra originalus ir pilnas klaidų, tačiau lai būna jis toks, koks yra. Sentimentai vis dėl to daro savo...
Kadangi per sękančius 5-6 metus nutiko daug visokių dalykų, apačioje rasyte ir antrą istorijos dalį, iki pat 2011 12 31. Antrą dalį rašiau sau (kol viską prisimenu), dėl šios priežasties, keletas tik man aktualių detalių buvo iškirpta ar pakeista. Prisipažinsiu, norėjau iškirpti dar didesnę dalį istorijos ir žinau, kad gailėsiuosi kelių čia paviešintų detalių...
Gavau kelis laiškus su klasimais, kaip aš viską pradėjau ir t.t. Todėl sugalvojau glaustai viską aprašyti...
O viskas buvo taip...
Pradžia.
O viskas buvo taip, seniau brolis bandė kažką dirbti internete su spedia ir kitomis programomis, per metus ~2-3 USD uždirbo, tada jis metė, o po gerų metų nutariau visą tai pabandyti aš, žinoma, buvo daug neigiamų atsiliepimų ir „patarimų“, jog to daryti neverta. Tačiau aš nepasidaviau :-) Pradėjau googlinti PTR‘ų, principą jau žinojau ir maždaug gaudžiausi, kas, kur, kaip :-) Pradėjau su tokiais PTR‘ais kaip BankMails, DreamStartMail ir kitais scam‘ais :-) Žinoma, tą sužinojau vėliau, tada atradau #earncash ir kitus IRC kanalus, ten gavau PIRMUOSIUS 10ct į savo e-gold sąskaitą už registraciją, tai buvo kažkas „special“.
From: Smile! It increases your face value. Memo: weather-mails .. buk aktyvus, rink refus
Dar iki šiol ieškau, kas man juos siuntė, žinau jog tas žmogus yra uzdarbis.lt, tačiau kas jis, nepamenu. Bespaudinėdamas ant linkų rasdavau daug naujų, suradau clicking2rewards.com, kadangi e-golde jau turėjau apie du dolerius už registracijas, nusprendžiau pabandyti gauti ref‘u clicking2rewards, nusipirkau reklamos keliuose puslapiuose už 30ct (taip, seniau tokios sumos buvo :-)) ir gavau pirmuosius ref‘us, atrodo apie 15, taip susipažinau su reklamos efektyvumu ir pradėjau eksperimentuoti su įvairiu tekstu ir t.t. E-Gold History pastbėjau, jog keletą pavedimų iš daug.tik.lt su memo: 5 centai, oho, tu jau turtingas , Sekis likuti )), Imk savo likuti http://web.archive.org/web/20040603191604/http://daug.tik.lt/
Lyg mačiau šį žmogų uzdarbis.lt Na anyways, dirbau, dirbau, vergavau už centus, registravausi, naudojau pinigus reklamai, jau gaudavau bonus už ref‘us :-) Dauguma adminų prašė promotinti jų puslapius, kadangi šiek tiek apie mane jau girdėjo. Uždirbau apie 20 USD, juos išleidau (net nežinau už ką :-)) naudodamas šį memo: MP4E Advertising Reseller Affiliate Program Advert Google radau: http://64.233.183.104/search?q=cache:89Dw4UrS-qUJ:www.freeadvertisingforum.com/archive/index.php/t-124864.html+egold+529097&hl=en&ct=clnk&cd=1&client=opera
Tikriausiai čia buvo HYIP ar kažkas panašaus :-) O gal ir PTR ads.
Pirmasis bandymas.
Mano svajonė buvo atidaryti savo PTR tinklalapį, turėjau apie 20 dolerių, o viso reikėjo 99.99 + domeno, todėl tariausi su skripto kūrėjų, jog leistu paimti išsimokėtinai :-) VISKAS PAVYKO! Atėjo laikas pirkti domeną, kadangi turėjau gražų paveiksliuką su akimi, sugalvojau PTR pavadinti visiblemails.com :-)...
Ah ha! Išsiaiškinau kas man siuntė pirmuosius 10ct :-) NuPagady! Pastebėjau, jog tuo pačių adresu mokėjau jam už domeną :-) Ot NuPagady, gausi lupti už tai, jog žinojai viską, kad aš ieškau, bet tylėjai :-)
Laikas pasakoti toliau... Tačiau iškilo problema: iš ko aš mokėsiu? Sugalvojau, jog atidarysiu Ads Only puslapį, visi pradėjo man „patarinėti“ jog neuždirbsiu nieko, nes niekas nenori tik reklamų, aš su jais nesutikau :-) Nutariau suteikti galimybę, 1000 „ads“ pinigų konvertuoti į 10ct, taipogi siūlyti random payout‘us. Pradėjau dėlioti dizainą ir t.t. Po savaitės ar kelių puslapį atidariau, po 2min. nuo atidarymo, gavau 90 užsakymą, žmogus norėjo GOLD membershipo, todėl tai buvo idealu, tuos 90 USD jis siuntė žmogui, iš kurio pirkau script‘ą. Skolų neliko, pradėjo pirkti reklamą visi, membership‘us ir t.t. Pirmasis mano payoutas buvo XDVX :-)
Toliau e-gold seka keliasdešimt puslapių payoutų ir pirkimų :-) Verslas klesti, nusipirkau pirmąjį daiktą iš savo pinigų – nuosavą kompiuterį (jį naudoju ligi šiol). Darbo buvo ligi kaklo, tūkstančiai support emailų ir payout request‘ų, nenuostabu, jog didelių PTR webmasteriai ankščiau ar vėliau mirdavo, išprotėdavo arba pasitraukdavo, krūvis milžiniškas, sugalvojau, jog man jau gana, (ypa2 po to, kai kelias dienas nebuvo interneto, o email inbox prisikaupė dešimtys tūkstančių laiškų) išmokėjau likusius payout‘us ir visiblemails.com pardaviau už 120 USD, atsidariau antrą PTR‘ą diamondmails.com, priemiau tik kelias šalis, taip padidinau pardavimus, kadangi pirko reklamą tik search engine‘ams promotinti ir sumažinau krūvį, nuostabi išeitis :-) Sukausi toliau... mokėjau, miegojau, mokėjau, miegojau. Gaudavau keliasdešimt pirkimų į dieną, visi stebėjosi ypač gerais rezultatais, kadangi trindavau visus cheaterius, tikrindavau kiekvieną ip, paspaudimą... Aš žinojau ką darau :-)
Pradėjau pats reklamuoti kitų search engine‘us, „susimetėm“ su XDVX, jis tuo taipogi domėjosi, abu individualiai promotinom, viskas buvo puiko apie pusę metų, tačiau man jau pabodo būti tik pavaldiniu, atsidariau IceCubePTR.com (dar vieną PTR), šis nepavyko, buvo skubotas ir neapgalvotas, diamondmails.com pardavimai mažėjo, pinigų šaltinis mažėjo... Reikėjo kažką daryti... Pardaviau DiamondMails.com, IceCubePTR.com ir taupiau pinigus ant savo search engine scripto, sistema kainavo apie 750 USD pradžiai, tėvo atminimui suteikiau pavadinimą # :-)
Prasidėjo vargai, mokinausi elgtis su sistema, hostingo sąskaitos augo, gerų partnerių neturėjau, kurie gerai promotintų mano search engine‘ą. Siunčiau pinigus iš mamos sąskaitos, jog sugebėčiau sumokėti už serverį... Suradau kelis gerus provide‘erius (feed‘us), kurių rezultatus naudojau savo paieškos sistemoje. Pradėjo viskas kilti... (tai užtruko apie pusę metų), tačiau man vis dar trūko pinigų, ieškojau daugiau partnerių, pirkau sistemos patobulinimų, žodžių vargau... Tai truko dar pusę metų), o pelno dar nebuvo, kitaip tariant, daugiau nei metus dirbau dykai.
Gavau daugiau feed‘ų, kilo ir paspaudimų vertė, nustojau naudoti antrarūšius provider‘ius, išsilaisvinau. Vos ne kaip filme, kai jaūnėlis pakeičia senuosius, o jie priversti naudotis jaunėlio paslaugomis. Taip buvo ir man. Žmonės, kuriu rezultatus aš ankščiau naudojau, pradėjo naudoti maniškius, nes jau turėjau šiokių tokių pažinčių, visi tuo laiku populiarųs search engine‘ai naudojo mano rezultatus :-) Didelis pasiekimas. Viskas buvo puiku, stipresnis (aš) pakeitė silpnuosius ir juos įtaukė į savo verslą (jie pradėjo naudoti mano rezultatus), darbo buvo ypatingai daug, dauguma pabijojo kurti paieškos sistemas, vien dėl to, jog nebūtų nieko spėję, Žodžiu viskas truko dar pusę metų :-) Pasikeitė ir tinklalapis.
Lūžis. Nuopolis.
Gavau naujų partnerių, kurie siūlė ypatingai gerus rezultatus ir pasiūlymus, pvz.: wehuntitdown.com, gavau dar daugiau paieškų, verslas augo, jau wehuntitdown turėjau apie 3000+ USD, laukiau payout‘o, jog galėčiau išmokėti visiems ir pats pasiimti 20%, tačiau nesulaukiau, buvau apgautas. Kilo panika mano galvoje, ką aš dabar darysiu, ten buvo mano visi pinigai, žmonės pradėjo rašyti šimtus žinučių į dieną, klausdami, kur jų pinigai, paaiškinau jog mane apgavo, jie nebuvo „supratingi“ ir norėjo tik pinigų, paieškų skaičius krito, skolos augo, panika didėjo, ką daryti, ką daryti!? Tokiais atvejais dauguma pasitraukia. Tačiau aš to nedariau, susikaupiau. Pradėjau naudoti senus partnerius ir siūsti likusias paieškas, už paskutinius pinigus išmokėjau ilgiausiai laukusiems, kadangi mano bid’ai (vertę už vieną click’ą aka paspaudimo vertė) krito praradus partnerius žmonės vistiek nesiuntė tiek daug paieškų, kelis mėnesius gyvenau tokioje nežinioje.
Seni draugai neišduoda.
Įtikinau partnerius, draugus ir toliau man siųsti paieškas, pakilus paieškų skaičiui, gavau pasiūlymų iš kelių kompanijų (feed’ų), jog aš galėčiau naudoti jų rezultatus, viskas buvo puiko, bid’ai kilo, paieškos augo, pelnas didėjo susidomėjusių skaičius, pasiekiau maksimumą, dauguma kitų paieškos sistemų mirę, stambesnės suvalgė mažesnes. Darbo krūviai tapo nežmoniški, nemiegodavau naktimis, o prieš tai jau daugiau nei vienerius metus neturėjau atostogų, ariau kaip jautis, dirbau per šventes, savaitgalius, jokių pramogų. Tapau dirbanti mašina.
Didesnis pelnas – didesnė rizika.
Ieškojau dar geresnių pasiūlymų savo vartotojams, radau lookquick.com, jie siūlė puikias sąlygas, todėl surizikavau, pirmą mėnesį gavau payout‘ą, siunčiau dar daugiau paieškų, o tada... Jie neišmokėjo (tik vėliau sužinojau, jog jie taip daro visiems), praradau apie 7000 USD, šį kartą nieko nedariau, tapau nejautrus pinigams, nebuvo skirtumo, prarasiu 10 ar 10000 dolerių, pinigus gavau iš senų tiekėjų, todėl išsimokėjau.
Vienu žingsniu atgal, dviem į priekį.
Užplūdo iframer‘ių banga, šimtai kvailių pradėjo naudot šį triuką ir pašalino paskutines mažas paieškos sistemas iš rinkos, webmaster‘iai nebemokėjo su tuo kovoti, nes aptikti juos buvo sunku, o dauguma manė, (tie patys vilkai) jog tai neįmanoma, tačiau aš sugebėjau :-) O dabar tiesiai į pasakojimą... Kadangi praradau partnerius, kurie siūlė geras sąlygas, šiek tiek krito ir paieškos, tačiau tai man nemaišė, mane stiprino, vėl pradėjo plūsti žmonės, nes įgavau ypatingai aukšą pasitikėjimo lygį (net apgautas aš nepasidaviau). Pelnas siekę aukštumas. Smegenys kunkuliavo, miego trūkumas, visa užimta diena, reikėjo bent 2 dienų pertraukos, taip ir padariau. Sumažinau darbą perpus, už dviejų dienų gavau skambutį, sakmbino partneriai, su kuriais dirbau nuo pat pradžios dėl vadinamo fraud traffic‘o, jie pranešė jog man teiks tik antro lygio rezultatus, kitaip sakant dauguma feed‘o advertiserių nebenori jog aš jiems siūsčiau paieškas Man buvo šokas, štai ką man padarė petrauka! Puoliau į darbus, stengiausi atitaisyti klaidas, juk tai mano darbas! Tačiau jau vėlų... Viskas... Pelnas krito 90%. Išmoku mėnėsio „algas“ ir siunčiu likusius pinigus namo, viskas, perku lėktuvo bilietus ir po 2 metų be atsotogų skrendu atostogauti.
Šviežios mintys, naujos idėjos.
Atostogaudamas sugalvoju įkurti naują paieškos sistemą su aukščiausiomis technologijomis. Grįžęs puolu dirbti, taip atsiranda kitas mano projektas, (vasaros gale) o toliau... toliau dar tik bus.
Pabaiga.
Nepaminėjau smulkenų, pvz.: hostingo pardavinėjimo, investavimo į hyip‘us, surf‘us, bandymo atidaryti dar vieną PTR‘ą, kuris žlugo dėl ThePlanet kaltės, seo, dauguma apscaminimų dar didesnėmis sumomis ir t.t. tačiau tai jau kita tema. Dabar žinote kaip tapau tuo, kuo tapau. Gali būti klaidų. Pasakojimą rašiau gana greitai ir glaustai.
Situacija šiuo metu: dirbu savaitgaliais, tačiau tiek, kiek noriu, galiu praktiškai leisti sau tinginiauti, tačiau tai tik per šventes, bet kiekvieną dieną stengiuosi viską suspėti, krūviai nėra tokie dideli, nes daug visko daro mano sistema, tačiau kartais tenka ir kelias paras nemiegoti
Papildyta:
Pamiršau paminėti, kad turėjau ir dar vieną paieškos sistemą, kuri gyvavo kartu su pirma sistema.
http://www.djixas.com/story/p4.png
Iš archyvų ištraukti screenshot, gaila, kad pusės paveiksliukų neberodo.
2006 vasarą grįžau iš atostogų ir puoliau planuoti naująją paieškos sistema. Šį kartą viskas turėjo būti tobula...
2006 rugsėjo / spalio mėnesį paleidžiu dar vieną PPC ir išsiunčiu laišką seniesiems savo klientams. Problemų pritraukti žmonių nebuvo,visi senoliai žinojo apie mano naująjį projektą, todėl traffic’as augo sparčiai.
http://www.djixas.com/story/m.jpg
http://www.djixas.com/story/240-400.jpg
http://www.djixas.com/story/300-600.jpg
Iš archyvų ištrauktas screenshot. Ignoruojant kelias klaidas bet dingusius paveikslėlius, puslapis daugmaž taip ir atrodė.
Nežinau kas čia rašė ir kodėl tokį screenshotą turiu išsisaugojęs, bet toks tekstas pakėlė nuotaiką:
http://www.djixas.com/story/p1.jpg
Anyway, su nauja paieškos sistema atėjo ir nauja cheater'ių karta. Šį kartą, juos pagauti nebuvo taip paprasta, nes neįsigilinus, traffic'as (lankytojų srautas) atrodė 100% natūralus.
Šie žmonės buvo tos srities profesionalai, žaidimai su iframes (kuomet nematomas script'as įdedamas į puslapį ir atėjus lankytojui, jis to nežinodamas paspaudžio ant reklamos) buvo pakeisti sudėtingais algoritmais, kurie sukeldavo didelį galvos skausmą. Toks jau tas darbas...
WebMasterio Košmaras
Praėjus mažiau nei metams po projekto paleidimo, išaušo dar vienas rytas... Tai buvo 2007 Birželio 09 diena...
Įsijungiau kompiuterį ir patebėjau, kad mano tinklalapis nebeveikia. Hmm, kažkas blogai su failų nustatymais. Prisijungiau prie cPanel ir netrukus išvydau klaidą... Parašius support‘ui išgirdau nelabai malonų atsakymą:
HDD gedimas, sugadinti duomenys.
Nieko tokio, pagalvojau... Juk būtent tam ir pirkau serverius su 2 kietaisiais diskais. Vienas backup‘am laikyti.
Tais laikas pats serverių neprižiūrėjau ir į visą valdymą nesigilinau. Paprašiau, kad atstatytų duomenis iš atsarginės kopijos (buvau prašęs, kad jas darytų kiekvieną dieną), tačiau sulaukiau tokio atsakymo:
Backup‘ų scriptas buvo netaisyklingai sukonfiguruotas. Pilnos atsarginės kopijos nėra.
Mano širdis pradėjo plakti greičiau. Jaučiau didelį adrenalino antplūdį ir nieko su juo negalėjau padaryti... Liko tik paprašyti, kad pabandytų atstatyti prarastus duomenis ir laukti.
Po kelių dienų nežinios ir daug išlietų nervų, visi įmanomi duomenys buvo atstatyti. Dėja, to nebuvo gana, mad mano pagrindis projektas vėl veiktų. Griebiausi šiaudo ir paprašiau, kad mirusį HDD atsiųstų paštu. Yra pilna bendrovių, kurios už nekuklią sumą atstato duomenis. Dėl man nežinomų priežasčių, to padaryti jie nesutiko... Laikas bėgo, o mano puslapis ir toliau merdėjo. Pabendravus su advokatais, jie pagaliau atsitokėjo ir sutiko atiduoti kietąjį diską...
Praėjus maždaug mėnesiui po visų įvykių, mano puslapis jau veikė. Išsiunčiau žinutes visiems klientams ir pranešiau apie sutvarkytą problemą.
Dėja, greitai teko nusiviliti, lankytojų srautas pasieke vos 20% prieš tai buvusių skaičių (ir per 6 mėn. nukrito iki 10%). Kadangi kitos paieškos sistemos gaudavo rezultatus būtent iš manęs, jiems neliko nieko kito kaip naudoti mažiau mokančius partnerius. To pasakejo sumažėjo tiek jų uždarbis, tiek norinčiųjų tą programą naudoti webmasterių skaičius.
Aukso amžiaus pabaiga
Nors tinklalapis ir nepasiekė buvusio projekto populiarumo, tačiau tikrai buvo ką veikti. Pvz.: iš senų laiku prisimenu štai ką:
- Nemiegojimas iki tol, kol prasideda haliucinacijos - Tokių produktų kaip BSN NO Xplode vartojimas, tik ne sportui, o darbui
Krūviai sumažėjo, tačiau to neužteko, nes jokio gyvenimo apart kompiuterio nebuvo. Tiesą sakant, apie tai net negalvojau, kadangi toks gyvenimo būdas man labai patiko.
Mažėjant tokių paieškos sistemų populiarumui (kadangi mano paieškos rezultatus naudojo bene visi tokių sistemų sąvininkai, vadinamosios krizės anksčiau nelabai ir jaučiau) ir dar taip nukritusiam lankytojų skaičiui, buvo akivaizdu, kad toks projektas ilgai nesilaikys, reikėjo kažką keisti... Kitaip sakant, pasiekiau dugną, iš kurio išsikapstyti reikėjo laiko bei idėjų. Apsvarsčiau tuo metu „uždarbio rinkoje„ esančias galimybes:
PTR mirė, paieškos sistemos (PPC) merdėjo, o HYIP bei AutoSurf, kurie ir taip niekada nedomino, buvo ties išnykimo riba...
Naujų uždarbio būdų beieškant
Dar dirbant su paieškos sistemomis, po truputi plėtojau savo verslą. Hostingas bei affiliate sale‘s buvo keli iš jų. Aktyviau domėjausi ir SEO, todėl buvo tik laiko klausimas, kada atsistosiu ant kojų.
Vienos bemiegės nakties metu, sugalvojau atidaryti blogą, kurį paleidau 2007 m. vasarą. Nors pradžioje uždarbio ir nebuvo (keli doleriai per mėnesį), blog‘o tematika buvo viena iš mano „aistrų“, todėl jį pildyti buvo gana linksma ir dėl pinigų nesiskundžiau.
Labai senai (2004), turėjau lietuvišką įvairių pamokų portalą (projektas.talte.net > projektas.ten.lt > pamokos.net, kurį rodė ir tuo metu populiari „NKTV“). Jo dėka išmokau naudotis Photoshop (nes pamokas reikėjo kažkam rašyti), to pasekoje, pradėjau kurti įvairius dizainus, o tas man labai patiko.
Kadangi jokių, ypač laiką eikvojančių įsipareigojimų neliko ir spaudimo dirbti taipogi nebuvo, plaukiau pasroviui... Pradėjau aktyviau reikštis forumuose, naudojau IRC ir kitaip švaistyti savo laiką. Žinoma, buvo dienų, kai dirbau nuo ryto iki vakaro, tačiau kovos su vėjo malūnais baigėsi.
Paleidau daug mažų projektų, adult, affiliate, forumai, direktorijos ir pan. Toliau mokinausi SEO bei žaidžiau su dizainu.
Nors aukso amžius baigėsi, jaučiausi visai gerai. Turėjau laiko nueiti į mokyklą, o to pasekoje susiradau net ir tikrą draugą (10-11 kl.). Keistai skamba, tačiau tokia jau ta realybė.
Tik jo dėka, išlindau į šviesą. Per ateinančius metus turėjome nuostabų laiką, atšventėm vaikystę, kurios niekada neturėjau. Atsirado draugės, vakarėliai soduose ir pan. Gal ne veltui sakoma, kad ne piniguose laimė...
Dėja, daugumai įstojus į universitetus, po truputi vienas nuo kito atitolome, o gal subrendome... Iš mūsų „gaujos“ likome tik aš bei geriausias draugas. Po kelių dienų mokslų, supratau, kad toks dalykas ne man ir viską mečiau. Ėjau tik į anglų kalbos paskaitas, kurios man labai patiko. Niekada nemėgau tokios švietimo sistemos, buvau įsitikinęs, kad man diplomo neprireiks ir niekam niekada nedirbsiu...
Bėgant metams, augo ir žinios. Mano dizainus pradėjo naudoti tokios firmos kaip AMD bei NVIDIA, hosting‘as bei blog‘as populiarėjo, o SEO sekėsi puikiai.
Be visa to, susidomėjau ir investicijomis akcijų biržoje, domino greiti pinigai, o akcijos tai ir siūlė. Visiškai nieko apie tai nenutuokiau, todėl pirmau RIMM (Research in Motion), AAPL (Apple) ir GOOG (Google) akcijas. Kodėl? Nes kilo... Dėja, sprogus nekilnojamo turto burbului ir prasidėjus krizei iš mano investiicjų mažai kas ir liko. Nenaudojau nei stop loss, nei take profit, nes gyvenau iliuzijų pasaulyje, kuriame akcijos turejo kilti amžinai...
Tuo metu dalyvavau ir SEO konkursuose, nes mėgau konkurenciją, tačiau greitai supratau, kad to man negana. Norėjau karo, todėl sugalvojau pasiimti viena iš pačių populiariausių raktažodžių „buy viagra“ ir kilti į viršų.
Po bene pusės metų, mano puslapis jau sedėjo top 3 (yahoo.com paieškos sistemoje), o „viagra“ top 10, jaučiausi SEO dievu, o sukauptas žinias pritaikiau ir kituose puslapiuose...
What could possibly go wrong? O buvo 2008...
Prasideda
Nei iš šio nei iš to pradėjau viduriuoti, atrodo nieko blogo, tačiau tai tesėsi ir tesėsi. Bėgant savaitėms, pajaučiau intensyvius širdies skausmus, pirmą skausmą ignoravau, kadangi buvau plonas ir problemų prieš tai niekada neturėjau, tačiau vieną vakarą kažkas nutiko... Pradėjo suktis galva bei kretė drebulis, teko kviesti greitąją. Jiems atvykus, aš jau kračiausi savo lovoje ir galvojau, kad dar nenoriu mirti. Greitoji mane nuvežė į ligoninę ir padarė įvairius tyrimus, diagnoze: tachikardija dėl kalio trūkumo.
Išrašė daug vaistų (~15-20 tablečių per dieną) ir išleido namo. Jaučiausi kaip pensininkas, kadangi tokių kiekių niekada neteko gerti. Sveikata buvo prasta. Pastoviai sukosi galva, jaučiau silpnumą, intensyviai plakė širdis. Dienas leidau lovoje, o vakare sukaupęs paskutines jėgas atnaujindavau blogą, taip jau reikėjo... Dar ne vieną kartą keliavau su greitąją pagalba...
Kadangi daktarai tiksliai nežinojo kodėl vis dar tęsiasi viduriavimas (gydė viską, nuo nervinio išsekimo iki neaišku ko), nervavausi, o to pasekoje atsirado ir opa, dar viena problema... Susitarėme su viena gydytoja, kad mane pagultys į ligoninę. Kitą dieną ten nuvykus, jie pasake, kad čia dar nėra ypač problema ir galima gydytis namie (mačiau iš jos pinigų trokštančių akių, kad ji nori kyšio). Kyšių niekada nedaviau ir neduosiu (toks jau esu), išvažiavau namo...
Bėgo mėnesiai, o aš vis dar kankinausi, užmiršau ką reiškia būti sveiku žmogumi ir dieną praleisti be problemų. Bene po pusės metų tokio „gyvenimo“ bei dietos opai nuraminti (tik virtas maistas, jokių prieskonių, riebalų ir pan.), problemos po truputi aprimo, o vėliau ir visiškai dingo... Grįžau į gyvenimą...
Tais metais beveik nieko naujo nenuveikiau, tačiau džiaugiausi, kad buvau sveikas. Toliau pildžiau blogą, plėtojau kitus puslapius bei ieškojau hostingo klientų. Gyvenimas ėjo savo vaga.
Smūgis žemiau juostos
Buvo 2009m. vasaros vakaras, sedėjau prie kompiuterio ir žiūrėjau Starcraft Korea finalą. Staiga, pajutau silpnumą ir pagalvojau, kad tuoj nualpsiu... Užplūdo adrenalino banga ir drebulys, jau žinojau, kas manęs laukia...
Buvo iškviesta greitoji, ir vėl kračiausi savo lovoje... Ir vėl mane išvežė... Šį kartą kalio trūkumo nebuvo ir visi tyrimai buvo idealūs. Išleido namo...
Ir vėl sekė eilė tyrimų, pastovus bendravimas su daktarais bei pasivažinėjimas greitąja. Viskas priėjo iki tokio lygio, kad greitosios personalas jau mane pažinojo. Dėja, niekas nežinojo kas man yra.
Buvau apimtas nevilties... Būdavo dienų, kai visą laiką žiūrėdavau į tuščią sieną, kol suskambėdavo priminimas ir ėjau pildytį blog‘ą bei tikrinti el.paštą...
Visas gyvenimas tapo tikru pragaru ir tikrai niekam nelinkiu to patirti. Prasidėjo viso kūno skausmai, bėrimai, atsinaujino opa, atsirado temperatūros šuoliai, pykinimas, kraujas iš tokių vietų, kur ten jo neturėtų būti, silpnumas, galvos svaigimas, padidėjusi blužnis, drebulys, tirpdavo visos kūno vietos (nuo nervų) ir pilna kitų simptomų... Svoris nukrito iki 53 kg (man buvo 21-23 metai). Pirma kaltino nervus, tačiau kai po raminamųjų būdavo tas pats, suprato, kai tie ne jų kaltie.
Nakties pradėjau bijoti labiau nei velnias kryžiaus. Užmigus prabusdavau nuo konvulsijų, kartais nuo oro trūkumo, nebegalėjau kvepuoti, drebančiom rankom ieškodavau telefono, kad paskambinti kitam kambaryje budinčiai mamai, jog ji atbėgtų ir iškviestų greitąją, ir taip bene kiekviena naktį... Ryte žinojau, kad vakare ir vėl manęs laukia kova, kurią aš turiu tęsti.
Nieko labiau nenorėjau, tik gyventi...
Vieną vakarą atvažiavo brolis, buvo eilinis vakaras, tačiau man ir vėl pasidarė blogiau, pamenu kai greitajai mane išvežant, jis pagriebė man už rankos, tai buvo vienas iš šilčiausių mano prisiminimų...
Gulėjau vieną vakarą lovoje, rytojus buvo svarbi dieną, kadangi turėjau sužinoti kraujo vėžio tyrimo rezultatus... Gulėjau ir galvojau apie savo gyvenimą ir ką darysiu, jeigu rezultatai parodys, kad aš jį turiu. Verkiau, nes galvojau apie ateities planus, planus pakeisti tai, kas mano buvo ir yra labai svarbu... Privalėjau gyventi... Atėjau pasiimti tyrimo rezultatų, man juos padavė ir nieko nepasakė, prašiau, kad perskaitytų, bet pažiūrėjus atsisakė... Nuėjus pas gydytoją paaiškėjo, kad nieko baisaus nerado, todėl nusiraminau... Dėja, tai tik reiškė, kad ir toliau jie nežino, kas man yra. Išrašė dar vaistų...
Mačiau, kad šeima ypač nervavosi, todėl turėjau kažką daryti... Per tiek laiko jau supratau, kad šie simptomai nėra mirtini, todėl stengiausi juos nuslėpti taip, kaip galėjau. Apsimečiau, kad man viskas gerai, tapau įtikinamas aktorius tiek šeimai, tiek aplinkiniams. Tik prieš mėnesį (2011 11) šeima sužinojo, kad viską nuo jų slėpiau...
2010 sausį pradėjau lankyti sporto klubą. Pradžioje buvo sunku, kadangi jaučiausi prastai, tačiau po truputi viskas pradėjo gerėti. Pats sau susidariau ypač griežtą dietą: jokio cukraus, saldumynų, padažų, rukytų gaminių, picų, alkoholio (kurio ir taip jau nevartojau), čipsų, riebesnės mėsos, jokio kepto maisto ar pusfabrikačių, ypač maži kiekiai druskos. Valgiau tik košes, daržoves, salotas ir vaisius. Mėsą ar žuvį valgiau ne daugiau kaip kartą dienoje, kurią troškinau garuose ar viriau vandenyje.
Sportas ir toks gyvenimo būdas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kurią pradėjau dievinti. Nepirkdavau nieko kas turėjo raidelę E, viską dariausi pats ir labai tuo džiaugiausi.
Po truputi atsigavau, nors ir toliau kankino tos pačios problemos (prie kurių jau buvau įpratęs), simptomai nebuvo taip dažnai pasikartojantys ar labai intensyvūs, todėl gyventi buvo galima. Susitikus su draugais ar pažystamais ir toliau vaidinau, visi galvojo, kad man viskas gerai.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Dar būdamas 16 metų kalbėjau su vienu klientu, kuris užsiminė, kad bandė užsidirbti Forex, tačiau pinigus prarado. Nežinojau, kas yra Forex, tačiau tas žodis man sukėlė įvairiais emocijas, kažkur širdyje žinojau, kad tai yra skirta man... Tuo metu dar dirbau su paieškos sistema, todėl šis pokalbis greitai užsimiršo...
Kadangi dažnai gulėdavau lovoje, kildavo visokių minčių ir štai, vieną vakarą (2010 pradžioje) prisiminiau apie Forex... Prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos, greitai supratau kas tai yra ir kaip iš to galima uždirbti. Tokie pasakymai kaip: tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje, 90-99 procentai investuotojų ten praranda pinigus ir t.t. mane tik užvedė.
Draugai bei šeimos nariai manęs nesuprato. Norėjo, kad aš veikčiau kažką kito, nes investicijos yra labai sudėtingas dalykas. Tačiau aš niekada neklausiau kitų ir paisiau tik savo nuomonės. Ne jie, o aš žinau, kas man geriausia. Kai jie dvejojo mano sugebėjimais, man net nebuvo toptelėjusi mintis, kad man nepasiseks.
Laukiau tos dienos, kada galėsiu juos visus pasikviesti į savo iš Forex pinigų pastatyą namą ir paleisti šį video:
http://www.youtube.com/watch?v=6tZTojhZJ98
Kadangi niekur nedirbau, Forex galėjau studijuoti ir visą dieną. Susiradau pilną resursų (pradėjau nuo Forex lietuviškai YouTube video) ir įdėmiai klausiausi. Nugrimzdau į FX pasaulį ir daugiau apie nieką negalvojau. Ignoravau visus savo simptomus, pradėjau rėkti ant paties savęs (man the fu*k up), nebegalėjau sustoti... Grįžau į savo senąjį „Aš“. Mokymosi ciklas buvo maždaug toks:
- Pusryčiai (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją) - Po jų žiūrėdavau Forex video tol, kol pavargdavau - „Pertraukos“ metu skaitydavau apie Forex, nes video buvo jau per daug, darydavau taip tol, kol pavargavau. Tada sekė arba daugiau video arba pietūs. - Sporto klubas - Prekiavimas tikra sąskaitą (niekada nenaudojau demo) - Pietūs (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją) - Prekiavimas Forex - Mailai, blogo atnaujinimas, hostingo support - Forex video, audio, tekstas ir taip iki nakties.
Taip mokinausi tol, kol baigiau visus atrinktus video kursus (~3 mėn studijų), (knygas skaitau iki šiol). Kai telefonas nebūdavo išjungtas, skambinantieji paklausę „ką veikiu“ visada girdėjo tą patį atsakymą: mokinuosi Forex. Jaučiau nepaprastą malonumą, jeigu sapnuodavau, sapnuodavau grafikus, rytais šokdavau iš lovos ir puldavau studijuoti Forex, sužinojęs kiekvieną naują triuką krykštavau kaip maža mergaitė. Tokias emocijas jaučiu iki šiol.
Kadangi vaidinau sveiką žmogų, 2010 balandį sugalvojome aplankyti Amsterdamo Trance Energy šokių festivalį. Nuėjus į pre-party, pradėjo suktis galva ir pajaučiau silpnumą. Stovėjau vietoje vaidindamas, kad šoku, tačiau mintyse norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtūsi. O dar tik buvo pati renginio pradžia. Atsisėdau ant odinio kampo ir žiūrėjau į telefoną, nežinau kiek laiko ten praleidau, tačiau aš buvau ne vienas. Po kelių valandų, draugams renginys atsibodo ir visi nusprendėme važiuoti į viešbutį. Išėjus į lauką, draugas pasakė, kad mano lūpos visos melynos. Dėja, tokių dalykų nuslėpti negalėjau. Nusijuokiau ir visi važiavome išsimiegoti... Kitą dieną sekė pagrindinis vakarėlis, ten jaučiausi lygiai taip pat.
Grįžus namo daugiau nieko nenorėjau, kaip tik išsimiegoti, taip ir padariau...
Toliau prekiavau Forex ir mokinausi iš savo klaidų. Atėjus gimtadieniui, net nežinojau kiek man metų, pamiršau apie viską, kas nėra Forex.
Forex + Dietą + Sportas buvo viskas, ko norėjau. Keldavausi naktimis, jeigu būdavo specialūs seminarai, klausydavausi ir semiausi žinių. Dabar planas buvo toks: uždirbti daug pinigu, kad galėčiau nuskristi į Japoniją ar Švecariją, kur mane ažiūrėtų ir galbūt padėtų diagnozuoti tai, ko negalėjo Lietuvos medikai. Atšventus 2010 Kūčias bei Kalėdas, pradėjau ruoštis vienai svarbiausių savo kelionių...
2011 Sausį išskrendu į Londoną, susitinku su savo Forex mentoriumi... Išmokstu daug neįtikėtinų dalykų bei susipažįstu su nuostabiais žmonėms iš viso pasaulio (tarp jų ir vienas Danijos Lietuvis).
Mano mentorius (kuris savo vardo nenorėjo minėti (ir jeigu jūs jį atpažinote, būtų šaunu, jeigu taipogi neminėtumėte)), buvo ir yra vienas iš mano įkvepėjų. Tačiau ne todėl, kad turi pinigų ar todėl, kad prekiauja Forex... Ne.
Tiesą sakant, jis man primena mane patį. Tai toks žmogus, pas kurį bemiegės naktys yra kasdienybė, kuris jaučia Forex aistrą ir dirbą tiek, kiek gali. Būtent todėl jam ir jaučiu pagarbą, nes tokių žmonių, kurie TIKRAI dirba sutikti daug neteko. Nežmoniška pagarba iš mano pusės. Pralenkti jį yra vienas iš mano tikslų, tik ne todėl, jog noriu pasmaukyti ego, o todėl, kad parodyčiau, koks jis geras mokytojas.
Tai žmogus, kuris gerbia savo kūna ir jį prižiūri (buvo linksma sužinoti, kad mūsų dietos bei hobiai yra +- identiški). Jis yra visiškai atsidavęs Forex, nors jam virš 40 metų, jis neturi jokios žmonos ar vaikų, nes visą laiką praleidžia FX. Žinau, kad daugumai tai neatrodo priimtina, tačiau tai yra būtent tai, ko aš noriu.
http://www.djixas.com/story/pic.jpg
(Mentoriaus nuotrauka iš Olimpinių žaidynių)
Aplamai, jaučiu pagarbą tokiem žmonėm, kurie atiduoda viską, jog pasiektu savo tikslo. Tokie žmonės kaip Andreas Munzer (nors ir esu prieš steroidų vartojimą), Mentorius ar animacinio serialo personažas Vegeta, yra asmenybės, kurios mane įkvepia. Žmogaus valia yra nuostabus dalykas, kurio dėka mes galime pasiekti viską.
http://www.youtube.com/watch?v=3alS4rTR-bQ
Paskutinį vakarą Londone pavakarieniavome, pakalbėjome apie mums svarbius dalykus bei atsisveikinom. Ryte palikau viešbutį ir patraukiau link oro uosto... Jaučiausi gerai.
Įsėdau į lėktuvą, išsitraukiau Forex užrašus, paleidau Depeche Mode grojaraštį ir pradėjau skaityti... Tada nutiko įsimintiniausias dalykas 2011 metais.
Skridau vienas, buvau toli nuo namų... Niekas nežinojo kas man yra, kiti net nežinojo, kad aš kažkuo sergu. Apart Mentoriaus, niekas manimi netikėjo... Bavau pratęs prie negatyvaus aplinkinių mąstymo, dar prieš pradedant dirbti internete. Visi sakė, kad užsidirbti neįmanoma. Tada sake, kad PTR, kuris nemoka tikrų pinigų niekada neuždirbs, PTC miršta, neapsimoka nieko daryti, neįmanoma vienam žmogui užkelti „buy viagra“, kad ir į top 10, tam reikia labai daug investicijų. Forex neapsimoka dirbti, nes tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje ir iš to uždirba tik „išrinktieji“. Per visus tuos metus, Mentorius buvo pirmasis žmogus, kuris manimi patikėjo. Galbūt jis pamatė mano tikrąjį charakterį, suprato, kas aš esu.
Per tuos metus nebendravau su niekuo, praradau beveik visus vaikystės draugus, beveik visas santaupas (susprogdinau 7 Forex sąskaitas). Atrodo, kad apart Forex daugiau nieko neturėjau...
Beskaitant išgirdau šią dainą ir pajaučiau neapsakomas emocijas...
Tuo momentu supratau, kad Forex yra tikrieji mano namai... Neberūpėjo man nei pinigai, nei sveikata, nebenorėjau nieko kito, tik prekiauti Forex, jaučiausi vieningas su visata.
2011
Atvykęs namo ir toliau studijavau Forex, sekėsi puikiai. 2011 pradžioje atidariau privatų investicijų fondą. Ir vėl grįžau į savo ritmą: miegas, dieta, sportas, Forex.
10:30 jau gulėdavau lovoje, o 7:30 ryto keldavausi. Taip darau iki šiol, nesvarbu, tai šiokadienis ar Naujieji Metai.
Laikui bėgant atradau savo Forex stilių, nebenaudojau nieko (apart pagrindų), ką mane išmokė Mentorius, viską perimė mano paties intuicija bei praktika. Nesidomėjau niekieno metodais, nes tik aš vienas žinojau savo silpnasias ir stipriasias vietas. Susisiekiau su Mentoriumi ir papasakojau apie savo ateities planus, planus, kurių niekas iki tada nežinojo. Papasakojau, kad Forex kelionę noriu tęsti vienas. Greitai gavau ir tokį palinkėjimą:
http://www.djixas.com/story/picccc.jpg
Forex sekėsi puikiai, ir toliau bendravau su Mentoriumi, bei dalinausi savo patirtimi. Iš jo tuo metu norėjau tik vieno: daugiau jokių FX patarimų. Jis tokio prašymo metu tik nudžiugo, kadangi skatino individualų mąstymą.
Mėtams bėgant, po truputi pradėjau pardavinėti savo senuosius puslapius. Pasilikau tik hostingą, blogą bei didmeninės prekybos įmonę, kurią dabar 24/7 valdė mano geras draugas.
Ir vėl atejo mano gimtadienis, ir vėl sužinojau kiek man metų... Jį atšvenčiau valgydamas grikių košę bei gerdamas vandenį. Visas nesveikas maistas bei alkoholis man kėlė didelį šleikštulį.
Po gimtadienio supratau, kad reikia susitvarkyti sveikatą, juk kankinausi jau daugiau nei du metus... Pats pradėjau domėtis medicina, ėjau į privačias klinikas pas visus specialistus iš eilės (nuo A iki Z). Pats susigalvodavau kokius tyrimus atlikti, sumokėdavau pinigus ir laukdavau rezultatų. Šiandin darysiu skydiaulkės bei šiuos kraujo tyrimus. Mokėjau ir mokėjau pinigus, tačiau kaip nieko nerado, taip ir nerado. Tai dar buvo tik pati pradžia.
Po tiek metų nežinios, mano nervai jau buvo visiškai išderinti, o tiesą sakant, jų ten visai nebuvo. Menkiausia smulkmena man sukeldavo nepaprasta pyktį. Pradėjau gerti raminamuosius, tačiau jie manęs neveikė, reikėjo didinti dozes.
Ir toliau tesiau paieškas, nes žinojau, kad ankščiau ar vėliau kažką surasiu. Daktarai visada sakydavo tą patį: tai nervinio pagrindo sutrkimai, tačiau aš jiems aiškindavau, kad tokių problemų turėjau dar prieš tai, kai buvau sugadinęs nervus.
Pradėjau važinėti į kitas klinikas, kalėti su pažystamais. Lapkričio mėnesį sekė dar daugiau tyrimų ir staiga, po vieno tyrimo man pasake: radome pakitimų smegenyse, įtariame epilepsiją.
Nusiraminau, nes kažką rado, tačiau žinojau, kad toks dalykas nėra labai geras mano ateičiai. Gydytojai siūlė apriboti tuos dalykus, kurie mane nervuodavo, tačiau aš tik nusijuokiau, nes Forex tikrai nebuvo meditacija. Išrašė vaistų, tačiau aš jų negėriau.
Grįžau namo, pasileidau Depeche Mode - Home ir priemiau sprendimą, toliau prekiauti Forex ir ieškoti antros nuomonės. Kaip mano Mentorius sakė: galutinis tikslas yra svarbiau už skausmą. Tokiu principu ir gyvenau.
Tačiau tai manęs nesustabdė ir aš toliau vaikščiojau pas kitus specialistus. Ir toliau sakė, kad man viskas gerai, tačiau mokėjau pinigus už visus įmanomus tyrimus ir ėjau iki galo, braukydamas savo „check list‘ą“. Lapkričio gale – Gruodžio pradžioje pasidarė šiek tiek blogiau kol galų gale daktarai ir vėl kažką rado, šį kartą tai buvo daug rimčiau...
Daktarai man paaiškino, kad reikia daugiau tyrimų, sukvietė visą savo komandą bei puolė tartis. Man buvo uždrausta sportuoti, o to aš labai nenorėjau. Žinojau, kad tai buvo tik laikina... Nutraukus sportą grįžo keli simptomai, o seni paaštrėjo, naktimis tirpdavo visas kūnas, ko labiausiai nemėgau. Priedusulio ir konvulsijų jau buvau pripratęs.
Sezono finalas
Vieną vakarą vedžiojau šunį... Eidamas miške nukritau, atkirto kojas. Adrenalinas užplūdo mano venas, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, išsikviečiau pagalbą... Mano nuvedę namo ir liepė laukti paskirtos datos. Pažiūrėjau į savo kojas, pilvą ir išsigandau. Koja buvo ryškios geltonos spalvos, žinojau kas manęs laukia...
Vienas daktarų vizitas sekė kitą, o kalendoriuje pažymėtos dienos parodė, kiek dar tokių vizitų manęs laukia...
Po Kalėdų daktarai paskiria chemiją, tačiau aš žinau, kad Naujuosius metus sutiksiu taip pat, kaip ir praeitus: prie kompiuterio ekrano, prekiaujant Forex...
Pabaigai
Visada girdėdavau tokį pasakymą iš draugų bei artimųjų: sveikata yra svarbiausias turtas, tačiau aš tik juokdavausi, nes jaučiausi nenugalimas ir galvojau, kad man niekada nieko nebus. Galiu pasakyti tik tiek: sveikata tikra yra didžiausias turtas ir aš atiduočiau viską, kad ją galėčiau susigražinti. Mūsų kūnas yra vienintelis dalykas, kurį mes turime. Nesuprantu tų, kurie jo negerbia. Knygos protui, o sportas ir gera mityba - kūnui.
Masės žmonių ir toliau valgo šlamštą, rūko, bei geria. Kodėl? Jie žino, kad tokie dalykai sukelia mirtį, tačiau apie mirtį galvoti juk yra per daug baisų, todėl tai yra ignoruojama, o jie toliau daro tą patį.
Žinau, kad per tuos metus buvo daug žmonių, kurie galvojo / galvoja, kad esu arogantiškas ar išleptinas, bet tiesa yra kitokia. Tikrai man nulis sveikų, ką jūs apie mane galvojat, bet pabaigai pasakysiu tai, ko daugiau niekada nekartosiu:
Niekada nesigyriau savo pasiekimais ar uždarbiu (nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris žinotų apie mano uždirbtus skaičius). Vieninteliai žmonės, kurie žino šia istoriją esate jūs. O žinote tik todėl, nes aš čia galiu išlikti anonimu. Galbūt jūs mane jau žinote, o gal dar tik pažinsite, tačiau jeigu nežinojote iki šiol, taip niekada nežinosite, kad aš galiu būti „tas“ uzdarbis.lt narys, kuris parašė šią istoriją...
Geriausias kada gautas uzdarbis.lt komplimentas buvo iš nario Vaidas*, kuris rašė: Vienas iš nedaugėlio kuris iš šio forumo nesiekia jokios finansinės naudos, ir dalina nemokamus patarimus kitiems.
Tokie žodžiai man reiškia daug...
2006 pirmą dalį rašiau tikrai ne todėl, kad tapčiau metų forumiečių (nors dauguma taip manė). Istoriją rašiau todėl, nes norėjau kažkam išsipasipasakoti, kaip jau minėjau, niekas tokių dalykų nežinojo.
Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
Ne pirmą ir nepaskutinį kartą sakau:
Jeigu tie, kurie verkia dėl blogo gyvenimo ir keikia valdžią per tą laiką paimtu kelias knygas apie politiką ir jas perskaitytų, tai po 5-10 metų galėtų patys ten eiti ir daryti tarką.
Bet kadangi geriau nieko neveikti, gerti alų sėdint ant kampo, tai kaip buvo tokia valdžia, taip ir bus.
Ir vėl politikai kažką pavogė? Kai tie patys žmonės slepia pajamas ar algą moka vekeliuose. Taip ir nesuprantu, kodėl jie skundžiasi, jeigu patys daro tą patį. Tokie politikai buvo ir bus, nes iš visuomenės jie ir ateina. Kol nepasikeis visuomenė, tol nepasikeis ir valdžia.
Kodėl aš ir toliau mokinausi Forex, nors praradinėjau pinigus? Kodėl visada dariau tai, ko kiti nerekomendavo? Nes tik aš esu savo likimo kalvis. Nes aš nebijojau eiti ten, kur niekas nebuvo nuklydęs.
Paimkime namo statybą. Jūs nieko apie tai nežinote, tačiau sugalvojote sau pasistatyti namą. Statėte pirmą kartą ir nesugebėjote pakloti net pamatų, pasimokėte iš savo klaidų ir toliau dirbote, kai visi tuo tarpu juokėsi, kai draugai ar šeima siūlė jums eiti pailsėti. Jūs statėte sienas, kurios griuvo, tačiau nepasidavėte... Bėgant metams jūs jau žinote daug dalykų apie namo statybą, įgijote patirties... Po dešimčių bandymų jūs pradėdavote iš naujo, nes savo valios dėka jūs artėjote prie užsibrėžto tikslo.
Jūs prisiminėte tuos laikus, kai net nemokėjote pastatyti pamatų ir žnusijuokėte. Žinojote, kad jeigu ir toliau dirbsite bei mokinsitės iš savo klaidų, viską įmanoma pasiekti.
Patys pagalvokite, jeigu dirbsite prie vieno dalyko vėl, ir vėl, ir vėl, ar įmanomas toks variantas, kad ankščiau ar vėliau jūs tai išmoksite padaryti? Kaip gyventume dabar, jeigu Edisonas kuriant elektros lemputę būtų pasidavęs po 10, 20 ar 500 kartų? Tik po tūkstančio bandymų jis pasiekė tai ko norėjo, tačiau kaip jis pats pasakė: I have not failed 1,000 times. I have successfully discovered 1,000 ways to NOT make a light bulb.
Valia yra nuostabi dovana, kuria reikia naudotis. Pamenu, kai brolis pasakė, ką man už nugaros kalbėdavo sporto klube esantys žmonės.
- Turime naują žvaigždę - Nesveiki krūviai - Dar niekada nemačiau, kad kas taip intensyviai sportuotu
Visada juokdavausi, kai daug stambesni už mane žmonės, pririję steroidų negalėdavo pakelti tokių krūvių, kai treneris klausdavo, ar aš kažką vartoju... Ne, viska dariau „ant sauso“, skatinamas tik valios ir vidinio troškimo. Kodėl neparodžius ką tu gali? Kodėl nebūti geriausiu savimi? Kodėl negyventi virš šimto metų?
http://www.youtube.com/watch?v=yjs_K76NUBc
When your mind changes, your body will change.
Žinau, kad jūs perskaitysite šią istorija ir greitai viską užmiršite. Tačiau galbūt iš visų tų žmonių bus vienas, vienas žmogus, kurį priversiu susimastyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Galbūt jis pradės bėgioti rytais, gal mes rūkyti, o gal pagriebs bent vieną knygą (Way of the Peaceful Warrior: A Book That Changes Lives). Kai taip atsitiks, žinosiu, kad aš pasiekiau savo. Tas vienas žmogus yra vienintelė priežastis, dėl kurios aš paviešinau antrąja istorijos dalį...
Kalbate apie likimą, sakote kad jums viskas nulemta? Tuoj aš jums pasakysiu apie likimą: valia, o ne likimas skatino mane dirbti dienomis ir naktimis, tik valios dėka aš nepasidaviau ir toliau dariau tai, ką jaučiau širdyje. Ne likimas, o valia mane privertė keltis iš savo lovos ir dirbti agonijoj. Likimas nežino nieko apie pasiaukojimus bei discipliną, kurių dėka aš pasieksiu savo.
Žmogus važinėja su mašina po aikštelę, ieškodamas tuščios vietos prisiparkuot, vėluoja baisiausiai į susitikimą: - Dieve, padaryk taip, kad rasčiau laisvą vietą, pažadu mesiu gert, rūkyt, kiekvieną sekmadienį į bažnyčią eisiu! Ir čia netikėtai - laisva vieta! - Dieve, ačiū nebereikia, pats radau.
Sėdi pripūtęs rastamanas kambary, kaip visada gliučina kažką. Staiga prasidaro durys, į kambarį įeina giltinė ir sako: -Nu ką, mirsim šiandien... Na ka, galvoja rastamanas, reikia paskutini joint'a parukyti pries mirtį. Atsisėdo, susisuko ir apsirūkė kartu su giltine. Giltinė pavargo, prispaudė ant miego ir išėjo namo. Kitą dieną vėl pas prirūkiūsį rastamaną ateina giltinė, vėl sako mirsi. Aišku, prieš mirtį dar joint'ėlį, parūkė su giltine ir vėl nebemirė rastamanas, nes giltinė privargo ir miegot išėjo. Trečia dieną atsikelia rastamanas, prisiminė. kad vėl giltinė ateis, galvoja neberūkysiu ir blaivas sulauksiu mirties. Sėdi visas baltas, dreba. Ateina giltinė. Rastamanas: -Tai kokia mirtis mano bus,- klausia rasta. -Tai ne ne, viskas tvarkoj,- sako giltinė,- tik parūkom ir aš varau...
Ateina žmogus pas kunigą išpažinties ir pradeda pasakot: - Kunige, labai nusidėjau, buvau pas bendradarbį, jis pats komandiruotėj, buvo tik jo žmona, lijo, o aš skėčio neturėjau, paprašiau pernakvot, nu ir suprantat, kas įvyko.. - Nu čia labai rimta nuodėmė... ... ... - Tai dar ne viskas, kitą dieną pas uošvę buvau, lijo, skėčio neturėjau, paprašiau pernakvot, nu ir su taip pat įvyko... Dar kitą dieną vėl buvau pas bendradarbį, šįkart tik jis buvo, jo žmonos nebuvo, lijo, skėčio neturėjau, paprašiau pernakvot nu ir su juo pavariau... Kunigas: - Tu gal jau namo eik, nes skėčio neturi matau, o jau debesys kaupiasi...
Dvi draugės nusprendė praleisti vakarą kartu, be savo vyrų. Besilinksmindamos jos nusigėrė. Visiškai girtas beeinančias namo jas abi prispyrė „didelis reikalas“. Šalia buvo kapinės ir viena pasiūlė tai padaryti už kokio paminklo ar panašiai. Pirmoji moteris neturėjo kuo nusivalyti, tad nusimovė savo kelnaites, nusivalė jomis ir išmetė. O jos draugė mūvėjo gan prabangius apatinius ir nenorėjo jų sugadinti, todėl nuo šalia buvusio vainiko nutraukė didelį kaspiną ir nusivalė juo. Po to abi parėjo namo. Kitą dieną vienos vyras skambina kitos vyrui: „Tie prakeikti draugių vakarėliai turi baigtis. Mano žmona praėjusią naktį grįžo namo be kelnaičių.“ „Tai dar nieko,“ sako kitas. „Maniškė grįžo su į užpakalį įkištu užuojautos rašteliu: Nuo visų mūsų iš gaisrinės – niekada tavęs nepamiršim!“
Tai yra likę nuo vaikystės, kai dar būdami pypliai meluodami prisidengdavome burną dėl gėdos http://families.osu.edu/stages-of-life/img/young_girl_hand_over_mouth.jpg
Tačiau šis gestas evoliucionuoja - su amžiumi jis darosi vis natūralesnis
2.Pamenat tuos laikus, kai mokytojai liepdavo nelaikyti rankų kišenėse? Ir kodėl rankas kišenėse laiko žmonės, kurie drąsiai jaučiasi prieš auditoriją ir gerai išmano savo sritį? Rankos kišenėje rodo,kad Tu dominuoja aplinkoje. Atkreipkit dėmesį į savo draugų/pažįstamų/kolegų ratą - žmogus,kuris laiko rankas kišenėse va šitaip (žr. paveiksliuką žemiau) TIKRAI jaučiasi geriau esamoje aplinkoje:). Tiesa, šį gestą galima "feikinti", t.y. jei norite, kad žmonės galvotų, kad jūs - dominuojantis galite taip laikyt rankas :). Po kiek laiko, patys nepastebėsite, kaip toks rankų laikymas taps įpročiu.
turbūt visi taip darote, tiesa?:) Stenkitės atsikratyti tokio gesto, pamirškite jį - jis rodo, kad jums neįdomu, jūs nenorite girdėti pašnekovo ir priimti jo sakomos informacijos. Nors ir kaip šypsotųsi akys, veido išraiška būtų miela - rankos sako ką kitą.
4. Žinote kas išduoda su kuo jūs iš tikrųjų norite bendrauti? Kam skirta jūsų informaciją (verbalinė ir ne verbalinė) - ne akys, ne šypsena ar rankos, o.... kojų pirštai. Atkreipkite dėmesį, kaip jūs bendraujate su žmogumi,kuris jums įdomus - jūsų kojų pirštai visada bus nukreipti į tą žmogų. Įsivaizduokite situaciją - jus gatvėje užkalbina žmogus, tarkime, paklaust kiek valandų, atsakydami jūs atsisukite į jį ar tiesiog pasukate savo galvą?
NIEKADA taip nestovėkite, kaip šnekate prieš auditoriją. Tai yra neužeikite už kėdės, stalo, kadangi bet koks daiktas yra tarp Tavęs ir auditorijos yra kaip siena,trukdanti laisvam bendravimui. Pažiūrėkit S. Jobs'o ar kitų gerai žinomų žmonių pristatymus, kurių tikslas yra daugiau perduoti, ar jie kada nors kalbėjo atsirėmę į kėdę? Greičiausiai ne.
6.Gestikuliacija kalbant. Sakoma, kad geriausia rankas kalbant laikyti vą šitaip :
karts nuo karto su rankomis atliekant kokį nors žodžio pabrėžimą :)
7.Jei kas nors iš jūsų dalyvavo raiškiojo skaitymo konkursuose, turbūt atsimenate mokytojų patarimą - "Nežiūrėk į žmonių akis, žiūrėk į vieną tašką sienoje". NEDARYKITE TO, KAIP KALBATE PRIEŠ AUDITORIJĄ. Žmonėms reikia Jūsų žvilgsnio, o ne zombiško žiūrėjimo į vieną tašką. Patariama kalbant prieš auditoriją žmones susiskirstyti į kelias grupes, ir karts nuo karto keist žvilgsnio padėtį - nuo vienos grupės prie kitos. Taip žmones pajaučia, kad "kalbant jiems", o ne "sienai".
8.Paprastas patarimas - kalbant su žmogumi žiūrėkite jam į akis, o norėdami nukreipti žvilgsnį į kitą objektą, niekada pirma nežiūrėkite į apačią - tai parodo jūsų baimę ir nedrąsą
******
Iš mano post'o apie gestus, gavosi vos ne patarimai kaip būti geresniu oratoriumi :) Atsiprašau
Bet šiaip, tokie dalykai praverčia. Pavyzdžiui, aš, kaip neturiu ką veikti per pamokas, stebiu mokytojus, kalbančius klasės draugus. Mano verslo ir vadybos mokytoja šnekėdama su klase vieną koją laiko tvirtai ant žemės (pirštai nukreiptį į auditoriją), o kitą koją - ant kulno ir pėda sukinėjasi (kojų pirštai atsukti vis į skirtingą žmogų, sėdinti klasėje). Labai padeda išanalizuoti žmones ir supasti, ko jie nori iš Tavęs :)
Žinau dar kelis dalykus, bet gal kada kitą kart paredaguosiu post'ą, nes dabar nebeturiu laiko. Žinoma, jei jums įdomu, nes rašyti sau - aš nenoriu.
Žinoma, kad nuo grožinės literatūros. Bet šiaip patarčiau skaityti straipsnius įvairius anglų kalba - ne tik gilinsi savo anglų kalbos žinias, bet ir plėsi akiratį apie pasaulyje (ar tau aktualius) vykstančius įvykius
O rašyti be klaidų irgi "dėvas" turi duoti?:) Na, jei jau reprezentuoji puslapį tai bent žinok kaip :) O nekimbant prie Tavo gramatinių klaidų (baisių!) tai dizainas man nepatiko - man, asmeniškai, per tamsu. Atrodo visiškai nesolidžiai, o ypač tas spalvų margumynas naujienoje. Suprantu - čia tam,kad atkreiptų žmonės dėmesį, bet rožinė?
Šiaip, pirmiausia palinkėčiau motyvacijos tolesniame puslapio vystyme, nes pasakymas "išskirtiniais būti gana sunku yra - tai dėl šito dalyko abejoju." - nieko gero nežada :} Jei nenorite būti "vidutiniokais" šioje srityje - parodykite sau ir kitiems, kad galite geriau. O dabar jūs darot priešingai - potencialių klientų akyse save žeminat :) Sėkmės!
Parašiau straipsnį apie naują lietuvišką loteriją - pažiūrėkite, kaip gražiai atrodo deklaruojami skaičiai, ir kokia tikimybė iš tikro slepiasi po jais. Įžūlumas nematytas - loterijoje laimi kažkur kas šimtasis bilietas...
Nacionalinė loterija “10 milijonų”: kokia tikimybė laimėti?
P.S. Tikiuosi, čia nepalaikys reklama - manau, kad straipsnis šiame forume naudingas ir visai į temą.
O tu man pasakyk, jeigu visi dabar imtų ir nedirbtų, iš kur tie tavo minimi telikai atsirastų? Iš kur atsirastų automobiliai? Ar tu siūlai visiems prisipirkt medžiagų ir patiems pasigamint automobilius?
Ir taip daugelyje sričių pasiūla nepilnai tenkina paklausą, todėl produktų kainos yra labai aukštos, tas pastebima ypač naujųjų technologijų srityje. Tai tu siūlai dar labiau sunkint situaciją ir visiems nustot dirbt, nieko nebegamint ir kone "patiems tai pasigamint". Ir nebūtina skolintis, gali taupytis, investuot savo pinigus - tą automobilį turėsi, tik po daug ilgesnio laiko. Bankas tau suteikia už mokestį (palūkanas) gaut tai iškart ir taip skatinama ekonomika - didėja gamybos apimtys, pramonės įmonių apyvarta, žmonių atlyginimai, krinta nedarbo lygis. Tai blogi reiškiniai?
O apie pensijas irgi - Vakaruose pensijos yra labai aukštos + žmonės jas iškart kaupiasi pensijų fonduose (kas Lietuvoje yra nepopuliaru dar, nes "valstybė turi už visus viską daryt") ir taip pensija stipriai priklauso nuo tavo sukurtos vertės ir tavo atlyginimo. Amerikiečiai sulaukę pensijos paprastai neretai keliauja po pasaulį ir tai jie daro būtent iš savo pensijos ir sukauptų lėšų pensijų fonduose per visą gyvenimą.
Pala pala, tik ar tu to nesiūlei? Staiga visiems mest darbus, nustot gamint ir patiems save apsirūpint? Tai ir gausim tokią situaciją, kad krisim iki kone akmens amžiaus, nes dabartinė mainų/finansinė sistema visiems žmonėms leidžia dirbti kartu ir padėti vieni kitiems. Tik "blogybė" ta, kad tinginiai, kurie nė velnio nenori dirbt ir nieko nesukuria (iš ko išplaukia, kad ir negauna jokio atlyginimo), ir lieka be nieko. Va šie tinginiai ir cypia labiausiai, kaip viskas blogai, ir kokie jie vergai neva yra. Nors be tos tavo minimos "vergystės" nebūtų visko, ką žmonija yra sukūrus šiuo metu.
Ir aišku, dėl to, kad tu esi silpnavalis, yra kalta finansinė sistema, bankai, vyriausybės ir visi kiti, išskyrus tave!
Tas tavo "dalinio rezervas" angliškai yra vadinamas leverage arba svertu. Tie pinigai, paprastai tariant, yra skola. Tam, kad padidinti augimą, skatinti plėtrą, svertai naudojami neretai 1:25 tavo minėtas, kai kurios įmonės, kurios nebūtinai teikia finansines paslaugas, turi 1:40 leverage. Forex prekiautojai irgi gauna paskolas iš brokerių, kurios gali siekti iki 1:100 neretai (100kart didesnis skolintas kapitalas). Akcijų biržoje prekiaujantys asmenys, investiciniai bankai ir fondai, irgi naudoja didelius svertus. Ta paskola gali būt gaunama iš daug kur - ar tai bus centrinis bankas, ar tai bus kažkokia kita finansinė institucija, neturi reikšmės.
Kasdien sužinai kažką naujo. Dabar pasirodo, kad centriniai bankai ir pinigų negamina...
O tu bent žinai, kas sukėlė tą krizę? Niekam nepatiko krizė, bet daug kam labai patiko pastovus augimas anksčiau. Matai, kai krizės būna, pastoviai pasipila mėšlo visur, koks kapitalizmas yra blogis, kokia yra bloga dabartinė sistema, bet kai būna augimas visi tyliai sėdi ir džiaugiasi. Ne bankininkai reguliuoja tai, o centrinis bankas, centrinio banko pirmininką renka vyriausybė. Ir kuo tas valdymas tau blogas, aš nesuprantu.
Kai infliacija yra mažiau nei 2%, kainos yra laikomos stabiliomis. 0% reikštų stagnaciją ir ekonomikos sustojimą, mažiau nei 0% - defliaciją. Ilgą laiką daug kur kainos buvo stabilios. Toks jausmas iš tavo kalbų, kad visad vyko beprotiška infliacija.
Tipiškas konspiracininko pavyzdys! Praeitame poste rašo, kad tie periodai buvo vadinami "klestėjimo metais", tačiau kai užsiminiau apie free banking era, tai jau staiga paaiškėja, kad žmogus nė velnio nieko nežino. Ech...
Pasidomėk plačiau. ECB puslapyje yra nemažai įdomių filmukų apie markę, Japonijos defliaciją, Zimbabvės hiperinfliaciją ir dar keletas. Bet tu jų nežiūrėsi.
Paskutiniu metu aš visiškai nesistebiu, kaip forumo ekonomistai nelenda į šias temas ir nesistengia pateikt savo protingos ir pagrįstos pozicijos - nes tai beprasmiška. Konspiracininkai visokie vis tiek bus įnikę į savo pezalus, nesidomės ir toliau žiūrės savo filmukus ir porins, kokie čia visi yra praplautų smegenų, o jie yra proto bokštai, patyrę nušvitimą. Tingiu ir aš diskutuot, tebūnie čia prieš tave visi bankininkai surengę sąmokslą ir mes visi esam vergai ir realiai galėtume nieko nedirbt, bet užtat visko turėt kiek norim, nors tai absoliučiai nelogiška, bet tebūnie. :)
Tu aišku nesidomėsi, bet tiems, kurie norėtų paskaityt/pažiūrėt kaip veikia sistema, kas sukėlė būtent dabartinę krizę ir kokia dabar yra ekonominė situacija pasaulyje, galiu pasidalint keliais linkais su info apie tai: http://www.investopedia.com http://explains.cnbc.com http://www.marketplace.org http://www.marketwatch.com :)
As turiu randa, prasideda prie pat kaires akies ir eina i virsu per visa kakta ir pasislepia po plaukais. Ir buvo tokia istorija kad susipazinom su keliom merginom. Viena man uch kaip patiko bet as realistas ir supratau (arba tiesiog tada save nuvertinau) kad ne mano nosei jinai. Bet gavos taip kad jinai is savo drauges isprase mano numeri ir jau kita diena man parase ir pasiule ja is darbo parvezt. As dar ta pati vakara paklausiau jos "Tai ko cia taip nusprendei man parasyt?" Atsakymas buvo: "Nezinau. Tavo randas kazkaip uzkabliavo". Po savaites as pas ja apsigyvenau :)
P.S. Randas buvo dar sviezias, tik pries pora savaiciu siules nuimtos. P.S.S. Nuo to laiko mano randas man patinka :D
Aš apie save visada sakau taip: "tikiu į Dievą, bet ne į Bažnyčią".
Tikiu į Dievą. Tai nereiškia, kad tikiu į ant debesiuko sėdintį senuką su ilga ilga tobulo baltumo barzda ir ilga ilga lazda. Tikiu, kad gali būti kažkokia aukštesnė jėga, kuri tam tikrais atvejais gali paveikti tiek vidinį mąstymą, tiek pakreipti esamą situaciją, tiek padėti "išsigelbėti". Tikiu, kad kiekviena pasakyta mintis neišnyksta taip paprastai. Buvo labai gerai viename forume išsakyta mintis (o jinai nėra visiškai nauja, daug žmonių tiki, kad taip ir yra): Visatoje, Kosmose, Žemėje yra kažkoks "informacinis centras", kuriame kaupiasi visos žmonių mintys. Anksčiau ar vėliau jos sugrįžta kaip tam tikri įvykiai, nutikimai, galbūt daiktai. Na, čia kaip kas supras.
Netikiu į Bažnyčią. Netikiu, kad norint pakalbėti su Dievu reikia būtinai eiti į Bažnyčią. Netikiu, kad nuodėmes išsakyti reikia būtinai per kunigą, kitaip jos nebus atleistos. Keistai man atrodo visi tie dalykai, kaip tarkim ir komunijos ėmimas. Tačiau į Bažnyčią einu per didžiąsias šventes: šv. Kūčias, šv. Velykas. Bet, prisipažinsiu, einu dėl to, kad šeima eina. Pats kažin ar prisiversčiau eit :)
Na ir apskritai, kai buvau jaunesnis, kai buvau tėvų verčiamas eit į bažnyčią... eidavau, tačiau nei kalbėdavau kažkokias maldas, nei eidavau komunijos, nei duodavau pinigų. Nueidavau, gale ramiai vienas pasėdėdavau (dažniausiai eidavau vakare, kai beveik tuščia budavo) ir tiek. Tačiau visada, jeigu ateidavau susipykęs su tėvais (dėl to, kad vertė nueit) ar turėdamas kažkokių kitų problemų, visada išeidavau atsipalaidavęs, nusiraminęs. Nežinau kaip tą paaiškinti. Kai kurie sako, kad bažnyčios jau ant tiek išmelstos vietos, kad jose aura yra super gera, todėl kiekvienas atėjęs ir pabuvęs yra nuraminamas, jam pasidaro geriau. Nežinau kas tai yra, bet faktas, kad išeidavau kiek kitaip žiūrėdamas į viską, yra.
O kalbant kodėl žodžiai Dievas ir Bažnyčia rašomi iš didžiosios raidės, tai.. Atsimenu mokykloje per vieną iš kontrolinių buvo sakinyje paminėtas Dievas. Geriausiai besimokanti klasiokė jį parašė iš mažosios raidės. Aišku, gavo už tai minusą ir vėliau kėlė vėjus prieš mokytoją ir visą klasę. Bet mokytoja jai paprasčiausiai paaiškino: žodį Dievas reikia rašyt iš didžiosios raidės vien dėl to, kad tai yra tikrinis pavadinimas. Taip pat ir su Bažnyčia. Jeigu kalbam apie pastatą - tuomet rašome iš mažosios. Jeigu apie įstaigą, bendruomenę - rašome iš didžiosios, nes tai yra vienetinis dalykas. Dievas - taip pat. Jeigu rašome 'dievai' - tai iš mažosios. Kaip ir Vilnius. Juk iš didžiosios raidės rašome. Ir nesvarbu ar tiki ar ne. Tokios yra kalbos taisyklės :)
P.S. O atsakant į tavo teiginius tuos tris, tai.. žmogus netarnauja, kol to nepasirenka pats. Taip pat ir dėl kitų dalykų. Nereikia taip reaguot į maldas ar kt. išgalvotus tekstus. Kaip žmogus supranta religiją - taip ir elgiasi pagal ją.
Kamile gavo reakciją nuo ifonly Metų forumietis 2011: I etapas
Kamile gavo reakciją nuo gadann Kaip atpažinti melą? (REDAGUOTA)