Jeigu visi taip galvotų, kad "dabartinis veikia, geresnio nereikia", tai vis dar su arkliais pakinkytas vežimais važinėtume.. Greitis išaugtų 100 kartų lyginant su esamu 4G ir atsivertų begalės naujų galimybių technologijų tobulėjimui, pavyzdžiui, daryti operacijas realiu laiku tūkstančio kilometrų atstumu.
Pagrindinė bėda mokyklos informatikoj kosminiai terminai, ir gasdinančios užduotys... kuris jeigu nesupranta ima depresuoti, isterikuoti... nusiramink, internete pilna informacijos. Žinau tą jausmą, bet svarbiausia, ne tai ar sekasi ar ne bet kad patiktų. :) Vistiek turi vadovėlį kažkokį po ranka, bandyk pavartyti, ir pagooglinti daugiau informacijos. Nes internete visomis pasaulio kalbomis turbut rasi to paties... :)
Skaitau ir juokiuosi. Palygino savo veikla su ofisiniais lyg butu koks auksciausios klases arboriskas, kuris gelbsti Stelmuzes azuola ar gaisrininkas isgelbejes kruva gyvybiu, o dar is dydziosios raides perekupas. Siandien turbut man neapsimoka C vitamino pilule praryti.
Palaukit kol sugalvosit kad norit zmoniskai dirbti ir uzdirbti, o ne vien minimalke + virsvalandziai, sestadieniai ir sekmadieniai kad pasidaryti zmoniska alga :) Ir pradesite matyti darbo skelbimuose tokius reikalavimus, kaip "continuous education" ir panasiai :) Tada suprasite kad nera taip blogai. Plius galima i magistra ziureti kaip i draudimo polisa ateiciai. Niekada nezinai zmogus kada ir kur prireiks.
O tai ką tu turi prarasti? Realiai gi nieko :) Čia 21 amžiaus baimės - kai bijom ne kažkokių realių pavojų, o skaičiukų galvoje... Į tuos 2K žiūrėk kaip į bottom line ir nebeliks problemos. Ką gauni likdamas komforto zonoj? Tuos pačius 2K. Ką gauni išėjęs iš komforto zonos? Neribotas galimybes.
O kas blogiausio gali nutikti? Nu tarkim grįši į Lietuvą tuščias be pinigų. Ir neturėsi jokių gerų pasiūlymų. Tai padirbėsi taksistu 3 mėn., padalinsi vizitines keleiviams, sėdėsi linkedin'e pertraukų metu - ir tikrai per tiek laiko vėl susirasi tą patį 2K darbą :) Tai netgi pats blogiausias scenarijus nėra baisus. O kad iš tikrųjų grįžtum tuščias - tai čia dar ir pasistengt reikėtų manau...
Nebijok atsidurti duobėje. Kaip man vienas milijonierius pasakojo: duobė yra puikus laikas, nes iš duobės - vienintelis kelias yra tik į viršų... Duobė duoda daug pamokų. Iš savo pirmosios duobės iššokau į naujus level'ius, apie kuriuos anksčiau tik svajoti galėjau. Dabar greitai ateis antra duobė. Ir džiaugiuosi tuo... Nes neturiu kito pasirinkimo. Pasiduoti baimei nėra prasmės - greičiau išprotėčiau, jeigu leisčiau protui nuolat svarstyti apie tai kas laukia...
Trump'as buvo kažkada -9 milijardų $ duobėje (skolose). Ir išgyveno. Taip, kad Tu, žmogau - nustok juokint pasaulį, ir padaryk tai, ką pats žinai, jog turi padaryti. Sėkmės.
O tu bandei dirbti sau? Darbe sau būna keliskart daugiau streso, negu samdomam darbe... ir atostogų, pasitaiko, negali sau leisti kelis metus iš eilės ar ilgiau... ir nuolat, būna, turi galvoti, kaip pritraukti klientų, kaip išlaikyti verslą, kartais nemiegoti naktimis... be to, dideli pinigai atneša didelius rūpesčius, ir įsivaizduok, kad per naktį ar per valandą dėl prastų investicijų ar partnerio apgavystės ar dėl kokių streikų, kataklizmų, revoliucijų ir pan. prarandi milijoną? O esi įsipareigojęs darbuotojams, partneriams, tiekėjams...
Ne statuso ir pinigu reikia, o noro, pastangu, ryzto ir valios. Jei esi skuduras viskuo besiskundziantis ir kaltinantis aplinka del savo nesekmiu, tai niekad nieko nepasieksi.
Mano nuomone tai kaip eiti į BodyBuilding kursus. Žinių kažkiek pasisemsi, bet jei pats štangų nekilnosi, tai raumenys neužaugs kiek beklausytum kursu.
Tai turbut as irgi laimejau 2002, kaip ir rasiau neatsimenu tikslei, reiskia pirma karta patekau i USA 2001 metais, taigi mano istorija:
2000 pradziu pradzia.
Buvau pirmo kurso KTU studentas, ir kadangi norejau gerai viska ismokti pirma kursa mokiaus antrus metus su savo vienu draugu, pavadinkim ji Egiu, kuris irgi antrus metus pirma kursa mokes kaip ir as :) nuejau i pasaulio lietuviu centra Kaune prie fontano, ten buvo kompanija kuri organizuodavo work and travel i amerika. Tikriausia ir dabar organizuoja. Tuo metu buvo sunkus laikai vizu atzvilgiu, Lietuva dar nebuvo nei ES nei NATO nare ir gauti viza i Amerika buvo kazkas tokio. Man pasake, kad tu tik 1 kursa mokais ir gauti J1 viza i Amerika tau mazai sansu, sako geriau pasimokyk dar viena kursa ir tada ateik kitais metais. As kiek laiko pasvarstes taip ir padariau, o mano draugelis nesvarste daug ir vistiek tvarkesi popierius vizai ir paskui su juo kartu i ambasada vaziavom akmenu gatvej, tik jis su dokumentu paketu, o as be. Atsimenu kai laukiau jo prie slaudbaumo, iseina visas raudonas, nu nu ar gavai? gavau atsako Egis ramiu tonu. As mintyse wtf, galejau ir as tvarkytis popierius. Na bet nieko.
2001 pirmas kartas amerikoj
As jau antram kurse, siaip ne taip, vel atejau i ta pacia kompanija, pradejau tvarkytis popierius is naujo, gavau J1 viza. Mano darbas buvo $6 miestuke, kuris vadinas Panama City Beach, Floridoje:
Isskridau is Vilniaus i NYC, kisenej 300 doleriu. Is NYC autobusu 25 valandas iki to miestuko. Sitas skrydis buvo man pirmas gyvenime, ir kas buvo labai keista, kad pasake reikia i oro uosta atvaziuoti ne maziau kaip 3 valandas pries isskridima. As priprates buvau, kad i autobusa ar traukini atvaziuoji 10 min pries isvaziavima, ir tuo metu tikrai labai keista buvo, ko taip anksti belstis i ta oro uosta? nes minties nebuvo, kad bus kazkokie patikrinimai, kazkokios eiles...
Taigi nusileidziu NYC, islendu is oro uosto i gatve, o ten judesys, masinu milijonas, zmoniu milijardas, visi kazkur bega, skuba, buvo didelis kontrastas palyginus su Lietuva. Mums buvo paskirtas susitikimas su organizatoriais ir rezervuota viena naktis studentu bendrabutyje pernakvot. Per susitikima susipazinau dar su 3 lietuviais kurie vaziavo i ta pati miestuka, tik pas kitus darbdavius. Tai buvo 2 vaikinai, abu mokes KKI, ir viena mergina. Ta vakara pabendravom turputi ir nuejom i savo kambarius miegot, mano kambarys buvo 3 lovu, bet miegojau as vienas. Nueinu prie lango, atidarau langa, o ten uz 0.5 metro raudonu plytu siena, istiesiu ranka ir palieciu kita nama... iskisu galva per langa, paziuriu i kaire, i desine.. o ten dumai kazkokie ruksta abejose pusese is zemes... nieko sau galvoju, viskas taip kaip filmuose :D mes visi 4 kita diena isejom is barako, ir isejom i gatve, tais laikais smartfonu dar nebuvo, ir vienas is musu is kazkur zemelapi buvo istraukes, ziurejom ziurejom i ta zemelapi ir nei vienam neaisku, kur ta autobusu stotis ir kaip iki jos dasikasti :) tai ka vaziuojam su taksi? nu okei vaziuojam su taksi, sustabdem geltona taksi, visi 4 sulipom i ta taksi, plius dar visi cemodanai i bagazine, kurie vos tilpo. Vaziuoti buvo visai netoli, gal 20 minuciu, ir kaip dabar atsimenu taxi skaitliukas rodo 15 doleriu ir 15 centu, visi 4 susimetem, ir lygiai centas i centa padavem taksistui. Isedom i autika ir 25 valandas vaziavom, autikas didelis ir sustodavo kas 3-4 valandas kokioj benzo kolonkej, visi isbega nusipirkti maisto ir i tualeta. Buvo labai salta autobuse, nes kondicionierius veike nesustodamas. Jau privazinejam prie savo miesto, ir gatves pilnos palmiu, mes ziurim per langus didelem akim. Atvaziuojam iki galines stoteles, ir mes visi susiguze, labai salta, atsidaro durys ir as iseinu i lauka, ir nuo iprocio Lietuvoj pasiruosiu, kad lauke bus dar salciau, bet cia tokia karscio banga i veida...buvo birzelio pradzia ir buvo labai karsta. Is stoties is karto nuvarau pas savo darbdavi, kuris man parodo kur as gyvensiu, nuveda mane i kazkoki moteli, kur vienam kambary po 3 dviaukstes lovas ir po 6 zmones. Prie iejimo sutinku viena mergina, su kuria gyvendamas Jonavoj draugavau, ir po issiskyrimo nemaciau keleta metu. Labas, labas, ka tu cia veiki? Tai turbut ta pati kaip ir tu :) atvaziavau dirbti, mkay... mazas pasaulis. Nusimetes savo smutkes kambaryje, nusileidziu pas darbdavi i ofisa, o ten tokia moteris sako man, zinai tu pavargai kol atskridai, pailsek pora savaiciu, paskui galesi dirbti. Pasirodo, kad tuo metu, birzelio pradzioj priguzejo labai daug studentu vienu metu, ir paprasciausia neuztenka visiem darbo pas juos. Su savo draugeliais isejom i gatve ir pradejom vaiksciot po gatves ir galvot kaip cia greiciau pradet dirbti, vienu paklausem ka daryti, kitu paklausem. Vienas sako durnas, eini i bele kokia parde ar restorana ir sakai, kad nori dirbti ir viskas, o jei dar uzrasas kaba prie duru "help wanted" tai isvis lengva rasti darba. As galvoju sau, nu negali buti viskas taip lengvai, na bet nieko isejau i gatve ir is pradziu nedrasiai, bet paskui vis drasiau ir drasiau pradejau eiti i bele kokia parduotuve/restorana ir klausti ar neturi man darbo. Viskas buvo mazdaug taip, pasiemi kokia gatve ir ten pilna parduotuviu, parduotuveliu, kepykleliu ir panasiu, per visus prasieini ir visur atejes sakai noriu dirbi, sako ka nori dirbti? sakau bet ka kas yra. Ir taip bevaiksciodamas uzejau i kazkoki vidutinio dydzio fabrika, kuris spausdino uzrasus ant maikuciu, kepuriu. Su savininku pakalbejau 10 min, sako ateik rytoj i darba, dirbsi pagalbiniu. Grizau i savo moteli, sakau tai moteriskei as pas jus nedirbsiu, radau kita darba, ta sako, kadangi nedirbsi tai ir gyventi pas mus negali, rytoj ryte turi issikraustyt. Susitikau su tais vaikinais su kuriais atvaziavau, tie irgi be darbo, sakau as jau turiu darba, papasakojau kas kaip, tie sako negali buti. Sakau gali gali :) su jais dar viena rata praejom per miesta, jie irgi susirado darbus. Sakau einam 3se issinuomosim kanors ir gyvensim kartu. Nu okei, issinuomavom paluzusi treileri, bet uztat per gatve nuo darbu ir labai pigiai :) man buvo i darba nueiti 3 min, praktiskai pereiti gatve ir as darbe. Buvo viena dvigule lova, ir viena viengule. Pradejau dirbti fabrike ir vakarais po darbo ieskoti dar vieno darbo, mokejo $6.25 per valanda minus mokesciai. Susiradau dar viena darba vakarais pardavineti ledus prie iejimo i walmart parduotuve, po kiek laiko susiradau 3cia darba savaitgaliais atrakcionu parke. Per savaite iseidavo 100 valandu darbo, o savaitej iskaitant naktis yra 168 valandos :) Mano draugai su kuriais gyvenom treileryje nusprende isvaziuot i kita miesta pas kazkokius pazistamus, ka jie ir padare, susirinko manatkes ir as likau vienas treileryje gyventi. Darbuose taip pervargdavau, kad per pietu pertrauka kuri buvo 1 valanda, pareidavau greitai namo, pavalgydavau kas yra per 3 min, ir uzsistates zadintuva spedavau pamiegot 45 minutes, po to atgal i gamykla. Gyvenau kuri laika vienas, bet moket reikejo tai uz visa treileri, nusprendziau ieskotis kur kitur gyventi, kad butu pigiau. Susipazinau su kitais lietuviais, ir issinuomavom 3 kambariu buta per gatve nuo vandenyno 9 zmones. Buvo 6 paneles ir 3 bachurai, kiekvienam po 2 vienu zodziu :) ko dar noret is gyvenimo? Veliau viena is ju tapo mano zmona, na bet apie viska is pradziu :) 2 merginos is Latvijos, 2 merginos is Lietuvos, 1 is Rusijos, vardu Liuda ir dar 1 is kazkur, neatsimenu jau. Mes vaikinai buvom 2 is Lietuvos ir vienas rusas is Maskvos. Mes visi dirbom kaip isproteje, tik ruselis taske babkes i kaire ir i desine, ir vis skambindavo tevui i Maska, kad dar atsiustu :) Gerai atsimenu, kai jau buvom isikele i buta, jau buvom 7iese, ir draugelis sako, va dar 2 lietuves atvaziuoja, gyvens su mumis. Atvaziavo tos 2 lietuves, ir as pamaciau ja pirma karta... auksta, liekna, 100% mano tuometinio skonio :) Labas, as Alanas, labas as Natalija (tikras vardas ir pavarde, redakcijai zinomi :) gyvenom visi kartu labai linksmai, nors visi daug dirbo, bet iseidavo pasitusinti namie arba nueiti vakare prie okeano, net ir nakti budavo silta, galedavai su maikute vaiksciot. Pastatui priklause baseinas, i kuri taip pat kartas nuo karto nueidavom. Isigijom dviracius ir i darba vazinejom su dviraciais. beveik visos merginos dirbo kambarinemis, ir pastoviai prinesdavo namo visokio maisto, alaus, kartais net sampano, neatidarytuose buteliuose. Tai buvo is saldytuvu hoteliuose, ten produktus palikdavo zmones. Maistas praktiskai nieko nekainavo mums, o kiekvienam zmogui nuoma iseidavo $25 per savaite su viskuo. Natalija taip pat dirbo kambarine, ir dazniausia jau budavo namie kai as grizdavau is darbo. Vienas i kita ziuredavom paslapcia ir mergdavom aki, bet kaip nieko nesigauna taip nieko nesigauna, ji turejo vaikina Lietuvoje, kuris jos lauke, apie kuri as nieko nezinojau.... vasara kaip ir praleke, sezonas miestuke baiginejos, darbu labai sumazejo, pradejau dirbti daug maziau nei po 100 valandu per savaite ir naujo darbo arba antro darbo jau nebuvo imanoma susirasti. Paskambinau Egiui, kuris jau antra vasaara buvo amerikoj ir paklausiau, gal pas ji yra koks darbas? arba kur gyvent? sako darba gali rasti, tik sunku bus rasti, o gyventi pas mus gali musu barake studentu. As pradejau svarstyti, vaziuoti? nevaziuoti? Nutariau isvaziuoti, pamatyti daugiau amerikos, bet is tikro pagrindine priezastis buvo ta, kad nebegalejau daugiau tverti tos valahitos su Natalija, kuri ryte apkabina, o vakare atstumia. Kita diena, ryte atsikeliau, susirinkau smutkes ir paprasiau Natalijos, kad palydetu iki autobusu stoties, isvaziavom su dviraciais ir vaziuodami visa kelia tylejome. Ir sugebek tu man taip, kad pakeliui buvo gulintis policininkas, ir as per ji vaziuodamas sugebejau nusiversto nuo dviracio, ir ne juokais nusiversti, o taip persiversti 3 kartus ore kaip ninze ir nusileisti ant asfalto and desines alkunes, ranka istino, ir sustingo 90 laipsniu kampu per alkune, galejau ja pajudinti 5 laipsnius i viena puse ir 5 i kita. Atsisveikinome ir as isedau i autobusa, isvaziavau i Cape Cod, kuris yra prie Bostono:
vaziavau 32 valandas, su kruva sustojimu ir persedimu. Egis pasitiko stoteleje ir nuvaziaom i studentu baraka. Jo darbdavys turejo restorana, ir nupirko 1 auksto pastata salia restorano, kur apgyvendino visus savo samdomus studentus, buvo 5-6 kambariai, kiekviename po 3 zmones. Lovos kaina savaitei buvo 84 doleriai barake buvo ivairus ivairiausi studentai, lietuviai, bulgarai, vengrai, lenkai. Jei tai atvaziuoja, tai isvaziuoja. Su vis dar skaudancia ranka susiradau darba motelyje ukvedziu, darbas buvo priziureti moteli ir tai lemputes pakeisti, tai augala israuti, tai siuksles isvezti, tai rankena prisukti, motelyje buvo 3 pastatai, ir dar gal kokie 5 mazi namukai motelis pagal moteliu dydi buvo toks nelabai didelis, gal 30 kambariu, bet aplinkui savo teritorija, ir darbdavys viena diena man dave masina, reikejo ten kazka pervesti is vienos vieots i kita vazineju as su ta masina pirmyn atgal, radija ijungta, ir tuo metu as angliskai blogai kalbejau, kanors suprasti ka ten marmaliuoja per radija isvis sunku buvo, supratau tik kazka terror, teroristai ir t.t. vienu zodziu nieko as nesupratau, kad tai buvo rugsejo 11 ivykiai niu jorke. Atbega savininkas motelio pas mane, sako zinai tie 2 pastatai yra niu jorke? Sakau nea, nezinau apie jokius pastatus, nu sako nesvarbu, tai va jie nugriuvo. griztu vakare namo, visi vien tik ir kalba apie rugsejo 11 ivykius, visi kanalai per telika rodo viena ir ta pati, kaip nugriuvo, kaip lektuvai ir taip toliau. Pagyvenau Cape Code apie menesi, beveik kasdiena vazinejau i biblioteka panarsyt interneta ir susirasinet su Natalija emeilais :) Isskridau i Lietuva is NY, ir atskridau be nuotykiu.
Ir stai, as susitikau su Egiu Kaune laisves alejoje, ir nuejome pasikeisti jav dolerius i litus, tada kursas buvo 4:1. Ieinam i keitykla, ir ka jus sau manote? Eileje stovi mano Natalija! kuri irgi pries kelias dienas atskrido i Lietuva ir atejo pasikeisti dolerius i litus, As ja apkabinau, o ji vel salta kaip ledas, nors susirasinejom labai siltais emeilais visa menesi... o salta ji buvo, nes jos vaikinas lauke jos lauke, apie kuri vel gi, as nieko nezinojau.
po poros dienu susirasem emeilais, apsikeitem telefonais ir pradejom susitikineti.
2002 atgal i Cape Cod
dirbdamas hotelyje labai stengiaus, planavau grizti i Cape Cod. Motelio savininkas gerai pazinojo restorano savininka, kuriame dirbo Egis, uztare uz mane zodi ir jis padare man H2B viza, pakviete mane pas ji dirbti restorane vireju. Natalija tu metu susitvarke dokumentus ir gavo J1 viza antra karta. Kartu mes isskridome i Bostona ir nuvaziavom gyventi i Cape Cod. per pazistamu pazistamus susipazinom su viena moterim kur gyveno viena dideliame name, ji mums isnuomavo kambari. pas mane buvo 2 darbai, vienas restorane vireju, antras - tam paciam motelyje ukvedziu Natalija irgi dirbo per 2-3 darbus visa laika. viena diena paskambinau i Lietuva ir mano mociute sako, tau cia atejo kazkoks didelis laiskas, atrodo kaip is amerikos. Mano sirdis nusirito i kulnus... sakau atplesk ir paskaityk kas ten parasyta, ji atplese ir perskaite pirma zodi - congratulations! Tai buvo pasveikinimo laiskas, kad as laimejau zalios kortos loterijoje, man pasiseke is 3 karto. Mano draugai tuo metu ruosesi skristi i Lietuva atsivezti savo vaika, paprasiau ju kad atveztu man ta laiska. Ji atveze, ten buvo isdestyta, kad mol buvot atrinkti zaliai kortai ir sekantys zingsniai ka daryt. Tada pas mane buvo tik 2 variantai, arba tvarkytis popierius ir gauti zalia korta vienam, arba tuoktis su Natalija ir gauti zalias kortas kartu ir gyventi kartu. Po keliu dienu apmastymu nuvaziavau i juvelyrikos parduotuve ir isrinkau suzadetuviu zieda, vaziuoju namo ir keliai linksta, blogos mintys kankina, kaip ten ka reikes pasipirsti, ka sakyt ir kuo daugiau galvoju apie tai tuo baisiau daros :) nusprendziau, kad kai grisiu namo is karto eisiu pas Natalija, ir nesvarbu ka ji daro ir kur, is karto nueisiu pas ja ir pasipirsiu. Griztu namo, o Natalija virtuveje.... plauna indus.... as tiesiausiu keliu atejau prie jos, padejau dezute su ziedu ant stalo salia jos, atidariau ja ir pasakiau be jokiu uzuolanku: Noriu, kad butum mano zmona. ji sustojo, padejo nedaplautus indus atgal i kriaukle, nusiplove rankas ir nuejo atsisedo prie televizoriaus. As atejau paskui ja sakau, koks tavo atsakymas? sako gerai, sutinku :) issiaiskinome ka reikia padaryt, kad susituokt ir po keliu dienu susituokeme be dideliu ceremoniju. Santuoka pagrinde buvo tam, kad dokumentus kartu priduot ir, kad abu gautume zalias kortas. Ryte i vestuves, vakare i darba :) Ta vasara taip ir pragyvenome Cape Code be didesniu ivykiu, apart vestuviu.
2003 bilietas i viena puse
susitvarkem visus dokumentus, atsventem vestuves su visom baltom suknelem ir t.t. Lietuvoje :) gavom zalias kortas JAV ambasadoj Varsuvoje. Nusipirkome bilietus i viena puse i Bostona. Atskridom i Bostona su dideliais geltonais vokais, kuriuose zalios kortos dokumentai. Oro uoste mus nuvede i atskira kambari, kur nueme pirstu antspaudus ir idejo stampus, kad galetume dirbti kol dar negavome paciu zaliu kortu. Pas mane 50 doleriu kisenej, ir pas zmona 50 doleriu kisenej, per abu - lygiai simtukas :) Vel atsikrausteme pas ta pacia moteri i ta pati kambari ir jame apsigyvenome, kambari ji mums dave i skola, pazadejom kai tik uzsidirbsim, kad atiduosim sutarta suma. Pirma diena nuvaziavom i parduotuve, nusipirkom maisto produktu, ir is 100 doleriu liko 30 per abu. Masinos nera, darbo nera, uztat yra stiprus stimulas imti ir dirbti. Pradejom dirbti ivairius darbus, is pradziu as isidarbinau vienam supermarkete, darbas buvo nesunkus, reikejo is saugyklu atvezti maisto produktus ir juos graziai sudelioti i lentynas, suzymeti ant visu ju kainas. viena maza problema buvo ta, kad tas supermarketas buvo uz 10km nuo mano namu. Ejau i darba pesciom kelias dienas ir pirmyn ir atgal, po keliu dienu is kazkur istraukiau dvirati, ir vazinejau i darba dviraciu. praejo gal kelios savaites, ir atsiunte musu zalias kortas pastu, paprasciausia imete i pasto deze lauke ir tiek. Mes jas gave kraipem galva, kaip galima toki aukso vertes dokumenta issiusti paprastu pastu, nei registruotu nei ka? buvo keista.
Veliau as isidarbinau elektriku, pagal specialybe is KTU mano bakalauras buvo mechatronika, praktiskai kaip elektrikas :) uzdarbis buvo $14 per valanda, kas tuo metu man atrode kosminiai pinigai, pirma savaite buvo labai intensyvi, buvo daug darbo, pradirbau 40 valandu savaite plius dar apie 20 valandu virsvalandziu. O visi virsvalandziai 1.5x tarifu. Pirma ceki gavau $750 uz savaite ir maniau, kad tuoj akys iskris is akiduobiu vien beziurint i mano grazuoli ceki :) ir siai dienai 750 doleriu visai neblogai eiliniam amerikieciui, o tada kai benzinas buvo $1.5 uz galona - tai isvis kosmosas. Kelias savaites dirbome salose, kurios salia cape cod, bet i jas nera tilto. Gali arba laivu atplaukti, arba lektuviuku atskristi. Musu bosas, pasieme savo didele masina, sukrove ten visus irankius ir medziagas ir isvaziavo i laiva, su laivu perplauke i sala. O mes, 3 darbuotojai kiekviena ryta vaziuodavom i maza oro uosta salia, ir su mazu 10 vieciu lektuveliu nuskrisdavom i ta sala, visa diena dirbdavom ir vakare parskrisdavom namo. tai buvo labai brangi sala, ir buvo pigiau skraidyt, nei kad ten ten apsigyvent ir gyventi kol vyko darbai. Prikolas buvo tame, kad kai ateini skristi tai taves klausia kiek tu sveri, nes reikia lektuva subalansuoti daug maz kad butu po ligiai svorio abejose lektuvo pusese :)
Situacija su musu namo savininke pasikeite, ji susirado vyra ir paprase, kad mes issikraustytume. Issikraustem i Natalijos darbdavio gyvenama plota, ten gyveno hotelio darbuotojai. Buvo nemazas namas per 2 aukstus. Mes apsigyvenom kambaryje dviese, plius dar viena rusaite. Viena diena dirbome lauke, tieseme elektros kabelius, as buvau su sortais, ir "susipazinau" su augalu, vadinamu poison ivy, nieuzlys prasidejo nuo koju ir isplito per visa kuna, kaip tai atrodo, galima paziuret cia:
per pora savaiciu issigydziau, ir jau labaiiii idemiai landziojau po krumus kai reikedavo :) nusipirkom masina, Honda Accord, sena sena, bet vaziuojanti :) kaina $200 doleriu, su ja nuvaziuodavom kur toleliau apsidairyt. Vasara pasibaige ir oras truputi atveso, mano Natalija kuda ir jai visur visada salta, ji pradejo mane ikalbinet kad persikrausytume kur i siltesnia vieta. Pasidejom JAV zemelapi ant stalo pradejom ziuret, kur cia butu galima persikraustyt gyventi? Pradejome svarstyti tarp San Diego ir tarp Miami. Niekaip negalejome apsispresti kur vaziuot. Miami pliusas buvo tas, kad ten persikrauste musu bendra pazistama Liuda, su kuria gyvenome kartu Panama City Beach. susidejom visus skudurus i masina ir isvaziavom, masina uz tokia kaina aisku buvo su skylem ir vos vaziuojanti, stabde 1 ratas kai is 3 karto uzpompuoji, bet vistiek vaziuojanti masina :) jau isvazinejam is Cape Codo, ir jau pakeliui, bet vis dar nezinom kur vaziuojam. Pasiemem moneta ir ismetem i ora, atverciu ja ant delo - iskrito San Diego. Mes vaziuojam i San Diego. Vaziavom neskubedami, pasibimbinedami, tai ten uzsukam tai ten, pinigu buvom jau uzsidirbe, ne tai kad kalnus, bet biski buvo. Kas antra nakti nakvodavom masinoj o ne viesbutyje, kad butu pigiau.
Iki San Diego vaziavom 2 savaites, pakeliui aplankem Las Vegas, didyji kanjona, meteorito krateri Arizonoje. Atvaziavom, vaikstom po miesta ir kazkaip baltu zmoniu nera, nei vieno. Susizvalgem vienas i kita, ir? Ka darom? gal velniop tas San Diego? vaziuojam kur toliau? ok nuejom atgal i masina ir isvaziavom. Paskambinom draugam i i Lietuva, buvo vienas draugelis kuris gyveno Kalifornijoj, as jo klausiu, kur baltu zmoniu yra Kalifornijoj? sako vaziuok i siaure, ten daugiau baltu zmoniu. vaziavom i siaure ir apsistojom miestuke pavadinimu Napa Valley, tai yra vyno sostine Amerikoje. Pagyvenom 2 savaites ten ir mums nepatiko, kad nuobodu, ir negalejom darbu rasti. Paskambinom Liudai i Miami, Liuda sako joo... atvaziuokit, as turiu jums laisva kambari, galesim kartu gyventi.
2003 Hola Miami!
Kas per Hola? Hola ispaniskai - labas, sveikas. Ispanu kalba Miami dominuojanti, angliskai ne per daugiausia kas kalba. is Kalifornijos i Miami atvaziavom labai greitai, per 2 su biskiu dienos, nes baiginejos pinigai kuriuos uzdirbom per vasara. Apsistojom pas Liuda, kuri gyveno 2 kambariu bute, ji dirbo barmene salia esanciame restorane. Su Natalija pradejom ieskot darbu, is pradziu ieskojau pagal specialybe susirasti darba, bet niekaip nesiseke, po ilgu ieskojimu nusprendziau eiti dirbti bele ka, nes jau isvis 2 doleriai buvo like. As isidarbinau hostu restorane, tipo ateina zmones valgyt, tu jiems duodi meniu ir nuvedi prie stalo pasodini, o Natalija isidarbino padaveja kitam restorane. Liudos nuomos sutartis po keliu menesiu pasibaige ir mes issikraustem i kita kompleksa gyventi jau 2, mazo butuko kaina buvo 600 usd per men. Po 1 metu issikrustem is to butuko ir persikraustem arciau Miami centro, salia rusu rajono. Dirbom visokius meslinus mazai apmokamus darbus, as vis stengiaus susirasti darba pagal lietuviska diploma, po 2 metu paiesku priejau isvados, kad lietuviska diploma galima susukti i trubele, ir patys zinot kur sukisti... Nusprendem eiti mokytis i univera, as istojau i http://www.fiu.edu/ univera, o Natalija i kita. Abu isivertinom lietuviskus bakalaurus, abieju uzskaite ir abu istojom i magistraturas, tik aisku i skirtingas programas ir i skirtingus universitetus. Abu pasiemem paskolas mokslams, man magistraturos diplomas atsiejo $30k, Natalijai panasiai. Mano specialybe - Master of Science, Management Information Systems.
2007 naujas puslapis
2007 ruduo, as vel vienas. Po 2000 dienu ir naktu (6 metai), issiskyriau su Natalija, kur ji dabar ir ka ji veikia is tikro ir nezinau.... Atsiemu diploma is univero, su visom ceremonijom, ir vaziuoju namo.... ir sirdyje taip bloga, jauciuos toks vienisas, is tikro ir esu vienas svetimoje salyje... tuo metu dirbau vairuotoju kol mokiaus ir veziojau geles po visa Miami.. ratais... Po diplomo gavimo, as pradejau inetnsyviai ieskoti darbo pagal specialybe, mano darbdavys kuriam as vezioju geles tai supranta ir mane atleidzia is darbo. Man ir taip bloga sirdyje del skirybu su Natalija... o cia dar is darbo atleidzia.
As uzsidarau savo bute, ir 1 menesi praktiskai niekur neiseinu. Visa menesi geriau kaip nesveikas, kiekviena diena girtas iki zemes graybymo. Kyla mintys mesti viska ir vaziuot atgal i Lietuva. Vejus jas salin.... Be jokiu abejoniu - pats sunkiausias menuo mano gyvenime.
2007 Nauji Horizontai
Kiek galima? Uztenka gerti, ir kazkaip stebuklingai atsiverciau i nauja gyvenima. Pradejau intensyviai ieskoti darbo Miami ir aplink, problema Miami tame, kad technologiniu kompaniju yra labai mazai, ir kompiuterastui kaip man darbu irgi labai mazai. As nenuleidziu ranku ir is visu jegu siuntineju resume kur tik galiu, klausineju draugu kur rasti darba ir niekaip neiseina. Ispleciu savo paieskos rata iki visos Floridos valstijos, praeina dar vienas menesis ir nieko. Ispleciu savo paieskos rata per visa Amerika, nors taip nenoriu isvaziuoti is Miami . Nenoriu visai nenoriu. Po keliu savaiciu gaunu darbo pasiulyma Baltimoreje, siuloma alga 65k metams. Atsiuntia oficialu darbo pasiulyma su antspaudais ir parasais pastu greituoju pastu per nakti. Atbulomis as pradedu rinkti savo daigtus, ir man taip neisnori niekur vaziuoti, na bet ka padarysi, Miami sedet be darbo as amzinai taip pat negaliu. Tuo metu gyvenau su kambarioku, su juo atsisveikinau, palikau jam raktus, isedau i savo masina ir isvaziuoju i siaure is pacio ryto. Pakeliui apie 100km nuo savo namu uzsuku pas drauga isgret kavos atsisveikinimui.
Skambutis! skambutis i mano telefona, dar vienas darbdavys man pradeda pasakoti apie darba i kuri as issiunciau resume, as jam sakau, kad jau viskas as turiu darbo pasiulyma Baltimoreje, ir as jau pakeliui ir as pas ji neateisiu i joki pokalbi, ir kad man jau bloga nuo tu visu pokalbiu per paskutinius 3 menesius. Turiu priminti, kad i kvalifikuota darba isidarbinti uztrunka daug laiko, nes nori su visais pakalbeti, o kandidatu gali but 10 ar daugiau, paskui apsvarstyti kas kur ir kuriam duoti pasiulyma darbo. As jam sakau gerai, atvaziuosiu i pokalbi ir jus man turit pasakyt jei priemat mane i darba ta pacia diena iki 4 dienos. issitraukiau is masinos lagamina, is lagamino kostiumines kelnes ir marskinius. Apsirengiau, pasiemiau darbo pasiulyma ir nuvaziavau i pokalbi. Prasidejo interviu, as issitraukiau darbo pasiulyma ir padejau ji ant stalo, sakau va mano darbo pasiulymas ir jei jus man darbo siandiena nepasiulot as isvaziuoju. pokalbis truko apie 1 valanda, po kurio atsisveikinom, ir as isvaziavau atgal pas savo drauga. Sedim ziurim telika, geriam kava, o as laukiu skambucio. Ir vel skabmutis! paskambino sako tu man tinki, mes tau duodam oficialu darbo pasiulyma, na ir tada prasidejo derybos, as norejau issidereti, kad prie algos ir automobili pridetu. Derejomes 2 valandas, bet automobilio neissiderejau :( anyways, sutikau su alga 52k metams. Kai kuriems gali pasirodyt, kad 52k yra daug maziau nei 65k, bet 52k Miami yra praktiskai tas pats kaip 65k Baltimoreje, del to kad baltimoreje viskas daug brangiau nei Miami, o be to ir oras sux, na ir pagrindine priezastis, kad as labai nenorejau isvazineti is Miami. Paskambinau savo kambariokui, tas sako nu kaip kelione? kur jau esi? sakau as netoli nuo taves 100km kazkur, atvaziuoju atgal :D atvaziavau atgal i savo namus ta pati vakara, is kuriu ryte isvaziavau su viskam. Vel susinesiojau visa slamsta is masinos namo, tas jau buvo spejes mano kambari uzimti, zaraza...
pradirbau tame darbe 6 menesius, ir buvo visai neblogai, man patiko. Kompanija buvo maza, mes buvom apie 10 darbuotoju. Jie neislose vieno didelio tenderio, ir viena ryta atejus i darba, mane bosas pasikviete ir sako, sorry tu atleistas. Ne del to, kad blogai dirbi, bet paprasciausia mes tau neturim darbo, mes tau sumokesim uz 2 savaites i prieki, bet tu gali neiti i darba jei nenori. taigi atvaziavau ryte 9 ryto i darba, o ta pacia diena as jau sedejau namie per pietus ir krapsciau galva ka cia toliau daryt. Bosas man parase rekomendacini laiska, kad mol geras darbuotojas ir taip toliau. Tai buvo berods pirmadienis, pradejau guglint interneta ir radau viena savo srities asociacija, na tipo specialistai susirenka paziuret prezentacija, po to visi eina i bara, kala alu ir aptarineja reikalus, kur beje ir vyksta visas biznis. Ta diena buvo bicelis is kompanijos Terremark, kuris pristatinejo prezentacija apie kazkokias naujas IT technologijas, ir vienu momentu leptelejo, kad va mes atidarinejam nauja skyriu ir ieskome 6 nauju specialistu. Terremark - tai duomenu centras, kurio plotas 70k m2, tai milziniskas pastatas, 6 aukstu, kuriame yra praktiskai visos pasaulio technologijos kokias tik galima sugalvoti. va kaip jis atrodo:
gerai, kad buvau su savim pasiemes savo resume, tai po presentacijos pagavau ji vos ne uz gerkles, sakau labas, va mano resume, jis perziurejo per 5 sekundes, sako ok, parasyk man emaila, ir dave man savo biznio kortele. Grizes namo is karto parasiau emaila, po keliu dienu perskambino, sako atvaziuok pas mus pakalbesim. Atvaziavau, pasitiko mane dviese, aprode teritorija, prisedom pakalbet, paskutinis klausimas buvo, tai kiek tu nori algos? sakau, ka as zinau, 60k metams man uzteks, jie susizvalge vienas i kita. Sako mes pakalbesim tarpusavyje ir perskambinsim. Praejo kelios dienos, paskambino, sako mes tave priemam i darba, i kad tu nepabegtum labai greitai mes tau mokesim 75k. as buvau biski soke, bet negi atsisakysi nuo didesnes algos? Sitoj kompanijoj pradirbau 4 metus, vienu metu dirbau naktines pamainas, 4 dienas dirbi naktimis po 12 valandu, paskui 3 laisvos, man visai patiko. Tuo metu as gyvenau 75km nuo savo darbo ir buvo toloka vazinet, bet kadangi buvo nakties pamainos, ir vaziuot reikejo per autostrada atvaziuodavau gan greitai be jokiu kamsciu. rekordas nuo namu iki darbo - 25 min. Paskui perejau i kita skyriu, ir darbas buvo grynai 9-5 monday to friday, darbo tai budavo tai ne, bangomis, arba uzsikases arba isvis nieko neveiki savaiciu savaitem, o kartais ir menesiais. mazdaug atvaziuoji i darba, paziuri jutuba su ausinem, pasirasineji su mergom per interneta ir mini namo, vsio darbas padarytas :) 1 diena per savaite leido dirbti is namu. po keturiu metu sitam darbe pradejau ieskot kito darbo, nes Terremarkas visai nenorejo kelti algos, per metus pakeldavo 2-3 procentus, o tai vos padengia infliacija. Isejau is Terremarko kai vel per tuos kontuperastu meetingus susipazinau su vienu biceliu is didelio banko. Atvaziavau pas i ji pokalbi, darbo pokalbis buvo su 5 zmonem vienu metu, tik spek atsisaudyt :) dave darbo pasiulyma daug didesnei algai, taigi perejau dirbti i banka. Nuo pirmu dienu mane uzkniso tas darbas, visur pilna indu, kurie dirbti nenori, ir nemoka, daro viska kaip papuola, ir mano bosas buvo indas, ir mano boso bosas irgi indas. po mazdaug vieno menesio tame darbe budavo atsikeli ir sprendi dilema, vaziuot i darba ar gal jau nevaziuot? gal paskimbin ir pasakyt, kad jau vsio daugiau neisiu i sita meslina darba? taip tesesi gan ilgai, ir mazdaug po 6 menesiu neistveriau, budamas ofise parasiau emaila savo komandai ir bosui, kad mol aciu kad priemet, bet mum ne pakeliui, susirinkau manatkes, susidejau viska i kuprine ir paspaudziau "send". ant stalo palikau darbuotojo kortele ir isejau is savo ofiso per duris, i kolidoriu, mano bosas stovi savo kabinete tarpduryje, as jam parodziau ciau ciau su rankyte, jis tik nusisypsojo ir nieko nespejo pasakyt, as neriau per duris ir i masina. atsidariau visus langus ir ijungiau muzona ant viso garso ir vaziavau namo. Atrode, lyg buciau grandines nuo peciu nusimetes, buvau pats laimingiausias zmogus visame Miami ta diena. sekancius pora metu dirbau su savo asmenine kompanija, samdziau zmones kai reikejo. Po kazkur 2 metu vel nusprendziau, kad gal reikia vel eiti i corporate bulshit darba, pradejau neskubedamas ziurinetis kazkoki nauja darba. Ir kaip jus manote, kur as suradau reikiamus kontaktus? aisku kad tuose paciuose kontuperastu susitikimuose, vienas bicelis, kuri as jau zinojau, ir su kuriuo anksciau buvo interviu i kita pozicija, kuri buvo panasi i tai ka as moku, bet truputi skirtinga. Tada jis man pasake, kad nepriims manes i darba. Tuomet kai sake, kad nepriims manes i darba man sake, jei as tik tureciau laisva vieta tokiam darbui, kuriame tu specas, priimciau tave is karto, bet tada jis neturejo laisvos pozicijos. Ji netycia sutikau tame meetinge, sakau ieskau darbo, o tai sako good news, tuoj as perkalbesiu su savo bosu ir padarysim tau interviu telefonu, nes jo bosas buvo Bostone ofise, o jis pats Miami ofise. Po keliu dienu as jau turejau darbo pasiulyma dar didesnei algai nei kad banke.
2015 Kur as gyvenu?
Sitam darbe as jau beveik 5 metai, is pradziu vazinejau i ofisa, pirmus 2 metus mazdaug. Paskui viena tilta pradejo remontuoti Miami per kuri man reikejo i darba vazinet, ir bosas sako, tu padirbk is namu biski, kol ta tilta suremontuos, o kai pabaigs remonta turesi vel vazinet i ofisa. as sakau nu mkkay, ka jau su tavim. Sitas "laikinai" jau tesias kazkur 3 metus ir tai yra didziausias pliusas sitame darbe, realiai man reikia laptopo ir interneto, ir galiu dirbti is bet kurios pasaulio vietos. Kaip pavyzdi pateiksiu, kad per paskutinius 3 menesius dirbau is Ukrainos, Chicagos, Miami, Lenkijos, Belgijos, Prancuzijos, Maltos, o dabar esu Makedonijoj. Sekmadieni lektuvas i Vengrija, ir biski veliau i Kieva. Siu metu kaip ir Kieve gyvenu, gavau Ukrainietiska zalia korta - leidima gyventi ir dirbti salyje. Kai kurie man sako, kad as nuo proto nusokes, kodel tu negyveni Amerikej? o kam man toj Amerikej gyventi? man labiau patinka gyventi pigiose salyse su amerikietiska alga :)
Ka buciau dares kitaip, jei buciau vel jaunas ir vel buciau katik atskrides i USA?
Iskarto buciau ejes i univera mokytis, Lietuvos bakalauras + USA univero magistratura man labai pagelbejo mano karjeroje. Be to daugiau demesio buciau skyres snekamosios anglu kalbos mokymuisi. As kaip kontuperastas nuo vaikystes neblogai mokejau skaityti ir rasyti angliskai, bet buvo problematiska susisneket su zmonem.
tai va tokia trumpa mano istorija, jau pirstus skauda :)
Mano nuomone isvis tokia, kad nereikia isvis i pazymius ziureti ar i popierius, svarbu pats zmogus ant kiek yra motyvuotas. Jug daug yra zmoniu tokiu, kad tik baigti teigiamai 12 klasiu ir vsio, bet jie nezino ko nori, tiesiog galvoja apie uzsieni ir panasiai. Bet kai zmogus po keliu metu atranda save, nori kazkur mokintis yra motyvuotas 120 procentu, ir nuvykes i Kolegija ar Universiteta, jam parodo vidurini pirsta, motyvacija krenta ir turim dar daugiau emigrantu. O tas motyvuotas zmogus kuris jau gal "ciupinejo" "apsiuostinejo" tam tikroje srityje, ir dabar nori siekti karjeros, butu geresnis uz ta kuris grauzia knygas iki 12 klasiu ir istojo lengvai. Mano tokia nuomone.
Aš iš kaimo esu ir pas mane klasėj buvo dvi "duktės", viena lt mokytojos kita buhalterės, abi baigė 9.8-10 ir abi iš egzų gavo ne mažiau nei 85. :) Manau priklauso nuo pačių tėvų, ant kiek jie drąsko mokytojams akis "kaip čia mano vaikas galėjo tiek mažai gaut? pasiaiškink dabar!" Įtariu kad mieste lygiai taip pat pasitaikyt gali, tik ten vieni kitus mažiau pažįsta tai kalbos taip nepraeina. :)
P.S. mano paties mama buvo lt mokytoja toj pačioj mokykloj, nuo 9os klasės stabiliai baigdavau 7.5 vidurkiu. :)
Pamiršai, kad kalbame apie porgramų sistemas. :) Šita sritis išmokstama savarankiškai. Universitetas suteikia pagrindus, bet darbui ruošiesi savarankiškai. Beje, studijuoju ŠU, dėstytojai yra tikrai neblogi, ir pačios studijos nėra prastos. :) Mažiau žiūrėkit į universitetų reitingus, kurie sudaromi visiškai neatsižvelgiant į studijų kokybę. :)
Aktoriai dirba sunkiai, režisieriai, make-uperiai visokie, filmuotojai, valytojai ir daugybe kitų žmonių, kurių gali būti net keli šimtai ir dabar jų kūrinį - darbą kažkoks avinas dalinasi internete, kai tuo labiau į filmą investuoti milijonai, laikas, kančios.
vat kandis visada atsiras.. :) 3000e nera= 30000nok, cia visu pirma, antra- 3000e i rankas uz 7,5h darbo diena 5d per savaite,trecia- nuoma priklauso kur gyveni, dejai is lempos cia ta 8000nok uz 2kamb :) ,gyvenu su zmona, mokam uz namo dali (kaip kotedzas ale)- 1200e per abu, nusispjaut man i mokamus kelius, nes as i darba su dviraciu galiu atvaziuot, mokami keliai kai vaziuoji pro tunelius didesnius, ar i didmiescius, as jau rasiau jog nusimetu 1500e min, pasitaupant- 2000e laisvai, kazkam cia mazai, kazkam normaliai, mane tenkina.
Nors už keletos mėnesių jau bus kaip metai po šios kelionės, tačiau geriau vėliau nei niekad, gal kam pravers, o ir pačiam buvo smagu rašyt bei prisiminti viską :)
Ši kelionė nebuvo planuota. Tiesiog, vieno eilinio šeštadienio paryčiais (apie 3val. ryto) scrollinu per FB ir pamatau pasiūlymą vykti į Koso salą už 95 eur žmogui, pirmyn ir atgal. Pasakau apie tai draugui, kiurksančiam kitam kambario gale... Ir štai jau po pusvalandžio mes perkam bilietus, sulakstę iki naktį dirbančio bankomato ir įnešę grynųjų pinigų į sąskaitą tam, kad nusipirkti bilietus 05.12 – 05.19 dienom. Ieškojau internete gidų apie šią salą, kad atvykus nesiblaškyt ir iš anksto žinot ką aplankyt, kokios ten kainos ir t.t. Tačiau pa‘googlinus internete lietuviškai/angliškai/ispaniškai galiausiai supratau, kad teks daug ką tyrinėt pačiam ir išsiaiškinti jau esant vietoj, nes gidai gana „sausi“. Naktį prieš kelionę prisiminėm, kad reikės kažkur apsistoti. Tuomet per Booking‘ą užsisakėm Oscar‘s Hotel kambarį dviems, savaitei už 150 eur su pusryčiais (75eur žmogui). Nuotraukose matėsi paprastas, bet tvarkingas kambarys. Prabangaus mums ir nereikėjo, nes norėjom apkeliauti visą salą ir grįžt į viešbutį tik nusipraust ir pernakvot. Galiausiai, juk ne kambary sėdėt skrendam. Besirenkant kriterijus buvo - kaina ir WiFI. Taigi, gegužės 12d., apie 12 val. pradėjau krautis lagaminą, o 15‘35 pakilo lėktuvas, kuriame aš mąsčiau ar nieko svarbaus nepalikau namuose... Nusileidom po 3 valandų Koso saloje, Graikijoj (laiko juosta ta pati kaip ir pas mus). Išėjus iš oro uosto, kairiam jos krašte radom autobusų stotelę. Kelionė autobusu iš oro uosto į Kos'o miestą kainuoja 3,2 eur, o taksi 35 eur, tad nusprendėm palaukti autobuso, juk laiko turėjom sočiai.
Po gero pusvalandžio atvažiavo autobusas, kuriame susimokėjom grynais. Važiavom per Mastichari, Marmari, Tigkaki ir galiausiai pasiekėm Kos‘ą. Nuo stotelės iki Oscar hotel pėsčiomis apie 5 min kelio.
Keli dalykai apie Koso salą. Mieste beveik visur vienpusis eismas. Drįsčiau teigti, kad eisme dalyvauja daugiau motorolerių nei automobilių. Visi važinėja be šalmų (pareigūnai nieko nesako, taip priimta). Visi rūko patalpose, nesvarbu ar tai parduotuvė, restoranas ar viešbučio priimamasis. Dauguma (net vyresnio amžiaus žmonės) kalba angliškai. Praktiškai kiekviena kavinė/baras turi WiFi. Siūlyčiau nepalikti atidarytų langų, kad nepriskristu uodų. Taip pat žmonės patarė vengti gerti vandenį iš čiaupo, geriau pirktis.
VIEŠBUTIS Jį pasiekus mus pasitiko malonus vyriškis kuris padavė raktus nuo mūsų kambario. Kaip už 75eur/asm savaitei tikėjausi kažko baisaus, bekilant į trečią aukštą jau juokavom apie tai, kad miegosim ant šieno kupetų šalia karvelių, tačiau atidarius durys likom maloniai nustebinti. Erdvus kambarys 3 patalpų, Vienam kambariuke tualetas ir dušo kabina, toliau paėjus didelė svetainė su dvejom gana patogiom lovom bei dešiniau virtuvėlė. Kambaris taip pat turėjo kondicionerių, Tv, dideli balkoną bei gerą WiFi signalą – už tokia kaina tikrai patenkino visus lūkesčius. Be to yra didelis baseinas ( kuri prileido paskutinę mūsų viešnagės dieną).
Pusryčiai švediško stalo principo, pirmame aukšte ant ilgo stalo kas rytą tarp 8-10 val išdėliojamos lėkštes su kumpiu, sūriu, graikišku jogurtu, medumi, vaisiais, sausainiais, bandelėms, marmeladu, šviežia duona, kava, sultymis ir t.t..
TRANSPORTAS Vienareikšmiškai siūlau imti motorinę transporto priemonę, jei norit apkeliauti salą, ( su dviračiu nuvargsit), o autobusu ir pėsčiomis bus sugaišta daug brangaus laiko, o juk atostogų laikas dažniausiai suskaičiuotas. Perėjus per keletą nuomos punktų nusprendėm nuomotis motorolerius pas vyrukus esančius visai šalia viešbučio nes visur kitur už paros nuoma norėjo 15 eur, o su šiais pavyko nusiderėt iki 10 eur/para, be to ir motoroleriai buvo geresni nei kitur bei aušinami skysčiu, kas mums buvo aktualu, nes žinojom, kad naudosim praktiškai visą dieną. Išsinuomavom kiekvienas po Malagutti ( lyg f12 modelis) 6 dienom. Benziną pylėmės degalinėse, o jo kaina tuo metu buvo 1.55 eur/l ( išnaudojau 1,5 bako per visą laiką)
Gal kam svarbu tai nuomos punktas: MOTO HOLIDAYS, DIMITRIOS PITSIS. 21, Meg Alexandrou str. TEL: 0030 / 22420 20156
P.S. Nusprendėm nuomotis motorolerius, nes: Automobiliui išsinuomot reikia24 metų. Pigesni nei keturačiai ar bagiai (nuo 30eur para už silpniausia keturatį). Mažos kuro sanaudos, nebrangi kaina, bei geresnis pravažumas tiek eisme tiek siauromis gatvelemis nei kitų transporto priemonių.
KAINOS Iš pradžių kainų skirtumą pastebėjom nes apsipirkinėjom vietinių parduotuvėlėse, na tokiose kaip pas mus vadinam „maisto prekės“ tai ten tarkim coca-colos skardinė buvo 1 eur, 7days‘as 1 eur, Lays traškučiai 1,5 eur, sulčių pakelis 1,3 eur, puses litro buteliukas vandens 0.6 eur . Po to sumąstėm užsukti į parduotuvė AB lietuviškas analogas būtų IKI parduotuvė tai ten kainos praktiškai tokios kaip čia, kai kas galbūt net pigiau coca-cola skardine 0.52 eur, buteliukas vandens 0.2 eur, 7‘days 0.5 eur t.t. Saloj taip pat yra tikrai bent du Carefour ir vienas Lidl.
Toliau stengsiuosi rašyti ne savo kelionės dienorašti su patirtais nuotykiais, o tiesiog aprašysiu aplankytas vietas su mano įžvelgtais +/- .
1)Roman odeon: Randasi pačiam koso miete, nuošaliau nuo centro. Visą gyvenimą mane žavėjo senovės Graikijos bei Romos kultūros. Ši kelione buvo pirmoji kur galėjau aplankyti tokius senovinius griuvėsius, man įspūdį paliko, draugelis apsižvalgė ir laukė manęs. Pakako vieno aplankymo. (nemokama)
2)Hipokrato medis: Randasi netoliu uosto, prie Narantzia pilies. Mano apsilankymo metu vyko kažkokie restauravimo darbai aplink jį. Platus gražus medis, išsiskiriantis iš kitų tuo, kad randasi vidiniam kiemeli ir pasak legendas po jo sėdėdavo Hipokratas, o šiaip tai medis kaip medis. (nemokama)
3) Narantzia Pilis: Prieš einant į ja pasiskaičiau, kad po rekonstrukcijos labai daug kas pasikeite, daug naujovišku elementu ir, kad nelabai ką ten pamatysi, tad pats užėjau iki kasos, pasižvalgiau ir apsisukau. 4 eur įėjimas. Yra dar daug griuvėsiu pačiam mieste, bet kiekvienu šį kartą neaprašysiu.
4) Asklepionas: Toliau nuo pačio koso miesto, patogiai pasiekiama tiek su mašinom tiek dviračiais. Įėjimo kaina 8 eur. Unikali vieta, tačiau net pats Odeonas labiau sužavėjo nei jis, galbūt tikėjausi kažko daugiau... Aš dar vaikščiojau žiūrėjau į tų laikų architektūrą, pastatų išdėstymą, ornamentus. Draugelis vis klausė ar aš čia dar ilgai iki kol rado užsiėmimą, pagauti driežą – dėja nesėkmingai. Likusi laiką kol vaikščiojau glostė katiną. Vieta nesužavėjo. Tiesa – neabejoju, kad einant su gidu į tokią vietą būtų daug įdomiau. Turint laiko ir platesni biudžėtą neaplankyti būtų nuodėme, tačiau esant laiko stokai galima aplenkti, šią vietą, o esant ribotam biudžetui jau geriau prie tu 8 eur už įėjimą pridėt dar 2 eurus ir išsinuomot parai motorolerį arba suvalgyt kokį šviežiai sužvejotos žuvies patiekalą.
5)Hipokrato sodas: Buvom privažiavę, tačiau neaplankėm, kadangi gavosi iškart po Asklepiono, o kolega jau prisižiūrėjęs griūvėsiu nebuvo nusiteikęs dar spoksoti į visokius augalus. (lyg nemokamas)
6) Kalnai netoli Askelpiono: Viena iš labiausiai sužavėjusiu vietų. Atsiveria puikus vaizdas į visą Koso miestą, rytinę bei pietinę pakrantę. Kalnai pilni palaidu ožkų, nenustebkit jei ant kelio rasit einanti kokį sausumos vežlį, jų ten pilna. Kalnuose taip pat aptikom driežų bei gąsdinom laukinį kalakutą. Pasiekti galima ir su dviračiu, bet labiau rekomenduoju keturratį arba motorolerį.
7)Thermos: Smagi vieta. Palei jūros krantą iškasta bala į kurią Iš žemes gelmių įteka karštas vanduo ( pagal kvapą spėčiau, kad kupinas sieros) ir susimaišo su jūros vandeniu. Jausmas kaip sėdėti kubile. Patys važiavom keletą sykiu. Vykstant su motoroleriais/ keturračiais bus galima nusileisti iki paplūdimio ir iki termų teks paeiti keletą šimtų metrų. Atvykusiems autobusu arba mašina teks leisti nuo kalno žemyn. Aišku gali už 5 eur užsisakyt asiliuką kuris jus nujuodins ir nereikės eiti. Tiek viršuj tiek apačioj yra kavinės. Rekomenduoju atvykti ryte 8-10 val arba vakare/nakti nes diena būna pilna žmonių ir gaunasi „sriuba“. SVARBU: Nusiimkit visus metalinius, auksinius, sidabrinius ir kitus papuošalus nes reaguoja su thermos vandeniu ( juodoja ir t.t.) Kol ten buvau mačiau daug nustebusiu veidu žiūrinčiu kas atsitiko jų papuošalams.
8)Tigkaki, Dano‘s restoranas. Miestelis įsikūręs palei šiaurinį salos paplūdimį. Vanduo šiek tiek vėsesnis nei pietinėj dalį (kardamena, kefalos). Štai čia keletą kartu valgėm restorane Dano's. Valgėm šviežią žuvį. Už 6.5 eur paprašėm white fish, sardinijų, bei vietinių žuvyčių mix‘a paragavimui. Sekanti kartą už 12 eur užsisakiau lėkštę sardinijų su kažkokia tais didesnę žuvym – taip pat buvo labai skanu. Labai malonus ir šiltas kolektyvas. Savininkas pavalgius vis siūlė kažko išgerti namu sąskaita bei pasižadėjo, kad sekanti kartą atvažiavus vaišins mus dideliu šalto alaus bokalu. Taip pat pavalgius šiame restorane gavome kortelę su kuria galima nemokamai atsigulti ant gultu esančiu paplūdimy. (be jos vienam žmogui kaina 6 eur).
9)Mastichari: Miestas įsikūręs už Tigkaki ir Marmari – jame daug nevaikščiojom, apėjom molą.
10) Igroviotopos ežeras - Pagal dauguma aprašų internete čia galima rasti įvairiu rūšių paukščių kaip flamingu ir pan, nes tai jų tarpine stotele migracijos metu. Dėje mes nieko įspūdingo nematėme, tiesiog seklus ežeras ir tiek. (Turbūt populiari lankytina vieta, bet ne Gegužės mėn.)
11) Zia – Aukščiausiai įsikūręs miestelis koso saloje. Į čią atvykome iš Tigkaki, geras vingiuotas kelias kuris kyla į klanus. Atsiveria puiki panorama į visą šiaurinę salos pusę. Gražus, ramus miestelis kuriame yra daug baltų namukų su mėlynais langais ( tokie kokia dažnai vaizduojami nuotraukose, atvirukuose ir t.t. kalbant apie graikijos salas).
12)Kelias link kardamenos – Į Kardameną vykome tiesiai iš Zia miestelio. Ilgas vingiuotas keliais kuris driekėsi per kalnus iš šiaurinės į pietinę salos pusę. Važiuojant pravažiavom per Pilį miestelį kuris irgi įsikūręs kalnuose. Manau tikrai geras maršrutas turint laiko nes viso kelio metu lydi puikus kraštovaizdis kurio neįmanoma atsižiūrėt.
13)Kardamena - Miestelis kuris randasi salos pietinėj daly. Jaukus žvejų tipo miestelis su dideliu molu per kuri patogu vaikščioti, uoste sutikom nemažai žvejų, tiek savo laiveliuose tiek žvejojančiu nuo kranto. Patogus paplūdimys. Ilgai čia neužsibuvom, nes jau vakarėjo, o dar norėjom surasti nepertoliausiai esanti Plaka forrest.
14)Plaka miškas – Miškas kuris randasi netoli oro uosto. Pagal kelis rastus aprašymus internete čia turėjom išvysti daugybe povų kurie kartu gyvena su katinais. Iš pradžių nebuvom tikri ar pasirinkom teisingą kelią ir ar niekur nenuklydom, nes žemėlapyje tokios vietos kaip Plaka forrest neradom, tačiau pavažiavus labiau į mišką pasiekėm stovyklavietę kurioje vaikštinėjo povai. Tą vakarą ilgai neužsibuvom, nes pradėjo temti, o ir nieko neturėjom su savim, kad pašerti paukščius, tad grįžome sekančią dieną kadangi gavosi pakeliui vykstant į Kefalos miestelį. Povai nebailus, ima maistą iš rankų, tiesa aš paėmiau batono kurį iš pradžių drąsiai lesė, tačiau draugui atsidarius čipsų pakelį prarado susidomėjimą batonu ir apsuko draugą bandydami išprašyti traškučių. Matyt turistai išlepino paukščius. Tiesa, katinai buvo tik keli, nors pagal aprašymą ten jų turėjo būti šimtai, bet vietoj katinų radome balinių vežlių kurie neatsisakė mano batono.
15)Kefalos- Labiausiai į vakarus nutolęs miestelis. Šis miestas mane sužavėjo. Skaidrus, šiltas vanduo, labai smulkių akmenukų paplūdimys. Rytiniam miestelio paplūdimy yra griuvėsiai palei jūrą bei garsioji sala kurioje stūkso viena maža balta bažnytėlė su mėlynais langais. Šiame paplūdimyje apsistojome kiek ilgiau, išsimaudėm, užkandom bei valandėlę pasideginom, bandydami bent šiek tiek išliginti įdegį kuri įgavome dėl maikių. Draugas vis bandė sugauti griuvėsiuose gyvenančius driežus (kaip barzduotosiso agamos tik šiek tiek mažesni ir greitesni), po valandos vargo galiausiai vieną sugavo. P.S. yra patogi aikštelė kur pasistatyt automobilius/motorolerius. Pavažiavus toliau į vakarinę miestelio dalį radome barais nusėta pakrantę kurioje nusprendėm suvalgyti po Gyro ir išgerti kavos prieš ilgą kelione atgal į viešbutį. Tiesa, prieš išvykstant dar pusvalanduką praleidome gaudydami krabus.
16) Bar street‘as – Keletą naktų buvau ištemptas iš viešbučio pasilinksminti į miestą. Galiausiai atsidūrėm Bar street‘ę. Tai gatvelė, maždaug 50 m ilgio kurioje įsikūrę dešimtis klubu ir būtent čia vakarais renkasi visi žmonės (ypač jaunimas) norintis pasilinksminti, pašokti, išgerti. Iš pradžių nustebino tai, kad įėjus į šią gatvelę visi iškart tave kalbina, merginos čiumpa už rankos ir tempiasi tave šokti, visi klubai siūlo gėrimus dykai. Taip jie išdirbe sistemą, kad prisiviliot klientus į savo klubą. Tikrai nesumeluosiu pasakydamas, kad tai judriausia miesto vieta nakti. Kai buvome mes, žmonių buvo nemažai, bet pakalbinus dirbančias padavėjus bei merginas ( kurios dirba viliodamos vaikinus, kad užeitu į klubą kuriam dirba) pasakė, kad tai dar tik sezono pradžia ir skaitosi praktiškai tuščia, va nuo birželio vidurio ir rugsėjo šį gatvė naktimis būna sausakimša, praktiškai neina praeiti, o apie įėjimą į klubą laisvai pašokti nesusispaudus net sunku pagalvot. Tiesa apėjom visus klubus, bet galiausiai abu vakarus praleidom Saloon Tex, mūsų nuomone ten grojo geriausia muzika bei dirbo maloniausias kolektyvas. P.S. Visi kviečia sakydami, kad kaip tik dabar gėrimams „happy hour“ (kai kaina tą valandą žemesne nei įprastai). Iš tiesu tęsiasi ne valanda, o visą vakarą, tad nebijokite pakalbinti padavėją, barmeną , kad padarytu gėrimus pigiau, arba 2 už vieno kainą.
17) Nysiros ir Kalimnos salos- Tai salos esančios netoli į kurias galima patekti su keltu ( kiek kalbėjom su lietuvių pora jie pataria į ją keltis su motoroleriais, nes bus žymiai patogiau jas apkeliauti). Nysiros sala ypatinga tuo, kad joje yra didelis krateris kurio galima pasivaikščioti ant jo jautiesi tarsi ant „kempinės“, o Kalimnos garsi tuo, kad joje yra daug kempinių ir vietiniai jas „žvejoja“, patiems nepavyko persikelti į nei vieną iš jų tad plačiau papasakot negaliu.
Taigi toks trumpas kelionės aprašymas. Tikiuosi kažkam pagelbės. O kas tingėjo skaityt prašom va vaizdo įrašas :) (vaizdo įrašą rodo tik per PC, dėl panaudotos dainos autorinių teisių nuostatų)
specialybės paklausumas nieko nereiškia, nes ne tai viska lemia. Viska lemia darbuotojas, būsi perpektyvus, geresnis už kitus, būsi pats paklausus ir nesvarbu kokia tavo specialybė.
Tie jauni žmonės, kurie galvoja istosiu į paklausią specialybę, darbo pasiulymų belekiek, užmokestis geras, gyvensiu ir vargo nematysiu. Nieko gyvenimas parodys kaip ir kas
Nemesk studijų. Tau liko nedaug, tad tikrai verta pabaigti mokslus. Juolab, kad jau dirbi pagal savo specialybę. Dėl patinka/nepatinka - pernelyg neklausyk kitų žmonių nuomonės ir nesistenk atrasti atsakymų į tokius klausimus forumuose. Tie, kurie čia daugiausiai putojasi, žemina kitus ir aukština save - gyvenime dažniausiai mažai ką teveikia. Vien tai, kad žmogus čia forume pasisako lyg visažinis absoliučiai visomis temomis, turėtų signalizuoti tai, kad greičiausiai jis nelabai brangina savo laiką jeigu gali sau leisti valandų valandas dalyvauti niekur nevedančiomis diskusijomis. Toliau kalbant į temą - geriausia kažką suprasti yra bedarant. Sėdėdamas ir galvodamas mažai ką peši. Jeigu ta abejonė tavyje jau yra ilgesnį laiką ir jauti, jog tai nėra vienadienis dalykas - tuomet verta mąstyti apie to realizaciją. Tavo pozicijoje praktiškai nėra ko prarasti: tu jau turi darbo patirties, tuoj baigsi studijas - bet kada galėsi grįžti atgal. Tad laisvai dabar gali išeiti iš darbo ir eiti į programavimo kursus (tuoj pasipils srutos apie tai, kokia nesąmonė yra mokėti už kursus, nes juk pats viską gali išmokti) arba mokytis savarankiškai (kaip jau pats nuspręsi). Esmė tokia - eik ir tiesiog pamėgink padaryt tai, apie ką galvoji. Ir nelauk atsakymo čia. Patikėk manim, tu čia jo neatrasi. Sėkmės
Stojau per kastu.lt paprasciausiai, nes jie viska sutvarko. laikiau kastu testa (toks pat kaip valstybinis anglu egzas), kitiem univeram/kolegijom reik IELT ar TEOFL. Per men: (viskas kronom) Bustas: 2.5dk -4.5k Transportas - priklauso kiek toli nuo studijimo vietos gyveni, beveik visi danai su dviraciais keliauja i darba/univera maistas - 1.2k- 2k+ Jei dirbi bent 43val per MENESI, gauni stipendija 800eu pries mokescius (p.s mokesciai Danijoj lb dideli) uz ta suma + is darbo lengvai pragyveni ir taupais(bent jau man taip gaunas) Priklauso nuo univero/kolegijos lygis, vienur prasciau kitur geriau, orentuotas visur group work.
Kai pabaigi college (2m) ar bakalaurines studijas, istojus i profsajunga (jei taip galima pavadint), gauni 15k DKK kiekviena menesi(pries mokescius) tol, kol susirandi darba (panasiai kaip darba birza) tik cia tave spaudzia, kad susirasti darba. Bet cia lieka si pasalpa tik tinginiams.
Jei nesi durnas per praktika pasirodant geria, darba buna garantuotas.
Pats pabaiges IT Bakalaura CPH, dabar antram semestre Magistro computer science.
Šia tema parašyta šimtai knygų - bet labai jau jos įtartinos. Ir ar verta jas skaityti? Su šiuo klausimu galite nesikankinti. Nes Aš teisus. Tai šlamštas, kuris vietoi vieno puslapio ištemptas į visą šimtinę šikpopierio.
Užtenka 5 pagrindinių punktų. 1. Asmeninis gyvenimas 2. Biudžetas 3. Planavimas 4. Pagrindinė taisyklė 5. Radikaliausia taisyklė
Asmeninis gyvenimas
http://www.animationbuddy.com/Animation/Clothing/Jewerly/Ring.gif Neprisipažinkite meileje bet kam, taip pat nesimylėkite iš gailesčio.
Nustokite žiūrėti blogus porno filmus.
Pašalinkite «nereikalingus» iš «Fejsbuko». Jie jus erzina ir tempia atgal. Sutikite.
Biudžetas http://images.seroundtable.com/google-shopping-cart-animated-1381495272.gif Į parduotuves bėgti tik tam prireikus.
http://worleygig.files.wordpress.com/2009/03/dancing-pigs-animated-gif.gif Nelaikyti grynųjų ir užsiveisti taupyklę. Visiems puikiai žinomas faktas, kad virtualus pinigai išleidžiami lėčiau, o vien mintis apie pinigus taupyklėje, duos pasitikėjimo ateitimi.
http://www.cape.k12.mo.us/blanchard/hicks/Graphics/j0336974.gifPlanuokite biudžetą. Plano parengimui pradžiai tiks ir popieriaus gabalas.
Peržiūrėkite savo daiktus, nuo blogų atsikratykite, gerus sutvarkykite - gyvenimas taps lengvesnis, linksmesnis. Nereikalingi daiktai šiais laikais gali būti parduoti. Pasitaiko tokių, kuriems šis faktas vis dar nežinomas. Tad nuoširdus sveikinimai jums... pagaliau tai įvyko.
Planavimas
http://xes.lt/di-LV8L.jpg Planuoti reikia viską iš anksto. Tai išmokę jūs galėsite įsigyti liektuvo bilietus dukart pigiau.
http://xes.lt/di-JHC2.jpgVystikite laiko jausmą. Dažnas iš mūsų jau susidūrė su laiko bankrotu.
Supraskite kur dingsta taip brangus darbo laikas. Tarkim programa Rescue Time šioi vietoi pagelbėt tikrai turėtų. Ji renka visą informaciją apie jūsų lankomus puslapius ir fiksuoja kiek laiko juose praleidžiate. Egzistuoja dar viena alternatyva Manic Time. Galima ir pagazdinti savę naudojant Goddamn Work, kuris parodys kiek laiko liko iki darbo pabaigos.
Išsiaiškinom kad dydžiają dalį laiko atima socialiniai tinklai. Juos atjungti drebančia ranka padės Content Washer, ji dalina interneto puslapius į baltus ir juodus. Baltus lankom kaip įprasta, o juodus tik tam tikrą laiką, kuri beje nustatote jūs patys. Tad neįsijauskite į drebančios rankos vaidmenį... oskaro tikrai nieks neiteiks. Drasiai po raminamųjų dozės dėkite 5min. feijsbukams, twiteriams ir kitiems parazitams. http://warpedeco.com/wp-content/uploads/2009/12/mailbox11.jpg Pašto patikrinimui ir soc. tinklams skirkite maksimum 1val. Jei šia procedūrą perkelsite į ankstyvą rytą, išmoksite anksti keltis. Juk neatsikėlus 8val. ryto, spamo malonumą teks sumesti kitam rytmečiui. Mes juk sąžiningi...
http://chrisguillebeau.com/3x5/files/2008/05/iranian-runner-300x300.jpgĮsigykite naudingą įprotį. Jei norite pradėti reguliariai bėgioti, tiesiog darykite tai kiekvieną dieną trijų savaičių laikotarpi - tada pamatysite, kad tai bus taip įprasta ir lengva, kaip palįsti po dušu.
http://4.bp.blogspot.com/_93F5knW4jc4/TDXs_P5czyI/AAAAAAAAACE/01BFQrTdhvU/s320/KidWithBook.jpgĮsiveskite taisyklę skaityti. Sudorokite bent vieną gerą knygą į mėnesį. Naujas gyvenimas atsiras kaip mat.
IMKITE IR DARYKITE. NE NUO PIRMADIENIO.
Pagrindinė taisyklė
Neskaityti knygų «Kaip pradėti naują gyvenimą per 10 dienų».
Radikaliausia taisyklė
Išvažiuokite į kitą šalį ir pasikeiskite vardą. Toks radikalus poelgis, ko gero jus privers pasiilgti buvusio gyvenimo ir sukels norą grižti naujai gimus.
aceris1993 gavo reakciją nuo vegal Studijos Danijoje.