Karolisj17

Nu va šiandien 7h ryto jau buvau namie :) Užsukau iškart pas chirurgus su tuo lapu iš ligoninės. Pasikeičiau tvarsčius. Daktaras pasakė, jog operavo dvylikapirštę žarną, nes buvo trūkusi.. Sako gerai, jog gerai baigėsi.

Užuojauta dėl sveikatos.
 
Beje, gaila, kad Norwich nelikote. Pats trečius metus gyvenu čia, tai galiu pasakyti yra labai daug nesunkių darbų jei susišneki angliškai. Pats šiuo metu dirbu part-time knygų sandėlyje. Sąlygos žiauriai geros: darbas švarus ir labai lengvas; šilta aplinka; jokių sunkumų kilnojimų, kadangi labai rimtai žiūrima į darbuotojų sveikatą; jei jautiesi pavargęs duoda lengvesnio darbo ir taip toliau. Yra dar pora nekvalifikuotų darbų su geromis sąlygomis, patekti labai lengva, darbo būna jei yra noro. Praleidot gerą progą, Norwich daug visko turi visomis prasmėmis, kadangi visame regione yra vienas didesnių miestų. Aišku, ne visi lietuviai žino kaip darbų ieškoti, tai dažniausiai dirba visokiuose mėsos fabrikuose ir kt.

Sveiki, visų pirma noriu pranešti jog rašau telefono pagalba, tai gali būti klaidų. ;)
 
Trumpai papasakosiu ką veikiau Lietuvoje iki išvažiavimo ir kodėl sumaniau išvažiuoti. Jau trys metai kaip Lietuvoje dirbu renginių organizavimo įmonėje. Mano pareigos DJ, garsistas, šviesų operatorius renginiuose. Dirbu komandoje su renginių vedėju. Vestuvės, jubiliejai, įmonių renginiai bei sąskrydžiai. Hobis tapo mano mylimu darbu. Man šiuo metu 22 metai. Šiuo darbu nesiskundžiu ir tikrai eina uždirbti. Bet... tai yra sezoninis darbas. Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo galo kažkur tai. Po to naujų metų sezonas. Gruodis ir nepilnas Sausio mėnuo. Dirbti tenka pagrinde penktadieniais ir šeštadieniais. O kai nėra renginių tenka sedėti be darbo. Buvau susiradęs dar papildomą darbą fizinėje apsaugoje.. taip ir sukausi visus metus. Atėjo Sausio mėnuo.. renginiai baigėsi.. apsauga jau įkyrėjo iki gyvos galvos.. pradėjau susirašinėti su geru draugu iš UK. Sako varyk pas mane. Pabūsi iki Gegužės mėn., grįši atgal ant renginių sezono. Darbo bus sako fabrike kur ir pats dirba. Nu kažkaip galvojau.. ką aš čia sedėsiu dbr tuos tris mėn už 1200lt.. nuoma,viskas kita.. ir nusprendžaiu lėkt į Angliją. Beje,Anglijoje esu buvęs vienai vasarai padirbėti. Pasisekė labai gerai. 7 savaites prabuvau. Dirbau pas Anglus. Parsivežiau netoli 10K lt. Nusipirkau bilietus Vasario 26d. ir pradėjau laukt skrydžio..
 
DIENA KAI TEKO IŠSKRISTI
Į Angliją skridau su lėktuvu pirmą kartą, o šiaip lėktuvu trečią. Skrydis su RyanAir iš Rygos oro uosto. Lagaminas sukrautas. Įsėdau į mašiną ir draugas nuvežė. Iki skrydžio dar gera valanda. Skrydis 11:25 turėjo būti. Praėjau visus check in ir laukiu jau prie vartų. Likus iki skrydžio nebedaug laiko per garsiakalbius praneša jog skrydis vėluos dėl oro sąlygų. Lauke didelis rūkas buvo.. visi sunerimę.. nu nieko galvoju, laukiam.. tylu.. tylu.. jau koks pusvalandis praėjo. Tylu. Ekranuose vis rodo , kad skrydis delayed vis dar ir dar pusvalandžiui.. O aš Anglijos laiku 14:25 turėjau jau bilietus autobuso iš oro uostą į Norwich miestą pas draugą nusipirkęs.. vis žiūriu žiūriu, kad spėčiau.. galiausiai išgirdom jog mūsų lėktuvą nukreipė į Vilnių nes Rygoje negali nusileisti niekaip.. prasidėjo nerimas pas visus. Tai kada skrydis ir t.t Tai galiausiai lektuve jau buvau 15:10 mūsų laiku.. skrydis šiaip turėjo būt 11:25.. beveik 4h vėlavo.. nu nieko skrendam.. jau į autobusą nebespėsiu niekaip. Kišenėje 40 svarų. Lagamine du blokai cigarečių ir 200g tabako. Nu galvoju užteks pinigų pavalgyt ir nusipirkt kitą bilietą pas draugą.
 
IŠLIPIMAS ORO UOSTE
 
Ohoo.. buvo pirmi žodžiai. Toks didelis Londono Stansted oro uostas. Kaip čia nepasiklysti.. pradėjau sekt visą bandą išlipusią iš lektuvo. Visi eina kažkur tai , einu ir aš :D atėjom pasų patikrinimo punktą. Eilės didelės. Praėjau šiaip ne taip. Viskas aš jau stoviu vienas tarp begalės žmonių. Jau nebėra ką sekt. Nes visi kas kur savo reikalais. Anglų moku gan gerai . Tai pagal užrašus susiradau kaip išeit normaliai į lauką , nes norėėėjau betkaip rūkyti.. Susiradau. Surūkiau dvi cigaretes. Pagalvojau. Pamasčiau jog viskas, aš nebe Lietuvoje. Aš Londone. Reikia pradėti veikt protingai ir stengtis pasiekt galutinį tikslą - draugo namus. Su juo susisiekt nėjo, nes darbe. O mano telefonas išsikraudinėjo. Bėda su juo, baterija prastai laiko. Užsirašiau jo nr.ant lapuko ir įsidėjau į striukę. Jeigu išsikrautų telefonas ir po to galėčiau susisiekt su juo. Pradėjau ieškot kur nusipirkti National Express autobuso bilietų į Norwich.
 
PRATĘSIU UŽ KOKIO PUSVALANDŽIO.
Nu va,bandau rašyti toliau. Susiradau el. aparatą kur galima nusipirkti bilietus, tai iš naujo vėl nusipirkau bilietus į Norwich, to dar nežinojau jog su senu bilietu pavėluotu galima važiuoti, primokėjus papildomai penkis svarus. Iki sekančio išvažiavimo dar dvi valandos. Pradėjau kimarinti, rūkyti,ir šiaip vaikščioti po oro uostą. Už kokio pusvalandžio paskambino draugas, pasakiau kaip viskas išėjo, sako nieko nepadrysi, visko būna, tik jis paprotijo nueiti į National express kioską ir ten pasakyti kaip buvo, gražino man pinigus už tą naują bilietą. Buvau laimingas, nes sutaupiau 28 svarus. Nuėjau po to į Burger Kingą pavalgyt, nes visa diena be maisto.
 
Įsėdau pagaliau į autobusą ir prasidėjo kelionė pas draugą. Kelionės trukmė apie 4h. Norwichiaus stotelėje buvau jų laiku 23:10. Telefonas jau buvo išsikrovęs prieš kokias 5 min. Bet gerai jog buvo stotyje žmonių ir davė paskambint draugui. Nors jau draugas pats ruošėsi lėkti į stotį, nes man skambino, o telefas išjungtas buvo. Už gero pusvalandžio aš jau šiltai sedėjau pas draugą ir gurkšnojom alų bei dalinausi įspūdžiais.
Draugas pasakė, jog poryt varom visai į kitą Anglijos pusę, į kitą darbą. Neteks dirbti Fabrike, rado skelbimą kur kur kas geriau ir normaliai moka. Nu ką galvoju aš, bandom. Dirbt juk atvažiavau. Nusipirkom bilietus , ant jų išleidom po 40 svarų. Už viską draugas mokėjo, nes aš nebeturėjau nieko beveik. Vasario 28 dieną prasidėjo kelionė į nežinią. Žinojom tik miestą, ir telefono numerį kam pasiskambint kai jau nuvyksime bei plius minus adresą. Kelionė prasidėjo 7h ryte. Pirmiausia reikėjo pasiekt Londoną, Visctoria station. Po to ten palaukus valandą sėst į sekantį autobusą ir lėkt į galutinį mūsų tašką. Keliavom ilgai. Galutinio taško stotelėje buvome apie 19h. Paskambinom duotu numeriu, pranešti jog mes esame stoty. Atsiliepęs žmogus sako, tuoj atvažiuos vyrai pasiimt jūsų, būkite būtent ten. Nu ką, sėdim ir laukiam.. pusvalandis prabėgo.. nieko.. sakau draugui gal paskambink, pasiteirauk kas kaip. Jis sako, nebijok, atvažiuos.. sėdim ir laukiaum toliau. Jau 20h.. šalta.. cigaretė po cigaretės.. draugas sugalvojo jau pats paskambinti be mano paraginimo.. ir ką jūs galvojat? Telefonas už ryšio zonos ribų.. beliko sedėt ir laukt.. 21h...22h..23h.. nebežinom ką daryti.. telefonai jau miršta.. sakom reikia bandyti kažkaip patiems nusigauti į tą vietą.. pasižiūrėjom per navigaciją maždaug koks atstumas, ir parodė jog apie 20 mylių.. bandom skambinti taxui.. taxas sako 60 svarų. O pas mus bendrai tik 43 svarai.. perskambinę visus taxus šiaip ne taip vieni pasisiūlė nuvežti už 45 svarus, bet tiek neturim. Sakom please for 43.. sako NO. Call us back when you have 45.. galvoju nu ir daunai tie anglai.. Tai ėjo žmogus pro stotį pardaviau cigarų pakelį už 3 svarus. Atvažiavo taxas ir pradėjom ieškoti tos vietos, šiaip ne taip radom. Ten buvo vienas iš daugelio namas, kuriuose yra apgyvendinti darbuotojai lietuviai. Nuvažiavę vos prisibeldėm, nes visi buvo užbaliavoję,girti jau miegojo. Valandų buvo apie pusę pirmos. Iš šios xatos ir turėjo kažkas atvažiuot pasiimt mūsų, bet deja visi girti.. Nu mus paguldė, sako rytoj 6 h keliamės, 6:30 išvažiuojam į darbą. Sako apsirenkit šiltai bei neparšlampamai. Nu tą žinojom priešvažiuojant, tai draugas parūpino guminius, ir t.t
 
PIRMA DARBO DIENA
Nuvažiavom, užpildėm trumpą Induction, sužymėjom varneles kad tą ir tą perskaitėm. Davė aprangą vis dėl to naują ir sako eikit dirbt. O darbas montuoti saulės baterijas. Darbas lauko sąlygom, nesvarbu lietus ar sniegas. Reikia dirbti. Nuo 7 h iki 19h. Du breakai yra po 30 min. Darbas be išeiginių, jeigu reikia laisvadienio reikia prašyti, neatvykus į darbą, 50 svarų bauda. O į dieną uždirbdavom po 65 svarus. Bet nekainavo apgyvendinimas. Kelionė simboliškai ten po kelis svarus į darbą. Nu ką pradėjom dirbti. Apsipratom, darbas nebuvo lb sunkus, ir nieks nestovėjo už nugaros ir nevertė dirbti. Būdavo laiko ir pakimarinti.. Ir prasidėjo rutina.. darbas, namai, darbas.
 
TAI, DĖL KO TENKA VAŽIUOTI NAMO
 
Grįžus po devintos darbo dienos be išeiginių pasijutau nekaip. Pilve pajutau nežmoniškus skausmus. Išgėriau vaistų , nieko nieo nevalgęs nuėjau gult, /sakau užmigsiu, atsikėlęs ryte į darba pasijusiu geriau.. bet deja.. buvo dar blogiau.. visi išvažiavo į darbą aš likau raitytis iš skausmo namie.. visą dieną negalėjau užmigt.. gėriau vaistus. niekas nepadėjo.. maniau jog kažkas blogai su apendicitu.. vakare grįžęs draugas pamatęs mane iškart iškvietė medikus.. atvarė medikai ir maždaug taip pat nusprendė jog apendicitas, sako reikia būtinai važiuoti į ligoninę.. sutikau, nes skausmas toks, jog norėjosi numirti.. Pasiėmiau piniginę ir telefoną su pakrovėju ir išvažiavom. Ligoninėj atliko tyrimus, uždavė daug klausimų, davė daug vaistų ir užmigdė.. Ryte laukė operacija.. Sako apendicitas tau. Sakau nu ok, operuokit.. Pabudęs iš po operacijos pasijutau geriau, bet jautėsi pjūvio skausmas. Daktaras atėjęs sako, tau ne apendicitas buvo, o kažkokia inekcija žarnyno .. darė laroscopia ar kažką panašaus, sunku buvo suprast man po prabudimo tuos angliškus ligų terminus.. pjūvis didesnis nei per sprindį buvo ir yra šiuo metu.. penkias dienas negalėjau valgyti.. netekau kokių 6 kg .. ligoninėje pragulėjau 10 dienų.. neturėjau jokio insurance, nei tos Europinės kortelės iš Lietuvos pasiėmęs.. Manęs klausė ligoninėje apie tai, bet sakau nieko neturiu. Tai aš jiems tik v.p pasakiau ir gimimo metus ir tiek.. manau gal neteks susimokėti kosminės sumos už gydimą.. Vakar mane paleido jau.. jaučiuosi 7/10. Dirbti nebegaliu. 3 mėnesius nieko sunkaus negaliu kelti.. Dabar laukiu 560 svarų iš darbdavio ir noriu kuo greičiau grįšti namo... Grįšiu ne tik su nuotaika , kad viskas išėjo lievai, bet ir su boga sveikata..

Dėkui :) Kuomet gyvenime nemyli savęs ir nematai prasmės tobulėti, lieka tik padėti atrasti tą džiaugsmą kitiems teikiant kažką, kas turi naudos.
 
P.S. Programuoju nemokamai ir toliau. PM.

Pats parašė ir pasiūlė pagalbą :) sugaišo beveik visą dieną dėl mano tinklaio problemos.
Siūliau atsilyginti, bet atsisakė :)
daugiau tokių žmonių :)
Ačiū labai

Ne į temą, bet negalėjau nepapostinti :D
 

Nenoriu sios diskusijos paversti nusiskundimu apie Lietuva skyreliu, bet labai trumpai .
Siai dienai tai yra labai nestabili valstybe. As negaliu planuot net metu laiko investiciju, nes betkada valdantiesiems gali sauti idomiu minciu - pvz pakviesti i kariuomene ne tik 19-26 jaunuolius, ar iki 38 metu su aukstuoju, bet ir pvz VISUS kas gali eit ir iskelt rankas. Kas man gali garantuot kad taip nebus ? Valstybe kuri tokius svarbius sprendimus keicia kas 6 metus ir tai padaro per viena vakara yra nestabili. Cia tik vienas is aspektu. Kitas toks idomesnis, vakar man Kauno VPK israse administracines teises pazeidimo protokola vadovaujantis negaliojanciu teises aktu ( Kauno miesto savivaldybes sprendimas NR. T-20 , kuris panaikintas 2014 lapkricio 6 d. ( jei neklystu) . Pagarsinus sita fakta tyrejai mane isvadino klounu ir juokdariu kalbanciu nesamones ir visas VPK krizeno ir juokesi. Tie kas nori gyvent tokioj valstybej yra arba tokie patys, arba akli, nemastantys brodai. Tai tiek :)

Vatnikai:
„Nemcovą nužudė "Pravyj sektor" priklausantis žydas, kuris yra ISIS lojalumą prisiekęs islamistas ir CŽV agentas, keršijęs už tai, kad Nemcovo mergina ukrainietė nuviliojo jo gėjų meilužį.Dar pamiršo pridėt, kad žudikas buvo Lietuvoje apmokytas lenkų instruktorių, o šaudyta iš Estijoje parduoto ginklo su Latvijoje pirktais šoviniais.“
 
 

Kas, kas, bet Estai tai kartais žiauriai gerai moka trolinti :D
 
"Moscow says that 'US soldiers have never marched closer to Russian border than on the Estonian Independence Day'. It was reported that American troops paraded as near as 300 meters from the border in a town of Narva. However, Estonian President Toomas Hendrik Ilves argues that 'There weren't any American soldiers, you can buy that flag at any shop'."
 
Šaltinis: Putin Today

Šis pakeitimas totali nesąmonė, ypač tai, kad prioritetai yra IŠSILAVINUSIEMS jaunuoliams. Būtent tokie jaunuoliai yra kur kas naudingesni nei karo lauke ar su automatu rankose, bet kuriant šaliai pridėtinę vertę (versle, valstybinėse įstaigose, mokyklose ir t.t.)
 
Darbas nuo "loterijos" neapsaugos, o darbdavys bus įsipareigojęs saugoti darbo vietą. Kas esat darbdaviai, turbūt puikiai žino, kiek visokių teisių pastaruoju metu įgavę darbuotojai. Juokaujama, kad priimdamas į darbą turi sugalvot kaip atleisi. Buvo situacija, kuomet žmogus, kurio darbe reikia kilnoti sunkius daiktus, patyrę traumą ne darbo metu ne darbo vietoje (jei neklystu, prie namų krito ant ledo ir patyrė stuburo traumą). Tai darbdavys TURĖJO pasiūlyti jam tinkamą darbo vietą arba išmokėti kelių mėnesių kompensaciją. Provincijos įmonei tai labai didelis smūgis, net ir darbuotojo praradimas yra smūgis. Tai dabar dar ir jaunų nebenorės priimti, nes jie bet kada gali būti pakviesti tarnybai, o per tą laiką reikės apmokyti naują žmogų (daugumoje sričių mokymai trunka kelis mėnesiu) ir po to vėl išleisti darbuotoja, nes grįš tas, kuriam saugota privalomai darbo vieta... nuostoliai nemenki.
 
IT sritis ir susijusios / panašios sritys turės didelį smūgį. Čia vos ne kasdien reikia tobulėti, domėtis ir judėti pirmyn, priešingu atveju atsilieki taip staigiai, kad gali ieškotis naujo darbo. 9 mėnesiai be tobulėjimo ir tu esi apvalus nulis. Na, gal nulis su kableliu, vis kažkoks suvokimas dar lieka, bet padoraus darbo savo srityje neteksi. Dirbantys pagal IV ar verslo liudijimus - joks klientas nesaugos darbo, o sutarties nutraukimas užtrauks tik nuobaudas. Nemanau, kad šitas variantas bus kaip nors kitaip apibrėžtas. Pvz. man reikėjo nemažiau poros metų įdirbio, kad galėčiau iš IV pilnai gyventi ir tenkinti savo finansinius poreikius, įsigyti būstą, sukurti tinkamą aplinką šeimai (ir pačią šeimą). Per 9 mėn. mano klientai pripras prie naujų partnerių, o aš galėsiu papūst į uodegą ir vėl iš naujo porą metų brautis į viršų. Na, bent jau metų tikrai prireiktų atstatyt esamą padėtį + dar prisitaikyt prie pasikeitimų, naujovių, naujų įstatymų, mokesčių sistemos pasikeitimų, jei tokie būtų. Ar man taip vienam? Manau, ne.
 
Atkreipkit dėmesį, kad auginantys vaikus vis tiek bus šaukiami, o atleidžiami tik tie, kurie vaikus augina VIENI. Na, šiuo atveju mane gelbsti tai, kad esu vienintelis šeimos maitintojas, o ne į sovietų armiją neimdavo, jei turi vaiką ir vienintelis išmaitini šeimą. Nelabai noriu tikėt, kad dabar būtų griežčiau. Nors pagal mūsų valdžią dirbantys sau vertinami nelabai palankiai (socialinių garantijų klausimais).
 
Šiaip tiems, kuriems gresia šaukimai, kurių nepavyks išvengti, siūlau negaišti laiko ir užsirašyti į savanorius - geresnės sąlygos, daugiau moka (bent jau mokėdavo daugiau) :)

galesi tankistas but, nereik nieko daug matyt, gaza iki dugno ir varyk tiesiai px :D

Privalėsi eit, kitaip baudžiamoji atsakomybė.
 
O kas liečia prievolę, tai visai būdais bandysiu išsisukti, kadangi:
1) Baigiau mokslus, radau gerą darbą, tai dabar 9 mėnesius turėsiu išbraukt ir profesiškai degraduosiu, nes IT sfera.
2) Kodėl turiu eit kovot už kažkokius savanaudžius politikus, oligarchus? Situacija su Norvegija ir atimtu vaiku, dar kartą parodė, kad Lietuvos valdžiai mes esam visiškai nereikalingi...
3) Jei rusai puls, tai tikrai visi šauktiniai bus mėsos gabalas, kurį rusai sudoros tą pačią dieną....
4) 100% jog landzbergio mylimas anūkas ir kiti politikų, turtuolių vaikai neis.
 
Kuo toliau pasiklausau grybauskaites, tuo labiau atrodo, kad ne rusai puls, o mes juos pulsim... Šalyje itin didžiulis skurdas, skolos, bet ne, grybauskaitei svarbiau Ukrainos žmonės ir kaip daugiau įkąst Rusijai...
Kartais kyla minčių išvykt iš šalies, nes kuo toliau, tuo situacija blogėja.

Porą kartų jau teko sėdėti prieš komisiją, kuri priima verdiktą čiupti ar ne. Pamenu... Sėdžiu prieš Tamstas, kažką tai visiškai ne į temą papasakoju, kažkokį tai bajeriuką numetu, pažvengiam visi... Bet ! Įtampa viduje milžiniška... Paslapčia tikiuosi, kad dar nepaims, atidės... Nes vis dėl to ! Metai laiko. Ir PYST:
 
- Na ką ! Susitiksim po metų. Atidedam. Sėkmės !
 
Nuo tada pradėjau tikėti stebuklais... ^_^

Bus idomu paziureti kiek isaugs studentu skaicius, kuris jau ir taip Lietuvoje yra nemazas. Tikiuosi liberalai savo liberalios pozicijos ir rinkimu programos neapeidines.

Ką gi... Muzikos Playlist 'ą teks papildyti Liube dainom. :D

Keli Delfio perliukai:
 
"Galu gale - atsigaus finansiškai karo medicinos gydytojai ir komisijos.
Nepamirškite pirmoje eilėje pašaukti politikų vaikus ir Jūs pamatysite koks pas juos neįgalumo didelis procentas, nors patys politikai propaguoja apie sveika gyvensena."
 
"Tai dabar visi treninguoti bachūrai taps trumparegiais pilnapadžiais..."
 
Pirmas tai visai realus, padaugės kyšininkavimo atvejų, nes ne visi tokie patriotai, kaip Lietuvos politikai, viešai kalbantys apie karą ir teroristinę valstybę Rusiją.
 
Realiai iš šauktinių yra naudos valstybėms, kurių populiacija multimilijoninė, mažai valstybei nepatyrusių šaultinių "kariuomenė" yra tik patrankų mėsa rimtame konflikte. Labiau reikėtų remtis specialiosios paskirties daliniais (šiuo keliu būtent žengia NATO:
http://www.liveleak.com/view?i=f72_1424728280
)

Keista, kad temoje apie kariuomene labiausiai reiskiasi merga, kuriai ta kariuomene nei gresia, nei apskritai turetu rupeti.
 
Ir del disciplinos, paziurek i kiekviena asocialu, prasigerusi asmeni, kuri matai mieste, ar izvelgi jame disciplina, tvirtybe? Praktiskai kiekvienas is ju yra tarnaves armijoje, ar jam tai labai padejo gyvenime?

Pipirmetė - neįsižeisk, bet nei tu kariuomenėj buvai, nei tau apie ją šnekėt. Man juokinga kai daugelis, ypač moterys sako "va, atitarnaus kariuomenėje - taps vyru". Absurdas. Taip buvo gal prieš 30 ir daugiau metų, ir tai dar klausimas. Dabar šauktinių kariuomenė nuo kalėjimo nedaug kuo skiriasi, nes pagrindinis kontingentas ten narkomanai ir kiti asocialūs asmenys. Daug pažįstamų prieš kariuomenę buvo emociškai stiprūs, turintys gyvenimo tikslą, planus, kūrybiškai mąstantys. O atitarnavę grįžo visiškais degradais, nulinės asmenybės, iki šiol pasimetę gyvenime, negali jokio normalaus darbo rasti apart fizinio. Kai kurie ten net ant narkotikų užsėdo.
Visiškai kitaip su savanoriais, visai kitas principas, kitos sąlygos, kitas žmonių mąstymas. Keli draugai vaikšto ten - visiškai normalūs žmonės.

Ne, nu apskritai :)
Išvis, galėtų oficialiai pakviest visus jaunuolius. Gal net ne 19-26, o 18-30 metų. Išsiųst oficialius pakvietimus prisijungti kaip savanoriais. Tačiau palikt sprendimą patiems pakviestiesiems :)

Dirbo draugas uk, nuvažiavo per firmą "Agropraktika", vienintelė man žinoma kuri neapgaudinėja. Gyveno fermoj, kartą per savaitę važiuodavo į miestelį, visą kitą laiką tik laukus ir tematė. Daug neuždirbo, po kelių mėnesių nepatiko vaizeriui ir išmetę jį 400 svarų nesumokėję. Po to įsidarbino kažkur per pažįstamus nelegaliai, bet susižeidė koją ir teko grįžt gydytis Lietuvon, taip tas nelegalus darbas ir baigėsi ir nieko neuždirbo realiai.
Dabar įsidarbino per gimines automobilių plovėju, gyvena gražiam miestely kur emigrantų nėra, nuomojasi didelį kambarį su atskirais patogumais privačiam name. Gauna į rankas į savaitę 320, už būstą moka 100. Tai sakyčiau visai neblogai.
Važiuojant dirbt svarbiausia kad būtų viskas legaliai, visa alga ant popieriaus užrašyta ir visi draudimai galiotų. Nes jei dirbsit nelegaliai - jus apgaut bus labai lengva ir po to jokiose teismuose nieko neįrodysit. Ir visas sąlygas iš anksto sužinot reiktų.

TRUMPA ĮŽANGA
 
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
 
ĮVADAS
 
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
 
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
 
BENDRAI
 
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
 
NUO KO PRADĖTI?
 
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
 
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
 
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
 
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
 
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
 
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
 
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
 
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
 
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
 
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
 
 
STRUKTŪRA
 
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
 
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
 
1. ĮŽANGA
2. DĖSTYMAS - I teiginys,
DĖSTYMAS - II teiginys
DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą)
3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
 
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
 
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt.
II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas)
III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
 
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą....
KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
 
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
 
Kaip taip padaryti?
1. Aiški, logiška struktūra
2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas)
3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
 
Kaip atrodo įžangos struktūra?
Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį)
http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
 
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį.
Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip:
"Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
 
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
 
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
 
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
 
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
 
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę?
----------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
 
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
 
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
 
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
 
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
 
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS?
TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
 
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
 
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
 
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
 
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
 
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
 
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
 
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
 
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
 
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
 
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
 
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
 
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
 
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
 
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
 
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui.
-------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
 
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
 
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
 
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
 
I VARIANTAS
 
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
 
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
 
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
 
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
 
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
 
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
 
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
 
 
II VARIANTAS:
 
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
 
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
 
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
 
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
 
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - ....
-Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog...
-Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
 
DAR KELI PATARIMAI:
 
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
 
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
 
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
 
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
 
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
 
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
 
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
 
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti
sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
 
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
 
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
 
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
 
IR PABAIGAI...
 
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
 
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
 
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!

Šiek tiek sugrįžau mintimis į praeitį ir nutariau tais prisiminimais pasidalinti su jumis, mano puslapio skaitytojai.
 
Senais senais laikais, kai dar nebuvo tinklinių vaistinių, joms vadovauti negalėjo žmogus, neturintis farmacinio išsilavinimo. Matyt, geras yra posakis: “kiekvienas tegul dirba darbą, kurį išmano ir moka geriausiai“. Visus reikalus, susijusius su vaistinės darbu, spręsdavo vaistinės vedėjas ar vedėja. Reklamų nebuvo, o ir reklamuoti nebuvo ką – vaistai buvo pigūs, daugelis iš jų buvo deficitiniai, be to, ir reklamos nereikėjo, nes žmonės į vaistines ėjo tik reikalo prispirti, o dabar daugelis eina “dūšios atverti”, pasiguosti, apie politiką ir valdžią pasišnekėti ir, be abejo, reklamuojamų produktų prisipirkti.
 
O kai atėjo nauji, dabartiniai laikai, vaistines užvaldė tie, kurie įžvelgė būsimą pelną. Ir matau, kad jiems neblogai pavyko.
Kokia strategija buvo vykdoma, kai savininkas buvo ne farmacininkas, o ir jo komandą sudarė visokios buvę bankų ir “Senukų” vadybininkės, galite pamatyti, pasižiūrėję į ruoštą reklaminį vaizdo klipą. Ir tai buvo vaistinės reklama!
 
O kai tas projektas su vištomis buvo paleistas į gyvenimą (trumpai priminsiu tiems, kurie nežino apie tą projektą – žmonės, vaistinėje apsipirkę už tam tikrą pinigų sumą, gaudavo kuponus, suteikiančius galimybę pigiai nusipirkti vištų vieno paukštyno parduotuvėse), mes tiek prisiklausėme pasiūlymų, ką dar galėtumėme pridėti į žmonių pirkinių krepšelį. Daugelis kraipė galvas, kaip tokie dalykai įmanomi, mes irgi prastai jautėmės, nes tai nė iš tolo nebuvo panašu į vaistinę, greičiau į eilinį turgų.
 
Bet reikia pasidžiaugti bent tuo, kad farmacijos bendrovėje buvo farmacinės veiklos vadovas, kuris sustabdė dar vieną neprotingą žingsnį. Dėl pinigų ir pelno tiems kūrybiniams darbuotojams visai buvo protas pasimaišęs, nes vadovas pareikalavo nupirkti ir į kiekvieną vaistinę pristatyti po mažą šaldytuvą šaldytoms vištoms laikyti, kad mes, vaistinės darbuotojai galėtume iš karto ir parduoti tas vištas už jų ką tik įsigytus kuponus! Tai kategoriškai uždraudė žmogus, atsakantis už farmacinę veiklą savo licencija. Įsivaizduokite tikrintojų veidus, kai, atidarę šaldytuvą, vaistinėje jie būtų radę šaldytų vištų!
 
Apačioje pateikiamas susirašinėjimas, tarp vadybininkų, tekste redaguotas tik vaistinės pavadinimas:
 
 
Ir dar keli laiškai, kurie skirti mums, vaistininkams. Tikriausiai tam, kad pamokyti, kaip turime dirbti. Matyt tuos laiškus kuria visiški nevykėliai, manantys, kad mes esame tikrai tik eiliniai pardavėjai, neturintys savo nuomonės, didelio krepšio žinių arba marionetės, kurios, patampius už siūlelių daro tai, ko iš jų reikalaujama…
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Tai va, tokia realybė…
 
Dar buvo organizuojamas PRIVALOMAS seminaras, kuris vyko dvi savaitgalio dienas. Jame turėjo sudalyvauti visi darbuotojai. Seminarą vedė iš Latvijos atvykęs lektorius. Jis taip pat mus mokė, kaip turime dirbti, kad kuo daugiau parduotume. Buvom suskirstyti į būrelius ir “žaidėme” pirkėją ir pardavėją. Mus stebėjo iš šono, taisė mūsų klaidas, mokė, kaip turime viską daryti teisingai, paprasčiau sakant, kaip daugiau “prikabinti makaronų ant ausų” pirkėjui. Kai įsivėliau į atvirą diskusiją su tuo lektoriumi ir paklausiau jo, ar jis norėtų, kad jo žmona, atėjusi į vaistinę nusipirkti tik citramono, mano dėka išeitų su pilnu “Maximos” maišu nesąmonių, jis man pasiūlė padiskutuoti po paskaitos. O po paskaitos pasakė, kad jis viską supranta, bet toks yra biznis. Ir dar pridėjo, kad po paskaitų mes pasijusime labai laimingais ir visai kitokiais, pasikeitusiais, su kitu požiūriu. Ir kai baigėsi seminaras, jis manęs paklausė:
 
– Ar gavai naudos, ar lengviau bus dabar dirbti, nes tiek patarimų naudingų gavai?
 
Beliko tik nusišypsoti ir liūdnai pranešti:
 
– Netapau laimingesnis žmogus, paskaitos nepakeitė požiūrio į darbą ir jeigu dirbu 20 metų, tai joks profesorius ar mokslų daktaras nesugebės manęs pakeisti, o jūs iš manęs atėmėte dvi pačias nuostabiausias savaitgalio dienas, o aš jas atėmiau iš savo šeimos ir kito laisvo savaitgalio jau neturėsiu, nes turėsiu dirbti.
 
Taip ir išsiskyrėme su savo mintimis, ir savo tikslais. Negaliu kalbėti už visus savo kolegas, kad paskaitos buvo šlamštas. Manau, kad kažkam tikrai buvo įdomu ir naudinga, bet aš pasijutau kaip sektoj, kai tau kažką bando įteigti ir dar garsiai pakartoti, kad pasižadi nuo šios minutės elgtis tik taip, ir ne kitaip:)
 
Vaistininko užrašai

Ne pirmą kartą šiame forume yra sukuriama tema su klausimu "Kaip priaugti masės". Pagalvojau, kad tai yra savotiškas asmeninis tobulėjimas, todėl čia visai tinka ši tema. Neseniai sukurtoje temoje daug žmonių dalino savo patarimus šiuo klausimu. Tačiau daugelis jų turbūt net nesportuoja. Nusprendžiau parašyti pagrindinius principus ką reikia daryti auginant masę.
 
Aš nesu ekspertas, todėl gali būti klaidų. Jei kažką praleidau, ar kažkur nusišnekėjau, prašau parašyti AŽ arba į temą. Būtinai papildysiu.
 
 
1. Eat big to be big.
 
Per naujo dviračio neišradinėsi. Norint priaugti masės - reikia valgyti. Niekada nepriaugsit masės sedėdami kalorijų deficite. Turite suvalgyti daugiau kalorijų, negu jų sudeginate. Kitaip neaugsite. Apskaičiuoti reikiamą kalorijų kiekį galite ČIA
2. Valgymus išskaidyk į 5-6 kartus.
 
Dauguma vis dar mano, kad galima valgyti 3 kartus per dieną surenkant reikiamą kalorijų kiekį. Žinoma, kad tokiu atveju augsite. Bet kodėl neišpešus daugiau naudos iš to pačio kiekio maisto? Kūnas turi gauti maisto medžiagų pastoviai. Organizmas turi tokia funkciją - jei negauna ilgesnį laiko kiekį maisto, jis pradeda kaupti riebalus. Tikisi bado. Tačiau kas 2-3 valandas valgant, jis pilnai pasisavina visas maisto medžiagas ir aprūpina raumenį. Be to, jei žmogui reikia surinkti 3000kcal, tai jam šį kalorijų kiekį surinkti būtų sunku per 3 valgymus.
 
3. Valgyk normalų maistą.
 
Auginant masę mitybą yra šiek tiek lengvesnė. Suvalgius bandelę nieko neatsitiks. Priešingai ryškinimui, kur kiekviena kalorija yra svarbi. Tačiau negalima piktnaudžiauti. Valgant vien mėsainius, kebabus ir traškučius tikrai neužsiauginsite kokybiškos masės. Mityba turi būti suderinta. Įdedu kaip maždaug atrodo mityba masės auginimo periodu. Kalorijų būtų daugiau, bet nebeįdėjau visokių daržovių prie vištienos ir panašiai. Man priešpiečiai gaunasi mokykloje, nes esu abiturientas.
Galima dar pavalgyti apie 10:00.
 

 
Kokteilio prieš miegą tikslas - apsaugoti raumenį nuo įrimo ir medžiagų apykaitos lėtinimas. Toks kokteilis po treniruotės netinka, nes varškę sudaro apie 80% kazeinas, kuris yra lėtai pasisavinamas baltymas. Po treniruotės reikia greitų baltymų.
Kaip matot maisto išeina tikrai nemažai. Neturint finansų gali būti sunku surinkti tiek kalorijų. Bet galima išsisukti valgant daug varškės ar perkant mėsą pigiau.
 
4. Angliavandeniai
 
Angliavandeniai yra pati svarbiausia maistinė medžiaga masės auginimo periodu. Paskaitykit gainerių sudėtį ir suprasit. Valgant andliavandenius labai gerai auga masė (būtent masė, o ne liesas raumuo). Taip pat surinkti reikiamą angliavandenių kiekį yra labai lengva. 100g ryžių turi apie 70g angliavandenių ir apie 300kcal. Avižinė košė taip pat.
 
5. Maisto papildai
 
Daugelis pradedančiųjų sportininkų susigundo papildais. Nusiperka proteino ir jau galvoja "va dabar tai užsikočiosiu". Dėja, maisto papildai ir yra PAPILDAI, nes jie papildo mityba. Proteino kokteilis yra gerai po treniruotės, nes suteikia raumenims greitų baltymų kol gryšit namo ir normaliai pavalgysit. Bet niekada neaugsit, jei gersit proteino kokteilius, bet valgysit tik sumuštinius. Turint normalią mityba pirmais metais nereikia jokių papildų, nes jėga pradžioje auga greit. Geriau vietoj 100lt, kuriuos išleisit ant papildų, nusipirkit vištienos.
 
Taip pat labai svarbi yra pati treniruotė. Turite dirbti su baziniais pratimais. Nešūdmaliauti salėje dvi valandas, o stenktis visą treniruotę atlikti per 45-60min. Reikia atiduoti 110%.
 
Tikiuos kažkam padės. Visa tai galite rasti kulturizmo forume, tačiau nežinau ar ten yra viskas sudėta į vieną temą. Kadangi nebuvo ką veikti parašiau viską čia. Jei turit ką papildyti, parašykit ir įdėsiu.
 

Neturint specifinių žinių lengviausia darbą atsirasti kokiame nors kaime, kur trūksta jaunimo, darbo jėgos.
Susirask kokį niūrų kaimą ir bandyk jame laimę visose iš eilės įmonėse, pageidautina gamybinėse.
 
Didesniame mieste didžiausias šansas ir ko gero lengviausia atsirasti darbą maitinimo srityje.
Tik reikia, kad turėtum bent minimaliai patirties dirbant padavėju ar barmenu, virėju ir pan..
 
Pigiausias būdas ieškotis darbo yra keliaujant nuosavu automobiliu, apsistojant ir nakvojant kempinguose / namukuose (jų norvegijoje visur labai daug),
tik reikia šiltesnio metų laiko.
 
Valgyt galima įsidėti dar išvykstant iš Lietuvos - daug sauso maisto davinių, kruopų ir pan. dalykų.
Papildomai įsidėti leidžiamą kiekį alkoholio ir cigarečių, kuriuos vėliau su geru pelnu parduosite norvegams ar tiems patiems lietuviams.
 
Įdomumo dėlei: minimali alga valytojo: 165 kronos valandai, minimali alga statybose: 130 kronų valandai.
Valytojo darbo gauti tikrai neteks, jis čia beveik prestižinis ir net patys norvegai mielai dirba :) Tam ir alga tokia, kam įdarbinti užsienietį ir mokėti didesnę algą už valymą, jei norvegai patys už tiek mielai eina dirbti.
 
P.s.: Esu padėjęs porai žmonių iš šio forumo įsidarbinti Norvegijoje, bet jie turėjo geros patirties siaurose srityse.

Kam reikia sezoninio darbo:
 
Jungtinės Karalystės pašto kompanija Royal Mail pradeda įdarbinimą kalėdiniam sezonui. Visos sąlygos ir atlyginimai surašyti internete. Įeikite į betkokį darbų puslapį (pvz. www.indeed.co.uk) ir įveskite Royal Mail. Išsirinkti galite pagal savo regioną ar miestą, kuriame dirbsite.
 
Darbas švarus ir ne iš pačių sunkiausių. Reikalinga anglų kalba. Atlygis geras.
 
Mokesčių jokių už įdarbinimus nėra, darbinatės tiesiai per Royal Mail.
 
Sėkmės!