tadke

https://academy.moz.com/
„Moz SEO Academy“ kursai suteiks jums pagrindinių žinių, kurių jums reikia norint vykdyti įprastus SEO projektus.
Kursai apima:
Backlink Audit and Removal Backlink Basics Client Onboarding Finding Potential SEO Clients Keyword Research Local SEO Fundamentals Page Optimization Prepare for the SEO Client Pitch Reporting on SEO Selling the Value of SEO SEO Fundamentals Technical SEO Site Audit The Fundamentals of SEO Client Prospecting Parsisiųsti galite iš čia: https://mega.nz/file/Wf4iGYxC#TBtEHsYdyi-BwjqhXqfPKRYjA9qflY_56_r_6QsKcB0 2.67 GB
Slaptažodis: XDJ

Trumpai ir aiškiai.
The-Ultimate-Guide-to-Content-Strategy-1.pdf

Labas, šitą paveiksliuką pasiskolinau iš kito asmens (jei kitoks įspūdis susidarė).
Kai dar šiek tiek praktikos įgysiu su SEO, affiliate marketing, naujienų straipsniais/blog post'ais, Google Web Stories ir panašiai, tada galėsiu tuom daugiau pasidalinti Uždarbyje. Ar tai pranešimuose ar pridėdamas nemokamą turinį į akademiją.
Manau esu gerame kelyje, bet dar reikia šiek tiek praktikos jog tame turinyje būtų mažiau spėliojimo ir daugiau mažiau žinomos informacijos.
Šiuo metu turiu gerą rašytoją (ateityje jų manau bus daugiau mano komandoje), su kuriuo stengiamės sukurti įdomu turinį užsieniečiams. Jog ir tinkami raktažodžiai ir įdomi tema būtų pasirinkta.
Visai neseniai pradėjome targetinti panašias nišas. Kurios lyg ir kitos, bet ir panašios. Kas yra labai gerai norint augti, kurti nenuobodu turinį, targetinti daugiau raktažodžių ir pan.
Jei tu turi sportbačių parduotuvę, tada nerašysi vien apie juos visą laiką nes tu gi nori pasiekti kuo didesnę auditoriją (pvz. buvo išleistas toks ir toks sportbatis). Susiesi įdomų turinį su sportu, sveika gyvensena ir panašiai.
Jei rašai apie atletus/žvaigždes kurie dėvi tam tikrus sportbačius, jau yra gerai. Bet rašydamas ne tik apie sportbarčius, o pvz. apie pratimus kojoms, gerą laikyseną, naudą vaikščiojant basam, padidinsi savo target audience. Nes tavo target audience yra ne tik tie kas tuo metu ieško kedų. Tavo target audience yra visi tos demogracijos atstovai ir juos targetini su susijusiu turiniu. Ir jis nebūtinai bus grynai apie kedus, bet pavyzdžiui bus apie sveikatą arba kojas ir kedai nebus minimi. Puikus to pavyzdys Red Bull. Susiejo save su Formule 1, ekstremaliu sportu ir pan. Kai studijavau rinkodarą dažnai šį pavyzdį išgirsdavau.
Tai tik laiko klausimas. Po 3 - 6 mėnesių bus įdomu pamatyti progresą ir tada jau bus galima patirtimi dalintis su kitais.
Paskutiniuoju metu vis antrandu žinių reikiamose vietose kurios smarkiai pagreitina visą procesą ir suteikia daugiau aiškumo.

Nesu pakeitęs tūkstančio darboviečių bet...
Derybos nuo pat pradžių yra gera idėja. Apskritai yra gerai aptarti per pirmą pokalbį su darbdaviu apie algos kėlimo bei kvalifikacijos kėlimo galimybes. Dar viena idėja yra pasikalbėti su ten ilgiau dirbančiais kompanijos darbuotojais (jei tai įmanoma be "valdzios ausų"). Dažnai jie gali papasakoti ar dažna darbuotojų kaita vyksta ir kokios algos kėlimo perspektyvos. Atsakykite į klausimą: Kodėl darbdavys jums turi kelti algą? Pinigų visiems reikia ir jų niekada negana. Kuo jūs motyvuosite algos pakėlimą, jei nepereinate į kažkokią aukštesnę poziciją? Pvz.Baigėtte kažkokios kvalifikacijos kėlimo kursus/mokslus, pagaminate daugiau produkcijos, nudirbate daugiau kažkokio darbo, padarote daugiau pardavimų, sudarote daugiau sandorių. Darbdavio akimis pirmoje vietoje bus jei atnešate daugiau naudos kompanijai, kurioje dirbate. Kai kurie darbdaviai tiesiog įdarbins jus už tam tikrą pradžioje aptartą atlyginimą ir niekada jo net negalvos kelti. Jiems kartais geriau priimti naują darbuotoją dirbti nei jums pakelti algą. Prieš vėją nepapūsi, jei algos nekelia vienintelis kelias yra susirasti kitą darbą. Dažnai būna, kad padėjus pareiškimą ant stalo darbdavys susimasto kas yra geriau, kad gal geriau pasilikt darbuotoją su patirtimi, va čia gali būt lemiamas žingsnis dėl algos pakėlimo. Priskiriamos papildomos pareigos jums taip pat šancas pasinaudoti padėtimi ir prašyt algos pakėlimo. pvz Kažkada viename darbe pasiūlė laikytis autokrautuvo pažymėjimą, nes kažkam reikia pakeist kitą darbuotoją jei tas suserga ar atostogauja. Juokingiausia tai, kad užsiminus apie pinigus brigadininkas tiesiog nusuko nosi ir pabėgo. Klausimas: kam žmogui prisiimti daugiau atsakomybės už tuos pačius pinigus? Taip niekas ir nėjo į kursus, tai galėjo pats autokrautuvo vairuotojas važinėti arba brigadininkas. Jei jie tokie godūs ar dėl kažkokių priežasčių bijo kompanijos savininko pokalbio,-  tegu patys kankinasi. Finale: Neprašysi, nekalbėsi,- nieko ir negausi.  
 

Susikuri IV, gauni karantino verslo parama.
Bet nerodai jokiu pajamu, tada gauni is Sodros bomzo parama,
Kazkada dar buna bomzo daviniai kur duoda maista.
Jei turi NT savo vardu gali pasiimt lengvatas sildymui ir dar kazkam.
Valgai pas kaimyne.
Kura pili Jozitoj.
 
Easy life seni.

Labas, aš esu Gerda, man 28 metai.
 
Man patinka ir mane domina nemažai veiklų. Turiu kirpėjos diplomą, dirbau kirpėja. Dar ir dabar ši profesija praverčia. Sugalvojau pasibaigti antakių kursus - prijungiau dar vieną paslaugą. Bet visada šalia buvo domėjimasis grafikos dizainu, UX, reklama, marketingu. Įdomu buvo kaip žmonės sukuria reiklą, tekstus, straipsnius, kas slepiasi už rezultato. Į kokią audience taiko, kokius user testus atlieka.
 
To pasekoje pradėjau rašyti plaukų priemonių apžvalgas ir sukūriau savo tinklaraštį. Susisiekiau su keliomis parduotuvėmis, kurios atsiųsdavo produktus mainais į apžvalgą. Buvo metas, kai pardavinėjau plaukų priemones, kurios sulaukdavo didžiausio skaitomumo.
 
Po kurio laiko pradėjau freelancinti. Dabar pagrindinė veikla produktų nuotraukų redagavimas. Man šis darbas patinka, tik norisi daugiau iššūkių. Pradėjau mokytis rašyti SEO tekstus ir daugiau domėtis google anlytics, google Ads. Turiu patirties administruojant elektronines parduotuves: prekių kėlimas, produktų nuotraukų redagavimas, prekių aprašymas. Darbas su Wordpress.
 
Gyvenu užsienyje, bet noriu parvažiuoti atgal į Lietuvą. Labai pasiilgau savo šuns. Taigi šiuo metu nuo ryto iki pietų dirbu sandelyje, vakarais redaguoju nuotraukas ir vartau CV banko skelbimus. Darbo neskirstau ir savo galimybes suprantu. Bet noriu pafreelancinti rimčiau. Didesniu tempu. Todėl šiuo metu siūlau savo paslaugas:
 
 
Galiu rašyti SEO tekstus, parinkti tinkamus keywords, seo title, puikią meta-description
Redaguoti nuotraukas
Padaryti dizainą su Adoble XD (žinau kas yra usability, UX, target audience)
Dirbu su Wordpress ir Elementor
 
Esu kruopšti ir atsakinga. Noriu mokytis ir tobulėti.
Išrašau SF. Su manimi galima susisiekti: [email protected]

Turiu stebuklinga recepta:
 
1. Sportas. Begiok, vazinek dviraciu, vaiksciok, visa tai stenkis daryti miske ar gamtoje.
2. Pasidaryk kraujo tyrimus ir gerk vitaminu ir medziagu kuriu truksta. Gali pradeti nuo neuro 3 forte dar pries visus tyrimus. Man jie kai tik pradeda streikuot atmintis, kristi nuotaiko, demotyvacija iskart shaunu kursa ir jau po 48 val viskas daug sviesiau atrodo. Jeigu miegas neramus tai gali drasiai 4 neuro 3 forte kapsules kalti pries miega, jos is naturaliu zoleliu, tad tikrai nekenkia. Miegosi kaip kudikis, ryte jausiesi puikiai.
3. Neskatinu alkoholizmo, bet bent karta per menesi suseskit su draugu, teciu ar dede prie butelio. Saikingas isgerimas atpalaiduoja nervine sistema. Patikrinta ir veikia. Net draugui kuriam buvo panikos priepuoliai medikai rekomendavo ta pati.
4. Sexas. Jeigu neturi tai laisvai susirasti ka pamyleti, dabar moterims toks pat sexo badas kaip ir vyrams. Jeigu tingi, nenori ar nedristi ieskotis one night standu tai visada yra ukrainietes :)

66kW.

Man vienam truputį šlykštokas jausmas apėmė paskaičius atsakymus šioje temoje?
 
Jei manot, kad nevogtų tik 1 iš 10 000, tai sprendžiat pagal save, ir man liūdna dėl jūsų, kaip bendrapliečio, supuvimo lygio. Ačiū Dievui, pažįstu daugybę sąžiningų valstybės tarnautojų, kurie kasdien nuoširdžiai dirba (kartais net viršvalandžius) kad gyventojai turėtų patogesnį gyvenimą. Šiuos žmones žeidžia, kai juos vadina vagimis, kai generalizuoja, kad jie visi „tik šmirinėja iš kampo į kampą“ ir kai manoma, kad jie gauna kokias nors privilegijas (pvz., kai kurie įsitikinę, kad jei dirbi „Vilniaus šilumos tinkluose“, tai turbūt gauni nemokamą šildymą. Absurdas).

Perskaičiau LukoKuc komentarą. Norėčiau papildyti šią temą dar ir šiuo įrašu. Giedriaus Savicko mąstymas man visada buvo gan artimas esu dėkingas draugui kuris paskatino juo pasidomėti labiau. Yra daugybė pokalbių su juo ir seminarų LRT ko būtų galima TIKRO pasisemti, jeigu norėsit pažiūrėti ir nerasit rašykit AŽ nepagailėsiu numesti linkų. O šiaip siūlyčiau kas nėra labai susipažinę juos peržiūrėti praplėsit žinias ir mąstymą jeigu jums tai pasirodys priimtina. Dalinuosi trumpu yt vaizdeliu iš Kitokių pasikalbėjimų. Labai gerai pasakė.
 
https://www.youtube.com/watch?v=C5uO5S6uCNE&ab_channel=Kitokiepasikalb%C4%97jimai

oho, net 30eu i men, baisu kas darosi.Tai jei tokia logika vadovautis ir viens kitam neduosi uzdirbti, kas tuos tavo kalianus pirks

Tada sekantis bus maistas. Nebereikės valgyti, nes užteks suvalgyti 100 g super maisto per savaitę ir apsirūpinti visom reikiamom maistinėm medžiagom.
 
Toliau bus miegas. Nebereikės miegoti, nes žmonės taps daiktų interneto dalimi ir smegenys pailsės giliam tranze automatiškai (galėsim per appsą kontroliuoti), kadangi bus galima išjungti visas žmogaus jusles ir palikti tik pagrindines gyvybines funkcijas. Užteks pamiegoti 15 min per parą.
 
Tada ateis fizinio aktyvumo eilė. Nebereikės eiti ar kažkaip kitaip judėti, nes jeigu sustreikuos širdis ar koks kitas organas, tiesiog per amazon galėsim užsisakyti 3D širdį, ir tada dronas atskris su mini robotuku ir per 15 min mums išoperuos bet kokį organą. Šita paslauga bus pasiekiama tiek prie baikalo krantų, tiek ir Dzūkijos miškuose. Chirurgui tereiks nuotoliniu būdu per telefoną tiesiog pažiūrėti ar viskas ok.
 
Galiausiai išnyks mokyklų, universitetų ir kito mokslo poreikis. Kadangi tapsime daiktų interneto dalimi, tai būsime prijungti prie visos įmanomos informacijos ir žinosim viską. Susitaupys ant pastatų priežiūros, nebereiks darbuotojų etc.
 
Išnyks gyvo bendravimo poreikis. Paprasčiausiai neapsimokės gaišti tam tiek laiko. Suoptimizuosime viską taip, kad galėtume telepatiškai susisiekti ir sužinoti viską apie bet kurį pasaulyje esantį žmogų. Daiktų interneto pagalba mums nebereikės 45 minutes praleisti su žmogumi, kad sužinotume, kaip jis gyvena. Visa informacija apie jo gyvenimą bus pasiekiama artimųjų ir draugų ratui viešai prieinamoje duombazėje. Užteks pasijungti prie duombazės ir per nano sekundės dalį visa informacija apie draugo savaitės naujienas mus jau bus pasiekusi. Greita, paprasta, o svarbiausia - sutaupys daug lėšų: nebereikės kavinių, parkų, kino teatrų, viešų erdvių.
 
Nebereikės sekso. Nes bus galima arba su 3D printeriu kūdikį atspausdint, arba užauginti laboratorijoje iš mėgintuvėlio. Susitaupys daug pinigų, kurie šiaip išeitų ant prezervatyvų, kontracepcijos, abortų, akušerių.

Nootropai gal but yra laikinas sprendimas tuomet, kai organizmui truksta tam tikru medziagu, pvz.; ziema - vitamino D, pries egzamina - fokuso, kankina nuovargis darbe ir negalima atsipalaiduoti, tuomet kali doze Phenibut ir problema ispresta. Bet chemija isbalansuoja kuna ir tos kapsules kainuos sveikata, anksciau ar veliau. Nueikit i reddit ir paziurekit groupsus ir kalbas apie tai, kokia priklausomybe ir tada kaulu lauzymai gali issivystyti nuo Phenibut, bleeeem koks nesveikas tai drugsas. Na bet yra ir geru nootropu, tarkim tas pats l-theanine (randamas zalioje arbatoje), chebra net kofeina tabletese stumdo. Yra organika, zoleles, tarkim Bacopa monieri, Brahmi powder smegenu veiklai gerinti ir chill efektui, bet cia tas pats, kas mociutes Jadzes ramuneliu arbata arba valerijonai - padeda, kazkiek padeda. Problema, kad organizmas greitai pripranta prie tableciu ir tada reikia didinti dozes, beto labai lengva piktnaudziauti, nes nu kur cia zmogus taisysies kavos, jei gali tik tableme praryti ir viskas. Bet tabletes niekada neatstos vitaminu ir mineralu, kuriuos kunas pasiimina is normalaus maisto. Galima slamsti kiek nori Omega -3 tableciu, taciau tai nebus tas pats, kas tikras ir geras lasisos gabalas. Aisku, laikinai kuna apipisi, duodamas jam tableciu, bet veliau jis pastebes ir bus atoveiksmis. Yra ir vitaminu A, B, D ... Magnio, Kalio, Cinko... Atrodo kad nebereiktu maisto net valgyti, ikalei kruva tableciu ir happy. Bet tai tas pats, kas merginos kruvas spakliaus dedasi ant veido, idant pasleptu savo isbalusia oda, melynus paakius, negrazu veida. Valgyk daugiau spinatu, sportuok, miegok ir atrodysi normlaiai, tada nereikes jokiu spakliu!!! Vienintelis kelias i sveika kuna ir prota yra per sveika gyvensena - maistas, sportas, miegas. Visa kita tik labai laikini sprendimai bandant ******* save ir gamta.

Čia gal paveluotai radau temą, bet stebėjau Jūsų dviejų diskusiją ir nusprendžiau pakomentuot. Manau ką Lukas norėjo pasakyt, tai kad jei Tau skauda krutinę emociškai dėl to, jog jauties prastesnis už kitus, bet susiradus naują darbą ar merginą Tau jau viskas gerai, tai vadinas nebuvo depresija. Jei Tu visada jauties emociškai sukruštas ir net radus gerą darbą, laimėjus milijoną ir panašiai, bet vistiek viduje šikna, tada jau galima itarti depresiją. Kai rašei apie mokyklos laikus, tai man ten atrodo toks paauglystes laikotarpis, o ne depresija, nes pats panašiai praėjau. O su pačia depresija teko susidurti, kadangi šeimos narys keletą metų sirgo ir bandė pakelti prieš save ranką, tai šiek tiek susiformavo požiuris, kada žmogui depresija, o kada tiesiog blogas jausmas dėl daugybės kitų priežasčių.
 
Temos autorius man atrodo šiek tiek nusistatęs į vieną kryptį ir ja varo. Kad aplink žmonės toksiški, niekas nieko nepalaiko ir niekas nekalba apie psichologines ligas. Nežinau kaip kitiems, bet aplink mane žmonės yra visai kitokie. Jei apsuptumet save gerais žmonėm, gal pasikeistų požiūris į viską. Bet jei bendraujat su negatyvais, o dar nuomonę apie visuomenę susidarot iš kokio delfi komentarų, tai faktas, kad viskas aplink atrodys blogai. O tas lyginimas, kad va korona nužudė 80k+ žmonių, o depresija milijonus, tai niekinis. Paimk betkokią ligą ir skaičiai bus didesni, nei koronos. Tai nematau prasmės bado, psichologinių ligų ir panašių dalykų lyginti su korona, kadangi nei badu, nei depresija nuo kito žmogaus neužsikrėsi.

Butinai verta. Ypac tokiam jaunam amziui. Netgi jei bus minusas arba nepasiseks - bus ideali patirtis: bendravimas su tiekejais, prekiu ieskojimas, irangos isigijimas, veiklos iteisinimas, mokesciai ir t.t. Mokykloje tokiu dalyku nemokina

Vairai, zibintai, apdailu detales , imi nemokamai parduodi uz puse rinkos kainos:)

Fiziniai veiksniai yra nuo musu reakcijos i tam tikra situacija ar problema.
Psichologiskas pasiruosimas leidzia ramiau reaguoti, priimti adekvacius sprendimus ir i viska paziureti blaiviu protu.

Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
 
1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
 
2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
 
3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
 
4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
 
Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
 
Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.

Keliavimas yra iliuzija.
 
Keliavimas yra tiems, kas nemegsta, nejaucia malonumo savo kasdieniame gyvenime. Punktas, kad keliavimas padeda pabegti nuo rutinos parodo, kad 99% zmoniu gyvenima depresuotus, beprasmius gyvenimus. Nesvarbu kiek tu uzdirbi, kokia isvaizda ir t.t.
 
Keliavimas sukuria iliuzija, placebo efekta, kad kitur tai kazkiek geriau ir idomiau. Su keliavimu tu maskuoji simptoma, bet negydai ligos, kuri siuo atveju yra tavo beprasme kasdienybe, dar kitaip vadinama hamster wheel.
 
Sakai keliaudamas sutinki nauju zmoniu, naujo maisto paragauji, nauja pleza pamatai, bet tu viska ta pati gali padaryti toje vietoje, kur tu dabar gyveni. Gyveni tam paciam mieste 30 metu ir kiekviena diena sutinki naujus zmones, pradedant nuo pardavejos, baigiant zmogum sedinciu ant suoliuko. Bet tu neatkreipi i tai demesio. Kai nuvaziuoji i nauja sali paatostogaut pardaveja ir sedinti mociute ant suoliuko tau staiga pasidaro idomi, bet savo mieste tau jos staiga neidomios.
 
Maisto paragauji naujo? Turek siek tiek fantazijos ir netingek ir galesi pasigamint italiskus, prancuziskus ar korejietiskus pietus. Bet ne, tu gyvendamas savo mieste 30 metu ta pati kiekviena diena valgai, o kai nuvaziuoji kitur jau tau entuziazmas kazka naujo pabandyt, bet ta pati nauja galetum ir savo namuose pasidaryt. Garantuoju yra koks 50 restoranu tavo mieste, kur nebuvai kojos izenges, bet va tas restoranas Italijoj tai buvo kazkas wow.
 
Daugumai keliavimas patinka ne del keliavimo principo, o tiesiog jis sukuria laikina placebo efekta.
 
Esme, kad 99% zmoniu nemegsta savo kasdienio gyvenimo, todel nori nuo jo begti. Keliavimas yra viena begimo formu.
 
Jeigu tau pavyktu susikurti prasminga kasdieni gyvenima, tau nereiketu keliauti niekada gyvenime, tau nereiketu begti nuo kasdienybes.
 
Deja, kapitalizmas yra visuomenes vezys. Begi, bet nesupranti, kur begi.

Intro
 
Sveiki,
 
Esu šiame forume jau beveik dešimtmetį, per tą laiką perskaičiau daugybę naudingos informacijos, susirinkau nemažai kontaktų, galbūt ne visuomet pateisindavau kontaktų lūkesčius, o bet tačiau, visi tobulėjam ir mokomės iš klaidų :) Bėgant laikui pradėjau jausti, jog esu skolingas šio forumo bendruomenei ir nusprendžiau, jog reikia įnešti ir savo indėlį į forumo sukuriamą vertę, ypač dabar, kai forumas pakankamai apleistas. Paskutinį kartą kažką rimčiau rašiau brandos egzamino metu, be to labiau mėgstu dėti kablelius nei taškus, tai jei bus kažkokių nesuprantamų vietų, komentuokit, pataisysiu. Po tokio ilgo ir nenaudingo intro, galima pradėti straipsnį :D
 
 
Kas yra UX (Intro 2)
UX - User Experience, galima versti "naudotojo patirtis". Tai galima apibūdinti paprasčiausiai tuo, ar žmogui buvo patogu, gera naudotis jūsų sistema. Beveik visi tikrai puikiai žino jausmą, kai apsilankius kokiam nors puslapyje ištinka emocinė krizė, nes atrodo, kad niekada nerasi to, ko norėjai, pvz.: daugybėje valstybinių tinklalapių naršyti yra tikras hemorojus (juk kam leisti pinigus papildomai, kai net elementariam funkcionalumui neskiriamas reikalingas dėmesys: Internete plinta atviras „Sodros“ tinklalapio kodas su keiksmažodžiais). Taip pat turėtų būt ir pažįstamas jausmas, kai atsidarius puslapį jautiesi lyg namie - atrodo nė nereikia galvoti, ką spausti, kad rastum norimą informaciją. Taigi, sąvoka yra labai plati, bet sukonkretinus galima teigti, kad gero UX siekis - kad naudotojas norėtų lankytis jūsų tinklapyje. Šiame straipsnyje ne tik apžvelgsiu dažnai daromas klaidas, bet aplamai paaiškinsiu apie panaudojamumą, kad paprasčiausiai atkreiptumėt dėmesį ar jūsų kuriamas produktas atitinka išvardintus punktus (daug klaidų galima išmąstyti ir logiškai, be papildomo išsilavinimo).
 
 
Kodėl UX yra svarbu
UX yra svarbu, nes dar labai daug tinklalapių, ypač Lietuvoje yra neitin draugiški naudotojui. Vis dar populiaru programuoti taip, kad "svarbu veikia" ir daryti dizainus taip, kad "svarbu gražu". Perpildytoje rinkoje UX dažnai yra vienas tų aspektų, kuriuo lengva nugalėti konkurentus ir susirinkti lengvus pardavimus (ypač el. parduotuvėse). Vis dar netikit? Paskaitykit, kaip paprasčiausias UX sprendimas Amazonui pridėjo papildomus 300 milijonų dolerių per metus. The $300 Million Button
 
UX susideda iš daug dalių, tačiau toliau narpliosiu tik vieną - panaudojamumą: iš ko tai susideda, taip pat apžvelgsiu keletą dažniausiai daromų klaidų ir kaip jas reikėtų taisyti.
 
Panaudojamumas - kas tai?
Trumpai: (sistemos, įrenginio ar kt.) naudojimo patogumas.
 
Kiekvieno tinklapio, e-shopo, ar bet kokios kitos internetinės sistemos (taip pat ir daiktų, bet apie tai neišsiplėsiu) panaudojamumą galima įvertinti. Nėra kažkokio oficialaus įvertinimo mato skalėje nuo 1 iki 10, tačiau bent jau subjektyviai galime pasakyti ar tinklalapio panaudojamumas yra blogas, pakankamas, geras, puikus ir pnš. T.y. naudojant bet kokį tinklapį, galima įvertinti - ar juo naudotis patogu ar ne - tai ir bus panaudojamumo įvertinimas.
 
Iš ko susideda panaudojamumas?
 
Panaudojamumas susideda 6 pagrindinių parametrų:
 
Atpažįstamumas - kaip lengvai galima pradėti naudotis sistema, turint analogiškos sitemos naudojimo patirties. Pvz.: įprasta, kad įvairūs langai kompiuteryje yra išjungiami viršutiniame dešiniajame kampe esančiu X. Jei apsilankius jūsų tinklapyje iššoks modalinis langas, kurį užverti galima tik paspaudus kairėje esantį O simbolį, bus labai blogai.
Vienas geras pavyzdys - programų instaliavimas. Esame pripratę visada spausti "Next", "Next", o norint grįžti - kariau esantį "Back" arba dešiniau esantį "Cancel":

klaida, kurią padarė Microsoft:

t.y. nurodo spausti mygtuką "Back", tačiau grįžti atgal buvo galima tik spaudžiant rodyklę kairiame viršutiniame kampe. Galbūt interneto naršyklėje tai atpažįstama, tačiau instaliuojant programas tikrai ne.
 
Taip pat dar vienas geras, t.y. blogas pavyzdys - šis forumas ir failų prikabinimas jame. Labai logiška galvoti, kad įkėlus failus jie bus automatiškai pridėti publikavus pranešimą, tačiau reikia spausti "Pridėti šį failą", kas yra visiškai neintuityvu ir bent jau man, niekur kitur neregėta praktika. Geriausia būtų - aplamai leisti CTRL+V pagalba tiesiogiai įklijuoti paveikslėlį į tekstą.
 
Dar vienas LABAI BLOGAS pavyzdys - delfi.lt portalas (tai tik parodo, kad net didieji tinklalapiai UX neskiria pakankamo dėmesio ir nukonkuruoti juos šiuo atžvilgiu pakankamai nesudėtinga). Mobilioje versijoje įėjus į kokį nors straipsnį iš pagrindinio puslapio logiška manyti, kad viršuje paspaudus delfi nuorodą grįšite į pagrindinį puslapį. Bet ne - grįžtate į konkrečios skilties pagrindinį puslapį ir "paprastuoju būdu" atgal į pagrindinį negrįšite - reikia spausti kairėje pusėje esančią piktogramą (kas irgi blogai, žr.: dažniausiai pasitaikančios klaidos) ir pasirinkti "Pagrindinis puslapis".

 
Išmokstamumas - kaip lengva išmokti naudotis sistema. Viskas turėtų būti kuo paprasčiau ir aiškiau, kad išmokti naudotis pvz.: nauja buhalterine programa būtų kuo paprasčiau.
 
Apsauga nuo klaidų - vienas iš svarbiausių kriterijų aplamai, kuomet susiduriama su kritiškai svarbiu informacijos tikslumu: verslo valdymo sistemose, įvairių įrengimų valdymo sistemose ir pan. Šis aspektas dažnai ignoruojamas ir pasikliaujama naudotoju, kad jis klaidų nedarys. Tai yra labai blogai, nes klaidas daro visi ir nuolatos. Niekada negalima galvoti apie sistemos naudotojus kaip apie save: jeigu galvojate, kad "tikrai visi supras, kad...", tai labai smarkiai klystate. Pvz.: kuriate skelbimų portalą, skelbimo įdėjimo lange yra laukelis "kaina". Jo nevaliduojate, nes galvojate, kad "visiems ir taip aišku, kad čia kaina skaitmenimis", tačiau tikrai atsiras kokia nors Marytė iš Pagėgių rajono, kuri įrašys "penkiolika eurų, galime derėtis". Geriausiu atveju naudotojas gaus programinę klaidą, kad į integer tipo laukelį bando įrašyti string'ą, blogiausiu atveju, jei duombazėj kaina saugoma kaip tekstas - užluš kainos pasirinkimo slaideris paieškoj ir bus nepasiekiamas visas tinklapis. Dėl to, kad nepadarėt vienos validacijos.
 
Veiksmingumas - šis kriterijus nurodo, kad kuriama sistema turi būti veiksminga. T.y. naudotojas turi ne tik aiškiai, bet ir kuo paprasčiau/greičiau atlikti norimus veiksmus. Svarbu visur, kur įmanoma sumažinti naudotojui reikiamų atlikti paspaudimų kiekį (kol tai neprieštarauja kitoms UX taisyklėms). Šioje vietoje dažnai susiduriama su požiūriu "svarbu veikia". Kaip ir atpažįstamumo atveju, geras pavyzdys - šio forumo paveiksliukų įkėlimo sistema. Kur kas veiksmingiau būtų padaryti multi-upload, kuris sukeltų visus paveiksliukus skelbiant įrašą. Dabar norint įkelti 10 paveiksliukų reikia atlikti net 30 paspaudimų - "choose file" -> parinkti failą iš kompiuterio -> "pridėti šį failą". Gal forume problema ir nėra labai aktuali, bet pvz.: verslo valdymo sistemoje, kurioje gali tekti įkelti šimtus dokumentų per dieną, tai būtų visiškas efektyvumo žudymas.
 
Prienamumas - galimybė naudotis sistema nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų ir žmogaus negalių. Geras ir man labai patinkantis pavyzdys - 15min mobilioji versija ir labai patogi galimybė keisti šrifto dydį.

 
Estetika - paprasčiausiai reiškia tai, kad dizainas turi būti patrauklus akiai. Spalvos turi būti suderintos, dizainas negali būti per daug apkrautas - dažniausiai (bet ne visada!) - minimalistinis dizainas yra geriausias. Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį (ir net ne vieną) - jei toks poreikis bus, gali laukti ir antra šio straipsnio dalis :)
 
 
Dažniausiai daromos klaidos
Taigi, apžvelgėm, kas sudaro panaudojamumo sąvoką. Daug klaidų galima išvengti vien tik galvojant ar tai yra pvz.: lengvai išmokstama, veiksminga ir t.t. Tuo pačiu metu, daug problemų galima išvengti ir mokantis iš svetimų, o ne tik savo, klaidų. Žemiau - dažniausiai daromų klaidų sąrašas, kurį galite papildyti komentaruose (pridėsiu į straipsnį).
 
* Mobilioje versijoje meniu - kairėje pusėje. Telefonas dažniausiai naudojamas dešine ranka. Didelių matmenų telefonuose kairys viršutinis kampas nykščiu tampa paprasčiausiai nepasiekiamas ir tenka pasitelkti kitą ranką, kad išskleistumėme meniu. Kairėje pusėje viršuje geriausia įdėti įmonės logotipą ar panašią informaciją.

 
* Viršutinė juosta (header) visuose puslapiuose turėtų būti vienoda. Žr. atpažįstamumo pavyzdį Delfi portale.
 
* Automatiškai iššokantys modaliniai langai. Taip, automatiškai iššokantys pop-up langai padeda susirinkti naujienlaiškių prenumeratorius, tačiau bendruoju UX atveju - tai blogis. Ypač, kai jie iššoka kiekvieną kartą. Prisegu vz.lt pavyzdį - modalinis langas iššoko pagrindiniame puslapyje, buvo uždarytas, tačiau iššoko dar 3 kartus naršant po straipsnius.

 
* Elektroninėje parduotuvėje - apmokant krepšelį draudimas grįžti atgal. Apmokant prekių krepšelį visuomet turėtų būti galimybė grįžti, pakoreguoti jau atliktus žingsnius. Prikabintas pigu.lt pavyzdys. Logiška manyti, kad esant mokėjimo stadijoje ir norint pakeisti pristatymo būdą, turėtų užtekti spragtelti ant užrašo "Pristatymas". Tačiau užrašas - tik tekstinis. Jei persigalvojote dėl pristatymo, teks visą procesą kartoti iš naujo, nes grįžti atgal - neįmanoma.

 
* Neinformatyvūs klaidų pranešimai.

Naudotojui pateikti klaidų pranešimai turi būti aiškūs ir suprantami. Visokie "Įvyko klaida", "Įvesti neteisingi duomenys" yra blogai. Labai populiarus blogasis pavyzdys - prisijungimo formos. LABAI dažnai suvedus blogus duomenis gauname pranešimą "Įvesti neteisingi duomenys". Reikėtų parašyti - ar blogas slapyvardis, ar slaptažodis. Dažnai bandant jungtis prie senų account'ų sunku prisiminti slapyvardį ir tokios klaidos viską tik dar labiau apsunkina. Aišku, čia programuotojų tingėjimo pavyzdys, nes kur kas lengviau patikrinti vartotojo vardą ir slaptažodį bendrai negu atskirai.
Papildymas - kritinio saugumo sistemose (el. paštas, finansiniai instrumentai ir t.t.) apibendrintas klaidos pranešimas "neteisingi duomenys" prideda saugumo - tad tokiu atveju saugumas > UX.
 
Dar vienas pavyzdys - žemiau.

Šiuo atveju - naudotojas gauna informaciją, jog blogai suvedė pašto kodą, tačiau negauna informacijos, koks tas kodas turėtų būti. Teisingas pavyzdys:
The postal code has an incorrect format. The correct format is: XXXXX
 
 
Pagrindinės taisyklės
Atsižvelgiant į panaudojamumą ir UX apskirtai, galima išskirti dvi pagrindines taisykles:
 

Negalvokite apie naudotoją kaip apie save.
Pati svarbiausia - Jei naudotojas kažko nesupranta, tai - JŪSŲ PROBLEMA, o ne naudotojo.

 
 
Outro
Straipsnį ketinu pildyti, tačiau jeigu turite kokių nors pastebėjimų, papildymų - būtinai rašykite. Nuo mūsų visų priklauso ar ši informacija išliks aktuali, ar nuguls interneto dulkėse kartu su straipsniais apie puslapio stilizavimą table tag'ais ar google PR svarbą:) Taip pat atsiprašau, jei rasite rašybos ar nedidelių loginių klaidų sakinio struktūroje - straipsnį rašiau vakarais, tad tikrai ne "šviežia galva". Taip pat straipsnį įdėjau į skiltį "Tinklapių kūrimas", nes jis netinka nei į Programavimo, nei į Grafikos skiltį, kadangi aktualus abiejų sričių specialistams. Jei adminams pasirodys kitaip - perkelkite.
 
 
Informaciją platinti ir atkurti leidžiama tik įterpus nuorodą į šaltinį - misijaverslas.lt

Prie to pačio prie blogų naujienų: ar žinote, kad nuo 2019m sausio 1d. už biuleteni gausime nebe 80proc, o tik 62proc., už motinystės atostogas ketvirtadaliu mažiau, dar iki galo ne išsiaiškinau, bet panašu, kad mums nuo algos ir musu darbdaviams teks mokėti daugiau mokesčiu - ko pasekoje bus etatų mažinimai, atleis daug darbuotoju didesnės įmonės ir manau mažės daugumai atlyginimai (bent jau tikrai neturės perspektyvų kilti) ir panašios nesąmonės buvo priimtos ne žmonių naudai... Visose šalyse per naujienas pasakojama kaip viskas blogėja ar čia taip tik pas mus? Neprisimenu nieko gero per pastaruosius gal 10 metų tikrai. Kažkur dar girdėjau, kad lyg iki 72 metu nori pensijinį amžių kelti, nors vidutiniškai mirštame budami 65 m :D
 
ŠALTINIS

Žinai, pasakysiu esmę, kuri slypi po visais atsakymais: būk vyras ir rizikuok. Mesk sau iššūkius, susidurk su sunkumais, degink tiltus už savęs ir statyk save į situacijas kuriose arba tu laimi arba išeini lūzeriu. Kai pasieksi atitinkamą pralaimėjimų skaičių (kiekvienam jis skirtingas) - užsiauginsi kiaušus ir suprasi kad vienintelis būdas gyventi - tai būti laimėtoju. Ir nuo tada jau jokių klausimų nebeliks - gyvenimas bus netgi per daug įdomus :)
 
Ai o jei sakei kad turi pinigų ir nežinai kur dėti - ištaškyk, bet ne ant pramogų o ant verslo. Kažką sukurk ir taškyk ant reklamos. Daug išmoksi. Ir jeigu niekas nepaeis, tai bent nesigailėsi ir jausiesi stipresniu (priešingai negu pragerdamas tuos pinigus). Po to nuvarysi į kokią verslo stovyklą ir jau turėsi ką potencialiem partneriam papasakoti. Tavo oda jau bus žaidime (skin in the game). Į tave kitaip žiūrės. Susirasi geresnių partnerių.
 
Ir geriau neik į visokius Arno Markevičiaus stiliaus seminarus kur pašokt chebra susirenka. Mokykis šokti šokių pamokose. Bent patobulėsi ir išmoksi kaip elgtis su moterimis. O jeigu eisi į seminarus, tai eik pas rimtus žmones. Kuo daugiau jie prarado versle, tuo rimtesni žmonės ir gali tave daugiau išmokyti. Visa kita - tik šou.
 
Ir nepamiršk, kad gyvenimas - tik žaidimas. Nelabai ką turi prarasti, nes nieko po mirties nenusineši. Net ir savo kūno. Taigi, viską gavai į skolą. Sėkmės

Padaręs begalę apsipirkimų internete ir dažnai kontaktuodamas su ten prekiaujančiais pardavėjais susidariau įspūdį apie kliento svarbą ir kokiais būdais ten ar kur kitur prekiaujantys pardavėjai turi išlaikyti, nustebinti savo klientus bei taip pat užtikrinti jog nesklandumams atsitikus jų neprarastų. Pastaruoju metu padarius šimtus apsipirkimų per Ebay bei pastebėjus, kad tiek Lietuvoje tiek užsienyje ne daug individualių pardavėjų, o dažnai net ir galingų prekinių ženklų stengiasi žengti tą papildomą žingsnį jog klientas susidarytų ''wow'' įspūdį, nors tai ir turėtų būti kiekvieno tęstinę veiklą vykdančio individualaus pardavėjo, o tuo labiau solidaus prekinio ženklo tikslas.
 
Pradėsiu nuo neigiamų pavyzdžių, kurie mums yra gan gerai pažįstami ir dažnai matomi forume. Narys prekiauja forume, jo pirkėjas yra kažkuom nepatenkintas (pvz. kokia smulkmena dėl kurio negrąžinsi daikto atgal), pardavėjas sako: ''taip jau buvo'', ''ne mano reikalas'' ir susilaukia neutralaus, o kartais gal net ir per agresyvaus neigiamo atsiliepimo. Ką daro pardavėjas? Jis vėl negalvoja apie klientą ir kerštaudamas deda neigiamą atsiliepimą galvodamas apie jį kaip apie kokį kenkėją, ramybės drumstėją, bet ne apie potencialų klientą ateityje. Negana to jog pardavėjas neišsprendžia situacijos pirkėjui, jis sukelia problemų sau, sukuria apie save neigiamą įspūdį (kas kainuos daug potencialių klientų) bei sugaišta daug brangaus laiko. Ir visa tai dėl ko? Dėl nemokėjimo bendrauti su klientais ir nemokėjimo išspręsti problemos (ypač menkos, kada pirkėjui nereikia grąžinti prekės).
 
Grįžtame prie Ebay, dažnai apsipirkdami Ebay pastebėsite jog dažniausite susilauksite prekės, dažnai prie jos dar bus invoice-sąskaita. Retesniais atvejais prie invoice ar ant atskiro lapo pamatysite prašymą uždėti 5 žvaigždutes bei susisiekti prieš dedant neutralų/neigiamą atsiliepimą, tai atspausdintas lapas ir aiškiai matosi jog toks yra siunčiamas kiekvienam pirkėjui. Žinoma toks dalykas padeda šiek tiek pagerinti statistiką bei padeda išvengti tokių pirkėjų, kurie deda neutralius/neigiamus atsiliepimus prieš tai nesusisiekę, bet tai ir iš esmės viskas. Prisiminkime tą ''wow'' elementą, jis ir yra jūsų svarbiausias tikslas siekiant jog pirkėjui sudarytumėte patį geriausią įspūdį.
Pasidalinsiu istorija, kartą užsisakiau labai pigų daiktą iš skandinavo pardavėjo. Pradaręs dėžutę prie to ką užsisakiau radau kai ką kas mane nustebino. Pamačiau ranka parašyta raštelį, kuris skambėjo maždaug taip: ''Mes esame sunkiai dirbantys studentai ir vertiname kiekvieną klientą'' po to padėkojo, bet ne banaliai. Atrodo paprastas dalykas, bet toks gestas yra labai teigiamas daugeliu aspektų nes:
· - Yra užmezgamas glaudus ryšys tarp pardavėjo ir pirkėjo (o tai reiškia geresni atsiliepimai ir daugiau pardavimų)
· - Pagarbos rodymas, kadangi tai ranka parašytas tekstas.
· - Tiesiog linksmas dalykas, paįvairinantis rutiną ir tavo apsipirkimą (o smagūs/netikėti dalykai taip pat prisideda prie to jog tu to pardavėjo lengvai nepamirši).
Pasidalinsiu dar viena panašia istorija.
Pirkau taip pat pigų daiktą, šį kartą iš latvio pardavėjo. Iš mažos dėžutės išsitraukiu pirkinį, bet dar jaučiu jog kažkas ten yra, o ten – saldainis. Vienas saldainis. Tai buvo pirmas kartas kada pardavėjas nuėjo tą ''extra mile'' parodydamas jog jam rūpi klientas. Atrodo kas čia tas saldainis, jo net nevalgiau, bet esmė ne pačiame saldainyje, o jo įdėjime bei netikėtumo elemento sukūrime. Kaip ir praeitame pavyzdyje tai pagyvina apsipirkimą ir net dar labiau. Tu pas tokį pardavėją norėsi sugrįžti nes žinai jog gausi papildomų dovanų ir jis tave vertins. O kas svarbiausia, tokiu gestu pardavėjas nustato ''toną'' ir jau toks pardavėjas niekada nedarys naujoko klaidų, kurias kaip jau minėjau dažnai matome forume.
Prieš keletą metų per Ebay pardaviau vieną diską, kuris buvo plastikinėje dėžutėje. Jis buvo voke su burbuliukais, bet kelionės metu dėžutė vistiek sugebėjo žymiai įskilti. Pardavėjas iškart uždėjo neutralų atsiliepimą net nesusisiekęs su manimi. Ką dariau aš? Visų pirma susisiekiau su pirkėju, paaiškinau jam situaciją jog tai buvo pašto kaltė ir tai padariau LABAI MANDAGIU tonu, nes tai yra svarbu visada, o ypač esant tokiai situacijai. Pirkėjas kažką atrašė ir pamačiau, kad vien žodžiais greitai situacijos neišspręsiu. Tad nors ir tai nebuvo mano kaltė, bet galvodamas apie savo klientą ir atsiliepimą, pasiūliau 1 euro kompensaciją už dėžutę. Nusiuntus kompensaciją pirkėjas pakeitė atsiliepimą ir pats dar pagalvojęs pasakė jog matomai tikrai čia pašto, o ne mano kaltė. Šioje situacijoje pilnai galėjau kelti bangas, sakyti, kad tai buvau ne aš, bet pagalvokite, ar verta tai daryti? Tai tik sudarys neigiamą įvaizdį klientui, sugaišins jūsų laiką bei rizikuosite gauti neigiamą/neutralų atsiliepimą ar komentarą.
Turėjau Ebay'uje ir dar vieną įdomią situaciją. Užsisakiau iš JAV daug maisto produktų, bet dabar jau pats susimokėdamas prirašiau žinutėje jog pardavėjas gali nesikuklinti ir pridėti ką nors nemokamai kadangi perku daug prekių, o ir jo antkainiai buvo nemaži. Iš pardavėjo nesulaukiau žinutės, bet kai gavau siuntas buvau nustebintas nes gavau dovanų, kurios buvo vertos apie 10 eurų, o ir pardavėjui buvo gerai, nes galėjo įdėti tai ko turėjo per daug inventoriuje/kas buvo nereikalinga. Tad čia geras pavyzdys kaip reikia elgtis tiek pirkėjams tiek pardavėjams.
Dar vienas superinis pavyzdys kai yra galvojama apie klientus bei ryšį su jais. Facebooke užmatytas pavyzdys, įkeltas 2016 metais.
LIDL atsidarė parduotuvę ir kaiminystėje gyvenantiems žmonėms į pašto dėžutes įdėjo štai ką:
https://www.15min.lt/m/id/verslas/bendroves/lidl-pirkejus-is-anksto-eme-vilioti-sokoladu-663-633445?sa=X&ved=2ahUKEwj5g7GEqfTeAhXIKlAKHTzeDmEQ9QEwAnoECAcQAw
Kokius pozityvius dalykus tai suteikia jau minėjau praeituose pavyzdžiuose, bet šiame pavyzdyje būtent išsiskiria tai jog daiktas nėra bevertis ir tai yra gauta visiškai nemokamai. Tad iškart kyla mintis jog toks gestas yra labai netikėtas ir tokia dovana tokiam būriui žmonių yra tikrai labai dosnu. Turint prekinį ženklą yra labai svarbu jog dabartiniai ar potencialūs klientai asocijuotų tave su kuo daugiau pozityvių dalykų, dar geriau jei tave asocijuoja su kažkokiu išskirtiniu teigiamu dalyku (šiuo atveju dosnumu, ko konkurentai Lietuvoje nedaro dažnai).
Dažnai matome nesutarimus, bet beveik visais atvejais vos vienas nuoširdus ''atsiprašau'' ar padovanota maža smulkmena gali kuo puikiausiai juos išspręsti. Viskas ką reikia padaryti, tai padėti savo ego į šalį, jo negali būti parduodant prekę ar paslaugą.
Visiems dabartiniams ar ateityje planuojantiems prekiauti nariam norėčiau palinkėti nežiūrėti į prekybą paviršutiniškai ir stengtis procesą paįvairinti bei pasmaginti tiek sau, tiek pirkėjui.

"Tuk tuk, kas ten, cbet.lt!" Pirmą kartą išgirdus šią frazę mane apėmė juokas, tačiau dabar jau norisi vemti. Lažybų ir kazino verslas taip klesti, jog atrodo, kad nuo jų reklamų niekur nepabėgsi. Jas tenka 10 kartų per dieną išgirsti žiūrint televizorių, pamatyti naršant internete ar žiūrint komercinę reklamą. Šiomis dienomis tenka labai daug išgirsti ir pamatyti apie "ekspertus" siūlančius savo "prognozes" už dideles sumas bei pastebėti daug grupių ar platformų, kur žmonės dalijasi savo patarimais kaip laimėti, tačiau šiandien ar rašysiu "šiek tiek kitaip", t.y. apie kitą lažybų ir kazino pusę, kuri vos man nesugriovė gyvenimo ir duosiu pora patarimų, kaip išbristi iš šio liūno.
 
Trumpai apie save
 
Nors ir esu jaunas, tačiau su azartiniais žaidimais patirties turiu daug ir savo istorijas galėčiau pasakoti ištisą dieną ar net parašyti knygą. Kaip dabar atsimenu, viskas prasidėjo dar vaikystėje nuo nelemtingo sumąnymo nusipirkti bilietą. Kad tik tada būčiau žinojęs, kokią priklausomybę auginu... Tiesa, bilietams tikrai turėjau gan laiminga ranką. Laimėdavau taip dažnai, jog mano atneštus bilietus tikrindavo su padidinimo stiklu. Laikui bėgant bilietus pradėjau pirkti vis dažniau, vis brangesnius. Jau tada kai kurie žmonės mane įspėjo, kuom tai gali baigtis, tačiau tada tik juokdavausi, nesuprasdamas, kad kažkada tas juokas virs į ašaras.
Sulaukus paauglystės, pirmą kartą išgirdau apie lažybas. Keliais metais vyresnis draugas pasiūlė "pastatyti" lapelį. Žinoma, tada nežinojau, kaip viskas vyksta lažybose, tačiau vis rasdavau pilnamečių draugų, kurie pastatydavo mano pinigus ant lažybų kortelės.
Kitas etapas mano istorije buvo pilnametystė. Dar net nesulaukus 18 metų mane be jokio vargo įleisdavo į lažybų punktus, kur aš sėkmingai lažindavausi iš kelių litų. Laikui bėgant sumos vis didėjo, kaip ir pati mano priklausomybė. Lažindavausi vis iš didesnių sumų, kol galiausiai per pora valandų pralošiau visus 18 gimtadienio proga gautus pinigus. Tada atrodė, kad nesinori nieko. Mano mergina viską pasakė mano tėvam, o tai kuriam laikui padėjo pristabdyti šią ligą.
Dauguma mano draugų lažinosi, internete mirga marga skelbimai apie lažybas, jų prognozes, lažybų agentūros kasdien siunčia savo "viliojančius" pasiūlymas - ir štai ar vėl paslapčia įsitraukiu į azarto kupiną gyvenimą. Laikui bėgant pralaimėdavau visus uždirbtus pinigus, pasisekdavo jei spėdavau nusipirkti vieną kitą daiktą. Ne kartą teko ir skolintis ir būti nevalgiusiam.
Paskutinė stadija mano ligos istorijoje buvo tragišką, tačiau leido atmerkti akis. Lažybas ir kazino žaidimus pradėjau perprasti vis geriau. Na, bent jau man taip atrodė, kad einasi viskas geriau. Kiauras dienas praleisdavau žaisdamas. Jei pasisekdavo, būdavo gerai, jeigu ne, pyktį išliedavau ant aplinkinių. mėnėsį laiko kaip sakoma vien tik "pliusinau". Laimėjau nemažai pinigų ir tada atrodė, jog man daugiau nereikia nei dirbti, nieko, galiu gyventi iš lažybų. Lengvi pinigai man visiškai apsuko galvą, ko pasekoje pralaimėjau visus savo pinigus ir tėvų santaupas... Kas tada vyko mano galvoje gali suprasti, tik tas, kam yra tekę būti panašioje situacijoje...
 
Nors gyvenime ir esu padaręs labai daug klaidų, skaudinau artimuosius dėl to, kad turėjau priklausomybę lažybom, tačiau dabar apie viską noriu pakalbėti atvirai ir duoti keletą patarimų kaip stengtis atsikratyti šios priklausomybės.
 
Prisipažink, kas esi ligonis
 
Kaip ir kiekvienoje priklausomybėje, taip ir šioje - svarbiausia nemeluoti sau! Pameluoti svetimam yra palyginus nieko, tačiau kaip meluoji pats sau, tada jau reikia sunerimti. Savo akiratyje turiu daug draugų, pažįstamų ar šiaip asmenų, kuriuos esu sutikęs lošdamas, kurie nesugebėtų pripažinti, kad turi priklausomybę. Dažnai kitiems meluodavau, sakydamas: Uuuoooj, aš jau seniai nebeužsiemu šitom nesąmonėm, dabar nebent nueinu dėl įdomumo, su smulkiais pinigais... Net iki dabar nesuprantu kodėl taip dariau ar dėl to, kad norėjau paguosti save ar dėl to, kad sudaryčiau apie save kitokį įvaizdį kitiems. Tačiau tas momentas, kaip pats sau prisipažinau, kad turiu priklausomybę, tai pasakiau savo merginai ir geriausiam draugui, padarė didelį žingsnį gijimo link.
 
Visi lažybų ir kazino draugai - Pamiršk juos
 
Eilinį kartą prisiekiau sau ir draugei, kad dabar paskutinis kartas. Tačiau tema apie lošimus manęs niekaip nepalikdavo. Visi draugai pasakodavo savo "sėkmės" istorijas, kviesdavo keliauti kartu iki kazino ar lažybų punko. Taip paslidau eilinį kartą. Jau tikriausiai 100-tąjį... Galiausi suprasti, kad tokių draugų man nereikia leido momentas, kaip lažinausi 1000-nėm sumom, o jie tik juokėsi. Tikrai draugai, kurie patys nėra įklimpę į lošimų liūną, jus visada perkalbinėtų nelošti ir bandytų padėti, o ne žiūrėtų, kaip pralaimit paskutinius pinigus.
 
Galvoji apie prašymo neleisti lošti pildymą - pildyk tuoj pat!
 
Jeigu mąstote, jog reikia užpildyti leidimą neleisti lošti, reiškia du dalykus: 1. Esate kaip reikiant įklimpęs. 2. Pripažinote priklausomybę ir pradėjo mąstyti tinkame linke. Dėja, labai gaila, kad pats labai ilgai ruošiausi užpildyti prašymą, kuris užkirstų man kelią lošti. Prašymo užpildymas užtrunka vos kelias minutes ir yra begalo paprastas. Žinoma, šis prašymas negali visiškai užkirsti kelio lošimams, tai galite tik jūs pats, tačiau labai palengvėja, kaip kasdien nebegauni daugybės laiškų ir žinučių su "viliojančiais" pasiūlymais lažinti.
 
Netylėk, pasikalbėk su kitais.
 
Didžiausia klaida, kurią aš dariau, buvo ta, jog šią priklausomybę bandžiau nugalęti tyliai, užsidaręs savyje. Kaip pralošiau tėvų santaupas, visiem buvo labai didelis šokas bei nusivylimas. Tačiau, kaip tėvai sužinojo apie mano ligą, man palėngvėjo. Išsikalbėti ir pasakyti ką jauti visada yra gerai ir gali labai padėti. Žinoma, visada bus žmonių, kurie tave smerks, tačiau visada bus ir tų, kurie tave paguos ir padės, kaip tau bus sunku.
 
Taigi, man užtruko daug metų, kol supratau, kaip esu giliai įklimpęs ir nors per tuos metus pridariau daug blogų dalykų ir įskaudinau savo mylimiausius žmones, tačiau jei šiuo tekstu nors vienam žmogui ir nors kiek padėsiu kovoti su priklaumybe lošti, būsiu pats laimingiausias žmogus pasaulyje.
 
P.s. "tuk tuk, kas ten, cbet.lt" tikrai netikus reklama :D :)

Stressed, tu turi nuostabias savybes kurias vadini "darboholizmu". Nedaugelis žmonių jomis gali pasigirti, nes dauguma tiesiog laukia kol kažkas nukris iš dangaus, pakils algos, prezidentė duos pašalpų ir t.t
Dauguma nori visko, bet nieko nenori daryti todėl ir verkia, kad viskas blogai viską keikia ir tik dar labiau sunkina savo emocinę situaciją.
Tu ne toks. Tu stiprus ir siekiantis savo tikslų, tu gabus. Būtent dėl šios priežasties tu tikrai nedarysi taip, kad nebebūtum šituo darboholiku.
Tu jau toks ir tai tau natūralu ir tu būsi sėkmingas žmogus. Sėkmingas žmogus nebūtinai turi važinėti porsche cayenne ir nešioti tūkstančio eurų vertės rūbus kasdien.
Laimė ir sėkme yra proto būsena. Sėkmingas tas kas yra laimingas ir džiaugiasi tuom ką daro. Jis džiaugiasi viskuom, savo mažiausiais tobulėjimo laipteliais. Jam būna ir sunkesnių dienų kuomet uždominuoja slegianti nuotaika dėl kažkokių aplinkybių gyvenime, bet nepaisant visko jis didžiają laiko dalį yra laimingas ir trykšta džiaugsmu.
 
Tai vat darboholiku tu ir liksi nes tau kitaip neina ir vistiek būsi sėkmingas. Tau tereikia kažkokių tai prieskonių gyvenime. Draugės? Šeimos? (minėjai, kad esama pana tikriausiai pasiplaus)
naujų draugų su kuriais jausiesi savimi ir pilnai atsiskleisi? Tu protingas žmogu, kad didžiają dalį paprastų dalykų ką veikia žmonės kaip, kad tiesiog alaus maukimas ar atostogos su vėl alaus maukimu
tau atrodo neprasminga ir jokios naudos tau neteikia. Kas tau vertinga paklausk savęs. Ar tai būtų geros tikros emocijos su žmonėm kurie tave supranta? smagūs, šilti, atviri pokalbiai su "tavo, savais" žmonėm?
Yra apstu pavyzdžių žmonių kurie sėkmingi iš materialios pusės. Bet realiai realiai kaikurie net galvoja apie suicide, o šypsosi tik viešumoje.
Problema ta, kad mes nemokame gyventi. Kaip, kad pats sakiai nebemokame semtis džiaugsmo iš paprastų dalykų ir atrodo, kad viskas turi turėti kažkokią tai naudą.
Ir žinai ką? O, gi tu teisus, tu ir ieškai šitos dvasinės, emocinės naudos tik gal dar nesupranti ko ištikrūjų ieškai.
Taip ir gyvena dauguma nesuprasdami kur jų laimė nepriklausant nuo jų finansinės padėties. Nėra skirtumo kokioj tu finansinėj padėtį, ar ką ten esi nusistatęs pasiekti gyvenime, jeigu nesimokysi, neieškosi savo laimės kitur apart pasiektų tikslų tai ir būsi taip nelaimingas. Pilna pavyzdžių žmonių kurie pasiekę 1000x kartų daugiau nei tu, bet nežvelgė įsavo vidų ir vistiek nelaimingi ir net galvoja apie suicide.
 
Prieiname prie to, kad tau reikia kažą keisti, nes dabar akivaizdu, kad tavęs tai netenkina. Nesiimk tokių stiprių, impulsyvių pokyčių greitai, nes neapgalvoti ir neišjausti sprendimai gali būti labai žalingi
(gi čia tavo gyvenimas) Svarbiausia gyvenime daryti kas tau tikrai patinka. Kas tau yra natūralu. Klausk savęs viduj, jausk save, galvok, kas norėtum su malonumu daryti iki likusio gyvenimo galo.
Nebijok, kad gali prireikti pakeisti darbą ar specialybę jeigu tau tai tikrai garantuos tavo dvasios ramybę ir džiaugsmą. Nebijok keisti draugų, jei nesijauti su jais gerai ir savimi, galbūt ir juos reikia keisti (čia tau pačiam spręsti, išjausti). Dažniausiai žmonės būna kartu tik dėl aplinkybių kurias pakišo gyvenimas. Nebijok pokyčių kaip minėjau ar ten darbą keist ar specializaciją ar draugus ar keist betką kas tavo manymu tau nėra natūralu ir priimtina. Tik labai neskubėk, jausk save, kai gerai išjausi savo gyvenimo kryptį tu tikrai žinosi viduje, kad ten tavo kelias ir ten būsi laimingas.
Vien jau galvodamas kuom norėtum būti, užsiimti tu jau būsi laimingas, net nepasiekęs savo tikslų, nes galvosi apie savo tikslus kurie tau natūralus.
Nesvarbu kiek stipriai tau neš pelno tavo projektai tu vistiek būsi laimingas. Nepasikabink ant kablio, kad tik skaičiai tave daro laimingą. Skaičiam nėra galo ir nėra galutinio skaičiaus, atėjus sekančiam tavo norimam skaičiui bus sekantis ir t.t Apetitas auga ir tam nėra galo. Svarbiausia turi tiek kiek tau užtenka tavo gyvenimo poreikiams palaikyti ir viskas. Ką ir kiek daugiau duos Dievas tai palik jam spręsti. Duos daugiau ? ok no problem. Turi mažiau, bet nebadauji ? ok np, aš vistiek gyvas ir galiu gyventi.
 
Gyvenk, tiesiog gyvenk, suderink gyvenimą su savo darboholizmu, dirbk kas tau patinka ir gyvenk. Leisk laisvą laiką taip kaip tu nori ir su kuo nori. Jei kažkas nepatinka, galvok ir keisk ir tikrai atrasi save. Svarbu impulsyviai neskubėk. Vien dėl to, kad galvoji/projektuoji savo galvoje kas tau patinka tau ,jau būsi tikrai laimingesnis ir dar greičiau pritrauksi savo laimę. Gyvenk, tiesiog gyvenk, tau viskas bus gerai. Tik nenusistatyk tokių veiklų kaip alko/narko vartojimas savo laimės pasiekimui, kad jos ir bus smagios pradžioje.. Finalas, kad jos tave sužlugdys, čia net nėra ką kalbėti visi prisiklausę apie tokius pavyzdžius. Viskas tau bus gerai, gyvensi ir džiaugsies, išmoksi džiaugtis pamatysi. Susikursi savo nuostabų gyvenimą. Tikėk savimi viskas ateis, bus ir sunkesnių dienų, bet kito kelio tiesiog nėra ir jis neįmanomas. Būsi laimingas, sėkmės drauge.
Skirk laiko sau, nebijok svajoti!