Stanley

Visada kartojau ir kartosiu, kad daug paprasčiau pasitikrinti auto prieš pirkimą nei po to bėgiot per teismus su sutartim, net jei tą teismą galiausiai ir laimėsi. Variklio defektai, ypač už 3000€, neatsiranda per vieną dieną, visada būna tam tikri simptomai. Kad auto užsiveda ir važiuoja - nereiškia, kad jis tvarkingas. 
Kaip ir sakė, pirmiausia reikia gauti serviso sąmatą ir kreiptis į pardavėją. Jei atsisakys, tada kreiptis į advokatą, jis surašys oficialią pretenziją pardavėjui. Po šio žingsnio dažniausiai dauguma pardavėjų supranta, kad neverta bylinėtis ir pasiduoda. Jei visgi eis ant principo, tai teks bylinėtis. Kaip supratau pardavėjas fizinis asmuo, tai byla bus civilinė ir bylinėjimasis truks ilgai, nuo pusės iki poros metų. Jeigu pardavėjas būtų perekupas, nesvarbu ar legalus ar ne, tai būtų tas pats kas pirkimas iš parduotuvės, tokiu atveju padėtu vartotojų teisės ir viskas truktų greičiau.  
Bet reikia suprasti, kad mašina parduodama naudota, taigi kiekviena jos detalė irgi naudota, todėl pardavėjas neprivalo tau kompensuoti 100% viską keičiant naujom dalim. Netgi draudimas išmokėdamas žalą skaičiuoja nuvertėjimą ir apmoka tik dalį naujų detalių dėl būklės pagerinimo. 

Gudruolis rado uz save gudresni... Man buvo panasiai, gerai kad paprotino nuvezti iki artimiausio garaziuko pries iduodant pinigus. Uzteko pakelti ir paziureti dugna. O del variklio tai paspaude iki 5k apsuku ir kazkokiu garsu papyle. Pardavejas netares ne zodzio sedo i masina ir tik dumus temaciau.
Tikrinti masina yra butina jei save gerbiat.

Taip, automobilių prekyba užsiimantis žmogus turi arba prieš parduodant automobilį patikrinti, tokiu būdu kaip tą padarė pirkėjo servisas, ARBA jei netikrina - jei kažkas važiuojant namo nueitų, turėtų, kaip pats sakote, nepiktybiškai defektą ir pašalinti arba savo triperį pasiimti atgal.

Kalba eina apie tokius pardavėjus, kur nuperka šūdą, atvynioja 200k ridos ir tada pardavęs pasiunčia pačiulpt (čia geresniu atveju, jei dar pasiseka su juo susisiekti).
 

Jau kiek metų šitas įstatymas egzistuoja, bet dauguma vis dar nežino skirtumo tarp garantijos ir paslėptų defektų. Tai čia kalbama apie antrą variantą, kai perekūpai su zateškėm sutampo, vietoj airbagų varžas įšauna, į variklį medučio pripila ir parduoda kaip gerą. Tai yra žinodami, kad kažkas yra blogai, užmaskuoja defektą ir nutyli informaciją apie jo egzistavimą

Aš sau perku tik naujas mašinas, nepriburtas, kad nereiktų pretenzijų rašinėt ar muštis. Jei kas kada ir būna minimalaus (pvz reikalingas softo atnaujimas), nuvežu, duriu pirštu ir kol geriu kavutę sutvarko.

O kad mašinai būtų reikalingas kapitalinis po 1 mėn važinėjimo (kas vidutiniškai yra apie 1000km) , tai faktas, kad visiškas engine totalas per tiek laiko neatsiranda - 99% atveju kažkokie simptomai pradeda lyst iki to laiko, na bet tik Lietuvoj atvirkščiai - kaip pirikūpai sako, 99% 'iš oro' variklis nuo karščio išsilydo (gal kad medaus pripilta?) 😉
 

Kai buvo žemos palūkanos ir būsto kainos kilo kasdien - visi sakė, kad pirkt negalima, reikia laukt kol atpigs. 
Dabar kai euriboras pakilo, o būsto kainos sustojo kilt - vėl visi sako, kad pirkt negalima, reikia laukt. 
Taip galima ir iki pensijos pralaukt, visą gyvenimą nuomojantis 😄

Kai buvo žemos palūkanos ir būsto kainos kilo kasdien - visi sakė, kad pirkt negalima, reikia laukt kol atpigs. 
Dabar kai euriboras pakilo, o būsto kainos sustojo kilt - vėl visi sako, kad pirkt negalima, reikia laukt. 
Taip galima ir iki pensijos pralaukt, visą gyvenimą nuomojantis 😄

Patarimai gal ir geri, bet realiam gyvenime sunkiai įgyvendinami. Firewall ir potinkliai ok, bet kiekvienas prisijungimas įvedant passw ir dar MFA, tai tas pats kas į parduotuvę eiti su šalmu ir akvalangu. 

Pradėjau naudotis Revolut neseniai, kol kas naudojuosi nedaug, bet jau pliuse, nes atsiskaitant kortele ne euro šalyse, pvz., Lenkijoje kursas žymiai geresnis nei atsiskaitant SEB/Swed kortelėmis ir netgi geresnis nei keičiant grynus. Taip pat mokant kortele niekada neprašo rinktis valiutą kaip su SEB/Swed, visada moki vietine valiuta, nes taip labiau apsimoka. 

Patarimai gal ir geri, bet realiam gyvenime sunkiai įgyvendinami. Firewall ir potinkliai ok, bet kiekvienas prisijungimas įvedant passw ir dar MFA, tai tas pats kas į parduotuvę eiti su šalmu ir akvalangu. 

Pradėjau naudotis Revolut neseniai, kol kas naudojuosi nedaug, bet jau pliuse, nes atsiskaitant kortele ne euro šalyse, pvz., Lenkijoje kursas žymiai geresnis nei atsiskaitant SEB/Swed kortelėmis ir netgi geresnis nei keičiant grynus. Taip pat mokant kortele niekada neprašo rinktis valiutą kaip su SEB/Swed, visada moki vietine valiuta, nes taip labiau apsimoka. 

Kol jis nėra perrašytas tol teisiškai jis nėra tavo.

Kitas forumietis prieš tai parašė gerą buto pirkimo gidą ir niuansus su bankais ir paskolom, rekomenduoju prieš tai perskaityti jį: 
Aš jį papildžiau komentaru: 


Šioje temoje nesikartosiu, o papildysiu viską kas susiję su namo pirkimu. Galbūt jau kažkas pasikeitė, galbūt kažkieno patirtis kitokia, rašau iš savo patirties, gal kažkam bus naudinga. Didžioji dalis patarimų bus perkant seną namą, nes būtent tokį rinkausi pagal savo poreikius ir biudžetą. 

Buvau nuėjęs į seminarą apie būsto paskolas, tiesa po to išaiškėjo, kad to seminaro tikslas tik parduoti gyvybės draudimą, bet visgi daug naudingos info jame galima pasisemti, tad jei turit galimybę - nueikit, kainuoja gal 10€, bet sutaupo tikrai daugiau, svarbu po to su jais nebendrauti, nes labai įnirtingai bando įpiršti tą draudimą ? 

Kitas žingsnis buvo užpildyti paraiškas bankuose ir gauti informaciją apie paskolos galimybes, kadangi turiu IV, tai tos online skaičiuoklės visiškai neaktualios, banko darbuotojai turi peržiūrėti visus popierius ir tada pasakys verdiktą kokiai sumai galima gauti paskolą ir ar išvis galima gauti. Kiekvienas bankas vertina skirtingai, todėl būtina užpildyti paraiškas į visus bankus. 15% pradinių įnašų seniems namams nebūna, geriausiu atveju 20%, gali būti ir 30%.

Kai jau turi įsivaizdavimą į kokį namą galima pretenduoti, tai jau tiksliau žinai kokius skelbimus gali žiūrėti, o kokius iš karto atmesti, nes vistiek paskolos neduos. Skirtingai nei butai, kai bankas duoda paskolą praktiškai bet kokiam butui jeigu leidžia tavo pajamos, tai su namais yra kitaip - bankui taip pat turi patikti ir namas, lyg jį pirktų sau, kiekvieno banko kriterijai yra skirtingi. Pvz., SEB nemėgsta nebaigtos statybos namų ir net nefinansuoja namų jeigu juose nėra išvedžiotos šildymo sistemos. Kitas bankas (Citadėlė berods), iš karto atmetė paskolos paraišką, nes pagal juos namas stovi kažkokiam užkampyje, o jie finansuoja būstą tik didmiesčiuose. Kad namas realiai stovi 500m nuo Vilniaus ribos jiems buvo neįdomu. Mediniam namui galima gauti paskolą tik jeigu jis iki 30m. amžiaus. Tas pats liečia ir karkasinius. 
Taip pat svarbu namo baigtumas, jeigu namas dokumentuose nėra 100% baigtumo, net jeigu jis jau yra pilnai gyvenamas - per metus laiko privalai priduoti 100% baigtumą. Net jeigu namas yra didelis ir tau užtektų įsirengti tik pusę. Net jeigu tame pačiame kieme yra kitas namas, kuris įregistruotas kaip ūkinis, tačiau realiai yra naujas pilnai įrengtas namas. Kitaip gali būti sankcijos ar net sutarties nutraukimas. Nebuvau susiduręs, bet kiek man aiškino banko darbuotojai ir brokeriai taip būna kraštutiniais atvejais jeigu žmogus visiškai nieko nedaro. Jeigu procesas vyksta, pvz., nusipirkai namą su 60% baigtumu, o po metų padidinai iki 90%, tai bankas bus geranoriškas ir pratęs terminą. 
Perkant nebaigtos statybos namą reikia turėti pinigų netik pradiniam įnašui ir notarams, bet ir remontui. Bankas gali paprašyti parodyti tuos pinigus. Viskas vyksta taip - gauni paskolą, už savo pinigus padarai kažkokius remontus, pakeli baigtumo procentą, padidini namo vertę, tada vėl kreipėsi į banką ir tau padidina paskolą, t.y. išmoka pinigus, kuriuos toliau investuoji į namą. Kuo daugiau turėsi laisvų pinigų - tuo mažiau bus tokių etapų ir tuo mažiau sumokėsi už turto vertinimus ir baigtumo % nustatymus, nes kiekvieną kartą turėsi už tai mokėti iš savo kišenės. Taip pat reikės planuotis kokius darbus daryti pirmiausia, kad išleisti kuo mažiau pinigų, bet % padidėtų kuo daugiau. Čia labai trumpai paaiškinau, ten niuansų yra labai daug. 
Grįžtam prie 100% baigtumo namų. Esu matęs daug skelbimų kur namai pilnai užbaigti tik iš išorės, o viduje tik išvedžiotos komunikacijos ir ištinkuota, nėra nei vidaus durų nei santechnikos, net katilo, bet jie vistiek turi 100% baigtumą dokumentuose. Esu girdėjęs, kad bankai į tokius namus žiūri kitaip. 
Gera žinia, kad bet kokiam "blogam" namui yra back-up planas - Šiaulių banko paskola nekilnojamam turtui. Procentai panašūs kaip būsto paskolai, užtat gali pirkti bet kokį nekilnojamą turtą - sklypą, tvartą ar tokį namą, kuris netinka kitiems bankams. Tačiau pradinis įnašas turi būti 40% ir paskolos terminas max 10m., tad reikia paskaičiuoti ar galėsi patempti tokią paskolą. 

Žiūrėdamas skelbimus turėk omenyje, kad NT agentai kaip ir mašinų perekūpai - meluoja kiekviename sakinyje arba apsimeta, kad nieko nežino, nuotraukose namai ir sklypai visada atrodo žymiai gražesni ir erdvesni nei realybėje, nuotraukos prifotošopintos ir ištampytos. Jeigu nuotraukose matai visokias nufotografuotas gėles, krūmus ir t.t. reiškia namas realių pliusų turi mažai. Jeigu skelbimą įdėjo savininkai, o ne brokeriai, tai turėk omenyje, kad realybėje jis atrodys kaip tik geriau nei skelbime. Pasiruošk važinėjimams, nes teks apžiūrėti tikrai nemažai namų, o ir bežiūrint keisis kriterijai. Kol ieškojom apžiūrėjom kokių keliasdešimt namų ir čia ne dėl to, kad nežinojom ko norim. Gerai žinojom ko norim, nebuvom išrankūs, tiesiog dažniausiai namas realybėje neatitiko to kas buvo skelbime, arba skelbime buvo per mažai info, o telefonu NT agentas nieko nežinojo. Arba namas netiko bankams. 

Bet koks namas prasideda nuo sklypo, taigi jam reikia skirti didžiausią dėmesį. Visų pirma - lokacija ir privažiavimas. Yra priemiesčių, kurie atrodo randasi pačiame Vilniuje, bet realiai pasiekti miestą iš jų yra vargas. Pvz., Balsiai (nepykit Balsių gyventojai ? ) Būna ir atvirkščiai - tarkim Skaidiškės ar Lentvaris, atrodo toli, bet realiai šoki į greitkelį ir per 20min. jau vietoje, kamščiuose stovi mažiau nei gyvendamas bute mikrorajone. Skelbimus geriausia žiūrėti ne pagal sąrašą nustačius vietovę, o atsidarius žemėlapį su skelbimais. Nes nustačius vietovę tarkim Vilniaus rajoną - rodys visokius užkampius 50km nuo miesto, kurie greičiausiai bus per toli, bet nerodys namų esančių Trakų rajone, nors jie bus prie pat Vilniaus ribos.
Aš automobilistas, todėl man buvo svarbu asfaltuotas privažiavimas, taigi namus prie žvyrkelių iš karto atmesdavau, aišku prieš tai pasižiūrėdavau ar to kelio nėra numatyta išasfaltuoti. Buvo netgi tokių namų, kuriuos važiuodami žiūrėti pusiaukelėje apsisukome, nes supratome, kad ir koks būtų geras namas - kasdien tokiu keliu važinėti tikrai nenorim. Jeigu nesi gyvenęs prie žvyrkelio, tai tau labai pasisekė. Man tai būtų pragaras. Nuolatiniai važiuoklės remontai čia mažiausia bėda, po metų tokio važinėjimo mašina tampa nebe mašina, o kažkokiu vežimu, salonas barška, dulkės visur kiek bevalytum, kėbulas visada purvinas, net nėra prasmės plauti. Tektų nusipirkti kokį SUV ar visureigį, apie gražių ar sportinių mašinų turėjimą galima pamiršt. Jei namas stovi prie pat žvyrkelio, tai dulkės nuo jo eitų ir į namus. Prie namų nepasivaikščiosi patogiai, nepavežiosi vežimo, vaikai nepasivažinės riedučiais ir t.t. Kai sunki finansinė situacija ir reikia bet kokio stogo virš galvos, tada taip, į tokius dalykus nekreipi dėmesio, bet kai turi normalesnį biudžetą ir gali rinktis, tai geriau nupirkt prastesnį namą, bet prie asfalto. Visada galėsi užsidirbti daugiau pinigų ir pasidaryti remontą, bet kelio neišasfaltuosi, kad ir kiek beuždirbtum. Namo arčiau miesto irgi nepastumsi. 
Jeigu šeimoje yra nevairuojančių, tada reikia pasidomėti viešuoju transportu, kuris Lietuvoje yra labai blogai išvystytas. Yra tokių priemiesčių, kur miesto autobusai net nevažiuoja, o tarpmiestiniai autobusai važiuoja gal porą kartų į dieną.
Jei aktualu, tai reiktų pasidomėti ir kokia gatvė prie namo, man pvz., nelabai norėtųsi, kad tai būtų judri gatvė kur pilna žmonių ir fūros važinėja. Ir atvirkščiai - kokioj nors sodų bendrijoj keliukai ant tiek siauri, kad atvažiavęs trumpam namo negalėsi numest mašinos prie tvoros, reikės būtinai atidarinėt vartus ir važiuot į kiemą, taip pat laukt kol įvažiuos kaimynas. Teko apžiūrėti namą, įvažiavimas į kurį buvo pro kaimyno kiemą - servitutinis kelias. Teoriškai kaimynas visada turi jį laikyti laisvą, bet realiai kas ten žino kas jam šaus į galvą. 
Sklypą patarčiau imti kuo lygesnį, teko gyventi name ant šlaito, daugiau nebenorėčiau. Lietuva ne Italija ar Graikija, čia ne uolienos ir akmenys, o minkšta pūri žemė, kuri nuolat juda ir slenka, ją plauna lietus. Aišku, kai statai namą pats, tai gali įkalt labai gilius pamatus, bet kai perki jau pastatytą nežinosi kas ten darosi po namu, nemaža tikimybė, kad jis slinks po biškį, grindys nebebus horizontalios, bus įtrūkimų sienose ir t.t. Pats sklypas irgi gaunasi nepanaudojamas, nei mašinos pastatysi, nei garažo, nei pavėsinės. Dar svarbu kaip atrodo sklypai aplinkui, jeigu kaimynai susikėlė savo sklypus ar gatvė aukščiau nei tavo slypas, tai didelė tikimybė, kad lietus plaus smėlį į tavo sklypą. Jeigu tavo sklypas pats žemiausias, tai yra potvynio tikimybė. 
Dar reikia atkreipti dėmesį į sklypo įrengimą. Apželdinimas, tvora, vartai, trinkelės, pavėsinės - viskas kainuoja labai daug. (pvz, išklot trinkeles, kad priparkuot 3 auto 3000-4000€). Aišku galima nusipirkt namą be nieko ir su laiku viską pasidaryt, bet reikia turėti omenyje, kad naujakurių rūpesčių ir taip bus virš galvos ir norėsis iš karto gyventi tvarkingai, o ne vaikščioti per purvą. Ir kuo labiau įrengtą namą perki - tuo labiau apsimoka žiūrint iš paskolos pusės, nes bankas iš karto viską sumoka ir toliau moki mėnesines įmokas, o taip turėsi mokėti ir bankui ir dar turės likti pinigų remontams. 
Sklypo plotas priklauso nuo poreikių. Vieniems reikia kuo mažesnio, kad kuo mažiau prižiūrėt, svarbu mašina tilptų. Kitiems reikia kuo didesnio, kad tilptų ir kelios mašinos ir pavėsinė, pašiūrė, šiltnamis, dar kokią pirtį ar garažą pastatyt. Didžioji dalis sklypų būna 6a, nes tarybų sąjungoje tokio dydžio sklypus visiems dalindavo. Bet 6a nelygu 6a, priklauso kokio dydžio namas ir kur jis stovi. Teko žiūrėti namą, kuris stovėjo sklypo centre, tai realiai sklypo nebėra, į visas puses po kelis metrus, net garažo nepastatysi. Reikia turėti omenyje, kad statant kažką su pamatais turi būti 3m. atstumas nuo sklypo ribos, nebent kaimynas pasirašys leidimą statyti arčiau, bet čia jau priklauso nuo kaimyno geranoriškumo, o pasitaiko tikrai piktybinių. Jeigu 6a sklype namas stovi kampe, tai dar lieka pakankamai vietos viskam kitam, bet jeigu planuoji dar statytis garažus ir t.t., tai vistiek 6a neužteks. Gal nuskambės absurdiškai, bet 9a yra dvigubai didesnis sklypas nei 6a ? Mano nuomone sklypo per daug nebūna, kad ir 30a, nėra ką ten prižiūrėti, kelis kartus per vasarą nušienauji ir tiek, jei pats laiko neturi, tai gali išsikviest ką nors kas tai padarys už keliasdešimt €. 
Prieš perkant namą būtinai reikia atsidaryt registrų centro žemėlapį, įsijungti ortofoto ir palyginti ar sklypo ribos ant popieriaus (šiuo atveju ant žemėlapio) sutampa su realiom ribom. Jau norėjom pirkti namą, bet prieš paliekant užstatą patikrinau tokiu būdu ir sužinojau, kad pusė namo stovi ant kaimyno sklypo, NT agentė nieko nežinojo ar tiesiog nepasakė. Pasirodo šeimininkai su kaimynais buvo pasirašę raštą, kad jie leidžia naudotis žeme, bet niekas įregistruota nebuvo. Nusiperki tokį namą, kitą dieną kaimynas ateina ir sako nugriauk, nes ant mano žemės stovi. Kituose objektuose taip pat buvau radęs nesutapimų kai tvora stovi metru toliau ar arčiau nei reikia. 

Kaimynai irgi vienas svarbiausių dalykų gyvenimui, deja prieš perkant to nelabai patikrinsi. Yra toks dalykas kaip nusikaltimų žemėlapis, galima pasižiūrėti kokie nusikaltimai buvo įvykę paskutinius metus. Jeigu pas kaimynus nuolat vyksta smurtiniai nusikaltimai, tai jau aišku kas per kontingentas ten. Arba jeigu nusikaltimai susiję su narkotikais, tai yra tikimybė kad ten jais prekiauja, reiškia čia lankosi narkomanai. Apie kaimynus dar galima pasakyti kaip atrodo jų sklypas, jeigu viskas apgriuvę, voliojasi šiukšlės, tai su tokiais kaimynais irgi gali būti problemų. Blogiausi kaimynai tai visokios supermamytės, kurioms amžinai viskas nepatinka, amžinai viskuo skundžiasi. 

Namo plotas. Skirtingai nei su butais, kur kambarių skaičius nusako buto dydį, o kaina skaičiuojama €/kv.m. - su namais viskas kitaip. Plotas nelabai įtakoja namo kainos, nebent kalba eitų apie labai mažus namus, iki ~60kv., kurie yra pigesni, nes daug kam per maži. Koks tau reikalingas plotas nepasakysiu, nes kiekvieno poreikiai skirtingi. Bet reikia žinoti, kad namui reikalingas daug didesnis plotas nei butui, dar priklauso nuo aukštų skaičiaus ir išplanavimo. Pvz., naujos statybos, šiuolaikiško išplanavimo 1 aukšto 80kv. namas nors ir nedidelis, bet pakankamai talpus, jame būna du miegamieji ir svetainė su virtuve, taigi galima komfortiškai gyventi. Tuo tarpu atvažiavęs apžiūrėti kokį nors seną 100kv. 2 aukštų namą - randi tik 1,5 kambario butą, nes visą plotą suvalgo laiptai, verandos, balkonai, rūsiai ir t.t. Teko apžiūrėti 5 kambarių namą kur realiai tik vienas kambarys buvo kaip miegamasis, visi kiti pereinami iš kurių nėra jokios prasmės, nes jie per maži, kad būtų svetainėmis. Namas turi keturis plotus - bendras plotas, naudingas plotas, gyvenamas plotas ir užstatymo plotas. Skelbimuose visada rašomas bendras plotas, tačiau reikia išsiaiškinti koks yra gyvenamas plotas. Gali būti bendras plotas 140kv., o gyvenamas vos 60kv. Namo ploto kaip ir sklypo, per daug nebūna, aišku jeigu turi didelį biudžetą ir gali rinktis, tai išsirenki konkretų namo dydį, bet kai už tavo biudžetą pasiūlymų nedaug, renkiesi iš to, kas yra, tai svarbu tik kad ploto nebūtų per mažai. Jeigu nesi gyvenęs name, tai geriausia pasiprašyti pas draugus, gimines į svečius, pasižiūrėti išplanavimą, sužinoti koks jų namo plotas. Nors jeigu nesi gyvenęs name, tai geriau prieš tai išsinuomoti, gal pagyvenęs sakysi, kad bute geriau ?

Namo tipai: 
Rąstinis - šiais laikais pastatyti brangu, dėl ko jie jau įrengti kainuoja brangiau. Mažiau likvidūs, nes populiarus mitas, kad jiems išvis paskolų neduoda, nors tai galioja tik senoms rąstinėms troboms. Iš patirties galiu pasakyti, kad rąstiniame name gyventi maloniau. Bet kažin ar nusipirksi rąstinį namą, tokius retai kas stato, o jei stato, tai ne pardavimui. 
Karkasinis - pastatyti pigiausia, bet kažkodėl pilnai įrengti kainuoja panašiai kaip mūriniai. Mažiau likvidūs. Nedaug apie juos žinau, bet sau nepirkčiau, nebent statyčiau.
Iš baltų plytų - didžioji dalis senų namų yra būtent tokie, namai stovi ilgai, neyra, nepūva, viskas su jais tvarkoje. 
Iš blokelių - dauguma naujų namų statomi iš blokelių. Pliusas, kad patys blokeliai yra nebloga šilumos izoliacija, lyginant su plytom. Bet jie mažiau tvirti, pvz., jei norėsi kažką sunkaus ant sienos pakabint gali būti sudėtingiau. 
Iš raudonų plytų - nedaug, bet kartais pasitaiko tokių namų. Gal ir nusišnekėsiu, bet man tos plytos atrodo labai trapios, su koja spyri ir subyra ? 
Jeigu namas pastatytas ne per vieną, o per kelis kartus - tai jau minusas, nes tada būna nepatogus išplanavimas, daug įvarių nereikalingų nišų, užkampių, palėpių. Klausimas dėl namo tvirtumo. 

Šildymo tipai, surikiuosiu nuo blogiausio pagal savo nuomone: 
Dyzelinis katilas - jeigu ir sutiksi kur nors, tai bus likę iš senų laikų kai dyzelis kainavo centus ar jį nupilinėdavo nemokamai. Dabar nelabai įsivaizduoju kas galėtų šildytis tokia nesąmone. 
"Buržuika" arba židinys - tinka tik kaip papildomas, o ne pagrindinis šildymo būdas, nes šildo tik tol kol dega, didžioji dalis šilumos išeina pro kaminą. 
Elektra - žiauriai brangu. Žinau kas pasidarė šildomas grindis vonioje ir po pirmos sąskaitos už elektrą net nebejungia. Baisu pagalvoti kiek kainuotų pilnai šildyti visą namą. Todėl realybėje tokio tipo šildymo beveik nesutiksi. 
Židinys su išvedžiotais ortakiais - čia jau fizika, namie šilta tada kai oras nejuda. Juk vasarą kai būna karšta įsijungi ventiliatorių ir atsivėsini, nors jis oro neatšaldo, tik jį sujudina. Pvz., Eskimų jurtose šilta, nors jos iš ledo pastatytos, nes oras viduje nejuda. 
"Oras - Oras" - tas pats minusas kaip ir su ortakiais, bet bent jau gali elektroniškai reguliuoti ir nereikia kūrenti. Kad būtų komfortiška gyvent su Oras - Oras, turi būti labai sandarus namas. Pliusas, kad vasarą galima naudoti kaip kondicionierių. Kiek mačiau dedamas tik namuose pastatytuose pardavimui nes tai turbūt pigiausia šildymo sistema, sau niekas tokių nededa. 
Kieto kuro katilas - populiarus senuose namuose. Nors iš finansinės pusės tai vienas pigiausių variantų šildymui, bet ir pats nekomfortiškiausias. Įsivaizduok - grįžti namo vėlai vakare, pavargęs, alkanas, krūva reikalų turi padaryti, bet viską privalai mesti į šoną ir eiti į katilinę kūrenti katilo. Reikia pastoviai užsakinėti malkas ar brikėtus, juos sandėliuoti, nešioti, dėlioti, valyti pelenus. Net jeigu malkos būtų nemokamos - nusipirkęs tokį namą iš karto keisčiau šildymo būdą. 
Krosnis - pasitaiko daugiausia sodybose ar trobose. Nors irgi reikia dirbti pečkūriu, bet kokybiškas pečius labai gerai akumuliuoja šilumą, reikia rėčiau kūrenti, mažesnė malkų išeiga, ir kaip su židiniu papildomas jaukumas namie. 
Granulinis katilas - palyginus su kieto kuro katilu žymiai mažiau vargo, nauji katilai būna pilnai automatinai, galima iš namų reguliuot temperatūrą, užtenka kartą į kelias dienas įpilti granulių ir išnešti pelenus. Minusas, kad jie brangiai kainuoja, jeigu yra perkamam name, tai gerai, bet jeigu reiktų dėti naują, tai geriau rinktis kažką kito. 
Dujinis katilas su atvežamais dujų balionais - statomas tada kai nėra dujų įvado. Teko girdėti nusiskundimų apie juos, kad nesigauna pigiai, atveža nepilnus balionus, reikia gaudyti kada pasibaigs dujos, reikia vietos kur laikyti juos. Pliusas, kad pats dujų katilas labai pigus ~1000€. Taip pat jis šildo ir karštą vandenį tiek žiemą tiek vasarą, todėl nereikia boilerio ir susitaupo ant elektros. 
"Oras - Vanduo" - šiuo metu populiariausias šildymo būdas naujuose namuose. Veikia kaip Oras - Oras, tik kad šilumą paduoda į radiatorius arba šildomas grindis. Kai kas vadina tai šildymu elektra, bet tai netiesa, šildymo principas yra kaip šaldytuvo namie arba mašinos kondicionieriaus, kai keičiantis freono slėgiui keičiasi jo temperatūra, taigi elektros energija naudojama tik kompresoriaus darbui ir mėnesinės sąskaitos už elektrą būna nedidelės. Pagrindinis minusas, kad tai brangiausia šildymo sistema, kaina su įrengimu apie 5000-10000€. Nuo šaltosios dalies esančios lake pastoviai bėga kondensatas, dėl to būna daug ledo. Taip pat jie būna vagiami. Esant dideliems šalčiams freonas nebesusitvarko ir pasijungia el. tenas, tada elektros sąnaudos žymiai išauga. 
Dujinis katilas - tik tuo atveju jei yra dujų įvadas. Kaip jau minėjau katilas kainuoja labai pigiai, pajungimas paprastas. Brangu gali būti tuo atveju, jeigu dujos eina pro gatve, bet į namą neatvestos. Kaip ir "Oras - Vanduo" tai yra pilnai autonominė sistema, kaip bute, nieko daryti nereikia, ateini namo ir šilta, apie šildymą negalvoji, pulteliu pasireguliuoji kiek reikia. 
Geoterminis šildymas - įrengti kainuoja labai brangiai, bet šildymo kaina mėnesiui labai žema, nes šilumą ima iš žemės. Atsiperkamumas keliasdešimt metų. Sau beveik niekas tokio nededa, pardavimui juolab, bet jeigu sutiksi namą su tokiu šildymu, tai bus didelis pliusas. 

Kiek kainuos šildymas priklauso ne nuo šildymo tipo, o nuo namo apšiltinimo. Jei namas didelis ir kiauras, tai su bet kuo bus brangu šildytis, o jei sandarus, tai skirtumo nepajausi, tad geriau rinktis tai kas komfortiškiausia. 
Šildomos grindys maloniau ir efektyviau nei radiatoriai, jas įrengti brangiau. Taigi jei namas su dujom ir šildomom grindim - į šiuos pliusus reiktų atsižvelgti. 

Namo įrengimas. Čia jau priklauso nuo tavo poreikių - ar brangini savo laiką, nori iš karto įsikraustyt ir gyvent ar esi išrankus dizainui ir spalvoms ir pasiryžęs vargt su remontais, kad pasidaryt svajonių namus. Kiek teko apžiūrėti naudotų namų - labai dažnai pasitaikė tokių variantų kai nuotraukose atrodo padoriai, galvoji, kad ten tik kokius tapetus ir plyteles perklijuosi ir gyvensi, bet apžiūrėjęs gyvai supranti, kad viskas tik aptvarkyta "ant pardavimo", realiai viską reikia lupt ir dėt naują, kas kainuoja tikrai ne vieną ir ne 10 tūkstančių. Tokį namą nupirkęs gaunasi sumoki kaip už sveiką, o gauni plikas sienas plius tonas atliekų, tai jau geriau iš karto pirkti plikas sienas. Perkant namą, kuriam reikia remonto ir skaičiuojant kainą reikia atsižvelgti ne tik į kvadratūrą, bet ir išplanavimą. Kuo daugiau kambariukų, kampų, durų, laiptų ir t.t. - tuo brangesnis remontas bus. Stogas šiais laikais yra brangus malonumas, jeigu jis senas, tai reikia į tai atsižvelgti, gali kainuoti ir 20k€. Taip pat svarbu santechnika ir elektros instaliacija, kas nėra pigu. Jeigu elektros instaliacija silpna, sena ir neteisingai suprojektuota, tai gali tekti gadinti visas sienas, kad išvedžioti naują. Pardavėjai dažnai akcentuoja plastikinius langus, bet tai nėra pliusas, jie palyginus pigūs (~300€ už paprastą langą) ir nieko pačiam daryt nereikia, paskambini, atvažiavo, sudėjo. Jei name yra plastikiniai langai, tai nereiškia, kad jie nauji, juos irgi gali tekti keisti. Virtuvės kaina 5k-10k€. Aišku yra kas deda ir už 30k, bet ši tema ne apie išpindėjimus. 

Ar reikalingas garažas kiekvienam skirtingai. Galiu pasakyti, kad garažas reikalingas tada kai kartais pasikrapštai prie mašinos arba kad ten laikyti motociklą, keturratį ar kokį savaitgalinį auto. Kasdienės mašinos parkavimui jis nereikalingas, kiek tenka matyti namų su garažais - mašinos visada stovi kieme. Žiemą statyti mašinos šildomam garaže nepatartina, nes kai įvarai ją aplipusią druskom, tai rūdija daug greičiau. Niekad nesuprasiu garažų, kurie randasi rūsiuose - įvažiuot ir išvažiuot visada sunku, kabini dugną, žiemą buksuoji. Kadangi man garažas yra būtinas, tai lygindamas namus su garažu ir be, visada pridėdavau apie 10k€ namui be garažo, nors jaučiu šiais laikais garažui reiktų daugiau. O mašinai parkuot geriausia stoginė. 

Pirtis irgi kaip kam, kai rinkausi namą nekreipiau į tai dėmesio, bet dabar turiu ir džiaugiuosi, aišku kiekvieną savaitgalį nekūrenu, bet retkarčiais pasipirtint malonu ir sveika, tiek sau tiek svečiams ? Jei nebūtų, tai užsisakyčiau kokią padarytą bačką už 3k. 


Dažna diskusija būna ar statytis namą ar pirkti jau pastatytą naują ar pirkti seną. Vienareikšmiško atsakymo nėra. Jeigu tu nori naujo namo, tai pirkti seną ir iš jo lipdyti naują neapsimoka, paprasčiau pirkti ar statyti naują. Bet statant nuo nulio, t.y. nusipirkti sklypą, tada tvarkyti popierius, vesti komunikacijas ir t.t. gali užtrukti ne vienus metus kol prasidės pačios statybos. Toks variantas tinkamas tuo atveju jeigu jau gyveni nuosavam būste ir nereikia mokėti už nuomą. Ir jeigu turi daug laisvo laiko užsiiminėti statybomis. Net jeigu pats nei vienos vinies neįkalsi - vistiek nuolat turėsi dalyvauti statybų procese. Kitas variantas - pirkti seną lūšną, ją nugriauti ir statyti naują. Tokiu atveju nors sumokėsi daugiau nei už tuščią sklypą, bet sutaupysi laiko statyboms, taip pat ir pinigų statyboms, nes nebereikės laikytis tų visų A++++++ reikalavimų, gauni rekonstrukcijos leidimą ir užtenka B klasės. Nors yra kas perstato namą be jokių leidimų, jeigu plotas nesikeičia, tai kas ten žiūrės ar sienos naujos ar senos, remontui juk leidimai nereikalingi. Pliusas, kad prie seno namo jau būna normalus kelias, pilnavertis gyvenamas rajonas su parduotuvėm, mokyklom ir t.t. 
Perkant naują namą yra rizika dėl brokų, kaip žinia pardavimui niekas kokybiškai nedaro, taupo ant medžiagų, dirba nekvalifikuoti darbininkai. Čia jau reikia žiūrėti į statytoją, kokia jo reputacija, kiek jau namų pastatė. Jei tai pirmas jo namas, tai būna taip, kad po to firma užsiadro ir dėl brokų nebėra kam teikti pretenzijų. Lyginant naujų ir senų namų kainas daug kas galvoja, kad jų kainos yra panašios, nes neatsižvelgia į tai, kad naujame name bus tuščias nesutvarkytas sklypas, o senam name bus tvarkinga aplinka, tvora ir t.t. Taip pat naujo namo minusas, kad pirmus kelis metus aplinkui nebus nei asfalto nei žvyrkelio, tik statybininkų išrausta bekelė. Rajone apart namų nieko nebus, nei parduotuvės nei kiosko, nei kavinės, nei autobusų stotelės. Bet nepaisant visų minusų jei leistų biudžetas - pirkčiau naują. 
Statant namą iki 50kv nereikia tų visų sudėtingų leidimų ir ekologijos kategorijų, bet čia jau būtų labai eko variantas, gyvenant dviese be vaikų. Taip pat lengviau ir su 80kv jei namas statomas sodų benrdijoje, bet ten atsiranda įvairių niuansų dėl bendrijos. 
Pirkti seną namą apsimoka tik tokį, kuriam reikia tik smulkaus remonto arba išvis nieko. Pirkti pilnai rekonstrukcijai neapsimoka, nebent nugriovimui. Nusipirkęs jau gyvenamą namą nereikės laukti n laiko, galėsi greitai atsikraustyt ir gyvent. Aišku reikia turėti omenyje, kad komunikacijos bus senos ir gali pasitaikyt įvairių santechnikos, šildymo sistemos gedimų, gali reikėti aptvarkyti stogą ir pan., užtat nereikės daryti visko iš karto. Didžiausias minusas tai išplanavimas, kuris senuose namuose dažnai būna nelogiškas, nepatogus ir kurio negalėsi pakeisti. Na teoriškai galima, bet tai bus tolygu viso namo perstatymui. 
Geriausias variantas mano manymu tai beveik nauji namai, kelių metų senumo, kurie jau yra gyvenami. Ten dažniausiai išvis nieko daryti nereikia, tą pačią dieną gali atsikraustyt. Bet jų pardavime labai mažai ir vos atsiradę nuperkami labai greitai. 

Jeigu jau turi budžetą pradiniam įnašui, jeigu bankas patvirtino pajamas, tai nedvėjok ir pirk, nes kainos kyla kaip ant mielių. Jei kažkuris namas tau pilnai tinka, bet kaina atrodo didoka, tai vistiek pirk jei alternatyvų nėra, toliau kainos tik kils. Šiandien tas namas atrodo brangus, rytoj atrodys normali kaina, o poryt gailėsies, kad nenupirkai taip pigiai. Kuo ilgiau ieškosi, tuo brangiau sumokėsi. Jokios krizės nebus ir NT nepigs, o jei krizė ir bus, tai tuo metu niekas tau paskolos neduos. 
Prieš perkant reikia gerai pasiskaičiuoti savo biudžetą, nes namo pirkimui reikalingas ne vien pradinis įnašas. Vien namo perrašymas dabar kainuoja apie 2k€. Net jei namui nereikia remonto, tai atsikrausčius vistiek norėsis nusipirkt baldų, buitinės technikos ir pan. Kišenėje reiktų turėti mažiausiai 5k virš pradinio įnašo. 
Kol kas teik, jei ką nors prisiminsiu - papildysiu. Komentuokit, taisykit klaidas ką blogai parašiau ? Nesu šios srities specialistas, tiesiog aprašiau savo patirtį ką sukaupiau per kelis metus namo paieškų, nes prieš tai buvau visiškai žalias ir visą informaciją sugaudyt buvo labai sunku. 

Papildymas: 

Pamiršau vieną svarbų dalyką - komunikacijas. 

Elektros įvadas. Kuo daugiau, tuo geriau. Minimaliai reiktų ~10kW (ne kV). Pvz., jei name 5kW, tai įjungį virdulį, mikrobangę, orkaitę ir išmuša automatus. Vienfazis ar trifazis nėra skirtumo, nebent planuoji jungt kokias nors stakles. Tiesiog jeigu yra trifazis, tai jau rodo, kad įvadas nebus silpnas. 
 
Nuotekos: 
Miesto - taip pat kaip bute, moki kažkokį mėnesinį mokestį ir pamiršti. Geriausias sprendimas, jei įmanoma.  Valymo įrenginiai - by default būna visuose naujose namuose. Įrengt brangu, keli tūkstančiai, dėl priežiūros nežinau, gal kas pakomentuos.  Bačka su dugnu - priklausomai nuo bačkos dydžio ir naudojimo intensyvumo gali tekti dažnai kviesti siurbimo mašiną, išsiurbimo kaina iki 100€.  Bačka be dugno - reikės kviesti išsiurbti rėčiau, bet tai yra nelegalu, gamtosauga jei patikrins gali gerai pakratyt.  Vanduo: 
Miesto - taip pat kaip bute, moki mėnesinį mokesti ir turi vandenį nuolat. Tik reikia išsiaiškinti vandens kokybę. Teko gyventi Avižieniuose, kur vanduo buvo tiesiog baisus, visos kriauklės būdavo rudos, nespėdavom keisti filtro. Atrodo smulkmena, bet tikrai svarbus dalykas.  Gręžinys - dažniausiai vanduo būna švarus, bet neskanus, aišku visada galima susidėti filtrus. Priklausomai nuo gylio kiekviename sklype gręžinio kaina keli tūkstančiai €. Todėl kartais būna bendras gręžinys su kaimynais, ypač naujuose kvartaluose. Reiktų pasidomėti kieno sklype tas gręžinys, kaip su mokėjimais ir pan. Kad nebūtų taip, kad nusipirkus namą kaimynas sakys mokėk kosmosą arba prisuksiu kranelį.  Šulinys - pigiau nei gręžinys, vanduo įprastai būna labai skanus. Minusai - gali negražiai atrodyti kieme, priklausomai nuo klimato ir naudojimo vanduo gali baigtis. Taip pat vanduo gali sugesti nuo naudojamų trąšų, išbėgusių teršalų ir pan.  Internetas. Atrodo smulkmena, bet šiais laikais daug kam svarbus dalykas, ypač jeigu prieš tai gyvenai mieste ir paskutinius keliolika metų turėjai stabilius 1Gb/s. Deja, užmiestyje tokių greičių nėra ir teks grįžti į praeitį. Prieš perkant namą reiktų pasidomėti koks greitis toje vietovėje, paprasčiausiai namo apžiūros metu galima paleisti speedtest.net programėlę, geriausia tai daryti iš kelių telefonų su skirtingais operatoriais. Berods pas Telia puslapyje galima pasižiūrėti kokios interneto greičio galimybės konkrečiu adresu. Jeigu į namą ateina telefono laidai, tai pliusas, tada internetas bus greitesnis. Pvz, praeituose namuose turėjau modemą su sim kortele, interneto greitis pradžioj buvo apie 40Mb/s, veliau su metais kilo ir prieš išsikraustant buvo jau palei 100Mb/s. Persikraustęs pasiėmiau modemą su savim, bet naujuose namuose greitis buvo vos 20-30Mb/s. Norėjau statyti papildomas antenas, bet tech. skyrius pasakė, kad jos nepadės, nes antenos statomos kai blogas ryšys, o pas mane ryšys puikus, tiesiog neužtenka srauto. Tada Telia atkasė, kad į namą ateina senoviniai telefono laidai, pajungė modemą per juos ir dabar turiu stabilius ~200Mb/s. Kas nesigaudo greičiuose paaiškinsiu paprastai, gal koks IT specas komentaruose pataisys: virš 100Mb/s (būtent Mb/s, ne MB/s) internetas yra greitas, skirtumą pajausi nebent siųsdamas torrentus. Apie 50-100Mb/s internetas yra neblogas, pilnai galima naudotis, 4K video užkrauna, aišku dar priklauso kiek bus naudotojų. ~10-50Mb/s naudotis galima, bet jau jausis mažas greitis. Žemiau 10Mb/s sakyčiau šiems laikams per mažai. 

Su tokiomis reklamomis ir taikosi i atitinkama auditorija

Kas per įprotis šiame forume atsirado kabinėtis prie žodžių? Korona buvo nepaprasta padėtis, sujudimas pasaulyje, taip pat kaip dabar karas Ukrainoje. 

Arba klaidingai galvoji, arba ne taip tave suprantu. Išmokti dirbti žinoma reikės norint pradėti veiklą. Tačiau pažymėjimas yra reikalingas darbui su pavojingomis dujomis, niekas ten pildyti kondicionierių nemokina. Turėsi išmokti visą informaciją apie jas, bei išlaikyti egzaminą.
Dėl tavo minėtų visų darbų - visur geras nebūsi, tikrai geriau koncentruotis į tam tikras sritis. Įrangos begalė ir visuomet jos bus maža, ji visiškai skirtinga tavo norimiems darbams, sritys visai skirtingos, pirdaliosi visur po truputį ir niekur gerai nebus turbūt. Bet vėl gi tokios vietos egzistuoja ir išsilaiko kur nors 😄

Man tai šita freonų pildytojų kioskuose verslo idėja protu nesuvokiama. Freonas niekur nedingsta, jei sistema nėra kiaura. Tai protaujantis žmogus pamatęs kad nešaldo kondiškė ir sistemoj nėra freono važiuos pas normalius meistrus, kurie suras sistemoj skylę, ją sutvarkys ir tik tada užpildys. Važiavimas į tas palapines yra tik pinigų švaistymas, nu bet gal yra kam sekasi kai užpildytas freonas tuos 2-3 mėnesius sezono "atlaiko", kitąmet vėl važiuoja pildyti ir nemato problemos:)

revolut ir tas duoda paskola iki 25k
vykdai IV, taupai pinigus ir pyst pritrūko vos 5k, kuriuos planuoja imt iš banko 😐

Keli draugai turi, philips, samsung, čia nereikia daug turėt pačiam, kad įsitikint, plius pardėse stovi, galima paklausyti😉
Nzn, gal as lb išrankus muzikos garsui, bet pažiūrėk į tuos soundbarus, lengvi, boso nerasta, aukšti dažniai. 
Kalbu apie nurodytą kainą 300 eur, tikrai už tokią kainą nera ka imt
 

https://suchen.mobile.de/fahrzeuge/search.html?vc=Motorbike

Lietuvoj nesu girdėjęs, bet užsienyje populiarus scam'as kai visokios firmeles skambina žmonėm, uždavinėja klausimus, į kuriuos žmonės atsako "taip", po to tiems žmonėms ateina sąskaitos už visokias bevertes paslaugas ar prekes, nes neva jie pasakydami "taip" užsakė tas paslaugas. 

Paskaičius kai kuriuos komentarus baisu darosi kokie žmonės naivūs. Jeigu perekupas užsidėjo kostiumą, pasistatė angarą su baltom plytelėm ir kavos aparatu - reiškia čia jau yra rimtas salonas ir mašinos tikrinti nereikia 😄😄 
Netgi oficialios atstovybės buvo ne kartą prigautos sukiojančios ridas, slepiančios defektus ir daužtumo faktą net naujiems auto, ką jau kalbėti apie kitus salonus parduodančius naudotas mašinas. 

Pirmas ir svarbiausias punktas - būtina tikrinti mašiną prieš pirkimą ir visiškai nesvarbu kokia garantija jai suteikiama. Jeigu variklis jau negražiai dirba, tai gal jis ir atvažinės iki garantijos pabaigos, bet kai užkals kitą dieną - galėsi kaltinti tik save. 
Net jeigu salonas iš tikro labai sąžiningas ir neslepia daužtumo - darbuotojai nėra auto tikrintojai, be matuoklio nemato kėbulo remonto požymių, o ir pačiu matuokliu dažnai nemoka naudotis. Esu matęs n atvejų kai mašina vos ne iš po traukinio ištraukta, bet sutvarkyta taip, kad pardavėjas pašaudęs su matuokliu sako "jokių įvykių neturėjus". 
P.S. Nuvežti mašiną į servisiuką už kampo, kad pakeltų ant keltuvo ir paklibintų šarnyrus - tai nėra patikra prieš pirkimą. Visokie karvertikal, autodnr ir pan. yra pramoginiai, o ne patikros portalai. 
 
Antras punktas - skaityti garantijos sąlygas. Yra salonų, kurie tuo piktnaudžiauja, pvz., reikalauja, kad pas juos darytum aptarnavimus už jų kosmines kainas, paskaičiavus antkainį galėtum kitą variklį nusipirkt. Arba garantija dengia tik kažkokį % remonto sąmatos atstovybės kosminėm kainom, tai paskaičiavęs kainų skirtumą - normaliam servise sutvarkytum pigiau nesikreipdamas į garantiją. Taip pat reikia žiūrėti kam būtent galioja garantija. Pvz., buvo atvejis kai nupirko mašiną žinomam salone su visom garantijom, užsilenkė turbina, sparnuotės dalys įkrito į variklį ir jį sugadino. Verdiktas - negarantinis atvejis, nes garantija galioja tik varikliui, o turbina ne variklis. Žinoma sutarties sąlygų nepakeisi ir jokie advokatai nepadės, tiesiog jeigu ruošiesi pirkti mašiną už didesnę rinkos kainą dėl garantijos, bet realiai tos garantijos negauni, tai kokia prasmė permokėti? 

 

Nemažai uždarbiečių pirko per mane automobilius, kol iš jų atsiliepimų nėra pakomentuosiu pats: 

1. Kai auto perkamas už vidutinę Vokietijos kainą (brangiau nei Lietuvoje), tai jis parvažiuoja arba idealios būklės arba su nedideliais trūkumais, bet vistiek būna tokios būklės, kokios Lietuvoje su žiburiu nerastum. 
Kai auto perkamas už žemiausią Vokietijos kainą, tai jis būna parvažiuoja su įvairiais techniniais defektais, kuriuos sutvarkius telpama į lietuvišką kainą ir bendra būklė vistiek gaunasi geresnė nei perkant Lietuvoje. Būna pasiseka ir pigiausias auto Vokietijoje būna geresnis nei brangiausias Lietuvoje. 

2. Problemų dažniausiai kyla tada, kai užsakovai ima mėtytis pirkimo metu, pvz., suderinus pirkimą su pardavėju, suforminus dokumentus, prieš vedant pinigus pareiškia "apsigalvojom, žmonai spalva nepatinka, nepirksim", tada visas kelių dienų, kartais net savaičių darbas nueina šuniui ant uodegos ir tenka viską pradėti iš naujo. O jeigu toks dalykas vyksta perkant su patikrinimu, tai klientas patiria nereikalingų išlaidų. 

3. Pakankamai nemažai, nes reikia pačiam rinktis skelbimus pagal savo kriterijus. Pagal užsakovo duotus kriterijus niekada nerenku skelbimų, kiek kartų bandžiau - visada gaudavosi trigubas darbas. Žmogus pats geriau žino kas jam tinka ir patinka, kur gali padaryti kompromisą. 

4. Jeigu būklė visiškai nesvarbu, svarbiausia kuo pigiau, tada gali pirkti Lietuvoje. Bet kaip rodo patirtis, perkant auto užsienyje ilgesniam laikui vistiek išloši ant kainos. 

5. Priklausomai nuo šalies ir konkretaus auto. Pvz., iš Vokietijos nėra jokių viešų duomenų bazių, o visokie karvertikal dažniausiai rodo mažai info arba išvis nerodo. Bet Vokietijoje statistiškai vieni geriausių auto Europoje, tai čia klausimas ko labiau reikia, ar geros mašinos ar gražios istorijos. 

Ok, advokatas pasakys reikia keisti tuos ir tuos punktus. Salonas pasakys - nepatinka nepirk, sutarties nekeisim. Finale būsi išleidęs advokatui krūvą pinigų ir naudos 0. 🙂 Man rodos, geriau samdytis specialistą, kad gerai apžiūrėtų auto ir tiek. 🙂 

2k į rankas? ??? Net Vokietijoje tiek neuždirba.
Puikiai žinau šią virtuvę iš vidaus. Visų pirma nėra skirtumo ar Omniva ar LP ar DPD ar Venipak - visur siuntas spardo vienodai (nežinau kaip dėl UPS). Visų antrą vairuotojai nedirba tiesiai siuntų kompanijoms, jie dirba tarpininkams, kurių būna ir ne vienas. Tas pats vairuotojas vieną dieną gali vežti siuntas Omnivai, kitą dieną LP. 
Visų trečią tai yra žymiai sunkesnis darbas nei jūs galvojat, tiek daug krūvio kažin ar dar kokiam darbe gausi, ir ten daugiau psichologinio krūvio nei fizinio. Nuolatinis skubėjimas, KET pažeidimai, rizika padaryti avariją, atsakomybė už busą ir už kiekvieną siuntą, vadovai vergvaldžiai, piktybiniai klientai ir pan. Alga priklauso nuo siuntų kiekio, privalai pastoviai skubėt, lakstyt, kad užsidirbt bent kažkokius pinigus. Ir tai nėra darbas standartiniu grafiku nuo 8 iki 17, perskaičiavus vairuotojų algą į faktiškai išdirbtas valandas, tai kažin ar jie uždirba daugiau nei valytojai. Žinau vairuotoją senbuvį, kuris per daug metų buvo pilnai atkalęs sistemą, žinojo kiekvieną savo maršruto gatvelę ir kiemą, kiekvieną gavėją kada gali priimt siuntą ir pan., išeidavo į darbą 5:00, grįždavo geriausiu atveju 20:00, uždirbdavo 1200-1300max. O jeigu dirbsi paprastai, neskubėdamas, saugodamas siuntas, nepažeidinėdamas KET, pasidarydamas pietų pertrauką ir tik standartinį valandų skaičių - net ant minimalios algos neužsidirbsi. Nežinau nei vieno vairuotojo, kuris mylėtų savo darbą, dauguma ilgai neužsilaiko, nes mažai kas sugeba atlaikyti tokį krūvį. Ir čia problema ne vairuotojuose, o sistemoje, nes vadovai stengiasi užsidirbti kuo daugiau, kam samdyt du vairuotojus jeigu gali tiek pat siuntų užkraut vienam ir mokėt vieną algą.