Stanley

Niekas nežiūri virėjams ar esi sveiko proto, tiesiog išklausai kursus kur pasakoja elementarius dalykus, kad reikia plaut rankas prieš gaminant, gauni žalią kortą, kuri leidžia dirbt su maistu ir viskas. Virtuvėje dažnai nesilaiko sanitarijos taisyklių, neplauna rankų, pakelia maistą nuo žemės ir t.t. Ir nieko, klientai suvalgo, niekas nemiršta, apsinuodija nebent jei pašvinkusią mėsą įdeda, bet čia jau labiau savininkų problema, o ne virėjo. Aišku virėjas gali įdėt nuodų į maistą, bet čia tas pats kas nušaut žmogų gatvėj, su profesija niekaip nesusiję. 

Tuo tarpu elektrikas gali padaryti daug žioplų klaidų, dėl kurių pasekmės gali būti skaudžios. Kažkur nepriverš kontakto, blogai nuizoliuos laidą ar sulaužys jį montuojant, per patikrinimą viskas bus ok, nes sujungta teisingai, po to apsigyvens žmonės, nakčiai į tą rozetę prijungs šildytuvą, dėl didelės srovės ir blogo kontakto ims svilti ir sudegs namas kartu su gyventojais. 
Gyvas pavyzdys: su draugu jo namuose vedžiojom elektrą. Aš elektrikas, jis ne, aš dariau visus projektavimo ir jungimo darbus, jis kaip pagalbinis gręžė sienas ir pan. Viską sudėjus ir sujungus išmušdavo automatas. Ilgai ieškojau problemos, parinausi, kad kažką blogai sujungiau, visas dėžutes kelis kartus praskambinau, kol galiausiai radau, kad draugas prisukdamas šviestuvą priveržė jį prie laido, korpusas buvo aštrus metalinis, prakirto izoliaciją ir užtrumpino. Man net nekiltų minties sukti šviestuvą tiesiai ant laido, o jam kaip neelektrikui buvo dzin. Tai pasisekė, kad užtrumpino pilnai ir išmušė automatas, kitaip nebūtumėm pastebėję, toje vietoje kaistų ir medinės lubos užsidegtų greit. 

Labai tikiuosi, kad tokie kaip integer neeis dirbti elektrikais.

Niekas nežiūri virėjams ar esi sveiko proto, tiesiog išklausai kursus kur pasakoja elementarius dalykus, kad reikia plaut rankas prieš gaminant, gauni žalią kortą, kuri leidžia dirbt su maistu ir viskas. Virtuvėje dažnai nesilaiko sanitarijos taisyklių, neplauna rankų, pakelia maistą nuo žemės ir t.t. Ir nieko, klientai suvalgo, niekas nemiršta, apsinuodija nebent jei pašvinkusią mėsą įdeda, bet čia jau labiau savininkų problema, o ne virėjo. Aišku virėjas gali įdėt nuodų į maistą, bet čia tas pats kas nušaut žmogų gatvėj, su profesija niekaip nesusiję. 

Tuo tarpu elektrikas gali padaryti daug žioplų klaidų, dėl kurių pasekmės gali būti skaudžios. Kažkur nepriverš kontakto, blogai nuizoliuos laidą ar sulaužys jį montuojant, per patikrinimą viskas bus ok, nes sujungta teisingai, po to apsigyvens žmonės, nakčiai į tą rozetę prijungs šildytuvą, dėl didelės srovės ir blogo kontakto ims svilti ir sudegs namas kartu su gyventojais. 
Gyvas pavyzdys: su draugu jo namuose vedžiojom elektrą. Aš elektrikas, jis ne, aš dariau visus projektavimo ir jungimo darbus, jis kaip pagalbinis gręžė sienas ir pan. Viską sudėjus ir sujungus išmušdavo automatas. Ilgai ieškojau problemos, parinausi, kad kažką blogai sujungiau, visas dėžutes kelis kartus praskambinau, kol galiausiai radau, kad draugas prisukdamas šviestuvą priveržė jį prie laido, korpusas buvo aštrus metalinis, prakirto izoliaciją ir užtrumpino. Man net nekiltų minties sukti šviestuvą tiesiai ant laido, o jam kaip neelektrikui buvo dzin. Tai pasisekė, kad užtrumpino pilnai ir išmušė automatas, kitaip nebūtumėm pastebėję, toje vietoje kaistų ir medinės lubos užsidegtų greit. 

Labai tikiuosi, kad tokie kaip integer neeis dirbti elektrikais.

Perdirbama tik maža dalis baterijų, likusi dalis sudeginama arba užkasama. Mažai perdirbama todėl, kad neįmanoma automatizuoti proceso, nes visos baterijos skirtingų formų, dydžių, sudėties. O rankų darbas kainuoja brangiau nei tai kas gaunama iš perdirbtų baterijų, verslui tai neapsimoka, o valstybės užmerkia akis. 

jau tada norėjau parašyti pvz, bet per telefa buvo nepatogu, parašysiu dabar.
dirbu objekte dviese, kolega sako atjunk elektrą, ten iš tokio ir tokio skyduko, aš nueinu ir matau daug skyduku daug automatuku, ok kažką suprates ar nesuprates, atjungiu, ir atsakau jam, kad dirbti saugu. Jis pradeda dirbti ir žūsta. protingas dar patikrintų prieš pradėdamas dirbti, bet tiek žuvęs, tiek pražudęs abu buvo kvailiai.
Ar supratai esmę?
Daugiau nediskutuosiu, nes čia net neblevyzgos, o gulinčio spardymas gaunasi

Elektrika tai ne kokia nors kirpėjo specialybė, kur pradžioj gauni kažkiek teorijos, o toliau jau eini praktikuotis ir lavinti įgūdžius. Elektriko specialybė yra labai atsakinga, todėl prieš prisiliesdamas prie laidų turi turėti didelį žinių bagažą, kurio negausi per poros dienų kursus. 

Nieko neklausiu, nereikia patarimų, tiesiog istorija apie regitros biurokratizmą ir abejingumą (pofigizmą) ant paprastų žmonių, gal kam bus įdomu. 

Nusipirkau mašiną, hibridą. Prieš registruodamas sugalvojau pasiskaičiuot taršos registracijos mokestį. Dokumentuose CO2 gramai neįrašyti, net nėra V7 grafos. Mašina registruota Lietuvoje nauja 2008m., o registracijos liudijimas išduotas 2014m. Įvedus į skaičiuoklę svorius, kW ir visą kitą ir pažymėjus kuro rūšį "benzinas/elektra" - registracijos mokestis 60€. Bet dokumentuose įrašyta tik benzinas, skaičiuoklėje pažymėjus "benzinas" registracijos mokestis jau tampa 225€. Skambinu į regitrą, klausiu kaip man bus skaičiuojamas mokestis - kaip pagal faktą hibridui ar kaip dokumentuose benzinui. Iš karto matosi, kad operatorė nekompetetinga, nes pradėjo klausinėti ar hibridas įkraunamas. Teko gal 10min aiškinti, kad nesvarbu įkraunamas ar ne - visiems hibridams turi būti įrašyta benzinas/elektra. Nieko neatsakė, žadėjo pasitarti su specialistais. Po kiek laiko perskambina, sako "mokestis bus" ? Sakau tai žinau, kad bus, klausimas kaip skaičiuosis. Ji man vėl "hibridas įkraunamas ar ne?". Aš jai vėl viską aiškinu. Galiausiai atsako "nieko nežinau, važiuok į skyrių". Žodžiu nulis kompetencijos. 
Atvažiuoju į skyrių, ten darbuotojai permetinėja nuo vieno pas kitą (gerai bent nereikėjo visą dieną stovėti eilėje), galiausiai atsakė taip - tais metais dar nebuvo rašoma benzinas/elektra, bet kadangi mašina buvo registruota nauja, tai kai atvažiuosi registruot - ištrauksim iš archyvo atitikties sertifikatą ir ištaisysim klaidą, taršos mokestį mokėsi koks priklauso hibridui. 
Po kurio laiko atvažiuoju registruot, bet jau sako, kad nieko padaryti negali, archyvuose nieko neturi, kuro rūšis kokia yra tokia lieka, arba mokėk 225€ arba važiuok į ekspertizę. Nesvarbu, kad tai yra jų padaryta klaida, nesvarbu, kad šių modelių net nėra buvę nehibridų - tai tavo problemos. Gal kitas žmogus numotų ranka ir sumokėtų tuos kelis šimtus, bet man visų pirma iš principo gaila atiduoti regitrai tai kas jai nepriklauso, visų antra kada nors tą mašiną pardavinėsiu ir pirkėjas vėl mokės pinigus už orą, visų trečia jeigu įves kasmetinį mokestį, tai vėl teks mokėti 4 kartus daugiau. 
Skambinu į atstovybę dėl COC (atitikties sertifikato), ten atsako, kad jo kaina 120€ ir nesvarbu, kad ta mašina buvo pas juos pirkta nauja, jeigu pirkau ne aš, reiškia aš ne jų klientas. 
Važiuoju į ekspertizę. Išeina darbuotojas, padaro kelias foto, išneša pažymą. Viskas. 76€ už popieriuką. Darbuotojui jokių pretenzijų, pats stebėjosi tokiom nesąmonėm. 
Grįžtu į regitrą, kadangi reikia keisti kuro rūšį, tai neužtenka ateiti prie langelio, reikia varyti mašiną po angaru, kad vėl viską sufotkintų, nors iš gamyklos niekas nesikeitė. 
Galiausiai taršos mokestį sumoku ne 60, o 90€, nes pasirodo jie pirmiausia mokestį skaičiuoja pagal CO2 skaičių, jei jo nėra tada skaičiuoja pagal seniau priregistruotus tokius pačius modelius, jeigu tokių nebuvo, tada jau remiasi skaičiuokle. Iš to kyla logiškas klausimas - kodėl iš karto negalėjo remtis kitų modelių statistika ir siuntė į ekspertizę? 

Norėčiau, kad atsirastų daugiau registravimo įmonių ir išnyktų monopolija, gal tada baigtųsi bardakas regitroje, nes tai toli gražu ne pirma tokia situacija kai dėl regitros klaidų turi atsakyti paprasti žmonės. Aš jau nekalbu apie kosmines eiles ir pan. 

Ne, kodėl? Taip tie "paprasti žmonės" pagaliau suprato, kad yra už juos aukštesnė ir tobulesnė žmonių rasė. Mano nuomone, šis skirstymo būdas turėjo būti įvestas jau seniai ir niekad neturėtų būti panaikintas. Kaip dabar jaustis pvz. visiems šio forumo trydukams, kurie pagrįstai galėjo piktintis, kad yra prastesni už tokius kaip aš? Ir kaip man jaustis kai aš nebegalėsiu eiti į maximą aukštai iškelta galva ir šerti "fakais" tų kurie į maximą tik per langą galėjo pažiūrėt?

Man asmeniškai tai bus juodasis liūdnasis šeštadienis. Aš, būdamas aukščiausios prabos homo sapiens su trim skiepais, tapsiu lygiu su visais šio forumo trizniais "paprastais žmonėmis" už kuriuos aš buvau žymiai geresnis ir tobulesnis visomis prasmėmis ir galėjau į juos žiūrėti iš aukšto. Manau migruosiu į Australiją kur tokių prasčiokų žymiai mažiau...

Tai vat man klausimas, kam tie vakseriai skiepijosi? Ir dar po 3 dozes įleido į save nežinia ko ? 
Kad gauti gp ir mėgautis laisvę prieš kitus? Nežinau ar tai buvo verta, ypač kai dabar tie skiepai neturės beveik jokios naudos. Jau nekalbu kokios laikui bėgant prasidės komplikacijos nuo skiepų. Asmeniškai žinau istorijas kuomet visiškai sveiki žmonės mirė po skiepo, gavę vėžį ( organizmo atsakas į skiepą ) kitiem šiaip prasidėjo problemos su sveikata, pradėjo dažnai skaudėti nugara ir t. t. nors prieš skiepą visi buvo visiškai sveiki 

Prieš savaitę prasirgau švedišku covidu, greičiausiai  omicronu. Tai galiu pasakyti, kad lietuvišku gripu sirgdavau žymiai sunkiau. Bet gal lengvai praėjo nes skiepytas. Skirtumas nuo gripo ir slogos, sirgau ir jaučiau simptomus 11-12 dienų, kai gripą turėdavau 3 dienas. Bet toks lengvas peršalimas, bėganti nosis, galvos skausmas, buvo tik viena naktis sunki, kai miegant atsibudau nuo maudžiančios krūtinės, bet ryte jau kai naujas ir nesergantis. Tada para laiko buvo kaip niekur nieko, ir vėl prasidėjo sloga. Kolega neskiepytas, tai šokinėjo temperatūrą, ir savaitę maudė nugaras ir kojas, gėrė nuo skausmo vaistus. Bet irgi sakė, kad, LT gripas baisiau. 
Man užteko 5min su sergančiu pakalbėti nors jis buvo su respiratorium, kad užsikrėsti. Dukrai 11mėn tai išvis lengvai praėjo, turėjo du vakarus temperatūros, žmonai neskiepytai dar lengviau praėjo nei man be jokių vaistų. 
Realiai persirgo pusė kolegų su šeimom sausio mėnesį. Nors visi turėjo simptomus, bet ne visiems testas teigiamas. Pvz kolega, kuris pirmasis pajautė skausmus nugaroje ir turėjo šokinėjančią temperatūrą, jam testas neigiamas net tris dienas darantis, o ir du vaikus bei žmoną užkrėtė po kelių dienų. 
Nors iš pradžių kažkiek prisisaugojau covido, nes gripas man visada sunkiau praeidavo. Tai dabar kai prasirgom su šeima ir dar 30 pažįstamų, tai manau, kad nieko čia rimto nėra. Ir gerai švedai daro, kad nėra jokių ribojimų. ?

Mano specialybe elektrikas, ir nors pagal ja niekada nedirbau, bet zinau begale budu kaip uzmusti save arba kita neteisingai padarius viena ar kita veiksma.
Viskas gerai kad nesupranti, tu ir neturi suprasti. Bent jau nesugalvojai palyginimo su programuotojo daromomis klaidomis, kaip kazkas tai palygino auksciau
 

Kažkokias nesąmones rašai... Atrodo net nesupratai, ką akivaizdžiai Tmaster parašė ir lygini asfaltą su sūrainiu. Jei imant šitą tavo absurdišką pavyzdį tai programuojant gali leist sau klyst, gali eksperimentuot, "išmokt sau", ir tobulėt. Dirbant su elektra, gali būti, kad užteks suklysti tik vieną kartą ir antro šanso nebeturėsi.
 
P.s. sakai, kad jis tik dėl savęs nori išmokt to ir vėl lygini su visiškai nepanašiais dalykais ? Juk akivaizdu, kad jis ne dėl darymo sau šito nori išmokt. Ar žmonės periodiškai kas pusmetį namie visą elektros instaliaciją naujai pasidaro, kad būtų verta tokio dalyko mokytis tik dėl savęs? ?

Ne ta pati, nes tas pradedantis programeris bus tik apatinis sraigtelis kuriant bankine sistema, uz viska atsakingas bus programeris su kruva metu rimtosprogramavimo patirties.
 

Pradedantieji elektrikai tikrai gaus paprastu darbu, o net paprasti darbai su elektra blogai padaryti gali sukelti pasekmes.
Pradedantys programeriai negaus buti atsakingais uz rimtas pasekmes turincius programavimo darbus.
Tad analogija akivaizdzii neteisinga. 

Būsto draudimas nuo gaisro, užpylimo ir pan. ir būsto draudimas kai apdraustas kiekvienas jame esantis daiktas tai yra skirtingi draudimai. Pirmu atveju draudimas reikalingas, antru atveju ne. Kol nesi susidūręs su draudimais atrodo viskas paprasta, ramiai miegi, galvoji, kad draudimas viską apmokės. Bet kai kažkas nutinka tada pamatai kitą draudimo pusę. Aš geriau nemokėsiu draudimo įmokų ir kažkam sugedus ar sudužus sumokėsiu už remontą ar nupirksiu naują negu gadinsiuos nervus ir gaišiu laiką įrodinėjimams dėl kiekvienos smulkmenos. Išmokim būti savarankiškais ir patiems už save atsakyti. Šiais laikais žmonės per daug pripratę, kad jais kažkas rūpinasi - tėvai, darbdavys, valdžia, draudimai. 

elektriko specialybė yra viena iš tų specialybių, kur dirbdamas gali ne tik užmušti save bet ir kitus, todėl  elektrikams yra būtina turėti elektrosaugos pažymėjimą. Ne dėl pačio popieriuko fakto, bet tam, kad suprastum ką galima daryti o ko ne. Elektra yra nematoma, neužuodžiama, beveik garso neskleidžianti žudikė. Kitaip tariant jei neturėsi stiprių toerijos žinių, bet vistiek užsiimsi elektros darbais, tai tik laiko klausimas kada žūsi darbo vietoje.
pradžiai baik kursus, kurie kainuoja kelis šimtus, o vėliau dar besimokydamas susižinosi kur eiti toliau praktikos mokytis https://www.sdg.lt/puslapis/elektrotechnikos-darbuotojo-eksploatuojancio-vartotojo-elektros-irenginius

Kaip ir kasmet gale metų norėčiau pasidalinti savo mintimis apie investicijas. 2021 metai buvo finansiškai geri - pasiteisino investicijos į nekilnojamo turto nuomą, atkūriau akcijų portfelį. Kur investuoti kitąmet?
Kas mėnesį investicijoms skiriu apie €1.500 - €2.000. Nuo šiol investicijų pobūdį keisiu kas mėnesį - tarpusavio skolinimas -> pasaulio akcijų ETF -> Baltijos akcijų ETF -> YOLO akcijos -> tarpusavio skolinimas -> ir t.t.
Tarpusavio skolinimas
Po daugiau nei 2 metų nusprendžiau vėl investuoti į privačių asmenų paskolas FinBee. Istoriškai visas portfelis generuoja apie 14% grąžą, tad nusprendžiau grįžti į traukinį.
Investuoju daugiausiai tik į rizikingiausias D reitingo paskolas (skolininko amžius nuo 30 iki 60) tad grąžos tikiuosi kiek didesnės. Susikūriau 50 automatinio skolinimo portfelių po €5, kad į norimas investicijas šansai papulti būtų kiek įmanoma didesni. Ketinu sukurti dar 50 kiek laisvesniais nustatymais (amžius nuo 18 metų) ir dalinti gyvenimo pamokas pasiskolinti norinčiam jaunimui. ?
Taip pat simboliškai investuoju ir į verslo paskolas, tačiau panašią grąžą tikiuosi uždirbti ir iš akcijų, tad pinigus vardan diversifikacijos kreipsiu ten.
Bondoroje toliau tęsiu prekybą antrinėje rinkoje, tačiau sandorių suma per mėnesį sudaro kelis šimtus eurų, tad rimtų pinigų ten uždirbti nebepavyksta. Iki kitos krizės. ?
2021 vertė - ±€25.000, 2022 tikslas - €35.000.
Akcijos
Akcijų rinka yra gana brangi, tačiau periodinis investavimas per ilgą laiką kainą išvidurkins. Esu patenkintas YOLO akcijų portfelio dydžiu ir ketinu jį didinti pamažu. Man nepatinka, kad dažnai galvoju apie turimas įmonių akcijas. Ketinu išskaidyti jų pirkimą į YOLO, pasaulio akcijų Swedbank Robur fondą ir Baltijos biržos akcijas. Taip akcijų kainas pamatysiu tik kartą į ketvirtį ir tikiuosi, kad tai sumažins poreikį mąstyti ar akcijos jau iššovė.
Baltijos biržos akcijas pirksiu pagal savadarbį indeksą. Tikslios sudėties nežinau, tad sudėliojau pagal senus duomenis, rastus VŽ.
2021 vertė - ±€29.000, 2022 tikslas - €45.000.
NT
Džiaugiuosi, kad laiku susipirkau butus nuomai. Artėjantį kovą turiu pasiūlymą pirkti loftą Ševčenkos gatvėje už €63.000, dabartiniai nuomininkai moka €400 per mėnesį, tad matematika gaunasi gera - 7% pajamingumas per metus.
Tačiau nenorėčiau vėl pardavinėti visų savo akcijų vardan to, kad nusipirkčiau dar vieną butą. Šiam sprendimui turiu nemažai laiko, jau kalbuosi su bankų vadybininkais ir panašu, kad geriausiu atveju reikėtų turėti bent 40% pradinį įnašą. Šiemet turbūt sužaisiu ramiau, paauginsiu akcijų portfelį ir tuomet pasipildysiu dar vienu butu nuomai per artimiausius keletą metų.
Jei finansavimą gaučiau 20% pirkinio sumos - pirkčiau nedvejodamas. ?
2021 vertė - ±€125.000, 2022 tikslas - €130.000.
Ką ateinantiems metams planuojate Jūs?

nepatarciau ant kitu zmoniu imti siais laikais, zmonos ir tos savo vyrus daznai be kelniu palieka nors pradzioje nors prie zaizdos ja dek

Įterpsiu savo visiškai žalią nuomonę apie crypto: 
Įmonių akcijos yra pagrįstos įmonių kapitalu. Turėdamas kažkokį % įmonės akcijų reiškia tau priklauso kažkoks % įmonės. Ok, negali fiziškai tos dalies pačiupinėti, bet faktas lieka faktu. Taip, biržoje nuolat spekuliuojama su akcijų kaina, bet vistiek tai nėra virtuali vertė. 
Fiziniai pinigai - eurai, doleriai ir t.t. yra pagrįsti auksu gulinčiu valstybės saugyklose. Pats popieriukas rankoje ar skaičiukas banko sąskaitoje yra bevertis, tačiau tai yra dokumentas, įrodantis, kad tau priklauso kažkokia dalis būtent to valstybės aukso. Kas nesupratot patariu pasidomėti pinigų atsiradimo istorija ir kas išvis yra pinigas. Taip, yra abejonių dėl pinigų vertės, nes jų spausdinama daugiau negu yra aukso arba abejojama ar išvis tas auksas vis dar guli saugyklose, bet čia jau kita tema, faktas lieka faktu. 
Tuo tarpu cryptovaliuta nėra paremta niekuo, nebent elektros energija, kuri buvo sunaudota jai iškasti. Tai čia tas pats, kas pinigus vertinti pagal popieriaus kainą ant kurio jie atspausdinti. Ir vienintelė priežastis kodėl ji jau tiek metų egzistuoja yra ta, kad už jos nestovi joks žmogus ar organizacija kuris ją valdytų ar reguliuotų. Crypto vertė yra tokia, kokia nusistovi rinkoje, t.y. kaip patys žmonės ją perka ar parduoda. Nepaisant to man ji vistiek atrodo panaši į finansinę piramidę, kai tiesiog daug žmonių vienas kitam moka pinigus kol galiausiai naujų narių neatsiranda, piramidė sugriūva, o laimi tie, kas buvo viršuje ir laiku iššoko iš traukinio. Patarčiau pasižiūrėti dokumentinius ar bent vaidybinius filmus apie MMM, tada tai nebuvo kažkokia šaraškino kontora, milijonai žmonių pirko MMM ir buvo įsitikinę, kad tai ateities pinigai, o iš skeptikų juokėsi. 
Dėl ateities pinigų irgi nesutinku, crypto atsirado ne vakar, jos ateitis yra jau dabar, bet kaip matom niekas ja kasdien nesinaudoja kaip atsiskaitymo būdo, nors prieš n metų atrodė kitaip. 
Bet nesakau, kad dėl to neverta į ją investuoti, čia jau kiekvienas turi pasiverti rizikas, bet kokiu atveju negalima į tai investuoti viso savo turto. 

"Dzin" verslo forma gali buti kai perki ir parduodi grynais ? Kitais atvejais tai minimalus variantas yra IV

Kad Crypto dabar ant bangos niekas nesiginčija, bet ji ant bangos tik kaip investicinis objektas. Kalba buvo, kad tai ateities pinigai, dėl ko nesutinku. Jeigu kokiais 2010-2012 metais taip galima buvo galvoti, tai dabar jau pasaulis įrodė, kad crypto kaip atsiskaitymo būdas niekam neįdomus apart šešėlio. Paėmus visus paslaugų teikėjus ar prekių pardavėjus iš kurių ką nors pirkau, perku ar pirksiu tiek LT tiek užsieny - nei vienas nepriima crypto. Ir aš kaip pats būdamas paslaugų teikėjas puikiai suprantu kodėl - kiekvienas žmogus ir verslas gyvena ir skaičiuoja pajamas/išlaidas prisirišęs prie vietinės valiutos (neskaitant vargingų šalių su nestabilia ekonomika), o crypto kursas labai nestabilus. Reiktų kiekvieną dieną perskaičiuoti kainas pagal kursą, taip pat gavęs šiandien už prekę tarkim 10€ vertės bitkoinų rytoj kursas gali nukristi ir iš jų liks tik 5€, kai prekės savikaina tarkim 8€. Kasdien grynintis bitkoinus papildoma našta ir neapsimoka dėl komisijų, o sėdėti laukti momento kada geriau juos parduoti jau gaunasi kaip investavimas, jeigu įmonė užsiima savo veikla - jai tokie dalykai neįdomūs ir ji neturi tam laiko. Taip pat gaunasi įšaldyti pinigai, nes su tiekėjais, gamyba ir už kitas išlaidas irgi crypto neatsiskaitysi. 

Crypto ne vakar atsirado. Ir jeigu pradžioje kažkas kažkur bandė jais atsiskaitinėti, tai ties tuo ir sustojo, jų populiarumas neauga, šiais laikais labai retai kas naudoja crypto būtent kaip pinigus atsiskaitymams, crypto visus domina tik kasybai ir perpardavinėjimui. Per 13 metų nei Bitcoinas nei kita crypto netapo populiari valiuta (neskaitant Nigerijos), tai kodėl sakai, kad tai bus ateities pinigai? Kaip dažnai pats kažką perki atsiskaitydamas Crypto?

Kažkada pirkau dėvėtą Gigabyte su garantija, kuris nuolat gedo, po 3 ar 4 gedimo jau važiavau nebe į garantinį, o į skytech, kur man grąžino naujo telefono kainą, nors ir nemano vardu buvo pirktas. Nebent per tiek metų pasikeitė įstatymai. 

Su lietuviškom garantijom visada taip. Vos atneši iš karto tampi kaltas - negarantinis atvejis, netinkamai naudojai, ko tu nori už tokią kainą ir t.t. Ir čia su visom prekėm, netik su telefonais. Tiesiog Lietuvoj tokia aptarnavimo ir vartojimo kultūra - visi klientai yra buduliai, kuri tik nori pasipelnyti iš garantijos, o konsultantai yra tokie patys buduliai, todėl tai žino ? Kai pirkau telefoną tiesiai iš oneplus.com, jam sugedus tiesiog užpildžiau paraišką online, kitą dieną į duris pasibeldė kurjeris, paėmė telefoną, po kelių dienų atvežė naują telefoną. Viskas. Jokių atsikalbinėjimų, įrodinėjimų ir pan. Nereikėjo pačiam niekur vežioti. Lietuvos parduotuvėms dar toli iki to. 

Martynas teisingai sako - draudimas tai yra pelno organizacija, taigi nemokėdamas draudimo skaičiuok, kad jį moki sau ir tą patį pelną uždirbi pats. Pvz., būsto ar naujo lizinginio auto draudimas yra būtinas, nes sudegus namams ar sudaužęs naują auto kažin ar sugebėsi nusipirkti naują iš santaupų. Bet visokių smulkių daiktų ar senų auto draudimas yra pinigai į balą. Jeigu sudaužyčiau telefoną, tai aišku nusiminčiau, bet galėčiau nusipirkti antrą ir tai man nebūtų finansinis smūgis. Ne vakar gimiau ir paskaičiavęs jeigu būčiau draudęs viską draudimo įmokoms būčiau išleidęs 10 kartų daugiau palyginus su tuo kiek esu kažką sudaužęs. O jeigu nuolat daužai daiktus, tai vistiek mokėsi frančizes ir draudimo įmokos tau bus brangesnės, dėl to kartais net neapsimoka kreiptis į draudimą dėl smulkių žalų. Dar nepamirškim ir "nedraudiminius įvykius". Pvz., jeigu iš tavęs pavogs telefoną, tai draudimas negalios jeigu tavęs vagystės metu nesumušė.

Juokdarys. ? Čia kaip su telefono draudimais išdūrinėja žmones, moka po 7-10 EUR/mėn ir kai dar kažkas nutinka papildomai 30-50 EUR. O jei nieko nenutinka ~240 EUR atiduoda draudimui per įmokas (per 24 mėn.). Ar ne paprasčiau būtų dėti į kojinę ir jei nutinka iš jos pasiimti ir arba taisyti arba pirkti naują kokį xiaomi už 200 EUR,  o jei nenutinka nieko tai tiesiog tie pinigai, kuriuos draudimas būtų paėmęs kaip mėnesines įmokas lieka pačiam žmogui, ir tuos pinigus jis gali panaudoti kur tik panorėjęs...
Tas pats ir su tais būsto įrangos draudimais, pinigų viliojimo būdas ir tiek. Na nebent per metus sugebat televizorių sudaužyti, porą telefonų ir porą laptopų kava apipilti - tada sutinku, tada matyčiau tokiu atveju atsiperkamumą ir ekonominę naudą.
Aš daiktus saugau tai tfu tfu tfu nieko panašaus nėra nutikę, ir jei drausčiaus tai ne vieną k EUR būčiau atidavęs draudimui, tiesiog per savo kvailumą.
Ir pabaigai reikėtų suvokti ir suprasti, kad draudimas yra pelno siekianti organizacija, tad viskas yra paskaičiuota, kad klientai įmokų sumokėtų daugiau, negu gaus išmokų, kai tai suprasit, atšoks noras tuos biznierius šelpti.