Darkera

OVH jei rimtas projektas , jei šūdservis tai užteks vpsnet, nustojau naudotis vpsnet.lt nes kai pradėjo ddosinti viskas pas juos lūžta nieko neatlaiko . Ir amžinai skambinėti turi ,kad kažką padarytų nes kaip supratau patys nepastebi ,kad kažkas ddosina. O kas liečia game serverius tai DDos apsaugos būtinos nes tikrai jei rimtas projektai su tai susidursi bent OVH- SOyoustart turi sukomplektuotų serverių grynai game serveriams ir apsaugas ten gan geras patikimas duoda. Tad na siūlyčiau investuoti į tai bet turėti gan gerą daiktą. Aišku priklauso kokio rimtumo projektas.

Mano galva didžiąją dalį žmonių kolegija ir universitetas tik paruošia kaip būsimus darbuotojus verslininkams :D

Jas reikia įveisti. Reikia laistymą įrengti. Reikia drenažus padaryti.
 
Pas mus kaime jaunas žmogus UK dirbo dėl tų braškių, viską susipirko už suvergautus pinigus. Plotas jau buvo didelis. Pernai turėjo būt nemažai grąžos. Bet braškės nušalo ir liko tik minusas. Žmogus norėjo viską mest, bet namiškiai atkalbėjo. Tas braškes prižiūrėjo iki rudens ir išvažiavo į UK vėl.
 
Šiais metais pavasarį vėl pradėjo žiūrėti tas braškes. Nenušalo. Pelno buvo. Bet pernykščius nustolius reikės ir kitais metais atidirbinėt.
 
Daug su braškėm darbo. Ta plėvelė juoda supūna, pakeisti norint - reikia viską rauti. Yra samdomi žmonės plotų atnaujinimui, ūglių nukarpymui, kad vien lapai neaugtų, skinti jas reikia anksti ryte, kad 7 ryto jau prie turgaus stovėtum. Kasdien.

Gali kaip jau siūlė augint kanapes. Sodink pluoštines ir tarp jų įmaišyk tų ,,normalių" tai bus žiauriai geras verslas. Policija galvos, kad augini pluoštines nors bus ir nelestinų. Mano vienas pažįstamas taip daro... Patikrinta formulė ir nereikia didelio ploto.

as dar nemates sklypo kad neitu privaziuoti,atsigabenti trasu ir pan :lol:

žolyte sodink, paimčiau pora kg.

tu juokauji gal zmogau? :D braskes greit auga? jos anksti buna o ne greit auga, bet zmones jau nuo kovo menesio iki birzelio braskese sedi, purskimai,tresimai, ravejimai,siaudus delioja kad svarios butu, pleveles dengimas, uogu rinkimas zmogus apie 50kg per diena prirenka,bet cia jau riba,paskui nesinori nieko,o beje turi sodinti veislemis,kad nebutu vienu metu visos,vienas veliau,kitas anksciau o jei apie 3h galvoji zinai kiek pinigu daigams reikia? Mano giminaitis sau 5 arus, kas yra 1/20h mokejo 800lt, cia daigas 0.8ct buvo, aisku kai daug imsi gal po 50ct atiduos.

Nejuokink su tais savo universitetais... Va pasiimk „Verslas nuo nulio“ mokymus ir galėsi turėt savo verslą...
 
O jei rimtai, tai matau tris variantus kaip viskas galėtų vykti:

Po mokyklos iškart bandai kurti verslą. Daug laisvo laiko. Informacijos ieškai apgraibom: renki skirtingas užklausas į Google ir tikiesi, kad rasi vertingo turinio bei neužsirausi ant kokio šarlatano, kuris prikiš į galvą nesąmonių. Jei norėsi susirasti bendrininką, teks arba pasirinkti kažką iš mokyklos, kurią baigei, arba bandyt susipažinti su kažkuo nepažįstamu ir tikėtis, kad pirmas įspūdis bus teisingas ir po kažkiek laiko nepasirodys, kad tavo bendrininkas idiotas;
Po mokyklos tiesiai ieškotis darbo, o po darbo vystyti verslą. Tokiu atveju sumažėja spaudimas užsidirbti pinigų, bet lieka kur kas mažiau laiko užsiimti verslu, o ir po pilnos darbo dienos kažin ar labai norėsis kažką labai daryti ar mokytis. Dirbdamas įgausi šiek tiek patirties, galimai dalį jos galėsi pritaikyti versle. Taip pat geriau pažinsi bendradarbius, todėl ieškodamas bendrininkų jau kažkiek numanysi, ar kuris nors iš bendradarbių yra tinkamas pasirinkimas;
Stoji į universitetą.. Turi pakankamai laisvo laiko, pakankamai laisvo laiko domėtis verslu, tarpinis variantas tarp pirmų dviejų punktų. Karts nuo karto reikia nueiti į atsiskaitymus, bet nemaža dalis jų bus bent kažkiek susiję su verslumu (universitetas negali vesti nesąmoningų modulių, nes tiesiog negautų akreditacijos moduliui ar visai studijų programai). Gerai susipažinsi su savo kursiokais ir galėsi tinkamai nuspręsti, su kuriuo iš jų norėtum kartu vystyti verslą (galėsi nuspręsti tiek pagal asmeninį bendravimą, tiek pagal akademinius pasiekimus). Mokysiesi iš žmonių, kurie bent keletą metų domėjosi atitinkamu reikalu (mažėja tikimybė, kad užtaikysi ant šarlatano). Nebus didelio spaudimo užsidirbti pragyvenimui, nes vis dėlto, tu dar tik studentas.

Iš šitų trijų variantų, bent jau man susidaro įspūdis, kad geriausią verslą pradėti būtent studijuojant universitete. Visgi, būdamas studentu beveik nieko neturi, todėl neturi ir kuo rizikuoti. Va kai pradėsi normalų gyvenimą su darbu ir antra puse, tada rizika jau kur kas didesnė.
 
O be to, siūlyčiau kritiškai vertinti tų asmenų teiginius, kurie sako „universitete nieko neišmoksi“ (ir tuo labiau „universitetas neišmokys“), nes galimai:

arba jie nemėgsta studijų formatu, kur reikia ne tik mokytis, bet ir po to atsiskaityti (visada lengviau pažiūrėt kokį Youtube video ar perskaityti knygą ir save tikinti, kad „vsio, viską moku“);
arba studijų metu prastudentavo, todėl visus tuos 4 metus iššvaistė veltui ir iš tiesų nieko neišmoko;
arba žinių naudingumą matuoja tuo, kiek jas panaudojant uždirbo pinigų (jei užsiimi kokių šūdniekių perpardavinėjimu, tai realiai nei mokyklos baigti nereikia, nes ir pradinėse klasėse išmoksti, kad jei vienas šūdniekis kainuoja 2 €, tai 5 šūdniekiai kainuos 2 + 2 + 2 + 2 + 2 = 10 € [va , net daugybos nereikia!]);
arba jie iš tiesų pataikė ant nevykusio universiteto / studijų programos / dėstytojo(-ų).

Norint verslą sukurti, jį reikia tiesiog kurti. Aukštoji mokykla už tave to nepadarys gi.

http://cdn.edgecast.steamstatic.com/steam/apps/22100/header.jpg
 
Sveiki visi,
 
Norėjau pranešti, kad šiuo metu GOG nemokamai dalina viduramžius menantį Mount & Blade žaidimą!
 
Prisijunkite prie savo GOG paskyros, spaudžiate "GET IT HERE" ir žaidimas atsidurs pas jus, visam laikui.
 
Žaidimą dalins laikinai, tad nedvejokite ir pasiimkite, kol dar galite. :)

Svarbiausia kad katalizatoriaus neišpjautu :D

Labai nervina kai atvaro mergina mašina i serviza kuri nieko nesupranta, mato kad nesigaudo tai kiša tuo ir kuo ir nereikia .

Sveiki visi! Kadangi dar prieš metus pačiam teko ieškoti ir skaityti įvairius tekstus apie įvairias informatikos studijas, nusprendžiau pasidalinti su savo studijuojamu dalyku. Tad esu VU MIF Informacinių technologijų (IT) pirmo kurso studentas. Praeitais metais į savo sąrašą įrašiau tris dalykus: PS, IT, INFO (visi VU, kadangi esu vilnietis, o į Kauną važiuoti mokytis nebuvo noro). Iki PS pritrūko 0,16 balo ir visiškai nesigailiu įstojęs į IT studijų programą, kadangi tai labai panaši programa, trunka trumpiau tik deja nėra visų legendinių MIF’o dėstytojų, pas kuriuos gal linksmiau paskaitose pasedėti. Tad studijuoju IT, šiuo metu antrame semestre, mokytis sekasi pakankamai gerai, pažymiais, mokslo krūviu nesiskundžiu. Norėčiau pasidalinti savo mintimis apie pirmąjį semestrą, ką jame teko mokytis, ką nuveikti ir kas laukia jūsų jeigu nuspręsite stoti į būtent šią studijų programą. 2016 metais minimalus konkursinis balas buvo 5,8 (jeigu atmintis nemeluoja), priėmė 80 studentų į VF. Jeigu kam nors įdomu ir turite daugiau klausimų tiek apie studijas tiek apie patį MIF’ą galite rašyti ir klausti: [email protected] stengsiuosi, kuo įmanoma labiau padėti ir atsakyti visus klausimus. Jeigu turite klausimų apie programų sistemas, galite taip pat užduoti klausimus susijusius su šia studijų programa.
Taigi, dalykai, kuriuos mokiausi 1 kurso 1 semestre:
 
Diskrečioji matematika
 
Diskrečiąją dėstė Robertas Petuchovas, tačiau kiek teko girdėti gavo geresnį darbo pasiūlymą ir nuo kitų metų VU nebedėstys. VU MIF’e dėstė antrus metus ir iš žmonių, kurie kartojo kursą teko sužinoti, kad per metus patobulėjo, pasidarė skaidres ir dėstyti jam šįkart sekėsi žymiai geriau. Tačiau, nepaisant visko, gal ir į naudą jo išėjimas iš VU, kadangi per teorines paskaitas daugelis dalykų buvo pateikiama sunkiai ir nesuprantamai. Po kokių dviejų mėnesių į teorines paskaitas nustojau vaikščioti, nes per pratybas viską paaiškina antrą kartą tik su praktiškai pavyzdžiais, kurie bent man pasirodė žymiai paprastesni, negu kad būdavo pateikiami teorinių paskaitų metu. Taip pat, kaip ir minėjau šiais metais turėjo skaidres ir buvo sumąstęs studentams palengvinti gyvenimą, t.y. už kiekvieną gramatinę ar matematinę klaidą jo konspektuose studentas gauna 0,05 balo. Matyt, pats nesitikėjo, kad palikinėja tiek klaidų. Pats surinkau 1,2 balo, o per kursą daugiausiai surinkęs buvo apie 3,4 balo. Per semestrą teko rašyti du kolius, kiekvienas po 3 balus. Be to, kiekvienų pratybų pradžioje po mažą testuką iš praeitų pratybų spręstų uždavinių, iš viso – 4 balai. Taigi, viską parašius – 10. Į egzaminą eiti nereikia jeigu jus tenkina turimas pažymys. Koliai nebuvo labai lengvi, pasimokyti jiems reikėdavo, tačiau nuosekliai mokantis išgyventi įmanoma. Mini testukai taip pat nebuvo sunkūs, te reikėdavo prieš pratybas pasižiūrėti praeitą kartą spręstus uždavinius ir viskas. Išvedė 8, t.y. turėjau 7 + 1,2 mano surinktų papildomų balų. Į egzaminą neėjau, bet kiek girdėjau buvo sunkus. Jame buvo ~ 20 iš 80 studentų iš kurių ~ 5 išlaikė.
 
Įvadas į kompiuterių architektūrą
 
Šį dalyką dėstė Vilius Okockis. Dar vienas dėstytojas, kuris mano žiniomis nuo kitų metų nebedėstys VU, kadangi apsigynė doktorantūrą, o toliau dėstyti nebenori. Kompiuterių architektūra turbūt labiausiai įvairiomis kalbomis apipintas dalykas visame MIF’e. Tiesą sakant komparchas IT ir komparchas PS skiriasi ir jo nereikėtų lyginti. Kiek teko išsiaiškinti IT moko lengvesnio asemblerio bei teorijos metu labiau gilinasi į pačio kompiuterio struktūrą, negu į visokius kompiuterio registrus. Pats dėstytojas, bent jau man, nepasirodė sutvertas mokyti kitus, kadangi daugelį dalykų įvairiais būdais tekdavo atkapstyti patiems(na, nereikia tikėtis, kad viskas bus patiekta ant lėkštutės), o ir paklausus ko nors, ne visada sulaukdavai atsakymo į klausimą. Per semestrą teko parašyti dvi programas IJVM asemlerio kalba (http://www.ontko.com/mic1/jas.html). Kiekviena verta po 1,5 balo ir buvo tarpusavyje susijusios. Pirmoji užduotis buvo parašyti skaičiuotuvą, kuris sugebėtų sudėti, atimti ir dauginti. Internete informacijos nedaug, kadangi tai ne x86 asembleris, kurį pagrinde visi mokosi(tarp jų ir PS), dėstytojas pernelyg daug pastangų mus mokyti irgi neįdėjo, tad teko viską aiškintis pačiam ir po kokių poros dienų įvairių komandų bandymo perpranti ir pasidaro ne taip ir sunku. Antroji užduotis buvo pagerinti savo skaičiuotuvą, tačiau šį kartą jau naudojantis registrais, t.y. teko patiems sukurti savo komandas: daugyba, dalyba, dalyba su liekana ir viena komanda paskiriama individualiai kiekvienam. Čia jau kiek ir dėstytojas užvedė ant kelio, nuo ko pradėti, bet kaip visuomet geriausia viską išbandyti pačiam ir programa tikrai nesunkiai pasirašo. Žinoma, abi programas reikia apsiginti, kas yra kone sunkiausia dalis, kadangi nuėjus pas dėstytoją, jis paprašo tavęs paaiškinti kaip viskas veikia, pakeitinėti kokį nors funkcionalumą , po kurio programa pradeda nebeveikti ir tavo pažymys krenta jeigu nespėji per porą minučių susigaudyti, kame bėdos. Taip pat per pratybas rašėm du testukus po 0,5 balo. Pirmas buvo labiau matematinis, teko daug konvertuoti iš hex i dec iš oct i hex ir pnš. O antrasis labiau teorinis. Kas labiausiai nepatiko tai, kad pradėtum rašyti testą reikia įveikti slaptažodį. Pirmam testui mano grupei pasitaikė sudauginti hex skaičius, prie šio slaptažodžio užtrukau gal 45min. O antrajam teko išspręsti uždavinį iš teorinės knygos. Taigi iš pratybų galima susirinkti 4 balus. Aš susirinkau 2,89. Egzaminas vertas 6 balų ir jis buvo tikrai sunkus. Galima naudotis visais savo turimais konspektais. Buvau išsisprendęs visus knygos uždavinius, kurie deja bet nepadėjo. Daugelis turėjo atsispausdinę visą knygą, aš turėjau jos mini konspektą, kurio man pakako, kad išlaikyčiau šį dalyką. Išvedė 6 (7 buvo didžiausias pažymys mano grupėje), mano grupėje neišlaikė ~ 5 žmonės. Tačiau kaip minėjau šio dalyko dėstytojas turėtų keistis, bet užduotys kiek teko internete žiūrinėti pernelyg nesikeičia. Prieš šį dėstytoją dėstė Linas Bukauskas tad didelė tikimybė, kad jis ir vėl grįš prie studentų numylėto komparcho.
 
Matematika informatikams I/III d.
 
Dar daugiau matematikos... Teoriją dėstė Algis Kavaliauskas. Tikrai labai malonus ir sukalbamas dėstytojas. Į paskaitas vaikščioti nebūtina tačiau, norint parašyti kolius sėkmingai į jas geriau vaikščioti. Per semestrą pas šį dėstytoją parašėm 3 kolius, kiekvienas iš jų vertas 1,66 balo. Pirmasis kontrolinis buvo pats lengviausias, kadangi pagrindą sudarė įvairūs skaičiavimai. Per kitus du teko labiau įrodyti įvairias teoremas ir parašyti kitus atmintinai iškaltus dalykus, kas bent jau man sekėsi nelabai. Pratybas vedė du dėstytojai, tas pats Algis Kavaliauskas ir Šarūnas Repšys. Pakliuvau pas pastarąjį ir tikrai nesigailiu, dėstytojas puikiai išdėstė visą medžiagą, o ir paskaitos nebuvo vien uždavinių sprendimas, kadangi dėstytojas pakankamai linksmas ir kalbus. Per pratybas buvo galima susirinkti taip pat 5 balus. Teko rašyti 3 kontrolinius darbus, kiekvienas iš jų 1,66. Uždavinius iš kurių rašydavome kolius turėdavome, tačiau iš viso sąrašo duodavo tik 8, tad jei visus prieš tai būni išsisprendęs ir turi gerą atmintį, lengvai galima gauti 10. Žinoma dėstytojas leidžia naudotis formulynais. Išvedė 8, nors kiek supratau visiems pažymį dėl kažkokių tai priežasčių pakėlė. Į egzaminą neėjau, jis vertas 5 balų, vietoj teorinių paskaitų kolių, pagrinde į jį ėjau tik tiek kas buvo praleidę kurį nors teorinį kolį.
 
Programavimo ir IT pagrindai
 
IT pagrindus dėstė Tomas Lipnevičius. Mokėmės C kalbos pagrindų, kurie išties buvo labai labai lengvi. Dėstytojas savotiškas. Teorijos paskaitų metu viską paaiškindavo puikiai ir jokių priekaištų aš jam neturiu, tačiau pratybų metu kažko trūkdavo. Dėstytojas nebuvo paruošęs jokių užduočių, kurias galėtum atlikti klasėje, tad pasėdėję porą pratybų mirtinoje tyloje į jas nustojom vaikščioti ir ateidavom tik namų darbų atsiskaityti ir laboratorinių parašyti. Namų darbams buvo 5 uždaviniai, kuriuos reikėjo apsiginti semestro metu. Buvo 4 užduotys C kalba ir vienas terminalo komandoms taikyti. Atsiskaičiau tik 4 namų darbus, kadangi patingėjau eiti per atostogas apsiginti paskutiniojo. Apsiginimas irgi pakankamai juokingas. Kartą net neprašė parodyti ar programa apskritai atlieka kažkokį darbą, pakomentuoti kažkokias tai funkcijas, per kokias 20s. peržiūrėjo mano kodą, paklausė pavardės ir nuėjo(reikėjo suprasti, kad viskas gerai). Taip pat buvo 2 laboratoriniai (turėjo būti 3, bet neužteko laiko) darbai, vienas vertas 1 balo. Jie iš tiesų buvo pakankamai lengvi ir primityvūs, o prie viso to galima ir internetu naudotis. Jeigu mokykloje sekėsi programuoti su C++ tai problemų tikrai neturėsite. Egzaminas buvo vertas 4 ar tai 5 balų, taip ir nepavyko išsiaiškinti, kur prisidėjo tas vienas balas dėl nerašyto laboratorinio. Egzaminas irgi nebuvo sunkus. Išvedė 8, nors jei būčiau nepatingėjęs apsiginti paskutinį darbą būtų buvę 9.
 
Užsienio kalba (anglų) I/II d.
 
Anglų kalba labiausiai mokyklą primenantis dalykas. Dėstė Ieva Gelžinytė. Dėstytoja buvo maloni, visada pavykdavo susitarti, kad neįvyktų paskaita jeigu tą dieną į universitetą reikia keliauti tik dėl anglų. Paskaitos semestro pradžioje būdavo nuobodžios ir sausos, tekdavo daryti namų darbus, mokytis gramatikos taisykles, lankomumas privalomas, vienas grupiokas kartojo kursą, kadangi pernai praleido per daug anglų paskaitų. Per semestrą teko padaryti vieną prezentaciją susijusią su technologijomis bei parašyti du kontrolinius darbus. Prezentacijos buvo įdomiausia semestro dalis, kadangi sužinodavai kažką naujo ir netekdavo mokytis įvairių gramatinių taisyklių. Pirmąjį semestrą anglų kalba vertinama įskaita/neįskaita, o surinkti taškai keliauja į antrą semestrą ir sudaro, kažkurią dalį antro semestro galutinio pažymio. Tiesą sakant kaip surinkti taškai konvertuojasi ir keliauja į antrą semestrą vis dar lieka nežinomybę man, tačiau gavau įskaitą.
 
BUS’as Psichologija
 
Bus’ą teko rinktis jau iš nepilno sąrašo, rugsėjo pirmomis dienomis, tad su draugu nusprendėm pasiimti psichologiją, kadangi egzaminas turėjo būti testo formos. Teorijos paskaitas dėstė Lauryna Rakickienė. Paskaitos iš tiesų buvo įdomios, dėstytoja parodydavo įvairių eksperimentų ir papasakodavo juokingų situacijų, susijusių su dėstoma tema, kurias pastebėjo auginant savo vaiką. Egzaminui ruošiantis padėjo jos įkeltos skaidrės, kadangi konspektų nelabai kas darėsi. Seminarus vedė Vytautas Jurkuvėnas. Labai fainas dėstytojas, mėgdavo įvairiai pafilosofuoti. Per seminarus buvo galima susirinkti 6 balus. 3 balai kolis, kuriam pernelyg nesiruošiau, nes nežinojau, kad jis vertas 3 balų, tad surinkau 1,5. Taip pat teko padaryti dvi prezentacijas, kurios vertos 2 balų ir lankomumas, kuris yra privalomas, 1 balas ( jei nesi praleidęs daugiau nei vieno seminaro). Iš seminarų susirinkau 4,5 balo ir į egzaminą ėjau nesijaudindamas, kad galiu neišlaikyti, surinkau 2/4, išvedė 7.
 
Taigi, štai tokios mano mintys apie pirmąjį mano semestrą universitete. Mano nuomone, nebuvo pats sunkiausias semestras, tik į vieną egzaminą ėjau, dar neišsilaikęs to dalyko, visus kitus jau bent 5 turėjau prieš rašant egzaminą. Jeigu kam bus įdomu, galėsiu pasidalinti savo mintimis ir apie antrąjį semestrą IT, kai jį pabaigsiu!

O geras programuotojas privalo gaudytis kurios kompo detalės jam labiausiai tiks? Keista, galvojau programuotojai šiek tiek kitais dalykais domisi, o ne kompo hardware. :)

Maistas Danijoje, Norgeje panasiom kainom? :D Zmones, nesityciokit is saves. Maistas daug brangesnis. Papasakokit, kiek kainuoja vistienos file, jautienos file, menkes ir kitu zuvu file? Kiek pomidoru, agurku, apelsinu kilogramas? 10 pigiausiu kiausiniu? Cia yra mano raciono pagrindas, todel butent pagal tokius produktus matuoju kainas.
Jeigu radot koki sausainiu pakeli ar saldytu pusgaminiu pigiau negu LT, gal nepradekit triuksmo kelt :)
Esu dabar Olandijoje, kuri daug pigesne uz skandinavija. Savo maistui isleidziu mazdaug dvigubai daugiau negu LT, nors ir taupau. Kitos paslaugos isviso glumina, vyru kirpimas nuo 15 euru, 50 km traukiniu 15 euru (pas mus Klaipeda - Vilnius pirma klase uz tiek), automobilio mokesciai - tarkim uz 1.9 tdi golfuka 2000 per metus :)
Norvegijoje, Danijoje - dar kurkas brangiau.
Nenukrypkit tik i sona, kad algos skiriasi dar smarkiau. Sito as neneigiu, bet islikim objektuvus kalbedami grynai apie kainas.

Va būtent. Turėjau neseniai pasirodžiusį S2, kuris dar nemažai kainavo. Palikau taksi, tipo niekas nerado. Užregistravau policijoje, kad dingo. Čia buvo 2012 metais. Pernai skambina iš policijos, sako radom. Istorija tokia, kad jį rado dar tais pačiais 2012 metais lombarde. Tačiau kol tęsėsi byla, negalėjo atiduoti. 2012 pamečiau, 2016 atgavau. Žinoma smagu buvo prisiminti. Net nuotraukos nebuvo ištrintos. Pardaviau berods už 35e.

Jau senokai atlikau tą IMTB asmenybės testą ir jis man parodė, kad esu INTJ tipo. Perskaičiau, viskas labai gerai atitiko, atrodė kad pats save geriau pažinau. Ir niekada iki šios temos atidarymo negirdėjau, kad intravertai būtų žeminami :D Net gi didžiavaus tyliai, kad esu būtent to tipo. Svarbiausia intravertams manau rasti tuos kelis ar vieną žmogų, kuris supras tave. Turiu geriausią draugą, su juo dažnai užtenka susižvilgčioti ir jau vienas kitą suprantam, nors jis ir ekstravertas yra. Niekada per daug nekalbam dviese, pokalbių tuščių nebūna, o susitikus su dar kitais draugais pasimato koks aš intravertas ir koks jis ekstravertas. :D Tik vat problema būnant intravertu tai antrą pusę susirasti. Mylėti mes mokam, bet surasti tinkamą žmogų sunku... :D

Na ir mano istorija. Aš INFJ. Kad geriau suprastumėte koks tai tipas, kelios citatos iš tipo aprašymo, kurios mane apibūdina 100 proc:
 
Pastarasis punktas man labiausiai patinka, visai kaip sraigė. Ir taip, tikrai taip elgiuosi, nors dabar gal turėčiau sakyti ‚ “elgiausi“. Įsivaizduokite žmogų, kuris ištrina savo skype, fb ir pan. kontaktus, pasiunčia ###### draugus, tėvus, darbdavį ir užsidaro nedideliame kambaryje užtrauktomis užuolaidomis, tyliai pasileidžia muziką ir atsigula ant lovos. Užmerkia akis ir guli visą dieną. Manote tokio žmogaus vieta kambaryje minkštomis sienomis? Aš tai manau.
 
O tas žmogus, kuris nori viską ištrinti ir nebeegzistuoti buvau aš, kaip sraigė nuo visko norinti pasislėpti savo kiaute ir išlįsti kitą pavasarį, kuomet visas gyvenimas vėl prasidės iš naujo.
 
Gyvenime turi būti itin stiprus sukrėtimas, kad atsigręžtum į save. Aš pasiekiau savo dugną prieš beveik 2 metus. Tada vis dažniau kilo klausimai: Kas man negerai? Kodėl aš tokia? Kodėl reaguoju taip? Kodėl aš negaliu elgtis va taip taip kiti? Bandymas sugrįžti į tą patį plaukimą pasroviui vis nepavykdavo. Klausimai jau buvo suvešėję galvoje. Pokalbiai su draugais, naujais pažįstamais ir net nepažįstamais vis duodavo naujų apmastymų, skaičiau knygas, straipsnius, sprendžiau asmenybės testus, išbandžiau neurolingvistinį progmamavimą, skaičiau popsinius straipsnius kaip tapti sėkmingu.
 
Taip atėjau iki aukščiau paminėto asmenybės tipo atradimo. Išsprendžiau kelis testus, išsprendžiau testą anglų kalba. Išprendžiau po poros mėnesių. Tiesiog pasitikrinimui ar gaunu tą patį rezultatą. Jis nekito. Tuomet pradėjau analizuoti kodėl į klausimą kaip gyvenu kaskart norisi atsakyti „suknistai“.
 
Tyli, rami, drovi – taip galima apibūdinti mane kuomet esu žmonių masėje. Nebuvau atstumtoji nei mokykloje, nei universitete, kadangi čia mane gelbėjo kitos savybės – praktiškumas ir atsakomybės jausmas. Visi žinojo, jog gali manimi pasikliauti. Kol mokykloje ekstravertai rėkdami svarstydavo „o kas dabar bus ir ką daryti“ aš eidavau į mokyklų kambarį išsiaiškinti situacijos, buvau klasės seniūnė, mokyklos parlamento narė. Nesvarbu, jog pavaduotojai už mane dvigubai-trigubai vyresni, aš su jais rasdavau bendrą kalbą, nes kalbėdavome akis į akį. Tuo tarpu atsistoti prieš klasę deklamuoti eilėraštį – mirtis.
 
Universitete į vakarėlius nėjau, ypatinguose projektuose nedalyvavau, buvau ta, kuri po visko norėdavo dingti į savo ramų kampą. Mane vargindavo grupiniai projektai, kuriuos namo universitete visi tiesiog dievino. Būdavo momentų, jog visose paskaitose būdavo koks kelių savaičių ar semestro ilgio projektas, kur kaskart su vis naujais žmonėmis reikėjo kažką nuveikti ir nuo to dar priklausydavo semestro pažymys. Tad po paskaitų dar reikėdavo eiti į grupių susitikimus. Būdavau išsunkta iki paskutinio lašo, skaudėdavo galvą, norėjosi miego, tad apie jokius vakarėlius galvoti negalėjau. Geriausiu atveju sugebėdavau vakare su bendrabučio kambariokėmis išgerti arbatos.
 
Dabar suprantu, jog kaip intravertė buvau energetiškai išsiurbiama nuolatinės žmonių apsupties. Paskaitoje, kurios dažniausiai vykdavo diskusijų principu būdavo sunku susikaupti, užduočių paskaitoje pasidaryti nespėdavau, parsinešdavau jas daryti namo, o kur dar namų darbai, grupiniai projektai... Tuo metu maniau, jog esu tiesiog silpna, nemokša, kvaila, kad man vis trūksta smegenų griovelių suprasti ir išmokti visą informaciją kurią mes gauname dirbdami grupiniuose projektuose. Graužiau save. O buvau tiesiog sekinama buvimo tarp žmonių.
 
Po universiteto sekė darbas. Ir vėl žmonės. Kubikai rubikai, dideli ofisai, daug vadovų, daug kolegų, daug klientų. Džiaugiausi, jog dirbu ofise, o ne kokioje maximos kasoje, kur dar didesni žmonių srautai, tačiau tai nekeitė fakto, jog būdavau išsunkta kaip kempinė. Darbas sekėsi gerai, kilau karjeros laiptais, keičiau darbus (nesigirsiu, bet į visus buvau headhunt‘inta), atrodo viskas sekėsi puikiai, bet... po darbo užmigdavau vakarieniaudama, galvos skausmas ir pan. Tad apie kažkokius klubus, vakarėlius nė kalbos būti negalėjo (žinoma, meluočiau, jei sakyčiau, jog nesu buvusi klube ar bare, bet tai tikrai nebuvo dažniau nei kartą per pusmetį).
 
Atrodo prirašiau per daug. Bet jei dar skaitote, dar noriu trumpai parašyti kas pasikeitė, kai supratau esanti stipri intravertė ir kodėl dabar džiaugiuosi gyvenimu.
 
Pasiekiau dugną, kuomet tiek mano asmeninis gyvenimas (skyrybos su vaikinu), tiek profesinis (kaip minėjau kolegos pradėjo darbinius reikalus spręsti bare) buvo absoliučiai nepakeliami. Užsidariau sraigės kiaute. Tuomet sekė ilgas kelias į tvirtą suvokimą, jog aš bandžiau gyventi ekstravertų pasaulyje ignoruodama save pačią ir lyg kokias mazochistė kankinausi tarp žmonių. Padėjau tašką. Mečiau darbą. Išsikrausčiau iš šurmulingos sostinės į gimtuosius Šiaulius. Pradėjau savo verslą. Nelindau į žmones gal 8 mėnesius. Pasirodydavau periodiškai draugams, kad esu gyva ir viskas. Ir aš pasikroviau energijos tiek, kad net atsirado noras bendrauti. Dabar ne aš laukiu kvietimo išgerti kavos, o pati skambteliu draugams.
 
Kaip tu gali važinėti VIENA? Klausė draugė nuo vaikystės, kai pasakiau, jog trankausi po Lietuvą ieškodama ir fotografuodama gražias vietas. O man tai labai gera. Pasiimu fotoaparatą, termosą kavos ir varau ant kokio Medvėgalio atsigerti kavos :) Nedarau to, kas mane sekina, neprievartauju savęs, mėgaujuosi vienuma, tačiau neužsidarau tarp keturių sienų, keliauju, bendrauju, mokausi(pasirodo man patinka mokytis!), skaitau knygas ir kitaip mėgaujuosi gyvenimu.
 
Neskirstau žmonių į gerus ar blogus, intravertus ar ekstravertus, tačiau stengiuosi suprasti save ir kitus, kad visiems būtų lengviau rasti bendrą kalbą ir nevargintume vieni kitų.

Iš dalies tiesa. Gal ne kiek tiesiogiai skriaudžiami ekstravertų, kiek tiesiog toks gyvenimas.
 
Intravertai pasikrauna jėgų būdami vieni, o daug bendraudami išsenka. Tuo tarpu ekstravertai atvirkščiai - jiems reikia dėmesio, draugijos.
Mokyklose, universitetuose, darbe grupiniai projektai, užduotys, kalbėjimas auditorijai ir pan - tai ekstravertų "arkliukai", tačiau pagal tą patį vertinami ir intravertai.
 
Kita vertus - individualus darbas yra intravertų privalumas.
 
Ir nė vienas nėra geresnis ar blogesnis. Manau tiesiog reikia suvokimo, jog žmonės yra skirtingi bei tolerancijos.

Visi vienu ar kitu gyvenimo periodu esame sprendę asmenybės testus ir žinome tas keturias raides, kurios apibūdina mūsų asmenybę. Aš – INFJ. O šiandien noriu pakalbėti apie tą pirmąją raidę – I, kuri nurodo, jog žmogus yra INTRAVERTAS.
 
Peržvelgiau uždarbio temas, tačiau neradau nė vienos, kuri būtų būtent apie intravertus. Nors, anot mokslininkų, intravertų pasaulyje yra kas trečias ar net kas antras žmogus, taigi ir čia pilna tokių. Žinoma, ne visi tai suvokia, įvardina ir tik skundžiasi nesuprasdami kodėl gyvenimas jiems toks sunkus.
 
Visai neseniai užsienio forume prie video apie intravertus buvo parašytas delfi lygio komentaras: „intravertai yra ir jie man nemaišo, tačiau jie psichiškai nesveiki“. Galima būtų ignoruoti, jei ne tai, kad išties yra daugybė manančių, jog intravertas yra ligonis, jam reikalinga pagalba, jam reikia padėti tapti... ekstravertu! Kodėl? Todėl, kad mūsų visuomenėje ekstravertas yra siekiamybė. Ekstraverto bruožai yra išvardinti prie lyderio, geriausio vadovo, geriausio pardavimo vadybininko ir t.t. bruožų. Ir šiame forume pilna motyvuojančių temų, kur siekiamybė – ekstravertiškumas.
 
Rašydama šias eilutes, nukopijavau citatą „intravertai yra ir jie man nemaišo, tačiau jie psichiškai nesveiki“ ir išsiunčiau keliems skype nemiegantiems kontaktams su prašymu negalvojant parašyti ar jų nuomone citata yra teisinga. Keisčiausia, jog tarp visų atsakymų buvo keli nustebinę. Pati sulaukiau sulaukti klausimo, o kas yra „intravertas“? Ir šį klausimą uždavė išsilavinę, aukštas pareigas užimantys žmonės. Tai ne mokslinis tyrimas, tačiau galime daryti išvadą, jog kol tai nepaliečia asmeniškai, kol nepasineriame į savęs paieškas, tol frazė intravertas yra kažkas nesuprantamo parašyta kažkur žodyne.
 
Tad natūraliai kyla klausimas, ar dabar skaitant šį įrašą įvedėte žodį į intravertas į Google ir ieškojote apibrėžimo (sąmoningai nepateikiau apibrėžimo šioje temoje) ar jis jau buvo jums žinomas ir suprantamas?
 
Ar esate intravertas, ekstravertas ar per viduriuką? O gal nežinote kas esate?
 
Tiesiog įdomu kokios mintys kyla, kokią nuomonę turite apie intravertus?
 
O aš rytoj pabandysiu susikaupti ir parašyti savo istoriją, kaip supratau, jog esu intravertė ir kaip mano gyvenimas pasikeitė pripažinus, jog vaidinti ekstravertę man yra beviltiška :)
 
Ir pabaigai, norėčiau pasidalinti keliais įdomiais šaltiniais apie intravertus. Pradėkime nuo straipsnio apie tai ką gyvenime mėgsta ir nemėgsta intravertai. Jei skaitydami linguosit galvą „taip, tai apie mane!“ – jūs intravertas ;)
 
Toliau, įdomiai parašyta intrukcija kaip elgtis su intravertu . Čia labai tinka paskaityti ir ekstravertams. Straipsnis originalo kalba čia.
 
Toliau
Susan Cain: The power of intraverts. Verta skirti 20 min. Šios autorės knygą dabar pradėjau skaityti, tad įdomias mintis galėsiu pacituoti.  
Ir interviu su ta pačia Susan Cain apie tai kaip mokomi vaikai ir kaip nuo mažų dienų intravertai yra vertinami pagal ekstravertams sukurtus kriterijus. Tiems kas turi vaikų – privaloma paskaityti.
 
Ir pabaigai. Jei netyčia atsirastų tokių delfi komentatorių, kurie pasakys, jog intravertai yra psichiškai nesveiki, čia žymiausių pasaulyje intravertų sąrašo pradžia: kompozitorius F. Chopinas, mokslininkai Ch.Darwinas, A.Einsteinas, fizikas I. Newtonas, Steve Wozniak, Markas Zuckerbergas ir kt.

Niekada neatstumk nepažįstamų žmonių, nes niekada nežinai, kada jie tau bus reikalingi :) (Mano)

Gyvenk taip, kad Tave cituotu.

"You may not be her first, her last, or her only. She loved before she may love again. But if she loves you now, what else matters? She's not perfect - you aren't either, and the two of you may never be perfect together but if she can make you laugh, cause you to think twice, and admit to being human and making mistakes, hold onto her and give her the most you can. She may not be thinking about you every second of the day, but she will give you a part of her that she knows you can break - her heart. So don't hurt her, don't change her, don't analyze and don't expect more than she can give. Smile when she makes you happy, let her know when she makes you mad, and miss her when she's not there."
- Bob Marley

Moteriška logika: tarp mūsų viskas baigta... nors nieko ir nebuvo.