Mommyme

Viskas priklauso nuo to, kiek tu ta sritimi domiesi ir nori įdėti darbo.
 
Aš asmeniškai fondais nepasitikiu, nes jie garantijų jokių neduoda, o savo pinigus galiu sudeginti ir nemokėdamas įvairių mokesčių.
 
Per savo investavimo patirtį esu išbandęs įvairių priemonių ir kaip ilgalaikę investiciją pasirinkau Dividend Growth strategiją, t.y. investuoju į įmones, kurios nuolat augina savo dividendus.
 
Pagrindinės priežastys kodėl taip pasirinkau:
1. Mane pirmiausia domina pinigų srautas, o ne portfelio auginimas
2. Augantys dividendai kompensuoja infliaciją
3. Dėl augančių dividendų beveik savaime auga įmonės akcijos kaina, nes rinka išlaiko panašų Dividend Yield rodiklį
4. Nuolat gaunami dividendai leidžia didinti portfelį reinvestuojant į naujas įmones, kurios tuo metu atrodo perspektyvios, tačiau turiu laisvę ir tuos pinigus leisti savo reikmėms negriaunant savo ateities pajamų.
 
Pagrindinis trūkumas turbūt yra tai, kad reikia sugaišti šiek tiek laiko ir tuo pačiu yra rizika netinkamai pasirinkti įmonę, todėl reikėtų domėtis tuo, atsirinkti tinkamiausius rodiklius ir pan.

Pats dirbu su automobiliais ir daug visko mačiau. Mačiau ir kai per pusę suvirinto auto nepastebėjo atstovybėj ir n kitų atvejų, kai tik patvirtina, jog auto perdažytas, o koks ketvirtis ir pan keistas - nieko. Yra kas taupo ir renkasi už 100 detalės dažymą, o yra kurie ir pasistengia geriau padaryti.

Tekę prieš 6-7 metus dar būnant studentu JAV prie kartingų dirbt. Ten toks "family recreation center The Track" buvo, o jo pagrindas - kelios kartingų trasos. Truputį papasakosiu, gal kils idėjų: viena trasa, spėju betonuota. Ten pakilimai keli, keli nusileidimai. Nieko įspūdingo labai ir extreme, tačiau kas įdomu - joje važiuoja tiek vienviečiai, tiek dviviečiai kartingai. Į ją leisdavom vaikus pagal ūgį pamatavę (svarbu, kad pedalus siektų) ir tėvus su vaikais (tėvas ar mama vairuoja, o vos kelių metų vaikas šalia sėdi). Trasa tikrai negreita, nors teko matyt kai viena moteriškė dantį sugebėjo pamest visu greičiu į tvorelę atsitrenkus. Vienu metu važiuodavo apie 20 kartingų.
Kita trasa - "slick track". Nedidukė trasa, kurioj jau galingesni kartingai, o kad išeitų padriftint - "baby powder" papildavom laiks nuo laiko. Čia leisdavom tik jau kas ID turi, t.y. nuo 16. Ir čia vienu metu važiuodavo tik iki 4 ar 6 kartingų.
Įdomiausia trasa - "Wood Willy"
Iš medžio ir metalo konstrukcijų pagaminta trasa. Betonas tik nedidelėj daly trasos. Visa esmė - du bokštai, t.y. sraigtu kyli iki kokio 4 aukšto, tada tiesioji, kurioj pervažiuoji į kitą bokšta, galiausiai kitam bokšte jau sraigtu leidiesi žemyn. Taip pat buvo ūgio apribojimai. Kartingai tiek vienviečiai, tiek dviviečiai. Dviviečius vyresnis turėdavo vairuot. Vienu metu važiuodavo iki 30 kartingų. Daugumoj trasų kartingų net negesindavom - ateini nuo ryto, visus užkuri, paskui vakare visus užgesini. Srautai vasarą buvo tokie, kad vakarais susidarydavo eilės 100 - 200 žmonių, kad šia trasa pravažiuot. Leisdavom dar vieną srautą kartingų kokių 20, pirmajam srautui vos spėjus grįžt ir dar net žmonių iš jo neišlaipinę.Dar buvo vaikam specialiai, iki kokių 6 metų trasa su mažais kartingiukais. Ji labai maža, bet tėvai mėgdavo savo vaikus atvest.
Didesnėse trasose dirbdavo po būrelį žmonių: žmonių įleidimui į trasą, pagalbai susodint ir diržus užsisegt, avarijas taisyt (kartingai atgal nevažiuoja, o jiem lipt išlipt perdaug pavojinga užsimetus), suvaryt visus į vietą pasibaigus laikui ir padėt diržus atsisegiot.

Lidl darbo principai visur panasus. Zmoniu kaita didele, algos tikrai neblogos. Bet ir reikalavaimai atitinkami. Tie kas yra letesni ir kruopstesni - ten nepabus ilgai.
DIdziajai tautieciu apskritai nesuprantama kaip direktorius gali eiti ir kazka saleje dirbti. Gi nelygis :)

Norint konkuruoti su Skelbiu.lt reikia išnaudoti visus įrankius.
 
Svarbu didelis lankomumas. Niekas netalpins ir tuo labiau nemokės pinigų, jeigu nebus lankomumo, kuris kažką perką.
 
Lankomumą generuoti galima pasitelkus: SEO, Google Adwords ir visą kontekstinės reklamos tinklą, Reklama socialiniuose tinkluose, bei žinoma PR straipsniai naujienų portaluose.
 
Be abejo reikia efektyviai išnaudoti "Google Adwords", ką daro ir Skelbiu.lt, tačiau ir Skelbiu.lt ir Paslaugos.lt investuoja į SEO ir kelia svetainės vidinius puslapius. Organinis srautas vis tiek sudaro didžiausią lankomumo dalį. Šiuo metu Skelbiu.lt galima rasti pagal itin daug raktažodžių.
 
"SEO ilgalaikis procesas, kuris negarantuos stabilių rezultatų," - SEO garantuoja stabilius rezultatus. Išsikėlus daug raktažodžių, gausite pastovų lankomumą. Paieškos sistemų pagrindiniai svetainių reitingavimo algoritmai nesikeičia jau daug metų. Kokybiškos svetainės su geromis atgalinėmis nuorodomis stabiliai stovi savo pozicijose ir jokie "Pingvinai" jų nepajudina. Kalbu apie TOP svetaines.
 
 
 
"Man rodos, kad skelbiu.lt yra pakankamai zinomas ir jam nebereikia SEO. Ar jus vedat i paieska "skelbimai" ar pns? Tikriausiai einat tiesiai i skelbiu.lt." - Peržiūrėkite "Google.lt" pagal įvairius raktažodžius ir pamatysite, kad Skelbiu.lt randama labai gerai. Organinė paieška generuoja didžiąją dalį lankomumo. Įmonių katalogai, tokie kaip Info.lt taip pat aktyviai dirba ties SEO. Į skelbiu.lt lankytojai atkeliauja ne tik pagal banalius raktažodžius: skelbimai, nemokami skelbimai ir t.t. Didžioji dali atkeliauja ieškodami prekių ar paslaugų. Įveskite santechniko paslaugos ir rasite skelbiu, ieškote malkų, rasite skelbiu.
 
"Būtent čia ir yra problema, kad skelbiu.lt yra paleistas nuo 2003 metų. Per tuo metus žmonės atsimena pavadinimą kaip "brand'ą" ir jiems jau nebereikia labai rūpintis reklama, bei SEO. Žmonės kelia skelbimus tam kad kažką parduotų (su dideliu lankytojų srautu) arba kažką pirktų (su dideliu pasirinkimu). Jei jau pasileisti konkurentą "skelbiu" tai reikia būt nusiteikus ilgai ir nuobodžiai dirbti su tinklapio populiarinimu. 10m Ieškoti partnerių, kurie padės jus populiarinti, o jūs juos." - Brandas duoda lankomumą, tačiau jeigu nori išlaikyti virš 200k lankytojų per parą reikalinga reklama. Skelbiu.lt naudoja reklaminius banerius naujienų svetainėse, Google Adwords, SEO, net YouTube kuria reklaminius video. Jeigu vien brendas generuotu lankomumą, tai jie neinvestuotų pinigų į reklamą.

Aišku, pirmiausia reikėtų tapti Nr.2 įvairių skelbimų svetainę, aplenkti Alio.lt

Visų pirma, ne visai sutikčiau. Pateiktas pavyzdys yra ganėtinai novatoriškos idėjos įgyvendinimas, kuris peraugo į didįjį verslą. Šiais laikais visiškai novatoriškos idėjos puokštėm nesimėto. Be to, Lietuvoje didžioji dalis arba bankrutuoja, arba lieka smulkiuoju/vidutiniu verslu, todėl vargu ar tai pakankamai tinkamas pavyzdys.
Tačiau galiu pateikti pavyzdį apie partnerius ir bendrą verslą. Šiuo metu stebiu teisminį procesą. Vienas lietuvis sugalvojo trašų/pašarinės produkcijos patiekimo į rinką schemą. Kadangi norėjo pagalbinės galvos pasikvietė savo kolegą į partnerius. Abu akcininkai. Verslo schema tobula - tereikia turėti kambarį, stalą, kompiuterį ir know-how. Jokių didelių investicijų. Klientas užsako pas tave, tu užsakai pas tiekėją, tiekėjas per tavo logistus pristato su savo ženklinimu. Produktas važinėja dideliais kiekiais. Atsiskaitymai su atidėjimais, jog tiekėjas gauna pinigus kai klientas apmoka ir t.t. Įmonės penki-šeši klientai sudaro 80 proc. visų pardavimų, o 2 tiekėjai sudaro 80 proc. tiekiamos produkcijos ką įmonė nuperka. Ir staiga vieną dieną abu tiekėjai nustoja tiekti. Sako neturim žaliavos. Sustoja prekyba, įmonė patiria nuostolius nuolatinius, nes reikia išlaikyti save, partnerį, buhalterį ir keletą vadybininkų. Partneris sako ai žinai, aš traukiuos, išpirk mano akcijas. Ok, sudaro sutartėlę dėl akcijų pardavimo. Įmonė palaipsniui eina bankroto link. Galiausiai paaiškėja, kad partneris verslo kelionių metu pas tiekėjus, susitarė, kad jie nebetiektų produkto, o tiektų jo įmonei. Jis įkūrė kitą įmonę savo vardu. Įkūrė dar ir kitą žmonos vardu kitoje užsienio šalyje. Ir tiekėjus bei klientus nukreipė į savo bei žmonos įmones. Rezultate, partneris pasiėmęs visą know-how, struktūrą, modelį, komercinius ryšius perkėlė į savo vieno įmonę. Įmonės grynasis pelnas (atskaičius visus mokesčius) ±150 k eur per metus. Tokia va reali istorija.
 
Visų antra, pats klausimas kaip apsaugoti idėją apeliuoja į tai, kad žmogus ieško universalaus atsakymo. Jo nėra. Ar tu susirasi darbuotoją, ar tu susirasi partnerį - 100 proc. apsaugos nėra. Kodėl? Tiesiog daug veiksnių daro tam įtaką. Pavyzdžiui, idėjų patentavimas/prekių ženklų registravimas/konfidencialumo/komercinių paslapčių saugojimo/nekonkuravimo susitarimų pasirašymas yra priemonės apsaugoti savo idėją, bet jos nėra 100 proc. garantas visais atvejais. Kodėl? Nes kai tavo partneris/darbuotojas pažeis susitarimus turėsi skirti laiką ir pinigus teisminiams procesams. O smulkus verslas dažniausiai to neišgali. Tačiau, kita vertus, apsaugos mechanizmai daro spaudimą darbuotojui ar partneriui, ir jis baiminasi, kad gali tekti atlyginti žalą. Todėl visados rekomenduoju turėti tokių mechanizmų struktūrą, negu neturėti. Geriau turėti ir neginti savo teisių, negu neturėti kai norėsis jas ginti.
Taip pat, svarbu suvokti, kad ir ką sugalvotum, dabar pasaulis globalus. Niekam nedraudžiama kurti analogiško produkto ir jį patiekti į rinką. Tai vadinama konkurencija. Gali uždrausti tik nesąžiningą konkurenciją. T. y. kai perima tavo vidinį know-how ir tiesiogiai tavo klientus periminėja, arba galima savo produktą bandydamas klaidinti rinkos dalyvius. Pavyzdžiui, atkreipkit dėmesį į saldainius parduotuvėse. Kaip šioje rinkoje pliekiasi Roshen ir Rocher. Vienas saldainį vadina karvute, kitas naudoja užsienietiško žodžio atitikmenį korivka. Taip ir vyksta prekės ženklų registracijų kova tarp šių dviejų įmonių. Arba pavyzdžiui šokoladas Milka. Ar nėra maisto technologų, kurie negalėtų padaryti šio šokolado analogo? Be abejo, yra. Kodėl apie juos nekalbame? Nes Milka taip gerai sužaidė savo apsaugos mechanizmais, kad net jeigu turėtum tokį pat šokoladą, vargu ar kažkas tą pastebėtų. Jie sužaidė su savo produkto apipavidalinimu. Atkreipkit dėmesį, kad nėra jokio kito šokolado violetinėje pakuotėje. Kodėl? Nes milka apžaidė ir užregistravo violetinę spalvą šokolado gaminiams. Ir niekas rinkoje negali pateikti analogiškos spalvos pakuotės su šokoladu, nepriklausomai nuo to ar jis toks pat ar ne. Tas pats su John Deere traktoriais. Jie užregistravo tam tikrą žalią spalvą (spalvinį kodą), kuris naudojamas tik jų traktoriams. Tokios pat spalvos traktoriaus nerasit. Panašių galbūt bus. Bet ne tokių pat.
 
Reziumuojant, galiu pasakyti, kad daugiausiai dėmesio reikia skirti savo idėjos įgyvendinimui ir darbui su ja. Apsaugos poreikis atsiras tada, kai idėja uždirbs pinigus. Nes kaip yra sakoma: geriau milijonas pinigais, nei idėja verta dešimties milijonų. O atsiras poreikis, investuosite į apsaugą ir jos mechanizmus. Nes apsauga kainuoja. Vien prekės ženklo registracija atsistoja virš 150 Eur. :)

Sveiki,
 
Jau beveik 10 metų esu uždarbio forumo narys, todėl šia proga norėčiau padėkoti forumo nariams ir suteikti nemokamas skaitmeninės rinkodaros konsultacijas pradedančiajam verslui.
 
Nemokamų konsultacijų pasiūlymas galioja tik uždarbio forumo nariams ir tik iki 2019-11-20 (būtent šią dieną sueis lygiai 10 metų, kai esu šio forumo dalis).
 
Konsultacijos (iki 30 min) vyksta telefonu, tačiau pirmiausiai reikėtų kreiptis į AŽ.

Ar iš pirmo karto gavai working holiday kvota?
• Uzpildziau gruodi, sulaukiau pakvietimo vasari. Round'u sistema kurios nesekiau, tai sunku pasakyti ar is pirmo ar is n-to. Agenturom nesinaudojau nes nematau prasmes moketi tarpininkam uz ora, plius pergyventi ar neprivele tie veltedziai kokiu klaidu, nes su jais visko pasitaiko.
 
Ar sunku rasti darba Kanadoje?
• Jei susikalbi angliskai ir nesi treninginis - labai lengva. Kelios dienos ir jau dirbi. Juolab nedarbo lygis dabar ties rekordine zemuma. Ir siaip jauciasi, kad daugelis tik kelintos kartos imigrantai, praktiskai nera jokios diskriminacijos atvykeliam kaip kad pasitaiko Anglijoje.
 
Koki miesta siūlitum labiau rinktis Vancouveri, Toronto ? Kas labiau pačiam patiko?
• Labiausiai patiko Vancouver hands down. Esu jau nemazai apkeliaves svieto, bet Vankuveris (ypac North Vancouver) paliko viena ryskiausiu ispudziu del gamtos, kalnu, pakrantes grozio ir sushiu kulturos. Torontas tuo tarpu yra betonines dziungles in the middle of nowhere, labai meh sakyciau. Vienintelis privalumas, kad jei esi kazkokios srities specialistas, pvz IT, gali rasi kvalifikuota darba. Kai Vancouveri su kvalifikuotais darbais labai sudetinga.
 
Kaip su pragyvenimu, ar sunku rasti gyvenamą vietą? kiek išleisdavai pinigų per mėnesį?
• Vancouver ir Toronto yra labai labai brangus miestai. Rental vacancy rate'ai yra maziau nei 1%. Tai rasti kur gyventi bus didelis issukis, o konkurencija milziniska. Buk pasiruoses moketi pro lubas arba gyventi kazkur cokoliniam rusy (no joke). Pvz Toronte, kai ieskojau 1 kambario butuko, radau viena pasiylyma - nei vieta, nei pats butas nebuvo kazkuom ipatingi, bet ir nebuvo baisus - savininkas norejo security deposito ir 12 menesiu nuomos i prieki, viso $25tks, tai apsusukau ir isejau. Pragyvenimo kainas ir palyginimus gali rasti Numbeo, bet vidutiniskai viskas kainuos gerokai brangiau nei Lietuvoje. Pvz groceries bus 2x nei LT, alus kabake $7.
 
Siaip jei buciau koks katik iskeptas studentas ar daryciau gap-year, rinkciausi kalnu kurorta esanti Canadian Rockies, pvz Whistler, Banff ar bilenkuri kita. Pinigu is ten daug neparsiveshi, bet patirties su kaupu. O tie 12 menesiu bus geriausi tavo gyvenimo metai ever. Darbo ten visada yra plius privaziuoja tokiu paciu nuotykiu ieskotoju is viso pasaulio kaip ir tu.

Kai paskaičiau pačio patirtį, pagalvojau kad man irgi taip buvo, tik Lietuvoje. Idiotų, pavyduolių ir taip nukvakusių galima visur rasti. Tada, kai nusprendžiau, kad man tokia situacija netinka ir pradėjau orientuotis į išeičių ieškojimą, atsirado daug kelių, kurie nebuvo lengvi, tačiau įdomus ir pamokantys. Priimk tai kaip gyvenimo patirtį, jokiu būdu nenurašyk savęs, nes mes visi skirtingi ir unikalūs. Visiems tikrai neįtiksi ir nereikia to daryti. Bandyk prasisukti taip kad nenuskriaustum savęs pirmoje vietoje ir laviruok taip kaip būtum įjungęs durnių. Turiu omenyje kai susiduri su tokiais egzemplioriais. Sėkmės. Kai ieškosi išeičių, visada jas rasi. Tai ne pasaulio pabaiga.
 
 
 

išlaikyti egzaminai niekur nedingsta, jie galioja nors ir po 100 metų. Matau prastai supažindino tave su tvarka mokykloje.

Na normali dažymo kaina sakyčiau 100€ detalė. Bet dažant daugiau detalių turi būti pigiau. Pvz., jeigu visas šonas perbrėžtas, 4 dalys dažomos, keisti lyginti nereikia, tai manau su perėjimais ir poliravimu normali kaina būtų 400€. Bet kad apsimokėtų vežti iš Vilniaus turėtum imti apie 300-350€. Čia su dažais, paruošimu, išrinkimu ir t.t., žodžiu su viskuo. Atiduodu pažeistą mašiną, paimu pilnai sutvarkytą. Aišku galiu ir klysti, nes jau kelis metus neteko naudotis kėbulininkų paslaugomis. Kai ieškau mašinos atmetu variantus kur reikia tvarkyti kėbulą, net jeigu ir geras pasiūlymas. Nes su kėbulininkais susidėt kainuoja daug laiko, nervų, pinigų ir vistiek nepadarys taip kokybiškai kaip norėtum.
 
Mes jei ką Lietuvoje randamės ;)

Kai daug kalbi apie preke kuria gamini rankom ir klausi nuomones ar ja pirktu , be nuotrauku kurios parodytu kiek tu jas gerai ar negerai darai. Galima daug rasyti bet vaizdas iskalbingiau uz 1000 zodziu XD o ir faktas kad pagaminti gero produkto neuzteks , viskas priklausys nuo reklamos, atsliepimu ir dar tai kaip vygdisi prekyba, jei internetu tai tau konkurentai yra nebutinai is lietuvos nes dabar visi is visur viska gali nusipirkti.
Ir dar tai kad rankom jei gaminsi vienas produkcijos pagaminsi mazai , nebent samdysi zmoniu siuvimui .nors jei isties pagalvosi apie kaskokia naujove prideti savo piniginei kad ji butu siolaikiska cia jau butu kaskas konkurencingo iskart nuo produkto pateikimo.
Tarkim koks GPS sekiklis , ar integruota atmintine ar kaskas tokio ismani pinigine XD
gali integruoti korteles skaitikli , ar ekvalaizeri rodanti likuti, balansa sekanti , gebanti atlikti pervedimus su programelem , susijungti su ismaniu . Pinigine kaip tradicine jau nebeatrodo patraukli net jei ir is odos ir kokybiska , pinigai greitu metu tik korteles ir ismanus tad ir pinigine turi keistis.

Na tikrai ne kas antras. Taip, siunčiasi gerokai daugiau nei anksčiau, bet toli dar iki kas antro ar kas trečio ;)

juokingiausia tai, kad tai ištikro yra juokinga :D
 
Ipatingai juokina, lietuvos autoriu darbai, kuriu ten praktiškai nėra ir apskritai ant ju px ;)

Linkomanijos komentaras. :D :D :D

prades lietuviai masiskai naudotis rusiskais ir kitais uzsienietiskais torentais ir tiek.. arba apeiti tuos blokavimus galima bus taip pat lengvai kaip ir azartiniu zaidimu blokavima. tokiuosi linkomanija niekad nemirs

Pastebėjau, kad vadovai neužsibūna ten. Ir nieko keisto, dėžes su prekėm krauti ir tuo pačiu valdyti visą parduotuvę yra nesąmonė. Taip pat kaip įmonės direktorius eitų šaligatvio šluoti su pavaldiniais.

Taip būna tada, kai esami darbuotojai nesusitvarko, ir kai jau pačiam padai svyla, tada nelieka nieko kito kaip apsimauti pirštines ir kibti į darbus.
 
Dirbau lygiai 1 mėnesį, terminuotas darbas, pavadavau atostogaujantį. Tai buvo baisiausia mano gyvenimo patirtis. Daugiau niekada nedirbau ir savo noru nedirbsiu prekyboje, tada, kai esi samdomas darbuotojas.
Pirma savaitė atrodė nieko, viskas buvo neblogai, bet po to prasidėjo kažkokie konfliktai kad viena per dažnai kasoj sėdi, kita išeiginės nori vienai dienai, o dirbti nėra kam, čia toks socialinis vadybinis darbas, ir nors buvo sočiai darbo prie kompo, bet vistiek kasdien turi eiti ir tikrinti ar vergai gerai dirba, nes jei tik nepatikrini, taip ir gauni skundų iš pirkėjų, o tada jau drožia tave patį, o tau nieko nelieka kaip išsilieti ant vargšų kasininkų. Visokie pinigų dingimai (nedidelės sumos) tiesiog vedė iš proto, kameros nemato, o padengti minusą reikia. yra žiauru, nervų gadinimas dėl menkniekių už mažą algą

Be vadovo "chip'o" negali ten prekių grąžinimo daryti ar čekių koreguoti, todėl kviečia :)

Dirbu su IT mokymais, todėl galiu papasakoti apie šią virtuvę ir iš kitos pusės šiek tiek. Gal kai kam tai padės pasirinkti geriausią mokymosi būdą. Patirties turiu įvairios, kadangi esu dirbęs ir mokykloje (5-12 kl.), ir su 3-6 klasių moksleiviais kursuose/būrelyje, o dabar orientuojuosi į suaugusiųjų mokymus arba bent nuo ~16 metų.
 
Pirmiausia, IT kursų tikrai daug ir jie skambiai reklamuojasi, kaip sakė temos autorius pirmoje žinutėje. Daugiausiai matomos kelios stiprios įmonės, turinčios savo arkliukų ir savo minusų, bet apie tai komentuoti būtų neetiška iš mano pusės, visgi tai mano konkurentai. Ką dažniausiai matome? Robotika vaikams/jaunimui ir programavimas suaugusiems, žadant aukso kalnus, nes dabar tai ant bangos. Kiek pastebiu, robotika daugiau žavi vaikų tėvus nei pačius vaikus. Prie to galbūt prisideda ir mokyklos, kuriose yra robotai, nes daugelyje jų dirba ne tik ne entuziastai, bet dar ir patys nelabai tuos robotus mokantys valdyti mokytojai. Informatikų trūkumas mokyklose yra labai didelis ir priimami dirbti beveik bet kas. Turbūt daugelio mokykloje, ypač jei ji mažesnė, informatiką mokė matematikos mokytojai. Tai ypač aktualu mažesniuose miestuose, kur informacinių technologijų specialistai, o tuo labiau, IT mokytojai, yra raudonosios knygos pirmame lape. Na, gal antrame. Dar vienas dalykas - ne kiekvienas vaikas gali namuose įsigyti savo robotą, nes jų kaina, ypač jei mokomasi su LEGO ir panašiais, kandžiojasi. Tuo tarpu kompiuteris yra daugelio namuose*. Nemažai vaikų tokį užsiėmimą meta po metų, tad turi tik labai basic žinias, kas tas robotas ir kaip ten jis valdomas. Po kelių metų tų žinių liks 0. Be abejo, yra išimčių.
 
Kita labai skambi reklaminė žinutė jau suaugusiems - programavimo kursai intensyviai, po mėnesio ar dviejų žadama vos ne programuotojo darbo vieta. Sutinku, kad per mėnesį intensyvaus mokymosi galima būtų pakeisti specializaciją, tačiau nuo 0 išmokti programuoti tikrai ne. Nesižavėkite tokiais pasiūlymais, jei rimtai norite tapti programuotoju. Sudeginsit smegenų ląsteles. Išimtis tik tuo atveju, jei iš tiesų esate tas žmogus, į kurio galvą viskas labai lengvai lenda ir per mėnesį galite įsisavinti tiek, kiek kiti per 2-3 metus. Tačiau dėstytojas irgi žmogus. Mokyti programuoti po 8 valandas (o kartais dar daugiau, čia jau primena lėtą kankinimą) taip pat sunku. Dėstytojas pavargsta ir silpsta jo mokymo kokybė. Žinoma, esant praktikos užduotims kitaip, tačiau intensyviuose kursuose nuo 0 tikrai netruks teorijos, kad ir kaip ten ji supinta su praktika. Jau po kelių valandų gali pintis liežuvis ir sulėtėt mąstymas.
Deja, labai daug žmonių pasigauna ant šito kabliuko, nes gi smagu būtų iš bedarbio per 1-3 mėnesius tapti profesionaliu programuotoju, o dar gi algos tūkstančiais ir užimtumo tarnyba (darbo birža) didžią dalį kainos kompensuoja. Drambliuko svajonės ir liks svajonėmis - programuot pramoksite, bet toli gražu nebūsite profesionalai. Na, bet valstybės pinigus galėsite panaudoti :)
 
Ilgi ir nuobodūs kursai. Mano mėgstamiausi. Būdamas 12okas pats mokiausi būtent taip. Ir vis tiek kursuose išmokau tik pagrindų. Kodėl? Nes mažai laiko skyriau savarankiškam mokymuisi. Tačiau kartu su manimi besimokantys, kurie siejo savo ateitį su programavimu - išmoko labai daug, jų atliekami projektiniai darbai visa galva lenkė mano. Nors dalis jų netgi buvo jaunesni (15-16 metų). Be to, aš prisijungiau nuo antrų metų, tad turėjau labai kvailų spragų. Visgi, po kursų atėjo laikas, kada aš pradėjau daugiau domėtis tuo, ką mokiausi ir man buvo daug kartų lengviau ieškoti informacijos nei prieš kursus. Reziumuojant mano mokymąsi, metus girdėdamas apie programavimą, kažką bandydamas daryti, bent minimaliai besimokydamas aš gavau tų žinių, kurios vėliau leido lengviau pagauti "apie ką mes čia" tutorialuose, online kursuose ir forumuose. Visgi, nuo programavimo aš tai nutolstu, tai vėl priartėju, nėra tai mano pagrindinė sritis ir įdomiausia IT dalis.
 
Kol esat tokio amžiaus, kai nereikia rūpintis savęs, būsto išlaikymo - MOKYKITĖS. Jei yra galimybė, nespjaukit į kursus, tačiau venkit juodo darbo, tai yra, labai nerekomenduoju intensyvių kursų, jei tam nėra kokios nors svarbios priežastis. Duokit smegenims laiko suvirškinti gautą informaciją. Ir be abejo, praktika praktika praktika. Ką išmokot patys, išmokė kursai ar netgi mokykla (sėkmės atveju) - bandykit tai panaudot, sukurt sau naujus uždavinius, realizuokit net ir mini projektus. Kai mokiausi paskalį (mokykloj vietoj c++) susikurdavau sau mini programėles, kurios atlikdavo tokias funkcijas, kurias galėdavau rast bet kur kitur. Susikurdavau tam, kad pajust malonumą sėkmingai veikiančio rezultato + pagilint savo žinias. Ir tai tikrai davė kažkiek naudos.
Kai jau yra šeima, būsto išlaikymo kaštai, vien tik mokytis sunku, reikia derint mokymąsi su darbu ir panašiai. Kursai šitoj vietoj palengvina tai, jog gaunama sukramtyta informacija. Rimtai nusiteikusiems siūlau pasimokyti metus-du kursuose, gauti pagrindus, o toliau tęsti savarankiškai.
Kai pabendrauji su savamoksliu, atėjusiu pagilinti žinių ar pasitaisyt spragų, dažniausiai "išduoda" savo sunkumus mokantis namuose. Dažniausiai tai tinginystė ir motyvacijos trūkumas. Tuo tarpu į kursus eini, nes gi sumokėjai ir aiškus konkretus laikas, o pasimokyti visada galima "rytoj".
 
Nuo 40-50 metų amžiaus ateinantys mokytis kažko su IT (dažniausiai tai WordPress arba su specifinėm programom, ofisu susiję mokymai) labai retai gali mokytis savarankiškai. Veikia savotiška baimė bandyti, nepasitikėjimas savimi ar kažkas panašaus. Tokio amžiaus žmonės daug daugiau žymisi popieriuje, nori kuo tikslesnių paaiškinimų kaip ką daryti. Deja, ne visus pavyksta perlaužti ir didžiausias peilis jiems yra: galima daryti taip, taip arba taip. Per didelis pasirinkimas. Lygiai tas pats su pradinukais, tik šitie rašosi mažiau :)
 
Patys kursai visur turi savo pliusų, savo minusų ir daugiau mažiau jie duos naudos. Siūlyčiau vengti labai didelių grupių, nors, abejoju ar dar kas moko didesnėse nei po 10 realių galvų ir, kaip minėjau, siūlau rinktis truputį laisvesnius, bet ilgesnius kursus - išmoksit tikrai daugiau.
Nors pats organizuoju ir intensyvius kursus, man tai finansiškai netgi naudingiau, tačiau tai labai retas atvejis, dažniausiai žmones perkalbu rinktis ilgesnius. Išimtis įmonės, kurios, toks jausmas, nori kiekio, o ne kokybės.
O jei abejojate dėl kursų, neleidžia finansai ar kitų galimybių trūkumas - mokykitės savarankiškai. Gal užtruksit ilgiau (bet tikrai nebūtinai), gal atsiras kažkokių spragų (jas visada užkišit įgaudami vis daugiau praktikos), gal pradžioj bus beprotiškai sunku, bet realiai norimą rezultatą visuomet galėsite pasiekti. Tereikia stipraus NORO ir rasti laiko. Numatykite konkrečią savaitės diena, konkrečias valandas ir pasislėpkit nuo visų - eikit mokytis. Tada tikrai pasieksit rezultato ir be kursų.
 
 
* - dirbdamas mokykloje labai nustebau, kad kaikurie 5-7 klasių vaikai, kuriems yra grubiai nuo 10 iki 13 metų neturi savo kompiuterio, o kartais (iš ~200 mokinių bent 5 atvejai) namuose nėra jokio kompiuterio - net ir tėvai kompiuteriu naudojasi tik darbe. Suprasčiau, jei tai būtų nepasiturinčios šeimos, tačiau kai kurios jų samdydavo ne tik aukles, bet ir dar daugiau aptarnaujančio personalo. Kompiuterius keičia išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, žaidimų konsolės. Kaip bebūtų, tai tikrai ne į naudą, kadangi tokiu atveju įrenginys tampa 99% tik pramogų objektu.

As pats dabar po truputi mokausi programuoti ir tikslas yra pakeisti darbo pozicija is grafikos dizainerio i FE developerio. Domejausi kursais ir ivairiomis mokymo programomis, tai priejau isvada, kad norint geru kursu jie kainuos 5k ir daugiau, taciau jie nevyks Lietuvoje - reikes kazkur vaziuoti, gyventi ir mokytis. Prisiziurejes n video apie taip kaip mokytis, ka mokytis ir kaip isisavinti zinias, kad galetum bent i Junior pretenduoti nusprendziau mokytis savarankiskai (juk kazkada ismokau visus Photoshop, Iliustratorius, Sketch, web/ui dizaino pats be jokiu kursu). Viename video vienas protingas vaikinas, kuris dirba programuotoju USA ir papildomai mokina 1-2 mokinius face-to-face pasake: "neklausykit ka jums sako apie kursus ar kazkokius mokymus, kur per diena prisesit po 2h ir po 3 men jau busit programuotojais. Taip nebuna. Norint bent i Junior pretenduoti reikes 800h - 1200h praleistu prie mokymosi / kodo rasymo ir tureti portfolio su asmeniniais darbais/projektais".
 
Taip, kad dabar tik pradejau pats. Is pradziu teorijos skaitausi is ivairiu saltiniu. Nusistaciau valandu goal 800h ir kiekviena diena stengiuosi prisesti po darbo mokytis programuoti. Per 2019 bus tikslas tos 800h ir keli asmeniniai projektai. Svarbiausia yra nusiteikimas, nes jei nenusiteiksi sedeti prie mokymosi ~1000h tai tau ir kursai jokie nepades.

Jei tai tavo hobis, tu tuo užsiimi, turi darbų ką gali parodyt ir nori praktikos tai tiesiog bandai susisiekti su potencialiais darbdaviais, eini į pokalbius, rodai ką padaręs esi, prašai praktikos ir jei tau tikrai patinka ką darai tai tikrai pastebės ir priims praktikai kas nors gal net mokės kažkokią sumelę. O jei po praktikos sakys sorriukas bet netinki, tai irgi nėra ko labai nusiminti, nes būsi gavęs geros patirties :)

-

Siūlau pasidaryti kraujo tyrimus ir išsitirti skydliaukės veiklą (tam pakanka kraujo tyrimo, kažkaip mandriau tirtis nereikia).
 
Man buvo prieš keletą metų labai suaktyvėjusi skydliaukės veikla, tai, nekalbant apie visus kitus požymius, vienas ryškesnių buvo mieguistumas. Yra tekę ir prie kompo darbe užmigti, ir per susirinkimus, o per kokius nors mokymus darbe, tai iškart nulūždavau.
 
Ne faktas, kad tau tas pats, bet manau, kad pasitikrinti būtų verta. :)

Pasitikrink savo Vitamino D kiekį organizme.
 
Turėjau panašių problemų, kai gyvenau Londone kur tiesioginių saulės spindulių matyt neužteko ir Vit. D kiekis buvo per žemas. Išgėriau vieną didžiulės dozės kapsulę (kurios ilgam užtenka) ir viskas labai pagerėjo.