MinKava

Labas,
tam, kad išbandytumėt savo integraciją, jums reikia turėti Paysera accountą, susikurti projektą, o projekto nustatymuose įjungti bandomuosius atsiskaitymus ir savo integracijoje panaudoti parametrą "test" = 1. Projekto tvirtintis nebūtina, taigi pati procedūra ilgai netrunka, nereikia laukti, kol patvirtins pateiktus įmonės dokumentus.
 
Kaip užsiregistruoti, sukurti projektą ir atlikti integraciją, yra aiškiai pateikta čia - http://payserademo.com/registration/
 
Paruošti sprendimai ir bendra įmokų surinkimo dokumentacija publikuojama pas pačią Paysera developer puslapyje:
https://developers.paysera.com/lt/payments/current#integration-via-plugins

Vilniaus universiteto studentai, pasirinkę marketingo paskaitas, iš savo dėstytojo el. paštu gavo šiuolaikišką paaiškinimą, kokie yra ir kaip veikia skirtingi marketingo būdai.
 
Nežinau, kas yra šio teksto tikrasis autorius (labai gali būti - vertimas iš užsienio kalbos), bet, manau, kad įdomu / naudinga / linksma paskaityti gali būti visiems :)
 

Įkišiu ir aš savo trigrašį...
 
Kaip provinciją atskirti nuo ne provincijos? Paprasta – į provinciją mados nuolat atkeliauja vėluodamos, o provincialai visaip kaip įmanydami kopijuoja „centrus“. Manau, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl visuose Lietuvos didmiesčiuose kavinės/barai/restoranai dažniausiai pavadinami kokiu neišmaniu aglišku pavadinimu. Ir visai nenuostabu, jog užsieniečiai į mus (Lietuvą) žvelgia kaip į provinciją – patys elgiamės kaip (ir, matyt, esame) provincialai.
 
Siūlyčiau provincialumo atsisakyti, užsukti į I. Simonaitytės biblioteką ir bibliotekininkės paprašyti knygų apie Klaipėdos istoriją (puikus pavyzdys būtų V. Safronovo „Praeitis kaip konflikto šaltinis“). Pavartęs knygą kitą tikrai rasi senų (istoriją turinčių!) kavinių pavadinimų (galbūt net panašioje vietoje veikusių) ir kažką sau išsirinksi (man, pavyzdžiui, būtų įdomu apsilankyti bare, kaip nors susijusiame su Klaipėdos sukilimu). Vokiečių neatsiginsi :) Sėkmės!

Sveiki,
 
po ilgų bandymų įrodyti žmonėms, kad įmonė PRIVALO nurodyti rekvizitus savo internetinėse svetainėse privertė sukurti šią temą.
 
Daugelis įnirtingai teigė, kad yra vos ne visais 100% įsitikinę, kad tokie rekvizitai nėra privalomi.
 
 
 
 
 
 
http://www3.lrs.lt/p...c_l?p_id=417544
 
]IV. REIKALAVIMAI JURIDINIŲ ASMENŲ INTERNETO TINKLALAPIAMS
 
8. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, turintys ir valdantys interneto tinklalapius, privalo interneto tinklalapio pradiniame puslapyje lengvai įskaitomu šriftu kontrastiškame fone nurodyti šiuos savo duomenis: juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, buveinę, kodą, registrą, kuriame kaupiami duomenys apie tą juridinį asmenį.
 
Dėl to, kad pradiniame puslapyje nesu tikras, reiktų aiškintis tiksliau su teisininkais, gal kontaktuose to pakanka...
 
Štai dar vienas faktas, kodėl įmonės PRIVALO nurodyti kontaktus:
 
http://www.vvtat.lt/...x.php?492165650
 
Prekyba internetu
Prekių ir paslaugų įsigijimas naudojantis ryšio priemonėmis
Užsakant prekes ar paslaugas elektroniniu paštu, internetu, telefaksu ar per teleparduotuvę, prieš sudarant sutartį pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo naudojamomis ryšio priemonėmis pateikti Jums informaciją, kurioje turi būti nurodyta:
 
duomenys apie pardavėją ar paslaugų teikėją (pardavėjo ar paslaugų teikėjo pavadinimas, adresas, kontaktiniai duomenys, įmonės kodas);
daikto ar paslaugos pavadinimas;
pardavimo kaina, įskaitant mokesĿius, ir daikto pristatymo kaina;
mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarka;
pirkėjo teisė atsisakyti sutarties;

Visai nieko variantas, tik klausimai kartosis, gal geriau is tokiu klausimu sudaryt DUK ir prie kontaktu parasyti kazka tokio kaip - perskaitykite duk pries kreipdamiesi.
O atsakyti geriausiai kaip kreipiasi. Juk jei skambins nesakysi viso gero, atsakau telefonu, o jei rasys tai dazniausiai nepateiks tel. nr, kad paskambintum.
Nebent tu nori turet tik viena is siu variantu kas butu nesamone, nes abu privalomi.
Arba dar geriau - kontaktu formoje klientas pasirenka kaip nori gauti atsakyma - telefonu ar el. pastu.
Soc tinkluose atsakyti irgi privalu jei kasnors per ten parasys, jei gausi uzklausa g nesakysi - parasykit emeila ar paskambinkit, o iskart ir atsakysi.
 
Ir svarbiausia - reikia atsakyti maziausiai per 24 valandas. Nes pilna atveju kai atsako po 5 ar 12 dienu, o zmogus jau seniai buna pas konkurenta preke isigijes :)

Aš save laikau biški pažengusiu junioru ir daugiu mažiau viską suprantu. Aišku yra sunkokų vietų kur ir nieko nerišu, bet tai kol kas problemų nesukelia. Sunkiausia man turbūt ne su pitonu susija dalykai o šiai su CS, kadangi aš pats iš kitos sferos ir neturiu bazinius CS pagrindų.
 
Jeigu žinai, list comprehensions, kažkiek generators, OOP ir šiaip pačio pitono specifikos, tai susidorosi. Dėstytojas labai geras ir kursas padarytas kruopščiai.Be to, kuo daugiau nežinai, tuo daugiau išmoksi, svarbu tik tą lygmenį, kad bent kažka suprasti turėti.
 
Kurso medžiagą galima eiti nemokamai, tik nebus tavo egzo tikrinimu, konsultaciju ir pan. Ten yra mygtukas, kad eiti kurso medžiagą.
 
Sėkmės ;)

Sveiki,
 
Esu Justina, smagu prisijungti prie naujo rato.
 
Gyvenime mokausi, turiu keletą pajamas nešančių darbų ir užsiimu įvairiais nesiekiančiais pelno projektais, daugiau ar mažiau žinomais Lietuvoje ir už jos sienų :)
 
Domiuosi technologijomis, verslu ir jo psichologija, fotografija, sportiniu pokeriu.

Šiandien man teko sudalyvauti Londone vykstančiame renginyje Digital Marketing Show. Šiame straipsnyje – įspūdžiai, mintys ir įžvalgos.
 
Apie patį renginį
 
Londone yra eilės renginių apie verslą, ir kartais vyksta didelės parodos tipo konferencijos, pagal mastą kažkas panašaus kaip mūsų Login. Tai Digital Marketing Show ir yra tokia didelė konferencija, kur savo stendus turi apie 100 kompanijų, ir vienu metu vyksta 6 pranešimai skirtingose salėse.
 
Štai pranešimų pavadinimų pavyzdžiai:


 
Re-humanising the Online Buyer Journey: The Power of Personalisation
Driving Business with Next-Generation Email
The Role Of Data In Your Content Marketing Strategy
Sharable Content – What makes something sharable and what makes a great viral campaign?
Content Marketing Analytics (What you should really be doing… and probably aren’t)

Iš visos konferencijos galima susidaryti įspūdį, kokios temos vyrauja ir yra aptarinėjamos dažniausiai – apie jas atskirai ir papasakosiu.
 
Asmeninis marketingas
 
Žmonės yra skirtingi, ir negalima į juos žiūrėti kaip į Google Analytics lankomumo skaičius. Kuo daugiau savo marketingą nukreipsite asmeniškai į konkretų žmogų, tuo didesnė tikimybė kad pasiūlysite jam būtent tai, ko reikia.
 
Dar daugiau – jeigu jūsų marketingo pastangos bus tik “masinio” pobūdžio – juk žmonės tai pajaus, juk jie nekvaili. Ir tada pagalvos “ai, dar viena masinė žinutė iš kompanijos X, greičiausiai man asmeniškai nieko įdomaus tai ignoruosiu”.
 
Mobilus marketingas
 
Kiekvienais metais cituojami vis didesni mobilių technologijų naudojimo skaičiai. Šaltiniai skirtingi, bet apibendrinus apie 30-50% interneto srauto eina būtent iš telefonų ar planšetų. Mano paties lietuviškose projektuose tas skaičius yra apie 20-25%.
 
Kad ir koks būtų tas rodiklis, jis jau didžiulis, jo nebegalima ignoruoti. Tinklalapiai turi būti “responsive”, paveiksliukai optimizuoti, pirkimų procesas paprastas ir t.t. Tiesa, kol kas sunkiai skinasi kelią programėlių rinka, nes jų kūrimas kainuoja brangiai (jei nori padaryti gerai ir kad vienodai veiktų visuose telefonuose), o gaunama nauda labai miglota.
 
Dar kita pastebima tendencija, kad jei jūsų marketingo žinutę žmogus perskaitys telefone, jis gali iškart nespausti nuorodos ir nepirkti, bet po to grįžęs prie kompiuterio ramiai prisės ir atliks reikiamą operaciją. Tad kampanija turi būti cross-platform.
 
Email marketingas. Taip, email.
 
Kai prieš kelis metus girdėjosi šauksmai kad el.paštas kaip komunikacijos kanalas miršta ir visi kraustosi į socialinius tinklus, dabar matome kas darosi – kad jūsų žinutę pamatytų gerbėjai Facebooke, turite konkuruoti ne tik su kačiukų nuotraukomis, “Lietuvos talentų” sensacijų video klipais, bet ir su pačiu Facebook, kuris vis mažina turinio rodymo procentą.
 
O emailas liko emailu – esi tikras kad žmogus jį gavo, ir daug didesnė tikimybė kad perskaitys. Pastaruoju metu dažnai girdžiu frazę “el.paštas yra asmeniškiausia online-marketingo forma”. Tik, tiesa, čia irgi turime naujų iššūkių – GMail tabus, spam filtrus ir kitus barjerus. Bet pats galiu patvirtinti iš savo patirties – naujienlaiškių prenumeratoriai yra labiausiai suinteresuoti žmonės, ir net nedidelė jų grupė turi daug didesnę tikimybę jums atnešti realaus pelno nei dešimtys tūkstančių “pusiau netikrų” Facebook gerbėjų.
 
Duomenys. Dideli duomenys.
 
Kad teisingai sudėliotumėte marketingo strategiją, turite žinoti skaičius. Lankomumą, auditorijos tipinius profilius, iš kur ateina žmonės ir t.t. Viskam tam yra Google Analytics, bet vis labiau pastebima kita tendencija – duomenų yra per daug. Tiksliau, turime daug daug skaičių, grafikų ir lentelių, o realiai mums reikia atsakyti į paprastą klausimą – kaip padaryti, kad uždirbtume daugiau. Ir ta grandis tarp skaičių ir žmogiškų veiksmų tampa vis labiau probleminė – steigiasi atskiros kompanijos, kurios padeda verslininkams Analytics skaičius “išversti į žmonių kalbą”.
 
Žengiamas žingsnis ir dar toliau – į asmeninį vartotojų “sekimą”. Technologiškai su “cookie” pagalba galime atsekti, kad tas žmogus jau lankėsi puslapyje prieš mėnesį, ką žiūrėjo ir ką pirko – tai labai padės marketingistams pasiūlyti jam teisingas prekes ar paslaugas. Kartu su Analytics skaičiais bei integracija su įmonės naudojama CRM sistema tai yra galingas ginklas – iššūkis tik yra visa tai tinkamai išnaudoti ir nepasimesti tarp skaičių.
 
Nebereikia svetainių, reikia IT sprendimų
 
Pamenu laikus, kai įmonės masiškai kraustėsi į internetą – tuo pačiu viena po kitos veisėsi ir svetainių kūrimo “kontoros”, kurios galėjo sukurti jūsų veidą internete už 500 Lt ir/arba dėžę alaus. Dabar gi nauja tendencija – rimtesnės įmonės į savo atstovybę internete žiūri ne kaip į svetainę, o kaip į visą visumą esybių – svetainė, mobilus jos variantas (arba programėlė), socialinių tinklų puslapiai, el.pašto marketingo kanalas ir t.t. Ir visam tam yra skiriami didžiuliai pinigai – ir verslui idealiu atveju reikėtų būtent tokio “all-in-one” sprendimo, nes vien svetainės nebeužtenka.
 
Kitas dalykas – verslai pagaliau ima suprasti, kad paprasta svetainė su “Apie mus” ir “Kontaktai” nebeveikia, dažniausiai ji neturi galios parduoti prekę ar paslaugą. Konkurencija internete padidėjo dešimteriopai, dabar jau daug sunkiau išsiskirti iš minios, tad vėlgi atsiranda poreikia papildomoms paslaugoms, kurios gali suteikti IT įmonės.
 
Turinio marketingas
 
Arba, normalia kalba, “content marketing” – dėl jo dabar pamišę visi, nes tai efektyviausia reklamos priemonė, matuojant kaštais ir atnešama nauda. Tik pagaliau tas turinio ruošimas persirito į kitą lygį. Anksčiau įmonė tiesiog “turėjo savo tinklaraštį”, nes, nu kaip, visi turi tai ir mums reikia. Dabar žvelgiama daug giliau ir stengiamasi rašyti labiau tikslingus straipsnius, išnaudoti skirtingus kanalus ir medijas (foto/audio/video), o nuo to realiai laimime mes – interneto vartotojai.
 
Tad nenustebkite, jei konkrečios kompanijos tinklaraštis pagal savo įrašų kokybę nenusileis didiesiems tos srities portalams. Ir jei anksčiau į tokį kokybiškų tekstų ruošimą kompanijų vadovai žiūrėdavo kaip į pinigų išmetimą, tai dabar suvokia, kad ilgalaikėje strategijoje tokie straipsniai suartina su potencialiais klientais ir sukelia pasitikėjimo jausmą, kas labai padidina pirkimo tikimybę ateityje.
 
Naujas socialinių tinklų išnaudojimas
 
Jau šiek tiek minėjau, kad socialinių tinklų efektyvumu imta abejoti, nes konversijos skaičiai yra dažnai apverktini, o laiko skirti reikia daug. Bet yra ir kita medalio pusė – jei anksčiau į kokį Facebook įmonės žiūrėdavo kaip į reklamos transliavimo kanalą, tai vis labiau požiūris keičiasi. Dabar socialiniai tinklai yra ir terpė pabendrauti su klientais, ir apklausų mechanizmas, ir konkursų organizavimo erdvė, ir pagalbos linija klientams. Tad social media marketingo specialistams dar įdomesni laikai ir tikrai yra ką veikti.
 
Tiesa, socialinių tinklų išnaudojimas marketingui skiriasi užsienyje ir Lietuvoje. Užsienyje labai gerai veikia Twitter tinklas, kurį dažnai rodo kaip kampanijų ir bendravimo su klientais pavyzdį – Lietuvoje, deja, Twitter bendruomenė nėra labai aktyvi, tad įmonės vangiai ją išnaudoja. Mano asmeninė patirtis rodo tą patį – nors esu aktyvus Twitter narys (galite sekti mane asmeniškai ar VerslasOnline profilį), kai bandžiau vienokias ar kitokias paslaugas ten reklamuoti, tai konversijos skaičiais netgi “tinklas-vaiduoklis” Google+ parodė geresnius rodiklius: mažesnį lankomumą, bet didesnį lankytojų aktyvumą.
 
“There is no silver bullet”
 
Bekalbant šioje konferencijoje su įvairių įmonių atstovais prie jų stendų, susidarė įdomus įspūdis. Jie siūlo marketingo sprendimus, kurie, anot jų, tinka visiems. Padidinsime jūsų konversijas, paefektyvinsime jūsų el.laiškus, suintegruosime jūsų CRM su mūsų sistemomis, nufilmuosime geriausia video ir t.t. Garsūs šūkiai ir pareiškimai, bet kai pradedi kalbėti apie pritaikymą konkretam verslui – tada išlenda, kad to ir ano jie negali padaryti, tas ne visai tinka, čia galima vienaip kitaip apeiti ir pan.
 
Tai mintis kokia – jei samdode profesionalą ar įmonę marketingui, reikia žiūrėti kad jis turėtų patirties ir galėtų pasiūlyti ne tiesiog produktą nuo lentynos, bet būtent jums tinkantį sprendimą. Įsigilintų į jūsų specifiką, padiskutuotų, pasiūlytų įvairių variantų. Nes marketinge nėra vieno sprendimo – kas tinka vienam, gali visiškai neveikti kitam.
 
Vizualus brandas
 
Čia yra toks pastebėjimas iš serijos “note to self” – bevaikščiodamas po parodą, pastebėjau, kokio profesionalaus lygio stendai yra paruošti. Kiekviena įmonė stengiasi atrodyti profesionaliai, ir į tai įeina ir vizualus stendo bei plakatų apipavidalinimas. Būtent tas pirmasis įspūdis mane kaip lankytoją sustabdydavo pasižiūrėti ar priversdavo iškart bėgti nuo konkretaus stendo kuo toliau.
 
Kad ir kaip nuvalkiotai skambėtų, bet pirmas įspūdis yra labai labai svarbus, jūs negalėsite jo palikti antrą kartą. Tad grįžęs iš parodos, užsibrėžiau tikslą vizualiai perdaryti kai kuriuos savo projektus, net jei tai kainuos papildomų pinigų. Nes reikia atrodyti pakankamai profesionaliai, kad žmonės bent norėtų pradėti su tavimi bendrauti toliau.
 
* * * * *
 
Štai tokios įžvalgos. O dabar, straipsnio pabaigai, pacituosiu, kokias padrikas mintis užsirašiau, klausydamas įvairių pranešimų. Tikiuosi, įkvėps ir privers susimąstyti, ar sėkmingai vykdote savo marketingą.
 


 
Social yra ne kanalas, tai yra jūsų verslo vykdymo filosofija
Jūsų klientai gali jus sekti keliuose socialiniuose tinkluose, būkite pastovūs ir stabilūs
Reikia kreipti dėmesį į marketingo kompanijos dienos/savaitės laiką, nes tai gali turėti didžiulę įtaką sėkmei
Norite turėti savo puslapį Facebook tinkle? O kam? Kodėl? Tik dėl to, kad visi turi? To nepakanka.
Brand’as yra kai žmonės aptarinėja jus, kai jūsų nėra šalia.
Socialiniuose tinkluose reikia reaguoti ir atsakinėti į klientų žinutes žaibiškai. Jie to tikisi.
Esamiems klientams kažką parduoti yra daug lengviau nei pritraukti naujus klientus
Jei klientą “paleidžiate” ir su juo nekomunikuojate, po to jį sugrąžinti yra daaaaug sunkiau.
Parodose įmones turi atstovauti įkūrėjai ir/arba specialistai, o ne tam tikslui pasamdyti studentai.
Lengviau padidinti pelną, padidinant konversiją nuo 1% iki 2%, negu atvesti dvigubai daugiau lankytojų.
Nesistenkite nuleisti kainos. Stenkitės padidinti paslaugos vertę ar pasiūlyti kažką papildomai.
Būkite visų pirma geri žmonės ir norėkite padėti savo klientams, o tik po to galvokite apie tai kaip jiems kažką pasiūlyti.

 
Straipsnio originalas: mano tinklaraštis apie verslą internete - VerslasOnline.lt

Teisingai visi sako. Pirmyn! Tiesiog padaryk maksimaliai gerą projektą (pagal žinias, finansus ir t.t.). Jei konkurentų daugėja, tai vadinasi pataikei į paklausią sritį, kas irga gali būti geri. Ir nebūtinai tie konkurentai pasiūlys kažką tikrai verta dėmesio. Sėkmės!

Teisingai visi sako. Pirmyn! Tiesiog padaryk maksimaliai gerą projektą (pagal žinias, finansus ir t.t.). Jei konkurentų daugėja, tai vadinasi pataikei į paklausią sritį, kas irga gali būti geri. Ir nebūtinai tie konkurentai pasiūlys kažką tikrai verta dėmesio. Sėkmės!

Jeigu esate kada nors ieškoję darbo – esate susidūrę su tokia problema. Siuntėte tikrai labai daug savo CV į įvairias įmones, rinkotės, kam siunčiate, manėte, kad esate puikus kandidatas į skelbiamą darbo vietą, tačiau… Jums niekas net nepaskambino ir nepakvietė pokalbiui, kurio metu, esu tikras, „įrodytumėte, koks esate šaunus ir tinkamas“. Kodėl?
 
Pabandysiu paaiškinti, kas yra negerai (greičiausiai) su Jūsų gyvenimo aprašymu:
 
Neišsiskiriantis gyvenimo aprašymas
 
Mielieji žmonės… Na nustokite naudotis Lietuvos Darbo Biržos siūlomais EUROPASS gyvenimo aprašymo šablonais. Tai parodo, kad neturite absoliučiai jokios fantazijos, plaukiate pasroviui ir priklausote avių bandai. Ypač juokingai tokiuose gyvenimo aprašymuose atrodo įrašai apie tai, kaip „puikiai valdau Microsoft Word, PowerPoint, Excel, Outlook ir kitas programas“. Tikrai? Tai kodėl nesusikuri normalaus CV? Tokio, kuris išsiskirtų iš kitų ir būtų patrauklus akiai? Tokio, kuris prikaustytų dėmesį ir priverstų net išsižioti jį pamačius?
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/kieciausias-cv.jpgGyvenimo aprašymas, kuris priverčia aiktelėti


 
Taip, tikrai ne visi esame tokie išradingi (gal – talentingi?), kaip kad aukščiau parodyto dizainerio gyvenimo aprašymo autorius. Tačiau reikia sutikti su manimi – toks gyvenimo aprašymas tikrai patraukia akį, ar ne? Asmeniškai aš, jeigu ieškočiau sau (ar klientams) dizainerio – tokį CV atsiuntusį žmogų samdyčiau iš karto. Be patirties, be išsilavinimo ir be vienos rankos. – jeigu pas žmogų tokia laki fantazija – jis iš viso gali būti be rankų ir kojų, ir tiesiog vadovauti balsu dizainerių komandai.
 
Noriu pasakyti – išsiskirkite iš minios. Arba eikite dirbti į Maximą (IKI, Rimi ir pan.) arba McDonald’s. Ten į CV praktiškai nežiūri.
 
Neteisingas gyvenimo aprašymo formatavimas
 
Labai svarbu gyvenimo aprašyme teisingai pateikti informaciją (jeigu negalite pasidaryti labai jau išskirtinio CV). Štai – „The Ladders“ atlikto tyrimo metu (čia galite parsisiųsti visą tyrimą PDF formatunofollow), buvo nustatyta, kad personalo atrankos specialistai į kandidatų atsiųstus gyvenimo aprašymus žiūri… 6 sekundes! Ir žiūri tik į tam tikras CV vietas. Kokios jos? Tai puikiai iliustruoja Business Insider video įrašas.
 
Jūsų nuotrauka
 
Darbo ieškantys žmonės niekada neturėtų pridėti nuotraukos prie savo gyvenimo aprašymo. Taip, turime labai daug anti-diskriminacinių straipsnių Lietuvoje, tačiau nei viename iš jų nėra parašyta, kad negalima žmogaus diskriminuoti dėl to, kad jis storas/kūdas, spuoguotas, turi didelę nosį ar šiaip yra nepatrauklus.
 
Jeigu siekiate parodyti potencialiam darbdaviui, kad Jūsų žinios yra aukščiau už Jūsų išvaizdą – NIEKADA nesiųskite savo nuotraukos. Nebent ieškote striptizo šokėjos darbo. Tada siųskite.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/wow.jpgNuotrauka, kokios neturėtų būti CV


Kita pastaba: jeigu jau taip norite, kad Jus pamatytų – savo gyvenimo aprašyme pateikite nuorodą į savo LinkedIn profilį, kuriame bus ir Jūsų skaitmeninis atvaizdas. Tiesa – jeigu ten bus „selfie“ arba nuotrauka iš kokio nors vakarėlio (su nukarpytais iš šonų žmonėmis) – apie rimtą darbo vietą galite pamiršti.
 
Motyvacinis laiškas
 
Internete sklando daug nuomonių apie motyvacinio laiško naudą, reikalingumą ir ar jie iš viso yra skaitomi. Galiu į tai atsakyti paprastai – jeigu aš ieškočiau žmogaus į kūrybinį sektorių – darbo skelbime reikalaučiau motyvacinio laiško, nes tuomet matosi tiek rašybos/gramatikos klaidos, tiek minčių dėstymas ir pan. Mano asmenine nuomone – rašykite motyvacinį laišką. Tačiau nedarykite „copy-paste“. Rašykite unikalius tekstus, kurie tikrai išsiskirs iš kitų kandidatų. Stenkitės, kad laiškas nebūtų ilgas, tačiau pabrėžiantis, kodėl Jūsų CV iš viso turėtų būti atidarytas. Parašykite, kodėl esate tinkamiausias tam darbui ir, greičiausiai, Jus pakvies į pokalbį. Arba, bent jau atsidarys Jūsų išskirtinį gyvenimo aprašymą.
 
Nepakankama arba per aukšta kvalifikacija
 
Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį. Esu asmeniškai susidūręs (ir ne kartą), kai man pasakoma „atleiskite, tačiau negalime Jums pasiūlyti darbo, nes esate per aukštos kvalifikacijos„. Teko pabūti viename pokalbyje Londone, kur man pasakė tiesiai-šviesiai: „labai atsiprašome, tačiau labai norėjome asmeniškai pamatyti žmogų, kuriam priklauso šis CV“ (ir taip, aš ten buvau primelavęs). Jeigu Jūsų kvalifikacija „netraukia“ iki keliamų reikalavimų – kam siunčiate ten savo CV? Gaištate ne tik savo, tačiau ir personalo atrankos darbuotojų laiką.
 
O su „per aukšta kvalifikacija“ reikalas yra kitoks. Dažnai, girdėdamas tokį išsireiškimą savo atžvilgiu, aš nesuprasdavau, kame reikalas, kodėl kompanija nenori pasisamdyti žmogaus, kuris žino daugiau, nei jiems reikia, o sutinka dirbti už mažiau. Kai buvau jaunas ir kvailas – man tai sukeldavo pasipiktinimą. Dabar – aš tai suprantu. Ir galiu paaiškinti Jums, jeigu nesuprantate.
 
Kompanijos nenori samdyti per aukštą kvalifikaciją turinčio žmogaus, nes:
 


 
jis nebus patenkintas darbu: darbo vietos reikalavimai ir/ar darbo pobūdis neišnaudos to žmogaus žinių ir kvalifikacijos, nevers jo tobulėti, ko pasekoje, tam žmogui taps nuobodu ir… jis ieškos kito darbo;
jis nebus patenkintas atlyginimu: jeigu aukštos kvalifikacijos specialistas sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą – tam yra trys priežastys: 1) jam būtinai reikia bet kokio darbo (pajamų); 2) jis turi papildomas pajamas iš kitos veiklos (ir neskirs viso savo dėmesio jį pasamdžiusiai įmonei); 3) jam labai patinka būtent toks darbas (ir, greičiausiai, jo kvalifikacija yra melaginga). Bet kuriuo atveju – jis nėra tinkamas.
jis toliau ieškos tokio darbo, kuris patenkins aukščiau išvardintus lūkesčius.

 
Štai taip mąsto personalo atrankos žmonės. Ir žinote ką? Jie yra teisūs. Ir jeigu sakote, kad „ne, man ir šitas darbas bus gerai“ – Jūs meluojate patys sau. Arba esate be ambicijų (žr. aukščiau – apie Maximą, IKI, McDonald’s ir t. t.).
 
Idiotiškas el. pašto adresas
 
Šis punktas yra nerealiai juokingas. Tikrai teko matyti itin juokingų el. pašto adresų, iš kurių yra siunčiamas gyvenimo aprašymas. Ir nebūtinai tik el. pašto adresų, tačiau ir su jais atkeliaujančių „vardo, pavardės“: „atsiduodu_nedraugavus_69@…“, „manpxyra@…“, „Pupa Saldžialūpė“ ir panašiai.
 
Dar kai kas – jeigu siunčiate gyvenimo aprašymą dar dirbdami kitoje įmonėje – nenaudokite savo darbinio el. pašto adreso. Ne todėl, kad gautą atsakymą gali pamatyti Jūsų esamas darbdavys, o todėl, kad potencialiam darbdaviui tai atrodo, jog ieškote kito darbo, naudodami paieškai savo esamą darbo laiką paieškoms, o ne darbui, už kurį Jums vis dar mokami pinigai.
 
Sugadinta reputacija internete
 
Ieškokite informacijos apie save internete. Nes taip darys Jūsų potencialus darbdavys. Neigiami straipsniai naujienų portaluose reiškia Jūsų karjeros pabaigą. Štai čia – negaliu pasakyti, ar Maxima ieškos informacijos taip giliai. Gal, visgi, galite dirbti kasoje…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Labai puikus patarimas. Pradėkite rengti įvairius seminarus/mokymus apie specializuotą įrangą ar net kaip dresuoti šunis (o gal ir kitus gyvūnus). Pasivažinėkite po tuos šunų parkus, kur juos dresuoja, pakalbėkite su jų šeimininkais, pasiūlykite atvykti į seminarą.
 
Bendraukite su gyvūnų globos organizacijomis. Pasiūlykite jiems tokį variantą: jei kas paima iš jų kokį gyvūną, tai Jūs suteikiate naujajam gyvūno šeimininkui 6 mėnesiams ar 1 metams 20-30% nuolaidą ėdalui ar kokiem žaislam (čia jau nuo fantazijos priklauso).
 
Taip laikui bėgant galėsit suburti savo lojalių klientų ratą.
 
Jei atidarinėsite savo el. parduotuvę, pagalvokit apie pristatymą į namus, nes jei aš pirkčiau ėdalio savo šuniui, tai tikriausiai norėčiau pirkti didesniu kiekiu ir kad man pačiam nereiktų tempioti to maišo.
 
Sėkmės!

Pastebėta gana tiksliai. Turiu vieną-kitą tokį pažįstamą... Žmonės griebiasi tokių uždarbio galimybių dažnai ieškodami lengvų pinigų (nemokamas sūris būna žinome kur ) ir būna nustebę, kai nepavyksta susikrauti milijonų :blink: Nesuprantu kaip pasitikėjimą gali kelti nepažįstamas žmogus, siūlantis užtikrintą pelną mainais į nedidelę investiciją. Juk tiek daug turime pavyzdžių, kad tai dažniausiai neišdega. Nesakau, kad užsidirbti iš to apskritai neįmanoma. Turbūt yra tokių, kam pavyksta pasipelnyti vykdant TM. Tačiau, manau, tai nereikalauja mažiau darbo ne bet koks kitas verslas ir jokiu būdu nėra 'tvarus' būdas daryti pinigus.

na nepykite, bet vien tik paskaičius šią jūsų el. parduotuvės skiltį
 
"skubei" - dar svetainėje paryškinta
"Santechnikai:
Turintiems ne mažiau 7 metai patirties santechnikos srityje, pageidautina aukštasis išsilavinimas"
iš karto kilo klausimas, ar tas, kas ieško santechniko su aukštuoju išsilavinimu, pats yra įgijęs bent vidurinįjį...?

(Ne)Piramidė
 
Daugumai tinklinio marketingo veikimo principu paremtų kompanijų, jų parduodamas produktas yra skirtas tik dėmesio nukreipimui nuo tikrojo pelno siekimo (ir darymo) modelio. Tiems, kas yra (ar buvo) susiję su TM kompanijomis, praeitas straipsnis (kuriame teigiama, kad TM kompanijų verslo modelis yra vedantis į žlugimą, kadangi su tam tikrais produktais yra pasiekiama rinkos riba ir tampa nebeįmanoma to produkto parduoti) atrodė “ne į temą”. Ypač didelę diskusiją šiame forume sukėlė Amway, FM Group ir kitų FMCG (fast moving consumer goods - greito vartojimo prekės) produktų, kuriuos rinkoje platina įvairios TM kompanijos, šalininkų pasipiktinimą. Blogiausia yra tai, kad jie nesuprato pirmojo straipsnio moralo. Produktas (ar teikiama paslauga) tikrai gali būti geras (-a). Ir FMCG produktai rinkoje neužsilieka, nes jie yra vartojami. Neva – tokiu būdu (dėl to, jog produktai yra FMCG) rinkoje riba nėra pasiekiama, nes produktai “neužsibūna”. Šioje vietoje, diskusiją galima tęsti “iki negaliu“. Ir nebus joje teisių pusių. Todėl, kad TM veikloje besisukantys žmonės (kaip voverės ratelyje) nesupranta esmės – produktas niekada nebuvo tas faktorius, dėl kurio jie įsitraukė į tinklinį marketingą. Kitaip – tuo produktu jau būtų seniai susidomėta, jis būtų visiems žinomas ir populiarus, ir t. t. Produktas TM sistemoje yra tik pasiteisinimas, siekiant “įteisinti” tikrąjį “pinigų darymo mechanizmą”.
 
Iš esmės – mes visi žinome, kas vyksta su tinklinio marketingo kompanijomis. Tik, neduok Dieve, nevartokite žodžio “piramidė” prie žmonių, kurie yra į tai pasinėrę! Tinklinio marketingo kompanijose “verslas” daromas ne parduodant produktą, o stengiantis prikalbinti kuo daugiau žmonių užsiimti tuo pačiu. Ir, žinoma, pirkti, pirkti, pirkti. Juk pas mus, Lietuvoje, negalioja jokie įstatymai ir/ar reikalavimai, kokius TM kompanijoms yra nustatęs JAV teismas 1979 metais… Pasirodo, pas mus galima pardavinėti svajones.
 
Matematika. Arba – logika
 
Tinklinio marketingo kompanijos dirba pagal geometrinę plėtrą, kai Jūs randate dešimt žmonių, kurie randa dar dešimt žmonių, kurie randa dar dešimt žmonių ir t. t. Paprastai – tai pavaizduota kaip besiplečianti matrica (tik ne piramidė!) su įvairiais lygiais.
 
Tik čia mes susiduriame su logikos problema. Tam, kad TM modelis būtų veiksmingas, jau trečiame lygyje (10 x 10 x 10) turi dalyvauti 1,000 žmonių. Na va… Jau turite visą savo rajoną versle. Visi yra verslininkai, blemba! Fantastika! Bet tai čia nieko tokio, nes šeštame lygyje – Jūsų tinklą jau sudarys 1,000,000 durniukų… oi, atsiprašau – žmonių, kurie tikės (ir tikėsis), kad gali uždirbti pinigus. Trečdalis Lietuvos, . Va čia tai verslumą skatinanti šalis! Ir šioje vietoje, TM fantazijos (ir veikla) tikrai nesustoja. Toliau rengiami susitikimai, toliau kabinami makaronai žmonėms ant ausų ir toliau pardavinėjamos svajonės. Tik pagalvokite apie tai, kiek pinigų tai kainuoja žmonėms, kurie tas svajones perka. Arba – kiek pinigų tie žmonės atneša tiems, kas tas svajones parduoda.
 
Mes žlugsime? Mes negalime žlugti!
 
Niekas taip neerzina užkietėjusių TM fanatikų, kaip teiginys, jog jie žlugs. Jeigu parodysite jiems tą absurdą jų pačių konfenrencijose, kur pasakojama apie jų augimo tempus ir, remiantis jų pateikiamais skaičiavimais, gaunasi, jog per kokius metus laiko jie turėtų generuoti maždaug visos Lietuvos BVP. Ir kai tai pateiki tiems fanatikams į akis, jie tada ištaria auksinę frazę: “na, ne visiems pasiseks iš to padaryti verslą ir todėl rinka niekada nepersipildys“.
 
Palaukite sekundėlę… Tai kur yra tiesa? Ar tai, kad “kiekvienas tai gali ir jam pasiseks, tik reikia įsigyti distributoriaus paketą“, ar tai, kad visgi yra planuojama (ir tikimąsi) pasipelnyti iš tų, kuriems “nepasiseks” ir kurie perka svajones?
 
Seminaro metu – “visi gali tai pasiekti“. “Tai – vienintelė ir unikali galimybė“. “Jeigu Tu neprisijungsi prie mūsų dabar (skaityti: nepirksi to, ką tau dabar parduosiu) – tau nereikia verslo ir gali valinti dirbti į McDonald’s“.
 
Bet paminėkite seminaro metu apie tai, kaip rinka bus perpildyta ir kad tų skaičių pasiekti neįmanoma, kai staiga atsiranda tokios frazės kaip: “žinoma, ne visiems tai pavyks padaryti“. Arba “taip, dauguma to nepadarys ir palūš“. Bet… “tik ne tu. Tu gali tai padaryti. Aš matau tai tavyje, matau tavo užsidegimą. Va tu – tai tikras laimėtojas ir tau pavyks“.
 
Teisybės dėlei – jeigu Jūsų akys seminaro metu dega – Jums pasakys taip (ar panašiai), kaip parašyta aukščiau. Jeigu esate skeptikas – iki šios pokalbio dalies net nedaeisite. Tie TM dalyviai, kurie tame jau kelerius metus (gabesni – ir kelerius mėnesius) – greitai ras, kaip numesti kokį bajerį, papasakoti kokią istoriją, pateikti kokią išgalvotą “statistiką” ar šiaip ką nors suburti vietoje. Na, kad būtų ramiau ir nukreipti temą.
 
Naujas verslas: Idiotiškas TM
 
Kai kurios iš dabartinių TM kompanijų “persikūnyjimai” (net nežinau, ar teisingai parašiau tą žodį) bando “spręsti” nekontroliuojamo augimo problemą, ribodamos žmonių skaičių, kurį Jūs, kaip distributorius, galite “sponsoriauti” iki keturių. Tačiau ta pati, aukščiau minėta, taisyklė egzistuoja ir toliau, tik pailgėja laikas, kai tie neįmanomi skaičiai (ne)bus pasiekti. Ir prie viso to – pridedama dar viena problema: besiplečianti matrica (ne, ne piramidė!) tik dar labiau išsiplėčia.
 
Pasitikėjimas ir piramidės šėšėlis
 
Iš esmės – kiekvienos aferos (sukčiavimo) mechanizmas yra lygiai toks pats: siekiama apgaulės būdu išvilioti Jūsų pinigus. Kad Jūs tuos pinigus atiduotumėte aferos sumanytojui ar vykdytojui – jis/ji turi įgauti Jūsų pasitikėjimą. Bent jau tam momentui. Auka, tinklinio marketingo atveju, sudorojama labai panašiai, kaip ir sukčiavimo – įgyjant aukos pasitikėjimą. Auka patiki netikrais pažadais ir, mainais, TM atstovas gauna jos pinigus.
 
Prie viso to – kai kurios TM kompanijos turi dar vieną sritį, kurioje daromi pinigėliai (t. y. – toliau imami pinigai iš aukų): motyvaciniai seminarai, įrašai, video klipai ir panašiai. Jie yra “labai rekomenduotini kiekvienam distributoriui” ir žmogus, tikintis TM siūlomais “privalumais” ir “nuosavo verslo galimybe”, perka tas nesąmones, tikėdamasis rasti ten kažkokį magišką receptą, kaip nieko neveikti ir gauti pinigus gulint namuose ant sofos. Ir pati baisiausia šios “šėšėlinės piramidės” dalis: tie, kurie yra “apačioje” ir kuriems nesiseka “dirbti”, kreipiasi į tuos, kurie yra “aukščiau” (tipo: jie - sėkmingesni), o pastarieji sako: “pirk tą ir aną priemonę, nes man ji padėjo ir tau padės“.
 
Darbas, siūlomas TM kompanijos: Tu esi tas kvailys!
 
Kaip esu minėjęs viename iš savo ankstesnių straipsnių: “kiekviename sandoryje ieškokite, kas liks kvailio vietoje. Jeigu tokio sandorio dalyvio nematote – kvailys esate Jūs”. Ar racionaliai mąstantis žmogus, nepaisant aukščiau pateiktų faktų, eitų pardavinėti kažkokį produktą ar paslaugą, kurią, visu pirma, turi įsigyti pats ir konkuruoti su toje pačioje veikloje “bedirbančiais” kitais “verslininkais” (juokingai skamba) toje pačioje teritorijoje? Atsiminkite, kad tų “verslininkų” skaičius yra neribotas, nes TM kompanijos “suteikia galimybę turėti verslą visiems be išlygų“.
 
Ką manote? Ar tai – “puiki galimybė turėti savo verslą”, ar, visgi, verslo planas, kuriam jau nuo pradžių yra lemta žlugti?
 
Kaip tie, esantys viršuje, tapo tokiais turtingais? Dėka tų, kuriems nieko nesigauna apačioje. Ir produktas gali (o šiais laikais – jau ir yra) bet koks. Kaip ir kiekvienoje piramidėje. Oi… aš tai pasakiau…
 
Laukite tęsinio kitą savaitę.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Dedikuoju šį straipsnį verslininkams, kurie nori greitai praturtėti
 
Vėlyvais 1960-aisiais, Stanfordo universiteto psichologijos profesorius Valteris Misčelas (Walter Mischel) pradėjo labai įdomių eksperimentų seriją, kurių dėka buvo siekiama nustatyti žmogaus galimybes ugdyti savikontrolę ir atsispirti “momentiniam pasitenkinimui”. Vieno iš eksperimentų metu (jų buvo nemažai), 4 metų vaikas atvedamas į tuščią kambarį, kuriame būdavo koks nors skanėstas – zefyras, saldainis, sausainis ir panašiai. Tada, vaikui pasakoma, kad jis bus paliktas kambaryje vienas, o jį atvedęs asmuo išeis 15-kai minučių. Ir jeigu vaikas per tas 15 minučių, kol nebus šalia suaugusiojo, nesuvalgys to skanėsto – grįžęs suaugęs atsineš dar vieną skanėstą ir vaikas galės suvalgyti jau du skanėstus. Žinoma, jeigu vaikas nesulauks grįžtančio suaugusiojo – tuomet antrojo skanėsto jam niekas neduos.
 
Atlikus šį eksperimentą su daugiau kaip šešiais šimtais keturmečių vaikų, Stanfordo mokslininkai nustatė, kad mažiau nei trečdalis vaikų galėjo atsispirti pagundai nepaimti skanėsto, esančio priešais juos, per tas pirmąsias 15-ka minučių. Tai reiškia, kad apie 66% vaikų tą skanėstą visgi paimdavo.
 
Tačiau, įdomiausia dalis yra ne čia. Įdomiausia, kad tyrime dalyvaujantys vaikai buvo surasti po beveik 20-ties metų ir buvo pasidomėta jų gyvenimais. Ir štai čia, mielieji, tyrimo nauda atsiskleidė visu gražumu: pasirodo, kad tie vaikai, kurie atsispyrė pagundai paimti skanėstą prieš 20 metų, išaugo į daugiau gyvenime pasiekusius individus, nei tie, kurie skanėstus paėmė. Tokios išvados buvo prieita įvertinus vaikų mokslo pasiekimus, egzaminų rezultatus ir net kūno masės indeksus (KMI). Tyrimas buvo paskelbtas 1989 m. žurnale “Science”.
 
Zefyrų testu (kaip jis vėliau buvo pavadintas) dabar vadinamas žmogaus sugebėjimas atsispirti “greitam pasitenkinimui”, kas rodo jo emocinę brandą, kadangi tokio noro suvaldymas reikalauja mokėti puikiai kontroliuoti savo impulsus ir valdyti troškimus. Beje, žemiau galite pamatyti vaizdo įrašą, kuriame “zefyrų testas” atliekamas šiomis dienomis su tokiais pačiais 4-mečiais vaikais:
 

http://www.youtube.com/watch?v=QX_oy9614HQ

 
Kaip tai susiję su verslu
 
Labai. Netgi labai labai ir tiesiogiai. Dauguma šiandien veikiančio verslo šiame eksperimente papultų į tuos 66%, kurie čiumpa skanėstą. Tokie verslininkai laikosi požiūrio, kad reikia čiupti klientą iš karto ir išmelžti jį iki paskutinio cento, rašyti jam sąskaitas už kiekvieną judesį, atsikosėjimą ir pirstelėjimą. Sugaišai 3 minutes atsakydamas į esamo kliento klausimą elektroniniu paštu – rašyk sąskaitą.
 
Ir tik likę 33 procentai verslo laikosi požiūrio, kad negalima (ir nereikia) to daryti: klientas, su kuriuo yra demonstruojama kantrybė ir paslaugumas, džiaugsis tokiu aptarnavimu ir visada sugrįš.
 
Taip, aš leidžiu sau sulyginti Jūsų verslą su keturmečio vaiko mentalitetu. Nes kai puolate klientą ir lendate į jo kišenę (kai tikrai galima apsieiti be to) – Jūsų mąstymas yra lygus 66 procentams keturmečių.
 
Kaip suaugti
 
Žinoma, yra verslų, kurie yra laikomi “išimtimis”:
 


 
Pabandykite Amazon.com platformoje įsigyti tą pačią knygą, kokią jau esate pas juos pirkę. Žinote, kas nutiks? Gausite iš Amazon įspėjimą! Amazon vadovai, pasirodo, žino, jog jų ilgalaikis interesas yra nesuryti to zefyro, kurį jiems ką tik pasiūlėte.
Prieš eilę metų, kompanijos Apple klientų aptarnavimo skyrių darbuotojai konsultavo skambinančius ir norinčius įsigyti MacBook kompiuterius bei iPod’us, kad “nereikia skubėti pirkti dabar, nes tuojau pasirodys naujesni ir galingesni modeliai“. Ar Apple iš to pralošė? Kaip galite matyti ekonomistų pasisakymuose – ne.

 
Įvardinčiau čia ir lietuviškų verslų, tačiau tokių, kurie veikia tokiu principu – tiesiog dar nesutikau. Žinoma, stengiuosi po savęs (t.y. po konsultacijų) palikti tokių įmonių žymę Lietuvoje ir nuoširdžiai tikiuosi, kad ne aš vienas taip darau ir manau.
 
Deja, viena iš didžiausių verslo problemų yra trumparegystė. Arba godumas. O gal – keturmečio intelektas?
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.