Kaip žinoti, ar ši specialybė kaip tik man?

Laiko jam skirti noriu. Ir skiriu. Tiesiog dabar skiriu tiek, kiek galiu, tačiau ar paskui nebus, kad teks skirti visą laisvą laiką + aukoti draugus?

Laiko jam skirti noriu. Ir skiriu. Tiesiog dabar skiriu tiek, kiek galiu, tačiau ar paskui nebus, kad teks skirti visą laisvą laiką + aukoti draugus?

Tai tau gaila laiko ir draugų?

Tai tau gaila laiko ir draugų?

Jeigu tą laiką skirčiau draugams, tada draugų. Jei ne, tada problemų kaip ir nėra.

Jeigu tą laiką skirčiau draugams, tada draugų. Jei ne, tada problemų kaip ir nėra.

Kodėl tau gaila draugų?

Kodėl tau gaila draugų?

Į psichologiją jau nusiritom. Na man tiesiog ne draugų gaila, o to, kad negalėsiu su jais praleisti laiko, nes pvz. mane bus pagavęs įkvėpimas ką nors kurti, programuoti. Žodžiu.:)

Į psichologiją jau nusiritom. Na man tiesiog ne draugų gaila, o to, kad negalėsiu su jais praleisti laiko, nes pvz. mane bus pagavęs įkvėpimas ką nors kurti, programuoti. Žodžiu.:)

Tai tau gaila savęs, savo laiko. Nesąmonė yra nedaryti to kas tau tuo metu suteikia begalinį džiaugsmą ir užsimiršimą vien dėl to, jog visuomenei tai nepatinka. Į psichologiją "nusiritom" kai pataikėm į forumo skiltį "Asmeninis tobulėjimas".

Gerai suplanavus laiką, galima jo atrasti ir draugams, nenukenčiant darbams.

O gal pažvelkite į programminimą kiek iš kitos pusės - galima įsteigti savo it verslo firmą ir turėti du viename - tavo mėgstamas darbas ir mažiau laiko prie pc (nes tikriausiai "juodam" darbui samdysi programmerius)

turbūt visi tą patį jaučia :) visiem baisu kažkokį kelią pasirinkti, norisi įlįsti į kažkokį žmonių ratą ir baisu, kad į jį nepateksi ar draugai bus kitokie nei norėtųsi ar pan. ar pan. Bet nereikia pergyventi, nes susirasi daug naujų draugų toje srityje, kurioje pradėsi dirbti, reikia tik stengtis bendrauti. O dėl to entuziazmo - tai tikrai žmonės jo turi maždaug vienodai ir visiems jis kai kuriomis dienomis išsenka. Nereikia pergyventi, kad ir kas bebūtum, ar programeris, ar pilotas. Juk visokių dienų būna :)

Į psichologiją jau nusiritom. Na man tiesiog ne draugų gaila, o to, kad negalėsiu su jais praleisti laiko, nes pvz. mane bus pagavęs įkvėpimas ką nors kurti, programuoti. Žodžiu.:)

Juk viską galėsi nuspręsti pats. :) Tikrai įmanoma būti programeriu, ir dirbti normalią darbo dieną be viršvalandžių, o vakarus ir savaitgalius leisti su draugais ar šeima. Lygiai taip pat įmanoma dirbti kone kiauras paras. Kaip norėsi - taip ir bus. Prispaus darbdavys - parašysi pareiškimą ir išeisi, jei nuspręsi kad laisvalaikis, poilsis, draugai, mergina tau svarbiau, nei šitas darbas. Galima išvis - būt freelanceriu, ir dirbt po dvi valandas per dieną, jei daugiau nesinori, ir pakanka to ką uždirbi.

Tu kuri savo pasaulį pats, ir niekas negali pasakyt: "ai, būti programeriu yra nuobodu" - tai, kas vienam nuobodu, tau gali būti puikus nuotykis, jei žinosi kaip nori gyventi.

O pačią specialybę rinkčiausi tik tokią, kuri mane traukia, domina, kuriai jaučiu kažkokią aistrą. Bent man kitaip tikrai nieko neišeitų - būčiau visiškai nedisciplinuota, šaudyčiau varnas, žiovaučiau ir neprisiversčiau nei mokytis, nei dirbt. :) Nesuvokiu, kaip žmonės atsitiktinai pasirenka specialybę: "ai, perspektyvu būt xxx, tai juo ir būsiu" ir sugeba tapt specialistais - tarsi negalima rasti kažko kas tau būtų įdomu... :blink:

Aš asmeniškai nežinau kiek programeriai praleidžia laiko prie pc, bet spėju, kad daug nes vistiek reikia ir tas kalbas išmokt ir tada po biški lipdai programas iš kodo, bet taip visur nes turi mokytis ir mokytis. Esmė tame, ant kiek tu nori tapt tuo programeriu ar tai lakūnu ? o jaigu nori tai aš manau tu turi stengtis, kad taptum geriausias ir, kad viska mokėtum kaip abėcėlę. Mums visiems baisiausia, kad galim susimaut ! ir nežinom kas bus kai susimausim, todėl rimtas dalykas ta specelybė nes reikia pasvert visus + ir -, o jaigu atsitinka taip, kad tu po 10 metų tu nori daryt ką nors kita nereikia sustot ir galvot, kad va 10 metų prašvaisčiau liksiu prie seno užsiėmimo nes jau vėlu ar, kad nesugebesiu.Kaip kažkas rašė todėl ir gyveni, kad visa tai patirtum nors neabejoju, kad atrade savo sriti mes galim ir busim geriausi.!

Programuotojo 24/7 darbas yra pirmoji stadija, vėliau (IMHO) - situacija gerėja. Tampi geru programeriu, iš etatinio darbuotojo tampi analitiku. Prie kompiuterio atliekant juodą darbą išleidi mažiau laiko, daugiau bendrauji su kitais darbuotojais, siūlai sprendimus. Tuo pačiu, kadangi Lietuvoje "universalus darbuotojas" sistema, sėkmingas programuotojas, su geromis bendravimo, derėjimosi savybėmis gali tapti Vadovu, Projektų vadovu, kas dar labiau sumažins tupėjimą prie kompo ir padidins bendravimą su klientais, valdžia, darbuotojais.

EdFox, dėkui už paaiškinimą :) Pravers. ;)

Buvo minėta, kad programuotojai praleidžia daug laiko pc. O dabar jūs mažai sėdit? Galbūt sėdit visai daug, tik nieko prasmingo nenuveikiat? Kompiuteris ir kitos technologijos daugeliui žmonių yra tapusios neatsiejama gyvenimo dalim, nesvarbu ar tu dirbi IT srityj, ar ne. Sakykim, žmonės dirbantys buhalteriais, ekonomistais, žurnalistais ir t.t. taip pat daug ką nuveikia naudodami pc.

iš kur man žinoti, kad paskui nebus, taip: "Nedomina, keičiu specialybe"? :huh:

Tai žinoti nei būtina, anei pageidautina. Jaunas žmogus renkasi, remdamasis savo dar negausia patirtimi, vėliau, kai patirtis darosi didesnė, pasirinkimo galimybės didėja. Viskam savas laikas.

Amerikonai, iki sulaikia 38 metų, pakeičia darbovietę nuo 10 iki 14 kartų ir nuo 3 iki 5 kartų totaliai keičia karjerą. Tai normalu. Suaugęs žmogus neprivalo laikytis įsikibęs savo vaikiškų sprendimų.

http://www.youtube.com/watch?v=06C_d_d7Fy8

Įdomi knygą, o, kad amerikiečiai keičia specialybe vos ne kas metus, tai čia ne naujiena :D

Na ką galiu atsakyti į šią tema :) kai man buvo 15 pradėjau kurti internetinius puslapius, to tikrai norėjau tai patiko, galėdavau prie PC praleist kad ir visą parą žaisdamas su PS ir mokydamasis html, o tuo labiau prieš 11 metų web dizainas buvo šiek tiek kitoks :) turbūt 17 pradėjau galvoti ar aš to tikrai noriu ir ar galėsiu visą gyvenimą tuo užsiimti :) tada iki 19 kuom aš tik nebandžiau būti - dj'um, šokėju, kareiviu, barmenu, vadybininku, statybininku... na ir galiu pasakyt, grįžau prie to pačio ir dabar gailiuosi kad tada, dar būdamas 17 viską mečiau... praleidau labai daug ir dėja jau to negrąžinsiu :) tai vat iš to išeina mintis kad jeigu tu darai kas tau patinka ir tikrai nori tai daryti - daryk, tobulėk ir toks darbas niekada netaps nuobodžiu :)

rafaelitas - dėkui tau už labai gerą pavyzdį. Aišku, gaila, kad jau nebegalėsi, to padaryti, ką dabar galėtum jau padaryti. Būtum tiek išmokęs per tuos 2 metus, kad... :) Bet...

Būsiu kuo dabar esu ir tobulėsiu toliau. :)

rafaelitas - dėkui tau už labai gerą pavyzdį. Aišku, gaila, kad jau nebegalėsi, to padaryti, ką dabar galėtum jau padaryti. Būtum tiek išmokęs per tuos 2 metus, kad... :) Bet...

 

Būsiu kuo dabar esu ir tobulėsiu toliau. :)

tai jau jo :) yra kaip yra, bet dabar džiaugiuosi tuo ką darau. Radau patinkanti darbą ir jis tapo malonumu. Jei reikia dirbu ir po 12-14 valandų, nesiskundžiu niekuo ir tikrai niekada nebūna nuobodu, ko nebūdavo su kitais darbais :)

O jei nepaslaptis, kokį darbą dabar dirbi? :)

O jei nepaslaptis, kokį darbą dabar dirbi? :)

Pradėjau nuo web dizaino ir maketavimo tuom ir užsiimu dabar :) nu tiksliau jau dabar daugiau visko ir jau nebe vienas :) turiu nedidelę reklamos agentūrą.

Kiek maciau palinkino kazkas jau kerniaus posta,tai patariu paskaityt.

O del specialybes.. Heh,nuo dizaino prie antropologijos,nuo antropologijos prie psichologijos,o nuo jos iki kriminologijos,o dabar vel mastau apie dizaina. Traukia mane tas photoshopas,patinka isgauti viska vaizdo forma,visada buvo lengviau taip perteikti save.

Bet vat kiekvienas apie darba prie kompiuterio svajojantis zmogus turetu paziureti taip: Ijeini pro duris,o ten- ateities tu,sedi prie kompiuterio,po darbo grizti namo tada 2 variantai:sedi toliau arba ilsiesi. savaitgaliai su draugais,sventes ir tt, o kiekviena miela diena-kompas. sunkokai atrodo. Taip tikriausiai ir apleisiu sita sriti. zinoma,kuo toliau tuo didesne dali musu gyvenimo sudaro IT,bet nevisada uzmokestis atnesa laime. Ryte,pries darba noreciau galvoti,kad siandien bus visai nebloga diena,nes darbe as su sypsena. Nenoreciau atsikeles galvoti- ach,vel tas darbas uz kuri gaunu perdaug pinigu ir baigiu persirgti depresija

p.s. sorry,uz gramatika.

Kaip ir minėjau, aš ne dėl pinigų noriu dirbti programuotoju. Mane programuotojo specialybė trauktia traukia. :)

Manu, kad tai laiko švaistymas uždavinėti tokius klausymus kaip kad "Ar ši specialybė kaip tik man". Pagyvensi ir sužinosi ar ji tau tinkama, ar ne.

Gali būti, kad šiandien esi kažkokios sryties specialistas, o rytoj tavęs, kaip tokio specialisto, niekam nereikės, bet taip pat, rytoj gali atsirasti tokia srytis, kuri tau bus dar įdomesnė nei ta, kurioje dirbai vakar.

Jei tūrėtumėte tiek pinigų(sutikite gyvenime daug kas priklauso ir nuo pinigų kiekio), kad jų užtektų visam jūsų gyvenimui, tai kaip jį nugyventumėte? Ar ieškotumėte tokios veiklos, kuri jums bus įdomi ir po 10 metų, o gal tiesiog darytumėte tai, kas jums įdomu šiandien?