Juokingi eilėraščiai

Išbėgo berniukas į žalią palaukę,

Pateko netyčia į minų jis lauką.

Ir mindė sprogdiklius padukai basi.

Kaip gera, kai mažas ir lengvas esi.

Mažas berniukas statybose žaidė.

Bloko sunkaus kranas nebeišlaikė.

Trosai visi netikėtai nutrūko -

Ausys berniuko tik šmaukšt ant batukų.

Bėgiojo statybose mažas Petriukas.

Į galvą pataikė jam staliaus plaktukas.

Nuo šiol visą amžių dienom ir naktim

Į pasaulį žvelgs Petras trimečio akim.

Surado tablečių indelį broliukai

Pamanė, kad ten viduje saldainiukai.

Ramu namuose, nebesiunta jau niekas,

Nes trečią savaitę išdykėliai miega.

Pavėlavęs Stasiukas atbėgo į stotį

Į važiuojantį traukinį bandė įšokti.

Negalim sakyt, kad visai nepavyko -

Šiek tiek to Stasiuko į Vilnių nuvyko.

Klausiu aš kaimyno Luko:

"Gal vilkolakis esi?"

Jis tik uodegą pabruko

Ir pradingo vėl nakty.

Nukrito nuo spintos mažiukas Stasys

Močiutė įpuolė tuojau pro duris.

"Prisiplojo vaikelis, bet tai ne bėda,

Svarbiausia, kad mano vazelė sveika."

Popierių rado Petriukas lauke

Ir į tualetą nuskuodė bėgte.

Greit pasigirdo jo klaikūs riksmai.

Švitrinis popierius buvo tenai.

Padangėj berniukas sau aitvarą laidė

Šalia oro uosto, kur laineriai skraidė.

Užkliuvo virvutė už vieno lėktuvo,

Ir berniukas laimingai Čikagon pakliuvo.

Suradęs prieštankinę miną miške,

Petriukas autobuse krapštės su ja.

Keleiviai į Petrą piktai pašnairavo...

Toliau tiktai ratai vieni nuvažiavo.

Vaikučių ekskursiją kartą miške

Apsupo vilkų išbadėjus ruja.

Gerai, kad mamytės tiek maisto prikišo,

Kad vilkai prisiėdė ir vaikučiams dar liko.

Ledo skulptūras gamina Stasys.

Nesudėtingas tas darbas išvis -

Apipili vandeniu girtą kaimyną,

O speigas toliau viską pats pagamina.

Nubaudė tėtis sūnelį diržu

Ir nusileido į rūsį dažų.

Gudrus jis, kai reikia stvertis už diržo,

O raktą įėjęs ištraukti pamiršo.

Bėgo berniukas užvertęs galvytę

Ir susidūrė kieme su babyte.

Pikta ta babytė - ir ką ji darys

Dabar pasiėmus to vaiko ausis?

Į baobabą įlipo Maka

Bet prie viršūnės nulūžo šaka.

Būtų Maka prisiplojęs tikrai,

Laiku jį sučiupo gepardo nagai.

Žaidėme lauke slėpynes.

Galvą užkišau karklyne.

Jonas užkasė kojytes.

Zita dangsto nugarytę.

Mikas paslėpė rankas,

Niekas Petro neberas!

Pradėjo žagsėti Petriukas staiga.

Sugalvojo jį baime išgydyt mama.

Išgąsdino klaikiai. Metodas padėjo.

Nebežagsi vaikas. Mikčioti pradėjo.

Skrenda virš miško batukai, skara.

Poligonas - grybaut ne geriausia vieta.

Mažas berniukas ant minos sėdėjo.

Prakaitas vargšui iš baimės varvėjo.

Lašas nukrito, sujungė kontaktą...

Naudokit nuo prakaito dezodorantą!

Drąsūs oro akrobatai

Naują numerį pristatė.

Kaip turėjo jis atrodyt

Antkapy meistrai parodė.

Šėšėlis palietė jos veidą mielą,

O žvilgsnis tapo kažkoks drungnas.

Ir paskutinis, ką prisimenu tą dieną -

Artėjantis keptuvės dugnas.

Elektriko Stasio paklausė vaikai:

"Kodėl įsikibęs tą laidą laikai?"

Elektrikas nieko vaikam neatsakė.

Tik kibirkštis leido ir smilko kaip žvakė.

Taip linksmai vaikučiai žaidė,

Adatėlių daug prismaigė.

Kai prabus girtas Stasys,

Bus visai jis kaip ežys!

Statybas užbaigti ne daug jau nebeliko.

Į cementą parako vaikiai prikišo.

Rūkydamas mūryti bandė Stasys.

Vaikučiai griuvėsiuos vėl žais ir lakstys.

Parsinešė mažas Stasiukas granatą

Ir paslėpė pečiuj, kol tėvas nerado.

Galim sakyt, kad paslėpti pavyko.

Nes ką ten berasi griuvėsiuos tarp plytų.

Ne popieriaus juosta ant gatvės ten matos,

Ne kilimas ten ir visai ne plakatas,

Ir netgi ne lapas presuoto kartono.

Tai estas nespėjo pabėgti nuo volo.

Kad nebūt Stasys paliegęs,

Daktarai sportuoti liepė.

Ir dabar kaip tikras vyras

Jis nuo sporto traumos miręs.

Rinkis priešą žemaūgį -

Patogiau bus vožt į snukį.

Sumanė Onutė pyragą iškepti

Atsuko dujas, bet pamiršo uždegti.

Būtų gavus už tai ji nuo tėčio diržu.

Bet diržas susprogo kartu su namu.

Ėjo Petras į balkoną,

Nešėsi magnetofoną.

Negalvojo kieme Jonas,

Kad jam trenks magnetofonas.

Įlindo senukas į savo tupyklą,

Kuri, kaip senukas, seniai pastatyta.

Supuvusios lentos staiga sutraškėjo...

Geriau jau į kelnes jis būtų pridėjęs.

Prieš Naujuosius į mišką nukirsti eglutės

Išbėgęs Kazys seną miną užkliudė.

Lig šiol sapnuose aš matau per naktis

Ant eglutės šakų jo žydriąsias akis.

Tyliai porelė rugiuose gulėjo

Tyliai kombainas palaukėj stovėjo

Tyliai užsivedė, tyliai važiavo...

Sako, kažkas duonoj ausį surado.

Berniukas Černobily gimęs ir augęs

Sėdėjo prie stalo, nes buvo išalkęs.

Vienoj rankoj laikė jis duonos riekelę

Antroj - agurkėlį, trečiojoj - kulšelę.

Rinko mergaitės geltonus lapus.

Berniukai vaizdavo indėnus narsius.

Karo šūkiai skardėjo: "Hei hei!" ir "Hoi hoi!"

Pasilenkė Zita - strėlė uodegoj.