Ateities mokymo sistema

Sveiki,

Šią savaitę Harvardo ir MIT universitetai pristatė naują mokymosi platformą edX. Atrodo, kas čia tokio, bet ši naujiena mane lb sužavėjo ir tik db susivokiau, kad pasaulis stovi ant mokymo sistemos lūžio linijos. Nors pats jau kelis mėnesius studijuoju online Stanford kursus Courseroje, tačiau pačių pačiausių univerų atėjimas į šią free-online mokymo rinką daug ką pasako. Nenoriu kalbėti apie pinigus, nes jūs paklausite, kodėl Coursera gavo 16 mln. dolerių fundingą iš VC arba kodėl MIT ir Harvardas investuoja po 30 mln dolerių į edX, nors jie nk negaus iš studentų. Norėčiau padiskutuoti apie visos mokslo sistemos pokytį. Apie tai kas šią minutę atrodo neįtikėtina, bet galimai po 10 metų, tai bus naujas standartas. Online universitetai dar tik įgauna pagreitį, bet jau dabar galima rasti puikių pavyzdžių, kai kuriais tenka pasinaudoti: jau minėta Coursera, Udacity, University of the People, Khan Academy, Academic Earth ir t.t.

Paklausite, koks dar pokytis, juk tai tik online studijos, kurios neduoda oficialaus diplomo su kreditais ir jos mūsų krašte nieko nereiškia. Tačiau, tikiu, jog tai tik laiko klausimas. Todėl kiekvienas galės įgyti aukštąjį išsilavinimą Harvarde neišėję iš namų. Nuostabu, ane? Kviečiu pagalvoti, pasvajoti ne tik apie aukštojo mokslo revoliuciją, bet pradedant ir nuo žemesniojo lygio, t.y. mokyklų. Pasidalinsiu savo vizija, kaip galėtų atrodyti mokslo sistema. Kadangi esu optimistas, tai sakau, jog ji jau galėtų būti įgyvendinta per artimiausius 10 metų Lietuvoje.

Darželis: vaikai mokomi reikšti savo mintis, nemokami „ko negalima daryti“, bet supažindinami su supančiu pasauliu. Darželyje kalbama anglų ir/ar lietuvių kalba.

Pradinė mokykla (1-4 klasės): pradedama mokytis nuo 5 metų. Per 2-3 metus išeinamas dabartinis 4 metų kursas. Kiekvienas mokosi individualiai, t.y. pasirenka mokymosi tempą – gali pasibaigti per 2, gali pasibaigti per 4 metus. Yra suteikiama galimybė pažangiems mokiniams „spurtuoti“ į priekį. Specialos pamokos skatina kūrybiškumą, mokymosi optimizavimą, naujų įgūdžių formavimą. Galbūt netgi nebenaudojamos knygos ir sąsiuviniai – viskas yra tabletuose. Trečdalį pamokų sudaro anglų kalba. Skatinama užsirašyti į visokius būrelius, kad atrasti sportą, meną (jie yra pilnai finansuojami valstybės/rėmėjų).

Vidurinė (5-8 klasės): 5 klasę pradeda 7-10 metų vaikai. Taikomas individualus mokymosi modelis. Tai reiškia, jog kiekvienas renkasi mokymosi tempą pagal save. Daug mokomasi individualiai, mokytojai yra daugiau konsultantai susitikimuose su klase (db vadinamose pamokose). Anglų kalba vyksta pusę užsiėmimų. Mokslą galima pasibaigti per 2-4 metus. Daug dėmesio skiriama vidinių savybių tyrinėjimui, mokoma greito skaitymo, atminties lavinimo ir kitų įdomių tobulėjimo dalykų. Vėl gi viskas kompiuterizuota.

Gimnazija (9-12 klasės): dauguma dalykų mokoma anglų kalba. Kiekvienas mokinys renkasi jam reikalingas ir patinkančias pamokas. Dar daugiau dėmesio skiriama „savęs atradimui“. Daug kviestinių lektorių, kurie dalijasi savo patirtimi ir galbūt nukreipia teisinga kryptimi žmogų. Kompanijos pradeda talentų paiešką. Mokslas trunka 3-4 metus. Daug pamokų vyksta video formatu, kada nori, kur nori.

Universitetas: aplikuojama į online programas keliose geriausiuose univeruose (per jau minėjas edX, Coursera ir pan. sistemas). Studijų intensyvumą pasirenka pats studentas. Įmonės „medžioja galvas“ ir dalis studentų pasirašo kontraktus dar studijų metais. Studijos orientuojamos į IT, paslaugų sektorius. Programos skatina kurti inovacijas. Žinoma viskas vyksta anglų kalba ir kompiuterių pagalba. Universitetuose (kaip fizinėj įstaigoje, aka campuse) vyksta tik nebūtini dalyvauti susitikimai su dėstytojais ir kolegomis studentais, jų metu aptariamos problemos, ieškoma sprendimų. Komandinis darbas labiausiai propaguojamas internetu. Universitetą galima pasibaigti būnant ~18 metų.

Suprantu, jog mūsų galvose per daug giliai yra įsišakniję visokie limitai ar stereotipai, bet visai norėčiau tokio modelio ateityje. Nors dauguma žmonių liktų prie standartinio 12 metų mokykloje modelio (tik prisidėtų anglų kalbos žinių greitesnis tobulėjimas ar video pamokos), bet atsirastų galimybė gabiems mokiniams nestovėti vietoje ir tobulėti daug greičiau. Tikslas būtų kurti tokią sistemą, kurią, reikalui esant, galėtum pasidėlioti pagal savo poreikius. Kompiuterizacija gadintų socialinius įgūdžius, bet tas neišvengiamai laukia.. Kad to išvengti būtų skatinamas komandinis darbas atliekant visokias užduotis. Sakote, baisu, jog visi taps anglistais ir prarasim LT identitetą - netiesa, tiek pats, tiek daugybė draugų studijuojame užsienyje ir mylime Lietuvą labiau nei vidutinis lietuvis. Ir po savų mokslų trauksime atgal į Lietuvą, nes čia visiems yra geriau, čia dauguma savo svajones įgyvendins. O besimokant mokykloje visada būsi Lietuvoje, tad ta rizika sumažėja. Anglų kalba - vardan pasaulio atvėrimo, pažinimo.

Aš manau, visuomenė yra pakankamai gabi greitai mokytis. Neverta praleisti 16-18 metų mokymosi įstaigose, kai gali tą padaryti per kokius 12-14. Tiesiog reikia suteikti galimybes tokiam dalykui. Aišku čia sudėliojau tik didelius rėmus, būtų smagu išgirsti iš jūsų apie didžiausias problemas mokymo įstaigose ar jo procese. Kaip spręsti tokias problemas kaip kūrybiškumo lavinimas, savo nuomonės kūrimas, pagalba išsirenkant sritį į kurią stoti, mokytojų kompetencija ir pan.

Aš pats mokymo įstaigose jau praleidau beveik 17 metų ir suprantu, jog visas šis laikotarpis galėjo būt trumpesnis kokias 3-4 metais. Ir greičiausiai įdomesnis bei prasmingesnis.

Tad norėčiau, jog pasidalintumėte savo įsivaizduojama ateities mokymo sistema. Nebijokit pasvajot. Kokioje mokymo sistemoje norėtumėte praleisti savo vaikystę bei paauglystę? Kokioje mokysis jūsų vaikai? Kokias problemas naujoji sistema spręstų? Kaip tai spręstų?

Labai pavydžiu šiais laikais bebaigiantiems mokiniams, jiems nebereikia galvoti ar įstosiu kažkur ar ne, nes visus nemokamai priima geriausi pasaulio univerai. Ar gi gali būt geriau? Belieka išsispręsti problemą su tėvais – įrodyti, jog nebūtina studijuoti kažkur VU, kad paskui gauti darbą. Bet jei ne mes, kas daugiau keis jų (kiek senoką) pasaulėžiūrą? Būkime tie, kurie neplaukiame pasroviui.

mokytis prie pc, dirbti prie pc, sexas redtube.com , knygos wikipedia, Apmoki saskaitas internetu ir taip toliau ir taip toliau. Man atrodo po 30 metu visi bus su radikulitais, akli, kurti ir durni. Atrodo tobulejam, bet technologijos turi ir laaabai dideliu minusu, kuriuos ateiti pajausime. O taip :)

Mokslo atžvilgiu, tai yra gerai - bet gyvenimo...Greitai nebejusime gyvenimo teikiamų malonumų, nes viskas keičiasi(ir turbūt bus pakeista) į virtualų pasaulį. Bendravimas, jau ir taip jis yra labai išsikerojęs po visą internetinę erdvę, greitai nebemokėsim bendraut su realiu žmogum stovint prieš jį(čia požiūris radikaliai taikant). Norim garsų? Paukščių,vėjo, galų gale gamtos ir t.t ? Įsijungsim turbūt juos per play'erį, taip pat "paleisim" kokią virtualią programa ir klausysim, žiūrėsim...Jau dabar be darbo(bet ir nuo jo priklauso) žmogus praktiškai sedėti gali namie, dabar kiek dar žinau, daug kas užsisakinėja telefonu(picos ir visa kita). Ar nebus taip, kad "Noriu pasigaminti kažką, įlendu į internetą, užsakau produktus, man atveža juos į namus" Vietoj to, kad išeit pasižmonėt... Aš kalbu(rašau) apie tai, kokia žala yra daroma, bet mes jos nepastebim. Vis daugiau žmonių sieja savo profesija su IT, jaunų(aišku tai yra protingas dalykas). Bet kas bus po 10-20 metų ?(ne, nereikia nei tiek:). Keletas mano aplinkos žmonių(tai yra pusbroliai: 10-12metų). Jau su akiniais sėdi, kiauras dienas prie PC, jau tarsi "zombiai" - į lauką neina, kai kviečiasi draugai(galbūt tai jau asmeninės bėdos, nes vertybes renkiesi pats). Bet dabar pagalvokit, kokia situacija bus po 3-5-rių metų? Aš puikiai žinau tokių pavyzdžių, kaip nemoka bendrauti su mergina, kai kompanijoje būna tylus, nieko nesako, tampa silpna būtybe, nes visko bijo, prie ekrano jaučiasi tvirtai ir užtikrintai, o realybėje viskas jam kelia pavojų ir jis tampa uždaras, jam nemalonu būti tarp žmonių, bendrauti. Tai ar tokio gyvenimo reikia? Nemanau. Kaip ir kažkas jau minėjo - Technologijos pažanga: tai yra PLIUSAS ir MINUSAS. Ir negalime panaikinti, nei vieno, nei kito. Norime patogumų - tapsime tingyniais. Gerai, kad dar namai statomi, fizine ir technikos(ne technologijų) pagalba. Be darbo tapsime(kaip mano dėdė dažnai sako) "išvėseliais". Kurie tik per kompiuterio(tos dėžes) atviras galimybes pasijus galingi. Pajuokaujant, tai pasakyčiau gerai, kad dar plytų niekas nevaldo "touchscreen" principu :D Atsisėdi, arbata geri ir mėtai, delioji plytas, še tau ir namas "gatavas" :D

Ar mes tobulėjam ar naikinam žmogiškumą? Ar išduodame savo prigimti bendrauti, jausti, patirti ar keičiam dalykais kurie mums užtikrins lengvą ir patogų gyvenimą? Ar aukosime patirtį, pažinimo džiaugsmą į kažkieno sukurtą "tutorial'ą" ? Jei taip ir toliau, tai mūsų visas gyvenimas taps šablonu. Jei dings žmogiškumas, tereikia įsivaizduoti(na čia gal aš vėl juoko formoj šiektiek) gimsime, pasiriksime šabloną kuriuo gyvensim ir mokysimės iš "tutorial'ų" visą savo gyvenimą :D Taigi robotizmas čia vienas, taip sakant atgyveni savo ir sudie, nei patyrimo, nei atradimo, nei pažinimo džiaugsmo...Liūdna ištiesų.