Lietuvių VBE samprotavimo rašinio teiginiai

Dėl pačio rašinio, tai gal įžanga ne visai tinkama, nes tu iš karto teigi kažką joje, o to negalima daryti, reikia kaip klausimą formuluot, ar dar kaip nors. Na ir pabaiga, akivaizdu, trumpoka. Bet priešpaskutinė pastraipa, nors rašiniui tiktų, vargu, ar yra teisinga. Nejaugi manai, kad buvo kažkada stebuklingi laikai, kai tų vertybių buvo itin laikomasi, o dabar baisus nuosmukis? Tie patys Donelaičio „nenaudėliai“ nėra labai moralūs, o Valančiaus laikais reikėjo su visišku alkoholizmu kovot, tai irgi ne pasaka. Gal net rašinį galima parašyti, įrodinėjant, kad visais laikais buvo blogai :D Bet tavo rašinys, bent jau mano nuomone, labai neblogas(ta prasme, už maniškius geresnis).

ačiū už taiklius pastebėjimus, įžanga galbūt tikrai šiek tiek kategoriška, sekantį kartą reikėtų stengtis bendriaut aptarti :) Dėl pabaigos, visada mėgstu trumpai aprašyti, o dėl tavo išsakytos nuomonės apie paskutiniąją pastraipą, tai galiu pasakyti tik tiek, kad vertintojas neprivalo sutikti su mano nuomone, čia ir yra smagiausia dalis. Svarbiausia yra pats argumentas ir jo pagrindimas pavyzdžiu, autoriumi. Kiek teko skaityti apie Apučio kūrybą, jis ypatingai pabrėžia nykstantį žmogiškumą ir tai atsispindi jo kūryboje. Rašydamas rašinį, aš nesistengiu parašyti kažko unikalaus, tai, ką rašau rašinyje dažniausiai neatspindi to, ką aš iš tiesų galvoju tuo klausimu, bet tiesiog man daug lengviau sugalvoti autorių, apmąstyti jo kūrybos bruožus, kūrinius, o po to galvoti samprotavimą. :) Galbūt nėra geriausias sprendimas, tačiau stengiuosi parašyti kuo logiškesnį, argumentuota rašinį, kuris nebūtinai turi būt labai vaizdus ir panašiai, tiesiog stengiuosi surinkti kuo daugiau taškų. :D

Tai dėl to ir pasakiau, kad rašiniui tiktų :D. Tau gerai, nes man dažniausiai reikia savo kvailą kategorišką nuomonę sutaikyti su autorių kūryba arba tema ir labai sunku kokias tris pastraipas parašyti, nes tiek teiginių nelabai išmąstau. O Aputis tai man nepatinka, per jį tikėjimą literatūra buvau praradęs :D

Tai dėl to ir pasakiau, kad rašiniui tiktų :D. Tau gerai, nes man dažniausiai reikia savo kvailą kategorišką nuomonę sutaikyti su autorių kūryba arba tema ir labai sunku kokias tris pastraipas parašyti, nes tiek teiginių nelabai išmąstau. O Aputis tai man nepatinka, per jį tikėjimą literatūra buvau praradęs :D

Tai rašydamas kitą rašinį, pabandyk mano naudojamą techniką, galbūt šiek tiek lengviau bus. Nes man tai tikrai daaaaug kartų papraščiau samprotavimą parašyti tam tikrai situacijai, nei samprotavimui tam tikrą situaciją. :D Ir, žinoma, stengtis kuo mažiau klaidų prisidaryti, nes muša per balą gana stipriai. :) Kodėl dėl Apučio tikėjimą literatūra praradai? :D Man tai jis mldc čiuvas, jau koks trečias rašinys skirtingom temom ir visur tinka jį įdėt, net mokytoja minėjo, kad Aputis, jos manymu, garantuotai bus tarp tų septynių autorių. Man tai jis toks saugus pasirinkimas, tikrai jeigu tik turėsiu galimybę juo remsiuosi :D

Na, mokytoja tiesiog davė tą bandomojo lapą ir uždavė parašyti kaip namų darbą. Tiesa, jis nėra rašytas tiesiog "vienu prisėdimu", todėl manau, kad jei reikėtų tiesiog prisėsti ir parašyti be jokios info būtų žymiai sunkiau. Žinoma, laiko dar yra, autorius išmokti nėra taip sunku. :)

Būtų smagu, kad parodytum savąjį rašinį, įdomu sužinot, kaip rašo kiti žmones ta pačia tema. :}

Mūsų rašiniai skiriasi kaip diena ir naktis. Rašinį rašiau per bandomąjį, prireikė viso duoto laiko,nes vien įžangai bei teiginiams turbūt sunaudojau 1,5h. Paskutinę pastraipą ir išvadas rašiau tiesiai į švarraštį.Išvados parašytos per kelias minutes,todėl tokia ir kokybė.

p.s. rašinio trūkumai: neišlaikytos įžangos ir išvadų proporcijos,antroje (ar trečioje) pastraipoje yra žiaurus minties šuolis,nes kai nurašinėjau į kompą nuo lapo - netyčia praleidau. Lauksiu kritikos!

Pažiūrėjau, kad šį pusmetį, galima sakyti, nerašėm visai rašinių, tai teks šitą dėti. Jis trumpas, pabaiga per maža ir dabartinių/nesenų reiškinių analizė vaikiška, bet labai laukiu daugiau pastebėjimų.

---------------------------

Mille, neužmiršai slaptažodžio nuimti? :D

Pažiūrėjau, kad šį pusmetį, galima sakyti, nerašėm visai rašinių, tai teks šitą dėti. Jis trumpas, pabaiga per maža ir dabartinių/nesenų reiškinių analizė vaikiška, bet labai laukiu daugiau pastebėjimų.

 

 

 

Mille, neužmiršai slaptažodžio nuimti? :D

ne, neturėjau anam kompe be slaptažodžio + pagalvojau,kad su tais,kurie kažkuo dalinasi, aš slaptažodžiu pasidalinau: )

p.s. failą pakeičiau, jei kas norit pažiūrėt rašinį - dabar jau tikrai galit.

Pažiūrėjau, kad šį pusmetį, galima sakyti, nerašėm visai rašinių, tai teks šitą dėti. Jis trumpas, pabaiga per maža ir dabartinių/nesenų reiškinių analizė vaikiška, bet labai laukiu daugiau pastebėjimų.

 

 

 

Mille, neužmiršai slaptažodžio nuimti? :D

tu visad tokio,kaip publictisnio, stiliaus rašinius rašai? Kažkaip...neįprasta. Bet gal ir gerai - išsiskirsi iš minios : ) Iškart rašinys patrauks akį

Nežinau kokius rašau, nes retai rašau :D Bet va, įdomu, ar neduotų absoliutaus nulio už tokį rašinį? Kad ne į temos klausimą atsakinėjau? Ir šiaip, plačiau galėtum, lietuvių gi moki. Visi tylūs labai :/

Nežinau kokius rašau, nes retai rašau :D Bet va, įdomu, ar neduotų absoliutaus nulio už tokį rašinį? Kad ne į temos klausimą atsakinėjau? Iš šiaip, plačiau galėtum, lietuvių gi moki.

na, matai, aš jo negaliu komentuoti kaip rašinio - nėra nei teiginių, nei dalinių išvadų, nei... na, tiesiog, toks įdomus rašinys, gal kas nors pakomentuos plačiau.

Literatūra moka aukotis dėl kitų.šiandien visuomenės požiūris į žmoguas vertybes yra ženkliai pakitęs. Anksčiau žmonėms pakakdavo tik noro, ir jie galėdavo nuversti kalnus, tačiau šiandieniniai visuomenei priktrūksta entuziazmo, pasitikėjimo savimi bei juo supančia aplinka. Antro pasaulinio karo pabaigoje vykstančiame partizaniniame kare 1944-1946m. žmonės priešinosi brutaliai okupacinei politikai. Vedami laisves idejos , Isitikinimu, meiles tevynei, niekeno nepaliepti kovojo ir zuvo uz tevynes laisve. Skaitytojuj, perskaiciusiam literatūros kūrinį ar kitą veikalą kuriame isaukstinama pasiaukojimo ideja, tampa aišku, kad pasiaukojimas yra doro žmogaus požymis.Iš tiesų knygos, kaip paveikslai ar muzikos kūriniai, atlieka ne tik estetinę bet ir auklėjamąją funkciją. Šiuo atvėju perskaitę Realizmo krypties zymaus lietuviu prozos kūrėjo Jono biliuno liudną pasaką, suvokiama, kokią kainą petras banys turėjo sumokėti pasiaukojant dėl tėvynės. Biliūnas, aprašydamas Juozapotos ir petro baniu seimos likima, vaizdavo 1863m. sukilimo ivykius. Esminis baniu seimos noras buvo tureti darnia, laiminga seima, jie sieke issivaduoti is priespaudos,kurti sviesia ateities vizija, taciau visa tai zlugo.petras, isejes kovoti uz tėvynes laisvę, paaukojo savo seima, vien tam, kad visiems kitiems zmonems suteiktu taip norima laisve bei laiminga ateiti lietuvai. Iš tiesų petras itin kilniai pasielgė išeidamas kovoti už savo tautą, kažin, ar dabartines visuomenes vyrai taip pasielgtu del savo ,,brangios gimtines‘‘ lietuvos.Taigi skaitydami literatūrą, kurioje minimi žmonės, pasiaukoję dėl kitų, mes suvokiame kaip svarbu ir dora tai yra.

ka manote? atleiskit uz klaidas..

Sveiki :) Aš taip pat esu 12tokė, todėl vis skaitinėju jūsų mintis, pasisakymus ir nusprendžiau paklausti: ar kas nors iš jūsų yra gavęs 10 už samprotavimo rašinį? Mūsų mokykloje, berods, nė vienas dvyliktokas šiemet už šį darbą negavo pačio aukščiausio įvertinimo. Visų pirma, greičiausiai, dėl to, kad nebuvo rašinio verto dešimtuko (pakankamai logiška žinant tai, jog kartelė užkelta labai aukštai), o antra tai, kad pačios mokytojos sako, jog rašyti 10 už samprotavimo rašinį yra per daug rizikinga. Jos pačios tarpusavyje diskutuoja, rodo vienos kitoms savo mokinių darbus ir dažnai nuomonės išsiskiria vieno - dviejų balų vertinimu. Aš pati esu gavusi 9, nors ir tai buvo nemažai stiliaus klaidų ir apskritai kuo toliau, tuo labiau imu tikėti, kad tas egzaminas bus loterija, kadangi rašinio vertinimas pakankamai subjektyvus dalykas (nors vertins, jei neklystu, du mokytojai). Gal jums mokytojos yra rodę, o gal patys kažkur matę rašinį, kuris tarkim kažkuriais metais buvo įvertintas 100? Na, nes faktas, kad jų yra tik gal į viešąją erdvę nelabai patenka :unsure: Mums lietuvių kalbos mokytoja rodė tik idealių (žinoma, sąlyginai idealių) pastraipų pavyzdžius, o va "cielo" rašinio, prie kurio niekas neprisikabintų - ne :) Vienas itin gabus ir protingas klasiokas rašo, mano manymu, aukšto lygio rašinius (gauna devynetus dažniausiai), bet vistiek mokytoja sako, jog yra prie ko prisikabinti, ką tobulinti. Aišku, tobulumui ribų nėra, bet tuomet susimąstau, kad liūdna pasaka manęs laukia, nes man tai su stilium ir tvirtu argumentavimu dar dirbt ir dirbt :( o beliko tiek nedaug :blink:

Neither, man lygiai tas pats...

Šiaip tai labai teisingai kalbi. Labai daug kas priklausys nuo vertintojo. Vistiek, viena mokytoja moko tą rašinį rašyt vienaip, kita kažkuriais aspektais kitaip. Todėl čia tikrai galima prilygint kažkokiai loterijai. Daugiausia, ką pats gali padaryt, tai kuo mažiau įvairiausių klaidų, tvarkingai sudėliot viską, o jau ar patiks tikrintojui, tai nenuspėsi.

Kalbant apie idealų rašinį, tai čia įkelsiu tokį dalykėlį - ištrauka iš žurnalo ,,Gimtasis žodis" su rašinio pavyzdžiu, Z. Nauckūnaitės vertinimu ir komentaru. Mokslininkė Nauckūnaitė yra rašinio metodikos didžiausia specialistė, ji sukūrė ir vertinimo normas. Paskaitykit, aišku, vėl, kiekvienas kitaip gali suprast, nes mūsų mokytoja teigia, kad aspektinis sakinys neturėtų pakartoti pavadinimo.

rainiopavyzdysirvertinimas.zip

Jau lyg ir buvau numetęs šitą straipsnį, bet pasikartosiu: http://www.dialogas.com/laikrastis/2013/19/vbe-rasiniu-vertinimas-su-kriminalo-prieskoniu/

Tai niekas nei pakomentuoti, nei pasidalinti rašiniais nenorit?

Keli mano darbai (Jei suprasit raštą) Vienas iš bandomojo, kitas šiaip klasėje rašytas. Dar pridėjau samprotaujamojo rašinio pavyzdį, kurį buvo davusi mokytoja. :)

Kritika/patarimai/pastebėjimai visada laukiami ;)

Kartojimas.rar

Dėl rašinio vertinimo egzamino metu sutinku, kad vertimas bus labai subjektyvus. Mums pavaduotoja pasakojo, jog yra buvęs toks dalykas, kad mokinys parašęs rašynį ir įvertintas lietuvių kalbos edukologijos universiteto dėstytojos gavo beveik maksimalų įvertinimą, tačiau po NEC pirmininko vertinimo vos išlaikė egzaminą. Taigi šis rašinys bus didelė loterija ir geri darbai gali likti prastai įvertinti, o netikią geriau..

Dar diskutavome su mokytoja, tai sakė, jog pvz jei vertins lenkų ar rusų mokyklose dirbantys mokytojai, jie reikalaus daug daugiau iš lietuvių ir "muš" balus. Na, bet aišku, jei tikrai gerą, rišlų darbą parašysi nelabai galės ir numušt :) (tikėkimės)

Nors visada yra apeliacijos galimybė. Juk galima išsinešti juodraštį, duoti paskaityti mokytojoms, o jei VBE balas tikrai atrodo per mažas ir mokytojos jį vertintų geriau - bandai rašyti apeliaciją :)

Kad tu ir taip normaliai renki :D. Geriau mano rašinį pakritikuok.

Kad tu ir taip normaliai renki :D. Geriau mano rašinį pakritikuok.

Šiandien jau galva nebedirba - rytoj perskaitysiu visų kurie įdėjo, gal kils kokių minčių/patarimų :)

Pasidalinsiu, mano manymu, savo geriausiu parašytu rašiniu per šiuos metus. :D konstruktyvi kritika ar pastebėjimai būtų puiku. :D

O gal tevynę reikia visą laiką lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyti

Šis rašinys tikrai nėra pavyzdinis ir nereikėtų jo tokiu laikyti, tiesiog, galbūt kam nors pravers. :)

mažas pastebėjimas: pirmoji dėstymo pastraipa nėra labai tiksli. Turėjau sutelkti dėmesį ne į "Postilę", o į "Prakalbą į malonųjį skaitytoją".

perskaičiau Tavo rašinį šiandien normaliai.

Labai patiko tai, kad yra aiškūs pastraipų teiginiai ir dalinės išvados.

Tačiau turiu kelis pastebėjimus. Žinoma, aš nesu nei lietuvių specialistė, tačiau gal pravers:

1. Kodėl nekeli probleminių klausimų bent įžangoje? Juk čia - samprotaujamasis rašinys. Jei labai nepatinka polemizuoti dėstyme, tai stenkis bent iškelti klausimą įžangoje. Turbūt žinai, kad klausimo perrašyt negalima nuo pavadinimo - turi jį susiaurinti, nurodyti rašinio kryptį ir problemą. Pamatysi ir pačiam bus lengviau rašyti rašinį, nes kalbėsi konkretesne tema (Pav.: "Kodėl svarbu kurti?) .

2. Galbūt labiau reikėtų "pažaisti" su skyryba - kuo mažiau šalutinių prijungiamųjų sakinių ("kad", "nes", "jog") bei sudėtinių sujungiamųjų ("o", "bet", "tačiau") nes labai "darko" stilių + už skyrybą gausi mažiau balų (nes nėra įvairovės). Bandyk rašyti bejungtukiais sudėtiniais sakiniais. Pamatysi, kaip "pagražės" rašinys. Nesakau, kad reikia visų "nes, kad, jog" atsisakyti, bet jei tik įmanoma, geriau jų nerašyti. Beje, kodėl vienur skiri "Taigi", o kitur - ne? Man čia su tuo "Taigi" labai didelės abejonės - aš nuo senų laikų pripratus jį skirti kaip įterpinį, bet dabar lietuvių mokytoja sako, kad galima ir nebeskirti. Tai kaip reikia?

3. Išmesk visus "mes" iš rašinio. Asmenį parodo veiksmažodis, o "mes" - tik gadina stilių. Žinau, kad "priduoda" daugiau žodžių. Bet, manau, sugalvosi tų žodžių/sakinių ir be stiliaus klaidų

4. Per trumpa išvada. Jei rašai įžangą 5 eilučių, tai ir išvados turi būt tiek pat eilučių (proporcingai).

Pažiūrėjau, kad šį pusmetį, galima sakyti, nerašėm visai rašinių, tai teks šitą dėti. Jis trumpas, pabaiga per maža ir dabartinių/nesenų reiškinių analizė vaikiška, bet labai laukiu daugiau pastebėjimų.

 

 

 

Mille, neužmiršai slaptažodžio nuimti? :D

šiandien su "šviežia" galva perskaičiau Tavo rašinį.

Patiko, kad bandai ieškoti kitokio rašinio pateikimo būdų - skaityti įdomu, nes neįprasta. Tačiau....:

1. Kodėl įžangoje rašai apie tai, kas buvo tarpukariu? TUO GALIMA REMTIS DĖSTYME kaip kontekstu, bet samprotavimo rašinio esmė - polemizuoti apie dabartį, šių dienų visuomenės problemas. Maironis ir Savickis - grandai? Ar tinkamai pasirinkai žodį? Nuskambėjo labai "popsiškai" vos ne kaip "Scenos grandas Stasys Povilaitis"

2. KUR PASTRAIPOS TEIGINIAI? "Lietuvių tautos dainius piktinosi „blėstančiais sapnais“" nėra teiginys. Teiginys - tai Tavo idėja, kurią remiantis rašysi pastraipą, kurioje šią idėją bandysi argumentuoti, įrodyti, polemizuoti... Pabandyk sugalvoti, kokie teiginiai tiktų šiai pastraipai. Gali mėgint rašyt pagal keturių kampų metodą (bet man jis nepatinka)

3. Kaip ir minėjau pirmame savo punkte, sampr. rašinio esmė - samprotauti apie šių dienų problemas. Tu, kaip suprantu, samprotauji apie praeitį. Gal tada reikia kaip nors pritemti prie šių dienų?

4. Nėra dalinių išvadų, "užbaigiančių" pastraipą. Teiginys apie rašytojus - ne dalinė išvada.

5. Kiekviena pastraipa turi turėti pagrindinį teiginį. Pas Tave, kiek suprantu, yra pasirinkta viena idėja ir ji plėtojama visose trijose pastraipose. Tai kam tada skaidai į pastraipas atskiras?

Negalvok, kad aš čia kritikuoju Tavo darbą vien todėl, kad kritikuočiau, nes Tau nepatiko, kad aš Bibliją įvardijau kaip seniausią pasaulyje knyga ir todėl, kad idealizavau Just. Marcinkevičių - tiesiog čia mano nuomonė apie Tavo rašinį. Gali jos nepriimti, bet aš tikrai nuoširdžiai noriu, kad pasisektų Tau egzamine.

šiandien su "šviežia" galva perskaičiau Tavo rašinį.

 

Patiko, kad bandai ieškoti kitokio rašinio pateikimo būdų - skaityti įdomu, nes neįprasta. Tačiau....:

 

1. Kodėl įžangoje rašai apie tai, kas buvo tarpukariu? TUO GALIMA REMTIS DĖSTYME kaip kontekstu, bet samprotavimo rašinio esmė - polemizuoti apie dabartį, šių dienų visuomenės problemas. Maironis ir Savickis - grandai? Ar tinkamai pasirinkai žodį? Nuskambėjo labai "popsiškai" vos ne kaip "Scenos grandas Stasys Povilaitis"

 

2. KUR PASTRAIPOS TEIGINIAI? "Lietuvių tautos dainius piktinosi „blėstančiais sapnais“" nėra teiginys. Teiginys - tai Tavo idėja, kurią remiantis rašysi pastraipą, kurioje šią idėją bandysi argumentuoti, įrodyti, polemizuoti... Pabandyk sugalvoti, kokie teiginiai tiktų šiai pastraipai. Gali mėgint rašyt pagal keturių kampų metodą (bet man jis nepatinka)

 

3. Kaip ir minėjau pirmame savo punkte, sampr. rašinio esmė - samprotauti apie šių dienų problemas. Tu, kaip suprantu, samprotauji apie praeitį. Gal tada reikia kaip nors pritemti prie šių dienų?

 

4. Nėra dalinių išvadų, "užbaigiančių" pastraipą. Teiginys apie rašytojus - ne dalinė išvada.

 

5. Kiekviena pastraipa turi turėti pagrindinį teiginį. Pas Tave, kiek suprantu, yra pasirinkta viena idėja ir ji plėtojama visose trijose pastraipose. Tai kam tada skaidai į pastraipas atskiras?

 

Negalvok, kad aš čia kritikuoju Tavo darbą vien todėl, kad kritikuočiau, nes Tau nepatiko, kad aš Bibliją įvardijau kaip seniausią pasaulyje knyga ir todėl, kad idealizavau Just. Marcinkevičių - tiesiog čia mano nuomonė apie Tavo rašinį. Gali jos nepriimti, bet aš tikrai nuoširdžiai noriu, kad pasisektų Tau egzamine.

Anaiptol, labai dėkui už pastabas. Mums kalė į galvas, kad reikia įvesti autorius dar įžangoje, tai čia per daug įsijaučiau. Tik „grandas“ man su milžinu iš Maironio eilėraščių asocijavosi, bet turėsiu omeny. Po

„visuomenės vaizdą“ būtų užtekę įvardinti sakiniu koks jis? O, šiaip, dėl visko pritariu, dar kartą ačiū.

Anaiptol, labai dėkui už pastabas. Mums kalė į galvas, kad reikia įvesti autorius dar įžangoje, tai čia per daug įsijaučiau. Tik „grandas“ man su milžinu iš Maironio eilėraščių asocijavosi, bet turėsiu omeny. Po

„visuomenės vaizdą“ būtų užtekę įvardinti sakiniu koks jis? O, šiaip, dėl visko pritariu, dar kartą ačiū.

Parašyti įžangoje autorius rekomenduojama literatūriniame rašinyje - čia - samprotaujamasis, todėl jame reikia iškelti problemą "Tačiau ar tas ramumas tikras, o jei taip, ar jis naudingas?" - tavo rašinio problema. Taip, ten reikėtų kažką pakomentuoti - kas iš tų kūrybos bruožų, jei tu nesusieji su tema?

Bet dabar jau šiek tiek pasimečiau - tai galima skirti pastraipą tam tikram požiūriui(dažniausiai priešingam) pristatyti? Jei taip - kaip sugalvoti teiginį? Čia ne apie savo rašinį kalbu, bet bendriau. Jeigu kiekvienai pastraipai bandoma suteikti poziciją, neminint pozicijai priklausančio žmogaus ar grupės, gausis kažkoks balaganas. Tarkim, pristatant(labai gero scenarijaus nesugalvojau, bet gal ir taip pavyks suprasti) „viežlybųjų“ ir „nenaudėlių“ požiūrį į darbą, būtina į juos pačius referuoti. Antraip gausis „Darbas yra reikalingas, naudingas, dar visoks koks“, o kita pastraipa jau prasidės „Nereikia persistengti su darbu, ne toks jau jis ir svarbus“. Labai pjautus tada, tikiuosi supratai, ką čia bandau pasakyti.

Bet dabar jau šiek tiek pasimečiau - tai galima skirti pastraipą tam tikram požiūriui(dažniausiai priešingam) pristatyti? Jei taip - kaip sugalvoti teiginį? Čia ne apie savo rašinį kalbu, bet bendriau. Jeigu kiekvienai pastraipai bandoma suteikti poziciją, neminint pozicijai priklausančio žmogaus ar grupės, gausis kažkoks balaganas. Tarkim, pristatant(labai gero scenarijaus nesugalvojau, bet gal ir taip pavyks suprasti) „viežlybųjų“ ir „nenaudėlių“ požiūrį į darbą, būtina į juos pačius referuoti. Antraip gausis „Darbas yra reikalingas, naudingas, dar visoks koks“, o kita pastraipa jau prasidės „Nereikia persistengti su darbu, ne toks jau jis ir svarbus“. Labai pjautus tada, tikiuosi supratai, ką čia bandau pasakyti.

Matai, Tavo problema ta ir yra, kad tu sugalvoji pagrindinį teiginį nei pastraipai, o rašiniui. Aš pamėginsiu pateikti pavyzdį:

Rašinio tema: "Ar svarbu gyvenime aukotis?". Problema: "Kodėl svarbu gyvenime aukotis". Teiginiai:

1) Svarbu, nes aukojantis kitiems gali jausti sielos pilnatvę.

2) Svarbu, nes tik darydamas gerus darbus kitiems, gali išlikti neužmirštu

3) Nesvarbu, nes aukodamas savo gyvenime aplinkiniams, skiri mažiau laiko savęs atradimui ir savo sielos tobulinimui

Žinau, teiginiai beryšio, bet sugalvojau per kelias akimirkas. Turbūt supratai, ką norėjau pasakyti - jei ne, paskayk. pamėginsiu paaiškint iš naujo

Mille, o tau gerai sekasi rašinius rašyti? Aš tai jau net bijau, kam patarinėt, nes mokytojos pankamai skirtingai moko, pati kartais nebesusigaudau, kas gerai, o kas ne :blink: