Lietuvių VBE samprotavimo rašinio teiginiai

As mergina...:) kad plėtoti kas vis dėlto yra tas tapatumas lietuvių, ką sąvoka tapatumas reiškia..vėlgti, palaipsniui aiškinti raktinius žodžius... na,daugiau minčių į mano galvą neina šiuo klausimu..

O aš tautinę tapatybės paiešką suprantu kaip tautai būdingų bruožų/simbolių/įvykių paiešką žmonėse, gamtoje ar mene(žinoma,ir kitur). Juk tautinė tapatybė - tai kažkoks bruožas, kuriuo gali didžiuotis tik viena tauta: galbūt tai tradicijos,papročiai,valgiai, žmonių charakteris/gyvenimo būdas; Žodžiu, tai,kas tautą padaro išskirtine.

Gal kas ir man galėtų pavesti kelią link mano temos: Ar literatūra moko gyventi? Pirma pastraipa parasiau, jei kas turi laiko ir noro padėkite, pasakykite kas blogai:

Literatūra padeda suvokti tautines vertybes. Šiandieniame pasaulyje mūsų visuomenės požiūris į tautiškumą ženkliai skiriasi nuo senųjų laikų. Tautiškumo vertybę kaip idėją skleidė 1883-1886m. Lietuvių tautiniame sąjudyje, Didžiojoje Lietuvoje leistas visuomeninis politinis ir literatūrinis žurnalas ,,Aušra“. Jau nuo pirmųju numerių žurnalas ,,Aušra“ skatino lietuvių tautos kovą prieš caro politiką, propagavo tautinį sąmoningumą. Šis žurnalas ne tik skatino tautą sukilti, bet ir reikalavo tautos kultūros bei kalbos teisių. Lietuvių tautos prisikelimo viltį taip pat žadino Jono Mačiulio Maironio eilėraščių rinkinys ,,Pavasario balsai”. Tautinio atgimimo poetas poezijos rinkinyje vaizduoja tautą, kurią jungia bendra istorinė praeitis, kovojant už jos laisvę caro valdžios laikotarpiu. Maironiui rūpi tėvynės likimas, todėl savo eilėraščiuose jis skatina tautą sukilti, kovoti už savo gimtinę, ragina dirbi tėvynės labui.Taigi skaitydami įvairaus stiliaus literatūrą išmokstame mylėti, gerbti tėvynę, dėl jos aukotis.

Dar manyčiau, kad labai svarbu, jog Maironis įtvirtino poetinę Lietuvos geografiją tautiečių sąmonėje. Nežinau ar čia Maironio įtaka, bet ir man pačiam, išgirdus žodį „Lietuva“ iškyla tų visų upių vaizdai; Trakų pilis irgi labai su lietuviškumu asocijuojasi. Antras sakinys, mano nuomonė, teisingas, tik kažkaip nerandu, kur tu jį įrodei. Bet šiaip, ar teisingai rašai labai sunku pasakyti, nes nesinori suklaidint :D

O aš tautinę tapatybės paiešką suprantu kaip tautai būdingų bruožų/simbolių/įvykių paiešką žmonėse, gamtoje ar mene(žinoma,ir kitur). Juk tautinė tapatybė - tai kažkoks bruožas, kuriuo gali didžiuotis tik viena tauta: galbūt tai tradicijos,papročiai,valgiai, žmonių charakteris/gyvenimo būdas; Žodžiu, tai,kas tautą padaro išskirtinia.

Na, čia jau kiek protingiau, bet nemanau, jog klaida būtų nagrinėti individo santykį su tautine tapatybe, nes jis irgi ieško.

Gal kas ir man galėtų pavesti kelią link mano temos: Ar literatūra moko gyventi? Pirma pastraipa parasiau, jei kas turi laiko ir noro padėkite, pasakykite kas blogai:

 

Literatūra padeda suvokti tautines vertybes. Šiandieniame pasaulyje mūsų visuomenės požiūris į tautiškumą ženkliai skiriasi nuo senųjų laikų. Tautiškumo vertybę kaip idėją skleidė 1883-1886m. Lietuvių tautiniame sąjudyje, Didžiojoje Lietuvoje leistas visuomeninis politinis ir literatūrinis žurnalas ,,Aušra“. Jau nuo pirmųju numerių žurnalas ,,Aušra“ skatino lietuvių tautos kovą prieš caro politiką, propagavo tautinį sąmoningumą. Šis žurnalas ne tik skatino tautą sukilti, bet ir reikalavo tautos kultūros bei kalbos teisių.Lietuvių tautos prisikelimo viltį taip pat žadino Jono Mačiulio Maironio eilėraščių rinkinys ,,Pavasario balsai”. Tautinio atgimimo poetas poezijos rinkinyje vaizduoja tautą, kurią jungia bendra istorinė praeitis, kovojant už jos laisvę caro valdžios laikotarpiu. Maironiui rūpi tėvynės likimas, todėl savo eilėraščiuose jis skatina tautą sukilti, kovoti už savo gimtinę, ragina dirbi tėvynės labui.Taigi skaitydami įvairaus stiliaus literatūrą išmokstame mylėti, gerbti tėvynę, dėl jos aukotis.

net nežinau,ką čia ir pakomentuoti - raudonai paryškinau sakinius,kuriuos rašei ne pati/pats. Kitą kartą mėgink pati,be vikipedijos, interneto rašyti ir žiūrėk,kas gausis. egzamine prieigos prie interneto nebus

 

Na, čia jau kiek protingiau, bet nemanau, jog klaida būtų nagrinėti individo santykį su tautine tapatybe, nes jis irgi ieško.

Maniau ir manysiu,kad rašinyje tiks VISI teiginiai,jei tu juos įrodysi tinkamai/argumentuotai ir įtikinsi vertintoją,kad šis teiginys - tinka. Jei įrodysi,kad emigrantas(Garšva/Škėma) randa ten tautinę tapatybę - kodėl gi ne. Svarbiausia - įrodymas ir mokėjimas įtikinti,sudominti,užkabinti.

Dėl to rašinio, kur paneigti, tai tikrai galima tokį rašyt, o tą pastraipą, kurioje pažvelgi į viską iš kitos pusės, berods geriausia rašyti paskutinę. Maždaug, nors ir būna gerai, bet visgi, gali nutikti ir kitaip. O dėl pastraipos - tai visų pirma, mano nuomone, ji trumpoka. Samprotavimo beveik nematau. Ir labai jau trumpa analizė eilėraščių, šiaip, bendri faktai numesti.

(teiginys)Literatūra padeda suvokti tautines vertybes. Šiandieniame pasaulyje mūsų visuomenės požiūris į tautiškumą ženkliai skiriasi nuo senųjų laikų. Tautiškumo vertybę kaip idėją skleidė 1883-1886m. Lietuvių tautinio sąjūdžio metu leistas visuomeninis žurnalas ,,Aušra“. Šis žurnalas skatino lietuvių tautos kovą prieš caro politiką, propagavo tautinį sąmoningumą. Šis žurnalas skatino tautą sukilti, kovoti už Lietuvą.Lietuvių tautos prisikelimo viltį taip pat žadino Maironio eilėraščių rinkinys ,,Pavasario balsai”. Tautinio atgimimo poetas poezijos rinkinyje vaizduoja tautą, kurią jungia bendra istorinė praeitis, kovojant už jos laisvę caro valdžios laikotarpiu. Maironiui rūpi tėvynės likimas, todėl savo eilėraščiuose jis skatina tautą sukilti, kovoti už savo gimtinę, ragina dirbi tėvynės labui.Taigi skaitydami įvairaus stiliaus literatūrą išmokstame mylėti, gerbti tėvynę, dėl jos aukotis. (arba Taigi skaitydami įvairią literatūrą mes galime suvokti tėvynės svarbą mūsų gyvenime).(dalinė išvada)

Na, o kaip dabar, pataisius?

Štai pagrindinė esmė, nemoku samprotauti, bet labai noriu rašyti samprotavimo rašinį. Gal kas turi pastebėlių kaip ta logiškai padaryti. Tarkim pasiremiau Maironio kūryba, tai man tiesiog parašyti kodėl jis taip kūrė, kaip ir t.t.?

Tau kažkieno kūryba reik argumentuot, paremt tą samprotavimą. O samprotauti tu turi naudodamasi savo suvokimu apie gyvenimą, ar kažkokiais konkrečiais įvykiais. Kūrybą tu turi analizuot, kas ten aprašoma. Neturiu laiko gilintis į pastraipą, bet berods pridėjai tą vieną sakinį, kuris labai esmės čia nepakeistų - mano nuomone, pastraipa vis dar nėra stipri, nes beveik nerasta samprotavimo.

(teiginys)Literatūra padeda suvokti tautines vertybes. Šiandieniame pasaulyje mūsų visuomenės požiūris į tautiškumą ženkliai skiriasi nuo senųjų laikų. KODĖL? IŠPLĖSK MINTĮTautiškumo vertybę, kaip idėją, skleidė 1883-1886 metais , Lietuvių tautinio sąjūdžio metu, leistas visuomeninis žurnalas/color] ,,Aušra“. Šis žurnalas (kartojiesi - keisčiau į leidinys)skatino lietuvių tautos kovą prieš caro politiką, propagavo tautinį sąmoningumą. Šis žurnalas skatino tautą sukilti, kovoti už Lietuvą.Lietuvių tautos prisikelimo viltį taip pat žadino Maironio eilėraščių rinkinys ,,Pavasario balsai”. Tautinio atgimimo poetas poezijos rinkinyje (STILIUS) vaizduoja tautą, kurią jungia bendra istorinė praeitis, kovojant už jos laisvę caro valdžios laikotarpiu. Maironiui rūpi tėvynės likimas, todėl savo eilėraščiuose jis skatina tautą sukilti, kovoti už savo gimtinę, ragina dirbi tėvynės labui (KOKIOSE EILĖRAŠČIUOSE - ĮRODYK)ŠITOJ VIETOJ TURI BŪTI SAMPROTAVIMAS.Taigi skaitydami įvairaus stiliaus literatūrą išmokstame mylėti, gerbti tėvynę, dėl jos aukotis. (arba Taigi skaitydami įvairią literatūrą mes galime suvokti tėvynės svarbą mūsų gyvenime).(dalinė išvada)

 

 

Na, o kaip dabar, pataisius?

 

Štai pagrindinė esmė, nemoku samprotauti, bet labai noriu rašyti samprotavimo rašinį. Gal kas turi pastebėlių kaip ta logiškai padaryti. Tarkim pasiremiau Maironio kūryba, tai man tiesiog parašyti kodėl jis taip kūrė, kaip ir t.t.?

kažkodėl per daug užraudonino. " Šis žurnalas skatino tautą sukilti, kovoti už Lietuvą.Lietuvių tautos prisikelimo viltį taip pat žadino Maironio eilėraščių rinkinys ,,Pavasario balsai”." neturi būti raudona

Mille, arba Kamile, labai aciu uz pagalbą. (mano vardas toks pat..:) )

pataisiau:

Literatūra padeda suvokti tautines vertybes. Šiandieniame pasaulyje mūsų visuomenės požiūris į tautiškumą ženkliai skiriasi nuo senųjų laikų. Modernėjanti visuomenė dažnai emigruoja iš savo gimtinės, kad sukurtų geresnį gyvenimą svetur.(gerai išplėčiau minti?)Tautiškumo vertybę, kaip idėją, skleidė 1883-1886 metais , Lietuvių tautinio sąjūdžio metu, leistas visuomeninis žurnalas ,,Aušra“. Šis leidinys skatino lietuvių tautos kovą prieš caro politiką, propagavo tautinį sąmoningumą. Šis žurnalas skatino tautą sukilti, kovoti už Lietuvą. Lietuvių prisikelimo viltį taip pat žadino Maironio eilėraščių rinkinys ,,Pavasario balsai”.Poezijos rinkinyje vaizduoja tautą, kurią jungia bendra istorinė praeitis, kovojant už jos laisvę caro valdžios laikotarpiu. Maironiui rūpi tėvynės likimas, todėl savo eilėraščiuose jis skatina tautą sukilti, kovoti už savo gimtinę, ragina dirbi tėvynės labui. Eilėraštyje ,,Lietuva – didvyrių žemė’’ yra raginama dirbti, pasišvęsti savo gimtinei: ,, Dirbti darbą, nešti naštą/

Braukti prakaitą dienos/Pasišvęst už savo kraštą’’.Manau, jog Maironis, savo patriotiniais eilėraščiais norėjo įtikinti Lietuvos žmones, kad savo mylimą kraštą reikia branginti. Darbas ir meilė kraštui parodo, koks žmogus yra dvasiškai subrendęs. (<<< samprotavau..?).Taigi skaitydami įvairaus stiliaus literatūrą išmokstame mylėti, gerbti tėvynę, dėl jos aukotis. (arba Taigi skaitydami įvairią literatūrą mes galime suvokti tėvynės svarbą mūsų gyvenime).

na,kaip dabar?

Poleminis samprotavimo rašinys

Pasidalinsiu ir aš savo įžvalgomis. Visu pirma pasakysiu, kad svarbu yra pasirinkti tą temą, kurią supranti. Reikia galvoje iš karto permesti kaip galėtum sieti abi temas su literatūriniais kūriniais ir kokius iškeltum teiginius. Pasirinkus temą, reikia apgalvoti ar rašinys aiškinamasis, ar poleminis. Jeigu atrandate temoje polemiką, vadinasi gebate įžvelgti du ar daugiau požiūrius į tą patį reiškinį. Norint gauti aukštesnį balą, reikia rašyti poleminį rašinį. Tuo met reikia išsirinkti iš temos raktinius žodžius.Tada išsikelkite samprotavimo rašinio KRYPTĮ - PROBLEMINĮ KLAUSIMĄ. Tai turi būti paskutinis įžangos sakinys klausimo forma ir kiekvienas iškeltas teiginys turi į jį atsakyti.

Kryptis turi vesti į polemiką.

1Pvz.: tema: šiuolaikinė šeima: gyvenimas pasauly ar namuose?

kryptis: kokią reikšmę žmogaus gyvenime turi šeima?

ar tikrai šiuolaikinėje šeimoje tradicinėms vertybėms nebeliko vietos?

2Pvz.: tema: Maištavimas - brandžios asmenybės požymis

kryptis: Kada maištas yra brandus?

Ar tikrai maištavimas tai brandžios asmenybės požymis?

Taigi iš krypties turi kilti trys teiginiai, kurie atsakys į krypties klausimą.

Poleminiame rašinyje jūs pateikiate kelis požiūrius. Taigi, vienas teiginys turi išreikšti vienokį požiūrį(pvz. sutikti), kitas kitokį(pvz. nesutikti), o trečias pritarti vienam iš jų arba parodyti, kad svarbiausia yra ne tai ir išreikšti dar kitokį požiūrį.

Todėl rašant poleminį rašinį patariama pastraipų pradžioje, prieš teiginį rašyti:

1) Viena vertus,

2) Kita vertus,

3) Taip pat / Bet svarbiausia

Parašius visas tris pastraipas, išvadose reikia parašyti pagrindinę mintį bei ją išplėtoti. Apibendrinant kartoti, tai ką rašei turinyje, nereikia.

Jeigu kyla kokie klausimai, klauskit.

Bet temos pakeisti negalima, gi gali absoliutų nulį gauti. Beje, kodėl neapibendrinti?

Bet temos pakeisti negalima, gi gali absoliutų nulį gauti. Beje, kodėl neapibendrinti?

keldamas probleminį klausimą tu ir nepakeiti temos - tu ją rutulioji. Kažkada net mokytoja sakė (nežinau,kiek tame tiesos), kad negalima perrašyti probleminio klausimo iš pavadinimo - turi jį modifikuoti, pritraukti, parodyti savo rašinio kryptį (čia irgi galimas dvejopas rašymo būdas). Pavyzdžiui, jei turi klausimą "Ar tėvynę reikia mylėti", probleminį klausimą gali formuluoti "Kodėl tėvynę svarbu mylėti" ir panašiai. Dėl to apibendrinimo - tai visi moko skirtingai. Vieni teigia,kad reikia išvadose pakartoti viską,ką sakei dėstyme,tik kitais žodžiais (tai yra dalines išvadas/teiginius), o kiti - kad išvadose negali būti suakoma tai,kas pasakyta rašinyje.

Be to, niekada nerašau lietuvių rašinį tų vadinamų "siejamųjų" žodelių (linking words) - sakoma, kad rašinys tada daug gražiau skaitosi, bet man tada atrodo visa tai taip angliška ir susvetimėję.

Poleminis rašinys negarantuoja aukštesnio balo - taip, tu parodai, kad esi įvairiapusiškas, bet jei Tavo nuomonė yra tik už (arba prieš),kaip tu gali polemizuoti?

Temos tu nekeiti, tiesiog iš temos išsikeli siauresnę kryptį. Tema gali būti labai plati, todėl dažnai ją reikia siaurinti. Gana dažnai galima ir tiesiog perrašyti temą į krypties vietą, jeigu tau ji tinka, tačiau dažnai tenka ją transformuoti pagal save. Apibendrinti reikia iškeliant pagrindinę mintį link kurios ėjai rašydamas dėstymą, tačiau kartoti teiginių ir rašinio turinio(kaip dažnai yra daroma) neverta. Juk rašinį vertintojas skaitys kelis kartus, tai kam kartotis.

Išvadų(paskutinės pastraipos) šablonas:

Apibendrinant svarbu suvokti, kad -pagrindinė mintis-.

pvz.: Apibendrinant rašinyje pateiktus aspektus, svarbu suvokti, kad žmogaus poelgiai labiausiai priklauso nuo jo vertybinės sistemos, kuri buvo formuojama visą jo gyvenimą.

ir tada plėtoji pagrindinę mintį ir išplėti ją iki tiek, kad būtų proporcingos apimties su įžanga.

Panašiai galvočiau, bet perskaičiau šitą straipsnį: http://www.dialogas.com/laikrastis/2013/19/vbe-rasiniu-vertinimas-su-kriminalo-prieskoniu/ Prisikabino prie temos pakeitimo, bet nepastebėjau, kad kritikuotų temos perrašymą pastraipos pabaigoje.

Panašiai galvočiau, bet perskaičiau šitą straipsnį: http://www.dialogas.com/laikrastis/2013/19/vbe-rasiniu-vertinimas-su-kriminalo-prieskoniu/ Prisikabino prie temos pakeitimo, bet nepastebėjau, kad kritikuotų temos perrašymą pastraipos pabaigoje.

Dar šiandien šitą rašinį nagrinėjome su mokytoja. Rado daugybę trūkumų, bet buvo ir nemažai pliusų, bet vadinti šio rašinio, pavyzdiniu, tikrai negalima.

Temos tu nekeiti, tiesiog iš temos išsikeli siauresnę kryptį. Tema gali būti labai plati, todėl dažnai ją reikia siaurinti. Gana dažnai galima ir tiesiog perrašyti temą į krypties vietą, jeigu tau ji tinka, tačiau dažnai tenka ją transformuoti pagal save. Apibendrinti reikia iškeliant pagrindinę mintį link kurios ėjai rašydamas dėstymą, tačiau kartoti teiginių ir rašinio turinio(kaip dažnai yra daroma) neverta. Juk rašinį vertintojas skaitys kelis kartus, tai kam kartotis.

 

Išvadų(paskutinės pastraipos) šablonas:

 

Apibendrinant svarbu suvokti, kad -pagrindinė mintis-.

 

pvz.: Apibendrinant rašinyje pateiktus aspektus, svarbu suvokti, kad žmogaus poelgiai labiausiai priklauso nuo jo vertybinės sistemos, kuri buvo formuojama visą jo gyvenimą.

 

ir tada plėtoji pagrindinę mintį

Ir čia tavo tokia išvada būtų?

Ir čia tavo tokia išvada būtų?

Aš pateikiau pavyzdį, kurį sugalvojau per pusę minutės. Pagrindinė mintis turi parodyti, kad mokinys suvokia temą ir moka iš savo parašytų teiginių išsikelti svarbiausius dalykus. Aš pateikiau tik šabloną, kurio neplėtojau. Rašant rašinį, išvados turi būti proporcingos apimties su įžanga ir jose turi būti apibendrintai pateiktas išsikeltos problemos sprendimo būdas.

O šiaip, galima rašinį referuoti į patį rašiny(kaip aš taip galėjau klyst) (šiame rašiny aš kalbėsiu apie...;samprotaujant derėtų...)? Jūs patys taip rašytumėt? Beje, Mille, tebegalioja „iššūkis“ atsiųsti savo rašinį tau, įvertinimui? :D

Aš pateikiau pavyzdį, kurį sugalvojau per pusę minutės. Pagrindinė mintis turi pateikti mokinio temos suvuokumą. Aš pateikiau tik šabloną, kurio neplėtojau. Rašant rašinį, išvados turi būti proporcingos apimties su įžanga ir jose turi būti apibendrintai pateiktas išsikeltos problemos sprendimo būdas.

Aš žinau rašinio proporcijas. Bet yra tokių,kurie nežino - siūlau redaguoti savo postą ir parašyti,kad įžanga turėtų būti ilgesnė nei vienas sakinys, nes kažkas gali kentėti. Skaudžiai. O kaip "išspręstum" problemą,jei probleminis klausimas būtų "kodėl...?". O jei klausimas būtų "Ką reikia daryti,kad visuomenė nebūtų abejinga"? Ar išvadose nerašytumei to, ką rašei įžangoje? Ar nebūtų minties šuolių? Pasidalink kokia nors išvada rašinio savo, būtų įdomu paskaityti. Galėsiu ir aš kuo nors pasidalinti:)

O šiaip, galima rašinį referuoti į patį rašinį(šiame rašinį aš kalbėsiu apie...;samprotaujant derėtų...)? Jūs patys taip rašytumėt? Beje, Mille, tebegalioja „iššūkis“ atsiųsti savo rašinį tau, įvertinimui? :D

ne, nevartok tokių kasdieninių dalykų,kaip kalbėsiu, darysiu, whatever. Bus stiliaus klaida.

Tai pasidalink viešai savo rašiniu, įvertinsim (ne, neįvertinsim, o pakomentuosime visi). Aš dalinausi viešai. Lauksim!

Ryt, bet per daug gėda viešai :D

Ryt, bet per daug gėda viešai :D

lauksim: )

O šiaip, galima rašinį referuoti į patį rašinį(šiame rašinį aš kalbėsiu apie...;samprotaujant derėtų...)? Jūs patys taip rašytumėt? Beje, Mille, tebegalioja „iššūkis“ atsiųsti savo rašinį tau, įvertinimui? :D

tas "šiame rašinyje aš kalbėsiu apie" skamba penktokiškai. "Samprotaujant derėtų" manau yra vartotinas. Šiaip, abiturientas turėtų, įžangoje apsirašydamas savo temos raktinius žodžius, pristatydamas temą bei jau įžangoje įpynęs svarstymus ir samprotavimą temos atžvilgiu, prieiti prie probleminio klausimo. Kam rašyti "šiame rašinyje aš kalbėsiu apie", jei vietoj to gali parašyti "Tai aktuali šių dienų globalinio mąsto problema, kuri verčia pamąstyti..." ar kažką tokio

čia šiaip, klausimas (jau pamiršau gramatiką): kodėl jūs vartojate padalyvį (apibendrinant, samprotaujant). Juk padalyvis yra tinkamai vartojamas tik tada, kai yra du "veikėjai". Reikia keisti į pusdalyvį, ar ne?

http://ualgiman.dtiltas.lt/isv_veiksm_formos.html#Padalyviai

čia šiaip, klausimas (jau pamiršau gramatiką): kodėl jūs vartojate padalyvį (apibendrinant, samprotaujant). Juk padalyvis yra tinkamai vartojamas tik tada, kai yra du "veikėjai". Reikia keisti į pusdalyvį, ar ne?

Žinok, net negaliu pasakyti kaip yra tinkamai vartojama, kaip ne, bet taip mus išmokė mokytoja. Gramatikos taisykles irgi šiek tiek esu primiršęs.

EDIT:

Padalyvis visada tinka beasmeniuose sakiniuose: Sergant reikia gulėti. Dirbant reikia (būtina, svarbu...) susikaupti. Padirbėjus gera (malonu, būtina, sveika...) pailsėti.