Lietuvių VBE samprotavimo rašinio teiginiai

Taip, pritarčiau Laimonui, kad Sruogai išgyventi padėjo kūryba ir ironiškas požiūris (jis nesiskundžia, o apie viską kalba lyg su ironija). Aš šiaip kalbėčiau ne tiek apie tai, kas vyko kūriniuose, o pavyzdžiui apie tai, jog katastrofų, ribinių situacijų akivaizdoje menas (literatūra) padeda žmogui išlikti stipriu, parodo, jog jo problemos dažnai yra menkos ir nereikšmingos. Čia galima labai daug kuo remtis, pvz "Dievų mišku, "Lygiosios trunka akimirką", "Maru", "Vakarų fronte nieko naujo", "Šindlerio sąrašas" ir t.t.

Taip, pritarčiau Laimonui, kad Sruogai išgyventi padėjo kūryba ir ironiškas požiūris (jis nesiskundžia, o apie viską kalba lyg su ironija). Aš šiaip kalbėčiau ne tiek apie tai, kas vyko kūriniuose, o pavyzdžiui apie tai, jog katastrofų, ribinių situacijų akivaizdoje menas (literatūra) padeda žmogui išlikti stipriu, parodo, jog jo problemos dažnai yra menkos ir nereikšmingos. Čia galima labai daug kuo remtis, pvz "Dievų mišku, "Lygiosios trunka akimirką", "Maru", "Vakarų fronte nieko naujo", "Šindlerio sąrašas" ir t.t.

O kaip menas padėjo "Maro", "Vakarų fronte nieko naujo", "Šindlerio sąrašo", kurį, beje, Imre Kertész išvadino kiču, veikėjams? Galima kalbėti, kad žmogiškumo negalima prarasti, net tose ribinėse situacijose, bet kur čia menas įsipaišo? Icchoko Mero kūrinio neskaičiau, tačiau iš likusių apie jį tik iš "Dievų miško" pamenu, ten lyg ir teatras buvo, bandoma nepamiršti kultūrinio gyvenimo(čia kaip priešprieša tas "mušeikizmo filosofas" nuvertinęs visą humaniškumą, kultūrą ir t.t., užtat nužmogėjęs).

Nenoriu teršt temos, jo su tokiu požiūriu sutinku.

O kaip menas padėjo "Maro", "Vakarų fronte nieko naujo", "Šindlerio sąrašo", kurį, beje, Imre Kertész išvadino kiču, veikėjams? Galima kalbėti, kad žmogiškumo negalima prarasti, net tose ribinėse situacijose, bet kur čia menas įsipaišo? Icchoko Mero kūrinio neskaičiau, tačiau iš likusių apie jį tik iš "Dievų miško" pamenu, ten lyg ir teatras buvo, bandoma nepamiršti kultūrinio gyvenimo(čia kaip priešprieša tas "mušeikizmo filosofas" nuvertinęs visą humaniškumą, kultūrą ir t.t., užtat nužmogėjęs).

Aš ir sakau, kad galima kalbėti ne apie tai, kaip menas padėjo kūrinių veikėjams, bet apie tai, kad tos knygos ir yra menas, o tema klausia "Ar menas padeda žmogui gyventi?" t.y. galima perfrazuoti "Ar literatūra (kokios knygos) padeda žmogui gyventi?". Ir kalbi apie tai, kad padeda, nes žmogus gali pasimokyti iš to meno, pasisemti stiprybės, pamatyti, jog būna daug blogesnių situacijos, jog žmonės randa išeitį dar iš sudėtingesnių situacijų ir viskas nėra taip baisu ir t.t. Dabar aiškiau? :)

Iš tiesų joks menas Sruogai nepadėjo išgyventi Štuthofe. Labiausiai, prie to, kad jis išliko gyvas prisidėjo jo perdėm ironiškas požiūris į viską, ir tai, kad buvo apsišvietęs, mokėjo daug kalbų (viena iš jų - vokiečių), gavo lengvą darbą konclageryje, antraip būtų užsilenkęs nuo fizinio darbo. Jis savo protu sugebėjo užsitarnaut pagarbą.

Kaip mūsų mokytoja sako - jei analizuodami "Dievų mišką" nepaminėsit žodžio "ironija", tai nieko gero. Būtent ironiškas požiūris į budelius, visą sistemą, net mirtį, padėjo jam ten išgyventi.

Išgyventi=/=išlikti žmogumi.

Tema: Ar iš tiesų nuo mūsų priklauso tai, kas esame?

Kokiais autoriais remtumėtes? Kokią iškletumėte problemą ir kokiais aspektais nagrinėtumėte?

"Altorių šešėly" apie tai, kad tėvų paskatintas tapo kunigi, kad aplinka ir gyvenamasis laikotarpis turėjo įtakos jo tapsmui dvasininku.

Gal galėtumėte pasakyti pastabas dėl šios pastraipos?

Neesu labai gabi lietuvių kalboje, bet norėčiau kaip nors tai pakeisti. :D

„Lietuviškos tapatybės paieškos“

Manau, jog geriausios paieškos žmogaus gyvenime prasideda/vyksta tada, kai šis patiria tam tikrus išgyvenimus ar jausmus, pavyzdžiui, norą neprarasti ir išsaugoti tai, kas jam yra svarbu ir artima. Veikiamas savo noro/svajonės individas pradeda jausti pareigą prisidėti prie to, branginti, globoti arba kurti tam naujas atmainas, kaip šiuo atveju lietuvybę/lietuvišką tapatybę kūrė ir jos ieškojo pagrindinis J. Marcinkevičiaus kūrinio „Mažvydas“ veikėjas. Kaip svarbiausią Mažvydo vertybę galima įvardinti meilę ir pareigą Tėvynei. Nors veikėjas jau buvo gana nusipelnęs lietuviškumo klausimu, padėjo pamatus lietuvių literatūros pradžiai parašęs pirmąją knygą ir buvo vienas iš nedaugelio tuo laikotarpiu baigęs Karaliaučiaus universitetą, Mažvydui to neužteko. Būtent dėl tos pareigos pagrindinis kūrinio veikėjas paaukojo savo asmeninę laimę, paliko savo šeimą Lietuvoje ir išvyko į Mažąją Lietuvą. Ten jis užėmė mirusio pastoriaus vietą Ragainės bažnyčioje, rūpinosi jo šeima. Tas pats pareigos jausmas Mažvydui neleido apsiriboti vien paskirta veikla – matydamas tai, kas vyksta aplink, jis tiesiog negalėjo nieko nedaryti, todėl rūpinosi špitolninkais, gydė jų kūnus ir sielas. Visi šie darbai buvo daromi vien iš pareigos bei meilės tėvynei ir tai, mano manymu, buvo vienas iš gražiausių žmogaus gestų lietuvybės labui. Mažvydas ne tik suteikė mums lietuvišką tapatybę, bet kartu ją išsaugojo ir išmokė to kitus.

Sveiki. Iš temų sąrašo pasirinkau ir parašiau samprotaujamo tipo pastraipą. Norėčiau, kad išreikštumėt savo nuomonę, minusus pasakytumėt, patarimus. Tema: Žmoniją daug lengviau mylėti nei vieną žmogų

Mylėti vieną žmogų reikia mokėti. Postmodernioje visuomenėje žmogus vis dažniau vengia įsipareigoti vienam asmeniui, nes tai reikalauja pastangų, atsidavimo ir sukelia baimę likti vienišam, įskaudintam. Analogišką situaciją apie nemokėjimą mylėti žmogaus randame XX amžiaus lietuvių literatūros klasiko, dramaturgo, prozininko Vinco Krėvės dramoje „Skirgaila“. Pagrindinis veikėjas Skirgaila, kaip valdovas, ištikimai tarnauja Lietuvai. Norėdamas išsaugoti vienybę verčia Oną Duonutę tapti jo žmona dėl kraičio. Versdamas prievarta tekėti ją skaudina. Nes Skirgaila yra valdingas, griežtas, besirūpinantis tik valstybe, bijantis atsiverti, nes parodęs savo sielą, tuoj pat nusvyla. Didžiausia kunigaikščio problema – nemokėjimas mylėti konkretaus žmogaus. Jis myli savo kraštą, bet nemyli žmogaus, negerbia jo teisių. Tai įrodo, kad mylėti žmoniją daug lengviau, nes abstrakti meilė leidžia pasijusti drąsių, narsiu, matyti save iš herojiško taško. Mylėdamas vieną gali pasijusti netobulas, likti vienišas ir įskaudintas.

Gal galėtumėte pasakyti pastabas dėl šios pastraipos?

Neesu labai gabi lietuvių kalboje, bet norėčiau kaip nors tai pakeisti. :D

 

„Lietuviškos tapatybės paieškos“

 

Manau, jog geriausios paieškos žmogaus gyvenime prasideda/vyksta tada, kai šis patiria tam tikrus išgyvenimus ar jausmus, pavyzdžiui, norą neprarasti ir išsaugoti tai, kas jam yra svarbu ir artima. (ČIA TAVO TEIGINYS. PERSKAITYK DAR KARTĄ. TADA PERSKAITYK TEMĄ. KAIP MANAI, KOKIE RAKTINIAI ŽODŽIAI YRA TEMOJE? AŠ SAKYČIAU, KAD SVARBIAUSI (išdėsčiau pagal svarbą): 1. Tapatybės 2. Lietuviškos 3. Paieškos. Dabar dar kartą perskaityk savo teiginį. Kodėl akcentuoji būtent paieškas, bet ne tapatybės? Žinoma, čia sunku komentuoti,kai nematau probleminio klausimo - krypties, kuria kreipi rašinį. Beje, niekada nerašyk prieš teiginį "Mano nuomone", "Manau" - čia ne stiliaus klaida, tiesiog labai sumenkini savo teiginį ir padarai nesvariu, nes tas "manau" - tik samprotavimas. Jį reikėtų naudoti kitur, bet ne teiginyje) Veikiamas savo noro/svajonės individas pradeda jausti pareigą prisidėti prie to (prie ko "to"? stiliaus klaida. Reikia įvardinti bent jau abstrakčiai), branginti, globoti arba kurti tam naujas atmainas(pažiūrėk,koks "kilometrinis sakinys (ką aš čia komentuoju,pati tokius rašau, bet galbūt pasitaisysiu;DD). Galbūt geriau dėti tašką ir padaryti gražų "sakinį tiltą"?), kaip šiuo atveju lietuvybę/lietuvišką tapatybę kūrė ir jos ieškojo pagrindinis J. Marcinkevičiaus kūrinio „Mažvydas“ veikėjas. Kaip svarbiausią Mažvydo vertybę galima įvardinti meilę ir pareigą Tėvynei. Nors veikėjas jau buvo gana nusipelnęs lietuviškumo klausimu, padėjo pamatus lietuvių literatūros pradžiai parašęs pirmąją knygą ir buvo vienas iš nedaugelio tuo laikotarpiu baigęs Karaliaučiaus universitetą, Mažvydui to neužteko. Būtent dėl tos pareigos pagrindinis kūrinio veikėjas paaukojo savo asmeninę laimę, paliko savo šeimą Lietuvoje ir išvyko į Mažąją Lietuvą. Ten jis užėmė mirusio pastoriaus vietą Ragainės bažnyčioje, rūpinosi jo šeima. Tas pats pareigos jausmas Mažvydui neleido apsiriboti vien paskirta veikla – matydamas tai, kas vyksta aplink, jis tiesiog negalėjo nieko nedaryti, todėl rūpinosi špitolninkais, gydė jų kūnus ir sielas. Visi šie darbai buvo daromi vien iš pareigos bei meilės tėvynei ir tai, mano manymu, buvo vienas iš gražiausių žmogaus gestų lietuvybės labui. Mažvydas ne tik suteikė mums lietuvišką tapatybę, bet kartu ją išsaugojo ir išmokė to kitus. ČIA VIETA AUTORIAUS KONTEKSTUI, SAMPROTAVIMUI IR DALINEI IŠVADAI.

p.s. čia tik mano nuomonė.

p.p.s yra kai kur nereikalingų detalių. Galbūt jau primena turinio atpasakojimą..?

Sveiki dar kartą,

publikuoju ir savo rašinuką: http://pastebin.com/UMYcqVkW

Rašytas namie prie kompiuterio :)

Mokytoja įvertino neblogai, bet sakė, jog labai trūksta sąsajų su šiais laikais. Gal kas turi minčių, kaip parašyti rimtą argumentą šiems laikams? Kokios šiaip pastabos perskaičius?

Gal zinot kur rasti Biliuno apsakymus, tiksliau Vagis?

Sveiki dar kartą,

 

 

publikuoju ir savo rašinuką: http://pastebin.com/UMYcqVkW

 

Rašytas namie prie kompiuterio :)

 

Mokytoja įvertino neblogai, bet sakė, jog labai trūksta sąsajų su šiais laikais. Gal kas turi minčių, kaip parašyti rimtą argumentą šiems laikams? Kokios šiaip pastabos perskaičius?

geras tas rašinys, net nebūtina siet su kažkokiais dabartiniais laikais. Suprasčiau, būtų tema "ar dekalogu svarbu vadovautis ir šiandien" tada taip, bet tiesiog neturi prie ko prisikabinti tai taip ir sako. :)

p.s. čia tik mano nuomonė.

 

p.p.s yra kai kur nereikalingų detalių. Galbūt jau primena turinio atpasakojimą..?

Ačiū. Tas vietas, kur įvardinai stiliaus klaidom kaip ir pakeičiau vėliau pasiskaičius. Ir tą ''manau''. Pasistengsiu dar kaip nors pakeisti, dėl to teiginio irgi abejoju kažkaip, tiesiog užvesti temą norėjau kažkaip.

Getės faustu reikia remtis, o tema yra "Stiprių žmonių gyvenimas yra sunkus", reikia parašyti pastraipą. Kokius argumentus ir teiginį bandytumėt rašyt ? :D

Getės faustu reikia remtis, o tema yra "Stiprių žmonių gyvenimas yra sunkus", reikia parašyti pastraipą. Kokius argumentus ir teiginį bandytumėt rašyt ? :D

gal kad kam daug duota iš to daug reikalaujama ? ;D

Getės faustu reikia remtis, o tema yra "Stiprių žmonių gyvenimas yra sunkus", reikia parašyti pastraipą. Kokius argumentus ir teiginį bandytumėt rašyt ? :D

Teiginį galima konstruoti iš dėdės Beno žodžių(berods pirma Spider-man dalis): su didele galia ateina didele atsakomybe.

Tai pagr. teiginį galima tokį rašyti: Stipriems žmonėms dažnai gyventi yra sunkiau, nes didelė galia įpareigoja asmenį elgtis atsakingai ir rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinkiniais.

EDIT: dar galim pasvarstyt kuo remtis. Aš greičiausiai remčiausi: V.Krėvės "Skirgaila"; Just.Marcinkevičiaus "Mažvydu"; J.Savickis "Kova"; O kuo jūs remtumėtės?

Teiginį galima konstruoti iš dėdės Beno žodžių(berods pirma Spider-man dalis): su didele galia ateina didele atsakomybe.

Tai pagr. teiginį galima tokį rašyti: Stipriems žmonėms dažnai gyventi yra sunkiau, nes didelė galia įpareigoja asmenį elgtis atsakingai ir rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinkiniais.

 

 

EDIT: dar galim pasvarstyt kuo remtis. Aš greičiausiai remčiausi: V.Krėvės "Skirgaila"; Just.Marcinkevičiaus "Mažvydu"; J.Savickis "Kova"; O kuo jūs remtumėtės?

spider man :D

visada samprotavimo rašiny reikia privesti prie šių laikų - todėl jis ir yra samprotavimo, kad galėtumei sampratauti apie šių dienų aktualijas. Rašinio išvadose,kaip visada, apibrendrint tai,ką jau sakei. Galbūt - suformuluoti pagrindinę mintį

Mille, o kaip tu susiplanuoji rašinį, kai gauni temą? Ar pirma pasirašai kryptį, tada problemą, išsikeli teiginius? ar kaip? Mokytoja patarė pasvarstyti tema: "Kokiame amžiuje mes gyvename?", nes tai gana abstrakti tema ir, aišku, ne tokia ir sunki. tai kaip pradėtum? ar susiplanuoji pastraipą ar iškart rašai? daug klausimų, nes man labai patiko tavo rašinys, be jokių nusigrybavimų ar perdėto išprusimo demonstravimo :)

Gal kas turite konspektą pasidarę, kur būtų išsamūs kūrinių aprašymai, kuriais ir pasiremti būtų galima? Būtų labai vertingas dalykas.

Mille, o kaip tu susiplanuoji rašinį, kai gauni temą? Ar pirma pasirašai kryptį, tada problemą, išsikeli teiginius? ar kaip? Mokytoja patarė pasvarstyti tema: "Kokiame amžiuje mes gyvename?", nes tai gana abstrakti tema ir, aišku, ne tokia ir sunki. tai kaip pradėtum? ar susiplanuoji pastraipą ar iškart rašai? daug klausimų, nes man labai patiko tavo rašinys, be jokių nusigrybavimų ar perdėto išprusimo demonstravimo :)

Ačiū! Dėl to išprusimo - galbūt aš nepakankamai išprusus, dėl to ir nesijaučia tas per dėtumas;DDD.

Čia su tuo rašiniu truputį komplikuota. Dažniausiai,kai rašau mokykloje, perskaitau temą. Susiaurinu ją. Pavyzdžiui, tema : "Ar svarbu mylėti savo namus?" aš susiaurinu iki "Kodėl svarbu mylėti savo namus?". Tada sugalvoju teiginius(dažniausiai 4 ir vieną, silpniausią, išbraukiu). Dar vėliau seka autoriai. Kai visą tai padarau, rašau įžangą. Ten, kaip ir priklauso, probleminis klausimas ir visą kitą. Stengiuosi, kad įžangą būtų įdomi, "kabliuojanti" - galbūt citata, galbūt palyginimas pirmam sakiny, kas nors, kas patrauktų akį (pridedu įžangos rašymo mokymus, gal kam pravers). Ir tada tiesiog rašau... Žinoma, kartais mintis užstringa, stilistiškai neskamba, tada pasirašau tą sakinį ant lapelio ir gražiai performuluoju.

Įžangos-kūrimas.ppt

Kaip manot ar temos eilinį kartą bus išvis naujos ar turės sąsajų su nagrinėtomis mokykloje? Pavyzdžiui visi yra nagrinėję ir rašę rašinius gamtos, meilės, tėvynės, patriotiškumo, emigracijos, meno temomis.

Ačiū! Dėl to išprusimo - galbūt aš nepakankamai išprusus, dėl to ir nesijaučia tas per dėtumas;DDD.

 

Čia su tuo rašiniu truputį komplikuota. Dažniausiai,kai rašau mokykloje, perskaitau temą. Susiaurinu ją. Pavyzdžiui, tema : "Ar svarbu mylėti savo namus?" aš susiaurinu iki "Kodėl svarbu mylėti savo namus?". Tada sugalvoju teiginius(dažniausiai 4 ir vieną, silpniausią, išbraukiu). Dar vėliau seka autoriai. Kai visą tai padarau, rašau įžangą. Ten, kaip ir priklauso, probleminis klausimas ir visą kitą. Stengiuosi, kad įžangą būtų įdomi, "kabliuojanti" - galbūt citata, galbūt palyginimas pirmam sakiny, kas nors, kas patrauktų akį (pridedu įžangos rašymo mokymus, gal kam pravers). Ir tada tiesiog rašau... Žinoma, kartais mintis užstringa, stilistiškai neskamba, tada pasirašau tą sakinį ant lapelio ir gražiai performuluoju.

Nepyk, bet tavo įkeltoje nuorodoje, mano manymu, įžanga yra tragiška.Net probleminis klausimas suformuluotas prastai.