Gyventi ar mirti?

tu čia rimtai dėl tų maldų?

Rimtai, pamokos pradžioje sukalbam " tėve mūsų " :D

Kaip Šapras nusižudė tai savižudybė labai aktuali tema ir verslininkams atrodė... <_<

Kaip Šapras nusižudė tai savižudybė labai aktuali tema ir verslininkams atrodė... <_<

Šiaip jau daugiau verslininkų yra nusižudę negu vidutinių žmonių.

Kas juos visus tiek verslininkus ir tuos visus jaunuolius prarija tai "Gonki Gonki Gonki Gonki Gonki ..." :D

ir visi tiesiog lekia i ta susinaikinimo maluna su didelia intercija. Tai taip kad maziau dalyvaukit "bahurizmo gonkese", vaikai. Siulau paziuret sita puiku Gintaro video, priesingai nei nemazai kitu jo video sis tikrai atveria akis:

http://www.youtube.com/watch?v=Zli-yblR8f0

P.S. Kaip jis sako "arba instinktai valdo tave arba tu instinktus"

Ši tema motyvavo surašyti nuomonę :)

Per metus Lietuvoje nusižudo daugiau nei tūkstantis žmonių. Pagal žmonių kiekį tolygu miestelio ar didelio kaimo išnykymui.

Žudosi net senukai, kuriems iki natūralios mirties nedaug likę...Žudosi kunigai...žudosi paaugliai...žudosi garsūs, žinomi žmonės.. Žmonės žudosi, nes nebegali būti savo prote, savo kūne, tai tokia kančia, kad mirtis atrodo geriausia išeitis. Kodėl?

Vienas dalykas mokėti atpažinti potencialų savižudį, kitas suprasti esmines priežastis kas žmogų veda link to. Savižudis yra ne tik tas kas nušoka nuo namo stogo ar pasikaria. Gali būti ir sąmoningas apsisprendimas NEGYVENTI. Tokie žmonės be saiko geria, narkotizuojasi, užsiima banditizmu, žudo, prievartauja arba tiesiog labai daug dirba, siekia karjeros, pinigų.

Tokių žmonių sąmonė gęsta, jie vis giliau ir giliau įkrenta į nesąmoningumą, sapną, tikrovė jiems yra bjauri, neapkenčiama. Išsiblaivęs jis neapkenčia pasaulio, o apsvaigęs jaučiasi daug geriau. Tokie žmonės yra apsisprendę mirti. Tikriausiai ne kartą teko matyti prie parduotuvės besirenkančius ir alkoholį vartojančius asmenis. Tai potencialūs savižudžiai ir žmogžudžiai, nes išgėrę gali vienas kitą užmušti, ar nusižudyti nevalingai nugriuvus, sušalus, avarijose ir pan. Tai mes stebime kasdien. Tai žmogaus pasirinkimas ir jų šeimos kenčia ir visi aplinkiniai kenčia, bet veiksmingą pagalbą suteikti beveik neįmanoma, tol kol žmogus pats nepradeda NORĖTI GYVENTI. Nėra jokio skirtumo ar tu šiandien numirsi ar po 10 metų, jei nenori keistis, galima dar tempti savo gyvenimą, bet visa tai beprasmiška.

Žmonės gyvena su tokiomis įtampomis, su tokiais įtemptais protais, kad ima svaigintis, nes viduje yra pragaras.

Egzistuoja didelio mąsto organizacijos, kurios organizuoja teroro aktus. Tokios organizacijos ruošia savižudžius, o jų šeimoms sumoka didelius pinigus. Žmogaus gyvybė nevertinama, arba vertinama tik tiek kiek atitinka ideologiją, ar religiją.

Kad ir profesionali kariuomenė - tai mirtininkai, kurie už pinigus pasiruošę žudyti žmones ir žūti patys. Kas yra kareivis? Tai robotas, kuris vykdo įsakymus. Jis turi šauti, kai jam liepiama ir žūti, kai to reikalauja generolas.

Mūsų maistas, kurį mes valgome taip pat veda į savižudybę, į lėtą mirtį, į išsigimimus. Parduotuvėse nėra švaraus maisto, duona, tai jau ne duona, o cheminių priedų mišinys, mėsa su antibiotikais, daržovės – apipurkštos nuodais. Mus žudo ir mes žudomės patys. Praktiškai visa žmonija eina (yra vedama) savižudybės keliu.

Iškertami miškai, pramonė nesaugo gamtos ir jos išteklių, industrija neatpažįstamai pakeitė mūsų planetą ir ne į gerąją pusę. Oras užterštas, vanduo užterštas, dirva užteršta, ką mes paliksime po savęs? Cheminį ir radioaktyvų šiukšlyną?

Žmonės kariauja dėl žemės, naftos, dėl religijos, dėl idėjos. Net yra garbinga žūti iš idėjos. Politikai žiūri į mus, kaip į statistikos duomenis, kaip į eilutę biudžete. Politikas turi idėją surinkti biudžetą ir jam nesvarbu, kaip tu ar aš gyveni, ar Petras ar Onutė neištvėrę tokio gyvenimo pasikars. Jiems į tai visiškai nusispjauti. Jiems rūpi lobizmai ir protekcionizmai ir kiti izmai.

Turime suvokti, kad esame stiprūs ir galime sau padėti. Niekuomet neužmirškime, kad jėga, kuri atneša į rankas pasisekimą ir laimę, yra mumyse. Niekuomet nelaukime kol kas nors mumis pasirūpins. Viskas, kas mums reikalinga, glūdi kiekvieno iš mūsų viduje. ... mes auklėjamės mintimis ... mintys mus formuoja, nes jos yra gyvos jėgos, kaip elektra. Mes esame patys savęs kūrėjai ir triūsiame savo mintis, kol visą savo elgseną pritaikome gyvenimui. Būkime vieningi, dalinkimės šviesiomis mintimis, kurkime prasmingus dalykus ir semkimės išminties iš savo protėvių kurie gyveno tiesoje, doroje, mąstė blaiviai ir apie savižudybes net negalvojo.

Read more: http://bukimevieningi.webnode.com/products/gyventi-ar-mirti-/

Su visa derama pagarba, jei kamuoja tokios mintys, kreipkitės, patirties turiu, PINIGUS imu.

AŽ

Love and Peace!

Aš tai niekada nesuprasiu, kodėl sakoma, kad savižudžiai yra savanaudžiai, nepagalvojantys apie artimuosius? O tai ar tie patys jo artimieji nėra savanaudžiai, kurie tik dėl savo jausmų nori šalia matyti tą žmogų, nesvarbu, ar jam šis gyvenimas kančia ar ne?

Ši tema motyvavo surašyti nuomonę :)

 

Per metus Lietuvoje nusižudo daugiau nei tūkstantis žmonių. Pagal žmonių kiekį tolygu miestelio ar didelio kaimo išnykymui.

Žudosi net senukai, kuriems iki natūralios mirties nedaug likę...Žudosi kunigai...žudosi paaugliai...žudosi garsūs, žinomi žmonės.. Žmonės žudosi, nes nebegali būti savo prote, savo kūne, tai tokia kančia, kad mirtis atrodo geriausia išeitis. Kodėl?

Vienas dalykas mokėti atpažinti potencialų savižudį, kitas suprasti esmines priežastis kas žmogų veda link to. Savižudis yra ne tik tas kas nušoka nuo namo stogo ar pasikaria. Gali būti ir sąmoningas apsisprendimas NEGYVENTI. Tokie žmonės be saiko geria, narkotizuojasi, užsiima banditizmu, žudo, prievartauja arba tiesiog labai daug dirba, siekia karjeros, pinigų.

Tokių žmonių sąmonė gęsta, jie vis giliau ir giliau įkrenta į nesąmoningumą, sapną, tikrovė jiems yra bjauri, neapkenčiama. Išsiblaivęs jis neapkenčia pasaulio, o apsvaigęs jaučiasi daug geriau. Tokie žmonės yra apsisprendę mirti. Tikriausiai ne kartą teko matyti prie parduotuvės besirenkančius ir alkoholį vartojančius asmenis. Tai potencialūs savižudžiai ir žmogžudžiai, nes išgėrę gali vienas kitą užmušti, ar nusižudyti nevalingai nugriuvus, sušalus, avarijose ir pan. Tai mes stebime kasdien. Tai žmogaus pasirinkimas ir jų šeimos kenčia ir visi aplinkiniai kenčia, bet veiksmingą pagalbą suteikti beveik neįmanoma, tol kol žmogus pats nepradeda NORĖTI GYVENTI. Nėra jokio skirtumo ar tu šiandien numirsi ar po 10 metų, jei nenori keistis, galima dar tempti savo gyvenimą, bet visa tai beprasmiška.

Žmonės gyvena su tokiomis įtampomis, su tokiais įtemptais protais, kad ima svaigintis, nes viduje yra pragaras.

Egzistuoja didelio mąsto organizacijos, kurios organizuoja teroro aktus. Tokios organizacijos ruošia savižudžius, o jų šeimoms sumoka didelius pinigus. Žmogaus gyvybė nevertinama, arba vertinama tik tiek kiek atitinka ideologiją, ar religiją.

Kad ir profesionali kariuomenė - tai mirtininkai, kurie už pinigus pasiruošę žudyti žmones ir žūti patys. Kas yra kareivis? Tai robotas, kuris vykdo įsakymus. Jis turi šauti, kai jam liepiama ir žūti, kai to reikalauja generolas.

Mūsų maistas, kurį mes valgome taip pat veda į savižudybę, į lėtą mirtį, į išsigimimus. Parduotuvėse nėra švaraus maisto, duona, tai jau ne duona, o cheminių priedų mišinys, mėsa su antibiotikais, daržovės – apipurkštos nuodais. Mus žudo ir mes žudomės patys. Praktiškai visa žmonija eina (yra vedama) savižudybės keliu.

Iškertami miškai, pramonė nesaugo gamtos ir jos išteklių, industrija neatpažįstamai pakeitė mūsų planetą ir ne į gerąją pusę. Oras užterštas, vanduo užterštas, dirva užteršta, ką mes paliksime po savęs? Cheminį ir radioaktyvų šiukšlyną?

Žmonės kariauja dėl žemės, naftos, dėl religijos, dėl idėjos. Net yra garbinga žūti iš idėjos. Politikai žiūri į mus, kaip į statistikos duomenis, kaip į eilutę biudžete. Politikas turi idėją surinkti biudžetą ir jam nesvarbu, kaip tu ar aš gyveni, ar Petras ar Onutė neištvėrę tokio gyvenimo pasikars. Jiems į tai visiškai nusispjauti. Jiems rūpi lobizmai ir protekcionizmai ir kiti izmai.

Turime suvokti, kad esame stiprūs ir galime sau padėti. Niekuomet neužmirškime, kad jėga, kuri atneša į rankas pasisekimą ir laimę, yra mumyse. Niekuomet nelaukime kol kas nors mumis pasirūpins. Viskas, kas mums reikalinga, glūdi kiekvieno iš mūsų viduje. ... mes auklėjamės mintimis ... mintys mus formuoja, nes jos yra gyvos jėgos, kaip elektra. Mes esame patys savęs kūrėjai ir triūsiame savo mintis, kol visą savo elgseną pritaikome gyvenimui. Būkime vieningi, dalinkimės šviesiomis mintimis, kurkime prasmingus dalykus ir semkimės išminties iš savo protėvių kurie gyveno tiesoje, doroje, mąstė blaiviai ir apie savižudybes net negalvojo.

 

 

Read more: http://bukimevieningi.webnode.com/products/gyventi-ar-mirti-/

Supuvusios monetarinės sistemos padariniai. :)

Supuvusios monetarinės sistemos padariniai. :)

Man atrodo mokymo sistema yra didžiausia visa ko problema. Esminis jos principas yra gauti įvertinimą, pasirodyti, padaryti geriau už kitą. Taip, tai verčia kelti konkurenciją ir gerinti progresą. Bet esminė problema yra ta, kad nepasisekimas suprantamas kaip neigiamas ir netoleruotinas dalykas: klaidos nėra pateisinamos ir rizikuojantys, bandantys, klystantys žmonės yra engiami.

Sakyčiau, kad dauguma mokyklų paruošia konkuruojančius tarpusavyje žmones, bet ta konkurencija yra "nesveika" ir pagrindinis tikslas būti geresniam už kitą, būti pastebėtam ir t.t. nors ir yra grupiniai darbai, bet visgi nesunku pastebėti tose grupėse užslėptą norą būti geriausiam ar bent jau pastebėtam t.y. apriboti savo saviraišką, kūrybiškumą ir tik eiti ta nustatyti linija.

O dabartinį savižudybių kiekį susiečiau su sovietiniu laikotarpiu, ypač internatais. Kiek esu girdėjęs pasakojimų, kas darėsi tuose internatuose, pasidaro aiškus toks savižudybių antplūdis. Tai savaime suprantama nėra vienintelė priežastis, bet tuo metu buvo suformuota tokia stipriai sužeista karta ir visa tai matomai persidavė ir daugumai jų (žmonių, kurie gyveno sovietiniu laikotarpiu ir anksčiau) vaikų. Prisidėjus kitiems gyvenimo sunkumams, atsiranda žmonių, kurie nepakelia viso to, kas susikaupę juose. Turbūt daug jų neturi ar neturėjo žmonių, kuriems galėtų atsiverti ir pasidalinti tuo skausmu, problemomis. Šitoje vietoje ir yra tokia pagalba, kaip nemokamas pagalbos linijos, tik turbūt ne visi drįsta ten skambinti.

Šapranausko savižudybė, kaip ir minėjo Mamontovas, turėtų paskatinti platesnę diskusija savižudybių tema.

Man atrodo mokymo sistema yra didžiausia visa ko problema. Esminis jos principas yra gauti įvertinimą, pasirodyti, padaryti geriau už kitą. Taip, tai verčia kelti konkurenciją ir gerinti progresą. Bet esminė problema yra ta, kad nepasisekimas suprantamas kaip neigiamas ir netoleruotinas dalykas: klaidos nėra pateisinamos ir rizikuojantys, bandantys, klystantys žmonės yra engiami.

 

Sakyčiau, kad dauguma mokyklų paruošia konkuruojančius tarpusavy žmonės, bet ta konkurencija yra nesveika ir pagrindinis tikslas būti geresniam už kitą, būti pastebėtam ir t.t. nors ir yra grupiniai darbai, bet visgi nesunku pastebėti tose grupėse užslėptą norą būti geriausiam ar bent jau pastebėtam t.y. apriboti savo saviraišką, kūrybiškumą ir tik eiti ta nustatyti linija.

 

O dabartinį savižudybių kiekį susiečiau su sovietiniu laikotarpiu, ypač internatais. Kiek esu girdėjęs pasakojimų, kas darėsi tuose internatuose, pasidaro aiškus toks savižudybių antplūdis. Tai savaime suprantama nėra vienintelė priežastis, bet tuo metu buvo suformuota tokia stipriai sužeista karta ir visa tai matomai persidavė ir daugumai jų (žmonių, kurie gyveno sovietiniu laikotarpiu ir anksčiau) vaikų. Prisidėjus kitiems gyvenimo sunkumams, atsiranda žmonių, kurie nepakelia viso to, kas susikaupę juose. Turbūt daug jų neturi ar neturėjo žmonių, kuriems galėtų atsiverti ir pasidalinti tuo skausmu, problemomis. Šitoje vietoje ir yra tokia pagalba, kaip nemokamas pagalbos linijos, tik turbūt ne visi drįsta ten skambinti.

 

Šapranausko savižudybė, kaip ir minėjo Mamontovas, turėtų paskatinti platesnę diskusija savižudybių tema.

Mokymo sistema tik lašas jūroje lyginant su tuo kokiais žmones padaro visa monetarinė sistema. Pinigai ir sukuria konkurenciją, prasideda tas pats principas pasirodyti, padaryti geriau už kitą. Nebepaisoma poreikių ir ženkliai viršijamos jų ribos, prasideda resursų ir laiko švaistymas. Kol vienų žmonių garažuose visiškai nereikalingi stovi milijonus kainuojantys automobiliai, tol kiti vos galą suduria ir nežino ar sulauks rytojaus. Resursų švaistymas yra nežmoniškas, visa planeta yra alinama žaibišku greičiu. Ir kas viso to kaltininkas? Tikrai ne švietimo sistema, nes ją ir sukuria monetarinė sistema. Žmogus šviečiamas yra ne tik iš mokyklų, o ir iš aplinkos - mūsų nusistovėjusios kultūros, kuri skatina nežmonišką vartojimą ir išteklių švaistymą.

Alkoholizmas, narkomanija, prostitucija, ta pati depresija, sužlugę gyvenimai, savižudybės, karai ir kt. irgi ne kieno kito, o monetarinės sistemos kaltė.

Net neįsivaizduoju kiek pasaulis dar šitaip temps, bet tikrai, kad ne ilgai.

O ar jūs bijote mirties? Ar ta baimė nekamuoja tik tuos žmones, kurie yra nusivylę gyvenimu?

Mokymo sistema tik lašas jūroje lyginant su tuo kokiais žmones padaro visa monetarinė sistema. Pinigai ir sukuria konkurenciją, prasideda tas pats principas pasirodyti, padaryti geriau už kitą. Nebepaisoma poreikių ir ženkliai viršijamos jų ribos, prasideda resursų ir laiko švaistymas. Kol vienų žmonių garažuose visiškai nereikalingi stovi milijonus kainuojantys automobiliai, tol kiti vos galą suduria ir nežino ar sulauks rytojaus. Resursų švaistymas yra nežmoniškas, visa planeta yra alinama žaibišku greičiu. Ir kas viso to kaltininkas? Tikrai ne švietimo sistema, nes ją ir sukuria monetarinė sistema. Žmogus šviečiamas yra ne tik iš mokyklų, o ir iš aplinkos - mūsų nusistovėjusios kultūros, kuri skatina nežmonišką vartojimą ir išteklių švaistymą.

Alkoholizmas, narkomanija, prostitucija, ta pati depresija, sužlugę gyvenimai, savižudybės, karai ir kt. irgi ne kieno kito, o monetarinės sistemos kaltė.

Net neįsivaizduoju kiek pasaulis dar šitaip temps, bet tikrai, kad ne ilgai.

Tu turbut juokauji...

O kas tavo nuomone ta sistema sukure? Zmogus.

O, kodel zmogus ja sukure? Todel, nes mes gime konkuruoti taip nebuvo ir nebus, kad visi lygus ir visi laimingai gyvenam kaikurie susitaiko su turimais turtais ar kitom vertybem, bet tokiu vienetai ir tie vienetai galima sakyti apgaudineja save sakydami, kad jiem uztenka tai ka turi ir nieko daugiau jiem nereikia.

Tavo poste matau komunistine sistema. Ideja grazi visi lygus, visi laimingi, bet patirtis rodo, kad is to gavosi snipstas visados buvo lygesniu ir visi voge tik gave proga, kad turetu daugiau uz kitus.

Kas del resursu tai jie reikalingi progresui, lengva pasakyt "Oi, kaip baisu zeme alina.", o realybei patys su savo poreikiais ja ir alina.

P.S. Ir monetarine sistemai nera nieko blogo tu turbut turejau omeny kapitalizma, o jei ne tai tada nesuprantu ka turi omenyje.

Jei ne mielas zmogui gyvenimas, tai ir zudosi. Nematau problemos tame. Kiekvieno asmeninis reikalas.

Bullshit. uzteko keletos sakiniu tuo ysitikinti

Žudosi silpni. O silpni žmonės yra tik kliūtis stipriem. Čia kaip ir gamtoj - žūsta silpniausi. Tegu ir žudosi, tik kitiem nuo to geriau (nekalbu apie šeimas, kalbu apie visuomenę).

Kiekvienas sveikas žmogus yra pagalvojęs nors kartą apie savižudybę. Kas nori, tas ir taip ir padarys. Niekas neįkalbės ir neperkalbės. Didžioji dalis tokių "savižudžių" labiau tik nori atkreipti dėmesį į save, nori dėmesio ir t.t. Gal gailesčio net.

Cia verslininku ir programeriu forumas o ne depresijos klubas. Dauguma cia esanciu masto kaip paimti maximuma is gyvenimo ir dar daugiau, o ne zudytis.

 

Su savo tom pagalbos linijom, man antrodo keliauk i supermamu foruma.

Sutikčiau, kad galima svarstyti ar čia tikrai tinkama vieta, bet tavo komentaras, manau, labiau neteisingas kitu aspenktu.

Daug dirbantys žmonės, kaip tik yra linkę į tokius dalykus. Jei ne piniguose laimė, tai kam dirbi ir lauži tą maksimumą? Taip pat iš mano asmeninės patirties pastebėčiau kad darboholizmas ir alkoholizmas dažani eina koja kojon. Aš nekalbu apie alkoholizmą, kur prisigėręs chronius voliojasi ant žemės, aš kalbu apie funkcionuojančius alkoholikus, kurie daug dirba, dažnai turi daug pinigų, bet dabarbas jiems yra savotikšas alkoholio analogas, pabėgimas.

Sutinku, kad dalis darboholikų, net nesusimąsto apie savižudybę, o yra ir tokių, kuriems alko nėra aktualu.

Bet bendari kalbant apie daug dirbančius žmones liaužiančius kiek gali ir vertinant visus juos kaip bendrą grupę, tai yra sakyčiau net padidintos rizikos grupė savižudybių srityje.

Galbūt Triple6 kalbėjo, ne apie darboholikus, bet visgi, jo apibūdinami žmonės nėra mažiau linke į savižudybes, tuo labiau apibrėžus tikslią minimą žmonių grupę, net būtų galima svarstyti padidėjusį šios grupės polinkį į savižudybę.

Savo postu nenorėjau koncentruotis tik, ties Triple6 įrašu, manau, jis to net nepastebėdamas užgriebė rimtą temą.

O šiaip, manau, savižudybė yra žiauri, bet visgi aktuli tema ir, turbūt, dar pasisakysiu šitoj temoje.

Pritariu is asmenines patirties. Pats daug dirbu, turiu du oficialius darbo ir treciojo noreciau. Daznai pagalvoju apie savizudybe ir darbais tik uzimti save noriu. Santykiuose nera galimybiu ka sukurti ir taip atitolinu mintis apie tai.