Nesuprantu gyvenimo

Pats tai ir įtariu. Vasaros gale aš tikriausiai gyvenamąją vietą keisiu ir nauja aplinka gal padės persilaužti. Nors ir dabar aš dirbu du darbus ir vienas darbas yra paslaugų sektorius, kur su žmonėmis nemažai tenka susidurti ir dažnai pakalbėti. Tik vis tiek viduje smarkiai mane stabdo.

Pamiršau dar paminėti. Kad "persilaužti" bendraujant iš tikrųjų tikrai gali daug kuo padėti darbas tokioje srityje kur nemažai tenka bendrauti su žmonėmis. Pvz: Pardavėjas kur parduotuvėje, kebabinėje ir pan. Tada neturi jau praktiškai kur dėtis ir t.t. Po to pripranti ir tampa jau norma. Po to tai ir panaudoti sau gali bendraujant su žmonėmis laisvu metu. <_<

Bet va prisiminiau, žiurėdavau anksčiau video apie pick up na merginu kabinima. Ir buvo kazkoks misterX ar kaip ten tinksliai nepamenu, tai jis surinko 10 ar kiek vyruky kuriems 25 ar 30metų ir nera tureja merginu. Pažiurejau i jos atrodo aisq is kur gali tureti tokie :) Bet jau finale jie buvo visai kitokie bendravo laisvai ir su merginom ir su vaikinais. Ir šiaip sako jei išmoksti bendrauti su merginom gali bendrauti laisvai su visais :) Todel aš skaitineju Alfavyras straipsnius ir vilios kad kada pasiryšiu, bet va aš nepasitikiu savo jegom. Ir šiaip nesuprantu tu merginu? Daug kas susiranda pirma mergina ir draugauja, bet galvoja ir bendrauja nors gal ir labai nepatinka, bet is baimės, kad neras kitos. Atrodo butu neblogai nueiti alfavyras mokymus, bet atrodo vistiek paciam viska reikes daryti :) bet gal kaip kas stebes busi priverstas ir nebus kur dingti.Gal kas iš čia skaitančių ar rašančių domejosi NLP ar EFT gal padėjo ? žinau kad NLP brangiai kainuoja, bet ilgai mokymymai buna savaite laiko lygtai po 8val.

Šiaip atrodo žinau gal išmoksiu kada nors bendrauti laisviau atviriau su žmonėmis, bet tikriausiai laimė ne tai, bet busu viena savo tikslą įgyvendines.

tokia karta, auga iki pilnametystės apsikabinę PC, po to sumasto, kad reikia antrą galą panaudot, o kalbėt nemoka. Tada prasideda video ieškojimas, knygų skaitymas ir savižudybės :D Kas čia jomajo su tomis savižudybėmis? Dirbkit, plėskit realių draugų ratą, o ne forumo nikų ratą. Neužsidarykit tarp kelių geriančių degradų. Darbas, naujos pažintys. Daug čia galima prirašyti.

PC - tik įrankis,

Mane irgi panašios problemos kamuoja, bet vis tikiuosiu, kad viskas pasitaisys.

Kaip paskaiciau, net baisu pasidare. Keista karta auga jaunu zmoniu. Pamenu, iki pirmos klases visas dienas leisdavau kieme su buriu draugu. Is aplinkiniu namu tiek daug vaiku budavo ir visi zaisdavom, kresdavom nesamones, kelis kartus ejom vogti obuoliu i aplinkinius sodelius :D O vogti obuoliai budavo daug skanesni.. :lol:

Atsimenu, mamos bausme uz prasikaltimus, budavo draudimas eiti i kiema, ar bendrauti su draugais, o tai man buvo didziausias blogis...Nes kiemas ir draugai, didziausia pramoga buvo, o ir klaseje visi berniukai buvo susodinti su mergaitem :) ir imdavo piktumas jei pasodindavo su negrazia :D ...

Noriu pasakyti, kad dabar vaikai per daug laiko sedi kompus apsikabine ir losia zaidimus, o kai ateina metas ir noras bendrauti su merginom, susirasti draugu ir praleisti laika idomiau, atsiranda barjeras. O viso to kalte ir taip jau aisku kas..

O kuo blogai video ziurejimas ir knygu skaitymas? Reikia tik dziaugtis, kad zmones bando istaisyti tevu auklejimo klaidas ir pasikeisti. Tas nemokejimas bendrauti, ypac su merginomis, ateina is seimos, nes vaikai perima seimos bendravimo modeli.

Jei tevas liurbis, tai labai didele tikimybe, kad ir sunus bus liurbis. Jei tevas visa laika praleidzia ant sofos prie TV, neskatina sunaus kuo nors uzsiimti, sportuoti, mazai bendrauja su sunumi, tai nieko nuostabaus, kad vaiko geriausias draugas tampa kompiuteris. Anksciau imdavo i armija, ten vyrai ismokdavo vyriskumo, o kur jie to ismoksta dabar? Jei tevas neismokina, tai ka, mama ismokys? Mamos daugiau lepina, nei aukleja. Mokykloje irgi moko beveik vien moterys. Jei esi skystas, tai prie normaliu bernu irgi nepritapsi. Todel ir auga sededami prie PC, kol isvaziuoja mokytis i kita miesta ir pora metu pagyvene atskirai, supranta, kad iki siol gyveno nesamoningai. O isisenejusius iprocius pakeisti sunkiau, negu nuo mazens vaikui rodyti tinkama pavyzdi. Vieni pasikeicia, kiti gyvena taip ir toliau, treti pradeda gerti, ketvirtus uzpuola depresijos ir t.t. Reikia dziaugtis, kad zmones bando keistis, ypac kai tai padaryti nera taip paprasta. Kiek pazistu sunkiai bendraujanciu zmoniu, nepasitikinciu savimi zmoniu, tai ju tevai tokie pat. Todel man juokinga, kai siuolaikinius vaikus vadina skystais, nemokanciais bendrauti, priklausomais nuo PC, kai del situ blogybiu kalciausi yra tevai.

labai puikiai papildei mano postą :)

Komentarų neskaičiau, gal ir pasikartosiu, bet tiek to.

Buvau lygiai tokioje pat situacijoje kaip tu, 1-9 klasėj buvau tarsi ne savas mokykloje, lyg nemokėjau bendrauti su žmonėmis, negalėjau savęs išreikšti, bijojau tai padaryti, buvau uždaras, turėjau tik keletą draugų, taip draugų ir reikia turėti tik keletą, bet tik tokių kuriais gali pasitikėti. Geriau turėti dvi monetas po 50 cnt, o ne šimtą baltų centų. Bet aš turėjau gal tik vieną tikrą draugą, o kiti buvo tik šiukšlės kurie manimi naudojosi, o aš juos vadinau draugais... Supratau, kad draugus reikia atsirinkti labai kruopščiai ir jeigu jie iš tavęs tyčiojasi bendraujant - jie ne tavo draugai. Bet dešimtoje klasėje nusprendžiau keistis, irgi ieškojau internete apie bendravimą su merginomis ir taip toliau, bet dabar pažiūrėjus į tokius straipsnius net baisu darosi, jie tik moko kaip nebūti savimi, tai yra tik vieno žmogaus nuomonė, tai yra jo būdo bruožai ir tame straipsnyje jis juos perša kitiems. Dabar suprantu, kad bendraujant su merginomis reikia 100% pasitikėti savimi ir viskas, daugiau nieko nereikia. O kaip galima savimi pasitikėti jei darai tau nepatinkantį dalyką, vaidini kažkokį alfa vyrą, kas čia per nesąmonė? Na nebent tavo pašaukimas vaidyba ir tau labai patinka vaidinti. Kaip aš tą supratau? Beieškodamas internete radau tokį puslapį, kur jauni bachūriukai filmuoja kaip kabina panas, jie tai darė kiek vieną dieną, todėl dabar labai daug pickup'e pasiekė, jie taip pat pasakojo, kad iki koledžo buvo tokie patys mėmės, starcraft noliferiai ir tryse nusprendė pasikeist, pradėjo ieškot "alfa vyrų" straipsnių, bet suprato, kad teorija nepadės, tai tas pats kaip mokytis kopti į kalnus internetu, gal instruktažas ir nurodymai ko nedaryti padės, bet to nepritaikęs praktikoje - nieko nepasieksi, todėl jei nori pagerinti savo socialinius įgūdžius privalai kiekvieną dieną bendrauti, aš taip pat taip dariau, su draugu kiekvieną vakarą ėjome į miestą ir kabinome panas, pradžiui buvo labai nejauku, neturėjome ką pasakyti, dažnai mums atstumdavo, bet kaip mus išmokė tie vaikinukai, tu į tai turi nekreipti dėmesio ir tik tai tau padės savimi pasitikėti, nes kaip ir sakiau svarbiausia - pasitikėjimas savimi. Taip pat svarbu yra akių kontaktas ir kūno kalba, bet tai išmokstama savaime palaipsniui. Patarimas, su kokiu nors draugu žaiskite žaidimą: draugas arba tu parodo merginą ir tas kuriam parodo privalo eiti ir užkalbinti tą merginą. Ir taip daryti kiekvieną dieną 30 dienų. Gal ir skamba juokingai, bet man tai padėjo, ir gal daug kas jau žinote apie kokius pickup'erius šneku - tai simplepickup.com

Man patiko, kad jie nesako - daryk tą ar aną, jie pataria ko geriau nedaryti ir svarbiausia būti savimi, nes tik būdamas savimi galėsi savimi pasitikėti.

Vienintele iseiti as cia matau, tai tik aplinkos keitimas i tokia, kur butu nauju potencialiu draugu ar draugiu. Ne i klubus eit ar autobuse uzkalbinet, o grynai per kaskokia veikla, tada ir tos baimes neliks. Nori nenori atsiras laisvumas. Yra tokiu, kur turi ta toki zavesi, bei visuomet zino ka pasakyti ar pajuokauti. Prie tokiu bachurai limpa dar daugiau nei mergos :lol:

Kiti bando per interneta bendraut. As tai dejas ant tu feisbuku, nu ir aisku, rysiai nutruksta. Jeigu lauksi, kol tau kas parasys, niekada nieko pirmas nedarysi, tai ir jausi ta baime ir tu niekam neidomus busi, o dar ir galvos, kad pasikeles.

Po to taip ir buna, mieste nenori pazystamu susitikt, tik ir galvoji, kad isvarius i kita miesta, jaustumeis daug lengviau.

Jeigu esi saltas, nedraugiskas (nors viduj labai draugiskas, bet realiai sunkiai sekasi parodyti, kad esi draugiskas) Nu tai ka padarysi, tokiu yra sakyciau beveik dauguma ir tai realiai nera jau tokios blogos savybes, nebent tavo svajone buti vakareliu liutu.. Koks nors Klintas Eastwoodas, koks is jo vakareliu liutas? Pasiziurek kokie jo filmai, saltumo isikunijimas, jam pritrekst koki nors pasitikinti savimi, zodzio kiseneje neieskanti ikyruoli tera vienas malonumas.

Dar vienas dalykas, jeigu tu pripazinsi kompleksus, tada tie kompleksai netrukdys tau pasitiketi savimi. Reikia issilaisvint, dometis viskuo ir bendrauti apie bet ka, visur bandyk savyje atrasti susidomejima, domekis ka kiti veikia aplinkui ir t.t.

Kaip tie inteligentai, jie gali kalbetis su bet kuo apie bet ka, zino ivairiausiu bajeriu ir t.t. Bet paskiau sako, as bijau ten moteru, aukscio, nepatinka tas ir tas, nesugebu to ir to.

Kaip Andrius Tapinas, nusipirko nauja masina, niekas nepasake, kad reikia i masinas tepala pilti, tai vare kol baiges tepalas ir uzkale varikli. Nu zioplys paskutinis, ji mokykloj visi uzjuoktu negyvai, dar per savo zingeidumas aneabejoju, mokykloi kvailu klausimu turbut jis savo klasej tikrai uzdavinedavo daugiausiai. :D Visi zmones su savo trukumais. Reikia tik judeti ir kurti save, tada viskas bus gerai.

Nors ir skamba gana kvailai, bet gali išbandyti savihipnozę. Gali netgi padėt.

Bendrauk ir nebijok klysti! gl

Nors ir skamba gana kvailai, bet gali išbandyti savihipnozę. Gali netgi padėt.

Tai papasakok daugiau :) Gal tu meginai ar ka nors padejo ?

Tai papasakok daugiau :) Gal tu meginai ar ka nors padejo ?

Per šias dvi savaites šiek tiek praktikavau savihipnozę ir autosugestija ir galiu tikrai teigti, kad tai veikia. Iš pradžių net pats netikėjau. Kad tai suprastum galiu tiek paaiškinti:

Yra mūsų sąmonė ir pasąmonė. Sąmonė PASTOVIAI duoda nurodymus pasąmonei. Bet kokia mintis nurodo pasąmonei ką daryti. Tarkime, tu pagalvoji, kad tau nesiseka su merginomis. Pasąmonė į tai sureaguoja ir kuria tas neigiamas emocijas, kurios tau ir trukdo. Jei nesupratai galėsiu paaiškinti ir daugiau, o jei nori gilintis, tai yra labai gera knyga (autorius Joseph Murphy) "Power of your Subocncious Mind".

O apie savihipnozę ir transo būsena (kurioje lengviau vyksta autosugestija) šita nuoroda pradžiai tiks, o jei nesupranti angliškai galėsiu paaiškint (dabar jau laiko nebeturiu).

Na man panašiai yra tik tiek, kad aš mergina. Pradėjau daug sportuoti, daug knygų skaitau, bet vistiek kaip koks šešėlis velkasi nepilnavertiškumo kompleksus. Jaučiuosi prastesnė, kavailesnė, beviltiškesnė už 99% aplinkinių. Žiauriai trūksta pasitikėjimo savimi, ne kartą irgi buvau ties savižudybės riba, bet kažkaip susilaikiau. Bandau kapstytis, bendrauti su žmonėmis, tik, kai aplink visi tokie komunikabilūs, žavūs, energingi vėl jaučiuosi "ne į temą" šalia jų.

Pažiurėk mano temą, iškart pasveiksi.

Pažiurėk mano temą, iškart pasveiksi.

Wtf is wrong with you?

Kaip paskaiciau, net baisu pasidare. Keista karta auga jaunu zmoniu. Pamenu, iki pirmos klases visas dienas leisdavau kieme su buriu draugu. Is aplinkiniu namu tiek daug vaiku budavo ir visi zaisdavom, kresdavom nesamones, kelis kartus ejom vogti obuoliu i aplinkinius sodelius :D O vogti obuoliai budavo daug skanesni.. :lol:

Atsimenu, mamos bausme uz prasikaltimus, budavo draudimas eiti i kiema, ar bendrauti su draugais, o tai man buvo didziausias blogis...Nes kiemas ir draugai, didziausia pramoga buvo, o ir klaseje visi berniukai buvo susodinti su mergaitem :) ir imdavo piktumas jei pasodindavo su negrazia :D ...

Noriu pasakyti, kad dabar vaikai per daug laiko sedi kompus apsikabine ir losia zaidimus, o kai ateina metas ir noras bendrauti su merginom, susirasti draugu ir praleisti laika idomiau, atsiranda barjeras. O viso to kalte ir taip jau aisku kas..

Nebūtinai kompiuteris. Pats turėjau gražią vaikystę iki penktos klasės. Tada su draugais nuolat dviračiais važinėdavomės, žvejodavome, žaisdavome slėpynes, futbolą ir nuotykių begale buvo. Tada irgi mikčiojau, bet kol esi vaikas, tol tai nesureikšmini. Tik prasidėjo paauglystė, šitą savo ydą labai rimtai pradėjau priimti, pradėjau save nuvertinti ir dabar tas smugdo mane. Tada kol dar vaikas buvau, tarp savo bendraamžių mergaičių buvau mėgstamas, dabar taip nėra aišku dėl mano bendravimo. Buvo vaikystėje taip nutykę, kad skendau. Jėgų tada visiškai jau nebeturėjau po to blaškymosi ir panikavo, tik sąmoningas po vandeniu plūduriavau ir mintyse su brangiausiais žmonėmis atsisveikinau, prabėgo maloniausių akimirkų vaizdai, bet va, spėjo ištraukti. Dažnai pagalvoju, kad geriau būtų nespėję.

Nebūtinai kompiuteris. Pats turėjau gražią vaikystę iki penktos klasės. Tada su draugais nuolat dviračiais važinėdavomės, žvejodavome, žaisdavome slėpynes, futbolą ir nuotykių begale buvo. Tada irgi mikčiojau, bet kol esi vaikas, tol tai nesureikšmini. Tik prasidėjo paauglystė, šitą savo ydą labai rimtai pradėjau priimti, pradėjau save nuvertinti ir dabar tas smugdo mane. Tada kol dar vaikas buvau, tarp savo bendraamžių mergaičių buvau mėgstamas, dabar taip nėra aišku dėl mano bendravimo. Buvo vaikystėje taip nutykę, kad skendau. Jėgų tada visiškai jau nebeturėjau po to blaškymosi ir panikavo, tik sąmoningas po vandeniu plūduriavau ir mintyse su brangiausiais žmonėmis atsisveikinau, prabėgo maloniausių akimirkų vaizdai, bet va, spėjo ištraukti. Dažnai pagalvoju, kad geriau būtų nespėję.

Mano draugas vaikysteje irgi mikciojo, bet kazkaip jam praejo po truputi. Gal imanoma pasveikti nesidomejai? Paskaityk knyga - Tomas Bagdonavičius "Mikčiojimas" gal atrasi kazka naudingo :) O gal domejaisi - BreathMaker kompiuterinė mikčiojimo šalinimo programa?

Ir nebuk durnas su negatyviom mintim, be to, kad mikcioji esi fiziskai sveikas ir daugiau neturi problemu? Jei atsakymas taip, tai tada isvis tau reikia maut per dancius, nes esi visiskai normalus ir cia nera baisiausias dalykas, kas gali buti zmogui. ;)

Mano vienas geras pažįstamas irgi mikčioja. Kas svarbiausia, praėjo memažai metų, jis vis dar mikčioja. Pasijuokiam visi, ir kas svarbiausia, jis pats juokias iš to. Sumikčioja, atrodo niekas nekreipia dėmesio jau, o jis sako "gerai susimikčiojo" :D Tiesiog žmogus moka iš savęs pasijuokti, į pašaipas nekreipia dėmesio.

Vos ne kas penkta tema forume yra apie gyvenima, nusivylima ir panašiai. Kažkokie depresuoti vaikai šiomis dienomis :|

Šiandien bendravau su kelias uždarbiečiais jų nick neminėsiu, metų po 25 ir 28 atvarė vienas su S klasės Mersu kitas su X5 apynauju. Ir man jie sako pinigų turiu, nama turiu, viską sau galiu leisti, bet laimės jokios neturiu ir kas iš to? Patys pasakė dar, kad lankosi pas psichologus, nes visad kyla durniausiu minčių. Čia apie antraja pusę. Tikrai žmonės normalūs, tvarkingai atrodantys man sudarė tikrai gerų žmonių įspūdi.

Ypač dažnai pats pagalvojų, kad man taip nebūtų kaip jiems, nes tokios kvailos mintys ir man plaukia. Pinigų aš ir turiu, sau po kolkas viską turiu, bet laimės jokios gyvenime nėra bet, kad taip ir nebūtų toliau.

Vakarus leidžiu linksmai, pradėjau bendrauti su tokias keliais draugais kai man buvo 15 metų nuvažiuojam vakarais į mariais ir visas lankomiausias kauno vietas, pakalbiname mergaites, tokios vienos numeri gavau man atrodė, kad aš jai patikau, tai vieną diena skambinu neatsiliepė parašė, kad miegojo, kitą dieną paskambinu sakė, varo su mama kaskur sako vėliau pasuk taip pat pasakė, kad mokosi ir neis susitikti... Tai vien dėl to labai nervas ir depresija ima, nes man ištikruju ji labai dideli įspudi paliko... Ir as su ja noreciau susipazinti, galbut ji liktu tik drauge, bet tai ir fainai butu.

Antra, kaip pradėjau bendrauti su tais keliais draugais pasidariau baisus gyvenime optimistas, o kaip susitinku su savo sena saika kur bendravimas istisas, visi tusai, plotai prasidedavo nuo 15m iki mazdaug dabar jie visi pesimistai, kalba tik kaip blogai, keikiasi (ko su tais draugais jau nedarau), vazineji vieni, jokiu panu nieko..... Nezinau, galbut blogai darau, kad senus draugus metu, o su kazkokiais naujais bendrauju...

Antra, pries keleta dienu toks 18 metu zmogus, kur jau spejo pasedeti net, ir pries kelias dienas jam tevas ant ranku numire. Sutikau ji prase padeti, pagelbeti gyvenime, visas apsiverkes buvo, net kukciojo....

Tad, tokie dalykai mane i depresija varo... Man 20m., bet buna tokiu dienu, kad nusisauk... ir kas svarbiausia ypac daznai...

Tai nezinau ka daryti eit pas psichologus, keist gyvenama vieta, dingt povelniu is salies???

Nieko nera geriau nei skaityti temas/postus apie zmones kurie turi finansine gerove (pagal savo poreikius, lygi ir t.t.), bet nera laimingi.

Drasiai save galiu rasyti prie ju, na visgi mano bmw ne is salono ir neturiu as namo, bet pagal mano norus man pinigu uztenka, bet laime...kur ji? :)

Aplamai siame forume esu tai pastebejes jau senei.

Zinot kas keisciausia turiu ne viena pazystama kuris dirba prasta darba fabrike ar kazka panasaus, gauna minimuma arba vos daugiau ir yra laimingas.

Jis neturi pinigu, skolinasi is draugu, tevu, bet jie yra laimingi.

Aš šoke!!! Aš galvojau man vienam blogai gyvenasi, turint pinigų, Mersą apynauji ir t. t.

LAIMĖ NE PINIGUOSE.... ten momemintinė laimė yra, fiktyvi tokia... aišku pinigai nera blogai...

O anksciau pamatydavau koki bachureli su panele ir dar geresne masina, tai iskarto mintys budavo, nu va sitas tai laimingas, turi viska :D