Jei kažkas tiesiog nesiseka, tai nesiseka. O jei kažkas nesiseka ir esi nerūkęs, tada tik dar labiau nerviniesi. Kitaip sakant, rūkymas nenuramina nervų. Rūkymas nuramina norą rūkyti :)
Radiją automobilyje kurį laiką pakeiskit į Allen Carr - Lengvas būdas mesti rūkyti 2009 Audiobook Ši knyga tikrai pakeis jūsų požiūrį apie patį rūkymą ir tikrai bus lengviau atsisakyti nikotino. Skaitytojas skaito lėtai, tad rekomenduoju pasigreitinti. Pradžia truputį monotoniška, bet paskui išvalys Jūsų smegenis kaip priklauso ir suprasit kaip prieš tai buvo išplautos Jūsų smegenys :D Sėkmės
pats cigaretes mečiau 2018-07-26 kariuomenėje. Iš pradžių skaičiuodavau dienas, dabar jau net pamiršti, kad kažkada rūkei, dabar jau visiškai rūkyti noro nėra :winner: Pirmą savaitę gan sunkoka, o paskui kažkaip noras bangom užeina ir jei atsispiri vėl kurį laiką net nenori. Bendrai paėmus iš viso laikotarpio, tai sunkiausi yra pirmi 2mėnesiai, paskui pradeda laikas skrieti ir džiaugiesi rezultatais. Svarbiausia turėti veiklos, be jos labai norisi to šlamšto :(
Labiausiai palaužia aplinkos įtaka o šiaip didžiausias karas kaip ir visur su pačiu savim. Įrodykit patys sau, kad nesate marijonetės ;)
Man šitas įstatymas atrodo nesąmonė, todėl kad žmogus turintis nedideles pajamas, susitaupęs kelis tūkst. € nebegalės nusipirkti tvarkingo, patikimo automobilio tarkim Vokietijoje, o teks pirkt nuvažinėtą supuvusį laužą Lietuvoje, kurių kainos greičiausiai pakils, nes už juos nereikės mokėti mokesčių. Dar nepariškim ES direktyvų įpareigojančių laisvą prekių judėjimą. Jei jau nori apmokestint taršius auto, tai tegu apmokestina visus, nes dūmų debesį paliekantys dyzeliai užkniso juodai. O dėl tos daugiavaikės mažiausias pajamas gaunančios mamos važinėjančios tdi pasatu - niekas jos nevertė pirkti to pasato. Už tuos pačius pinigus galėjo nusipirkti kokį japonišką mažalitražį, kuris benzo valgytų mažiau, bet gi kaime juoksis, kad su skarbonke važinėja. Tiem kas sako, kad automobilis prabanga ir jis nereikalingas, nes užsieny neva taip - patarčiau atsimerkt ir apsidairyt kue gyvenam. Visų pirma - užsieny yra toks dalykas vadinamas viešuoju transportu. Poroje Lietuvos miestų yra tik kažkas panašaus į tai. Gyvenant kaime be automobilio neišsiversi. Pvz., kaime pas gimines iki artimiausios stotelės 7km pėsčiom, kur autobusas važiuoja gal tris kartus į dieną. Visų antra - pravažiavimo kaina. Nuvažiuot į kitą miestą traukiniu ar autobusu brangiau nei su mašina, o jei važiuoja ne vienas zmogus, tai skirtumas dar padidėja. Dar nepamirštam ir važiavimo laiko, pvz., gyvenu Vilniaus priemiesty, su mašina iki centro nuvažiuoju per 20-25min, su autobusu per 1,5-2val. Ir dar svarbus dalykas - klimatas. Vakarų Europoj žiemos beveik nebūna, todėl su dviračiu į darbą galima važinėt ištisus metus. O Lietuvoj ir vasara nelabai pavazinėsi, nes infrastruktūra tam nepritaikyta. Todėl Lietuvoje automobilis yra būtinybė ir toks išliks dar ne vienus metus.
Kam iskart i krastutinumus. Pamirskim ta vienisa mama ir paimkim kaip dar viena pavyzdi paprasta zilagalvi pensininka. O senstancioj visuomenej ju yra tikrai daug. Jei jis dabar vaziuoja i savo puoselejama fazenda su savo sena tarsia opel zafira 700eur vertes, vezasi ten savo anukus pasiganyt grynam ore, augina ten darzoves, ka dabar jam daryti? Viso to atsisakyt del valdzios sprendimu kurie neitakos tik didesnes pajamas gaunanciuosius? Jei viesojo infrastruktura ten neispletota? Jeigu sugedus jo senai masinai jis netures 3000eur naujesnei o tik tiek kiek jo senoji verta. Ka jam daryt? Ar ir cia izvelgsit kad pats kaltas kad jo pensija maza ir kam cia kvarsint galva del ju, vistiek numirs.
Visur zvelgiat ir i prieki eiti norit pagal jauna darbinga zmogu gyvenanti didmiesti. Bet juk visuomene ne vien tik tokie sudaro. Is cia ir pradeda jaustis socialine nelygybe ir tautos atskirtis. Dar kart pasikartosiu, sotus alkano neuzjaus.
Asmeniskai as uz svaria gamta, naujesni, maziau tarsu autoparka, bet viskas turi buti adekvatu ir pagal galimybes
O aš kaip tik teigiamai žiūriu i refinansavimus. Reiškias žmogus kalbasi, stengiasi, bendrauja ir linkęs atiduot skolą, o ne kaip strutis sukiša galvą į smelį ir ignoruoja visus aplinkui.
Konkrecius sudus sneka :D Ritualas nuo ryto nuodyt savo organizma ? Gal geresnis ritualas butu pamedituoti tas 5 minutes? Bet ar tu suprasi, jei parukymas yra tavo ryto ritualas :D
AS jau 1.5 metu, kaip nerukau ir visiskai nejauciu tam poreikio. Dabar tiesiog gaila rukanciu zmoniu, kurie priklausomi nuo kazkokios susiktos lazdeles. Man manau padeji iqos, plius siaip bendras poziurio keitimas i dalykus. Ka tau duoda gero ta cigarete ? Moki pinigus ir is leto save zudai. Parukes pasijauti geriau, kai prileidi tu nuodu i save ? Viskas yra paprasciausiais iprotis net nezinau ar pavadinciau fizine priklausomybe. Bent jau as tai nejauciau realaus fizinio poreikio, kai rukydavau. Turiu omenyje, kad nei man kaulus lauzydavo, nei man bloga budavo, tiesiog rukai, nes rukai.
Būtent. Ir man iškart keista, kad seo kursų reklamuotojai patys pagal frazę 'seo kursai' stovi tik 4 puslapyje :) Vien dėl to jau galima suabejoti, ar verta eiti į tokius kursus.
Būtent. Ir man iškart keista, kad seo kursų reklamuotojai patys pagal frazę 'seo kursai' stovi tik 4 puslapyje :) Vien dėl to jau galima suabejoti, ar verta eiti į tokius kursus.
Yra pilna žmonių kurie gyvena iš e-projektų ir kuriems nereikia daug laiko prižiūrėti. Žinoma pradžioje reikia investuoti daug laiko ir kažkiek pinigų, tačiau vėliau viskas eina automatiškai, tik reikia laiks nuo laiko patikrinti, ar viskas ok. Geriausias to pavyzdys affiliate, whitelabel, resellinimas visokiuose etsy, ebay, oberlo, pasinaudojant API. Automatizacijos įrankių dabar pilna.
Pritariu dėl įvaizdžio. Fb tikriausiai ne vienas pastebėjote kaip moteris vadinanti save seo mama reklamuojasi su bmw x5, numeriai vardiniai. Iškart sukuria iliuziją, kad baigsi pas ją seo mokymus ir važinėsi su x5, pinigai nebetilps kišenėse. Nors uždirba viską tikriausiai iš mokymų.
Tikras verslininkas uzsiema verslo reikalais, o ne seminarais. Seminarais uzsiima zmones kurie versle nieko nera pasieke arba ju verslai zlugo ir jie turi patirties ir dalinasi dabar. Tikram verslininkui nera laiko seminarams vesti :)
Dar vienas būdas gauti atgalinę nuorodą iš svetainės su aukštu DA 95 yra slideshare.net paprasčiausiai galima padaryt screenshot savo svetainės, galima įkelt pdf ar prezentaciją
Esmė tame, kad ji tikrai yra daugiau, nei 6, realiai 9-10, bet ar nebus taip jeigu ir tenkinsiu tuos norus, ateis tas momentas, kai visa piniginė suplonės, o aš būsiu kaip laikina stotelė jai, nes ji tiesiog išvarys kitur, kur bus dar daugiau viskas nahaliavai.
Plugas šitam kontekste - tai žmogus nepriklausomai nuo savo užimamų pareigų ir statuso, nesugebantis adekvačiai atlikti savo tiesioginų pareigų. O kad univeras vercia is plugo is zmones - tai cia akivaizdu, uztenka statybininku skelbimus paskaityti, akis gali issilausti, bet kad moka savo darba padaryt tai tikrai nepaneigsi ir kad uzdirba dar daugiau xalturindamas nei geros imones direktorius irgi faktas, bet kaip asmenybe jis toliau nekils niekad, o pasauli pazindamas tai gal tik tinkamu keliu jis bus nukreiptas, kur susivoks, kad reikia univera pabaigt norint kazko pasiekt.
Tikrai diplomas nėra būtinas. Dažniausiai darbdaviai diplomo prašo tik tam, kad žinotų, jog žmogus moka dirbti kompiuteriu ir yra pakankamai išsilavinęs (turi pakankamai proto). Žinau ir nediplomuotų programuotojų (senior), finansininkų kurie dirba be diplomo. Kaip ir kažkas aukščiau rašė, diplomas tik tam, kad pakviestų į darbo pokalbį. Esmė yra kaip pasirodai darbo pokalbyje BEI ko ieško tam tikra įmonė. Tu gali turėt magistrą finansuose, 5 metų darbo patirtį ir tavęs vistiek gali įmonė nepriimti dirbti vien dėl to, jog turi specifinius kriterijus žmonėms. Labai didelę įtaką turi charakterio savybės, kuo žmogus užsiima gyvenime, koks jo požiūris į komandinį darbą ar pritapsi prie kolektyvo ir t. t. Lietuvoj yra įskiepyta į pasąmonę, jog norint daug uždirbti reikia diplomo ir darbo patirties. Nebūtina nei tas, nei tas. Tiesiog tai yra kaip bonus. Padidėja tikimybė (šiek tiek), jog gausi tą poziciją, o svarbiausia išliekia tai, kaip pasirodai darbo pokalbyje. Net darbo patirtis nėra ant tiek svarbu. Dirbu įmonėje, kuri siūlo didžiausią įmonaomą atlyginimą mano darbo srityje. Padirbau vienoje įmonėje pusę metų (ta pati sritis), įsidarbinau dabartinėje vietoje. Atlyginimas 2,5x. Bendradarbių turiu visokiausių (nuo 19 metų iki 60). Vieni turi diplomus, kiti net mokyklos nebaigę, bet darbą visi atlieka puikiai, o pareigos atsakingos. Reikalauja tiek analitinio mąstymo, tiek kūrybinio. Esu taip pat pastebėjęs, kad lietuvių įmonės labiau reikalauja darbo patirties ar diplomo. Su užsienio įmonėmis yra kiek kitaip. Pvz. HR pas lietuvius pasirodė labaaai arogantiški, žiūri į tave kaip į š ir maždaug "ko iš vis čia atėjai". Tarptautinėse - bendrauja kaip lygus su lygiu, vos ne kaip su draugu. Dėl to net didesnė tikimybė yra įsidarbinti į tarptautinę įmonę ir gauti daug didesnį atlygį, negu dirbti lietuviui už apgailėtinus pinigus.
Vykdysiu taip, kaip ir vykdau dabar. Istatymo nustatyta tvarka. Nori pasakyt nesilaikau istatymo dabar? Nepatenkintas dabartiniais istatymais? Kelk iniciatyva juos keist. Dviguba pilietybe cia nieko nekeicia.
PVM mokamas ten kur leidziami pinigai. Kai gryztu i Lietuva ir leidziu pinigus - moku PVM. Kaip ir betkuris lietuvis isigydamas ka nors ne Lietuvoje, moka toje salyje PVM.
Akcizus moku taip pat ten kur leidziu pinigus. Gryzes i LT perku kura ir moku kuro akcija. Kaip ir betkuris uzsienietis atostogaujantis Lietuvoje mokankuro akciza. Kaip ir betkuris lietuvis moka akciza uzsienyje per atostogas uz kura.
Pelno Lietuvoj negaunu. Kaip ir tu manau jo negauni uzsienyje. O jei ir gauni, tai yra dvisaliai susitarimai kaip tai apmokestinama.
Nerukau, tad akcizo tabakui nemoku niekur. Kai geriu alkoholi Lietuvoje, moku alkoholio akciza Lietuvo, priklausomai nuo isgerto kiekio. Kaip ir tu moki.
Keliu mokestis iskaiciuotas I kuro mokesti, atsakiau jau ji.
Lietuvoj netersiu. Kaip ir tu manau netersi uzsienyje.
Tad, kuo tai skiriasi, ar as turiu tik Lietuvos pilietybe ir gyvenu uzsienyje, nuo to jei as tureciau Lietuvos ir kitos salies pilietybe ir gyvenciau uzsienyje?
Tai ar pareigybe yra tik pildyti biudzeta? Kadangi pagal tave as tos pareigybes nesilaikau dabar, tai man reik atimt piloetybe? Analogiskai, kadangi uzsienietis jos laikosi Lietuvoje, tai jam reiktu suteikt Lietuvos pilietybe ir atimt jo dabartine pilietybe (nes jis gi nesilaiko pareigubiu savo gimtinei)?
Tad, pasakyk, kokiu as pareigybiu nesilaikau istatymo numatyta tvarka dabar, ir kokiu as negaleciau laikytis jei tureciau antra, uzsienio pilietybe.
1 diena: Planuojam išvažiuoti iš pat ryto, bet kaip visada atsirado papildomų reikalų ir išvažiavom popiet. Lazdijuose prigriebiam tranzuotoją, kuris autostopu varo iki Prancūzijos. Kaip tik neseniai buvo Balkanuose, daug ką įdomaus papasakojo. Labai džiaugėsi, kad pamėtėjom jį iki pat Varšuvos, sakė pirmą kartą taip pasisekė :) Važiuojam toliau, jau darosi vėlu, tai stojam miegot. Nors Lenkijoj nakvynė pigi, bet tingim ieškot, tai miegam mašinoje. Ne kažkaip susirietę ant sėdynių, o patogiai, atsilenkę sėdynes ir prisipūtę čiužinį. Beveik nejaučiam skirtumo nuo lovos. Naktį atsibundu nuo šalčio, užkuriu mašiną, įjungiu pečiuką ant max ir miegu toliau. Po kiek laiko atsibundu nuo pirties karščio :D Beje, per Lenkiją važiuojam S8, po to nr 1 keliu link Katovicų. 1 kelias nors žemėlapyje pažymėtas kaip paprastas, tačiau yra 4 juostų, transporto nedaug, tik nemažai 70 ženklų ir šviesoforų. 7 kelių link Krokuvos nevažiuojam, nes ten dabar labai daug remontų, suremontavus bus geras greitas kelias. Varšuvą apvažiuoti iš rytų būtų tik laiko gaišimas, nes ten jokių greitkelių nėra, tik kaimai. Pravažiuota 681km.
2 diena: Atsikėlę nuvažiuojam į miestelį Częstochowa. Čia buvom suplanavę aplankyti apleistą traukinių depo, kuri nuotraukose atrodė įspūdingai (mėgstam apleistus pastatus). Deja, depo jau veikianti, visur vaikšto darbininkai, tik tolumoj matosi vienas apleistas traukinys. Apsiperkam pigaus maisto ir įvažiuojam į Čekiją, važiuojam nemokamais keliais, pakeliui nusprendžiam, kad per Austriją važiuosim per Alpes. Po to supratom, kad tai buvo mūsų klaida, kadangi jos atėmė nemažai laiko, o vis tiek dar kada nors į Alpes važiuosim atskirai. Prieš Austrijos sieną stojam pavalgyt, kol pigu. Pirmuose keliose kabakuose kainos nemažos, randam pigesnį, išsirenkam kažką iš akcijinio menu, gaunam po didžiulę porciją makaronų su mėsa. Sumokam 10€ už abu. Bevalgant pagaunam wifi ir ieškom nakvynės Austrijoje, pakeliui viskas brangu, tai teks ir šią naktį praleisti savo japoniškame viešbutyje :) Jau kalnuose randam aikštelę, lauko temperatūra žemesnė, tai jau pasimokęs nuo vakar užkuriu mašiną, įjungiu pečiuką ant min ir palieku birbint visą naktį. Pravažiuota 521km.
3 diena: Atsikeliam, šalta, pasidarom kavos/arbatos, pagalvojam, kad kažkaip lėtai važiuojam, jau dvi nakvynės, o dar tiek mažai km prasukom. Važiuojam toliau per Austriją.
Beje, Austrijoje dujų degalinę pakeliui matėm tik vieną ir dujos kainavo labai brangiai, berods 75ct (pas mus dabar ~50ct). Ir nemokami keliai nėra jau tokie geri. Prieš Slovėnijos sieną navigacija rodo sukti į mokamą kelią, nors buvom nustatę, kad vestų tik per nemokamus. Juk nepirksi dabar vinjetės dėl poros km., tenka važiuot ratą šunkeliais. Įvažiuojam į Sloveniją. Dujos jau bagėsi, o degalinėse dujų vis dar nematyt. Tenka važiuot benzinu. Privažiuojam pirmą savo checkpointą šioje kelionėje "Vintgar" - įspūdingo grožio tarpeklis per kurį galima pasivaikščioti pirmyn - atgal. Kainuoja 4€/asm - negaila nė cento.
Važiuojam toliau, bet mūsų kelias uždarytas, sukam į apylanką, bet po to grįžtam į tą patį kelią. Tada jau važiuojam per siauras gatveles vedant navigacijai ir vistiek išlendam ten pat. Trečią kartą jau važiuojam pagal vietinių srautą - ir vualia, ištrūkom :) Privažiuojam ežerą Bled su pilimi saloje vidury jo. Labai gražu.
Toliau važiuojam link Ljublijanos, pakeliui sustojam mcdonalde nemokamo interneto. Susirandam nakvynę per airbnb ir dujų degalines, pasirodo jų ten nemažai, reikia tik žinoti kur :) Įdomus dalykas Slovenijoje - degalinėse niekur nėra iškabų su kainom. Kainos aprašytos tik šalia pistoletų mažom raidėm. Pakeliui stojam šalikelės užeigoje pavakarieniauti, papuolam pas rusus. Labai apsidžiaugė sutikę savus, maloniai pabendravom (taip taip, rusai lietuvius laiko už savus). Pasirodo Slovėnijoje daug rusų, kurie emigravo po to kai prasidėjo tos visos krizės. Užsakėm mėsos asorti - gavom didžiulę lėkštę įvairios mėsos su bulvėm ir visa pintine duonos, bei du bokalus alaus nemokamai :) Sumokam tik 9,50€. Atvykstam į nakvynės vietą, pasitinka mergina su vaikinu, daug visko pripasakoja ką pamatyti Ljublijanoje. Dar įsiūlo nusipirkti visokių naminių gerybių, nusiperku tik buteliuką alaus už 1,5€ - šlamštas. Butas dviejų miegamųjų kambarių su erdvia svetaine ir virtuve. Kitame kambaryje gyveno ispanų porelė, kurios taip ir nesutikau. Butas gražus, bet švaros trūksta. Kaina 23€. Pravažiuota 447km.
Trumpai apie Slovėniją: Turistų neatrastas kraštas, ypač lietuvių. Iki tol man ji buvo tik kažkoks neypatingas plemas žemėlapyje. Visur labai gražu ir spalvinga tiesiogine prasme. Jaukūs kaimukai su daug gėlių. Gražūs kalnai. Prie jūros nebuvom, tačiau daug kas minėjo, kad ten irgi įspūdinga. Žodžiu gaunat vakarietišką kokybę už lietuvišką kainą ar netgi pigiau :) Aplankyti tikrai verta. Vienintelis trūkumas - visi keliai prasti. Padangos neprakirsit, bet šiek tiek kratytis teks visą laiką.
4 diena. Atsikeliam ryte, man peršti gerklę - nes prapūtė per pravirą langą. Tablečių nuo peršalimo deja nepasiėmiau. Papusryčiaujam ir varom į miestą. Iš įžymybių - drakonų tiltas (nesužavėjo), tiltas stiklinėmis grindimis (įdomu) ir trys tiltai vienas šalia kito (tiltai maži, pėsčiųjų, todėl nieko įdomaus nepamačiau). Tada pakylam į pilies kalną ir grožimės panorama. Šiaip, miestas jaukus, nėra jokių babajų, bet išvaizda nelabai kuo skiriasi nuo kitų Europos miestų.
Toliau važiuojam link Kroatijos. Pakeliui prisimenam, kad reikalinga vaistinė. Užvažiuojam į pirmą - dirba iki 13val (dabar laikas 13:20). Pakeliui apvažiuojam dar kokias tris - visos iki 13val. Įvažiuojam į Kroatiją, nors ji jau Europos sąjungoje, tačiau pasienis vis dar yra. Po sienos įvažiuojam į pirmą vaistinę pakeliui - dirba iki 15val., o dabar jau 15:20 :( Įvažiuojam į Zagrebą, čia aplankom dar kokias 4 vaistines - visos jau uždarytos. Taip pasiekiam savo pagrindinį tikslą šiame mieste - bokštą ant kalno iš kurio atsiveria visas miestas. Kainuoja apie 3€/asm. Eurų neima, bet ima korteles.
Čia pat turizmo informacijoje sužinome kur randasi veikianti vaistinė ir kur galima pasikeisti valiutos. Viskas pasiekiama pėsčiomis. Taip pat labai pasiseka - čia pat visur bokšto teritorijoje nemokamas wifi, kurio pagalba susirandam nakvynę per booking.com. Ieškom kur pavalgyt, visur brangu, bet surandam grill-bar, kur už dvi porcijas ant grilio keptos krūtinėlės su vienu puoduku arbatos sumokam apie 11€. Miestas vėl gi - eilinis Europos didmiestis, mums jau nieko naujo. Važiuojam link nakvynės, kadangi jau tamsu - renkamės mokamą kelią. Vinječių nereikia, mokėti reikia būdelėse kaip Lenkijoje, kainuoja irgi panašiai. Kai važiuoji atskirus gabaliukus mokant po kelis € neatrodo brangu, tačiau nuvažiuot per visą Kroatiją nuo Zagrebo iki Dubrovniko kainuotų apie 30€. Kaip po to supratom, čia keistis pinigus būtų apsimokėję labiau - duodi eurus, o gražą duoda vietine valiuta, kursas daug geresnis nei keityklose. Pasiekiam nakvynę, labai jaukus, tylus ir švarus kambarys. Šeimininkė pavaišina savo gamybos samogonu, taip ir nesupratau iš ko, gal iš slyvų :) Pravažiuota 265km.
5 diena: Miegam ilgai, niekur neskubam. Atsikėlę privažiuojam "Plitvička Jezera". Gražūs ežerai skirtingame aukštyje su kriokliais ir olom. Dienos bilietas kainuoja apie 14€ žmogui. Yra skirtingi maršrutai, nuo 2 iki 8 valandų trukmės. Pasirenkam 4 valandų. Šiaip tikrai gražu, bet tarpeklis Slovėnijoje buvo įspūdingesnis. Pačiame parke yra užkandinės, kainos gan adekvačios, kava 1,3€, maisto porcija apie 5€. Nepatiko, kad buvo labai daug turistų grupių, siauri vaikščiojimo takeliai, kuriuose kartais susidarydavo spūstys. Baisu pagalvoti kas ten vyksta sezono metu. Bilietus tikrino tik prie įėjimo į parką ir įlipant į laivelį. Tačiau kas nenori mokėti gali tiesiog užeiti nuo kelio - niekas neaptverta.
Toliau judam prie jūros, pavažiuojam atkarpą mokamu keliu, kad sutaupyti laiko. Pasiekiam viešbutį, neįspūdingas, užtat vos keli metrai prie jūros.
Randam staliukus ant kranto, pasigaminam pietus ir judam į artimiausią miestą Zadar. Pamatom jau kiek kitokį vaizdą - balti pastatai, palmės, jachtos. Pasiklausom jūros vargonų ir einam apsipirkti. Kainos šiek tiek mažesnės nei pas mus. Grįžtam į savo miestelį, nueinam į jaukų restoraną, kainos jau didesnės, nes kurortas. Sutinkam šį kartą paišlaidaut, užsakinėjam visokių užkandžių, gėrimų, sumokam 26€. Pravažiuota 208km.
6 diena:
Išvykstam vaizdingu maršrutu palei pakrantę, grožimės įspūdingu kraštovaizdžiu, pasiekiam miestą Split. Ten aplankom tikrai įdomų dalyką - išlikusį senovinį miestą su labai siaurais praėjimais. Vietiniame turgelyje nusiperkam vaisių ir važiuojam toliau. Už kelių valandų pasiekiame vieną aukščiausių viršukalnių "Sviety Jure" į kurią reikia kilti apie 23km serpantinais automobiliu, todėl čia jau aš sėdu už vairo (prieš tai dvi dienas nei kiek nevairavau, nes nuo temperatūros jaučiausi kaip girtas ir tabletės nepadėjo). Dar papėdėje šlagbaumas - liepė susimokėti 7€/asm. Kylam į viršų, keliai siauri, jeigu reikia prasilenkt kažkam tenka važiuot atbulom iki artimiausios kišenės. Viena klaida ir ridensies kilomterą žemyn. Man tikras smagumas :) Viršuje žymiai šalčiau, atsiverusių vaizdų žodžiais neatpasakosiu :)
Sutinkam saulėlydį ir leidžiamės žemyn, jau sutemsta, pakeliui sutinkam laisvai vaikštančius arklius, taip ir nesupratau ar jie laukiniai ar kažkieno :) Nusileidę prie šlagbaumo jau nieko nerandam (jeigu ir čia kas nors norės suchalturint - galėsit atvažiuoti naktį, kad nereikėtų mokėt :D ). Nakvynės neieškom, nes net neįsivaizduoju kur tokioje vietoje rasti wifi. Tai tiesiog stojam pirmoje pasitaikiusioje aikštelėje prie kelio. Pradžioje miegot nedavė pro šalį praskrendančios fūros. Pravažiuota 335km.
Kroatija: Nors jaučiasi, kad tai jau pietietiška šalis, labai priminė Kretą, tačiau nesijauti toli nuo namų. Visur tvarka, švara, visi keliai labai geri, malonūs žmonės, visi šneka angliškai. Dauguma turistų - vokiečiai, visur iškabos anglų ir vok. kalbomis, netgi padavėjas vokiškai šnekėjo geriau nei angliškai. Kai kurie keliautojai rašo, kad čia brangu, bet nesutikčiau. Kainos gal ir nėra žemiausios, tačiau daug žemesnės nei vakarų Europoje, užtat gauni tą pačią vakarietišką kokybę ir šiltą priėmimą, bei pasakiškus vaizdus. Jeigu svarstote ar praleisti čia atostogas - tikrai verta.
7 diena: Atsikėlęs pamatau kažkokius laiptukus vedančius žemyn. Smalsumo vedamas nusileidžiu ir pasiekiu jūrą ir visiškai tuščią keliuką prie pat. Ot kaip būtų buvę gerai vakar čia miegot :( Važiuojam toliau, randam prekybcentrį kuriame nemokamas wifi, pasijugniam ir ieškome nakvynės Juodkalnijoje. Ieškome ilgai, nes pasirinkimas booking.com labai didelis, o kainos visur mažos. Užbukinam ir varom toliau.
Privažiuojam Bosniją, už jos nieko naujo nepamatom, po ~20km vėl įvažiuojam į Kroatiją. Pasiekiame Dubrovniką.
Miestas - vairuotojo košmaras. Per centrą prasukom kokius tris ratus ieškodami vietos kur prisiparkuoti, taip ir neradom, pasistatėm šiek tiek ant linijos, iš karto pribėgo vietinis kroatas ir įspėjo, kad policija nubaus greit. Važiuojam ieškoti toliau, randam vietą tik už 2km, pasistatom, stovi ženklas, kad parkingas mokamas, gretima mašina jau su bauda už lango, o automato kur mokėti nėra. Apeinam viską aplinkui 0,5km spinduliu, bet jokio automato nerandam, žmonės taip pat nežino. Už lango palieku vakarykštį parkingo lapelį, laikas sutampą, tik diena kita. Gal praslysim, o gal ir ne :) Jeigu ne, tai bauda ne tokia ir didelė - 17€. Nueinam į centrą, vienintelė verta dėmesio įžymybė - gynybinė siena, kuri iš arti visiškai neįdomi. Grįžtam į mašiną, baudos nėra - valio! :) Sugaišom labai daug laiko, o nieko nepamatėm. Toliau kylam į kalną iš kurio atsiveria visas miestas ir ta pati gynybinė siena. Vaizdai pasakiški.
Judam link Juodkalnijos, pakeliui stojam apsipirkti, kad išleisti likusius kroatiškus pinigus. Įvažiuojam į Juodkalniją. Čia jau jokiais įspūdingais kraštovaizdžiais ar kurortais nekvepia (neskaitant kalnų šone), iškart pasijaučia, kad išvažiavai už ES ribų, visur trūksta tvarkos ir švaros, daug šiukšlių. Visas kelias palei pakrantę - kaip vienas nesibaigiantis miestelis su daug visokių pramoninių dalykų šalikelėse, nieko turistinio nėra. Labai daug policijos pakelėje, kaip kažkada Lietuvoje, 90km atkarpoje matėme gal 5 ekipažus, kažkas šaudė greitį, kažkas šiaip stabdė, tiesa kiek pastebėjau tik vietinius. Privažiuojam vietą kur galima arba plaukti keltu arba važiuoti ratuką aplinkui. Kadangi jau temo, tai ėmėm keltą, kainavo 4,50€ mašinai.
Pasiekėm nakvynės vietą, kuri labai nuvylė. Nors kaina buvo žema - 27€ dviem naktim, bookinge reitingas buvo labai aukštas, beveik 9, tačiau realiai neatrodė net ant 5. Tuo metu vyko remonto darbai, visur mėtėsi statybinių medžiagų ir t.t. Buvo gan triukšminga ir daug kitų minusų. Labiausiai nusivylėm todėl, kad čia nakvynę ėmėm dviem naktim, kad vieną dieną pailsėt, pasidegint ir t.t. Net buvo minčių nelikt antrai nakčiai, bet pagalvojau, kad atostogose ne viešbutis svarbiausia. Pavakarieniaujam romantiškame viešbutyje ant jūros kranto. Vėl imam mėsos asorti, gaunam didžiulę mėsos lėkštę, kurios užtektų 4-iem žmonėm + salotos, alus, vynas - už viską sumokam 12€. Bent jau kainos džiūgina :) Tiesa, nepatiko, kad už duoną paskaičiavo papildomą 1€, nors net neklausė ar jos reikia. Ir nebuvo labai skanu. Pravažiuota 256km.
8 diena: Atsikeliam neskubant, lova nepatogi, po jos abiem skauda kaklą. Einam prie jūros, deginamės, maudomės, oro temperatūra 27, jūros vanduo šiltas. Tiesa paplūdimys ne smėlėtas, o akmenuotas. Po to einam pasivaikščioti per miestelį Bar. Tikėjomės rasti kažkokių pramogų, kokia valtim paplaukiot - bet nieko neradom. Miestelis tuščias, nuobodus, nieko gražaus nėra. Viduryje miestelio didelė pieva, vidury pievos krūmai, o krūmuose čigonai pasidarę mini taborą :D Bet daugiau Juodkalnijoje neteko matyti čigonų ar babajų. Pravažiuota 0km.
Juodkalnija: Kaip jau minėjau - jaučiasi, kad tai ne ES valstybė. Tiesa, turi įsivedus eurą. Žmonės gan malonūs, bet Kroatijoje ir Slovėnijoje buvo malonesni. Jeigu Kroatijoje viskas buvo pusiau angliška - pusiau vokiška, tai čia jau viskas pusiau angliška - pusiau rusiška, nes ten daug rusų oligarchų, kurie perka vietinį NT. Keliai prastoki, vairuotojai vairuoja blogai, dažnai išlenda iš šalutinio, nepraleidžia pėsčiųjų, važiuoja daug lėčiau nei leistinas greitis, naktį važiuoja be gabaritų ir t.t. Žodžiu šalis nepatiko. Pervažiuot per jos kalnus pasigrožėt vaizdais verta, bet likti atostogauti bent jau aš nelikčiau vėl.
9 diena: Atsikeliam ir važiuojam į sostinę Podgoricą. Visiškai nieko nepamatom - kažkoks nedidelis miestas lyg koks Alytus, tik baisesnis. Važiuojam toliau link Bosnijos - Sarajevo. Važiuojam palei tarpeklį su upe, pakeliui maži tuneliai olose, lyg kokiam senam NFS žaidime - labai gražu :)
Privažiuojam Bosnijos sieną kuri yra siauras medinis tiltukas. Po to veda labai prastas vingiuotas pusiau asfaltuotas kelias, kuriame daugiau 50 neįsibėgėsi. Net negalėjau įsivaizduot, kad tarp dviejų Europos sostinių gali būti toks kelias. Bet po pirmo didesnio miestelio kelias jau tampa normalus. Užsukam į degalinę - dujos 32ct, benzinas 83ct - pasaka :) Priima ir kortelėmis ir eurais geru kursu. Vedami uolų privažiuojam Sarajevą. Miestas iš karto labai priminė Vilnių :) Buvo daug pastatų likusių sušaudytų po karo, keli netgi subombarduoti, tarsi specialiai palikti atminimui.
Tačiau nepaisant apšaudytų pastatų miestas neatrodo apgriuvęs - kaip tik labai gyvybingas. Pačiam mieste žiūrinėjom kur pavalgyti - kainos buvo didelės, jau išvažiuodami iš miesto sustojom pakelės užeigoje, kur padavėjas nešnekėjo nei angliškai nei kaip kitaip, kokybės irgi truko. Užtat pavalgėm už 4,5e - sakyčiau pigiau grybo :) Prisijungę per wifi randam nakvynę pakeliui. Judam toliau, kadangi sutemo, tai važiuojam geru mokamu keliu, kuris po to baigiasi, bet paprastas kelias tranzitinis, tiesus, kilometrai sukasi gan greitai. Pasiekiame nakvynę - visas butas su virtuve pas šeimininkus privačiame name. Viskas labai švaru ir gražu, nemokamas alus, mineralinis ir obuoliai nemokamai :) Kainavo 23€ nakčiai. Labai gaila, kad ne tokį būstą turėjom praėjusias dvi dienas... Pravažiuota 446km.
10 diena: Prieš išvažiuodami iš Bosnijos prisipilam pilną baką pigaus benzino, dujų ir pavalgom vėl už 4,5€ :) Kroatiją pervažiuojam mokamais keliais gan greitai, įvažiuojam į Vengriją, pasienyje šį kartą kažkodėl į mus įtartiniau žiūrėjo nei įprastai, bet nesikabinėjo. Pirmoje degalinėje perkam vinjetę, tiesa dabar nebereikia klijuoti jokių lipdukų ant lango, kasininkė suveda mašinos nr į aparatą ir atspausdina čekį. 10 dienų kainuoja 11€. Vengrijoje stojam apsipirkti, labai pigus alkoholis, beveik visas vynas po 1€ už butelį, brangiausias vynas kainavo gal 4€ :) Užtat dujos brangios, beveik 70ct/l. Įvažiuojam į Slovakiją, vinjetę perkam ant sienos, yra specialus pardavimo pastatas, sistema ta pati kaip ir Vengrijoje. Bratislavoje pastovime kamštyje, jau sutemus pasiekiame Lenkiją. Nusprendžiame apsipirkti dabar, kad išnaudoti laiką ir mažiau vairuoti tamsoje. Apsiperkame sėkmingai, važiuojam link namų, nuo Katovicų jau tuo pačiu keliu. Nenakvojam, vairuojam pasikeisdami ir pasiekiam namus priešpiet. Pravažiuota 1726km.
Reziumė: Kelionė labai patiko, tikrai daug ką pamatėm, o kainavo palyginus nedaug. Šalys gražios, įdomios, žmonės malonūs, kainos nedidesnės už lietuviškas. Nėra babajų, bomžų, narkomanų, poprošaikų ar kitokio erzinančio brūdo. Dujų yra visur, tik reiktų pasižiūrėt kur yra degalinės www.mylpg.eu, iš ten taip pat galima parsisiųsti poi į navigaciją. Popierinių pasų ar vizų nereikia, visur pasieniuose tinka ID kortelės. Mašinos dokumentus ir žalią kortą prašė tik Bosnija ir Juodkalnija. Niekas nei mašinos nei daiktų netikrina, net išlipti nereikia, tiesiog per langelį paduodi popierius. Didesnių eilių pasieniuose nebuvo, ilgiau nei 5min niekur neužtrukom.
Mūsų fail'ai: Namie neišsirinkom tikslaus maršruto ir neperpaišėm jo į popierinį atlasą kaip tai darom visada. Dėl to keliose vietose grybavom ir gaišom laiką rinkdamiesi maršrutą navigacijoje. Per tranzitines šalis kaip Čekija ir Austrija reikėjo šaut tiesiai kuo greičiau, kad kuo daugiau laiko liktų pagrindiniam tikslui.
Techninė info: Nuvažiuota 4885km. Kelionė kainavo 720€ su viskuo. Nevaikštant per kabakus ir dažniau miegant mašinoje galima būtų tilpt į 500€ ar net mažiau. Jeigu pasiimti mažesnę, ekonomiškesnę mašiną (pvz civicą ar corolla su dujom), važiuoti tik nemokamais keliais, miegoti tik mašinoje arba palapinėje, tai galima išleisti vos kelis šimtus, nes mūsų atveju kuras kainavo tik 257€. Palyginimui kelionių agentūroje panaši kelionė tuo metu kainavo 1000€ dviems neįskaičiavus maisto, tai būtų lėktuvas pirmyn ir autobusas atgal ir tik Slovėnija su Kroatija.
Jeigu dvejojate ar keliauti automobiliu - keliaukite kol jauni. Prisiminsite tai ilgai ir įspūdžių patirsite tikrai daugiau nei kur nors banaliai nuskrist ir savaitę pragulėt prie baseino. Aišku reikia turėti omenyje, kad pakeliui mašina gali sugesti, todėl reikia iš anksto pasirūpinti jos būkle ir apgalvoti ką darysit jeigu taip nutiks. Bet rizika to verta :)
Jei tai vienkartine paslauga tai greiciausiai ismokedama suma imone iskaiciavo ir sumokejo mokescius nuo tos sumos. Iejus i deklaravimo sistema ir perziurejus suformuota treciuju asmenu pazyma viskas matosi.
diablom gavo reakciją nuo Loganas Ir vel atejo laikas mest rukyt.
diablom sureagavo į amQaz Ir vel atejo laikas mest rukyt.
diablom gavo reakciją nuo kloppy Filmai tikrais faktais
diablom gavo reakciją nuo Auksinis Ar verta dalyvauti 24bazar seminare?
