Laurynas

Aštuoneri. Tiek metų praėjo nuo 2004-tųjų sausio 5-tosios nakties, kai gimė tai, ką šiandien vadiname Uždarbis.lt.
 
Tuomet mažai kas būtų patikėjęs, kad jaunų žmonių, besidominčių IT ir verslu, bendruomenė savo lankomumu kada nors beveik nekuo nenusileis didžiausiems verslo ir technologijų portalams Lietuvoje. Šiandien – tai realybė.
 

 
Jei ankstesniais metais jau buvo galima pasigirti, kad esame trečia pagal dydį interneto bendruomenė Lietuvoje (po SuperMama.lt ir BitePlius.lt), tai šiemet galima pridurti patekimą tarp 50 daugiausiai praverčiamų lietuviškų tinklalapių (pagal Audience.lt) ir garbingą 21-ąją vietą Alexa reitinge: "The top 500 sites in Lithuania".
 
Kaip skaičiais pasikeitė Uždarbis.lt per aštuntuosius savo gyvavimo metus?
 
Šiemet mus papildė perpildyta Siemens arena – 12 000 – naujų narių (1 000 daugiau nei pernai) ir dabar mūsų jau čia 48 300 – beveik pusė šimto tūkstančių. Lygiai prieš metus peržengėme pusantro milijono parašytų pranešimų ribą, šiandien jų jau – 1 833 100. Uždarbis.lt duomenų bazė šiandien sveria 4.2 GB gryno teksto (prieš metus – 3.3 GB). Šiuo metu mus aplanko po vidutiniškai 16 500 žmonių kasdien.
 
Kas naujo?
 
"Metų forumietis 2011" rinkimus, šiemet organizuotus Kofemano, laimėjo epsaitas - interviu su metų forumiečiu.
Narys lasickui įgyvendino savo paties pasiūlytą idėją – pirmąsyk rinkome "Metų komentarą": protingiausiu 2011 metų komentaru išrinktas TekstuVertejo pasisakymas temoje "Lietuvos ateitis – kokia ji?".
 
Jeigu reikėtų rinkti metų temą, pagal gautus reputacijos taškus ir sukeltas prieštaringas diskusijas, ja neabejotinai taptų "DjiXas, istorija, kurios neturėjote žinoti" – šiandien tai yra daugiausia pripažinimo sulaukusi tema Uždarbis.lt istorijoje, po pusantrų metų lyderystės 293:292 (reputacijos taškais) nukarunavusi kelių sakinių tekstuką lakonišku pavadinimu: "Vaikai, nevokit.".
 
Naujovės
Per paskutiniuosius metus pristatėme Pagalbos centrą, Karštas temas ir (nelabai kol kas sklandžiai veikiančius) Realaus laiko pokalbius.
 
Nors visi atnaujinimai buvo svarbūs, ypač norėtųsi išskirti Karštas temas. Tai funkcija, kurią buvau sukūręs dar prieš pusantrų metų, bet iki pat šio rudens nedrįsau paleisti viešai todėl, jog tikrai Karštų temų beveik nebūdavo, – tokiomis per kelias dienas galėdavai pavadinti 3 ar 4. Tuomet, kai galiausiai padariau Karštų temų blokelį viešu, viskas staiga pasikeitė – dešimtukas pasidarė beveik visada pilnas įdomybių. Atrodo, kad tai ne tik padeda greitai pastebėti / atrasti vertas dėmesio temas, bet ir skatina tokias kurti.
 
Komanda
 
Uždarbis.lt moderatorių komandą šiemet papildė Arius, techno, litas, suvalgysiu ir L33T. Šiandien jau sunku įsivaizduoti, kaip forumas dabar atrodytų be jų, – ypač žinant, kad vien penki naujieji moderatoriai kartu sudėjus per metus atliko daugiau nei 18 000 (!) moderavimo veiksmų. Jau nekalbant apie pagalbą išaiškinant daugybę sukčių ir tobulinant forumo taisykles.
 
Keli mitai apie forumo valdymą, kuriuos reikia paneigti:
 

"Uždarbis.lt taisyklių papildymus sugalvoja ir tą pačią minutę priima vienas žmogus". Netiesa. Nesvarbu, kam kyla mintis dėl taisyklių keitimo, kiekvienas punktas prieš tai būna aptariamas tarp visų administratorių ir moderatorių, siekiant rasti geriausią sprendimą. Kaip kiekvienai valstybei reikia parlamento įstatymų leidybai, taip forumui reikia savojo: yra per daug niuansų vieno žmogaus galvai suvokti. "Uždarbis.lt moderatoriai ant manęs užsisėdę". Galbūt kada nors taip galėjo būti, bet stengiamės, kad tokių žmonių, kurie nesugeba išlikti objektyvūs, moderatorių komandoje neliktų, – nes vienas blogas įvykis užtraukia gėdą visai komandai. Apskritai, kaip jau esu rašęs, jei gavote įspėjimą, tai reiškia, kad mažiausiai du žmonės manė, kad esate jo vertas: tas, kuris paspaudė mygtuką "Pažeidimas? Pranešk!", ir moderatorius.
Galiausiai turiu paminėti vieną žmogų, kuris ne kartą aukojo savo bemieges naktis ir suplanuotas dienas tuomet, kai forumas būdavo nuolatos atakuojamas, ir be jo pagalbos niekaip nebūtų galėjęs veikti toliau, – tai Uždarbis.lt serverių žmogus Augustinas. Jis yra prasitaręs, kad tokių gerai organizuotų DDoS atakų, kokių praėjusiais metais sulaukėme mes, vargu ar kada nors yra patyrę dauguma didžiųjų šalies portalų su žymiai didesniais IT resursais.
Pranešimai
Įdomu tai, jog nors bendruomenė augo, šiemet pranešimų buvo parašyta mažiau nei praėjusiais metais – bet turbūt vargu, ar kas pasakytų, jog nuo to nukentėjo diskusijų kokybė. Atvirkščiai naujųjų moderatorių ypač griežtas požiūris į beprasmius pranešimus ir neetišką bendravimą per kelis paskutinius mėnesius gerokai pakėlė diskusijų lygį. Pasikeitusį požiūrį į forumą pastaruoju metu rodo ir padidėjęs senesnių narių noras prisistatyti ir papasakoti apie save (kiekvienas įdomus prisistatymas akimirksniu tampa karšta tema).
 
Etiketas: vienas narys gavo įspėjimą (ir tuo pačiu atitinkamą draudimą rašyti kelioms dienoms) už tokį viešą pranešimą kitam: "Išlipk iš ateivių laivo ir sugrįžk į normalų gyvenimą". Daugumai galbūt tai pasirodys nieko neįžeidžiantis sakinys, kokių anksčiau forume buvo pilna. Esmė tai: tu tokius dalykus gali sakyti savo draugui ar žmogui, kurį gerai pažįsti, bet ne viešai kitam nariui, kurio gyvenime nesi matęs. Tai vadinasi pagarba ir apie tai kalbama pirmojoje forumo taisyklėje – deja, turbūt dažniausiai pažeidžiamoje iš visų.
 
Dovana jums
 
Uždarbis.lt 8-tojo gimtadienio proga kilo mintis padovanoti mūsų firminius juodus marškinėlius su išsiuvinėtu baltu Uždarbis.lt logotipu 50 daugiausiai įdomių pranešimų parašiusių narių praėjusiais metais. Iki šiol nė vienas norintis jų negalėjo tiesiog įsigyti ir bent jau artimiausiu metu negalės – tai dovana žmonėms, labiausiai prisedantiems prie įdomių diskusijų šiame forume.
 
Ieškojau geriausio būdo išaiškinti labiausiai nusipelniusius narius ir galiausiai apsistojau ties vienu kriterijumi: kiek "Mėgstamų" (su žvaigždute viršutiniame dešiniajame pranešimo kampe) pranešimų narys per metus parašė. "Mėgstamu" pranešimu vadinamas tas, kuris sulaukė 10 ir daugiau reputacijos taškų. Dauguma tokių – arba puikūs straipsniai, arba įdomūs komentarai – tad manau, kad objektyvesnį kriterijų rasti būtų sunku.
 
Džiugu, jog iš viso net 464 nariai parašė bent po vieną mėgstamą pranešimą – pusė tūkstančio! Ar galime kitais metais šioje žymoje turėti keturženklį skaičių? Pilnas sąrašas (save galite rasti su CTRL + F).
 
2011 metų Top50 sudaro visi nariai, per metus parašę bent penkis "pamėgtus" komentarus.
 
Taigi Uždarbis.lt marškinėliai priklauso:
 

Arius (22) twea (17) lasickui (17) dageris_ (15) Kofemanas (14) GotMilk? (12) !karolis (12) dziu-mAn-dzy (12) Dedica (11) INDEXA (10) mikas1982 (10) klientas (10) Leader (10) suvalgysiu (10) litas (9) akagintaras (9) KasparasV (8) ZJA (8) Feedback (8) DjiXas (8) pushkis (8) Daruz (7) Nesako (7) dealeris (7) ESC (7) Jurijus14 (6) Creatium (6) MartynasJ (6) TekstuVertejas (6) dzodzo (6) CP3 (6) LeLeSiuSn (6) xanna (6) epsaitas (6) iPodas (6) AlgirdaZ (6) Taduliauskas (6) Frankenstein (5) -LeXas- (5) E-Mindis (5) frix (5) Pirmokas (5) dskpajurys (5) Tautvydas (5) titasas (5) megamix (5) Karolis (5) hartex (5) LDSJ (5) KingPin (5)
Tiesa, yra kelios sąlygos aukščiau paminėtiesiems marškinėlius gauti:
 

Tai turi būti jūsų pirmieji marškinėliai (dalis narių juos jau yra gavę) Turite vis dar būti šio forumo nariais (keli už įvairius taisyklių pažeidimus mūsų bendruomenei jau nebe priklauso – ko iš tikrųjų gaila) Turite turėti pašto adresą Lietuvoje, į kurį marškinėlius galėtume nusiųsti
Beje, žinau, kad yra narių iš praėjusių konkursų, kuriems mes marškinėlius išsiuntėme, bet jie jų rankų kažkodėl nepasiekė (galbūt paštininkas ar kaimynas nusprendė pasimatuoti, netilpus dideliam vokui į pašto dėžutę). Tuomet prašau su manimi susisiekti, net jei jūsų aukščiau esančiame sąraše nėra.
 
Taigi, norėdami atrasti marškinėlius savo pašto dėžutėje, paminėti nariai turėtų parašyti man AŽ tema "MARŠKINĖLIAI" (būtinai taip, didžiosiomis, kad nepasimestų tarp kitų žinučių) iki sausio 9 dienos su:
 

Savo dydžiu (S, M, L, XL...) Adresu Lietuvoje (įskaitant pašto indeksą, kurį galite sužinoti post.lt)
Jei jokių nesklandumų nekils, marškinėliai bus pasiūti specialiai pagal jūsų nurodytus dydžius ir išsiųsti tiesiai jums iki vasario 15 dienos.
 
Tai nėra vienakartinė akcija ir galbūt dar bus ne sykį pakartota šiais metais – tad norėtųsi ateityje šiame sąraše išvysti kuo daugiau naujų narių (kam tuomet reiks siųsti marškinėlius, jei visi jau bus juos gavę?).
 
Pabaigai
 
Tradičiškai, šiek tiek istorijos akimirkų – tiems, kurie buvo kartu, ir tiems, kurie dar bus.
 

2004 02 09 2004 07 30 2005 02 04 2005 12 21 2006 07 18 2007 03 07 2007 09 23 2008 01 05

Tamstos parašas prajuokino... :D

čia kas per fintai?

Na taip ar taip visad duodu 14d. Garantija niekad problemų nebūdavo, jei pasitaikydavo defektuotas telefonas iškarto būdavo pakeičiamas kitu arba gražinami pinigai, be jokių pretensiju. Nematau asmeniškai nieko blogo šitose taisyklėse, kiek jau laiko prekyba užsiemu viskas puiku, reikia būti pačiam sąžiningam ir su tavim bus visi sąžiningi.

Po vienos žinutės apie anglišką literatūrą, per kelias dienas sulaukiau netgi 3 žmonių asmeninių žinučių - iš kur gaunu, ką rekomenduočiau. Atsakysiu paprastai - dažniausiai perku iš bookdepository.co.uk . Tiesa, tai kainuoja. Užsibrėžęs tikslą perskaityt po knygą per savaitę (tiksliau, 8 knygas per paskutines aštuonias 2011 metų savaites) supratau, jog pinigų išleidžiu tikrai nemažai. Tačiau tobulėti reikia, o bibliotekos nežavi pasirinkimu. Dažniausiai baigiasi tuo, jog pasirinkimo yra, tačiau kaip išsirinkti, kai tų knygų - visa eilė? Pasiimi, perskaitai pirmus puslapius, ir sakai sau „nu ką, rytoj nešam atgal“. Ir taip, deja, nutiko ne kartą.
 
Taigi, nusprendžiau, jog galėtumėme tarpusavyje mainytis knygomis. Tuomet vietoj 20-40 litų, skirtų knygai, išleistume keletą litų tik siuntimui. Taigi, taisykles sudariau DUK forma.
 
Q: Ką daryti tokiu atveju, jei knygų mainai negali įvykti santykiu 1:1?
A: Skolintojas tikrai džiaugtųsi, jei voke rastų ne tik knygą, tačiau ir šokoladą. Juk savininkui kainavo siuntimas, beje, tai jo knyga. Bet ne viskas vien pinigais matuojama, tiesa?
 
Q: O kas, jei knygą grąžins ne tokios būklės, kokią išsiunčiau?
A: Dėl vieno ar kito įbrėžimo galbūt nieko ir nereikėtų sakyti. Tačiau jei knyga sulamdyta, sušlapinta, apipaišyta, apdeginta ar kitaip sugadinta, reikia knygą atpirkti.
 
Q: O kas, jei knygos man negrąžins?
A: Akivaizdu, jog mes nuo to neapsaugoti. Tačiau tai tik Uždarbiečio garbės reikalas. Jei norite, kad knygomis galėtų keistis tik patvirtinti nariai, tą nurodykite anketoje. Kelios dienos vėlavimo - suprantamas dalykas, tačiau vėliau vien šokoladu gali ir neišsipirkti. ;)
 
Siūlau kiekvienam turinčiam knygų pasiskelbti tokios formos anketa:

[b]Vartotojo vardas:[/b] [b]Ar knygos gali prašyti nepatvirtintas narys? [/b] [b]Laikas, kuriam skolinu knygą:[/b] [b]Kiekis, kiek maksimaliai knygų skolinu vienam žmogui:[/b] [b]Miestas, galimybės persiųsti knygą:[/b] [b]Knygų sąrašas: [/b] 1. 2. 3. ... [b]Knygų rekomendacijos (iš sąrašo):[/b] [b]Ko tikiuosi atgal?[/b] [b]Papildomos taisyklės:[/b]
 
Anketas parašykite temoje arba išsiuskite AŽ. Kiekvieno anketą pasistengsiu kuo greičiau įkelti į šią žinutę, tačiau būtų šaunu, jog diskusijų ne į temą būtų kuo mažiau. Tikiuosi palaikymo iš administracijos, kad jei manęs nebus, tvarką palaikytų. Aš juk paprastas žmogus, ir jūsų pranešimų trinti ar redaguoti negaliu.
 
Šitoje temoje tik angliškos literatūros mainai, visa kita - vartotojų reikalas tariantis asmeniškai.

Patartina įsijungti HD!
http://www.youtube.com/watch?v=q9ALVafPzdM
 

Prezervatyvų pristatymas į bet kurią miesto vietą per penkias minutes:).

Aha... Ir dar "kurjeris" įkiša galvą, pažiūri į paną ir sako: "gal dar nemokamai par*rint?" :D :D :D

http://www.youtube.com/watch?v=fSM70cTHu1M&feature=share

ka xebra su naujais, ryt gersim KALEDINI VYTAUTA :D

wtf? :D

Pirmą naujųjų metų dieną tikriausiai nebus jėgų dar kažką forume sveikinti :)

Prie PC su uždarbis.lt kolektyvu. :ph34r:

artėjant metų pabaigai visada atsisukama atgal ir peržiūrima kokie jie buvo. Kaip ir pernai siūlau jums prisiminti kokie buvo 2011 metai žurnalistų - fotografų akimis
 
http://www.boston.com/bigpicture/2011/12/the_year_in_pictures_part.html
http://www.boston.com/bigpicture/2011/12/the_year_in_pictures_part_ii.html
http://www.boston.com/bigpicture/2011/12/the_year_in_pictures_part_iii.html
 
kam nesuveikia tiesioginės nuorodos pabandykite čia:
http://www.boston.com/bigpicture/2011/12/
Galerijos:
The Year in Pictures: Part I
The Year in Pictures: Part II
The Year in Pictures: Part III

Tik negrok savo muziku viesajame transporte. Aciu.

Tikiuos klaidas ištaisė jau....o tai nebebūsi patenkintu

http://www.youtube.com/watch?v=tJe3XpWmuVY&feature=player_embedded#!

Tų konvertavimo pragramų milijonai yra, pavyzdžiui, WinAVI, Ultra PSP Converter. ir t.t.
nepamiršk nusicrackinti atsisiuntęs, nes kitaip 5 min tik sukonvertuos

O aš siūlau uždarbis.lt Pora "trojos arklių" pakišti. Esmė tokia sukuriat koki vartotoja jam inpaišot daug komentarų, pliusų, atsiliepimų, įdedat kur nors skelbimą, kad parduodat uždarbis.lt paskyra su daug komentarų, pliusų, atsiliepimų ir pan. Galų gale sulaukiat "sukčiaus" kuris nori pirkti, parduodat ir galų gale nugriebiat būsimą apgaviką už rankos ir dar pinigų negražinat, kad pasimokytu kad taip daryti negalima :)

Dėl technikos aš nedrįstu nieko sakyti, nes kompiuteriniam dizaine neturiu jokių žinių. Bet apskritai darbai labai neskoningi. Pasižiūrėk ateate.com koliažų, gal pasisemsi kokių idėjų

Labai abejoju ar taip realiai gedi. Tikiu, kad yra nuoširdžiai gedinčių, bet tikrai labai keista matyt TIEK ale verkiančių. paprasta:
 
Šiaurės Korėjos baudžiamojo kodekso XXX str.:
"Vengimas verkti Didžiojo Vado mirties proga, ar abejingos veido išraiškos rodymas ta proga - - baudžiamas 15 metų laisvės atėmimo arba mirties bausme"

Tu čia rimtai jam patarimus tokius dalini ir sprendi kas jam geriau būtų?
 
Gal sugrįžkim atgal į 2011-ųjų kovo 1-ąją?
 
 
P.S. Nemanau, kad kas per tą laiką pasikeitė...
 
 

Kai tą vakarą grįžau namo, žmona jau ruošė vakarienę. Paėmiau ją už rankos ir ištariau: „noriu tau kai ką pasakyti“. Ji atsisėdo ir tyliai pradėjo valgyti. Jos akyse vėl pasirodė liūdesys.
Pajutau, kad man sunku praverti burną. Bet prisiverčiau pasakyti, apie ką tiek laiko galvojau. “Aš noriu skirtis”… - ramiu balsu pradėjau pokalbį.
Neatrodė, kad ją būtų suerzinę šie mano žodžiai. Ji tik švelniai paklausė: „Kodėl?“
Aš nieko neatsakiau. Ji įsiuto. Mesdama šakutę žemėn, sušuko man: “Tu ne vyras!“. Tą vakarą mes daugiau nesikalbėjom. Ji verkė, įsikniaubus į pagalvę. Žinau, ji bandė suprast, kas nutiko mūsų santuokai. Bet vargu ar aš galėjau rasti tinkamą atsakymą. Aš tiesiog pamilau Rasą. O jos nebemylėjau. Aš tejaučiau jai gailestį.
Slegiamas kaltės jausmo, paruošiau skyrybų dokumentus, kuriuose sutikau, kad jai liktų mūsų namas ir automobilis, bei 30% mano įmonės akcijų. Vos pažvelgus į popierius, ji suplėšė juos į skutelius. Moteris, kuri su manim praleido 10 savo gyvenimo metų, man tapo svetima. Man buvo gaila jos, jos išsvaistyto laiko su manimi, bet aš negalėjau atsisakyti to, ką taip nuoširdžiai pažadėjau Rasai. Galiausiai ji garsiai pravirko, kas man nebuvo netikėta. Buvau tam pasiruošęs. Tiesą sakant, jai pravirkus man net palengvėjo. Mintys apie skyrybas, jau kelias savaites apnikusios mane, pagaliau įgavo tvirtą ir aiškų pavidalą.
Sekančią dieną grįžau namo labai vėlai. Pasilenkusi prie stalo, ji kažką rašė. Net nevakarieniavęs kritau į lovą ir užmigau akimirksniu. Buvau maloniai pavargęs nuo pilnos įspūdžių dienos su Rasa.
Kai prabudau, ji teberašė. Man nerūpėjo, ką ji rašo, tad apsiverčiau ant kito šono ir vėl nugrimzdau į miegus.
Ryte ji pristatė savo skyrybų sąlygas: ji nenori nieko iš manęs, ji tenori apie skyrybas būti įspėta prieš mėnesį. Ji prašė tą mėnesį abiems kiek įmanoma pasistengti gyventi kaip anksčiau. Ji nurodė paprastutę priežastį, kodėl ji to prašo: mūsų sūnus laiko egzaminus, ir ji nenori, kad mūsų griūvanti santuoka paveiktų jo mokslus.
Aš su viskuo sutikau. Bet ji norėjo kai ko daugiau. Ji paprašė manęs priminti, kaip aš ją nešiau ant rankų mūsų vestuvių dieną.
Ji prašė, kad visą mėnesį kiekvieną dieną išneščiau ją ant rankų iš miegamojo iki lauko durų... Maniau ji eina iš proto. Tačiau, nenorėdamas bereikalingų pykčių, sutikau su jos keistu prašymu.
Kai papasakojau Rasai apie savo žmonos skyrybų sąlygas, ji garsiai nusijuokė. „Koks absurdas! Kokių triukų ji beprigalvotų, jai teks susitaikyti su skyrybomis“, - su neslepiama panieka balse pasakė ji.
Aš su žmona neturėjau jokio kūno kontakto nuo to laiko, kai supratau, jog noriu su ja skirtis. Taigi, kai pirmą dieną paėmiau ją ant rankų, abu jautėmės nepatogiai. Sūnus, kaip tik tuo metu išėjęs į koridorių, net suplojo rankomis: “tėvelis neša mamytę!” Jo žodžiai suspaudė man širdį. Nuo miegamojo iki svetainės, nuo svetainės iki lauko durų – visus 10 metrų - nešiau ją savo glėby. Ji užsimerkė ir švelniai paprašė “nesakyk sūnui apie skyrybas”. Aš linktelėjau galvą. Tie jos žodžiai mane kažkuo nuliūdino. Prie lauko durų pastačiau ją ant žemės. Ji nuėjo į autobusų stotelę, laukti autobuso į darbą. Aš sėdau į automobilį ir tylėdamas išvažiavau savo įmonės link.
Antrą dieną viskas vyko sklandžiau. Ji prisiglaudė man prie krūtinės. Užuodžiau jos kvepalus, sklindančius nuo jos palaidinės. Staiga aš suvokiau, kad šia moterimi aš nesirūpinau ilgą laiką… Pastebėjau, kad ji nebėra jauna. Jos veide buvo atsiradę raukšlių, jos plaukai ėmę žilti! Ji atidavė visą save mūsų santuokai. Kokią minutę aš svarsčiau, ką aš padariau su ja.
Ketvirtą dieną, kai paėmiau ją į rankas, pajutau, kad grįžta artumo jausmas. Tai buvo moteris, kuri atidavė 10 gražiausių savo gyvenimo metų man.
Per sekančias dvi dienas pastebėjau, kad artumo jausmas auga. Nesakiau to Rasai. Į savaitės pabaigą pastebėjau, kad tapo lengviau ją nešti. Turbūt kasdieninės treniruotės nenuėjo perniek.
Vieną rytą ji niekaip negalėjo išsirinkti ką rengtis. Ji išsimatavo gana nemažai suknelių, bet niekaip nerado tinkamos. Ji atsiduso: “visos mano suknelės išaugo”. Aš staiga pastebėjau, kad ji tiek suplonėjo, jog tai ir buvo ta priežastis, dėl kurios tapo taip lengva ją nešti.
Ir staiga man toptelėjo galvon.... ji palaidojo tiek daug skausmo ir kartėlio savo širdyje. Nesąmoningai aš pasilenkiau ir paliečiau jos galvą.
Tuo metu į kambarį įėjo mūsų sūnus, tardamas: “tėveli, laikas nešti mamytę“. Matyti, kaip jo tėtis kas rytą neša mamą savo rankose, tapo svarbi jo gyvenimo dalis. Mano žmona pamojo jam ranka, kad šis prieitų arčiau, ir stipriai jį apsikabino. Aš nusisukau į šalį, nes bijojau persigalvoti paskutinę minutę. Tuomet paėmiau ją ant rankų, išeidamas iš miegamojo, pereidamas svetainę ir prieškambarį. Jos ranka apsivyjo mano kaklą švelniai ir paprastai. Aš tvirtai ją laikiau svao glėbyje – lygiai taip, kaip mūsų vestuvių dieną.
Mane liūdino tai, kad ji taip sulieknėjo. Paskutinę dieną, laikydamas ją savo rankose, sunkiai žengiau į priekį. Sūnus išėjo į mokyklą. Stipriai ją glausdamas, pasakiau: “aš nepastebėjau, kad mūsų gyvenime taip trūko artumo“.
Nuvažiavau į darbą... skubiai iššokau iš mašinos, palikdamas ją neužrakintą. Bijojau, kad bet koks delsimas nepriverstų manęs persigalvoti. Greitai užlipau laiptais į viršų, kur manęs jau laukė Rasa. “Atleisk Rasa, bet aš nebenoriu skirtis“ – ištariau jai.
Ji pažvelgė į mane su nuostaba. „Ar tu karščiuoji?“ – ištarė ji, bandydama paliesti mano kaktą. Aš patraukiau jos ranką. „Atleisk Rasa, bet aš nusprendžiau nesiskirt. Mano vedybinis gyvenimas buvo nuobodus greičiausiai todėl, kad mes su žmona nesugebėjome įvertinti mūsų kasdieninių gyvenimo detalių, bet ne todėl, kad mes nustojome vienas kitą mylėti. Regis tik dabar supratau, kad kai mūsų vedybų dieną įnešiau žmoną į mūsų namus, aš įsipareigojau ją saugoti, kol mirtis mus išskirs”.
Staiga Rasa tarum pabudo iš miego. Stipriai pliaukštelėjo man per veidą, trinktelėjo durimis ir pravirko. Aš jau leidausi laiptais žemyn ir skubėjau link automobilio.
Pakeliui sustojau prie gėlių parduotuvės. Užsakiau gražią gėlių puokštę savo žmonai. Pardavėja paklausė, ar nenorėčiau ko nors užrašyti ant atvirutės. Nusišypsojau ir užrašiau “aš nešiosiu tave ant rankų kiekvieną rytą, kol mirtis mus išskirs”.
Tą vakarą grįžau namo su gėlių puokšte rankose ir šypsena veide. Greitai užlipau laiptais į viršų… mano žmona gulėjo lovoje nebegyva.
Mano žmona kovojo su vėžiu mėnesių mėnesius, o aš buvau toks užsiėmęs su Rasa, kad to net nepastebėjau. Gydymas buvo neefektyvus, ir ji suprato, kad vilties išgyventi nebėra... Norėdama apsaugoti mūsų sūnų nuo neigiamų išgyvenimų dėl mūsų skyrybų, ji paprašė palaukti tą vieną mėnesį…
 
Dabar – bent jau sūnaus akyse – aš vis dar mylintis vyras…
_______________
 
Mažos smulkmenos mūsų gyvenimuose ir daro mus laimingus. Mes išeikvojame daug laiko siekdami didelių namų, gražių automobilių ir didelės sąskaitos banke. Šie dalykai sukuria sąlygas būti laimingiems, bet patys savaime neatneša mums laimės. Todėl raskime laiko būti savo sutuoktinio draugu, ir darykime tuos mažus malonius dalykus, kurie daro mus artimais vienas kitam. Būkit laimingi santuokoje!
 
Jeigu su niekuo nepasidalinsite šios istorijos, jums tikrai nieko nenutiks.
Tačiau jei pasidalinsit, galbūt kažkam išgelbėsit santuoką.
 
 
Taigi brangieji.. :) Didziausios gyvenimo krizes nutinka tiem zmonem, kurie pasiduoda, nesuprasdami, kaip arti sekmes jie buvo. Tegul si istorija mums primena, kad reikia vertinti tai ka turime, kol to nepraradome. Laimingos jums santuokos, melieji.

Juokingiausias tai tu, nes parašei savo " nuomonę " jei ją galima taip pavadinti, be jokios pagrįstumo... Kiek buvo sakoma iš administratorių, jei sugebat parašyti savo nuomonę, nesvarbu vienokia ar kitokia, tai bent pateikit kuo grindžiates rašydami jas...